Posts filed under 'Geocaching'
Kaip jau anksčiau minėjau, Prahon važiavom pasiruošę ir prisprendę įvairių Mystery kešukų. tarp jų buvo viena įdomi serija, skirta Antrajam pasauliniam karui WW2 Aircraft, WW2 Weapons ir WW2 Ground forces. Kažkaip nesitikėjau, kad pavyks juos paimti, nes sprendimo patikrinimo nėra, o į Google Maps įmetus koordinates, vietos buvo pakanakami keistos. Pvz, nuo pačio klaustuko vietos 60 metrų arba po kažkokiu tais tiltu geležinkelio. Tikriausiai nemažiau nei po du kartus persprendžiasu šia sužduotis, kad įsitikint, kad teisingai išspresndžiau.
Pirmiausiai patraukėme prie WW2 Weapons. Rami gatvė be namų, krūmai, tvorelė, kalnelis. Pasidairom, nieko nesimato, tačiau visur, tiesiog visur knibždėte knibžda šliužų, t.y. sraigių be namelių. Mūsų kraštuose tokių yra, bet šviesesnės spalvos. Tuo tarp Prahoj iš pradžių eidama maniau, kad ant šaligatvio pilna šunų at ko nors ten dar kakučių. Tik kažkodėl tai jie pastebėjau, kad juda…
Taigi, pasidairom, pasidairom ir randam 
Bet nebūtų čia lobis apie ginklus, jei krentantis lobio konteineris nenutrenktų to šliaužiančio gyvio.
Nesijaudinkit, jis atsitiesė ir nušliaužė toliau.
Toliau mūsų kelyje po kelių niekuo neypatingų lobiukų puikus Prahos parkas Vitkov. Jame jau mums įprastas inkilėlis - vieno WW2 lobio slėptuvio. Sutvarkom lengvai ir čiuožiame išbandyti Wherigo Vylet Kacera Broucka do XV. stoleti
Beje, čekai geocacherius vadina kačerais. Šis žodis jų kalboje reiškia ir antis, tai nenustebkite, jei kur pas juos antys puikuojas. Taigi, išskrydę į 15 amžių ir besimakaluojant po parką netikėtai pastebime kelis metrus nuo mūsų 50+ vyruką su ~13 mete mergaite su Coloradu rankose. Užkalbiname angliškai. Jie patvirtina, kad irgi daro Wherigo, tačiau angliškai jie nei žodžio. Na gerai, atsisveikiname ir toliau darome užduotis, jie dingsta iš mūsų matymo lauko.
Truputį pasimakalavę ir atlikę užduotis keliaujame prie galutines slėptuvės. Einame, pieva, obelys, jau bandome primesti kur gi čia gali būti, kai pamatau, kad netoliese krūmuose prie tvoros kažkas brūzda. tas kažkas - tai jau mūsų matyti čekų geocacheriai. Jie pirmi pasiekė slėptuvę.
Slėptuvė - pašto dėžutė, užrakinta koduota spynele. Kodas, pasirodo, anksčiau rastas skaičius. Šiaip čia gerai, kad tie čekai pasimaišė, reiktų laiko dasigalvot, kad tie skaičiai čia turi būt pritaikyti
Bandydami dabaigti wherigo ir užsiregistruoti lobyje išaiškėjo, kad jie puikiai šneka rusiškai, Vyras - kadaise atvykęs čia gyventi iš Gruzijos, mergytė irgi rusiškai neblogai kalba, o jų nikas gc.com yra kyklop.
Bešnekučiuodami paaiškėjo, kad jie irgi dar nėra suradę čia kažkur esančio lobiuko Stary Vitkovsky tunel. Tik klausimas kaip dabar daeiti iki įėjimo į tą tunelį nuo parko viršūnės (nepamirškite, kad Prahoje beveik visi parkai - kalnų parkai Stary Vitkovski tunelis - senas geležinkelio tunelis, kuriuo važiuodavo traukiniai. Per jį ėjo vieni bėgiai, kurie pastačius naują tunelį, buvo išrinkti, o kelias užpiltas žviru. Pasimakalavę surandame nuėjimą nuo parko ir patį buvusį geležinkelį. Paėje kelis šimtu smetrų pamatome jau ir patį tunelį.
