Robotinė ranka Lietuvoje pagaminta beveik už dyką
2015 07 24 08:33Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros studentai, savo baigiamajam darbui sukūrę nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką, šį projektą prisimena kaip vieną įdomiausių ir didžiausių iššūkių gyvenime. Ir nors sukurtas prototipas dar laukia komercinio pritaikymo, tačiau vaikinams jis jau atvėrė duris į darbo rinką.
Vytenio Krūminio ir Daliaus Kazakevičiaus sukurta mechaninė ranka valdoma apsimovus specialią pirštinę, kurioje sumontuotos modernios technologijos: itin jautrūs optiniai jutikliai, kurie elektroninių impulsų pavidalu perduoda signalus robotui „Bluetooth“ ryšiu. Šiuos impulsus gavę rankoje integruoti mini varikliai judina roboto pirštus.
Nuo studijų pradžios gerai sutariantys vaikinai kūrybiniuose procesuose lengvai pasidalijo darbais pagal savo interesus: Dalius konstravo robotinę ranką, o Vytenis – ją valdančią pirštinę.
Pirštinėje – unikalūs optiniai jutikliai
Vytenis nuo pat vaikystės domėjosi technika ir elektronika – iš pradžių tai pasireiškė pomėgiu išardyti visus savo žaislus. Vėliau atėjo modeliavimo etapas, tad pro VGTU Elektronikos fakulteto duris vaikinas įžengė jau turėdamas savarankiškų projektų patirties ir motyvuotas išmokti naujų dalykų. Studijų metais jis neapleido laisvalaikio pomėgių – ieškodavo schemų, projektuodavo, konstruodavo, ieškodavo naujų idėjų, domėjosi vyraujančiomis tendencijomis. Taigi bakalauro darbo projektas studentui daug streso ir nemigos naktų nesukėlė.
Idėja gaminti roboto valdymo pirštinę su valdikliais Vyteniui taip pat nebuvo nauja – iki tol jis buvo matęs ne vieną tokį projektą. Tačiau vaikinui kilo mintis pačiam sukurti optinius jutiklius, kurie sumažintų gaminio savikainą daugiau nei 10 kartų. Varžiniai jutikliai, dažniausiai naudojami panašiose pirštinėse, kainuoja apie 12 dolerių už vienetą, tuo tarpu optinio jutiklio savikaina siekia maždaug 2 litus.
„Mano idėja – panaudoti šviesą ten, kur ji anksčiau nebuvo naudojama. Savo rankomis galima pagaminti bet ką, reikia tik noro ir žinių. Elementariai analoginio optinio jutiklio konstrukcijai nereikėjo jokių sunkiai randamų elementų – užteko fototranzistoriaus, diodo, vamzdelio ir termokembriko, šiuos dalykus turi turbūt visi elektronikai. Norėjosi neleisti savų pinigų ten, kur galima išsisukti paprasčiau“, – šypsodamasis pasakojo VGTU Kompiuterių inžinerijos studijų bakalauras Vytenis Krūminis.
Kurdamas pirštinę studentas pasinaudojo savo ankstesne patirtimi – tai leido jam net nerašyti specialių programavimo kodų, nes anksčiau panašiais komandas atliko jo suprojektuota garso atvaizdavimo sistema, kurioje pagal elektrinės gitaros garsus „šokinėja“ LED lempučių šviesa. LCD ekranas taip pat jau buvo naudotas ankstesniuose projektuose, tad Vyteniui liko tik sujungti visus naudotus elementus į vieną vietą.
Pirštinės autorius teigia, kad ji gali užfiksuoti visus plaštakos judesius ir atvaizduoti juos įvairiose kompiuterinėse programose. Ką su šiais duomenimis daryti toliau – fantazijos reikalas. „Panašias pirštines naudoja animatoriai – dabar labai populiarūs filmai su kompiuteriniais efektais, pavyzdžiui, goblinas iš „Žiedų valdovo“ į ekraną perkeltas naudojant panašų principą. Tik greičiausiai jutikliai buvo mažesni ir jautresni“, – pasakojo Vytenis.
Žmogaus rankas pakeis robotinės
Daliui Kazakevičiui labiau norėjosi dirbti su mechanine dalimi, tad vaikinas pasirinko konstruoti robotinės rankos prototipą. Kiekvienas jos pirštas gali būti užfiksuojamas 32 pozicijose, taip atkartodamas natūralų pirštų judėjimą. Patys roboto pirštai juda valdomi mikrovaldiklių – mini variklių. Taip pat roboto plaštakoje sumontuoti imtuvai, „Bluetooth“ ryšiu priimantys signalus, ateinančius iš valdančiosios pirštinės.
„Iki galo ištobulinus nuotoliniu būdu valdomą ranką, ji galėtų būti plačiai panaudojama. Visų pirma, laboratorijose, kuriose vykdomi žmogui pavojingi darbai. Taip pat ji, kaip ir visi robotai, galėtų būti naudojama automatizuotoje gamyboje pasikartojantiems darbams atlikti, pavyzdžiui, detalių perkėlimui iš vienos vietos į kitą. Ranką būtų galima pritaikyti ir neįgaliesiems, netekusiems galūnės. Tačiau pirminį prototipą reikėtų smarkiai tobulinti“, – teigė Dalius Kazakevičius. Vaikinai teigia, kad robotinės rankos valdymas pirštine yra pats natūraliausias valdymo būdas, sumažinantis klaidų tikimybę.
Įgyta patirtis padėjo pasirašyti darbo sutartis
Vytenis skaičiuoja, kad dabar rengdamas panašų projektą ir turėdamas visas reikiamas detales užtruktų vos savaitę. Savo žodžius jis iš karto iliustruoja pasakojimu, kad sulaukęs dėstytojo pastabų, per savaitę pagamino naują pirštinę, kurioje naudojamą plokštę sumažino apie 60 proc., o energijos sąnaudas – dar daugiau: vietoj 4 valandų, ji veikė 8,5 ar net 9, nors buvo naudojama ta pati standartinė 9 voltų bateriją. Tuo pačiu atnaujintas ir pirštinės dizainas – antroji versija tikrai atrodė geriau.
Nuotoliniu būdu valdoma robotinė ranka padėjo vaikinams ne tik baigti studijas universitete, bet ir susirasti darbus jau po jų. Paminėję šį projektą darbo pokalbiuose VGTU absolventai iš karto sulaukdavo susidomėjimo ir prašymų papasakoti plačiau.
Vytenis šiuo metu dirba medicininės įrangos inžinieriumi privačioje įmonėje. Medicinos sritis vaikiną sudomino dėl plačių galimybių mokytis naujų dalykų ir susipažinti su skirtingais įrenginiais, gelbėjančiais žmonių gyvybes. O štai Dalius dar neužvėrė universiteto durų – dirba tiek komercinėje įmonėje, tiek VGTU Kompiuterių inžinerijos katedroje kompiuterių tinklų administratoriumi.
JAV dronų lenktynių čempionate visiems nosis nušluostė australas
2015 07 23 21:39Kalifornijos valstijos mugės metu, buvo karūnuotas pirmą kartą surengtų JAV dronų lenktynių čempionato nugalėtojas – visus vietinius bei užsienio lenktynininkus nurungęs australas Chadas Nowakas, praneša portalas „Quartz“.
Australijos mieste Brisbane gyvenantis dronų pilotas tapo absoliučiu čempionato nugalėtoju ir savo pranašumą prieš varžovus įrodė visose trijose organizuotose rungtyse. Jis parodė geriausią rezultatą laiko lenktynėse ir laisvosios triukų programos rungtyje, o taip pat jo komanda nugalėjo komandinėse laiko lenktynėse.
Lenktynėse dronai valdomi pasitelkus pirmojo asmens vaizdo perspektyvą. Kiekvienas drono pilotas dėvi specialius akinius, su kuriais regi tai, ką regi dronas. Skraidyklėse įtaisytos vaizdo kameros realiuoju laiku siunčia vaizdą į piloto akinius.
Visos bepilotės skraidyklės yra specialiai sukurtos bei modifikuotos lenktynėms. Jos pasižymi manevringumu bei gali pasiekti net iki 110 km/h siekiantį greitį.
Vienas iš pagrindinių šio čempionatų siekių buvo į vieną vietą sutraukti dronų lenktynininkus, entuziastus, gamintojus ir platintojus, bei taip paskatinti šios naujos sporto rūšies augimą.
Praėjusią savaitę ketvirtadienį ir penktadienį vykusiose varžybose dalyvavo beveik 120 dronų pilotų. Čempionatas neapsiėjo be techninių nesklandumų. Kai kurie dronai nenorėjo kilti į orą, kitiems tuo tarpu nesisekė su vaizdo fiksavimo įranga.
Varžybų čempiono C. Nowako teigimu, jam pelnyti laurus labiausiai padėjo patikima vaizdo transliacija viso turnyro metu. Duodamas interviu portalo „Quartz“ žurnalistams, čempionas teigė, jog nesitikėjo laimėti ir kad jo tikslas buvo tiesiog „išsilaikyti ore“.
Nowakas šiuo dronų lenktynių sportu užsiiminėti pradėjo tik prieš metus, tačiau iki to laiko net dešimtmetį pilotavo įvairias radijo bangomis valdomas skraidykles. Kaip ir daugybė kitų čempionatų lenktynininkų, Nowakas teigė, jog jam šis užsėmimas teikia malonumą, tačiau pirmasis kartas, kai išvydo drono regimą vaizdą per savo akinius buvo nepakartojamas. „Tai visai kitas pasaulis.“
Nowako tėvynėje Australijoje pirmojo asmens vaizdo perspektyvos lenktynės vis populiarėja. Dronų entuziastai savo sukonstruotomis skraidyklėmis lenktyniauja apleistuose sandėliuose bei kitose improvizuotose trasose.
Čempionatą stebėjo beveik 1000 žiūrovų, jis taip pat buvo gyvai transliuojamas internetu. Jo organizatorius Scottas Refslandas teigė, jog nepaisant techninių nesklandumų, jis patenkintas renginio eiga. Jis taip pat atskleidė, jog čempionatas bus organizuojamas ir kitais metais. Tiesa, nebūtinai Kalifornijoje. Chadas Nowakas teigė, jog pasistengs vėl sudalyvauti ir apginti čempiono titulą, jeigu tik kito turnyro organizatoriai vėl leis jame dalyvauti ir ne amerikiečiams.
Nors Nowakas teigė, jog būtų puiku, jeigu kas nors jam mokėtų už lenktyniavimą dronais, tačiau tai nėra pagrindinis prioritetas. „Jeigu tai nėra smagu, kam tai daryti?“
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Eksperimentinis JAV dronas pasiekė skrydžio rekordą
2015 07 23 19:12Eksperimentinis JAV dronas pasiekė skrydžio trukmės rekordą, savo dydžio skraidyklių kategorijoje. Tarptautinės Aeronautikos Federacijos teigimu, ore bepilotis išsilaikė tris dienas.
Ilgojo nuotolio „Orion“ dronas, savo dizainu primenantis „Reaper“ bei „Predator“ skraidykles, skrido 80 valandų ir 52 sekundes. Skrydžio metu bepiločio darbą prižiūrėjo keturi operatoriai.
„Orion“ net daugiau nei dvigubai sumušė ankstesnį skrydžio nuotolio rekordą, iki tol priklausiusį „Global Hawk“ dronui. Šis žvalgybai skirtas sunkusis dronas ore išsilaikė 30 valandų.
„Orion“ dronas buvo kurtas pagal specialią JAV Oro Pajėgų programą, kurios metu siekta JAV žvalgybos pareigūnus aprūpinti itin ilgos trukmės žvalgybos operacijoms skirtomis skraidyklėmis.
Drono gamintojas, „Aurora Flight Sciences“ tiksi JAV kariams pagaminti seriją tokių skraidyklių.
Visų tipo dronų skrydžio rekordas šiuo metu priklauso kompanijos „Airbus“ sukurtam nedidelio dydžio saulės energija varomam dronui, kuris ore išsilaikė net 14 parų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Povandeniniai robotai tapo savarankiškesni
2015 07 23 17:32Masačusetso technologijos instituto specialistų grupė sukūrė algoritmų eilę, kurių dėka robotai gali beveik savarankiškai planuoti ir atlikti jūros dugno tyrimus. Šios technologijos dėka inžinieriai ir programuotojai gali sutelkti dėmesį į kitas svarbias užduotis, kol robotai savarankiškai, tik su minimalia žmogaus pagalba, tyrinės pačius atokiausius jūrų ir vandenynų gelmių kampelius.
Dabar panašūs tyrimai po vandeniu atliekami, valdant robotus rankiniu būdu arba iš anksto užprogramuojant kiekvieną roboto žingsnį ir dėl to prarandama daug brangaus laiko. Tačiau nauji robotizuoti aparatai, pasižymintys didele skaičiavimo galia, suteikia bet kokiems tyrinėjimų aparatams planavimo, pasirinkimo ir sprendimų priėmimo funkcijas, kurių dėka robotas atliks didžiąją darbo dalį visiškai savarankiškai.
Sukurtų programinių algoritmų pagrindas yra sprendimų priėmimo technologijos. Viena sistemos dalis priima aukščiausio lygio sprendimus, tokius, kaip vietos pasirinkimo tyrimai, kitos sistemos dalys planuoja optimaliausius maršrutus, o pačiame žemiausiame lygmenyje identifikuojamos užduotys ir sprendžiamos staiga iškilusios problemos.
„Mes duodame sistemai bendrą užduotį, t. y. nuplaukti į tam tikrą vietą ir atlikti jos tyrimą, neapkraudami sistemos papildoma informacija ir reikalavimais, – aiškina sukurtos sistemos vadovas Brianas Williamsas. – Toliau pati sistema pasirenka geriausią užduoties sprendimą, nuolatos tikrindama, ar jos pasirinkimas atitinka visus reikiamus parametrus. Be to, nuoseklių veiksmų pasirinkimo metu sistema atsižvelgia į visas aplinkos ypatybes, kurioje jai teks dirbti.“
Masačiusetso technologijos instituto tyrėjai dirbo kartu su Rod Ailendo universiteto specialistais, Australijos lauko robotikos centru ir Vudso povandeninių okeanografijos tyrimų institutu. 2015 metų gegužę jie atliko sistemos bandymus vandenyne netoli Australijos krantų.
Naudodami autonominius povandeninius įvairių tipų aparatus, įskaitant ir „povandeninius sklandytuvus“, tyrėjai įsitikino, kad sistema, valdydama įvairaus tipo ir paskirties aparatų grupės veiksmus, veikia sėkmingai. Aparatai sudarinėjo jūros dugno zonos žemėlapius, ėmė vandens mėginius ir atlikinėjo kitas užduotis, išvengdami kliūčių, užduočių dubliavimosi ir savarankiškai jas perskirstydavo, jei kitiems aparatams reikėdavo daugiau laiko įveikti jiems patikėtus darbus.
Tyrėjai teigia, kad jų sukurta sistema gerokai sumažins specialistų poreikį ir leis atlikti didelio masto tyrimus, dalyvaujant nedidelėms mokslininkų grupėms. Šio projekto dėka nereikės samdyti daug specialistų, o sutaupytus pinigus bus galima panaudoti tobulesnės ir intelektualesnės technikos kūrimui.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Microsoft“ padės robotams matyti
2015 07 08 13:08„Microsoft“ iš tiesų nori panaikinti ribą tarp virtualaus ir realaus pasaulių. Kol „HoloLens“ gali perkelti žmones į virtualią realybę, ją užpildydama hologramomis ar „Minecraft“ blokeliais, naujoji programa gali padėti robotams ir savaeigiams automobiliams geriau „matyti“ jų aplinką.
Tai vadinama „SemanticPaint“. Naujasis projektas yra kuriamas „Microsft Research“ tyrimų komandos. Naudojant „Kinect“ įrenginį yra suteikiama galimybė nuskaityti aplinką ir ją vėliau paženklinti atskirus objektus „nudažant“ skirtingomis spalvomis.
Naudotojai tai gali lengvai padaryti tiesiog paliesdami objektus ar paviršius. Pasirinkti objektus netgi galima balso komandomis, pavyzdžiui, garsiai pasakant „bananas“. Tuomet visi objektai yra suskirstomi į kategorijas: knygos, kėdės, puodeliai ir visa kita. Su kuo daugiau objektų yra „bendraujama“, tuo geriau sistema autonomiškai kategorizuoja objektus, net jeigu judate į kitą erdvę.
Šios skenavimo-identifikavimo funkcijos yra ypač reikšmingos savaeigiams automobiliams. Dabartiniu momentu tyrėjai tiria aplinką pasitelkdami lazerius arba laidarą – tokiu būdu nuskaitomos kliūtis kelyje.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
„Foxconn“ tikina, kad robotai jos gamyklose su žmonėmis nekonkuruos
2015 07 07 09:08Pavargusi nuo nesibaigiančių žmogaus teisių gynėjų organizacijų patikrinimų ir matydama nuolatinį kinų darbuotojų atlyginimų augimą, kompanija „Foxconn“ jau ne pirmą pareiškia apie robotizuotos darbo jėgos naudojimą jos gamyklose.
Per artimiausius penkerius metus „Foxconn“ gamyklose iki 30 % visų darbų atliks robotai. Jie atliks monotonišką ir rutininį darbą, o atsilaisvinę žmogiškieji ištekliai bus nukreipti į tas sritis, kur reikia aukštesnės kvalifikacijos.
„Foxconn“ ketina gaminti serverių įrangą ir automobiliams skirtas automatines sistemas. Būtent čia ketinama pasitelkti darbuotojus, kurių vietas užims robotai.
Pats „Foxconn“ vadovas Terry Gou įsitikinęs, jog darbas kompanijoje „Foxconn“ laikomas prestižiniu, ir visi žmogaus teisių gynėjų bandymai įrodyti atvirkščiai nepasieks savo tikslo. Juo labiau, kad kompanija pilna ryžto išlaikyti lyderio pozicijas išmaniųjų telefonų, planšečių ir asmeninių kompiuterių kontraktinių gamintojų rinkoje. Priminsime, kad „Foxconn“ bendradarbiauja ne tik su „Apple“, tačiau ir „Sony“, „Nokia“, „BlackBerry“, „Xiaomi“, „Huawei“ ir „Lenovo“. „Foxconn“ gamyklos yra Kinijoje, Brazilijoje, Čekijoje, planuojama gamyklą atidaryti ir Indijoje.
Inf. šaltinis: FACEIT.LT
Naujasis Izraelio dronas-kamikadzė
2015 07 06 16:01Jau greitai Izraelio karinių dronų gamintojai užbaigs savo naujausią projektą – K1 bepilotę skraidyklę. Tvirtinama, kad tai yra vienas pavojingiausių ir efektyviausių kada nors sukurtų atakos dronų.
K1 dronas savo dydžiu bei svoriu primena plėšrųjį paukštį. Dėl savo itin pavojingų atakų jis pramintas „Žudiku Kamikadze“. Jį sukūrė viena pažangiausių ir didžiausių mažo ir vidutinio dydžio dronų gamintoja pasaulyje – „Aeronautics Defence Systems“ kompanija.
K1 buvo pristatytas birželį vykusioje „Paris Air Show“ parodoje, o Izraeilio kariai jau atliko sėkmingus drono lauko bandymus šalies pietuose.
Drone įtaisyta 2,5 kilogramų kovinė galvutė. Pasiekęs taikinį dronas detonuoja ir aplink save 25 metrų spinduliu paskleidžia volframo skeveldras.
Nors dronas geba rinkti ir žvalgybos duomenis, pagrindinė jo paskirtis yra smogti chirurgiškai tikslius smūgius nedideliems taikiniams, pavyzdžiui, lengvosioms transporto priemonėms arba pėstininkų kuopelėms. Dronas taip pat gali detonuoti ore, skriedamas virš savo taikinių.
K1 geba išsilaikyti ore pusantros valandos ir, palyginus tai su kitų dronų veikimu, daro tai itin tyliai. Šio drono atakos misiją galima nutraukti bet kurio metu ir jis pats sugrįš pas savo operatorių.
Drono kūrėjų teigimu, dronas yra nepastebimas ir nepažeidžiamas, o taip pat ši „savižudė“ skraidyklė yra kur kas pigesnė nei identiškoms misijoms kuriamos raketos.
Teigiama, kad K1 dronas jau sulaukė pirkėjų iš užsienio dėmesio.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Sukurta labiausiai į biologinę ranką panaši robotinė ranka
2015 07 05 08:06Robotizuotos kūno dalys nuo realių galūnių menkai skiriasi tik fantastiniuose filmuose apie ateitį. Tikrame gyvenime toks pasiekimas inžinieriams neretai tampa sunkiai įgyvendinama užduotimi. Mokslininkai, kurdami efektyviai funkcionuojančias robotines galūnes, kol kas daugiausiai dėmesio skiria mechanizmų tobulinimui – tikslingai jų funkcijai, patogiam dėvėjimui ir panašiems aspektams. Vis dėlto protezų gamintojas „Steeper“, įsikūręs Didžiojoje Britanijoje, pristatė elegantišką, į biologinę ranką panašią galūnę, kuri ne tik „realistiškai“ atrodo, bet taip pat ir tinkamai funkcionuoja.
Kompanijos pristatyta dirbtinė ranka – septynerius metus trukusių mokslinių tyrimų bei nepailstamo kūrybinio tobulinimo rezultatas, kurio įgyvendinimo metu pasitelktos ne tik karinių technologijų žinios, bet net ir „Formulės 1“ bolidų inžineriniai niuansai. Protezo gamybai naudotos medžiagos taip pat pasirinktos itin preciziškai. Projektuojant bioninę ranką pasitelkti reti žemės magnetai ir aliuminio lydinys, kuris dėl ypatingo lengvumo yra naudojamas kuriant lėktuvus.
Mokslininkai dirbtinės rankos struktūrą formavo pasitelkę architektūrinį realios rankos modelį, tapusį pagrindu išlaikant anatominį tikslumą. Naudojant modelį, mechanizmai buvo derinami prie jo, priešingai nei kitų panašaus pobūdžio protezų kūrime, kai „tai kas gaunasi“ techniškai pritaikoma naudoti kaip funkcionuojanti galūnė. Išlaikę anatominį tikslumą, kūrėjai pasirūpino, jog efektyvumo aspektu, ranka taip pat „veiktų“ tarsi tikra galūnė. Kurdami robotinę ranką inžinieriai panaudojo tris šimtus trisdešimt septynias detales, kurių dėka ranka ne tik nėra primityvi, bet, priešingai, yra dinamiška ir tinkama moterims, paaugliams bei smulkesnio sudėjimo vyrams.
Nepaisant daugybės sudėtingų detalių, dirbtinė galūnė sveria tik keturis šimtus gramų, tačiau gali atlaikyti svorį siekiantį keturiasdešimt penkis kilogramus. Bioninė ranka turi daugybę integruotų jutiklių, palengvinančių jos funkcionavimą. Mechaninėje galūnėje taip pat integruota automatinė „sugriebimo“ funkcija, kuri yra naudinga, esant tikimybei kažką išmesti iš rankos.
Novatoriška ranka pristatyta Londono protezavimo centre ir netrukus pritaikyta Londono gyventojai Nicky Ashwell, gimusiai be kairės rankos. Prieš pritaikant modernią „Steeper“ sukurtą bioninę ranką, N. Ashwell turėjo kosmetinę galūnę, kuri atrodė tarsi tikra, tačiau buvo beveik nefunkcionali. Nicky Ashwell spaudai teigė, kad nepaisant to, jog pirmieji bandymai priprasti prie naujos galūnės buvo sudėtingi, dabar galimybė naudoti mechaninę ranką tapo esminiu žingsniu pilnaverčio gyvenimo link, suteikusiu šansą daryti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
Robotas-skorpionas žvalgys Fukušimos katastrofos vietą
2015 07 04 13:06Sudėtingi bandymai neutralizuoti Japonijoje esančios Fukušimos branduolinės elektrinės katastrofos padarinius vis dar tęsiasi. Kompanija „Toshiba“ sukūrė skorpioną primenantį robotą, kuris bus panaudotas avarijos zonos žvalgybai.
Robotas keliaus į antrąjį elektrinės reaktoriaus bloką, kuris buvo smarkiai apgadintas 2011-aisiais, kai žemės drebėjimas ir po jo sekęs cunamis smogė šiaurinei Japonijos pakrantei. Tai sukėlė branduolinę avariją, o vietos gyventojai gavo ilgam laikui evakuotis iš savo namų.
„Toshiba“ nori panaudoti savo sukurtą robotą, nustatant pažeistų radioaktyvaus kuro kasečių būklę bei jų vietą. Šiai užduočiai gali pasitarnauti tik robotas, nes žmogui ji per daug pavojinga. Šis „Toshiba“ žingsnis yra dalis elektrinės uždarymo ir jos katastrofos padarinių neutralizavimo projekto, kuris truks dešimtmečius.
54 centimetrų ilgio robotas gali savarankiškai apsiversti. Ties jo kūno vidurių yra jungtis, su skorpiono uodegą primenančiu vaizdo kameros bei LED šviestuvo laikikliu.
Padedami roboto kamerų užfiksuotų vaizdų, jį valdys operatoriai. Robotas kontroliuojamas „PlayStation“ žaidimų konsolės pulteliais primenančiais valdytuvais. Kontrolės signalai robotui siunčiami laidu. 5 kilogramus sverianti mašina taip pat turi termometrus bei dozimetrą. Ji gali atlaikyti 100 sivertų per valandą spinduliuotę, 10 valandų laikotarpį.
Robotui teks susidoroti su dideliais radiacijos kiekiais. Antrajame reaktoriuje, kur ir keliaus robotas, ji sieks 70 sivertų per valandą. O tai net 7 kartus daugiau nei pirmajame reaktoriuje, kuriame jau lankėsi ir kiti robotai.
Balandžio mėnesį į pirmąjį reaktorių buvo siųsti gyvates primenantys robotai, kuriuos sukūrė IRID bei „Hitachi-GE Nuclear Energy“ kompanija. Misijos metu viena iš mašinų užstrigo, tačiau kita sugebėjo gauti vertingos informacijos apie reaktoriaus būklę.
„Toshiba“ tikisi savąjį robotą panaudoti jau per ateinančius du mėnesius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pristatymas dronais Lietuvoje – norai ir realybės
2015 07 02 19:01
Kas bendro tarp „Amazon“, DHL, „Google“, „Swiss Post“, „Alibaba“ ir daugelio kitų įmonių? Visos jos nori greičiau ir pigiau pristatyti siuntas savo klientams pasitelkdamos dronus. Ši idėja greitai populiarėja visame pasaulyje, taip pat greitai, kaip populiarėja ir vystosi patys dronai. Šiame straipsnyje pabandysime įsivaizduoti, ar siuntų pristatymas su dronais aktualus ir realus Lietuvoje: ar yra teisinis reguliavimas, ar yra pakankamai patikimų ir saugių technologijų, ar to reikia verslui ir žmonėms?
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/50374/.
Inf. šaltinis: Dronas.eu