Ar robotai gali elgtis etiškai?
2015 05 27 08:32Vis didėjantis robotų autonomiškumas kelia daugybę klausimų. Ar robotai turėtų patys priimti sprendimus ir jei taip, kas užtikrins, kad jie priims moraliai tinkamus pasirinkimus? Ar robotikos industrija gali užtikrinti, kad socialūs robotai yra saugūs ir patikimi? Ar robotai turės pagrindinius žmonių moralės principus ir elgsis atsižvelgdami į juos?
Moksliniai tyrimai gali padėti išsiaiškinti, ką moralė reiškia žmonėms ir sukurti robotus, kurie turi bent esminius šios kompetencijos lygius. Norint sukurti tokius robotus pirmiausia reikia suprasti, kaip žmonės priima sprendimus, atsižvelgdami į socialines ir moralines normas. Šios nerašytos taisyklės palengvina socialinį bendravimą. Retai apie tai susimąstome, tačiau visas mūsų elgesys visuomenėje yra valdomas seniai nusistovėjusių normų. Šiandien socialinės normos nurodo, kaip turėtume elgtis beveik visose situacijose, pavyzdžiui, valgydami, kalbėdami, dirbdami, judėdami, kaip turėtume rengtis ir atrodyti skirtingose situacijose. Žmonės akimirksniu, netgi ne visuomet sąmoningai, supranta, kokios normos taikytinos tam tikroje situacijoje.
Norint, kad robotai dirbtų su žmonėmis, jie turi gebėti prisitaikyti prie žmonių sukurtų taisyklių ir elgtis pagal jas. Dauguma iki šiol sukurtų robotų yra pakankamai saugūs, nedaro žalos žmonėms, o tai yra vienas iš pagrindinių moralinių principų. Taigi panašu, jog moralės užuomazgos robotų kūrime jau egzistuoja. Deja, to nepakanka norint sukurti autonominius robotus, savarankiškai priimančius sprendimus. Jei robotai suprastų socialines ir moralines normas, vyraujančias mūsų visuomenėje, jų gebėjimas nuspėti ir suprasti žmonių elgesį labai pagerėtų, stipriai išaugtų jų saugumas, patikimumas bei efektyvumas.
Gyvenimą žmonės, panašiai kaip ir robotai, pradeda netūrėdami nė menkiausios užuominos apie visuomenėje vyraujančias normas ir taisykles. Vaikai pamažu mokosi šių taisyklių šeimoje, o vėliau ir už šeimos ribų. Į mokyklą eiti pradedantis vaikas jau suvokia daug socialinių normų, tačiau jis vis dar nežino, kaip reikėtų elgtis suaugusiųjų situacijose (pavyzdžiui darbe ar verslo susitikimuose). Net ir suaugusieji kartais nežino, kaip elgtis atsidūrus naujoje situacijoje. Vaikai mokosi socialinių normų stebėdami suaugusiuosius, o taip pat suaugusieji aiškina ir moko vaikus, kaip pridera elgtis tam tikrose situacijose. Manoma, jog tokiais pat būdais galima išmokyti ir robotus. Norint išmokyti robotus stebėjimo būdu išmokti ir suprasti žmonių pasaulyje egzistuojančias socialines normas, geras būdas galėtų būti priversti juos mokytis iš filmų ar televizijos, kur demonstruojamas socialiai priimtinas elgesys, nukrypimas nuo normų ir atsakas į tokį elgesį. Kita mokymo technika yra tiesioginis roboto mokymas demonstruojant ir aiškinant, ką daryti ir ko nedaryti. Pasitelkiant šį metodą, robotas turi gebėti suprasti, jog dauguma taisyklių priklauso nuo konteksto, kuriame jos pateikiamos, ir nebūtinai pritaikomos kitoje situacijoje. Mokslininkai tiki, kad jei pavyktų išmokyti robotą suprasti ir perimti paplitusias socialines normas, jis ne tik galėtų atpažinti normoms paklūstantį ir nuo normų nusižengiantį elgesį, bet ir pats vadovautųsi jomis, planuodamas savo veiksmus.
Robotai turi didelį potencialą elgtis etiškai, galbūt netgi labiau nei žmonės, visų pirma dėl to, kad robotai nėra savanaudžiai. Teisingai užprogramavus robotą, jis visų pirma stengsis būti naudingas kitiems. Tuo tarpu žmonės neretai, ką nors darydami pirmiausia siekia naudos sau. Antra, robotai neturi emocijų. O tokios emocijos kaip pyktis, pavydas ar baimė neretai paskatina žmones nukrypti nuo socialinių normų. Netolimoje ateityje robotai atliks specifinius vaidmenis ir dirbs ribotame kontekste. Tai stipriai sumažina normų, kurias robotai turi išmokti, skaičių bei sumažina situacijų įvairovę, su kuriomis susiduria žmonės. Sukurti robotus, kurie supras ir veiks pagal žmonių socialines normas, kol kas mokslininkams vis dar yra didžiulis iššūkis, tačiau tai nėra neįmanoma.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Prasideda 4D spausdintuvų amžius
2015 05 25 18:01„Sveiki atvykę į 4D spausdintuvų amžių!“ – skelbia portalas „Techcrunch“, kalbėdamas apie inžinierių iš Volongongo universiteto, esančio Australijoje, sukurtą 4D spausdintuvą.
Robotų technikos inovatoriams nepailstamai ieškant būdų kaip tinkamai išnaudoti trimačio spausdinimo potencialą bei siekiant tobulumo 3D kūrinių formavimo procesuose, „ARC Centre of Excellence for Electromaterials Science“ komanda nusprendė pralenkti vyraujančias tendencijas ir sukūrė keturmatę spausdinimo koncepciją.
Pranešime spaudai mokslininkai teigė, kad nuo 3D metodo (objektas formuojamas dedant sluoksnius – klodas po klodo – kol sukuriama vientisa forma), 4D būdas skiriasi funkcionalumo aspektu. Esminis keturmačio spausdinimo principas – atspausdinti objektai gali keisti pavidalą, tarsi Transformerių figūrėlės. Pasak kūrėjų, novatoriškos 4D galimybės bus taikomos siekiant medicinos mokslo pažangos, tobulinant statybą, automatikos pramonę, robotikos sritį bei galybę kitų sferų.
Ypatingas dėmesys medicinos sričiai remiasi į 4D būdu suformuotų minkštų objektų gamybą ir jų pritaikymą. Pavyzdžiui, šiuo metu komanda siekia patobulinti vožtuvą, reaguojantį į vandens temperatūros pokyčius. „Tai autonominis vožtuvas, jo veikimui būtinas tik vanduo. Vožtuvas užsidaro savarankiškai tuomet, kai pajaučia, jog vanduo yra karštas“, – spaudai teigia ACES profesorius Marc in het Panhuis.
Mokslininkai mano, kad ateityje nauja 4D spausdinimo koncepcija padės pagerinti minkštų, dinamiškų robotų gamybą. Tikimasi, jog tokie robotai gebės pamėgdžioti biologinius organizmus, padedami jiems tikslingai funkcionuoti arba visiškai juos pakeisdami.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Vandenilio elementai – perversmas dronų technologijose?
2015 05 25 08:55Šiuolaikiniai vartotojų klasės dronai susiduria su ribotos energijos problema. Jų kompaktiškos baterijos savyje talpina nedidelį kiekį elektros, o didesnių baterijų naudojimas neigiamai atsilieptų skraidyklės svoriui. Tai padaro dronų skrydžio laiką itin ribotą.
Šiai problemai išeitį siūlo kompanija „Horizon Unmanned Systems“. Ji savo sukurtame drone panaudojo novatorišką vandenilio degimo sistemą.
Gerai įkrauti standartiniai kvadrokopteriai gali skraidyti maždaug pusvalandį. Tuo tarpu „Horizon“ sukurta „Hycopter“ bepilotė skraidyklė ore turėtų išsilaikyti net dvi valandas, kartu su savimi gabendama vieno kilogramo svorio krovinį. Visa tai tapo įmanoma, dėka „Horizon Unmanned Systems“ sukurto itin lengvų kuro elementų, bei dviejų drone įmontuotų vandenilio talpyklų.