Svarstėme, kaip teks tą lobį surasti ir ką gali reikšti užuomina. Nuėję gabalą kelio prieš tunelio posūkį pamatėme švieseles ir siluetus. na ką gi, jau toje vietoje darbavosi porelė geocacherių dviratininkų. pagalvojau apie dviračio tempimo tokiu žvyru malonumus. Anie jau buvo suradę lobius ir mum paliko ištrauktą konteinerį. Valio, nereikėjo labai vargti ieškoti. Bet čekų išradingumas eilinį kartą džiūgina ir stebina.
Šitas daiktas buvo įkištas kažkus 2-2,5 metrų aukštyje skylėje. Iš išorės matėsi ti kvadratinė metalinė lenta su skaičiumi. Neatskirsi nuo kitų tokių pat.
Po tunelio paėmimo su čekais išsiskiriame ir keliaujame savo keliais.
Dabar jau nepamenu paimtų lobių eiliškumo, tad dar pažymėsiu kai kuriuos įdomesnius.
Mystery cache Svaty Petr/St.Peter. bandžiaus sprėsti įvairiais būdais dra prieš kelionę, bet niekaip nesugalvodavau. paskutinį vakarą stsigulus lovon šovė į galvą įdėja ir akurat, ji buvo teisinga. tačiau tai neviskas. pasirodo čia ne tik mystery bet ir multi cache. Atėjus pg koordinates prie bažnyčios tiesiog nebuvo įmanoma rast kur mikro nukišt būtų galima. nežinau kaip, bet aptikom mažytę iš išorės nematomą lentutę su tolimesnėmis koordinatėmis. Galutinė standartinė mikrofilmu dėžutė matėsi už kilometro. Keista, kad nenumuglinta tokioje vietoje.
Kiek pavargę prisėdome prie KRANNEROVA FONTANA / KRANNNER´S FOUNTAIN su viltimi išsiaiškinti kas yra kas.
Tų skulptūrų fontane yra gal 16 ir reikėjo nustatyt, kuris ten yra ūkininkas, kuris ginklanešys ir t.t. Bandėm ir taip ir anaip (geriau būtų, kad diena nebūtų saulėta, nes akys išvarva žiūrėt ir pasidavėm, teks kitą kartą pasiaiškinti, bet užduotis tai įdomi. Nebent va gal kur interneto šaltiniuos ebūtų koks to fontano aprašymas, dabar tai nelabai ten aišku
Randame Hudebni Divadlo Karlin - Hello Dolly. Eilinė slėptuve po plakatu Smagu kai mysterius randi.
Ieškodami multiko Expansion`s magnetic child (Prague) nežinojom ko tikėtis. Autorius ypatingai įspėdavo būti atsargiems ir nepradanginti kešuko. Įspėjimai buvo ne veltui, nes lobis pritvirtintas prie tilto turėklo virš užės, iš upės pusės Begrabaliojant rankomis galima lengvai numesti užkliūdžius Bet vaizdeliai gražūs užtat.
Tam, kad surasti Prague architecture#1 - Dum u Kamenneho zvonu, Prague architecture#4-Romanesque houses reikėjo perskaityt šmotą info čekų kalba. Tik pažiūrėkite kokio ilgio jų lobių aprašymai
Tiesa, Zatisi s jablky / Stillife with apples - lobis kažkokiam nestandartiniame bare. Ant baro guli pintinė su obuoliais ir kešuku. Deja, kai lankėmes, travelių nebuvo nei 1 :) Keista, kad žmonės neranda šito lobio. (Fotkę pasiskolinau iš gc)
Prahoje taip pat turėjome nebaigtų reikalų nuo rpaeito vizito. Tad nusprendėme suvesti sąskaitas su Pravnicka fakulta / Faculty of Law ir Smallest House of Prague. Praeitą kartą, kai lankėmes Prahoje ir ieškojome lobius naudojome Palmuką ir gps bluetooth imtuvėlį. Tų lobių neradom. Dabar buvo įdomu išbandyti ir surasti juos su mūsų Colorado. Radom, bet visgi skirtumas jaučiasi tarp abiejų aparatų. praeitą kartą ieškojome gal kokie 15-30 metrų nuo tikros slėptuvės vietos. Su Coloradu lobių ieškojimas yra ŽYYYMIAI patogesnis, tikslesnis ir greitesnis.
