Ateities karo technika
2010 02 15 18:35„Sveiki, karingieji Žemės gyventojai“, - taip su mumis pasisveikintų ateiviai, įvertinę visą žmonijos istoriją, pradedant pirmąja žmogžudyste Rojaus sode. Ir jie būtų teisūs.
„Karas yra visko tėvas“, - prieš du su puse tūkstančio metų pasakė graikų filosofas Heraklitas. Septynioliktojo amžiaus filosofas ir politologas Tomas Hobsas jam pritarė, reziumuodamas, jog karas yra natūrali žmonijos būsena. Be to, karas yra didžiausias mokslo pažangos variklis. Kova dėl valdžios, turtų ar gyvybės skatina išradingumą. Ir ši militaristinė evoliucija, kaip rodo XXI amžiaus karai, tik spartėja.
Agresyvumo prigimtis
Karas, mūšis, dvikova arba susirėmimas - tai kovos už būvį rūšis ir proga įrodyti savo pranašumą arba apginti garbę, savo turtą. Pirmykštėje bendruomenėje žmonės kaudavosi dėl maisto, vėliau dėl moterų. Dabar tas daroma dėl ideologijos, bet dažniau – dėl gamtos išteklių ir su jais susijusių politinių tikslų. Per maždaug tris su puse tūkstančio metų nuo civilizacijos pradžios taika žemėje buvo tik 268-ris metus, apskaičiavo vokiečių žurnalistas Ernestas Volkmanas, militaristikos žinovas. Vadinasi, žmonija iš tiesų kupina agresijos?
Agresyvumas giliai įaugęs žmogaus kraujuje. Viskas užprogramuota evoliucijoje – kas ką suvalgys. Todėl vieni gyviai prisitaiko prie aplinkos, kad taptų nematomi, o kiti užsiaugina kuo didesnius nagus arba iltis. Graikų filosofai Platonas ir Aristotelis taip pat neabejojo, jog karas yra valdžios siekimas. Karas - toks pat natūralus procesas, kaip kvėpavimas. Didžiausias graikų filosofas Tukididas pridėjo, kad Viduržemio jūros regione yra tiek daug konkuruojančių imperijų, miestų valstybių, kad visada bus geidžiama vienas kito turtų ir karas neišvengiamas. Kitaip sakant, aplinka formuoja daugelį, ypač agresyvių mūsų poelgių.
Daugiau skitykite: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/21455/
Autorius: Rolandas Maskoliūnas
Autoriaus teisės: >Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“