Kam robotus programuoti, jei juos galima dresuoti kaip šunis?
2014 10 01 13:58Artimiausiu metu galima tikėtis išvysti masinio įvairių robotų modelių pasirodymo. Visi jie turės įvairiausio pobūdžio „nervinių sistemų“ – jų pagrindą sudarys taip vadinamos neuroninės mikroschemos, itin jautrūs davikliai ir ypač kompaktiški bei pigūs sprendimai, skirti „Daiktų internetui“. Ir šie robotai galės iš žmonių perimti didžiąją dalį sunkau, purvino bei rutininio darbo. Tik štai problema – kas robotus išmokys visa tai daryti?
Karelo Čapeko pjesėje „R.U.R.“ (būtent jos dėka žmonės pradėjo plačiai vartoti terminą „robotas“), mašinos būdavo mokomos sandėlyje, į kurį atveždavo iš gamyklos „šviežiai iškeptus“ dirbtinius darbuotojus. Sandėlyje vykdavo jų galutinis paruošimas: ten jie „mokosi kalbėti, rašyti ir skaičiuoti… O vėliau juos rūšiuoja ir išsiunčia užsakovams.“
Į vartotojo rankas patekęs robotas turėdavo būti panašus į idealų dvaro patarnautoją, su kuriuo galima kalbėti natūralia kalba ir duoti jam paprastus nurodymus.
Tačiau visa tai – fantastikoje. Juo labiau, paremtoje socialine filosofija. Realybėje robotą (ar jis būtų suvirintojas gamykloje, ar krovėjas sandėlyje) reikia užprogramuoti. Panašiai kaip įmantrias stakles. Tačiau masiniam vartotojui programavimas – reikalas nedėkingas, o juo labiau svetimas. Galbūt Estijoje, kurioje programavimo mokoma nuo mažų dienų, visa tai ir prigis, tačiau Lietuvoje kol kas nesiūloma tikrinti abiturientų raštingumo programavimo srityje…
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/46772/
Inf. šaltinis: FACEIT.LT