Jau visai pavakarę keliaujame pabandyti paimti Loki’s mystery. Užduotis buvo sunki. Netgi labai sunki. Neveltui 4,5/2,5. tas 2,5 tai truputį gasdinantys, bet nuėjome. Ir ne veltui. Pasirodo, tereikėjo eiliniame kalnų parke pakilti į nedidelį kalniuką ir prieiti drevę kelių lygyje. Aišku toj drevėj paieškoti reikįjo, bet smagu rasti smagų kešuką.
Grįždami vėlai vakare į viešbutį, skubėjome į tramvajų, kai kažkas patempė mane už rankos. Heh. Mūsų pažystami čekai geocacheriai irgi sukiojosi čia pat.
Maža ta Praha
Trečiosios dalies pabaiga.
rugpjūtis 12th, 2009
Na ką gi. Pasakoju toliau.
Iki Prahos dar gabalas kelio. Pakeliui stovi du lobiukai Voda c.2 ir Voda c.1. Neeilinės slėptuvės. Tikriausiai sunkiai įveikiamos naujokams, nors kas ten žino.
Vienu atveju krūmuose kažkokia metalo krūva buvo, o kitu atveju užmaskuota medyje. Pasigrožėkit.
Ieškodami lobių pasivaikščiojom po gražų Hradec Kralove parką.
Čekijos mapas labai smulkus, sužymėti netgi lauko keliukai, todėl nedvejodami nusprendėme paimti Askiburgion. Reikėjo gal pusę kilometro pėdinti per rugių lauką. Visa laimė, jie jau buvo nupjauti. Na, bent jau tokiu būdu galima tikrą Čekijos gamtą pamatyt. Ne tik florą, bet ir fauną.
Natūralaus mineralinio vandens mėgėjams rekomenduojame aplankytį Podebrad’ą ir jo mineralinio vandens šaltinį.
Čekijoje pakankamai propaguojama pagrindinė taisyklė - radai dėžutę - įdėk į ją ką nors, tuo labiau, jei ką nors pasiėmei. Dėžutės (small ir didesnės) būna prikrautos visokių niekučių, o kartais ir visai gerų dalykų. Nelabai pamenu, kad būtų tuščia dėžutė.
Kadangi į Prahą atvykome jau visai vakare, tai toli nevažiavome, o besigrožėdami miesto vaizdais aplėkėme artimiausius lobiukus.
Iš apeitų kešukų verta paminėti Muzeum policie CR, kurį jau tikriausiai žinote. Įvertinus diff/terrainą pirma mintys buvo, kad paslėpta kur medyje, bet šalia po medžiu stovintys pagalys abejones išsklaide. Pamakalavus su pagaliu ant greta esančio stogo, padengto šakom, dėžutė atsirideno į rankas
Jau sutemus dar bandėme ieškoti Nusle. Deja, teko įrašyt DNFą. Laiptų daug, aplinkui šalia krūmuose padarytas tualetas (į kurį kiek suprantama nereikia list), Laiptai subyrėję tokie. Parašyta, kad po kojom lobis turi būti, patrepsėjom patrepsėjom ir nupėdinom jau viešbutyn. Labai norėjosi grįžti ir diena surast, nes jis ten dažnai randamas, bet teks su šituo kešuku sąskaitas suvedinėti kitą kartą.
Dabar poilsis, nes laukia visa diena ant kojų.
Antrosios dalies pabaiga
rugpjūtis 11th, 2009
Pagaliau ilgai lauktos atostogos. O kokios atostogos be kelionės, geo-kelionės :)
Šios kelionės tikslu pasirinkome, kaip ir praėjusiais metais, Prahą. Nežinau kodėl, bet šis miestas mane (Bitutę) labai stipriai traukia.
Kelias savaites iki kelionės skyrėme Mystery cache sprendimui. Sakot, gerai, kad moka čekų kalbą… Nemokam. Tačiau mano geros lenkų/rusų kalbų žinios eilinį kartą praverčia, tad skaitau beveik suprasdama, o nesuprantamus dalykus galima išsiversti.
