Robotai mokys vaikus programavimo
2016 12 04 16:41Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ekspertai jau seniai kalba apie tai, kad programavimo būtina mokyti dar pradinėje mokykloje. Apskritai, kompiuterių mokslams daugelyje valstijų jau teikiamas prioritetas.
Naujausi „Gallup“ tyrimo duomenys atskleidė, kad 90 proc. amerikiečių tėvų nori, kad jų vaikai mokykloje mokytųsi ir programavimo. Tuo metu tik 40 proc. mokyklų ši galimybė įmanoma, tačiau net šiose mokyklose mokoma bendrosios informatikos, o ne programavimo, nes mokytojai tiesiog neturi tam tinkamo išsilavinimo.
Harvardo universiteto mokslininkai sukūrė robotą „Root“, kuris gali šią situaciją pakeisti. „Root“ yra naujos kartos robotas, kuris turės specialią sąsają, skirtą programavimui. Užduotys tobulės kartu su vaiko žiniomis. Jis ne tik mokys vaikus, bet ir padės mokytojams, kurie nebuvo apmokyti programavimo.
„Root“ pagamintas iš vienos dalies, taigi jį bus paprasta surinkti. Jis yra magnetinis, todėl mokytojai galės „Root“ tiesiog pridėti prie lentos. Robotas gali piešti, groti muziką, turi bent 50 jutiklių.
„Root“ kol kas dar prekyboje nėra, tačiau Harvardo universiteto mokslininkai sukūrė „KickStarter“ kompaniją, kuria siekė surinkti 250 tūkst. JAV dolerių „Root“ gamybai, o per mažiau nei parą surinko virš 360 tūkst. dolerių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Tyrimas: robotai kuria darbo vietas žmonėms
2016 12 03 09:40Tiems, kurie jaudinasi, jog robotai iš jų atims darbus, gali lengviau atsikvėpti. Tarptautinė robotikos federacija skelbia, kad per 6 metus vien JAV auto industrijoje buvo įdiegta 135 tūkst. robotų, o dėl jų atsirado 230 tūkst. naujų darbo vietų žmonėms.
Tyrimas, kurį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Metra Martech“, parodo, kad robotikos industrija augo visame pasaulyje. Būtent dėl robotų pasaulyje sukurta daugiau nei milijonas aukštos kvalifikacijos gerai apmokamų darbo vietų.
„Robotai, be auto industrijos, daugiausiai pasitarnavo maisto, saulės ir vėjo energijos ir elementų industrijoms“, – prašoma tyrimo išvadose.
Tarptautinė robotikos federacija skelbia, kad auto industrija toliau bus pirmaujanti, nes kompanijos diegia vis daugiau robotinių sistemų visoje savo produkcijoje. Ypač didelio šuolio laukiama dėl populiarėjančių bepiločių automobilių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ar ateityje mus operuos ne chirurgai, o robotai?
2016 12 02 08:27
Ar gali būti, kad operacijas ateityje atliks ne žmogiškosios rankos? Portalo independent.co.uk mokslo naujienų rubrikoje bendrosios praktikos gydytojas, knygos „10 paprastų žingsnių, padėsiančių išardyti nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą“ (angl. How to dismantle the NHS in 10 easy steps) autorius Youssefas El-Gingihy tikina, kad robotai pas mus jau ateina, tik dar turės palaukti savo eilės.
Autorius teigia niekada nepamiršiantis pirmojo įspūdžio, kurį jam teko patirti medicinos mokykloje, stebint roboto atliekamą darbą. Tuo metu vyras atlikinėjo praktiką Londono (Jungtinė Karalystė) „Guy`s and St Thomas“ ligoninės urologijos skyriuje. Jis pasakoja priblokštas stebėjo robotizuotą prostatektomijos – prostatos adenomos šalinimo chirurginiu būdu – procedūrą. Robotizuotos operacijos šioje ligoninėje – ne naujiena. Ji viena pirmųjų pritaikė robotus transplantologijos srityje.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/57341/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
„Flex Robotic System“ – inovacinis medicininis robotas-gyvatė
2016 12 01 12:43Kompanijos „Medrobotics“ mokslininkai, Techniono technologijos instituto biorobotikos ir biomechanikos laboratorija, vadovaujama profesoriaus Alono Volfo kartu su Pitsburgo universiteto inžinieriais sukūrė inovacinę robotizuotą gyvatę „Flex Robotic System“, kuri galės pasitarnauti medicinos srityje.
Šio prietaiso pagrindinė užduotis – įsiskverbti į žmogaus kūną per gerklas ir atlikti sudėtingas operacijas, minimaliai vadovaujant chirurgui ir nepažeidžiant išorinių odos audinių.
