Sukurta labiausiai į biologinę ranką panaši robotinė ranka
2015 07 05 08:06Robotizuotos kūno dalys nuo realių galūnių menkai skiriasi tik fantastiniuose filmuose apie ateitį. Tikrame gyvenime toks pasiekimas inžinieriams neretai tampa sunkiai įgyvendinama užduotimi. Mokslininkai, kurdami efektyviai funkcionuojančias robotines galūnes, kol kas daugiausiai dėmesio skiria mechanizmų tobulinimui – tikslingai jų funkcijai, patogiam dėvėjimui ir panašiems aspektams. Vis dėlto protezų gamintojas „Steeper“, įsikūręs Didžiojoje Britanijoje, pristatė elegantišką, į biologinę ranką panašią galūnę, kuri ne tik „realistiškai“ atrodo, bet taip pat ir tinkamai funkcionuoja.
Kompanijos pristatyta dirbtinė ranka – septynerius metus trukusių mokslinių tyrimų bei nepailstamo kūrybinio tobulinimo rezultatas, kurio įgyvendinimo metu pasitelktos ne tik karinių technologijų žinios, bet net ir „Formulės 1“ bolidų inžineriniai niuansai. Protezo gamybai naudotos medžiagos taip pat pasirinktos itin preciziškai. Projektuojant bioninę ranką pasitelkti reti žemės magnetai ir aliuminio lydinys, kuris dėl ypatingo lengvumo yra naudojamas kuriant lėktuvus.
Mokslininkai dirbtinės rankos struktūrą formavo pasitelkę architektūrinį realios rankos modelį, tapusį pagrindu išlaikant anatominį tikslumą. Naudojant modelį, mechanizmai buvo derinami prie jo, priešingai nei kitų panašaus pobūdžio protezų kūrime, kai „tai kas gaunasi“ techniškai pritaikoma naudoti kaip funkcionuojanti galūnė. Išlaikę anatominį tikslumą, kūrėjai pasirūpino, jog efektyvumo aspektu, ranka taip pat „veiktų“ tarsi tikra galūnė. Kurdami robotinę ranką inžinieriai panaudojo tris šimtus trisdešimt septynias detales, kurių dėka ranka ne tik nėra primityvi, bet, priešingai, yra dinamiška ir tinkama moterims, paaugliams bei smulkesnio sudėjimo vyrams.
Nepaisant daugybės sudėtingų detalių, dirbtinė galūnė sveria tik keturis šimtus gramų, tačiau gali atlaikyti svorį siekiantį keturiasdešimt penkis kilogramus. Bioninė ranka turi daugybę integruotų jutiklių, palengvinančių jos funkcionavimą. Mechaninėje galūnėje taip pat integruota automatinė „sugriebimo“ funkcija, kuri yra naudinga, esant tikimybei kažką išmesti iš rankos.
Novatoriška ranka pristatyta Londono protezavimo centre ir netrukus pritaikyta Londono gyventojai Nicky Ashwell, gimusiai be kairės rankos. Prieš pritaikant modernią „Steeper“ sukurtą bioninę ranką, N. Ashwell turėjo kosmetinę galūnę, kuri atrodė tarsi tikra, tačiau buvo beveik nefunkcionali. Nicky Ashwell spaudai teigė, kad nepaisant to, jog pirmieji bandymai priprasti prie naujos galūnės buvo sudėtingi, dabar galimybė naudoti mechaninę ranką tapo esminiu žingsniu pilnaverčio gyvenimo link, suteikusiu šansą daryti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
Robotas-skorpionas žvalgys Fukušimos katastrofos vietą
2015 07 04 13:06Sudėtingi bandymai neutralizuoti Japonijoje esančios Fukušimos branduolinės elektrinės katastrofos padarinius vis dar tęsiasi. Kompanija „Toshiba“ sukūrė skorpioną primenantį robotą, kuris bus panaudotas avarijos zonos žvalgybai.
Robotas keliaus į antrąjį elektrinės reaktoriaus bloką, kuris buvo smarkiai apgadintas 2011-aisiais, kai žemės drebėjimas ir po jo sekęs cunamis smogė šiaurinei Japonijos pakrantei. Tai sukėlė branduolinę avariją, o vietos gyventojai gavo ilgam laikui evakuotis iš savo namų.
„Toshiba“ nori panaudoti savo sukurtą robotą, nustatant pažeistų radioaktyvaus kuro kasečių būklę bei jų vietą. Šiai užduočiai gali pasitarnauti tik robotas, nes žmogui ji per daug pavojinga. Šis „Toshiba“ žingsnis yra dalis elektrinės uždarymo ir jos katastrofos padarinių neutralizavimo projekto, kuris truks dešimtmečius.