Prisprendžiam kruvą visokių mystery, susikruaname šmotkes, užsibookinam viešbutį Prahoj (deja, ne tą, kurio norėjom, bet visai pusę bėdos) ir liepos 18 išvykstame į savaitės trukmės Geo-summer-tripą
Truputį aprenkam Lazdijus. Čia verta paminėti lobį pavadintą Tempas. Pagarba autoriui už idėją ir konteinerį
Kadangi lobis prie eglynėlio, ieškodami landžiojom, landžiojom. Pro šalį važiuojantys diedai dviratinininkai, sako, kad čia grybų ieškoti neverta šitam miškely, o geriau pavažiuot ten kiek toliau. Grybų iš tiesų neradom. Diedai buvo teisūs
Lenkijoj surenkam porą Geokretų (ir koks velnias sumastė atskiras sistemas kurt..). Kamšteliai kazkokie ir pan. pas juos traveliai :)
Patinka lobių serija Nieloty - prie neskraidančių lėktuvų. kai kur prie tokių visos kavinės įrengtos.
Pernakvojam
šalia
Kitą rytą čiuožiam prie pakankamai įdomios vietos, kurią rekomenduojame aplankyti visiems besidomintiems įvairiomis kasyklomis. Šįkart tai aukso ir arseno kasykla Zloty stok. Organizuojamos visai nebrangios ekskursijos. Verta aplankyt.
Viduje nebuvom, kitą kartą gal.
Toliau prie kazkokio tais kaimo, kur vietinis šuniekas buvo labai nepatenkintas mūsų vizitu, prie miškelio randame statulą
Iki lobio takelis tiesiogine to žodžio prame pramintas. lobis šviečiasi už kilometro 
Tas kelmas ten žinokit tiesiog uždėtas ant lobio
Suvyniotas i kelis maišus, konteineris išsilaikęs puikiai, turinys irgi.
Pakeliui yra lobis, kuriuo čekai didžiuojasi, kad tai vienas mažiausių mikro.
Eidami prie bažnyčios / kopyčios kur ten jis yra paslėptas, nežinojom ko tikėtis.
Radom nesunkiai. Pasirodė, kad tai mums įprastas standartinis nano konteineris Na, pas juos gal retenybė, nes esant dideliam geocacherių srautui, tiesiog nespėtum kasdien logbookus keisti.
Štai dar vienas regular’as
Neohlizej se - va čia tai topinė slėptuvė. Buvo nerealiai juokinga iš šono žiūrėt, kaip Kibiras ieško lobio ir po to jį traukia iš slėptuvės…
Ne tas žodis, kaip juokinga
Na, gerai, pasjuokėme ir gana
Dar vienas dėmesio vertas kešiukas - Railway museum VYTOPNA Jaromer.
Įdomus geležinkeliečių muziejus po atviru dangum.
Čiapat darbuotojai taiso garvežius, vaikšto žmonės (lankymas nemokamas). Per vidurį - ratas, nukreipiantis traukinius į reikalingus bėgius. Lobis žiauriai matomoj vietoj. Ieškojom ilgai. Koordinatės rodė tos besisukančios sistemos viduryje. Priešais dirbo žmonės. Išžiūrėjom visas akis.
Lobis magnetinis. Ten kur jis buvo, net nepagalvotume žiūrėt, vien dėl to, kad paviršius atrodė akmeninis ar kitokios nemagnetinės medžiagos, kuri visgi buvo pasirodo magnetinė. radom, kaip įprasta atsisėdę ant suoliuko ir jau pasiryžę įrašyti DNFą. Tiesiog pamatėm.
O ar matote Jūs?
Pirmosios dalies pabaiga
rugpjūtis 10th, 2009
Nujaučiant artėjančias atostogas (o kažką išvarius neapmokamų), nusprendėme dar kartelį nulėktį į Rygą ir sutvarkyti neužbaigtų reikaliukų. Kelionė vyko liepos 3-6 dienomis. Viešbutį, kaip visada rezervavome per booking.com (pigiau nei vietoj ieskot). Jaunėlis likęs pas tėvelius, tad laisvai galima keliaut kiek panorėjęs ir kur panorėjęs. Žinoma, kadangi esame mėgėjai spręsti įvairias užduotis, tai ir šiai kelionei buvome pakankamai pasiruošę ir prisprendę užduočių. Visko nepaminėsi, bet įdomiausius momentus norėtusi paminėt.
Lietuvoj surinkę po ranka papulusius Travelius, penktadienio popietę išlėkėme savo bolidu link pasienio.
