IBM moko robotą humanoidą prižiūrėti vyresnio amžiaus žmones
2016 12 14 15:23Mielasis robotas humanoidas „Pepper“ netolimoje ateityje ne tik pasitikinės klientus parduotuvėse, bankuose ir viešbučiuose ar bus pašnekovu vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir taps slaugos specialistu. IBM tyrėjai, kartu su Raiso universiteto (Rice University) Hiustone studentais bei dėstytojais sukūrė daugiafunkcinio roboto pagalbininko, skirto senjorų priežiūrai prototipą.
Japonijos telefonijos giganto „SoftBank“ sukurtą robotą „Pepper“ IBM aprūpino dirbtinio intelekto platformos „Watson“ smegenimis ir kartu su Raiso universiteto kompiuterinės inžinerijos ir psichologijos fakultetų specialistais moko Peperį filmuojant žmogaus veido išraišką fiksuoti gyvybiškai svarbias jo organizmo funkcijas, pavyzdžiui kvėpavimą ar širdies plakimo dažnį ir ritmą. Robotas taip pat pastebės ir praneš, jei jo prižiūrimam žmogui kilo problemų arba jis, pavyzdžiui, parkrito. „Robotas ne tik palaikys kompaniją vyresnio amžiaus žmonėms, bet, kad dar svarbiau, fiksuos duomenis realiu laiku, juos vertins ir pateiks visą informaciją medikams bei slaugos specialistams, kurie galės greitai priimti sprendimus“, – sakė IBM tyrimų padalinio viceprezidentas Arvind Krishna.
Jungtinių Tautų duomenimis iki 2030 metų žmonių pasiekusių 60 metų amžių skaičius pasaulyje išaugs 56 proc. Todėl vienas svarbiausių iššūkių bus kaip užtikrinti jų tinkamą priežiūrą namuose. „Žmonija sensta, tad turime ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų visą reikalingą priežiūrą, tačiau kartu leistų vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau būti savarankiškiems ir gyventi įprastą gyvenimą savo namuose“, – apie besikeičiančią demografinę padėtį kalbėjo A. Krishna.
Ostine esančiame IBM Tyrimų centre sukurtas atskiras padalinys, tiriantis daiktų interneto, dirbtinio intelekto ir kognityvios kompiuterijos teikiamas vyresnio amžiaus žmonių priežiūros namuose galimybes. IBM specialistai kartu su medikais vertina, kokius daviklius ir sprendimus galima būtų diegti namuose, norint fiksuoti čia gyvenančių žmonių savijautą. Pirmieji naujosios slaugos sistemos bandymai bus atliekami Italijoje, kur kartu su sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia bendrove „Sole Cooperativa“ IBM kurs išmaniuosius vyresnio amžiaus kambarius.
Pavyzdžiui, pagal anglies dvideginio ir anglies monoksido koncentraciją ore, IBM technologijos padės fiksuoti ar žmogus yra konkrečiame kambaryje ir kiek laiko jame leidžia. Šie ir kiti duomenys leis dirbtiniam intelektui „Watson“ sudaryti kiekvieno asmens įprastą dienotvarkę – kada žmogus keliasi, kada ir kiek kartų per dieną valgo, kada eina miegoti. Jei dienotvarkė neįprastai pasikeistų, sistema apie tai automatiškai informuotų slaugos specialistus.
„Vyresnio amžiaus žmonės dažnai nemėgsta, kai kažkas primygtinai kišasi į jų įprastą gyvenimą, tad naujoji sistema leis išsaugoti jų privatumą, tačiau kartu padės mums suprasti žmonių įpročius, identifikuoti potencialias grėsmes ir, reikalui esant, laiku suteikti medicininę pagalbą“, – sakė „Sole Cooperativa“ prezidentė Roberta Massi.
Ką į kosmosą siųsti geriau: robotus ar žmones?
2016 12 13 20:36Robotikos indėlis kosmoso tyrimuose yra neabejotinas. Nors žmogus kol kas yra pabuvojęs tik Mėnulyje, robotai jau tyrinėja Marsą, Venerą, Titaną, Jupiterį, kometas ir asteroidus.
Robotikos misijos į kosmosą keliauja greičiau ir gali funkcionuoti sudėtingesnėmis sąlygomis negu žmonės. Mokslininkai vis dar nesutaria, ar ateities misijas siųsti tik robotus, ar visgi įtraukti ir žmones, rašo universetoday.com.
Kokie yra garsiausi robotai kosmose?
Pirmiausiai – Žemės kaimynę, Marso planetą, tyrinėjantys robotai. Pirmasis orbitinis robotas Marsą praskriejo dar 1965 m., o „Viking“ misijos zondai buvo pirmieji, nusileidę ant Raudonosios planetos paviršiaus. Ir dabar šios planetos orbitą ir jos paviršių tyrinėja skirtingos misijos, kurioms duomenis renka robotai.
Be to, tiek JAV, tiek Rusija jau ne kartą bandė pasiekti ir Venerą. Turbūt pačios garsiausios misijos „Mariner 2“, praskriejusi Venerą 1962 metais, ir Rusijos „Venera 7“, nusileidusi ant planetos paviršiaus 1962 metais.
Žinoma, reikėtų nepamiršti ir „Sputnik 1“ – pirmojo roboto kosmose 1957 metais.
„Voyager“ misijos taip pat vertos paminėjimo. Būtent šios misijos robotas yra pirmasis žmogaus kūrinys, iškeliavęs iš Saulės sistemos ribų.
Į kosmosą siunčiami ne tik atskiri robotai, bet ir robotų dalys. Štai „Dextre“ robotinė ranka, kuri tapo vienu iš esminių įrankių Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbantiems mokslininkams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Stebėdami bonobo mokslininkai sukūrė šokinėjantį robotą
2016 12 12 18:57Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai sukūrė robotą, kuris gali šokinėti sienomis. Mechanizmas pavadintas „Salto“ – šią santrumpą (angl. saltatorial locomotion on terrain obstacles) galima išversti kaip „judėjimas vietovėje šokinėjant per kliūtis“. Jį kurdami kaip prototipą inžinieriai paėmė Afrikos žvėrelį bonobo (mažoji šimpanzė). Ypatinga energijos taupymo sausgyslėse technika leidžia šiems gyvūnams atlikti iki dviejų metrų šuolius kas 78 milisekundes. Tai įmanoma tik dėl to, kad judėdamas gyvūnėlis ne visiškai ištiesina letenas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„Mitsubishi Sakura 2“ – robotas dirbs pavojingose sprogimams vietose
2016 12 11 09:48„Mitsubishi Heavy Industries“ ir Čibos technologijos institutas sukūrė nuotoliniu būdu valdomą mobilų robotą „Sakura 2“, kuris galės dirbti dujų prisikaupusiose patalpose, kuriose kibirkštis arba dujų šaltinis gali sukelti sprogimą arba gaisrą.
Nuo pirmųjų anglių kasyklų laikų degiosios dujos jose buvo pagrindinis pavojus žmogui. Požeminiuose tuneliuose, naftos perdirbimo, chemijos gamyklose, dujų telkiniuose ir netgi namuose dujų nuotėkis turi būti nustatomas kuo atsargiau. Todėl šį pavojingą darbą geriausiai galėtų atlikti robotas „Sakura 2“. Šis robotas pagamintas pagal specialų dizainą, kurio dėka bus galima išvengti katastrofos.
Remiantis robotų, kovojančių su avarijomis atominėse elektrinėse, patirtimi buvo sukurtas robotas „Sakura 2“, kuris sugeba ištirti dujų prisikaupusias vietas, atlikti avarinius patikrinimus ir smulkų remontą. Jis naudoja patvaraus slėgio technologiją ir sprogimui atsparų užvalkalą, kad izoliuotų savo ličio-jonų akumuliatorius, valdymo sistemas ir elektrinį variklį.
Užvalkalas yra atsparus išorinei aplinkai ir sulaiko dujas nuo nutekėjimo. Jei netyčia užvalkalas bu pažeistas, į išorę išeis oras, o ne dujos.
Roboto dydis – 710 х 420 х 540 mm, svoris – 60 kg, jis juda 1,2 km/h greičiu ir gali dirbti 45 laipsnių kampu naudodamas savo dvi pagrindines paieškos sistemas ir keturis daugiafunkcinius skenerius.
Pasak žiniasklaidos, robotą „Sakura 2“ jau pripažino Pramonės saugumo technologijos universitetas Japonijoje (TIIS), o partneriai planuoja gauti prietaisui sertifikatą remiantis ATEX direktyvomis. Kūrėjai teigia, kad kitos roboto versijos turės talpesnę bateriją ir robotizuotą ranką.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Didžiojoje Britanijoje sukūrė miniatiūrinį robotą, operuosiantį akis Vaizdo klipas
2016 12 10 12:01Sudėtingas akių operacijas gydytojai jau labai greitai galės atlikti sėdėdami priešais kompiuterio ekraną ir maigydami mygtukus. Bent jau taip teigia specialistai iš Kembridžo, pristatantys savo naujausią išradimą – miniatiūrinį robotą-chirurgą. Šis robotas aprūpintas dviem itin jautriomis ir tiksliomis nuotoliniu būdu valdomomis net dviejų milimetrų skersmens nesiekiančios galūnėmis, kurių storis – kaip žmogaus plauko.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Virtuali realybė suteikia vilties infarktą patyrusiems pacientams
2016 12 09 15:29Tyrėjai įrodė, kad virtualios realybės (VR) žaidimai gali padėti po infarkto atsigaunantiems pacientams treniruotis ir lavinti motorinius sugebėjimus, rašo sciencedaily.com.
„Dažnai neįmanoma atstatyti žalos, kurią žmogaus kūnui padaro infarktas. Ypač kai kalbame apie pažeistas smegenų ląsteles. Tačiau tikrai galime išmokyti pacientus atlikti tam tikras užduotis ir tapti labiau savarankiškais“, – tikina Johno Hopkinso universiteto tyrėjas Pablo Celnikas.
Smegenys pažeidžiamos, kai į jas nebepatenka kraujas. Priklausomai nuo infarkto stiprumo, pacientai dažnai yra visai arba dalinai paralyžiuojami. Reabilitacijos specialistai apskaičiuoja padarytą žalą, pateikia pacientams rekomendacijas.
Atliktame tyrime dalyvavo 10 pacientų, kuriems infarkto padaryta žala buvo apibūdinama kaip „vidutinė arba nestipri“, ir 10 pacientų, kuriems žala buvo „vidutinė arba stipri“. Tyrėjai taip pat turėjo 10 savanorių, neturinčių jokių judėjimo negalių, jie priklausė kontrolinei grupei.
Savanoriai buvo apmokomi, naudojant paprastą VR žaidimą ir primityvią robotinę ranką. Tie, kuriems užduotis atlikti sekėsi sunkiai, buvo apmokyti treniruoti papildomus raumenis, kad būtų pagerintas jų judėjimas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad visų dalyvavusių gebėjimai gerokai pasitaisė: užduotis jie galėjo atlikti greičiau ir tiksliau. Tiesa, mokslininkai pastebėjo, kad mažiausias progresas užfiksuotas tiems pacientams, kuriems infarktas buvo padaręs didžiausią žalą.
„Geros naujienos yra tos, kad netgi sunkiausiems pacientams progresas, kad ir nedidelis, užfiksuotas buvo. Nors smegenims padarytos žalos atstatyti kol kas neįmanoma, pacientai tikrai gali tapti savarankiškesni“, – priduria P. Celnikas.
Tyrimas publikuotas žurnale „Neurorehabilitation and Neural Repair“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ukrainiečių taktinis bepilotis „Gorlica“
2016 12 07 09:01Ukrainos valstybinė įmonė „Antonov“ kartu su lyderiaujančiomis šalies įmonėmis kuria universalų bepilotį aviacinį kompleksą „Gorlica“.
Pasak valstybinio koncerno „Ukroboronprom“, šis bepilotis skraidantis aparatas galės atlikti taktines operacijas ir gabenti kovai pritaikytus modulius. Skrydžio atstumas – daugiau nei 1000 km. Be to bepilotis galės pakilti iki 5 km aukščio irore išbūti apie 7 valandas.
„Mes jau gali aprūpinti savo tėvynės armiją aukštos kokybės technologijomis ir bepilote technika. Per pastaruosius metus mes kruopščiai kūrėme naujo pobūdžio ginklus ir sėkmingai juos naudojame praktikoje“, – pareiškė koncerno„Ukroboronprom“, generalinis direktorius Romanas Romanovas.
Tai nėra pirmasis „Ukroboronprom“ karinės robotikos kūrinys, siūlomas Ukrainos armijai. Neseniai koncernas pristatė pirmąjį pristatė pirmąjį šalyje sukonstruotą multi-modulinį bepilotį-šarvuotį „Fantomas“.
Inf. šaltinis: TopCom.lt
Dirbtinis intelektas nugalėjo žmones stalo futbolo žaidime
2016 12 06 19:22Stalo futbolas – tai azartiškas žaidimas bet kokio amžiaus žmonėms. Tačiau ką daryti, jei neturite su kuo žaisti? Galite pasinaudoti robotizuota platforma, kurią sukūrė Lozanos Federalinė politechnikos mokykla Šveicarijoje. Pirmą kartą buvo surengtos varžybos tarp žmonių ir robotų, kurias laimėjo pastarieji.
Bakalauro ir magistro studijų studentai, kurie ir sukūrė šią sistemą, norėjo patikrinti ar dirbtinis intelektas sugebės nugalėti žmones stalo futbolo žaidime. Naujoji robotizuota platforma buvo kuriama daugelį metų, tačiau nesenai patobulinus sistemą ji tapo greitesnė, tikslesnė ir galingesnė. Inžinieriai pasiekė tokį dirbtinio intelekto lygį, kad vidutinio lygio žaidėjai nesugebėjo jo aplošti.
Kameros, kuri integruota po permatomu žaidimo lauku, dėka robotizuota sistema stebi žaidimo eigą. Itin dinamiškų variklių dėka robotizuoti žaidėjai sugeba greitai perprasti puolėjų atakas, kai tuo tarpu kiti varikliai atsako už puolamuosius veiksmus. Pasak kūrėjų, tikslumas iki milimetro ir greita sistemos reakcija gerokai padidina robotų pergalę.
Tačiau, anot žiniasklaidos, nepaisant sistemos atnaujinimų, ji sugeba demonstruoti tik labai nesudėtingą strategiją. Programinė valdymo įranga aptinka kamuolį, ir siunčia atitinkamus nurodymus roboto „rankai“, kad jį sustabdytų ir nukreiptų link tikslo, naudojant greitį ir jėgą.
„Šiame kūrimo etape sistema turi visiškai mažytes smegenis, – sako projekto koordinatorius Kristofas Zalcmanas. – Tačiau mes norime, kad robotas sugebėtų laikytis kuo atokiau nuo varžovo ir atspėti kamuolio kelią bei priešininko pozicijas.“
Norėdama įgyvendinti šias idėjas, komanda pradėjo diegti lazerinę technologiją, kuri padėtų aptikti žmogaus rankų padėtį. Kūrėjai taip pat norėtų, kad varžybos įvyktų tik tarp robotų. Tikslas – išbandyti įvairias strategijas, įdiegtas į sistemos valdymo programą.
Vaizdo medžiagoje galite pamatyti kaip veikia robotizuota sistema stalo futbolo žaidimo metu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mikrorobotai savo judesiais nesiskiriantys nuo vabzdžių
2016 12 05 15:10Inžinieriai sukūrė mikromechaninių sistemų įrenginius, kurie juda beveik kaip tikri vabzdžiai.
Nors dar visai neseniai atrodė, kad tokie robotai įmanomi tik mokslinės fantastikos romanuose, JAV mokslininkai fantastiką pavertė realybe.
Merlinado mikrorobotikos laboratorijos mokslininkė Sarah Bergbreiter, kuri su komanda ir sukūrė minėtus robotus, sako, kad jos įkvėpimas buvo skruzdėlės. „Jos gali judėti labai greitai ant visokių paviršių. Taigi, kurdami savo modelius, daugiausiai analizavome jų anatomiją“, – tikina S. Bergbreiter.
Naudodami mikroformavimo procesą, sukurtą Merilando mikrorobotikos laboratorijoje, tyrėjai pagamino magnetiškai varomus mikrorobotus. Keli iš pavyzdžių: 4 mm ilgio robotas blusa, kuris gali pašokti 35 cm į aukštį; arba 25 miligramus sveriantis šešiakojis robotukas, galintis sparčiai judėti tiek lygiuose, tiek nelygiuose paviršiuose.
Bergbreiter teigimu, šie robotai ateityje pasitarnaus ieškant žmonių stichinių nelaimių vietose, į kurias sunku patekti žmonėms ar didesniems robotams, sugriuvus pastatams ir pan.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai mokys vaikus programavimo
2016 12 04 16:41Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ekspertai jau seniai kalba apie tai, kad programavimo būtina mokyti dar pradinėje mokykloje. Apskritai, kompiuterių mokslams daugelyje valstijų jau teikiamas prioritetas.
Naujausi „Gallup“ tyrimo duomenys atskleidė, kad 90 proc. amerikiečių tėvų nori, kad jų vaikai mokykloje mokytųsi ir programavimo. Tuo metu tik 40 proc. mokyklų ši galimybė įmanoma, tačiau net šiose mokyklose mokoma bendrosios informatikos, o ne programavimo, nes mokytojai tiesiog neturi tam tinkamo išsilavinimo.
Harvardo universiteto mokslininkai sukūrė robotą „Root“, kuris gali šią situaciją pakeisti. „Root“ yra naujos kartos robotas, kuris turės specialią sąsają, skirtą programavimui. Užduotys tobulės kartu su vaiko žiniomis. Jis ne tik mokys vaikus, bet ir padės mokytojams, kurie nebuvo apmokyti programavimo.
„Root“ pagamintas iš vienos dalies, taigi jį bus paprasta surinkti. Jis yra magnetinis, todėl mokytojai galės „Root“ tiesiog pridėti prie lentos. Robotas gali piešti, groti muziką, turi bent 50 jutiklių.
„Root“ kol kas dar prekyboje nėra, tačiau Harvardo universiteto mokslininkai sukūrė „KickStarter“ kompaniją, kuria siekė surinkti 250 tūkst. JAV dolerių „Root“ gamybai, o per mažiau nei parą surinko virš 360 tūkst. dolerių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt