„Google“ automobiliai į gatves išriedės dar šią vasarą
2015 05 20 17:02Ilgą laiką atrodė, kad „Google“ kuriamo nuosavo autonominio automobilio projektas stovi vietoje. Nors „Google“ naudoti specialia autonominio valdymo įranga aprūpinti „Lexus“ modeliai jau riedėjo viešaisiais keliais, kompanijos sukurtas unikalaus dizaino save vairuojantis automobilis, kol kas testuotas tik bandymams skirtose uždarose teritorijose.
Regis, „Google“ pasitiki savo technologija ir dabar ruošiasi perkelti ją į tikrus kelius. Kompanija neseniai paskelbė, kad jos nedidukai dviviečiai automobiliai išvažiuos į Mountain View miestelio Kalifornijoje gatves. Ir jie tai darys itin lėtai. Bandymams mieste „Google“ pasirinko aplinkiniams gan saugų 25 mylių per valandą greitį.
Tai bus pirmasis kartais, kai unikalaus „Google“ dizaino automobiliai išriedės į kelius. Tačiau mašinos „smegenys“ jau turi nemažai praktikos. Pasitelkiant virtualų simuliatorių, automobilio programinė įranga buvo ilgą laiką bandoma Kalifornijos gatvėse. Šie robotiniai automobiliai naudos tokią pat programinę įrangą kaip ir perdaryti „Lexus“ automobiliai. Beje, dėl saugumo sumetimų juose taip pat sėdės ir vairuotojai-žmonės.
Šie vairuotojai bus aprūpinti vairais bei pedalais, tačiau ateityje mažieji „Google“ automobiliai šios įprastinės valdymo įrangos neturės. Automobiliai bus visiškai autonomiški, o jų kabinos pritaikytos tik keleivių poreikiams.
Tiesa, neseniai pasirodė informacija, jog „Google Lexus“ automobiliai keliuose patyrė keletą incidentų, tačiau kompanijos teigimu, tai įvyko ne dėl jų autonominio valdymo sistemos kaltės.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NASA į Jupiterio palydovą planuoja siųsti robotą-kalmarą
2015 05 20 08:17JAV kosmoso agentūra NASA tikisi išsiųsti kalmarą primenantį robotą į Jupiterio palydovą Europą. Manoma, kad šiame ledu sukaustytame mėnulyje gali egzistuoti gyvybė.
Amfibinis kalmaro tipo robotas turi čiuptuvus primenančias galūnes, kurias pasitelkęs gali judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje. Robotas turi antenas, kurių dėka gauna energijos iš kintančių elektromagnetinių laukų. Dalį šios energijos panaudojama vandens elektrolizei, kuri sukuria H2 bei O2 dujas, kurių degimas panaudojamas judėjimui. Robotas taip pat turi elektroliuminescencinę odą, kuria geba apšviesti šalia esančią erdvę. Europos paviršius padengtas storu ledynų sluoksniu, po jais esantis vandenys skendi tamsoje, todėl norint užfiksuoti ten esantį pasaulį, robotui būtinas apšvietimas.
Ši roboto-kalmaro koncepcija gavo 100 000 JAV dolerių NASA Inovatyvių pažangių koncepcijų programos apdovanojimą. Dabar ji rimtai pretenduoja į dar vieną 500 000 dolerių šios programos prizą papildomiems dviejų metų darbams.
NASA agentūros teigimu, ši programa skirta skatinti inovatyvias idėjas, kurios ateityje galėtų suteikti naują reikšmingą postūmį NASA vykdomose misijose, tyrinėjant Žemę bei Saulės sistemos dangaus kūnus.
Europa yra vienas iš daugelio Jupiterio palydovų – tai vienas iš didžiausių mėnulių visoje Saulės sistemoje. Europos paviršius apsitraukęs storu ledu, tačiau manoma, kad po juo turėtų tyvuliuoti vandenynai.
Europai elipse skriejant aplink Jupiterį, jo kintančios gravitacinės jėgos tarsi „minko“ šį mėnulį. Šio proceso metu susidaro trintis, kuri skleidžia šilumą.
Skystas vanduo, pirminiai cheminiai junginiai bei energijos šaltinis – manoma, kad tai yra trys pagrindiniai gyvybės susiformavimo komponentai. Mokslininkų teigimu, visi šie trys elementai veikiausiai egzistuoja Europoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NASA sukūrė lėktuvo ir sraigtasparnio hibridą primenantį droną
2015 05 19 08:00NASA pristatė 10-ies elektrinių variklių varomą bepilotę skraidyklę, kuri pakyla ir nusileidžia kaip sraigtasparnis, tačiau skrenda kaip lėktuvas.
Drono „Greased Lightning GL-10“ prototipas šiuo metu tobulinamas kaip bepilotis skraidantis aparatas, tačiau, anot NASA atstovų, ateityje gali būti sukurta ir pilotuojama jo versija.
Billas Fredericksas, NASA inžinierius, teigė, jog jo komanda turi keletą variantų, kur būtų galima pataikyti šią koncepciją. Dronas gali būti naudojamas siuntų pristatymui, ilgos trukmės žvalgybos, pasėlių stebėjimo ir patikros operacijoms, žemėlapių sudarymui bei kitoms užduotims atlikti. Anot Frederickso, kur kas didesnė skraidyklės versija galėtų būti puikia transporto priemone, kurioje galėtų skristi nuo vieno iki keturių žmonių.
Droną sukūrė agentūros NASA Langley tyrimų centro komanda. Skraidyklės sparnų ilgis siekia 3 metrus. Ant drono sparnų pritaisyti aštuoni sraigtus sukantys elektriniai varikliai. Dar du tokie varikliai pritaisyti prie drono uodegos. Jo svoris – 28 kilogramai. Dronas GL-10 pasižymi tuo, jog dirba itin tyliai. Anot jo konstruktorių, jis veikia kur kas tyliau nei benzinu varomos žoliapjovės motoras.
Bandymų metu dronas sėkmingai sugebėjo pakeisti savo judėjimo būdą nuo vertikalaus, sraigtasparnio tipo kilimo, iki „sparninio“ lėktuvo skrydžio. Tai suteikia dronui nepaprastų pritaikymo galimybių. Tokiai skraidyklei nereikia nei pakilimo, nei tūpimo tako. Tai idealus aparatas kompanijoms, norinčioms palikti siuntinius prie savo klientų namų durų. „Sparninio“ skridimo rėžimas taip pat reiškia, kad dronas gali išvystyti kur kas didesnius greičius ir pasiekti tolimesnes vietas nei įprastiniai kvadrokopteriai.
Tiesa, tokie hibridiniai skraidantys aparatai nėra naujiena. Kompanijų „Bell Helicopter“ ir „Boeing Rotorcraft Systems“ sukurtas „B-B V22 Osprey“ hibridinis lėktuvas ant savo sparnų turi du masyvius sraigtus, kurių poziciją pakeitus, jis taip pat gali vertikaliai pakilti ir leistis. Šis skraidantis aparatas jau ilgą laiką naudojamas JAV kariškių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
3D būdu atspausdintas robotas „nulauš“ spyną per 30 sekundžių
2015 05 18 15:59
Atidžiau žiūrėkite, ką paliekate savo užrakinamoje spintelėje. Pasirodė 3D būdu spausdinamas robotas, kuris geba per greičiau nei 30 sekundžių nulaužti bet kokią kodinę „Master Lock“ pakabinamą spyną.
Šį ketvirtadienį gerai žinomas programišius Samy Kamkaras savo tinklalapyje paskelbė brėžinius bei programinės įrangos kodus 3D būdu spausdinamam „Arduino“ mikroschemos pagrindu sukurtam robotui, skirtam spynų atrakinėjimui. Pats Kamkaras jį pavadino „Combo Breaker“. Prijunkite robotą prie bet kurios iš populiariųjų „Master Lock“ skaitinių kodinių spynų ir ją „nulauš“. Tam daugiausiai prireiks 5 minučių, nors įprastai robotas pajėgus susitvarkyti su užraktu greičiau nei per pusę minutės.
Kamkaro teigimu, jis neseniai atrado „Master Lock“ spynų pažeidžiamą vietą, kurią ir išnaudoja jo sukurtas prietaisas. Žmogui tereikia jį pritvirtinti prie spynos ir visą likusį darbą padarys robotas.
Tiesą sakant, šio tipo spynoms „nulaužti“ nereikia net roboto. Praėjusį mėnesį Kamkaras atskleidė būdą, kaip „Master Lock“ spynas galima nesunkiai atrakinti savomis rankomis. Tam šiek tiek įgudus tereikia aštuonių bandymų. „Combo Breaker“ atlieką šį triuką automatiškai, todėl tam nereikia jokių įgūdžių ar praktikos.
Robotas susideda vos iš keleto pagrindinių dalių. Motoro, sukančio spynos skaitinį mechanizmą, „Arduino“ mikroschemos, svirties, atkeliančios spynos lankelį, 3D būdu spausdinamo rėmo, į kūrė įspraudžiama spyną bei optinio sensoriaus. Roboto kaina nesiekia 100 JAV dolerių.
Tiesa, pats Kamkaras pažymi, jog „Master Lock“ savo kuriamas spynas pagal saugumą vertina dešimtbalėje sistemoje. Visos jo bandytos spynos buvo įvertintos tik 3 balais.
Kamkaras teigė, jog šios roboto brėžinius ir programinės įrangos kodus išplatino, tiesiog norėdamas pasidalinti savo meile „Džeimso Bondo stiliaus aukštųjų technologijų daikčiukams“. Taip pat jis tikisi atkreipti visuomenės dėmesį ir pademonstruoti, kokios nesaugios ir nepatikimos yra tokio tipo spynos.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas-chirurgas sėkmingai atliko operaciją vynuogei
2015 05 18 08:01
Ar robotai jau pasiekė tokį patikimumo lygį, kad galėtų imtis žmonių chirurginių operacijų? Na, bent jau vynuoges jiems operuoti sekasi puikiai.
Vynuogė buvo itin prastos būklės. Kažkas nulupo jos odelės skiautę ir per atsivėrusį plyši matėsi jos minkštimas. Bet prireikė tik pusantros minutės ir dvipirštės robotinės rankos odą prisiuvo atgal. Vynuogė ir vėl atrodė (beveik) sveika, praneša portalas popularmechanics.com.
Vaizdo klipe matomos mažytės ir greitai besidarbuojančios robotinės rankos priklauso „da Vinci“ chirurginei sistemai. Tai chirurginėms operacijoms skirtas robotas. Roboto gamintojai teigia, kad jų sukurto roboto rankos, priešingai nei žmogaus, niekada nedreba. Be to, jos dar ir gerokai lankstesnės. Visai tai leidžia robotui atlikti kur kas tikslesnius, bei mažiausio įmanomo dydžio pjūvius.
Filmuotoje medžiagoje matome, kaip chirurgas nuotoliniu būdu valdo roboto rankas, prisiūdamas vynuogei trūkstamą odos lopą. Baigus siūti, išorėje kyšančias gijas apkarpo trečioji, žirklėmis aprūpinta roboto ranka. Operacijos kadrams pasibaigus, vaizdo klipe pasirodo perspėjamoji žinutė. „Operacijų metu, galimos rimtos komplikacijos, net naudojant „da Vinci“ chirurginę sistemą.“
Ir nors su vynuoge robotas susitvarkė be vargo, tačiau operuojant žmones komplikacijų gali išties kilti. Netgi mirtinų. Deja, vieno paciento netektis, dėl patirtų komplikacijų po operacijos, jau yra siejama su „da Vinci“ chirurgine sistema. Tiesa, nelaimingų atsitikimų ir komplikacijų neišvengiama ir kai chirurginė operacija atliekama žmogaus rankomis. Nesant pakankamam duomenų kiekiui ir vertinimo kriterijų vieningumui, dar ankstoka vertinti robotinių chirurgų efektyvumą, ypač, kai jais operacijų kol kas atlikta itin nedaug.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai danguje – saugiau nei automobiliai gatvėse?
2015 05 17 22:46Neįmanoma kalbėti apie vartotojų rinkai skirtus dronus, neapžvelgiant jų saugumo. Baiminamasi, kad dronai gali nukristi ir ką nors sužeisti, arba kelti pavojų kitiems skraidantiems aparatams, praneša portalas „Wired“.
Kompanijai „Amazon“ planuojant dronus panaudoti prekių pristatymui bei „Facebook“ kuriant Wi-Fi interneto ryšiu besivystančio pasaulio šalis aprūpinsiančius bepiločius sklandytuvus, šie susirūpinimai girdimi vis dažniau ir garsiau.
Tačiau Helen Greiner, generalinė dronus gaminančios kompanijos „CyPhy Works“ direktorė, mano, kad dronai veikiau išgelbėtų daugiau žmonių gyvybių, nei sukeltų joms didesnį pavojų. Kalbėdama WIRED verslo konferencijoje Niujorke, Greiner teigė, jog nors saugumas išliks itin svarbiu prioritetu, tačiau dronams tobulėjant, jie iš tiesų apsaugos žmones nuo pavojų.
Pavyzdžiui, lietvamzdžių valymas. Greiner pažymi, jog tai gali būti pavojingas darbas. Remiantis statistika, nukritimas iš didelio aukščio Jungtinėse Valstijose yra antrasis pagal dažnumą pasitaikantis nelaimingas mirtimi pasibaigiantis incidentas namuose. Nukritimus lenkia tik apsinuodijimai. Taip pat tai yra pagrindinė nemirtinų susižalojimų namuose priežastis. Naudojant kamera aprūpintą droną, būtų galima bent apžiūrėti lietvamzdžius iš saugios vietos ir tada nuspręsti, ar verta lipti aukštyn juos valyti, ar ne. Ateityje labiau pažangūs dronai, ko gero, galės šiuos valymo darbus ir kitas panašias užduotis dideliame aukštyje atlikti savarankiškai.
Greiner taip pat pažymi, jog vartotojų rinkai skirti dronai įprastai yra per daug lengvi, kad padarytų rimtos žalos. Tačiau, kaip vertini „Amazon“ dronus, kurie, kaip planuoja, skraidys miestų gatvėmis ir kitomis tankiai apgyvendintomis teritorijomis. Net ir nesunkus dronas, krisdamas iš didelio aukščio, gali smarkiai sužeisti žmogų, gyvūnus ar apgadinti turtą. Greiner teigia, jog šiandien siuntiniai pristatinėjami sunkvežimiais bei automobiliais. Anot jos, netinkamas vairavimas kelia kur kas didesnį pavojų nei skraidantys dronai. Kitaip tariant, dronai, kaip ir autonominiai automobiliai, gali sumažinti nelaimingų su transporto priemonėmis susijusių nutikimų skaičių.
Tiesa, Greiner pripažįsta, jog dronų būriai dar nėra pasiruošę skrajoti miestų padangėmis. Anot ekspertės, gerai kad JAV Federalinė aviacijos administracija bent jau kol kas neleidžia dronų savininkams pilotuoti savo skraidyklių už matymo zonos ribų, nes susidūrimo išvengimo technologija dar nėra pakankamai išvystyta. Tačiau ji jau ne už kalnų. Greiner pažymi, jog dronuose turėtų būti panaudota ta pati GPS technologija, kokia naudojama lėktuvuose, padedanti skraidantiems aparatams palaikyti saugų tarpusavio atstumą.
Greiner teigimu, vis dar nepavyksta sukurti technologijos, kuri patikimai apsaugotų dronus nuo susidūrimų su medžiais bei kitais antžeminiais objektais.
Tačiau daugybė kompanijų dirba ties šios problemos sprendimu. Autopilotavimo ir susidūrimų išvengimo sistemos nuolat tobulėja. Kai jos bus išvystytos iki patikimo lygio, dronų pripildytas dangus bus saugesnis už mašinų pilnas gatves.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Lietuviai kuria pažangų autonominį robotą
2015 05 17 20:46Kai kurie mokslininkai, inžinieriai būna kuklūs. Jie užsidarę dirba ir nerodo. Dirba paslapčia, įdeda visas savo jėgas, tačiau nesigiria ir neskelbia. Rodos jie gyvenime įpratę daugiau dirbti nei kalbėti. Vienas iš jų darbų – tai autonominis mobilus vežimėlis, asmeninis asistentas. Roboto kūrėjai – lietuviška aukštųjų technologijų įmonė „Rubedo sistemos“. Tai šiuo metu yra didžiausias robotikos iššūkis Lietuvoje.
Inf. šaltinis: Mokslo sriuba
Elonas Muskas baiminasi, kad „Google“ sukurs žmoniją sunaikinsiančius robotus
2015 05 14 08:12„Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjo Elono Musko bei „Google“ vadovo Larry Page’o santykiai yra mažų mažiausiai komplikuoti. Viena vertus, abu jie yra geri draugai ir verslo partneriai, tačiau, kita vertus, E. Muskas yra nuoširdžiai susirūpinęs, kad L. Page’as netyčia sunaikins žmoniją.
Šį susirūpinimą E. Muskas išreiškė autorizuotoje savo biografijoje. Jo teigimu, L. Page’as sukurs dirbtinio intelekto robotus, kurie vėliau sunaikins žmonių rasę. Anot E. Musko, L. Page’as tai gali padaryti ir linkėdamas gero.
„Google“ iki šiol įsigijo daug dirbtinio intelekto įmonių. Jos tikslas robotikoje kol kas lieka neaiškus.
Milijardieriaus E. Musko pareiškimai apie apokaliptinį scenarijų – apie robotus žudikus pasigirsta kartas nuo karto. Viename interviu E.Muskas užsiminė, kad dirbtinio intelekto mašinos žmones gali naikinti kaip brukalą (angl. spam).
E.Muskas yra investavęs į dirbtinio intelekto bendroves tam, kad „užmestų akį“, ar jos nekelia grėsmių.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Į delną telpantis robotas „Ringo“
2015 05 13 21:24Kompanija „Pum Geek“, kurianti atviro kodo robotus, pristatė skaitmeninį gyvūnėlį-robotą, kurį pavadino „Ringo“. „Ringo“ yra nepaprastai mažas, telpa į delną, tačiau jame panaudota nepaprastai daug funkcionalių detalių. Pagrindinė jo paskirtis – padėti mokytis robotų programavimo.
Robotas turi 3 ašių akselerometrą, 3 ašių giroskopą bei mikroprocesorių. Taip pat mažame prietaise įtaisytos net 6 RGB LED lempos, pjezo garso elementas ir bevielė ryšio sistema skirta susijungti su kitais robotais, norint sukurti robotų spiečius. „Ringo“ naudoja tris jutiklius, kad aptiktų aplinkos šviesas jį ir jas sektų. Robotas turi IR LED siųstuvus ir kintamo greičio daviklio variklius, kurie padeda robotui judėti ant plokščio paviršiaus.
Robotas turi dar vieną jutiklį, kuris padeda jam jausti kampus arba sekti linijas, taigi taip jis gali orientuotis aplinkoje ir net keliauti sudėtingais labirintais. Robotas naudoja įkraunamą ličio bateriją. „Ringo“ valdyti galima naudojantis specialiu nuotolinio valdymo pulteliu.
Robotas „Ringo“ skirtas vaikams, nors juo naudotis gali net ir labai patyrę programuotojai. Robotinė platforma iš anksto moka 10 skirtingų veiksmų, kurie padeda vaikams pradėti naudotis „Ringo“. Roboto programavimui naudojama „Arduino“ IDE sistema, kuria naudotis nesudėtinga net tiems, kurie neturi jokios programavimo patirties.
Programuojant „Ringo“ neteks susidurti su sudėtingais skaičiavimais ar painiu kodavimu. Roboto kūrėjų tinklalapyje greitu metu pasirodys įvairių mokomųjų vaizdo įrašų, kaip užprogramuoti robotą. Kadangi visi „Ringo“ vartotojai naudos tą pačią techninę įrangą, bet koks užprogramuotas elgesys gali būti „pasidalintas“ internete. Patikusias roboto komandas bus nesunku atsisiųsti ir įdiegti savo robote.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robobarista – robotas gamina kavą
2015 05 12 09:30Gali būti, jog netolimoje ateityje namuose turėsime robotus, kurie už mus atliks įvairius darbus – gamins maistą, paruoš kavą, valys namus, plaus indus. Šie robotai gebės mokytis. Pavyzdžiui, parodžius jam, kaip veikia kavos aparatas, robotas greitai supras, kaip juo naudotis. Tačiau kyla klausimas, ar įsigijus naują kavos aparatą, robotą reikės mokyti iš naujo?
Kornelio universiteto (JAV) kompiuterių mokslo docentas Ashutosh Saxena sako, kad ateities robotas, matęs du ar tris kavos aparatus, turėtų gebėti suprasti, kaip naudotis dar nematytu prietaisu. Jis teigia, kad iki šiol sukurti robotai turi būti treniruojami kiekvienai užduočiai atlikti ir pasikeitus mašinai, su kuria atlieka užduotis, jį reikia treniruoti iš naujo.
A. Saxena vadovauja Robotų mokymosi laboratorijai, kurioje bando sukurti geriau prisitaikyti gebančius robotus. Docentas kartu su absolventais Jaeyong Sung ir Seok Hyun Jin, sukūrė „gilaus mokymosi“ algoritmą. Jo dėka robotas gali dirbti su mašina, kurios nėra anksčiau matęs. Robotas pasitelkia aparato naudojimo instrukciją internete bei remiasi savo patirtimi su kitais prietaisais, turinčiais panašų valdymą. Šis Kornelio universiteto komandos darbas bus pristatytas Robotikos mokslo ir sistemų konferencijoje, kuri vyks liepos 16 dieną Romoje, Italijoje.
Robotas naudoja 3D kamerą, kuri padeda jam orientuotis erdvėje ir naudotis įvairiais prietaisais. Naujo algoritmo dėka, robotas gali naudoti veiksmų duomenų bazę, kurios dėka sužino, kuris veiksmas yra panašiausias į reikiamą atlikti. Gilus mokymasis klasifikuoja informaciją nuo labai bendros iki specifinės. Algoritmas geriausiai veikia su labai didelėmis duomenų bazėmis, taigi mokslininkai surinko duomenis apie veiksmus ir sukūrė didelę veiksmų kolekciją. Jie pakvietė šimtus lankytojų, kurie mokė robotą atlikti įvairias užduotis, demonstruodami tam tikrus veiksmus. Naudodamasis duomenų baze, robotas taip pat sugeba identifikuoti įvairius valdymo mygtukus pagal jų formą, o ne vietą.
Algoritmą mokslininkai išbandė naudodami robotą PR2 ir jį pavadino Robobarista. Robotas buvo išbandytas su 116 skirtingų prietaisų, įskaitant spaudyklę, gėrimų aparatą ir netgi vonios kriaukles. Bandymai parodė neįtikėtinus rezultatus – robotas sugeba dirbti net 60 procentų tikslumu su prietaisu, kurio nėra matęs anksčiau.
Inf. šaltinis: Robotika.lt