Pakeliui sustojame prie Istros oro uostos. Lėktuvėliai gražiai atrodo.
Viskas būtų gerai, bet labai nepatiko šalia stovintis užrašas
Pabandyk kojomis ieškant surasti tą lobį. Neslėpkime gal lobių ten, kur negalima..
Pro šalį žinoma nepavyko palikti Panevėžio TB Hotelio, apsidilginę kojas, apkandžioti išalkusių kraujasiurbių ramybėje palikę Nevėžį, nuskubėjome toliau, Biržų link.
Truputį nesisekė Pabiržėje.. Pirmiausiai Pabirzes bažnyčios teritorijoje slampinėjom slampinėjom, lobio neradom, bet radom kai ką kitko…
Užhipnotizuoti bažnyčios teritorijos gyventojos nerandame ir prie kapinių paslėpto lobio.
Nušluojame kas pasitaiko po ranka Biržuose, palikdami šį bei tą kitam kartui. Ir labai skubame į Skaitskalnę, nes labai norisi aplankyt Skaistkalne Sink holes. Aprašyme rekomenduojama naktimis nebevarinėti ten, nes tuos smegduobės randas privačiose teritorijoje ir naktiniai lankytojai gali būti nesuprasti
Pakeliui užsukame prie Girnų muziejaus, nes parašyta, kad lobis atnaujintas, padėtas kitoj vietoj tik nėra koorrdinačių. Pabandę paieškoti, surandame. Taip pat lobyje buvo Jeepo travelis, kuris jau pažymėtas, kad pamestas. Smagu rasti ir prikelt iš numirusių. O dra smagiau, kad į Laviją jau vežamės kitą Jeepą
na, bet mūsų laukia smegduobės. vrgais negalais atliekame visas užduotis. Įdomu taip pat paskaityti įdomias istorijas apie smegduobių atsiradimą.
Nuvažiavę Rygon į viešbutį, užkandę ir pailsėję, dra vakare išlėkėm į miestą šio bei to paieškot. Jau ne pirmą kartą ieškodami Sveta Jezus luteranu baznycia pamatėme, kad prie mūsų prieina diedas. Pasirodo estas geocacheris. Lobio ieško be GPS atsižymėjęs ant mapo. Jam rodė kitoj gatvės pusėj. Paieškoję dar kiek laiko kartu traukiame link centro. Susišnekėti sekas sunkiai, nes jis nei rusiškai nei angliškai nemoka. t.y. moka žymiai blogiau nei mes
Kitą dieną važinėjamės ten atgal. Užsukame prie Virtual Kurtenhof
Lobis prie geležinkelio
O šitam lobiui Near Salaspils death camp ištraukti reikėjo šliaužti pro ta tuneliuka iki jo vidurio
Ieškojome bažnyčios (Sv.Jura baznica), o radome..
Rausėmės gal 10 min kol suradom šituose griūvėsiuose dėžutę
Dar va toks vieno mysteriuko konteineris
Laikas pietums. Sustojame prie Secret radio, užkandame ir einame ieškot. Tai, ką randame pranoksta visus lūkesčius. Išradingas slepsnis
Už tvoros:
Konteineriukai:
Kur čia tas lobis?
Smagu.
O štai čia irgi įdomus konteineriukas:
Kartais pasitaiko tik tokių muglių
Tiesa, ly2kw Pasagėlę reik padėt. Tam geriausiai tinka Resnie Putni. Knygos negavome. Teko biški pavargti su sprendimu. Iš pirmo karto nerandame. Tik grįžę viešbutyn, paskaitom įdėmiau aprašymą. O gi “cache location is 102m at 356 degree bearing from the calculated point” Ot. Kaip čia dbr tą bearingą nustatyt Truputį paeksperimantavę, pagrybavę, patikrinę potencialių keletą vietų. Lobį randame gal 108 m. nuo nustatytų koord. Valio Pasagėlė tęsia kelionę gražiame parke.
Važiuodami kažkur pro šalį, užsukame paimti Anninmuiža. 1,5/1,5 atrodo bus pigiau grybo. Dėja atėję pamatome, kad terrainas ne visai toks 1,5, prie kokio mes pripratę ir pasiekti nuo žemęs nebepavyks. Leidžiames į priemonių paieškas. Paieškos buvo sėkmingos
Aišku vien ant kėdutės atsistot neužteko, teko lipti ant atlošo ir sugrust puse rankos i ta skylę
Prikolna.
