Pirmasis roboto pasirodymas teatro scenoje

2008 12 01 07:26

Į žmogų panašus kompanijos „Mitsubishi Heavy“ sukurtas robotas „Wakamaru“ savo vardą įrašė į istoriją kaip pirmasis robotas, sėkmingai suvaidinęs teatro spektaklyje ir sukėlęs nemažai diskusijų apie ateities robotų galimybes ne tik gamyklose ar kitose buitinėse sferose, bet ir mene.

Diskusiją su robotais spektaklyje palaikė taip pat du aktoriai, vaidinę jauną šeimą
Diskusiją su robotais spektaklyje palaikė taip pat du aktoriai, vaidinę jauną šeimą

Lapkričio 25 dieną Osaka universiteto (Osaka University) salėje du robotai kartu su tikrais aktoriais suvaidino 20 minučių trukmės spektaklį Hataraku Watashi („Aš darbininkas“) pastatytą pagal Japonų dramaturgo Oriza Hirata pjesę.

Pjesė skirta žmogaus ir technikos tarpusavio ryšio bei santykio analizei. Siužetas yra gana paprastas – vienas iš pagrindinių veikėjų, namų šeimininkes vaidinančių robotų, staiga netenka motyvacijos dirbti. Jis pareiškia, jog jam nuobodu ir skundžiasi žeminančiu darbu. Taip užsimezga diskusija tarp robotų ir žmonių apie technikos vaidmenį ir paskirtį žmogaus gyvenime.

Nors šis spektaklis jau pats savaime yra istorinis momentas, tačiau jo kūrėjai rūpinasi dėl ateities planų – tai tebuvo pirmasis rimtesnis išbandymas prieš 2009-2010 metais planuojamus rimtus pasirodymus didelėse teatrų salėse. Žinoma, robotų „evoliuciją“ sekantys skaitytojai galėtų paprieštarauti, jog tai ne pirmasis robotas scenoje – pavyzdžiui robotas „Haile“ sugrojo kartu su džiazo ansambliu, o fleitą įvaldęs robotas WF-4RIV jau irgi pribrendo sceniniams pasirodymams, tačiau apie teatre vaidinančius androidus dar neteko nieko girdėti.

„Wakamaru“ robotas nėra vien koncepcinis gaminys – 1 metro aukščio ir 30 kilogramų svorio mechanizmas yra pardavinėjamas Japonijos rinkoje ir kainuoja apie $14 000.

Robotas sugeba pažinti žmones ir palaikyti su jais pokalbį (naudodamasis 10 000 žodžių žodynu). Jo pagrindinė paskirtis mažai susijusi su teatru – jis turėtų teikti pagalbą seniems žmonėms ir invalidams, o drąsesniuose planuose numatytos roboto „įdarbinimo“ galimybės vietoj sekretorės arba ekskursijų gido.

Nors robotai vis dar yra intriguojanti tema, tačiau paprastų aktorių kol kas jie nepakeis – vien jau dėl to, jog dabartinės technologijos neleidžia saviraiškos ir improvizacijos galimybių. Kokią programą parašyta, tokia ir bus roboto elgsena.

Pabaigai siūlome pasižiūrėti kitą spektaklį, kuriame dalyvavo „Wakamaru“ – tik šiuo atveju be tikrų aktorių.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Robotas važiuoja dviračiu

2008 11 28 10:33

„Murata Boy“ – robotukas iš Japonijos „moka“ važiuoti dviračiu. Giro davikliai informuoja apie padėtį ir taip padeda robotukui išlaikyti pussiausvyrą. „Berniukas“ taip pat gali apvažiuoti kliūtis, atpažinti netolygų paviršių ar perduoti nuotraukas į kompiuterį.

Inf. šaltinis: Radiocool.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Izraelyje buvo pademonstruoti kariniai robotai

2008 11 26 20:20

Paslaugų sektoriuje naudojami robotai, medicinoje naudojami robotai, o dabar dar ir kariniai robotai. Pirmą kartą Izraelyje Herzeliya mieste vykusioje robotų technikos konferencijoje išradėjai demonstravo naujausius savo išradimus. Vienas iš konferencijoje reklamuotų prietaisų buvo „Elbit Systems“ Izraelio kariuomenei pagamintas įvairiapusis, protingas, nešiojamas robotas arba kitaip „VIPeR“.

Inf. šaltinis: DELFI.TV

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Fleita grojantis robotas toliau „evoliucionuoja“

2008 11 26 15:16

Waseda universiteto specialistai ir toliau atkakliai tobulina roboto – muzikanto idėją. Dabartinis modelis įgavo ne tik „tipinę“ roboto išvaizdą, tačiau patobulėjo ir jo muzikiniai sugebėjimai.

Dirbtiniai roboto pirštai gali judėti 8 Hz dažniu - tai pakankamai didelis greitis tokiai sistemai
Dirbtiniai roboto pirštai gali judėti
8 Hz dažniu - tai pakankamai didelis greitis tokiai sistemai

Dabartinė modifikacija gali praktiškai be klaidų atlikti daugumą fleitai skirtų kurinių. Nors pačią tokio roboto koncepciją mokslininkai vystė jau nuo 9 dešimtmečio pabaigos, tačiau pirmasis realus roboto prototipas pasaulį išvydo 2002 metais. Dabartinis modelis yra būtent ankstesnio prototipo patobulinta versija, sugebanti žymiai plastiškiau pareiti tarp skirtingų natų.

Idėjos evoliucija: WF1 (kairėje, 1990), WF2 (1992), WF3RIX (2002) ir dabartinis modelis WF-4RIV
Idėjos evoliucija: WF1 (kairėje, 1990), WF2 (1992), WF3RIX (2002) ir dabartinis modelis WF-4RIV

Kodiniu pavadinimu WF-4RIV pakrikštytas robotas turi elastingas lūpas, kurių forma keičiama automatiškai pagal grojamos muzikos skambesį. Grojimui reikalingą suspaustą orą teikia dirbtiniai plaučiai.

Be viso to, robotas dar turi dvi kameras ir vaizdo apdorojimo sistemą, leidžiančią iki tam tikro lygio bendrauti su auditorija ir kitais muzikantais. Kaip visa tai atrodo realybėje, galite pažiūrėti video intarpe. Ir prie to pačio pamąstyti apie tai, kas laukia ateities muzikantų, jei tokie robotai taip sparčiai tobulės ir toliau.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Juokingi japonų robotai kovotojai

2008 11 25 19:33

Man neįprasta matyti tokius robotukus mušantis , tad filmukas pasirodė gan juokingas. Susidariau įspūdį, jog norint nugalėti, reikia ne tik geros konstrukcijos, bet ir tinkamai aprengti robotą.

Inf. šaltinis: Radiocool.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Robotai – išminuotojai taps prieinami daugeliui valstybių

2008 11 19 17:01

Robotai, padedantys išminuotojams nuotoliniu būdų nukenksminti sprogmenis jau senokai ne naujiena. Tačiau dabartiniai du Australijoje pagaminti mechanizmai susilaukė tokio didelio dėmesio, jog juos pristatė pats Australijos gynybos ministras.

Kariškių arsenalą papildys du Australijoje pagaminti robotai – SPIKER (Special Purpose IED Killer Experimental Robot) ir RASP. Pirmasis skirtas įvairių sprogmenų nukenksminimui, o antrasis – radioaktyvios spinduliuotės paieškai. Abu juos gamino kompanija Ausrobot, vykdydama Australijos agentūros DSTO užsakymą. Tai savotiška JAV esančios agentūros DARPA kopija – jos abi rūpinasi naujausių technologijų plėtote ir panaudojimu karinėms reikmėms. Tai kuo gi šie robotai tokie ypatingi?

Ogi niekuo – technologiniu požiūriu jie praktiškai identiški JAV gaminamiems analogams. Vienintelis ryškus skirtumas – kaina. Pavyzdžiui SPIKER kainuos $15 tūkstančių - tai beveik 10 kartų pigiau nei JAV arba Europoje gaminami analogai. Į šią kainą įeina tiek pats robotas su visa būtina įranga (vaizdo kameros, mikrofonai, mechaniniai manipuliatoriai), tiek ir jo valdymo pultas.

SPIKER artėja prie pavojingos minos
SPIKER artėja prie pavojingos minos

Būtent nedidelė kaina tapo pagrindiniu jų akcentu – iki šiol tokie išminuotojai būdavo tik išsivysčiusių valstybių arsenale. Dabar gi jie galės paplisti po visą pasaulį. Patys australai džiaugiasi, jog nedidelės kainos robotai galės būti savotiškais „kamikadzėmis“ – net ir suklydus operatoriui, sprogimo metu suniokotas robotas netaps didele našta biudžetui.

RASP tyrinėja aplinkinį radioaktyvų foną
RASP tyrinėja aplinkinį radioaktyvų foną

Suprantama, jog pigūs ir patvarūs robotai daug kur galės pakeisti paprastus žmones, todėl australai nesiruošia sustoti ties šiais dviem modeliais. Panaudodami tą pačią platformą bus siekiama sukurti įvairius skirtingų paskirčių karinius robotus. Galbūt kažką tokio, kaip JAV gaminamą MAARS sistemą.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Naujasis NEC apmokėjimų robotas – žaisliukas Japonijos turistams?

2008 11 17 11:43

Japonijos kompanija NEC pristatė naują savo gaminį – apmokėjimus priimantį robotą – androidą. Naudos iš jo panašiai kaip iš eilinio mokėjimo aparato, tačiau pati išvaizda ir kai kurios papildomos funkcijos neabejotinai patrauks turistų dėmesį.

Naujasis NEC apmokėjimų robotas – žaisliukas Japonijos turistams?

Nieko keisto, jog Japonijoje labai išplito elektroninių apmokėjimų sistemos – pirmaujančioje technologijų valstybėje kitaip turbūt negalėtų ir būti. Vienas iš populiarėjančių apmokėjimų būdų yra telefonų skaitytuvai, palaikantys „FeliCa RFID“ technologiją. Naudojantis šiuo būdu tereikia turėti telefoną, palaikantį FeliCa technologiją ir pridėti jį prie mokėjimus priimančio aparato – pinigai pervesti, sąskaita atspausdinta.

Štai tokias funkcijas atlieka mokėjimų aparatai ir naujasis robotas – androidas. Telefoną pridedamas prie vienos jo „rankos“, turinčios „FeliCa“ skaitytuvą ir visa kita vyksta kaip ir įprastinių mokėjimo aparatų atveju. Tiesa, robotas turi filmavimo kamerą ir pasak gamintojų sugebės nustatyti kliento lytį ir jo amžių. Pastaroji galimybė turėtų būti naudinga tais atvejais, kuomet reikia riboti tam tikrų paslaugų pardavimą mažiems vaikams.

Nors techninių galimybių androidas turi ne ką daugiau už eilinį mokėjimų aparatą, gamintojai įsitikinę, jog jis bus labai populiarus įvairiose turistų lankomose vietose. Dėl to labai abejoti neverta – juk Japonija pamažu įtvirtina naują, robotų valstybės reputaciją. Tad kodėl ir mokėjimų aparatai arba bankomatai negalėtų tuo pačiu būti ir robotais?

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Ateities robotas – statybininkas

2008 11 16 14:00

Žmonių fantazija laki, ir ši fantazija išsipildė vieno internauto darbuose. Žmogus, sukūręs šešiakojį vaikščiojantį bei frezavimo staklių darbą atliekantį robotą, teigia savo darbus pradėjęs tiesiog dėl malonumo.

Robotas sugeba frezuoti trimates figūras iš medžio bei plastiko, tiesa tikslumu sistema nepasižymi, tačiau tai didelis žingsnis į priekį kuriant ateities robotus – statybininkus. Techniškai tai šešių ašių vaikščiojančios koordinacinės frezavimo staklės. Panašias, tik neturinčias kojų šiuo metu naudoja reklamos agentūros. O dabar įsivaizduokite 15 kartų didesnį šešiakojį klojantį jūsų namo pamatus.

Roboto prototipas sukurtas pasinaudojant šiuolaikinėmis radio bangomis valdomų modelių detalėmis, frezavimo įrenginiui panaudotas bekolektorinis trijų fazių motoras, kojas valdo servo motorai. Robotą maitina dešimt lygiagrečiai sujungtų ličio polimerų baterijų, ir visa tai pagaminta namų sąlygomis!

Interneto bendruomenės nariai juokauja, jog vieną dieną grįžęs namo bei pravėręs duris, roboto kūrėjas ras keliolika tokių pat vaikščiojančių bei detales gaminančių robotų. Kol kas dar tik juokaujama, kad panašūs technikos stebuklai gali pradėti gaminti vienas kitą, tačiau kaip bus ateityje?

Inf. šaltinis: Alfa.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Humanoido Jules galva – susipažinkite

2008 11 15 17:28

Bristol universiteto kūrinys humanoidas Jules puikiai pamėgdžioja žmogaus veido išraiškas. Tai jam padaryti padeda programinė įranga, bei lanksti guminė oda su viduje esančiais 34 varikliais. Programinė įranga išanalizavus tikro žmogaus veido išraišką siunčią atitinkamas komandas į valdomus variklius, visai tai vyksta realiu laiku ir Jules gali suprasti iki 25 emocijų per sekundę.



Inf. šaltinis: Radiocool.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Stambiausias pasaulyje savivartis pavirs robotu - sunkvežimiu

2008 11 14 17:32

Carnegie Mellon (CMU) universitetas kartu su kompanija „Caterpillar“ kuria naują, lygi šiol patį didžiausią robotą-automobilį. Tam jie pasirinko sunkiausią pasaulyje sunkvežimį ir dabar planuoja jį patobulinti įdiegiant pilnai automatizuoto piloto sistemą.

Milžiniškas nepilotuojamas sunkvežimis projektuojamas Caterpillar 797B bazėje – tai didžiulis savivartis, naudojamas kalnakasybų darbuose. Jis gali vežti 345 tonų krovinį, o pilnoji jo masė siekia 624 tonas. Šiam „monstrui“ gyvybę suteikia 24 cilindrų variklis, sukuriantis bendrą 3550 arklių jėgą. Reikia paminėti, jog egzistuoja ir šio milžino konkurentas – sunkvežimis „Liebherr T 282 B“. Jis gali vežti truputį didesnį krovinį, tačiau bendroji jo masė ir apskritai visi matmenys yra mažesni.

„Automatiniai automobiliai vis dar yra kūrimo stadijoje“, - pasakoja Tony Stentz, vienas iš projekto autorių. Tačiau mokslininkai tikisi, jog per 5-10 metų realiose karjerų sąlygose dirbantys automatizuoti sunkvežimiai padės patobulinti technologijas taip, kad toks valdymo principas pasirodys ir lengvuosiuose automobiliuose. Kitaip sakant, artėja autopilotų era.

Daugiau skaitykite: http://www.elektronika.lt/articles/electronics/14036/

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

« Ankstesnis puslapisSekantis puslapis »