Dronas energijos gauna iš vandenilio bei deguonies reakcijų. Metalinė plokštė „ištraukia“ elektronus iš vandenilio atomų. Vėliau vandenilis jungiasi su deguonimi, kaip išmetamąjį produktą sudarydamas vandenį. „Ištrauktieji“ elektronai panaudojami drono elektros energijai.
Vandenilis – tai dujos, todėl jo talpyklos, įmontuotos drone, neprideda didelio papildomo svorio. Skraidyklėje naudojamos vandenilio atsargos sveria vos daugiau nei 110 gramų. Anot dronų kūrėjo, šių atsargų pakanka sukurti tiek pat energijos, kiek sukaupiama 3 kilogramų ličio jonų baterijoje.
Kiek vėliau šiais metais „Horizon Unmanned Systemas“ planuoja atlikti keturių valandų trukmės skrydžių bandymus. „Hycopter“ drono koncepcija jau buvo pristatyta bepilotėms transporto priemonėms skirtoje parodoje, Džordžijoje (JAV).
Inf. šaltinis: Robotika.lt
JAV armija mūšiuose ateityje gali naudoti tankus – robotus „Ripsaw“
2015 05 23 09:37„Ripsaw“ – vienas pažangiausių kada nors sukurtų tankų, kuriam nereikia vairuotojo. JAV armija pranešė, kad šiuo metu su tanku – dronu, kuris valdomas nuotoliniu būdu, atliekami bandymai. „Ripsaw“ gali persikrauti ar pakeisti ginklus paspaudus vos vieną mygtuką.
Armijos atstovai teigia, kad vieną dieną tankas gali JAV armijos karius vesti į mūšį, rašo Dailymail.co.uk. „Ripsaw“ vis dar yra tobulinamas, sako Bobas Testas iš Mokslinių tyrimų, vystymo ir inžinerijos centro (ARDEC) nuotolinių ginklų padalinio JAV.
„Mes nupjovėme varinį kabelį ir padarėme tanką belaidžiu, kad jis su ginklu galėtų būti valdomi nuotoliniu būdu“, – sakė B. Testas. Per testus „Ripsaw“ sekė kareivio valdomas šarvuotis M113. Kitas šarvuotyje sėdintis kareivis valdė „Ripsaw“ belaidžiu ryšiu.
Užuot išradę ką nors naujo, B. Testas ir jo komanda pasirinko nuotoliniu būdu valdomą tanką, kurį jau pagamino „Howe and Howe Technologies“. Jį teliko pritaikyti armijos poreikiams.
Komanda įmontavo nuotoliniu būdu valdomas ginklų stotis CROWS (Common Remotely Operated Weapons Station), kurios dar 2004 m. naudotos Irake.
Ji leidžia tanke esantiems kariams saugiai iššauti sėdint tanko viduje – kareiviui neiškišant galvos ir rankų. Fotoaparatai ir nuotolio matuokliai leidžia nusitaikyti, o sistema gali pakreipti ginklą taip, kaip reikia.
Tokios sistemos padėjo išsaugoti daugelio karių gyvybes, bet kariai vis dar gali būti nužudyti minų arba sviedinių.
Taigi B. Testos komanda patobulino sistemą iš tanko visiškai pašalindama kareivius.
Visos CROWS sistemos silpnoji vieta buvo kulkosvaidžiai ir apskritai visi ginklai, kurie galėjo būti į jas montuojami – kad ginklas iššautų, reikėjo paspausti jį pirštu.
Taigi ARDEC sukūrė sistemą ARAS (Advanced Remote Armament System) – ginklą, kuris automatiškai užkrauna amuniciją ir netgi tam tikras amunicijos rūšis gali pakeisti, pavyzdžiui, iš mirtinos į nemirtiną vos per keletą sekundžių.
Anot B. Testo, tanko greitis ir mobilumas yra toks, kad jis gali prisitaikyti prie įprastinės kariškių operacijos tempo.
Įmanoma žengti dar vieną žingsnį ir sistemą padaryti visiškai autonomine, tačiau B. Testas aiškino, kad tai niekuomet nenutiks. JAV armijos atstovai taip pat nuolat tikina, kad visiškai autonominiai robotai nepakeis žmonių.
Tiesa, tam, kad „Ripsaw“ būtų pradėtas naudoti pratybose su kariais, turi būti gauti leidimai.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Vilniuje – jaunųjų išradėjų šventė „Robotiada 2015“
2015 05 22 16:37Gegužės 22 d., penktadienį Vilniaus „Litexpo“ parodų centre vyksta jau trečioji „Robotiada“, kurią organizuoja VŠĮ „Robotikos Akademija“ kartu su INFOBALT asociacija.
„Robotiada“ – tai varžybos, kuriose gali dalyvauti įvairaus amžiaus mokiniai ir paroda, kurioje profesionalai pristatys robotų galimybes. Renginio tikslas – suvienyti robotikos profesionalus ir mėgėjus bei įrodyti, kad šia veikla gali užsiimti ir mėgautis įvairaus amžiaus asmenys, mergaitės ir berniukai.
Pagrindinis renginio akcentas – pasaulinių robotikos varžybų „FIRST LEGO League“ Lietuvos komandų finalas. Varžybas sudarys trys užduotys: robotų turnyras, projektų konkursas ir vertybių išbandymas (komandiškumo pristatymas).
Kiekvienais metais FFL rengia užduotis skirtinga tema. Šiemtet varžybų dalyviai yra kviečiami svajoti ir teikti siūlymus kuriant Ateities mokyklą – vietą, kurioje ugdymo procesas vyktų veiksmingiau. Kas kitas, jei ne patys vakai geriau žino ko trūksta dabartinėms mokymo įstaigoms.
Visame pasaulyje šiose varžybose dalyvauja daugiau nei 26000 komandų iš net 80 skirtingų šalių. Lietuvoje šiandien turime daugiau nei 70 komandų, o kitamet tikimasi dvigubai didesnio komandų skaičiaus.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Siurblys-robotas „Samsung Powerbot VR9000“: apžvalga
2015 05 21 16:01Nors dulkių siurbliai nėra tos technologijos, kuriomis paprastai domimasi „Mokslo ir technologijų“ skyriuje, bet šįkart entuziastingai padariau išimtį – juk tai ne tas siurblys, kurį reikia suprakaitavus pačiam tampytis po namus ir šepečiu brūžinti kilimus. Tai – robotas! Kartą nustatei siurbimo laiką – ir pamiršk. Namai visuomet bus švarūs. Žinoma, jei nepamiršite išvalyti paties siurblio.
Robotai-siurbliai – tai ne televizoriai, „Samsung“ šioje rinkoje toli gražu nėra stiprias pardavimų, inovacijų ar kokybės lyderio pozicijas užsitikrinęs gamintojas. Mat iki šiol ši Pietų Korėjos kompanija gamino, galima sakyti, tik šluotas ant ratų „Navibot“ – gražiai važinėjančias be žmogaus pagalbos, bet visgi nelabai siurbiančias. O štai pristačius „Powerbot VR9000“ pažadėta, kad tai – iš tiesų siurblys.
„Samsung Powerbot VR9000“ ir „Neato XV Signature“ palyginimas / © DELFI
Ką gi, palyginsime jį su vienų iš siurblių-robotų rinkos senbuvių, bendrovės „Neato Robotics“, gaminiu „XV Signature“, kuris mano namuose švarą palaiko jau daugiau nei metus.
Skaitykite toliau: http://www.elektronika.lt/produktai/namams/49879/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
3D būdu spausdinamas… sūris
2015 05 21 12:39Trimačio spausdinimo galimybių evoliucija sparčiai juda į priekį. Robotų technikos pasaulis kone kasdien stebina neįtikėtinomis technologinėmis inovacijomis, kurios turi didelę reikšmę ateities technologijų pritaikymui kasdienybėje. Tačiau kartais sumanūs kūrėjai pristato ne tik reikšmingas, bet taip pat ir šmaikščias idėjas, priverčiančias nusišypsoti net ir robotikos naujovių skeptikus. Viena tokių vizijų – skysto „Easy Cheese“ sūrio skardinėse spausdinimas 3D metodu.