O štai dabar supratom, kodėl latviai tokie laipiotojai Net nuo mažens jie prie to pratinami!
Eidami pro tą parką surandame labai įdomų konteineriuką
Važiuodami pro Lozmetejkalns 2 ruošėmės pravažiuot pro šalį. Visgi 2/2. jau manėm teks kur kartis aukščiau, tai negaišim laiko. Tačiau pamatę tokį bokštą, pamanėm, kad čia vieni juokai ir įveiksim.
Taip bokštą tai įveikėm pigiau grybo, bet veltui. Tik gražų vaizdelį pamatėm.
Lobis buvo paslėptas ant žemės. Tik giliai ir prie pat širšių lizdo :] Nieko, šį kartą su širšėm susitarėm ir nukentėjusiųjų nebuvo
Išmalėme vos ne visą ta mišką ir jame esančius lobius. Ypač rekomenduotina lankytis besidomintiems istorija, karu.
Kol lobių ieškojom, mašinoj apsilankė didelė viešnia
Tiesa, dar vieną vakarą besitrindami Rygoj sutikom vietinį geocacherį Krisja, kuris gerai šnekėjo rusiškai. Drauge suradome gal penketą lobių, pasidalinome patirtimi kaip sakant. Jo vietovės žinios žymiai sutaupė mums laiko
Vienu žodžiu nusikalėm, bet buvo smagu
Bi.
liepa 20th, 2009
Praėjo jau beveik 3 metai nuo to laiko, kai susidomėjome lobių paieškomis, tad užmeskime akį į statistiką:
2006 metų birželio 22 d.
Lietuva - 19 lobių.
Latvija - 61 lobis.
Estija - 452 lobiai
2006 metų lapkričio 20 d.
Lietuva - 51 lobis
Latvija - 75 lobiai
Estija - 492 lobiai
2009 metų gegužės 27 d.
Lietuva - 635 lobiai
Latvija - 731 lobis
Estija - 854 lobiai
Lenkija - 864 lobiai
Slovakia - 2174 lobiai
Čekija - 12764 lobiai
Vokietija - 94682 lobiai
Tai va
gegužė 27th, 2009
Gražų sekmadienio rytą, kaip buvo iš vakaro nuspręsta, su draugais Žydrium ir Erika nusprendėme paieškoti lobių Panevėžyje ir jo apylinkėse.
Trumpam sustoję Ukmergėje, kur pas močiutę pasisvečiuoti liko jauniausias šeimos narys, nuskuodėme tiesiai į Panevėžį.
(1) Kelionė neprailgo, ir štai, atvažiavę kažkur netotli Katedros gatvės ir pasistatę mašiną, nupėdinome prie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros.
Panevėžyje esame buvę porą kartų, bet labai trumpai ir be nieko, todėl pasivaikščioti įdomu buvo.
Artėdami prie Katedros, supratome, kad pasirinkome nelabai tinkamą laiką. Aplink vartus buriodavosi bobulytės-pardavėjos. Viduje vyko šveniškos mišios. Daugybė žmonių viduje, neprasibrausi. O aplinkui Katedros, ne ką mažiau. Visgi apėjome aplinkui, bandydami nustatyti preliminariai lobio vietą. Pačiame gale rodyklė rodė į katedrą ir siūlė paeiti ~18 metrų… Hmm… Užeiti į vidų ir pasitikrinti net šansų nebuvo. Tiek daug žmonių.. Taigi, arba lobiuks viduje, arba koords netikslios. Deja, patikrinti nepavyko. Vietinis senukas-kunigėlis (tikriausiai), pasirėmęs lazdele vaikščiojo lėtai pirmyn-atgal. Nekalbant apie kitus vietos gyventojus ir pan.
Na ką gi, truputį nusivylę tuo, kad tokioj vietoj paslėpta (na, mes būtumę slėpę kur nors ne prie bažnyčios pastatos ar viduje), nes nejauku ten landžioti) ir nepavyksta patyrinėt, patraukėme toliau pasižymėję šį lobį DNF. Teks kažkada grįžti.