54 centimetrų ilgio robotas gali savarankiškai apsiversti. Ties jo kūno vidurių yra jungtis, su skorpiono uodegą primenančiu vaizdo kameros bei LED šviestuvo laikikliu.
Padedami roboto kamerų užfiksuotų vaizdų, jį valdys operatoriai. Robotas kontroliuojamas „PlayStation“ žaidimų konsolės pulteliais primenančiais valdytuvais. Kontrolės signalai robotui siunčiami laidu. 5 kilogramus sverianti mašina taip pat turi termometrus bei dozimetrą. Ji gali atlaikyti 100 sivertų per valandą spinduliuotę, 10 valandų laikotarpį.
Robotui teks susidoroti su dideliais radiacijos kiekiais. Antrajame reaktoriuje, kur ir keliaus robotas, ji sieks 70 sivertų per valandą. O tai net 7 kartus daugiau nei pirmajame reaktoriuje, kuriame jau lankėsi ir kiti robotai.
Balandžio mėnesį į pirmąjį reaktorių buvo siųsti gyvates primenantys robotai, kuriuos sukūrė IRID bei „Hitachi-GE Nuclear Energy“ kompanija. Misijos metu viena iš mašinų užstrigo, tačiau kita sugebėjo gauti vertingos informacijos apie reaktoriaus būklę.
„Toshiba“ tikisi savąjį robotą panaudoti jau per ateinančius du mėnesius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pristatymas dronais Lietuvoje – norai ir realybės
2015 07 02 19:01
Kas bendro tarp „Amazon“, DHL, „Google“, „Swiss Post“, „Alibaba“ ir daugelio kitų įmonių? Visos jos nori greičiau ir pigiau pristatyti siuntas savo klientams pasitelkdamos dronus. Ši idėja greitai populiarėja visame pasaulyje, taip pat greitai, kaip populiarėja ir vystosi patys dronai. Šiame straipsnyje pabandysime įsivaizduoti, ar siuntų pristatymas su dronais aktualus ir realus Lietuvoje: ar yra teisinis reguliavimas, ar yra pakankamai patikimų ir saugių technologijų, ar to reikia verslui ir žmonėms?
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/50374/.
Inf. šaltinis: Dronas.eu
Dronų ir pilotų nuomos paslaugos. Dronų piloto profesijos gimimas?
2015 07 02 08:21Nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojimo galimybės komerciniais tikslais tapo daugelio kompanijų siekiamybę. Noras neatsilikti nuo naujųjų technologijų progreso, inovacijų poreikis bei, žinoma, elementarūs praktiniai dronų sugebėjimai paskatino daugelį įmonių integruoti oro robotus į verslo organizavimą. Vis dėlto įmonės, siekdamos pasitelkti oro robotus verslo plėtroje, neretai susiduria su varginančiais dronų eksploatavimo niuansais. Pareigojimų sąrašas užpildomas ne tik įprastais reikalavimais, susijusiais su licencijų gavimu, bet ir kitais aukštais standartais, pavyzdžiui, tinkama piloto kvalifikacija. Be to, neverta pamiršti ir sunkumų stengiantis įsigyti efektyvų oro robotą. Pasiūlos rinkai plečiantis, tai padaryti tampa kaskart sunkiau.
Tačiau išeitis yra, o ją pasiūlė novatoriška kompanija „DroneBase“. Kompanijos, kurioms reikia trumpalaikių drono „paslaugų“, dabar turi galimybę užpildyti prašymą internete, „DroneBase“ svetainėje. Užpildžius prašymą platformos kūrėjai suranda asmenį, tinkamą įvykdyti „nuomininko“ užduotį. Komanda tarpininkauja pasirūpindama, kad oro robotų nuomos, komerciniais tikslais, niuansai būtų sklandūs, o galutinis rezultatas tenkintų ne tik paslaugas perkančią kompaniją, bet ir būtų naudingas skraidymo mechanizmo valdytojui.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/50393/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Sukurtas mūryti mokantis robotas
2015 07 01 09:36Vienas iš nedaugelio statybų darbų, kuris tūkstančius metų yra atliekamas rankiniu būdu, yra plytų mūrijimas. Tačiau dabar tai gali pasikeisti – Australijoje buvo sukurtas pirmasis pasaulyje robotas, galintis šią operaciją atlikt be žmogaus pagalbos.
Robotas „Hadrian“ gali ne tik sumūryti plytų sieną, bet prieš darbo pradžios analizuoja 3D CAD failą ir pagal jį suplanuoja optimalų blokų tarpusavio išdėstymą bei apskaičiuoja visas laidams ir vamzdžiams reikalingas angas.
Darbo metu statybos mašinai net nereikia daug judėti, nes roboto rankos ilgis yra 8,5 metrai ir ji gali ne tik padėti plytas, bet taip pat savarankiškai pakloja skiedinį.
„Hadrian“ per valandą gali sumūryti maždaug tūkstantį plytų, arba vieną nedidelį namą per dvi dienas, tai yra apie 150 namų per metus.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
Pirmojo asmens perspektyvos dronų lenktynės
2015 06 30 15:22Apleistuose Melburno sandėliuose aukštųjų technologijų entuziastai organizuoja pogrindines dronų lenktynes.
Daugiau nei 30 dronų pilotų susirinko išbandyti savo skraidyklių bei jų valdymo gebėjimų greičio lenktynėse. Jie praleido valandas, konstruodami savadarbius dronus ir montuodami juose vaizdo kameras.
Pirmojo asmens vaizdo perspektyvos lenktynių dalyviai naudoja specialius akinius, kurie jiems leidžią į pasaulį pažvelgti drono akimis. Galimybė regėti tai, ką mato iki 60 km/h greitį pasiekiantis dronas, lenktynininkams išties suteikia gerą adrenalino dozę.
Vienas iš varžybų dalyvių, Darrenas Frenchas teigė, jog šios lenktynės sukelia priklausomybę, panašiai kaip ir kompiuteriniai žaidimai. Kuo daugiau skiri tam laiko, tuo daugiau nori lenktyniauti.
Skriejant dideliu greičiu tarpusavio susidūrimai ir avarijos neišvengiamos ir tai lenktynėms prideda papildomo jaudulio. Lenktynininko Chado Nowako teigimu, susidūrimai padaro varžybas įdomesnes.
Nowakas, kuris taip pat užsiima skrydžiais sklandytuvu, teigia, jog dronai leidžia atlikti tokius sudėtingus triukus, kurių joks lėktuvo pilotas neišdrįstų net pabandyti pakartoti. Dronai suteikia beribę laisvę tiesiog šėlti ore.
Dėl savo puikių pasiekimų dronų lenktynėse, Nowakas gavo kvietimą vykti į Kaliforniją, kur liepą vyks JAV Nacionalinis dronų čempionatas. Tai bus pirmasis tokio tipo renginys Amerikoje, o jo nugalėtojas gaus 10 000 dolerių prizą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Tarakonų įkvėptas robotas įveikia ankštas erdves
2015 06 30 08:32Kartais įkvėpimą galima rasti net keisčiausiose vietose. Net ant virtuvės grindų, voniose bei šiukšliadėžėse.
Gamta yra puiki dizainerė, todėl mokslininkai, norėdami sukurti geresnius robotus, neretai stengiasi imituoti įvairius gyvūnus. Jie jau išsiaiškino, kaip mechaninius sutvėrimus priversti šokinėti per kliūtis, bei kaip išmokyti robotą ir toliau judėti, net netekus galūnės. Dabar Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkai išmokė robotą prasisprausti per ankštas erdves. Tai jiems pavyko, imituojant apvalią tarakono kūno formą, praneša naujienų portalas „Quartz“.
Šią savaitę mokslininkai apie savo sukurtą tarakono tipo robotą paskelbė žurnale „Bionspiration & Biometrics“.
Kiti robotai, susidūrę su ankštomis, maždaug jų pačių dydžio erdvėmis – paprasčiausiai užstrigs ir nebegalės pajudėti. Tuo tarpu robotinio tarakono kūnas yra apgaubtas aptakios elipsoido formos kiautu. Tai leidžia robotui prasisprausti pro siaurus plyšius, lyg tikram tarakonui.
Bandymu metu, nuo roboto nuėmus aptakų kiautą, jis paprasčiausiai atsitrenkdavo į kliūčių sieneles ir nebegalėdavo judėti pirmyn. Tačiau su kiautu robotui pavyko įveikti kur kas siauresnius plyšius.
Deja, kaip pastebi portalas „Quartz“, robotas-tarakonas nepuola slėptis, vos tik įjungus šviesą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Hadrian“ – robotas, galintis pastatyti namą per dvi dienas
2015 06 29 09:39Australų inžinierius sukūrė robotą, kuris geba pastatyti namą per dvi dienas ir gali nesustodamas dirbti dieną iš dienos, ręsdamas būstus žmonėms.
Žmonės-darbininkai namą stato apie 4–6 savaites. Jiems taip taip pat reikia poilsio dienų savaitgaliais bei atostogų. Robotas gali dirbti kur kas greičiau, o taip pat jis niekada nepavargsta.
Robotas „Hadrian“ gali perimti mūrininkų darbą. Tačiau jo kūrėjo Marko Pivaco teigimu, robotas ir buvo sumanytas tam, kad užpildytų šių darbuotojų stygių. Statybų pramonės darbuotojų amžiaus vidurkis vis didėja, todėl robotas turėtų rasti savo nišą.
Pivaco teigimu, žmonės mūrija rankomis apie 6000 metų ir nuo pat industrinės revoliucijos pradžios, bandyta automatizuoti plytinių pastatų statybos darbus. Tačiau nepaisant begalės bandymų, plytų mūrijimas beveik visada atliekamas tik rankų darbu.
„Hadrian“ robotas geba per valandą sumūryti 1000 plytų. Per metus jis galėtų pastatyti apie 150 namų.
Robotas išnagrinėja pastato brėžinius, nustato, kur bus mūrijamos sienos ir kaip bus dedamos plytos, o tada jas pjausto ir deda į reikiamas vietas. „Hadrian“ turi 8,5 metrų ilgio ranką, kuria deda plytas bei aptepa jas cemento skiediniu.
Pivacas teigė, jog šiuo metu kuria komercinę roboto versiją, kurią pirmiau pristatys Vakarų Australijoje, o vėliau žada pasiūlyti ir pasaulinei rinkai.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
Prancūzija pristatė savo kuriamą kovinį droną
2015 06 26 09:24Praėjusią savaitę vykusioje „Paris Air Show“ parodoje Prancūzijos Gynybos ministerija pristatė savo būsimą oro pajėgų pasididžiavimą – skraidančio sparno tipo kovinį droną. Skraidyklė kuriama kartu su Didžiąja Britanija. Tikimasi, kad šie atakos dronai prancūzų naikintuvams talkins 2030 metais.
Dronas gavo kodinį pavadinimą FCAS – reiškiantį „Future Combat Air System“ (liet. „Ateities Oro Kovos Sistema“). Drono kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš ankstesnės prancūzų ir britų kartu kurtos nEUROn bepilotės skraidyklės į orą pakilusios 2012-aisiais. O taip pat ir britų „Taranis“ drono, pirmą savo skrydį atlikusio prieš du metus. Manoma, kad ši kovinė skraidyklė bus rimčiausias konkurentas amerikiečių X47B projektui.
Minėtosios parodos metu Prancūzijos gynybos ekspertai teigė, jog šis kovinis dronas skirtas ankstyviems misijų etapams. Jis pirmasis turėtų įsiveržti į kovos lauką. FCAS efektyviai praskins kelius kitiems skraidantiems aparatams, tokiems kaip „Dassault Rafale“ naikintuvai.
Šiems dronams bus patikėti patys pavojingiausi kovinių misijų etapai – oro gynybos sistemų naikinamas bei taikinių priešo teritorijoje identifikavimas ir žymėjimas. FCAS bus nepastebimas priešo radarams. Teigiama, kad jis palieka vos laumžirgio dydžio „radaro pėdsaką“. Tai skamba fantastiškai, žinant, kad skraidyklės sparnų plotis sieks apie 16 metrų. Kai FCAS atliks savo atakos misiją, į teritorijas įskris pilotuojami koviniai lėktuvai ir atliks mažiau pavojingas užduotis.
Prancūzijos gynybos viešųjų pirkimų biuras – DGA leido keliems lankytojams (pirmoji parodos diena buvo skirta tik profesionalams ir ekspertams) iš arti pažvelgti į misijų simuliacijas dideliame išlenktame vaizdo ekrane. Išbandžiusieji šią simuliaciją galėjo patys pasirinkti drono veiksmus ir nuspręsti, kuriuos taikinius – artilerijos baterijas bei šarvuotas transporto priemones – subombarduos FCAS dronas.
Virtualių demonstracijų metu du FCAS atakos dronai sunaikino priešlėktuvinių raketų bateriją, o tada darbą perleido Rafale naikintuvams. Ar iš tiesų FCAS bus toks efektyvus? Regis, teks palaukti 2030-ųjų, kad tai paaiškėtų.
DGA atstovų teigimu, FCAS dronas kurtas, galvojant apie intensyvaus pavojaus misijas, kurių metu tenka susidurti su gerai gynybiškai įsitvirtinusiomis priešo pajėgomis.
Iki šiol Prancūzija kūrė tik žvalgybinius dronus, neskirtus antžeminių taikinių atakoms. FCAS gerokai skirsis nuo šių žvalgybos bei kitų pasaulyje naudojamų atakos dronų, tokių kaip amerikiečių „Reaper“. Teigiama, kad FCAS galės savarankiškai veikti „nepalankiose erdvėse“. DGA ekspertų teigimu, norint priešiškoje teritorijoje skraidinti žvalgybos arba dabar naudojamus atakos dronus, būtina kartu naudoti dominavimą ore užtikrinančius fronto naikintuvus. Šiuolaikiniai dronai nėra pajėgūs savarankiškai apsisaugoti nuo priešininko atsakomųjų puolamųjų veiksmų, o ypač nuo atakų iš oro.
Tuo tarpu FCAS, nors irgi nebus pajėgus dalyvauti dvikovose su priešininko naikintuvais, pasižymės kur kas didesniais gynybiniais pajėgumais.
FCAS projektas prasidėjo praėjusių metų lapkritį, kai Prancūzija ir Didžioji Britanija sutiko bendradarbiauti. Prieš tai Prancūzija kartu su keliomis kitomis Europos šalimis sukūrė „nEUROn“ atakos droną. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pasauliui pristatė gan analogišką Taranis skraidyklę. Tiek „nEUROn“, tiek Taranis buvo „technologinės demonstracijos“, veikiau skirtos išbandyti naujas dronų koncepcijas, o ne realiam panaudojimui mūšiuose skirtos skraidyklės. FCAS dronas remsis abiejų šių projektų patirtimi ir bus skirtas ne tik skrydžių demonstracijoms, bet su savimi gabens ir ginkluotę.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai okupuoja Holivudą
2015 06 25 10:19Dronai pasitelkiami įvairiems filmavimo darbams – nuo filmų ir reklamų kūrimo iki sporto rungtynių fiksavimo. Tiesa, vis dar opiu klausimu išlieka jų panaudojimo saugumas.
Dronai leidžia filmų kūrėjams eksperimentuoti su oro kinematografijos galimybėmis ir daryti tai tokiais būdais, kurie ankščiau buvo neįsivaizduojami. Nuo muzikinių vaizdo klipų iki kvapą gniaužiančių sporto akimirkų – „The Wall Street Journal“ žurnalistė Ellen Gamerman apžvelgia šiandienos dronų panaudojimo filmavimuose tendencijas.
Keturi aktoriai peršoka nuo vieno pastato stogo ant kito ir pasileidžia bėgti tarp ant virvių iškabintų skalbinių eilių. Visą tą laiką juos seka kamera, kuri yra taip arti, kad net galima aiškiai įžiūrėti jų veidus. Visą tai – kadras iš naujojo Bogotoje nufilmuoto serialo „Narcos“, vaizduojančio narkotikų kartelių karus. Ši scena per daug intymi, kad ją būtų galima filmuoti sraigtasparniu, bet taip pat ir per daug įtempta, kad ją būtų galima tinkamai nufilmuoti nuo žemės.
Scenos filmavimas patikimas dronui. Maža bepilotė skraidyklė, varoma ant aštuonių voriškų kojų pritaisytais propeleriais, pakyla nuo žemės. Du vyrai valdo droną ir jo kamerą, žaidimo konsolių vairalazdėmis primenančiais valdytuvais.
Neseniai dronai buvo pasitelkti filmuojant įkaitų sceną filme „Scandal“, o taip pat skriejo ratais aplink atlikėją Mary J. Blige, naujausiame jos muzikiniame vaizdo klipe. Dronas skriejo virš Kremliaus, filmuojant šeštąją filmo „Fast and Furiuos“ dalį bei vijosi iš paskos katerį virš Bankoko Chao Phraya upėje, sukant greit pasirodysiančią juostą „Mechanic: Resurection“. Bepilotė skraidyklė skrido virš girių, filme „Into the Woods“. Dar vienas dronas netrukus fiksuos Kinijos peizažus naujajam Matto Damono filmui „The Great Wall“.
Kompanijos „Team5“ dronas filmuoja sprogimų scenas naujajam TV serialui „Narcos“ (Rob Gluckman nuotr.)
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/50326/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt