Dirbtinis intelektas nugalėjo žmones stalo futbolo žaidime
2016 12 06 19:22Stalo futbolas – tai azartiškas žaidimas bet kokio amžiaus žmonėms. Tačiau ką daryti, jei neturite su kuo žaisti? Galite pasinaudoti robotizuota platforma, kurią sukūrė Lozanos Federalinė politechnikos mokykla Šveicarijoje. Pirmą kartą buvo surengtos varžybos tarp žmonių ir robotų, kurias laimėjo pastarieji.
Bakalauro ir magistro studijų studentai, kurie ir sukūrė šią sistemą, norėjo patikrinti ar dirbtinis intelektas sugebės nugalėti žmones stalo futbolo žaidime. Naujoji robotizuota platforma buvo kuriama daugelį metų, tačiau nesenai patobulinus sistemą ji tapo greitesnė, tikslesnė ir galingesnė. Inžinieriai pasiekė tokį dirbtinio intelekto lygį, kad vidutinio lygio žaidėjai nesugebėjo jo aplošti.
Kameros, kuri integruota po permatomu žaidimo lauku, dėka robotizuota sistema stebi žaidimo eigą. Itin dinamiškų variklių dėka robotizuoti žaidėjai sugeba greitai perprasti puolėjų atakas, kai tuo tarpu kiti varikliai atsako už puolamuosius veiksmus. Pasak kūrėjų, tikslumas iki milimetro ir greita sistemos reakcija gerokai padidina robotų pergalę.
Tačiau, anot žiniasklaidos, nepaisant sistemos atnaujinimų, ji sugeba demonstruoti tik labai nesudėtingą strategiją. Programinė valdymo įranga aptinka kamuolį, ir siunčia atitinkamus nurodymus roboto „rankai“, kad jį sustabdytų ir nukreiptų link tikslo, naudojant greitį ir jėgą.
„Šiame kūrimo etape sistema turi visiškai mažytes smegenis, – sako projekto koordinatorius Kristofas Zalcmanas. – Tačiau mes norime, kad robotas sugebėtų laikytis kuo atokiau nuo varžovo ir atspėti kamuolio kelią bei priešininko pozicijas.“
Norėdama įgyvendinti šias idėjas, komanda pradėjo diegti lazerinę technologiją, kuri padėtų aptikti žmogaus rankų padėtį. Kūrėjai taip pat norėtų, kad varžybos įvyktų tik tarp robotų. Tikslas – išbandyti įvairias strategijas, įdiegtas į sistemos valdymo programą.
Vaizdo medžiagoje galite pamatyti kaip veikia robotizuota sistema stalo futbolo žaidimo metu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mikrorobotai savo judesiais nesiskiriantys nuo vabzdžių
2016 12 05 15:10Inžinieriai sukūrė mikromechaninių sistemų įrenginius, kurie juda beveik kaip tikri vabzdžiai.
Nors dar visai neseniai atrodė, kad tokie robotai įmanomi tik mokslinės fantastikos romanuose, JAV mokslininkai fantastiką pavertė realybe.
Merlinado mikrorobotikos laboratorijos mokslininkė Sarah Bergbreiter, kuri su komanda ir sukūrė minėtus robotus, sako, kad jos įkvėpimas buvo skruzdėlės. „Jos gali judėti labai greitai ant visokių paviršių. Taigi, kurdami savo modelius, daugiausiai analizavome jų anatomiją“, – tikina S. Bergbreiter.
Naudodami mikroformavimo procesą, sukurtą Merilando mikrorobotikos laboratorijoje, tyrėjai pagamino magnetiškai varomus mikrorobotus. Keli iš pavyzdžių: 4 mm ilgio robotas blusa, kuris gali pašokti 35 cm į aukštį; arba 25 miligramus sveriantis šešiakojis robotukas, galintis sparčiai judėti tiek lygiuose, tiek nelygiuose paviršiuose.
Bergbreiter teigimu, šie robotai ateityje pasitarnaus ieškant žmonių stichinių nelaimių vietose, į kurias sunku patekti žmonėms ar didesniems robotams, sugriuvus pastatams ir pan.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai mokys vaikus programavimo
2016 12 04 16:41Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ekspertai jau seniai kalba apie tai, kad programavimo būtina mokyti dar pradinėje mokykloje. Apskritai, kompiuterių mokslams daugelyje valstijų jau teikiamas prioritetas.
Naujausi „Gallup“ tyrimo duomenys atskleidė, kad 90 proc. amerikiečių tėvų nori, kad jų vaikai mokykloje mokytųsi ir programavimo. Tuo metu tik 40 proc. mokyklų ši galimybė įmanoma, tačiau net šiose mokyklose mokoma bendrosios informatikos, o ne programavimo, nes mokytojai tiesiog neturi tam tinkamo išsilavinimo.
Harvardo universiteto mokslininkai sukūrė robotą „Root“, kuris gali šią situaciją pakeisti. „Root“ yra naujos kartos robotas, kuris turės specialią sąsają, skirtą programavimui. Užduotys tobulės kartu su vaiko žiniomis. Jis ne tik mokys vaikus, bet ir padės mokytojams, kurie nebuvo apmokyti programavimo.
„Root“ pagamintas iš vienos dalies, taigi jį bus paprasta surinkti. Jis yra magnetinis, todėl mokytojai galės „Root“ tiesiog pridėti prie lentos. Robotas gali piešti, groti muziką, turi bent 50 jutiklių.
„Root“ kol kas dar prekyboje nėra, tačiau Harvardo universiteto mokslininkai sukūrė „KickStarter“ kompaniją, kuria siekė surinkti 250 tūkst. JAV dolerių „Root“ gamybai, o per mažiau nei parą surinko virš 360 tūkst. dolerių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Tyrimas: robotai kuria darbo vietas žmonėms
2016 12 03 09:40Tiems, kurie jaudinasi, jog robotai iš jų atims darbus, gali lengviau atsikvėpti. Tarptautinė robotikos federacija skelbia, kad per 6 metus vien JAV auto industrijoje buvo įdiegta 135 tūkst. robotų, o dėl jų atsirado 230 tūkst. naujų darbo vietų žmonėms.
Tyrimas, kurį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Metra Martech“, parodo, kad robotikos industrija augo visame pasaulyje. Būtent dėl robotų pasaulyje sukurta daugiau nei milijonas aukštos kvalifikacijos gerai apmokamų darbo vietų.
„Robotai, be auto industrijos, daugiausiai pasitarnavo maisto, saulės ir vėjo energijos ir elementų industrijoms“, – prašoma tyrimo išvadose.
Tarptautinė robotikos federacija skelbia, kad auto industrija toliau bus pirmaujanti, nes kompanijos diegia vis daugiau robotinių sistemų visoje savo produkcijoje. Ypač didelio šuolio laukiama dėl populiarėjančių bepiločių automobilių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ar ateityje mus operuos ne chirurgai, o robotai?
2016 12 02 08:27
Ar gali būti, kad operacijas ateityje atliks ne žmogiškosios rankos? Portalo independent.co.uk mokslo naujienų rubrikoje bendrosios praktikos gydytojas, knygos „10 paprastų žingsnių, padėsiančių išardyti nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą“ (angl. How to dismantle the NHS in 10 easy steps) autorius Youssefas El-Gingihy tikina, kad robotai pas mus jau ateina, tik dar turės palaukti savo eilės.
Autorius teigia niekada nepamiršiantis pirmojo įspūdžio, kurį jam teko patirti medicinos mokykloje, stebint roboto atliekamą darbą. Tuo metu vyras atlikinėjo praktiką Londono (Jungtinė Karalystė) „Guy`s and St Thomas“ ligoninės urologijos skyriuje. Jis pasakoja priblokštas stebėjo robotizuotą prostatektomijos – prostatos adenomos šalinimo chirurginiu būdu – procedūrą. Robotizuotos operacijos šioje ligoninėje – ne naujiena. Ji viena pirmųjų pritaikė robotus transplantologijos srityje.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/57341/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
„Flex Robotic System“ – inovacinis medicininis robotas-gyvatė
2016 12 01 12:43Kompanijos „Medrobotics“ mokslininkai, Techniono technologijos instituto biorobotikos ir biomechanikos laboratorija, vadovaujama profesoriaus Alono Volfo kartu su Pitsburgo universiteto inžinieriais sukūrė inovacinę robotizuotą gyvatę „Flex Robotic System“, kuri galės pasitarnauti medicinos srityje.
Šio prietaiso pagrindinė užduotis – įsiskverbti į žmogaus kūną per gerklas ir atlikti sudėtingas operacijas, minimaliai vadovaujant chirurgui ir nepažeidžiant išorinių odos audinių.
„Flex Robotic System“ tai lanksti plastikinė sistema, kuri sugeba žmogaus organizmo viduje atlikti reikalingas chirurgines operacijas, naudodama specialius robotizuotus instrumentus. Robotas valdomas distanciniu pultu, o bortinės HD-kameros dėka gaunamas aukštos raiškos vaizdas.
Pasak pranešimų spaudai, sistemos kūrimas šiuo metu laikinai pristabdytas, tačiau ji tikrai turi dideles perspektyvas robotizuotos chirurgijos srityje, kuri tampa vis populiaresnė šiuolaikinėje medicinoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
G. Navaitis: seksualinį malonumą suteikiantis robotas tėra niekelis
2016 11 30 08:50
Robotai kažką pakeis sekso srityje, bet seksas nėra vien malonumas – jį skatina daugybė priežasčių, LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis. „Seksas gali būti dėl to, kad žmonės nori palaikyti ryšį, turėti vaikų, patvirtinti vyriškumą arba moteriškumą, nori naujumo, pažinti kitą lytį. […] robotai gali suteikti gal net didesnį malonumą, negu šiandien yra patiriamas. Bet tai nereiškia, kad seksas išnyks“, – pabrėžia psichologas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/57325/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Pirmasis ukrainiečių bepilotis-šarvuotis „Fantomas“
2016 11 29 09:00Valstybinis koncernas „Ukroboronprom“ neseniai pristatė pirmąjį bepilotį-šarvuotį „Fantomas“. Tai neįprastas įvykis Ukrainoje, kuris pritraukė nemažai susidomėjimo ne tik iš robotikos smalsuolių, bet ir iš kitų šalių kompanijų, besidominčių inovacijomis.
Distanciniu būdu valdomas nedidelis šarvuotis sugeba gabenti ginkluotės modulius, transportuoti sužeistuosius ir atlikti kitas užduotis.
Į aparatą integruotas dieninis ir naktinis matymo kompleksai, kurių dėka galima šaudyti bet kuriuo paros metu daugiau nei 1 km diapazone. Robotas „Fantomas“ gali nuvažiuoti maždaug 20 kilometrų. Mašina valdoma naudojant saugų radijo ryšį arba 5 km ilgio pluošto kabelį.
Pagal paskutinius žiniasklaidos duomenis, valstybinis koncernas „Ukroboronprom“ taip pat kuria bepilotį aviacinį kompleksą „Gorlica“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai ir etika. Kada ir kur nubrėšime ribas?
2016 11 28 15:38Vis sparčiau į mūsų visuomenę integruojant robotus, svarbu garantuoti, kad etiniai jų elgesio aspektai būtų tinkami.
Mokslinės fantastikos rašytojas Izakas Asimovas (Isaac Asimov) 1942 metais bandė sukurti tobulą filosofinę ir moralinę sistemą, užtikrinančią, kad robotai atsakingai bei saugiai tarnaus savo šeimininkams ir destruktyviu elgesiu nekels grėsmės žmonijai. Šiandien I. Asimovo idėjinė sistema yra žinoma kaip „trys robotikos įstatymai“, kurių pagrindinės koncepcijos pabrėžia:
- Robotas negali pakenkti žmogui, arba dėl savo neveiksnumo, leisti, kad žmogui atsitiktų nelaimė (kitaip tariant, matydamas žmogui gresiantį pavojų robotas turi jam padėti).
- Robotas turi paklusti žmonių įsakymams, išskyrus tuos atvejus, kai nurodymai pažeidžia pirmąjį įstatymą.
- Robotas privalo apsaugoti savo egzistenciją, tačiau tai darydamas nesulaužyti pirmojo ir antrojo įstatymo taisyklių.
Vis dėlto praskriejus daugiau nei septyniasdešimčiai metu po I. Asimovo bandymo numatyti robotų egzistencijos gaires, situacija nėra aiški. Robotų mūsų gyvenimuose daugėja, tačiau įstatymų, apibrėžiančių tai, kas leistina bei tai, kas absoliučiai nepriimtina – ne.
Baimė, jog be etinių apribojimų robotai gali padaryti daug žalos žmonijai, yra logiška. Šią baimę neretai pakursto ir prieš keliolika metų televizorių ekranus pasiekę filmai, tokie kaip „Terminatorius“ bei naujesni kūriniai, pavyzdžiui, serialas „Humans“, kuris, beje, parodo ir teigiamus, ir neigiamus dirbtinio intelekto aspektus.
Inžinerijos ir fizikos mokslus mokslinių tyrimų taryba (EPSRC) 2010 metais pasiūlė robotų moralės ir etikos principus, kurių tinkamumas vis dažniau svarstomas esamuoju periodu, siekiant užtikrinti gerus žmonių ir robotų santykius.
Tiesa, verta paminėti, kad EPSRC laikosi pozicijos, kad dirbtinis intelektas yra įrankis, už kurį žmonės turėtų prisiimti absoliučią atsakomybę. Taryba taip pat pateikia išvadas, kad siekiant užtikrinti santarvę, ypatingai sumanūs robotai, norėdami kaip įmanoma mažiau priklausyti nuo žmonių, privalėtų laikyti visų žmonėms taikomų moralinių ir etinių normų, tokių kaip nežudyti, nevogti, nemeluoti ir pan. Be to, EPSRC teigimu, norėdami savarankiškumo robotai turėtų užsitarnauti žmonių pasitikėjimą lygiai taip, kai tai daro žmonės.
Numatyti pagal kokius principus, senuosius I. Asimovo ar naujesnius mokslinės tyrimų tarybos, funkcionuos robotai, dar anksti. Tačiau akivaizdu, kad moralinių bei etinių normų apibrėžimo svarba robotų industrijoje kasdien tampa vis aktualesnė.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Bepiločių varžybose triumfavo pilotas iš Lenkijos
2016 11 24 10:03Rumunijos Klužo mieste esančioje „Salina Turda“ druskos kasykloje, virtusioje pramogų parku, sekmadienį vyko įspūdingas renginys – bepiločių skraidančių aparatų varžybos. Skrydžio trasą varžybų organizatoriai įrengė taip, kad instaliacijos primintų NSO bazę iš fantastinių filmų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV