Lietuviams yra kur tobulėti: robotų šventėje „Robotiada“ nestigo laimėtojų iš užsienio
2018 03 08 14:11„Robotiada 2018“, vykusi kovo 3 d. LITEXPO parodų rūmuose, sutraukė daugiau nei 10000 lankytojų per vieną dieną. Čia rinkosi ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš užsienio. Juos traukė technologijų paroda, pramogos, dirbtuvės ir žinoma robotų kovos.
Kauniečiai nuskynė prizines vietas FLL
Šiais metais vyko 8 tipų varžybos. Jauniesiems 9–16 m. dalyviams svarbiausios buvo „First LEGO league“ varžybos: jų metu TOP 16 komandų varžėsi dėl galimybės atstovauti Lietuvą pasauliniuose FLL čempionatuose. Šiais metais sėkmė šypsojosi Kauno Jėzuitų gimnazijos atstovams: jų komandos nuskynė visas 3 vietas ir įgijo teisę vykti į čempionatus. Pirmoji vieta ir Robotikos akademijos prizas 1000 € atiteko ir praėjusiais metais laimėjusiai PHOENIX komandai. Komandos vadovas A. Juškauskas pasidžiaugė, kad nuo rugsėjo dirbusi komanda iškovojo aukštą laimėjimą.
„Ši komanda dirbo ilgai ir nuoširdžiai, tikrai su komanda keliausime į Jungtines Amerikos Valstijas. Ši komanda dėl amžiaus apribojimų varžėsi „Robotiadoje“ paskutinį kartą, tad tikime, kad ši kelionė motyvuos ir paskatins vaikus toliau gilintis į technologijas ir atradimus“, – sakė Albertas Juškaukas, Jėzuitų komandos vadovas.
Antroji vieta atiteko komandai ROBO-SAPIENS, Kauno Jėzuitų gimnazija. Trečiąją vietą iškovojo „Lionfish“, taip pat Kauno Jėzuitų gimnazija. Šių metų naujovė FLL rungtyje – vieši projektų pristatymai. Tai leido daug didesnei auditorijai pamatyti ir įvertinti jaunųjų kūrėjų inovacijas.
Kitų robotų varžybos: džiaugsmas ir lietuviams ir užsienio svečiams
Mini sumo rungtis turėjo kaip niekad daug dalyvių. Tarp 65 dalyvių prizines vietas iškovojo:
- 1 vieta robotas „Stream Rem2“ – Šiaulių jaunųjų technikų centras, Renatas Montvilas
- 2 vieta robotas „Shark“ – Latvijos Robotu skola, Aleksandrs Tikacovs
- 3 vieta robotas „SU-Neutron“ – Tautvydas Rakštys
LEGO sumo rungtis sulaukė dalyvių nuo 8 iki 55 metų, tačiau sėkmės šypsojosi Pakruojo rajono komandai „Optimistai“ – ji užėmė visas 3 prizines vietas.
- 1 vieta robotas „Miražas“ – kūrėjas Tomas Šibirkštis
- 2 vieta robotas „Skorpionas“ – kūrėjas Saulius Tribulaitis
- 3 vieta robotas „Robozauras“ – kūrėjas Erikas Vaidžiulis
Pirmą kartą „Robotiadoje“ vyko „iRobot“ dulkių siurblių kovos. Iš 25 komandų tik 5 buvo lietuvių, tad kova buvo nuožmi – pirmos vietos laimėtojas varžėsi ne tik dėl piniginio prizo, bet ir dėl naujo „iRobot“ siurblio, kuris, žinoma, bus perdarytas į kovinį robotą. Šioje rungtyje lietuviai deja nenuskynė prizinių vietų, nors Panevėžio atstovai kovėsi įnirtingoje kovoje.
- 1 vieta robotas „Panna“ – Latvijos robotu skola, Māris Galauskis
- 2 vieta robotas „Mildiņš“ – Latvijos Valmieras Viestura vidusskola / Robotu Skola, Roberts Cipruss
- 3 vieta robotas „Opis“ – Latvijos Valmieras Viestura vidusskola / Robotu Skola, Kalvis Zaļaiskalns
3 kg Sumo visad sutraukia daugybę žiūrovų, kadangi šie nedideli robotukai turi tiek galios, kad pastumia 300 kg sveriantį daiktą. Pirmas dvi vietas iškovojo Latvijos robotai, tačiau 3 vieta atiteko lietuviui, ilgamečiam kovų dalyviui.
