Dronų savininkams Seimas paruošė dar vieną reikalavimą
2016 03 27 08:10Po pateikimo Seimas pritarė Seimo Darbo partijos frakcijos nario Viktoro Fiodorovo inicijuotam Aviacijos įstatymo pakeitimo projektui dėl bepiločių orlaivių registravimo.
„Darbiečiai“ siekia, kad bepiločiai orlaiviai, kurių maksimali kilimo masė yra nuo 300 g iki 25 kg, būtų privalomai registruojami Civilinės aviacijos administracijos (CAA) nustatyta tvarka. Didėjant bepiločių orlaivių populiarumui, daugėja ir gyventojų nuogąstavimų dėl privatumo pažeidimo ar saugumo. Registruojant dronus, žinotume, kas juos skraidina, o,įvykus nelaimingam atsitikimui, būtų daug lengviau surasti įvykio kaltininką“, – sakė V. Fiodorovas.
Darbo partijos frakcijos narys pabrėžia, kad jis nėra nusistatęs prieš bepiločių orlaivių naudojimą. Siūlomomis pataisomis siekiama užtikrinti, kad, įvykus netikėtam incidentui ar avarijai, kaltininkas būtų surastas.
„Esu prieš bepiločių orlaivių visišką uždraudimą, todėl siūlome pataisas, kurios reglamentuotų saugesnį jų naudojimą. Jau anksčiau pateikėme siūlymus orlaivių pilotų atsakomybei už pažeistas CAA taisykles, dabar mūsų frakcijos siūlomos pataisos taip pat turėtų leisti nustatyti, kas ir kokius dronus naudoja, bei užtikrinti, kad, įvykus nelaimei, kaltininkas būtų surastas, o žala atlyginta“, – sakė V. Fiodorovas.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti bepiločio orlaivio, bepiločio orlaivio valdytojo ir laisvojo skridimo sąvokas.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Tikslesniam vėjo jėgainių stebėjimui ketinama įdarbinti dronus
2016 03 26 08:43Dronų naudojimas vėjo energetikoje netrukus taps 1 mlrd. JAV dolerių vertės verslu, juos pasitelkiant vėjo elektrinių stebėsenai ir priežiūrai. Nors tradicinių jėgainių priežiūros metodų dronai išstumti dar negrasina, didžiųjų jėgainių statytojai vis dažniau analizuoja galimybes juos pasitelkti, siekdami užtikrinti didesnį savo darbuotojų saugumą bei gauti tikslesnę informaciją apie jėgainių būklę, nei gali užfiksuoti žmogaus akis.
Iš visų vėjo turbinų dalių didžiausia apkrova tenka jų mentėms, kurių pasaulyje jau dabar sukasi apie 800 tūkst. vienetų, tad jų stebėsena ir priežiūra reikalauja ir daug laiko, ir kaštų. Jėgainių gamintojai ir prižiūrėtojai ieško galimybių naudoti nuotoliniu būdu valdomus dronus kartu su jau naudojamais metodais, tokiais kaip menčių priežiūra iš arti, naudojant alpinizmo virves, ar teleskopinės nuotraukos, kai mentes darbuotojai fotografuoja stovėdami ant žemės.
Dronų panaudojimas pramonėje jau nebėra kažkas nauja. Elektroninės prekybos gigantas „Amazon“ svarsto naudoti dronus pristatant siuntas, nepilotuojamos skraidyklės plačiai naudojamos ir kariuomenės reikmėms ar didelių teritorijų stebėsenai.
Vėjo turbinų menčių lūžiai itin reti ir jų tikimybė siekia vos 0,54 proc., tačiau, anot vėjo jėgainių draudimo kompanijos „GCube“, jie gali stipriai pakenkti jėgainių operatorių darbui, o dronai gali būti pritaikyti jėgainių stebėjimui bei gedimų prevencijai. Pasitelkiant skraidykles, galima priskristi itin arti prie įrenginių, o didelės raiškos kameros neabejotinai suteikia aiškesnį ir tikslesnį vaizdą, negu tai geba padaryti žmogaus akis. Vis dėlto pagrindiniais iššūkiais lieka techninė ir programinė įranga, reikalinga menčių skenavimui. Kompanija, sprendžianti šiuos iššūkius, yra Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „Flightkam“, kuri šiuo metu atlieka prototipinio drono, skenuojančio kiekvieną mentę, skrydžius.
„Naujoji sistema galėtų patobulinti dabartinius įrenginių stebėjimo metodus, tačiau jis vis tiek reikalautų žmogaus, galinčio analizuoti parengtus duomenis. Tačiau tai vis tiek yra geriau, nes darbas atliekamas greičiau ir žmogui nebereikia dirbti dideliame aukštyje“, – sako „Flightkam“ įkūrėjas Jamesas Morphettas.
Tačiau jis pabrėžia, kad gali atsirasti iššūkių dėl dronų tvarumo, kai jie dirba specifinėmis sąlygomis. „Mūsų naudojama technologija gali veikti tokiomis sąlygomis, kai vėjas pučia 12–15 metrų per sekundę greičiu. Tačiau labiau tikėtina, jog skenavimas turėtų vykti tada, kai vyrauja silpnesni vėjai, nes taip yra saugiau ir kainuoja mažiau“, – teigia „Flightkam“ atstovas.
„Apple“ pristatė telefonus „iPhone“ išrenkantį robotą
2016 03 25 15:40„Apple Inc“ pirmadienį (kovo 21 dieną) pristatė robotizuotą sistemą, vardu Liamas, kuri išrenka senus telefonus „iPhone“ ir išima vertingas medžiagas, kurias galima perdirbti, pavyzdžiui, sidabrą ir volframą. Tai bandymas reaguoti į kritiką, jog elegantiško ir vientiso dizaino „Apple“ produktai yra taip tvirtai sukonstruoti, kad išrinkti ir perdirbti jų komponentus yra labai sudėtinga. Liamas, kuris buvo kuriamas beveik trejus metus, iš pradžių bus skirtas telefonams „iPhone 6“. Vėliau „Apple“ planuoja modifikuoti ir praplėsti šią sistemą, kad ji tiktų įvairiems prietaisams ir išimtų daugiau medžiagų, teigė gamintoja.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Sukurta realistiškiausia robotinė ranka
2016 03 24 08:01Robotinės rankos dažniausiai skirstomos į dvi grupes. Tokios, kurios turi du ar tris pirštus ir gali atlikti paprasčiausias užduotis, kaip sugriebti ką nors ir pan. Ir keturis pirštus ir net nykštį turinčios rankos, kurios kuriamos taip, kad kuo tiksliau atkartotų žmogaus rankų judesius.
Kadangi žmogaus ranka yra itin sudėtingas milijonus metų trukusios evoliucijos rezultatas, sukurti tikrovišką robotinę ranką kol kas yra itin sudėtinga, tačiau tikrai įmanoma. Sunkiausia, kaip rašoma spectrum.ieee.org, padaryti taip, kad robotinė ranka primintų tikrą, bet kartu ir atliktų tikrosios funkcijas. Vašingtono universiteto inžinieriai Zhe Xu ir Emanuelis Todorovas, panašu, sukūrė realistiškiausią biomimetrinę antropomofrinę robotinę ranką.
Zhe Xu ir E. Todorovas tai padarė, pradėję nuo nulio. Pirmiausiai sukūrė prototipą, kuris kiek įmanoma tiksliau sugebėjo atkartoti žmogaus rankos judesius. Tada jie lazeriu nuskenavo žmogaus ranką ir 3D spausdintuvu atspausdino kaulus.
„Mes atspausdiname dirbtinius kaulus ir sujungiame juos dirbtiniais sąnariais. Tuomet rankos judesiai ir išvaizda labai primena tikros rankos kaulų struktūrą. Kaulus spausdinant 3D pagal tikros rankos kaulus išlaikome biologinį tikslumą“, – tikina Zhe Xu.
Be to, kad ranka atrodo kaip tikras meno kūrinys, ji gali atlikti daugybę funkcijų. Gali sugriebti, suimti, laikyti ir pan. Ranką sukūrė inžinieriai tiki, kad šis prototipas ateityje turėtų būti naudojamas kuriant kuo tobulesnius protezus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Vienų robotų sutaupytus pinigus BMW skirs kitų gamybai
2016 03 23 11:39BMW automobilių gamintoja imasi gamybos kaštų mažinimo. Vienu iš sprendimų taps gamybos patalpose pradedami naudoti autonomiški lagamino dydžio robotizuoti krautuvai. Skaičiuojama, kad ši naujovė padės sumažinti automobilių gamybos kainą net 5 proc.
Projektas pradėtas vykdyti šį mėnesį BMW logistikos centre Vokietijos Vakersdorfo mieste. Šie krautuvai savarankiškai randa konteinerį su reikalinga detale, jį paima ir nugabena į surinkimo skyrių, rašo „Bloomberg“. Kaip teigia BMW gamybos vadovas Oliveris Zipse, ši sistema padeda sutapyti lėšų, nes išvengiama proceso, kuriam atlikti būtini žmonės. Be to, naujovė padės sugaišti mažiau laiko užduočiai įvykdyti.
„Jei nesu pakankamai protingas, kad sudėliočiau tinkamas dalis į teisingas vietas, visa linija aplink bus užkrauta ten esančiomis detalėmis“, – sakė O. Zipse. Vokiečių automobilių gamintoja BMW po šešis mėnesius truksiančių bandymų planuoja automatizuotus krautuvus perkelti ir į kitus sandėlius.
Ši programa – tai dalis didesnio masto plano, skirto sutaupyti kelis šimtus milijonų eurų ateinančiais metais, kurie bus skirti autonominių vairavimo ir kitų technologijų vystymui bei investicijoms. Beje, gali būti, kad jos atsipirks tik po daugelio metų. BMW vykdomasis vadovas Haraldas Kruegeris kompanijos strategijos prezentacijoje praėjusią savaitę sakė, kad modernizuotas veikimas ateities investicijoms yra būtinas. Gamybos linijos jau dabar yra ženkliai patobulintos, taigi be žmogaus dalyvavimo iš vienos vietos į kitą perkeliamos dalys – tai viena iš vis dar išliekančių užduočių, būtinų produktyvumui didinti.
Šis procesas vis sudėtingėja, nes dažnai vienoje linijoje gaminami keli modeliai, o siekiant pateisinti šiuolaikinių pirkėjų lūkesčius siūloma vis daugiau individualaus pritaikymo variantų. Šių pakeitimų tikslas – mažinti vieno automobilio pagaminimo trukmę iki vidutiniškai 30 valandų.
Anot O. Zipse, BMW šiuo metu yra visai netoli nuo šio tikslo, tačiau atsisakė įvardyti, kiek laiko šiuo metu užtrunka pagaminti vieną automobilį. 2005 m. „Mercedes-Benz“ gamykloje vieną automobilį pagaminti prireikdavo 61 valandos.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
„Domino’s“ parodė picas pristatantį robotą
2016 03 22 09:01„Domino’s“ picerijų tinklas picų pristatymui planuoja naudoti robotus. Veikiantis prototipas jau sukurtas ir nedidelė transporto priemonė su įmontuota orkaite yra paruošta darbui. Jos bandomasis periodas bus pradėtas, kai tik bus išspręsti teisiniai klausimai.
Robotas buvo pavadintas DRU (Domino’s Robotic Unit). „Domino’s“ užsakymu jį sukūrė jaunos Australijos bendrovės „Marathon Targets“ specialistai. Kūrėjai tvirtinam, tai yra pirmasis picos pristatymui sukurtas robotas.
Išradimas praktikoje naudojamas gana paprastai: picerijos darbuotojai į tam skirtą konteinerį sudeda užsakymą, o robotui atvykus į paskirties vietą, pirkėjui tereikia įvesti užsakymo kodą ir pasiimti karštą picą ir šaltą gėrimą. Navigacijai DRU naudoja technologijas, kurios niekuo nesiskiria nuo naudojamų bepiločiuose automobiliuose.
„Domino’s“ naujiena pirmiausia pasirodys Australijoje, o vėliau ją planuojama pritaikyti ir kitose šalyse.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„µTugs“: kaip vos 14 gramų robotas nuvelka 2 tonas sveriantį automobilį?
2016 03 21 08:44Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė robotus „µTugs“, kurie pajėgia gabenti tūkstančius kartų už save sunkesnį krovinį.
Demonstruojamo eksperimento metu šeši robotai „µTugs“ – kiekvienas jų sveria apie 14 gramų ir yra mažiau negu 3 centimetrų ilgio – nuvelka dvi tonas sveriantį automobilį. Toks stulbinamas rezultatas pasiekiamas išnaudojant adhezijos efektą.
„µTugs“ kūrę inžinieriai nuodugniai išnagrinėjo driežo gekono letenų struktūrą ir fiziologiją. Dėl pavydėtinos letenų adhezijos gekonų pėdos sukimba praktiškai su bet kokiu paviršiumi.
Analogiškomis savybėmis apdovanoti „µTugs“ robotukai geba išvystyti visai nevaikišką 200 niutonų jėgą, kurios pakanka, kad lygiu paviršiumi būtų galima vilkti lengvąjį automobilį – nors ir gana lėtai.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Trūkstama dirbtinio intelekto grandis
2016 03 20 15:01Mokslininkai dar nėra sukūrę programinės įrangos, kuri galėtų tobulėti ir mokytis be aiškių išankstinių komandų. Tai – vienas esminių elementų, norint sukurti labiausiai į žmones panašias dirbtinio intelekto sistemas.
2012 m. „Google“ paskelbė apie pusiau slaptas laboratorijas, kuriose vykdyta milžiniška trijų milijonų neuronų simuliacija, išmokusi paveikslėliuose atpažinti žmones ir kates. Svarbu, kad tai vyko be žmonių intervencijos, o tiesiog „dirbtinėms smegenims“ žiūrint stop kadrus, padarytus „Youtube“.
Specialistai, vykdę šį projektą, subūrė tyrėjų grupę, pavadintą „Google Brain“. Tokia giliojo mąstymo („deep learning“) sėkmė paskatino daugelį verslininkų visame pasaulyje investuoti į dirbtinio intelekto projektus. O kai kurie ekspertai net ėmė prognozuoti, kad greitai bus sukurta sistema, pralenksianti žmogaus smegenų pajėgumus.
Tačiau dirbtinio intelekto sistemos susiduria su viena esmine bėda: dar nesukurta programinė įranga, kuri veiktų be žmogaus įsikišimo. Tai ir yra pagrindinis limitas tokioms sistemos tobulėti, rašo technologyreview.com.
Minėtame „Google“ eksperimente buvo naudojamas vadinamasis neprižiūrimojo mokymosi metodas, kai programinei įrangai „sušeriami“ neapdoroti duomenys, kad ji pati juos vienaip ar kitaip apdorotų. Ir nors „Google“ simuliacija išmoko atpažinti kates ir žmonių veidus, ji nebuvo tokia tiksli, kaip reikėtų.
„Jeigu norime, kad programinė įranga pati tobulėtų, neprižiūrimojo mokymosi modelis tikrai bus naudojamas, tačiau reikia sugalvoti, kaip jį patobulinti. Pažiūrėkite, kaip mokosi žmonės“, – tikina Jeffas Deanas iš „Google Brain“ projekto.
„Tik geriau perkandę neprižiūrimąjį mokymąsi, pagaliau pajudėsime iš vietos. […] Panašu, kad jau turime ingredientus, tačiau dar nežinome, kaip juos tiksliai panaudoti. Tai gali užtrukti“, – sako Yannas LeCunas iš „Facebook Artificial Intelligence Research Group“.
Nors aiškaus atsakymo, kaip tai padaryti, dar nėra, geriausios pasaulio kompanijos pasitelkė daug resursų šiai spragiai užpildyti.
Kol bandymų atliekama daug, surasti neprižiūrimojo mokymosi modelio, kuris veiktų panašiai, kaip žmogaus smegenys, kol kas dar nepavyko. „Panašu, kad dabar kažkur „pražiūrime“ esminę idėją, kaip tai turėtų veikti“, – sako Adamas Coatesas iš „Baidu’s Silicon Valley AI Lab“.
Tačiau, anot A. Coateso, prižiūrimojo mokymosi modelio nurašyti dar neverta. Jis gali labai pasitarnauti, ieškant tobulesnių būdų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Parašiutas dronams – „ParaZero SafeAir“
2016 03 19 22:43Rinkoje jau yra nemažai įdomių periferinių įrenginių dronams. Prie tokių įrenginių neseniai prisijungė parašiutas.
Parašiutai dronams nėra idėja kilusi iš absurdo šalies. Šie įrenginiai dabar yra paskutinis mados klyksmas, todėl jais domisi vis daugiau žmonių. Varle.lt ekspertų teigimu, dronai toks įrenginys, kurį nesunku sulaužyti, pvz. skrydžio metu išsikrovus baterijai dronas gali labai nesėkmingai nusileisti. Štai tokias problemas išspręsti pasiryžo „ParaZero“ su savo parašiuto dronams projektu.
„ParaZero“ sukūrė įvairius avarinius parašiutus dronams. Jie sukurti taip, kad labai greitai (mažiau nei per sekundę) išsiskleistų. Sistema yra automatiška ir nereikalauja jokių drono operatoriaus pastangų. Įrenginys sveria 250 gramus. Drono parašiutas išsiskleis tada, kai bus pasiekamas avarinis įkrovimo lygis
ar mažas galingumo lygis, kai atsiras avarijos pavojus.
Pirmasis toks parašiutas rinkoje pasirodo kaip periferinis įrenginys skirtas „3DR Solo“. „ParaZero“ kompanija taip pat bendradarbiavo su „DJI“ ir planuoja pasiūlyti parašiutus dronams „Phantom“ arba „Inspire“.
„ParaZero“ vadovas Eden Attias yra tikras, kad ateityje dronai užims reikšmingą dalį kasdieniame gyvenime ir visai nesvarbu kokia forma: ar kaip oro kameros, įrenginiai pristatantys siuntinius ar kaip mėgėjų žaisliukai, todėl, pasak jo, parašiutai dronams yra tarsi oro pagalvė automobiliuose.
Inf. šaltinis: Varlė.lt
Fukušimoje radiacija ir toliau tokia stipri, kad lydosi robotai
2016 03 18 09:20Nors nuo avarijos Fukušimos branduolinėje jėgainėje (Japonija) praėjo jau 5 metai, panašu, kad žymesnio pagerėjimo ten taip ir nėra. Mat reaktoriaus nuolaužų rinkimo robotai dėl didžiulės radiacijos ir toliau masiškai lūžta ir lieka reaktoriuje amžiams, nes nuo radiacijos pertekliaus lydosi robotų detalės.
Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad iš Fukušimos branduolinės jėgainės reaktoriaus taip ir negrįžo penki paskiausiai ten išleisti valymo darbų robotai. Kodėl jie negrįžo? Radiacijos lygis toks aukštas, kad neatlaiko ir tiesiog išsilydo robotų mikroschemos.
Fukušimos branduolinės jėgainės reaktorius po avarijos - raudona spalva pažymėtoje vietoje radiacija stipriausia /
Foto: „Nuclear Decommissioning Authority“
Tokijo elektros kompanijos (Tokyo Electric Power Company – Tepco) ardymo grupės vadovas Naohiro Masuda papasakojo apie problemas, su kuriomis bendrovė nuolat susiduria Fukušimoje. Bėda ne tik beviltiškai gendantys robotai, bet ir tai, kad rasti ir sulaukti jiems pamainą – labai keblu. Mat sprogusioje atominėje jėgainėje darbuotis gali tik specialios konstrukcijos robotai, kurie gaminami mažiausiai dvejus metus. Deja, ir jie prieš radiaciją bejėgiai.
Nepaisant neatsparumo radiacijai, robotai per tuos penkerius metus vis dėlto sugebėjo pašalinti keletą branduolinio kuro strypų. Tačiau likusieji skleidžia tokią milžinišką radiaciją, kad „Tepco“ robotizuotos sistemos genda.
„Tepco“ nelieka nieko kito, tik tęsti gana beviltiškai besiklostančius avarijos likvidavimo darbus, siųsti į pražūtį vis naujus robotus ir tikėtis, kad ateityje kuris nors robotas galų gale sugebės neutralizuoti paskutinę branduolinę kasetę.
Tiesa, tikimasi, kad jau 2017 m. Fukušimos radiacijos pragarą šturmuos naujos kartos robotai, kuriuos kuria koncernas „Toshiba“.
O taip Fukušimos jėgainės blokas iš vidaus atrodė prieš metus.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt