Pirmieji pasaulyje gyvi robotai dabar gali daugintis
2021 12 06 10:23JAV mokslininkai, sukūrę pirmuosius gyvus robotus, teigia, kad šios gyvybės formos, žinomos kaip ksenobotai, dabar gali daugintis – ir tokiu būdu, kuriuo negali augalai bei gyvūnai, rašo CNN.
Ksenobotai, sukurti iš afrikinės naguotosios varlės (Xenopus laevis), nuo kurios jie gavo savo pavadinimą, kamieninių ląstelių, mažesnių nei milimetro pločio. Maži lašeliai pirmą kartą buvo pristatyti 2020 metais, po eksperimentų, parodžiusių, kad jie gali judėti, dirbti kartu grupėse ir savarankiškai gydytis.
Dabar mokslininkai, sukūrę juos Vermonto, Tuftso ir Harvardo universitetuose, teigė atradę visiškai naują biologinio dauginimosi formą, kuri skiriasi nuo bet kurio mokslui žinomo gyvūno ar augalo.
„Mane tai nustebino“, – sakė biologijos profesorius ir Tuftso universiteto Alleno atradimų centro direktorius Michaelas Levinas, vienas iš naujojo tyrimo autorių.
Kamieninės ląstelės gali išsivystyti į skirtingus ląstelių tipus. Norėdami pagaminti ksenobotus, tyrėjai iš varlių embrionų iškrapštė gyvas kamienines ląsteles ir paliko jas inkubuoti. Nėra jokio manipuliavimo genais.
„Dauguma žmonių mano, kad robotai yra pagaminti iš metalo ir keramikos, tačiau svarbu ne tai, iš ko pagamintas robotas, o tai, ką jis daro, o tai yra savarankiškas funkcionavimas žmonių vardu. Tuomet tai yra robotas, tačiau taip pat akivaizdu, kad tai organizmas, pagamintas iš genetiškai nemodifikuotos varlės ląstelės“, – sakė informatikos ir robotikos profesorius Joshas Bongardas, Vermonto universiteto ekspertas ir pagrindinis tyrimo autorius.
J. Bongardas teigė, jog jie atrado, kad ksenobotai, iš pradžių buvę sferinės formos ir pagaminti iš maždaug 3000 ląstelių, gali daugintis. Bet tai atsitiko retai ir tik tam tikromis aplinkybėmis. Ksenobotai naudojo „kinetinę replikaciją“ – procesą, kuris, kaip žinoma, vyksta molekuliniu lygmeniu, bet niekada anksčiau nebuvo pastebėtas ištisų ląstelių ar organizmų mastu, sakė mokslininkas.
Padedant dirbtiniam intelektui, mokslininkai išbandė milijardus kūno formų, kad ksenobotai būtų veiksmingesni tokio tipo replikacijai. Superkompiuteris sukūrė C formą, panašią į 1980-ųjų vaizdo žaidimą „Pac-Man“. Jie nustatė, kad ši forma Petri lėkštelėje galėjo rasti mažyčių kamieninių ląstelių, surinkti šimtus jų savo burnoje, o po kelių dienų ląstelių pluoštas tapo naujais ksenobotais.
„AI nesuprogramavo šių mašinų taip, kaip mes paprastai įsivaizduojame kodo rašymą. Jis formavo, formavo ir sugalvojo tokią „Pac-Man“ formą. Forma iš esmės yra programa. Ji daro įtaką ksenobotų elgesiui tam, kad sustiprintų šį neįtikėtinai stebinantį procesą.“, – sakė Bongardas.
Ksenobotai yra labai ankstyvos technologijos ir dar neturi praktinio pritaikymo. Tačiau, pasak mokslininkų, šis molekulinės biologijos ir dirbtinio intelekto derinys gali būti naudojamas atliekant daugybę užduočių organizme ir aplinkoje. Tai gali apimti tokius dalykus kaip mikroplastiko rinkimas vandenynuose, šaknų sistemų tikrinimas ir regeneracinė medicina.
Inf. šaltinis: LRT.lt