- 1 vieta robotas „Masakrator“ – Latvijos SumoMasters komanda, Maciej Wysocki
- 2 vieta robotas „Speedster“ – Latvijos SumoMasters komanda, Maciej Wysocki
- 3 vieta robotas „Vytis“ – KURC, Oleg Lyan
Folkrace lenktynėse visas vietas nuskynė vieno konstruotojo robotai – latvis iš Preili miesto Matīss Buks neslėpė džiaugsmo, kad jo kūriniai geba gerai orientuotis aplinkoje ir įveikti kliūtis. Iš 22 komandų dalyvavo 7 Lietuvos ir 2 Estijos atstovai.
- 1 vieta robotas „MoricsV5“ – Matīss Buks
- 2 vieta robotas „MoricsV6“ – Matīss Buks
- 3 vieta robotas „MoricsV4“ – Matīss Buks
Linijos sekimo rungtyje be lietuvių ir latvių dalyvavo ir iš Egipto atvykę svečiai. Jiems sėkmė šį kartą deja nenusišypsojo.
- 1 vieta robotas „Leila_JJG“ – JJG robotika, Ričardas Gečas
- 2 vieta robotas „SU-Typhoon_B1“ – Nerijus Ramanauskas
- 3 vieta robotas „Seklys“ – Šiaulių robotikos klubas, Aistis Gustas
LEGO linijos sekimo rungtyje laurus skynė užsienio atstovai.
- 1 vieta robotas „ASH“ – Latvijos TSI robotikas klubs, Valerijs Koroļs
- 2 vieta robotas „TäisPööre“ – Estijos Jõekääru komanda, Sander Laumets
- 3 vieta robotas „ROCKET“ – Latvijos TSI robotikas klubs, Danila Spica
2019 metais kovas – robotikos mėnuo
Varžybų dalyviams dalį prizų įsteigusi UAB „Lemona“ ir jos atstovas Tadas Kavaliauskas, sakė, kad „Tokie renginiai kaip „Robotiada“ ugdo vaikų norą domėtis robotika, elektronika, tiksliaisiais mokslais, programavimu. Mūsų įmonės noras yra prisidėti kiek įmanoma prie jaunosios kartos ugdymo, supažindinimo su tiksliaisiais mokslais. Matome vertę tokiose varžybose, nes robotika apima labai daug mokslo sričių, tokių kaip fizika ar matematika, ugdo kruopštumą bei atidumą. Įgytos žinios tikrai pravers vaikams ateityje tiek renkantis profesiją, tiek galbūt ir būsimame darbe. Varžybų metu vaikai ir jaunuoliai kaip tik siekia pranokti vieni kitus, padaryti kaskart dar geriau, tuo pačiu išmokdami ir įsisavindami dar daugiau teorinių žinių ir jas pritaikydami praktiškai“, – sakė T. Kavaliauskas.
2018 metų renginyje „Robotiada“ dalyvavo daugiau nei 500 robotų ir daugiau nei 5000 šeimų. Renginio vadovas Kristijonas Vasiliauskas pasidžiaugė, kad kasmet renginys tampa vis didesnis ir įspūdingesnis. „2019 metais turbūt reiktų kovą paskelbti robotikos mėnesiu, nes matome, kad vienos renginio dienos negana. Šeimos, vaikai ir studentai noriai įsitraukia į robotų kovas, išbando ir patys kuria robotines ir technologines pramogas. Su Vilniaus miesto savivaldybės, MITA palaikymu matome, kad galime žengti dar toliau, pasikviesti įdomesnių pranešėjų, skirti prizus, kurie paskatintų vaikus ir jaunuolius, kurti, tobulėti ir garsinti Lietuvą pasaulyje“, – sakė K. Vasiliauskas.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai.
Robotai ateina: jie keis net medikus ir teisininkus
2018 03 07 08:01
Trečdalis profesijų tiesiog išnyks per artimiausius dešimt metų dėl to, kad tam tikrus darbus galės atlikti robotai. Nuo pat gimimo naujausios technologijos tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi: vaikai žaidžia su šuniukais–robotais, o išmaniaisiais telefonais jie išmoksta naudotis dar nemokėdami skaityti.
Per artimiausius 10–15 metų pasaulis pasikeis neatpažįstamai, robotai užims daugelio žmonių darbo vietas. JAV Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro duomenimis, pramoniniai robotai jau perima tam tikrus darbus, o dėl automatizacijos mažėja likusių darbuotojų algos. Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ atliktas tyrimas parodė, kad dėl automatizacijos procesų jau po 15 metų darbo gali netekti apie 40 proc. JAV gyventojų, 35 proc. vokiečių, 30 proc. britų bei 20 proc. japonų.
Tarp ekspertų – nuomonių skirtumai
Oksfordo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, ateityje visus darbuotojus, dirbančius nekvalifikuotą, automatizacijos reikalaujantį mechaninį darbą, pakeis robotai. Tyrimas atskleidė, kad tai palies siuntų operatorius, paštininkus, pardavėjus, draudimo agentus, kai kuriuos biurų darbuotojus, nekilnojamo turto agentus, statybininkus ir daugelį kitų.
Visgi logistikos optimizavimo srityje Lietuvoje veikiančios bei robotizacijos ir automatizacijos sprendimus diegiančios įmonės „Equinox Europe" vadovė Rasa Beskajevienė mano, kad situacijos dėl robotų, užimsiančių žmonių darbo vietas, dramatizuoti nevertėtų. Pasaulyje ekspertai skirtingai vertina robotizacijos įtaką darbo rinkai. Vieni teigia, kad robotizacija netgi padidins darbo vietų skaičių, sukurs naujų, kiti mano, kad robotizacija įtakos darbo vietoms neturės.
Pasak „Equinox Europe“ direktorės, kol kas robotai daugiausia buvo naudojami gamybos sektoriuje. Jame robotizacija plėtojasi dešimtmečius ir toliau šis procesas judės į priekį tol, kol kils šalių ekonomikos, vyks finansinis pakilimas. Vienintelis pasikeisiantis dalykas – atsiras pažangesni robotai.
Informacinių technologijų korporacijos „Dell“ atstovai pripažįsta, kad naujosios technologijos kurs žmonėms naujas darbo vietas, tačiau jų teigimu, 85 proc. šių profesijų dar net nėra sugalvotos.
Darbdaviams brangių robotų įdarbinimas vis tik yra naudingesnis: robotai greitai atsiperka, gali dirbti be pertraukų bei poilsio dienų, už juos nereikia mokėti tokių didelių mokesčių. Jau dabar robotai dirba darbus, kuriuos dar neseniai galėjo atlikti tik žmonės.
Talkins pensininkams ir neįgaliesiems
Didžiausias pokytis laukiamas paslaugų sektoriuje, kuriame artimiausiu metu ir yra tikimasi didžiausios robotizacijos, kurios nematėme prieš tai.
Vis pažangesnis darosi dirbtinis intelektas, ateityje robotai atliks teisės, medicinos srities darbus. Šiuo metu nuėjus pas gydytoją, didžioji laiko dalis skiriama ligos istorijai, simptomams užrašyti, vėliau ši darbo grandis bus automatizuota. Elementarios teisinės paslaugos taip pat gali būti automatizuotos.
Itin didelis robotizacijos augimas bus pastebimas logistikos sektoriuje. Kita svarbi sritis – buitiniai robotai, kurie vis dažniau pasirodys mūsų gyvenimuose, bus tobulinami. Kai kurie robotai bus skirti pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip pensininkai ir neįgalieji, padėti. Tokie robotai galės palydėti, parodyti, padėti ar atnešti ką reikia.
Lietuva neatsilieka nuo Europos
Paklausta, ar pasaulinės tendencijos sutampa su tuo, ko galime laukti Lietuvoje, R. Beskajevienė tikino, kad mūsų šalis nei kiek neatsilieka nuo likusios Europos. „Manau, kad mes būsime tame pačiame lygyje, kaip ir kitos išsivysčiusios šalys. Turime puikių specialistų, ryšiai su užsienio įmonėmis išlieka aktyvūs, daug lietuvių mokslininkų yra išvažiavę dirbti kitur. Tad robotizacija ateis ir ateis gal netgi sėkmingiau nei kitur", – sakė Kaune įsikūrusios JAV kapitalo įmonės „Equinox Europe“; direktorė R. Beskajevienė.
Laida „IT+“: robotai, galintys atsidaryti duris… Ar tai gera idėja?
2018 03 06 20:33Autonomiškus robotus kurianti įmonė „Boston Dynamics“ pasidalijo keletu vaizdo įrašų, kuriuose į šunis panašūs robotai gana lengvai atsidaro duris ir pro jas praeina. Jų sustabdyti negali net ledo ritulio lazda apsiginklavęs žmogus. Tuo metu Vokietijos miestai planuoja drausti dyzelinu varomų automobilių eismą, o Kalifornija lengvina automobilių be vairuotojų testavimo aplinkybes.
Inf. šaltinis: Laida „IT+“
Pietų Korėjoje sukurtas geriausią draugą galėsiantis atstoti robotukas
2018 03 05 17:57Šis be proto mielas robotukas gali tapti geriausiu jūsų draugu. Barselonoje vykstančioje mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress“ pristatytas vadinamasis socialinis botas sėkmingai naudoja veido ir balso atpažinimo technologijas, tad geba atskirti ir atpažinti skirtingus žmones.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Ar robotai mokės mums pensijas?
2018 03 03 09:01Pastaruoju metu pasaulio mastu vis aktyviau pradedama kalbėti apie prasidėjusią ketvirtąją pramonės revoliuciją bei tai, kaip robotizacijos procesai paveiks valstybių mokestines sistemas. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė neabejoja, kad su mokesčiais susiję pokyčiai yra neišvengiami, tad, tikėtina, jau ateinančios kadencijos mūsų Seimui gali tekti spęsti galvosūkį atsakant į klausimą, ar robotai turi mokėti mokesčius.
Rutininio darbo mažės sparčiausiai
„Ketvirtoji pramonės revoliucija išties jau yra šiandienos realybė. Dirbtinis intelektas veržiasi į pramonę, žemės ūkį, viešąjį bei paslaugų sektorius, ir jau artimoje ateityje didelę dalį darbo vietų užims robotai. Kol kas šie procesai yra spartesni labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tačiau robotizacija jau pasiekė ir į Lietuvą“, – pastebi ASU profesorė A. Miceikienė. Dėl to, kaip robotizacija paveiks darbo rinką bei valstybės biudžetą, šiuo metu labiausiai nerimaujama Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten inovacijos ir vystosi sparčiausiai.
„Netgi vienas žymiausių pasaulio verslininkų, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas, pernai duoto interviu metu yra išreiškęs susirūpinimą bei iškėlęs klausimą, kas laukia žmonijos, kai mūsų darbo vietas masiškai pradės užiminėti robotai. Be abejo, kalba pirmiausiai eina apie rutininį darbą. Tačiau robotai su dirbtiniu intelektu gali atlikti nepalyginti sudėtingesnes užduotis, nei, tarkime, ankstesnės pramonės revoliucijos produktas – konvejeris. Šiuo metu kalbame apie dirbtinį intelektą, t. y. apie robotus, kurie tiek internetinėje erdvėje, tiek betarpiškai geba bendrauti su klientais, atsakyti į klausimus, savarankiškai priiminėti sprendimus. Vadinasi, rutininių darbų jau artimoje ateityje reikės vis mažiau. Štai kodėl pasaulio universitetams, tarp jų ir mūsų universitetui, keliamas uždavinys rengti kūrybingus, gebančius greitus sprendimus priiminėti specialistus, nes paprasto, techninio personalo visuose darbo rinkos sektoriuose liks vis mažiau“, – prognozuoja A. Miceikienė, pastebėdama, kad dėl spartėjančios robotizacijos neišvengiamai augs nedarbas. Ypač tarp tų asmenų, kuriems stigs kūrybinių gebėjimų bei pastangų greitai reaguoti į pokyčius.
Mokslininkė neabejoja, kad jau dabar visoms šalims metas pradėti diskutuoti apie tai, kokios priemonės gali padėti amortizuoti robotizacijos pasekmes jų biudžetams.
Mokesčių sistemose neišvengiamos struktūrinės pertvarkos
„Modeliuojami keli variantai. Kai žmonės išlaisvės nuo rutininių darbų, gali būti kuriama daugiau kitokių naujų darbo vietų. Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pasaulyje ilgėja. Vadinasi, augs senyvo amžiaus asmenų priežiūros poreikis. Didėja ir dėmesys vaikų gerovei, tad reikės vis daugiau specialistų, dirbančių su vaikais. Prognozuojama, jog spartėjant gyvenimo tempui, žmonėms reikės ir vis daugiau psichologinės pagalbos. Kitaip tariant, ateityje daugiau darbuotojų galės būti įdarbinama sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuose. Tačiau išlieka probleminis klausimas: kas finansuos šias darbo vietas, jei spartėjant robotizacijai jų apskritai liks vis mažiau. Vadinasi, valstybės jau dabar turi pradėti galvoti, kaip šią problemą spręs. Vienas iš variantų – trumpinti darbo laiką ir taip išlaikyti didesnį dirbančių žmonių skaičių. Bet ir už trumpesnį darbuotojo darbo laiką darbdaviui vis tiek teks mokėti daugiau. Mat visuomenės lūkesčiai gyvenimo kokybei auga, o tai garantuoja tik didesni atlyginimai. Reikia nepamiršti ir to, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, didės pensinio amžiaus gyventojų skaičius ir juos visus taip pat reikės išlaikyti, tačiau kaip tai reikės padaryti, jei vis mažesnis skaičius dirbančių žmonių mokės gyventojo pajamų, socialinio, sveikatos draudimo mokesčius?“ – robotizacijos keliamus iššūkius komentuoja pašnekovė.
Jos teigimu, mokslininkų nuomonių šiuo atveju yra įvairių, tačiau visi jie sutaria, kad valstybių mokesčių sistemose turės būti vykdomos struktūrinės reformos. „Aišku tai, kad robotai sumažins gamybos bei paslaugų teikimo kaštus ir dėl to padidės įmonių pelnas. Vadinasi, biudžeto deficitą iš dalies kompensuos padidėjęs verslo mokamas pelno mokestis. Tačiau šis mokestis nepadengs skirtumo, kuris susidarys dėl gyventojų pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo įmokų sumažėjimo“, – prognozuoja A. Miceikienė.
Vienas variantų galėtų būti labai žymus pelno mokesčio padidinimas. Yra siūlymų didinti ir netiesioginius mokesčius, pavyzdžiui, PVM. Tačiau pašnekovės nuomone, pastarojo mokesčio tarifo padidinimas problemos neišspręs, nes tam, kad žmonės galėtų mokėti didesnį PVM, jie turi gauti atitinkamai daugiau pajamų.
„Dar vienas probleminis dalykas – socialinio draudimo įmokos. Kuo bus daugiau nedirbančių asmenų, kuo labiau trumpės darbo laikas, tuo daugiau dirbantiems žmonėms reikėtų didinti socialinio draudimo įmokų tarifą. Aišku, pavyzdžiui, bazinės pensijos gali būti mokamos iš valstybės biudžeto, bet klausimas, iš ko valstybei tą biudžetą suformuoti? Vadinasi, lieka kitas kelias – apmokestinti robotus. Tai gali būti daroma arba nuo kiekvieno roboto nuskaičiuojant fiksuoto dydžio mokestį, arba netgi suskirstant robotus į grupes pagal tai, kokio sudėtingumo darbus jie atlieka, kiek ir kokių darbuotojų pakeičia ir kokį duoda pelną“, – vardija pašnekovė.
Tokiu atveju, A. Miceikienės nuomone, valstybės biudžete būtų galima suformuoti fondą, iš kurio žmonėms būtų mokamos senatvės pensijos, kitos socialinės išmokos, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tokiu būdu kompensuojant šiuo metu surenkamų GPM (GPM yra šiuo metu daugiausiai pajamų biudžetui atnešantis mokestis), socialinio, sveikatos draudimų mokesčių praradimus.
Profesorės pastebėjimu, kol kas dar niekas nėra pasiūlęs konkretaus, ekonominiais skaičiavimais pagrįsto varianto, kaip mokesčių sistemos turėtų transformuotis atskirose šalyse. Tačiau siūlymai apmokestinti robotus bei kitaip struktūrizuoti mokestines sistemas skamba vis garsiau. Ypač aktyviai apie tai diskutuoja JAV mokslininkai. Europos Komisija praėjusiais metais taip pat jau sulaukė siūlymo pradėti svarstymą dėl robotų apmokestinimo ar netgi robotizacijos procesų stabdymo versle, taikant mokestinius saugiklius. Tačiau buvo atsakyta, kad tai daryti dar per anksti.
Prie pokyčių prisitaikys tik kūrybiškai mąstantys žmonės
„Pietų Korėja yra pirmoji pasaulio valstybė, priėmusi radikalų sprendimą – ten panaikintos investicijų lengvatas įmonėms, diegiančioms robotus. Žodžiu, diskusijos dėl mokesčių pertvarkos vyksta ir apie tai reikia kalbėti. Tikėtina, kad Lietuvoje būsimos kadencijos Seimo taip pat lauks nauji iššūkiai mokesčių pertvarkos srityje. Ir kai šiandien politikai kalba, kad Lietuvoje būtina kelti profesinio mokymo prestižą, kad ateityje mums labiausiai reikės siauros kvalifikacijos darbuotojų, drįstu teigti, jog to nebus. Mums reikės universitetinį išsilavinimą turinčių kūrybingų žmonių, kurie kurs dirbtinį intelektą, aptarnaus robotus bei gebės valdyti procesus. Spėju, kad daugelio dabartinių darbuotojų funkcijos pasikeis vėliausiai po ateinančių 10 metų ir prie šių pokyčių prisitaikys tik kūrybiškos asmenybės“, – savo nuomonę dėsto pašnekovė.
Ji itin atkreipia dabartinių abiturientų dėmesį į tai, kad jų laukia labai atsakingas sprendimas, kokią profesiją rinktis, kad vėliau dėl darbo vietos nereikėtų konkuruoti su robotais.
„Universitetai savo ruožtu turi rengti jaunus žmones, kaip prisitaikyti prie naujų darbo rinkos uždavinių. Galiu patikinti, kad, pavyzdžiui, ASU įgiję universitetinį finansininko išsilavinimą specialistai tikrai gebės greitai orientuotis dideliuose informacijos srautuose bei padėti savo įmonių vadovams priimti teisingus valdymo sprendimus. Spartėjant robotizacijai ateityje gerokai išaugs logistikos specialistų poreikis, nes, tikėtina, jau labai netolimoje ateityje prekes iš vietos į vietą gabens bepiločiai orlaiviai. Tačiau logistikos procesus valdys logististai. Tad ši profesija irgi išliks reikalinga.
Vis dėlto robotizacija ateina žmonijai į naudą. Juk atsiradus dabartiniame mūsų gyvenime įprastiems mechanizmams žmonės neliko be darbo – atsirado naujų poreikių, naujų problemų ir atitinkamai naujų darbo vietų. Tačiau tikėtis, kad tokį darbą robotas atneš ant lėkštelės, tikrai neverta. Tam reikia ruoštis ir mokytis“, – reziumuoja ASU profesorė A. Miceikienė.
Dronas, galintis priartinti net ant žemės gulinčią monetą
2018 03 02 13:20„WingtraOne“ dronas yra kitokia bepilotė skraidyklė. Ji pakyla vertikaliai, bet tuomet pasvyra horizontaliai, kad skristų kaip lėktuvas su fiksuotais sparnais. Tai leidžia elektriniam dronui sutaupyti daugiau energijos. Jį sukūrė „Wingtra“ – „ETH Zurich“ įsteigta bendrovė. Kūrėjai sako, kad tai tobulas įrankis, galintis didžiulėje teritorijoje rinkti duomenis iš oro.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„Robotiadoje“ – NASA sužibėjęs lietuvių kilmės profesorius
2018 02 27 10:13Šiemet festivalis „Robotiada“ į kūrybiškumo forumą pasikvietė pasaulinę mokslo žvaigždę. Renginyje paskaitą skaitys ir diskutuos NASA mokslininkas, Kalifornijos technologijų instituto profesorius Jonas Žmuidzinas, į „Robotiadą“ nusileisiantis tiesiai iš Los Andželo.
Vieno garsiausių Lietuvių kilmės astrofizikų pavardę galite rasti prie daugybės garsių kosmoso misijų. Jis dirbo prie neseniai 40-metį atšventusios misijos „Voyager“, kurios vienas aparatų šiuo metu jau keliauja tarpžvaigždinėje erdvėje ir yra toliausiai nuo Žemės nuskriejęs žmonių kurtas aparatas.
J. Žmuidzinas mokėsi iš vieno garsiausių visų laikų fizikos teoretikų ir šio mokslo populiarintojų Richardo Feynmano. J. Žmuidzinas ilgą laiką dirbo JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) centre – Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (Jet Propulsion Lab, JPL), netgi tapo vyriausiuoju jos technologu. Karjerą jis pradėjo prestižiniame Kalifornijos technologijų institute (California Institute of Technology, CalTech), kur šiuo metu dėsto studentams ir svarsto, prie kokių NASA misijų prisidėti ateityje.
Jau kovo 3 dieną „Robotiados“ kūrybiškumo forumo dalyviai patirties ir idėjų semsis iš didžiausių Lietuvoje mokslo centrų vadovų, verslininkų ir edukatorių. Galimybių verslo ir mokslo bendradarbiavimui bus ieškoma kartu su sėkmingais lietuviškais pavyzdžiais. Virs diskusijos, kaip ugdyti jaunus žmones, kad jie drąsiai jaustųsi kurdami ateitį.
Įžvalgomis apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą dalinsis didžiausio Lietuvoje mokslų centro – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) – direktorius prof. dr. Gintaras Valušis. Svarbiausias ateities technologijas pristatys „Aresi Labs“ įkūrėjas ir renginių dirbtinio intelekto tema „AI meetup“ organizatorius Audrius Zujus. Programuotojas Ignas Paplauskas ieškos jaunimui aktualių jungčių tarp verslo, mokslo ir rokenrolo. Viso trijose kūrybiškumo forumo dalyse „Švietimas“, „Sumani šeima“ ir „Verslas vs mokslas“ pasirodys 8 aktualias idėjas pristatysiantys lektoriai.
Intelekto vertę ir perspektyvas versle, moksle bei šeimoje diskusijų metu aptars premjero patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, pirmosios Lietuvoje robotikos įmonės bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, technologijų vadybos patarėjas Vytautas Stunžėnas, MITA direktorius Kęstutis Šetkus, Lietuvos aeroskosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus, VU Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius, KTU dėstytojas Nerijus Čepulis, „Sumani šeima“ klubo iniciatorius Saulius Vasiliauskas ir kiti festivalio svečiai.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Neįtikėtini „Boston Dynamics“ robotai
2018 02 26 09:34Kompanijos „Boston Dynamics“ įrašai nuolat sulaukia milijonų žiūrovų ir audringai aptarinėjami. Robotai kaskart atlieka naujus, vis sudėtingesnius triukus. Jie akivaizdžiai demonstruoja ne tik technologijos proveržius, tačiau grėsmes, susijusias, su kariniu robotų panaudojimu ir masine bedarbyste.
Naujausiame klipe šunį primenantis robotas „SpotMini“ ant nugaros sumontuotu nedideliu manipuliatoriumi atidaro duris. Kitas robotas atsargiai įžengia į patalpą, porininkas seka įkandin. Anksčiau „Boston Dynamics“ paskelbė klipą su nepriekaištingą salto atliekančiu robotu. Kitas kompanijos tikslas – sukurti autonominius robotus, turėsiančius žmogaus ir gyvūnų fizinius gebėjimus.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/62702/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
300 bepiločių skraidyklių kinų Naujųjų metų proga parodė šviesų šou
2018 02 25 14:59Šiaurės vakarinės Kinijos Šansi provincijos sostinėje Siane antradienio vakarą 300 šviečiančių skraidyklių kinų Naujųjų metų proga pademonstravo įspūdingą šviesų šou. Skambant Naujųjų metų muzikai, sinchroniška dronų su LED šviesomis flotilė pakilo į orą, nors ir lijo lengvas lietus.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„Terminatoriaus“ scenarijus realybėje: mokslininkai rado būdą, kaip suvaldyti skystą metalą
2018 02 24 09:11Tai ne ištraukos iš naujo filmo apie Terminatorių, o naujas grupelės mokslininkų iš Didžiosios Britanijos projektas. Jie teigia radę būdą, kaip suvaldyti skystą metalą: kurti iš jo plokštumines figūras. Tolimoje ateityje toks veiklos principas galės būti naudojamas kuriant robotus. Šiuo principu veikiantys įrenginiai bus jautresni ir funkcionalesni nei dabartiniai – panašiai kaip Jameso Camerono filme „Terminatorius: paskutinio teismo diena“.
Inf. šaltinis: DELFI.TV