„Norėdami kažką apibūdinti, mes pernelyg dažnai vartojame žodį „griaunantis“, tačiau manau, jog pagaliau radome gaminį, kuris nusipelnė būti vadinamas nuostabiu, stebuklingu, keičiančiu senas nuostatas, ir, drįstu pasakyti, pavojingu. Ir tai yra Easy Cheese 3D spausdintuvas“, – portale „Techcrunch“ rašo naujienų apžvalgininkas John Biggs.
Originalus išradimas pasižymi inovatyviomis trimačio spausdinimo galimybėmis. Unikalu tai, jog spausdintuvas, remdamasis elementaria 3D spausdinimo metodika, geba formuoti skystas, „minkštos“ konsistencijos valgomas sūrio iš skardinės figūras, pavyzdžiui, kvadratus. Tačiau, anot projekto autoriaus, primityviomis figūros apsiriboti neketinama.
Novatorišką projektą sukūrė naujųjų technologijų entuziastas Andrew Maxwell-Parish. Idėja kol kas nėra paruošta oficialiam pristatymui visuomenėje, tačiau naujos vizijos perkėlimas į realybę yra svarbus žingsnis šiuolaikiškos koncepcijos puoselėjimo pradžioje. Juk negalime nuspėti, galbūt ateityje mūsų maistas bus ruošiamas pasitelkus 3D spausdintuvus?
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Google“ automobiliai į gatves išriedės dar šią vasarą
2015 05 20 17:02Ilgą laiką atrodė, kad „Google“ kuriamo nuosavo autonominio automobilio projektas stovi vietoje. Nors „Google“ naudoti specialia autonominio valdymo įranga aprūpinti „Lexus“ modeliai jau riedėjo viešaisiais keliais, kompanijos sukurtas unikalaus dizaino save vairuojantis automobilis, kol kas testuotas tik bandymams skirtose uždarose teritorijose.
Regis, „Google“ pasitiki savo technologija ir dabar ruošiasi perkelti ją į tikrus kelius. Kompanija neseniai paskelbė, kad jos nedidukai dviviečiai automobiliai išvažiuos į Mountain View miestelio Kalifornijoje gatves. Ir jie tai darys itin lėtai. Bandymams mieste „Google“ pasirinko aplinkiniams gan saugų 25 mylių per valandą greitį.
Tai bus pirmasis kartais, kai unikalaus „Google“ dizaino automobiliai išriedės į kelius. Tačiau mašinos „smegenys“ jau turi nemažai praktikos. Pasitelkiant virtualų simuliatorių, automobilio programinė įranga buvo ilgą laiką bandoma Kalifornijos gatvėse. Šie robotiniai automobiliai naudos tokią pat programinę įrangą kaip ir perdaryti „Lexus“ automobiliai. Beje, dėl saugumo sumetimų juose taip pat sėdės ir vairuotojai-žmonės.
Šie vairuotojai bus aprūpinti vairais bei pedalais, tačiau ateityje mažieji „Google“ automobiliai šios įprastinės valdymo įrangos neturės. Automobiliai bus visiškai autonomiški, o jų kabinos pritaikytos tik keleivių poreikiams.
Tiesa, neseniai pasirodė informacija, jog „Google Lexus“ automobiliai keliuose patyrė keletą incidentų, tačiau kompanijos teigimu, tai įvyko ne dėl jų autonominio valdymo sistemos kaltės.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NASA į Jupiterio palydovą planuoja siųsti robotą-kalmarą
2015 05 20 08:17JAV kosmoso agentūra NASA tikisi išsiųsti kalmarą primenantį robotą į Jupiterio palydovą Europą. Manoma, kad šiame ledu sukaustytame mėnulyje gali egzistuoti gyvybė.
Amfibinis kalmaro tipo robotas turi čiuptuvus primenančias galūnes, kurias pasitelkęs gali judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje. Robotas turi antenas, kurių dėka gauna energijos iš kintančių elektromagnetinių laukų. Dalį šios energijos panaudojama vandens elektrolizei, kuri sukuria H2 bei O2 dujas, kurių degimas panaudojamas judėjimui. Robotas taip pat turi elektroliuminescencinę odą, kuria geba apšviesti šalia esančią erdvę. Europos paviršius padengtas storu ledynų sluoksniu, po jais esantis vandenys skendi tamsoje, todėl norint užfiksuoti ten esantį pasaulį, robotui būtinas apšvietimas.
Ši roboto-kalmaro koncepcija gavo 100 000 JAV dolerių NASA Inovatyvių pažangių koncepcijų programos apdovanojimą. Dabar ji rimtai pretenduoja į dar vieną 500 000 dolerių šios programos prizą papildomiems dviejų metų darbams.
NASA agentūros teigimu, ši programa skirta skatinti inovatyvias idėjas, kurios ateityje galėtų suteikti naują reikšmingą postūmį NASA vykdomose misijose, tyrinėjant Žemę bei Saulės sistemos dangaus kūnus.
Europa yra vienas iš daugelio Jupiterio palydovų – tai vienas iš didžiausių mėnulių visoje Saulės sistemoje. Europos paviršius apsitraukęs storu ledu, tačiau manoma, kad po juo turėtų tyvuliuoti vandenynai.
Europai elipse skriejant aplink Jupiterį, jo kintančios gravitacinės jėgos tarsi „minko“ šį mėnulį. Šio proceso metu susidaro trintis, kuri skleidžia šilumą.
Skystas vanduo, pirminiai cheminiai junginiai bei energijos šaltinis – manoma, kad tai yra trys pagrindiniai gyvybės susiformavimo komponentai. Mokslininkų teigimu, visi šie trys elementai veikiausiai egzistuoja Europoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NASA sukūrė lėktuvo ir sraigtasparnio hibridą primenantį droną
2015 05 19 08:00NASA pristatė 10-ies elektrinių variklių varomą bepilotę skraidyklę, kuri pakyla ir nusileidžia kaip sraigtasparnis, tačiau skrenda kaip lėktuvas.
Drono „Greased Lightning GL-10“ prototipas šiuo metu tobulinamas kaip bepilotis skraidantis aparatas, tačiau, anot NASA atstovų, ateityje gali būti sukurta ir pilotuojama jo versija.
Billas Fredericksas, NASA inžinierius, teigė, jog jo komanda turi keletą variantų, kur būtų galima pataikyti šią koncepciją. Dronas gali būti naudojamas siuntų pristatymui, ilgos trukmės žvalgybos, pasėlių stebėjimo ir patikros operacijoms, žemėlapių sudarymui bei kitoms užduotims atlikti. Anot Frederickso, kur kas didesnė skraidyklės versija galėtų būti puikia transporto priemone, kurioje galėtų skristi nuo vieno iki keturių žmonių.
Droną sukūrė agentūros NASA Langley tyrimų centro komanda. Skraidyklės sparnų ilgis siekia 3 metrus. Ant drono sparnų pritaisyti aštuoni sraigtus sukantys elektriniai varikliai. Dar du tokie varikliai pritaisyti prie drono uodegos. Jo svoris – 28 kilogramai. Dronas GL-10 pasižymi tuo, jog dirba itin tyliai. Anot jo konstruktorių, jis veikia kur kas tyliau nei benzinu varomos žoliapjovės motoras.
Bandymų metu dronas sėkmingai sugebėjo pakeisti savo judėjimo būdą nuo vertikalaus, sraigtasparnio tipo kilimo, iki „sparninio“ lėktuvo skrydžio. Tai suteikia dronui nepaprastų pritaikymo galimybių. Tokiai skraidyklei nereikia nei pakilimo, nei tūpimo tako. Tai idealus aparatas kompanijoms, norinčioms palikti siuntinius prie savo klientų namų durų. „Sparninio“ skridimo rėžimas taip pat reiškia, kad dronas gali išvystyti kur kas didesnius greičius ir pasiekti tolimesnes vietas nei įprastiniai kvadrokopteriai.
Tiesa, tokie hibridiniai skraidantys aparatai nėra naujiena. Kompanijų „Bell Helicopter“ ir „Boeing Rotorcraft Systems“ sukurtas „B-B V22 Osprey“ hibridinis lėktuvas ant savo sparnų turi du masyvius sraigtus, kurių poziciją pakeitus, jis taip pat gali vertikaliai pakilti ir leistis. Šis skraidantis aparatas jau ilgą laiką naudojamas JAV kariškių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt