zigzagas

Iš RCL įsigyta mini drelė už beveik 40Lt. Ką galiu pasakyt tai šlamštas paskutinis, bet gręžt įmanoma Tikriausiai iš lemonos šita būtų geresnis variantas buvęs, tik kad rodo jog neturi tokių. Blokelis silpnas, gręžiant apsukos ženkliai krenta, tai manau nuo laboratorinio gal net geriau jungti bus, ir truputį įtampos paduot daugiau Su mažų grąžtelių įdėjimu problemos, su lipnia juosta privyniojus galima gręžt. “Patronas” nėra labai jau tiksliai sucentruotas. Na, iš bėdos tiks, juolab tiek ir tegręžioju…

Pastaruoju metu daug laiko skiriu baigiamojo darbo rašymui, jau daugiau nei pusė yra. Bet ir laiko ne prūdai beliko. Maketas jau yra ir veikia, dar su maitinimu ir organiniu stiklu reik padirbėt. Gal paseksiu circuit pavyzdžiu ir po baigimo diplominį paviešinsiu, nežinau dar iš tikro, paaiškės su laiku

Kiek gi galima su tarybinėm sverti, įsigijau elektronines už 20 pinigų. Gan tiksliai sveria, jei kilogramas, tai ir rodo kilogramą Vadinas KF-1095, sveria max 40Kg (tikrai nemažai kaip žvejo svarstyklėm) 10g tikslumu.  Ir labai patiko “TARE” funkcija, kai pirma sakykim pasveri tuščią kibirą, o po to kibirą su turiniu, ir parodo vien tik turinio svorį

Nemokamai jų niekas nedalina - kokioj lemonoj 15-20 reikia suplot, o tai ne taip jau ir pigu, jei DIY aparatams dalis iš senų telikų laupai Iš esmės paėmus bet kokį galvanometrą (daiktą su rodykle) ir pajungus jam nuosekliai didelės varžos rezistorių, gaunam voltmetrą (galima ir ampermetrą gaut, tik tada lygiagrečiai jungsis mažos varžos šuntas ).

Šiaip rezistoriaus varžą galima nesunkiai išsiskaičiuoti R=U/I (kur U yra maksimali matuojama įtampa. I yra srovė tekanti kai rodyklinė skalė rodo maksimumą). Bet greičiau ir paprasčiau yra tiesiog nuosekliai pajungti potenciometrą (kokių 50-200KΩ, kuo didesnę įtampa matuot nori, nuo didesnes varžos reikės). Čia naudojau 100KΩ.

Taigi pajungiam tada matuojamą įtampą ir pasukinėdami potencą nustatom kad prie maksimalios įtampos rodytų pilną skalę. Jei maitinimo šaltinis reguliuojamas, tai neprošal pažiūrėt ką rodo ir pvz nustačius pusę įtampos. Kai jau atsireguliuojam tiksliai, tai su testeriu pamatuojam potenco varžą, ir vietoj jo įdedam tokio paties(kuo panašesnio) nominalo rezistorių. Viskas. Dabar telieka sėst prie kompo ir nusibraižyt-atsispausdint-priklijuot tinkamą skalę.

Jei ten seniau jau ir buvo voltmetras, gali būti jog viduje bus jau įdėta varža. Ją palikt galima, nebent ruošiatės matuoti mažesnę įtampą nei buvo iki šiol.

Iš “prabangaus” caro laikų importinio kasetnyko išluptas galvanometras, bus puikus voltmetras naujam reguliuojamas šaltiniui (tereiks 80kΩ varžą prijungt ir matuos iki 30V):

Taigi pagaliau galėjau bandyt gamint PCB. Spausdinau ant A4 lapo ant kurio būna suklijuoti lipdukai. Atsiplėšia labai gerai, milteliai niekada nelieka prilipę prie popieriaus. Šiaip dar pasipraktikuoti reikia, bet sakykim kokybe esu patenkintas, juolab neketinu labai sudėtingų PCB ėsdint. Kur reikia didesniu plotus toneriu padengti, tai gaunas tokie netolygumai išėsdinus, bet lydmetalis ištaiso

B327 veikia neblogai, šiek tie pašildžius (kiek supratau iš lenkiškos instrukcijos tai ėsdint reikia 40-50C temp.) Dar reikės pasidomėt apie “burbuliatoriaus” naudą. Mėginau, bet nelabai skirtumo pastebėjau. Keletas foto iš bandymų eigos:

Pirmas dažų perkėlimas

Tekstolito pjaustymui puikiai tiko bulgarkė

Antras dažų pernešimas

Aplituot lydmetaliu bandžiau, nelabai gražiai gavos, bet nėr ko norėt iš pirmo karto

Trečias bandymas

Trečio bandymo rezultatas, pusė velnio atrodo

Mėginau pažiūrėt kaip užrašai atrodytų.