„Flex Robotic System“ tai lanksti plastikinė sistema, kuri sugeba žmogaus organizmo viduje atlikti reikalingas chirurgines operacijas, naudodama specialius robotizuotus instrumentus. Robotas valdomas distanciniu pultu, o bortinės HD-kameros dėka gaunamas aukštos raiškos vaizdas.
Pasak pranešimų spaudai, sistemos kūrimas šiuo metu laikinai pristabdytas, tačiau ji tikrai turi dideles perspektyvas robotizuotos chirurgijos srityje, kuri tampa vis populiaresnė šiuolaikinėje medicinoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
G. Navaitis: seksualinį malonumą suteikiantis robotas tėra niekelis
2016 11 30 08:50
Robotai kažką pakeis sekso srityje, bet seksas nėra vien malonumas – jį skatina daugybė priežasčių, LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis. „Seksas gali būti dėl to, kad žmonės nori palaikyti ryšį, turėti vaikų, patvirtinti vyriškumą arba moteriškumą, nori naujumo, pažinti kitą lytį. […] robotai gali suteikti gal net didesnį malonumą, negu šiandien yra patiriamas. Bet tai nereiškia, kad seksas išnyks“, – pabrėžia psichologas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/57325/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Pirmasis ukrainiečių bepilotis-šarvuotis „Fantomas“
2016 11 29 09:00Valstybinis koncernas „Ukroboronprom“ neseniai pristatė pirmąjį bepilotį-šarvuotį „Fantomas“. Tai neįprastas įvykis Ukrainoje, kuris pritraukė nemažai susidomėjimo ne tik iš robotikos smalsuolių, bet ir iš kitų šalių kompanijų, besidominčių inovacijomis.
Distanciniu būdu valdomas nedidelis šarvuotis sugeba gabenti ginkluotės modulius, transportuoti sužeistuosius ir atlikti kitas užduotis.
Į aparatą integruotas dieninis ir naktinis matymo kompleksai, kurių dėka galima šaudyti bet kuriuo paros metu daugiau nei 1 km diapazone. Robotas „Fantomas“ gali nuvažiuoti maždaug 20 kilometrų. Mašina valdoma naudojant saugų radijo ryšį arba 5 km ilgio pluošto kabelį.
Pagal paskutinius žiniasklaidos duomenis, valstybinis koncernas „Ukroboronprom“ taip pat kuria bepilotį aviacinį kompleksą „Gorlica“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai ir etika. Kada ir kur nubrėšime ribas?
2016 11 28 15:38Vis sparčiau į mūsų visuomenę integruojant robotus, svarbu garantuoti, kad etiniai jų elgesio aspektai būtų tinkami.
Mokslinės fantastikos rašytojas Izakas Asimovas (Isaac Asimov) 1942 metais bandė sukurti tobulą filosofinę ir moralinę sistemą, užtikrinančią, kad robotai atsakingai bei saugiai tarnaus savo šeimininkams ir destruktyviu elgesiu nekels grėsmės žmonijai. Šiandien I. Asimovo idėjinė sistema yra žinoma kaip „trys robotikos įstatymai“, kurių pagrindinės koncepcijos pabrėžia:
- Robotas negali pakenkti žmogui, arba dėl savo neveiksnumo, leisti, kad žmogui atsitiktų nelaimė (kitaip tariant, matydamas žmogui gresiantį pavojų robotas turi jam padėti).
- Robotas turi paklusti žmonių įsakymams, išskyrus tuos atvejus, kai nurodymai pažeidžia pirmąjį įstatymą.
- Robotas privalo apsaugoti savo egzistenciją, tačiau tai darydamas nesulaužyti pirmojo ir antrojo įstatymo taisyklių.
Vis dėlto praskriejus daugiau nei septyniasdešimčiai metu po I. Asimovo bandymo numatyti robotų egzistencijos gaires, situacija nėra aiški. Robotų mūsų gyvenimuose daugėja, tačiau įstatymų, apibrėžiančių tai, kas leistina bei tai, kas absoliučiai nepriimtina – ne.
Baimė, jog be etinių apribojimų robotai gali padaryti daug žalos žmonijai, yra logiška. Šią baimę neretai pakursto ir prieš keliolika metų televizorių ekranus pasiekę filmai, tokie kaip „Terminatorius“ bei naujesni kūriniai, pavyzdžiui, serialas „Humans“, kuris, beje, parodo ir teigiamus, ir neigiamus dirbtinio intelekto aspektus.
Inžinerijos ir fizikos mokslus mokslinių tyrimų taryba (EPSRC) 2010 metais pasiūlė robotų moralės ir etikos principus, kurių tinkamumas vis dažniau svarstomas esamuoju periodu, siekiant užtikrinti gerus žmonių ir robotų santykius.
Tiesa, verta paminėti, kad EPSRC laikosi pozicijos, kad dirbtinis intelektas yra įrankis, už kurį žmonės turėtų prisiimti absoliučią atsakomybę. Taryba taip pat pateikia išvadas, kad siekiant užtikrinti santarvę, ypatingai sumanūs robotai, norėdami kaip įmanoma mažiau priklausyti nuo žmonių, privalėtų laikyti visų žmonėms taikomų moralinių ir etinių normų, tokių kaip nežudyti, nevogti, nemeluoti ir pan. Be to, EPSRC teigimu, norėdami savarankiškumo robotai turėtų užsitarnauti žmonių pasitikėjimą lygiai taip, kai tai daro žmonės.
Numatyti pagal kokius principus, senuosius I. Asimovo ar naujesnius mokslinės tyrimų tarybos, funkcionuos robotai, dar anksti. Tačiau akivaizdu, kad moralinių bei etinių normų apibrėžimo svarba robotų industrijoje kasdien tampa vis aktualesnė.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Bepiločių varžybose triumfavo pilotas iš Lenkijos
2016 11 24 10:03Rumunijos Klužo mieste esančioje „Salina Turda“ druskos kasykloje, virtusioje pramogų parku, sekmadienį vyko įspūdingas renginys – bepiločių skraidančių aparatų varžybos. Skrydžio trasą varžybų organizatoriai įrengė taip, kad instaliacijos primintų NSO bazę iš fantastinių filmų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Kaip dirbtinis intelektas gali padėti verslininkams?
2016 11 23 09:33Neretai svarstoma, kokią įtaką dirbtinis intelektas turės darbo rinkoje, tačiau taip pat verta susimąstyti ir apie tai, kad robotai gali būti itin naudingi verslą turintiems asmenims.
„Užrašyk susitikimą ketvirtą valandą su Gariu“, – „The Conversation“ publikacijoje rašo profesorės Kate Letheren ir Charmaine Glavas ir primena, jog nurodymus duoda ne kvalifikuotam, daug praktikos turinčiam asistentui, o dirbtinio intelekto sistemai, integruotai į išmanųjį telefoną. Straipsnyje autorės svarsto, ar tokia technologija gali padėti verslo plėtros aspektu?
Beje, verta paminėti, kad BBC sukurtame „darbų automatizacijos tikimybės“ generatoriuje asistento darbui prognozuojama 68 proc. automatizacijos tikimybė, t. y. 68 proc. tikimybė, jog robotas iš žmogaus atims darbo vietą.
Autorių manymu, visuomenėje tvyranti nuomonė, kad robotų technika yra naudinga tik didelėms gamybos linijoms pramonėje yra klaidinga. Smulkesnės bendrovės taip pat pamažu siekia integruoti robotus į savo veiklą (Europoje robotų integraciją remia „SMERobotics“ bei kitos kompanijos ir institucijos). Suprantama. Robotai yra naudojami sunkiam ir varginančiam darbui, nes mašinos negali jausti nuovargio bei emocinio išsekimo. Vis dėlto dirbtinis intelektas turi kur kas daugiau potencialo nei tik sėkmingas monotoniškas darbas pramonės sektoriuje.
Straipsnio autorių teigimu, dirbtinis intelektas ir robotai taip pat yra tinkami verslo sektoriuje, nes direktoriaus bei vadybininko dienos nėra ypatingai įdomios ir kupinos nuotaikingos veiklos. Nors neretai manoma, kad verslas tai nuolatinis kūrybinis procesas, apimantis naujas pažintis ir idėjų generavimą atnešantį turtus, realybė – kitokia. Sėkmingo verslo modelį sudaro daugybė smulkių, monotoniškų darbų, kuriuos atlikti yra būtina.
Robotai gali pasitarnauti atlikdami tokius kasdienius įmonės darbus kaip dokumentų patikra, pavyzdžiui, terminų tikrinimas arba padėti atlikti kitus, atrodytų „neakivaizdžius“, įmonės veiklos organizavimo darbus. Pasitelkus robotus, galinčius atlikti smulkias užduotis, kompanijų vadovai bei savarankiškai dirbantys verslininkai turėtų daugiau laisvės bei laiko kūrybiniams procesams.
Be to, tai padėtų ir geriau užmegzti verslo ryšius. Pavyzdžiui, jeigu robotas priimtų skambučius, verslininkai turėtų daugiau laiko susitikimams su potencialiais klientais. Tikėtina, kad robotai galėtų būti naudingi ir kitais aspektais, tokiais kaip sprendimo apie investavimą priėmimas. Žmones valdo baimės, kurios yra nepažįstamos dirbtiniam intelektui. Todėl priimdamas finansinį ar kitą sprendimą, robotas nesiremtų emocijomis, o analizuotų skaičius bei statistiką. Žinoma, tai galėtų būti ir sėkminga, ir nesėkminga strategija.
Sunku numatyti ar verslininkai ateityje pasikliaus robotų sumanumu ir patikės jiems dalį užduočių, tačiau nors robotai ir negali varžytis su žmonėmis kai kalbama apie emocijas bei komunikabilumą, jų gebėjimas analizuoti duomenis tikrai gali būti naudingas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mąstantys robotai – netolima ateitis šiandienos pasaulyje
2016 11 22 15:31
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) veikianti taikomosios etikos tyrimų grupė, šią savaitę, lapkričio 23 dieną nuo 18 valandos kvies sudalyvauti netradicinėje paskaitoje pavadinimu – „Mąstantys robotai ir jų moralinės teisės?“. Paskaitos metu bus kviečiama aptarti taikomosios mašinų tarpdiscipliną, būtinybę pripažinti robotus „etiškais“ ir dar vis prieštaringai vertinamą temą – robotų autonomiją ir jų moralumo galimybę.
Paskaita vyks Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas, 3 aukštas), anglų kalba – kviečiami visi norintys sudalyvauti įdomioje diskusijoje.
Užsiėmimą ves prof. dr. John-Stewart Gordon’as, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir taikomosios etikos tyrimų grupės įkūrėjas Kaune. J. S Gordonas kvies drauge aptarti pažangiausius išradimus kompiuterių bei dirbtinio intelekto srityse santykyje su robotikos mokslu, kuris greitu metu taps šių dienų pasaulio realybe. Dirbtinis intelektas ir mąstantys robotai – netolima mokslo ateitis, kuri pasak akademiko yra per mažai aptarta, tačiau atneš daug naujovių į mūsų pasaulio suvokimą – „Gebantys mąstyti robotai bei mašinos, nuolat tobulėdamos ilgainiui pakeis beveik visas mūsų gyvenimo sritis ir jų suvokimą“, apie galimus pokyčius svarstė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Intelektualios mašinos – fantastika ir realybė
Susižavėjimas galimybe sukurti robotus – dirbtines, mąstančias ir mums pavaldžias mašinas, žmones lydi jau nuo seno. Antikinės Graikijos mituose Hefaistas sukuria –Talą, mechanini milžiną sauganti Kretos salą. Pastarosiomis dienomis milijonai žmonių įsitraukė į naująjį HBO serialą „Westworld“, apie nuo žmonių neatskiriamais robotais apgyvendintą pramogų parką suaugusiems.
Tačiau šios istorijos nėra tik fantastinės, realus dirbtinio intelekto pasiekimai vis labiau stebina šių dienų mokslo pasaulį. 1997 m kompiuteris „Deep Blue“ laimėjo šachmatų turnyrą prieš tuometini pasaulio čempioną Garry Kasparov, šiais metais kompiuterinė Lee Se-Dol programa „AlphaGo“ laimėjo pačiu kompleksiškiausiu žaidimu laikoma „Go“ prieš jo profesionalų žaidėją. Tokie dienraščiai, kaip Los Angeles Times, vis dažniau publikuoja žurnalistinius straipsnius, parašytus dirbtinio intelekto programos „Quill“.
Visa tai kelia nemažai etiniu problemų, kadangi palaipsniui robotus gali tapti neįmanoma atskirti nuo žmonių. Remiantis fantastinė literatūra ir šių dienų išradimų progresu, robotai gali turėti visas tokias pačias emocines reakcijas kaip ir žmogus, gebėti improvizuoti, tačiau tebėra kažkieno nuosavybė. Ar tuomet tokios mąstančios mašinos gali būti mūsų valioje – Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai teigia, jog kalbant apie robotų galimybes, būtina aptarti ir jiems priklausančias teises.
Kvies diskutuoti apie robotų teises
Ši taikomosios etikos tema yra tarpdisciplininė, kelianti klausimus mašinų etikos kontekste jau kelis dešimtmečius analizuoja ar autonomiškai veikiantys robotai gali mąstyti bei būti moraliai atsakingi – suvokti kas yra gera ir bloga. VDU Prof. Dr. John-Stewart Gordonas teigia, jog prieš atsirandant tokioms inovacijoms, kurios leistų turėti mąstančius robotus, pirma reikia kelti klausimą ar tokie robotai turės teisę pretenduoti į tam tikras moralines teises. Pakaitos metu bus bandoma aptarti tokio sprendimo galimybę, kuomet žmonės, būdami moraliai atsakingos būtybės turės priimti sprendimą ir pripažinti tokius robotus pilnateisiais visuomenės nariais. Savo paskaitoje profesorius bandys pateikti keturis argumentus, kodėl ateityje tokiems robotams moralinių teisių suteikti nerekomenduojama.
Renginys yra nemokamas. Negalintys atvykti, paskaitą galės stebėti tiesioginės transliacijos metu, po paskaitos bus įkeltas užsiėmimo įrašas.