(2) Visai netoliese pasirodė Švc. Trejybes bažnycia. Priartėdami pamatome ne ką linksmesnį vaizdelį. APlink bažnyčią būriuojasi minios žmonių. Pirmoji komunija… na, bet einame. Prieiname lobio vietą, sukamės, sukamės. Visai neaišku kur gali būti. Skaitom užuominą. Visvien visi sukasi, kur rodo koordinatės. Bitutė nupėdina pagal užuominą tyrinėti to, kas ten parašyta. 10-15 sekundžių ir atnešą kažkokį daikčiuką. Bandom iškrapštyti, kur logas. Gal kokią minutę krapšom tą diaktą. Jokiais galais neatsidrao. Nusiminėme - tikriausiai šiukšlė kokia. Bet, kodėl ji ten taip padėta buvo,. Bandom dar tą nesamonę atkrapštyt. Valio, pavyko. Na, ir konteineris, pagalvojom. Padedam į vietą. Sunku surasti. Gal net didesnis nei 2 difficulty. Nebent sekasi Na, mum pasisekė. Adatą šieno kupetoj suradom
Erika su konteineriu:
(3)(4) Keliaujam į netoliesę esamą Laisves al. - Freedom avenue. Koordinatės mus atevda tiesiai prie suoliuko. Suoliukas užimtas dviejų moteriškių. netoliese irgi. Vienu žodžiu, parkelyje žmonių daug. Pasižiūrim šen bei ten ir nieko nepešę keliaujame prie lobio, pavadinto Miltinis.
Perskaitom užuominą - minutė ir surandame. Gerai sugalvota.
Logo foto: Matome, kad loge nėra kai ko, kas geocaching.com pažymėjęs, kad surado
(5) Keliaujame prie Senvage. Iš tikrųjų, jei ne tie lobiai, kažin kad ačia būtume atvažiavę ir vaikščioję. Labai gražu gražią saulėtą dieną.
Pakėliui:
Neskubėdami nueiname, pajamame ir sprendžiame, kur eiti toliau.
(6) O pakankamai netoli - 500 m tiesaus matomumo yra Sv. Petro ir Povilo baznycia (Church). Na ką gi, einame. Einame-einame, einame-einame, ratais-ratais.
Ateiname. Eh, ir vėl. Šį kartą bažnyčioj laiduotuvių mišios su pačiu vėlioniu (-e). Pasijutę nejaukiai, visgi apeiname bažnyčią. Gerai, kad ne viduj, bet visvien nejauku. Greit surandame ir mauname atgal pro Laisvės alėją.
Šį kartą suoliukas jau yra tuščias. Tuščias visomis prasmėmis. Nebent paslėpta ne suoliuke, bet koordinatės į jį rodo, kaip beitum. Pasiduodam, grįžtam prie mašinos ir nagrinėjame, kur keliausime toliau.
(7) Toliau nusitaikome į Nevezis Dam Micro. Privažiuojame. Stovi dvi mašinos. “Kabluke” tuzinas daigų tusinasi, kurie įdėmiai stebi, kur ten nuėjome. paikrapštę. grįžtame į mašiną nieko nepešę. Labai jau ten viskas tepaluota ir labai daug stebinčių akių kai vaikštome ir krapštomės ten, kur Pašaliniams vaikščioti draudžiama.
(8) Nusprendžiame palikti ramybėje, ir pavažiuoti iki Anno Domini 1503 Panevezys Micro. Hm įdomu, kur čia slėpt mintis, kai numeti pirmą žvilgsnį. bitutė užmeta akį į hintą - kas čia per nesąmonės?. Nugi kai kas decryptino :] Ai, taigi va priešais tas daiktas. Geras Randame.
(9) Bolido vairuotojas priverčiamas vėl grįžti prie užtvankos. Daigų “kablukas” išvažiavęs, likęs golfas nesuprasi, ką ten veikia. Apsiginklavę pirštinėmis po minutės pergalingai ištraukiame konteinerį. Tačiau atslenka mugleris su vaikais, kuris neatitraukdamas žvilgsnio stebi. Kad jį kur, bet nieko. greit apsiformianme ir mauname iš ten kuo greičiau
(10) “Siaurukas”. Atvažiavę čia prisimename Keną. Uff. Jokių kamerų, jokių mutininkų. Ramu. palaipiojame, palaipiojame laiptais, pasidairome, pasidairome ir visgi aptinkame. Tik, ot velnias,. Dėžutė didelė, o rašiklio nėr. Mes to nesitikėjome, tenka grįžt prie mašinos, užlogint ir grąžint į vietą.
(11) Laikas pietų pertraukai
(12) Pasistiprinę, nagrinėjame pro kur pasiekti, faktiškai, šios dienos kelionės tikslą The paths of partisans. Na, pasikliaujame lobio paaiškinimu, truputį paklaidžiojame po miestą, kol surandame reikiamą kelią. Privažiuojame reikiamą sankryžą, pasukame ir darda, darda mūsų kibiriukas. truputį metam kelią dėl takelio (na, iš tikrųjų abu vienodi atrodė grįžtam toliau dardam. Rodo 7 km iki lobio. Biški neramu, ar dasigausim tokiais keliasi tiek km, nenuklydę kur į šalį
Bevažiuodami grožimės gamta, sodybėlėmis miške. Eh, kaip smagu turėti tokioj vietoj sodyboj pagalvojame. Gamta, grožis, mmm pasaka
Nežinau kiek laiko mes ten dardam. Lobis pamažu artėja, tas gerai. Vingiuojam vingiuojam, niekur neužstringam. privažiuojam. paeinam. Wau. geras, suradom. Randam įėjimą į bunkerį.
Partizanai sulenda.
Lipa, lipa, lipa.
Dairosi dairosi dairosi
ir dar dairosi
ir dar
ir valioo, suranda. Lobis iš tikrųjų sukurtas 2004 metais. Logas apkramtytas kažkiek pelių, bet dra pakenčiamai.
Deja nėra TB, kaip pažymėta 
Šiaisp šito lobio, man atrodo, geriau važiuoti ne vienam “_”
Dabar kitas šios labai įdomios vietos aspektas. JŪS NEĮSIVAIZDUOJATE, KIEK TEN UODŲ. pyyypt pyypt, pyyyyypt. jei dra kas važiuosit, paimkit kokio purškalo nuo tų bjaurybių. Nuo šio momentų jokių sodybų gražioje gamtoje NENORIME Kuo greičiau mauname prie mašinos ir bandome nesikasyti, kas beveik neįmanoma. Kai pritupi logintis, ant tavęs atsitupia gal kokių 50 kraujasiurbių bjaurybių. EINA sau.
Ną, ką iš mūsų paimsi. Miestiečiai mes
Tiek pradardėję, nusprendžiame, kad atgal grįžti neverta, kad šis kelias gal kur arčiau išveda. Ir akurat, pasirodo, iš kito galo važiuoti arčiaau.
(13) Išlendame beveik prie Zalioji bird’s-eye view. Koordinatės labai netikslios, bet surasti pavyksta.
(14) Grįždami link Ukmergės, sustojame prie Liudyne bunker. Na ir prasideda paieškos. Ieškom ieškom. Ieškom ieškom. Pasijaučiame ieškodami adatos šieno kupetoj. Ir taip ir anaip. Ir šen ir ten. Užtrunkame gal kokių 30 min. 8 akys ir 8 rankos nagrinėja kiekvieną cm iš visų galų.
Ir tik jau pasiruošę viską mesti. Erika sušunka RADAU! Pirma mintis - negali būti. Jau ir ten žiūrėjom, ieškojome. Nematėm. Geria paslėpta. Terrainas su sudėtingumu turėtų būti apkeisti tikriausia
(15) Pakilios nuotaikos, bet jau visai nuvargę nupėdiname iki muglių apsupto Water tower. Ieškojom ieškojom. Užlipom net iki viršaus. Bet neradom. Iš tikrųjų, jau skubėjom namo. Bet teks dar čia grįžti.
Užsukę Ukmergėn, patraukiame link Vilniaus. Oro sąlygos kardinaliai pasikeičia. Pyla siaubingas lietus ir t.t. Pasidžiaugiame, kad smagiai praleidom laiką ir nei lašo nesušlapom lobių ieškojimo metu.
Taigi, išvada: lobių rasta 10 iš 13. Geras, įdomiai praleistas sėkmadienis, leidęs atitrukti nuo kasdienių rūpesčių.
Grafinis kelionės žemėlapis
Belieka nekantriai laukti kitų išeiginių
gegužė 25th, 2009
Previous Posts
