„Waymo“ – dar vienas „Google“ projektas
2016 12 24 12:12Korporacija „Google“ („Alphabet“ Inc.) lyderės pozicijų siekia ne tik interaktyvioje erdvėje, bet ir autonominių automobilių sektoriuje. Nauja idėja „Waymo“ – dar vienas projektas, dedikuotas siekiui sukurti tobulą savaeigę transporto priemonę, tinkamą naudoti viešuose keliuose.
Jaunos įmonės „Waymo“ (priklausančios „Alphabet“ Inc., tačiau veikiančios kaip savarankiškas startuolis) generaliniu direktoriumi tapo, neretai „Hyundai“ veteranu apibūdinamas, Džonas Kraftikas (angl. John Krafcik). Anot jo, nauja kompanija turės prieiga prie visų „Google“ išteklių, tačiau taikys „šviežias“ idėjas ir bandys užpildyti anksčiau egzistavusias spragas.
Vienas kompanijos tikslų – egzistuojančias autonominių transporto priemonių technologijas pritaikyti praktiniams tikslams ir verslui. „Waymo“ generalinis direktorius taip pat mano, kad ateityje pavienės technologijos galėtų būti taikomos ir kitų automobilių kūrime, siekiant patobulinti tradicinių transporto priemonių galimybes.
Verta paminėti, kad nauja „Google“ strategija šios industrijos ekspertams nebuvo sensacinga, kadangi pastarieji metai autonominių automobilių plėtroje kompanijai nebuvo itin produktyvūs. Visgi manoma, kad „Waymo“ įkūrimas yra tinkamas sprendimas ir tolesnė veikla bus sėkminga.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas, padedantis gauti vizas
2016 12 23 09:07Moderni dirbtinio intelekto sistema, padedanti gauti vizą į Jungtines Amerikos Valstijas? „Visabot Messenger“ kūrėjai teigia, kad taip!
Norintiesiems išbandyti sėkmę gaunant vizą kelionei į svajonių šalį, ši sistema, rodos, yra tikras išsigelbėjimo įrankis. Atsakius į keletą paprastų, elementarių klausimų, robotas padeda užpildyti visus reikiamus dokumentus vizai gauti, nurodydamas, kaip ir kurioms tarnyboms juos išsiųsti.
Tiesa, šiuo metu dirbtinio intelekto pagalba yra ribojama (galima naudotis dvejomis versijomis – B-2, kuri yra skirta verslo kelionėms bei turistams, bei O-1 pagalba, teikiama „išskirtiniams asmenims“), tačiau kūrėjai planuoja diegti ir kitus pagalbos režimus, pavyzdžiui, H-1B bei L-1 versijas, padėsiančias leidimus gauti kvalifikuotiems darbuotojams, siekiantiems karjeros galimybių Amerikoje.
Žinoma, sumanus robotas nesuteikia garantijos, kad prašymas gauti vizą bus patvirtintas, jis taip pat neatlieka viso darbo už žmogų. Tačiau siekiant preciziškumo pildant svarbius dokumentus, dirbtinio intelekto sistema gali būti naudinga ir padėti išvengti neapdairumo bei kitų klaidų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ką bendro turi lėktuvo pilotas ir drono valdytojas?
2016 12 22 08:40Kelti į orą bepilotes skraidykles bet kur negalima. O jas valdantis žmogus – prilygsta tikram lėktuvą valdančiam pilotui. Kaip mūsų herojams sekėsi nufilmuoti gražiausią sostinės vaizdą bei kokių dar taisyklių turi laikytis bepiločių pilotai – projekto „Aš – robotas“ reportaže.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Pirmasis toks įrenginys Lietuvoje buvo tarsi stebuklas: į jį pasižiūrėti sustodavo pilni autobusai žmonių
2016 12 21 10:44Šiandien jau lyg ir nieko nestebina kiek burzgiantis danguje kybantis prietaisas įvairių švenčių ar renginių metu fiksuojantis gražiausius momentus iš oro. Kokia bepiločių orlaivių situacija Lietuvoje, kuo ypatingi mūsų kūrėjai ir kokias galimybes atveria ši iš pirmo žvilgsnio nauja, bet iš tiesų gilias šaknis turinti sritis?
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Neįtikėtina: nuo užsakymo internetinėje parduotuvėje iki pristatymo – 13 minučių
2016 12 20 08:23Kai „Amazon“ prieš trejus metus atskleidė ketinimus kai kurias jų interneto parduotuvėje užsakytas prekes pristatinėti bepilotėmis skraidyklėmis, galima buvo pagalvoti, kad amerikiečiai sumaišė mėnesius – paskelbė gruodį, nors tokios žinios paprastai platinamos balandžio 1 dieną. Šiandien „Amazon“ jau giriasi, kad tai yra realybė – oru pristatyta pirmoji prekė. Per 13 minučių nuo užsakymo!
Tiesa, kol kas tai – dar ne visavertė, plataus masto paslauga, o tik nedidelis bandomasis projektas, vykdomas Jungtinėje Karalystėje. Bandymuose dalyvauja tik du pirkėjai, kuriems leidžiama prekes gauti „oro paštu“. Bet ilgainiui bandomojo projekto mastą ketinama plėsti – iš pradžių iki kelių dešimčių, o vėliau iki šimtų pirkėjų, kurie gyvena arčiausiai „Prime Air“ logistikos centro, esančio Kembridže, rašo techcrunch.com.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/57601/.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Dvejų metų bandymai davė vaisių: bepilotės skraidyklės jau pristato siuntas
2016 12 19 15:37Dvejus metus trukę tarptautinės siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ valdytojų – bendrovės „GeoPost“ – bandymai sukurti inovatyvius būdus pristatyti siuntas pasiekė sėkmingų rezultatų – siuntinius jau galima pristatyti ir bepilotėmis skraidyklėmis.
„Ši automatizuota bepilotė skraidyklė, gebanti pristatyti siuntą, įrodo, kad ieškome alternatyvių siuntų gabenimo būdų remdamiesi inovacijomis ir eidami išvien su skaitmeniniu pasauliu. Bepiločių skraidyklių panaudojimo galimybės yra didžiulės – tereikia nuolat ieškoti, bandyti, eksperimentuoti. Techninis bepiločių siuntas pristatančių skraidyklių tobulinimas yra ilgas procesas, tačiau inovacijos – mūsų ateitis“, – teigia „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Bandymai įgyvendinti bepilotės siuntinį pristatančios skraidyklės idėją prasidėjo 2014 m. Po metų bepilotė skraidyklė parodė savo sugebėjimus – adresatui, esančiam už 14 km, pristatė 1,5 kg sveriančią siuntą.
Šiandien bepilotė skraidyklė maksimaliai gali pasiekti adresatą, esantį už 20 km, o siunta gali sverti iki 3 kg. Didžiausias galimas bepilotės skraidyklės greitis – 30 km/h. Kartą per savaitę ši bepilotė „DPDgroup“ skraidyklė skraido 15 km maršrutu Pietų Prancūzijoje esančiame Provanso regione.
Didžiausias privalumas - bepilotės skraidyklės suteikia galimybę siuntinius nugabenti į izoliuotas ar laikinai nepasiekiamas vietas, pavyzdžiui, salas, kalnuotas ar kaimo vietoves, taip pat pristatyti siuntas, kai ribojamas eismas arba tuo atveju, kai reikia įveikti tam tikrą atstumą esant nepalankioms oro sąlygoms.
„Aš robotas“: Lietuvos robotikos verslo iššūkiai
2016 12 17 12:15Lietuvos verslas jau stipriu žingsniu žengia į robotikos sritį. Kuria tokius robotus bei jų „smegenis“, kurie ne tik palengvina sunkius ar pavojingus darbus, padeda kasdieniame gyvenime, bet ir gali drąsiai stoti ant to paties laiptelio su geriausiais pasaulio robotikos specialistais. Nors džiaugtis, atrodo, turime kuo, tačiau dar yra vietų, kur reiktų pasitempti. Su kokiais iššūkiais susiduria verslas, dirbantis robotikos srityje projekto „Aš – robotas“ reportaže.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Klaipėdiečiai robotų sumo varžybose turi ambicijų tapti pasaulio čempionais
2016 12 16 15:11Gruodžio 13 d. Klaipėdos universiteto Robotikos klubo nariai išvyko į robotų sumo rungtynes „Robot Sumo Tournament 2016“ Japonijoje. Jeigu sportininkui aukščiausias pasiekimas yra sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, tai robotų entuziastams svarbiausios yra šios varžybos, teigiama pranešime spaudai.
Praėjusiais metais patekę į varžybų ketvirtfinalinį, šiemet klaipėdiečiai tikisi pasirodyti dar geriau ir neslepia ambicijų tapti pasaulio čempionais. Apie beveik 10-metį gyvuojantį robotikos klubą – interviu su klubo vadovu Olegu Lianu.
– Kokie didžiausi Jūsų pasiekimai?
– Vien dalyvavimas varžybose, Japonijoje jau yra didžiulis pasiekimas. Ten patekti nėra taip paprasta. Tai tarptautinis robotų sumo turnyras, į kurį susirenka čempionai. Dalyviai tam tikrose varžybose jau turi būti laimėję prizines vietas, kad galėtų dalyvauti šiame turnyre. Ten silpnų robotų nebūna – visi čempionai. Šiose varžybose galima iškovoti pasaulio čempiono vardą.
– Su kokiais projektais dirbate dabar?
– Tai yra 3 kg sveriantis sumo robotas, jau trečia jo versija. Tai mūsų bandymų, sėkmių ir nesėkmių patirtis, privalumų ir trūkumų analizavimas. Neseniai su juo grįžome iš Taline vykusių varžybų „Robotex 2016“, kur užėmėme antrąją vietą. Tai antras pagal dydį robotų renginys Europoje. Su tuo pačiu robotu dalyvausime ir Japonijoje. Dirbu su juo nuo rugsėjo mėnesio, kiekvieną vakarą po darbo. Tenka ilgai pavakaroti. Prieš varžybas Japonijoje net atostogas pasiėmiau. Todėl dabar čia praleidžiu visą dieną.
Kitas mūsų naujausias projektas – važiuojanti sofa. Supirkome 100 kg utilizuotų nešiojamųjų kompiuterių baterijų. Dalis tų baterijų būna sveikos. Mes atgaiviname, pakrauname, patikriname talpas. Sumontuosime jas ir turėsime važiuojančią sofą. Užsidėsime Klaipėdos universiteto logotipą ir važinėsime (juokiasi). Tai daugiau reprezentacinis projektas.
– Kas tau yra robotika? Kokia robotikos nauda studentui?
– Robotika yra mano hobis, kuriam atiduodu visą laisvalaikį. Man tai patinka. Roboto gaminimas suteikia žmogui inžinerinį lavinimą. Jis gaminamas nuo nulio: reikia suprojektuoti korpusą, statines ir dinamines jėgas, pasirinkti variklius, sensorius, valdiklius, užprogramuoti. Vienu žodžiu tai būtų galima pavadinti mechatronika. Kai darbdaviui pasakai, kad gamini robotus, jis žiūri į tave kitaip – nesi tik nepatyręs, ką tik studijas baigęs studentas.
Inf. šaltinis: LRT.lt
IBM moko robotą humanoidą prižiūrėti vyresnio amžiaus žmones
2016 12 14 15:23Mielasis robotas humanoidas „Pepper“ netolimoje ateityje ne tik pasitikinės klientus parduotuvėse, bankuose ir viešbučiuose ar bus pašnekovu vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir taps slaugos specialistu. IBM tyrėjai, kartu su Raiso universiteto (Rice University) Hiustone studentais bei dėstytojais sukūrė daugiafunkcinio roboto pagalbininko, skirto senjorų priežiūrai prototipą.
Japonijos telefonijos giganto „SoftBank“ sukurtą robotą „Pepper“ IBM aprūpino dirbtinio intelekto platformos „Watson“ smegenimis ir kartu su Raiso universiteto kompiuterinės inžinerijos ir psichologijos fakultetų specialistais moko Peperį filmuojant žmogaus veido išraišką fiksuoti gyvybiškai svarbias jo organizmo funkcijas, pavyzdžiui kvėpavimą ar širdies plakimo dažnį ir ritmą. Robotas taip pat pastebės ir praneš, jei jo prižiūrimam žmogui kilo problemų arba jis, pavyzdžiui, parkrito. „Robotas ne tik palaikys kompaniją vyresnio amžiaus žmonėms, bet, kad dar svarbiau, fiksuos duomenis realiu laiku, juos vertins ir pateiks visą informaciją medikams bei slaugos specialistams, kurie galės greitai priimti sprendimus“, – sakė IBM tyrimų padalinio viceprezidentas Arvind Krishna.
Jungtinių Tautų duomenimis iki 2030 metų žmonių pasiekusių 60 metų amžių skaičius pasaulyje išaugs 56 proc. Todėl vienas svarbiausių iššūkių bus kaip užtikrinti jų tinkamą priežiūrą namuose. „Žmonija sensta, tad turime ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų visą reikalingą priežiūrą, tačiau kartu leistų vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau būti savarankiškiems ir gyventi įprastą gyvenimą savo namuose“, – apie besikeičiančią demografinę padėtį kalbėjo A. Krishna.
Ostine esančiame IBM Tyrimų centre sukurtas atskiras padalinys, tiriantis daiktų interneto, dirbtinio intelekto ir kognityvios kompiuterijos teikiamas vyresnio amžiaus žmonių priežiūros namuose galimybes. IBM specialistai kartu su medikais vertina, kokius daviklius ir sprendimus galima būtų diegti namuose, norint fiksuoti čia gyvenančių žmonių savijautą. Pirmieji naujosios slaugos sistemos bandymai bus atliekami Italijoje, kur kartu su sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia bendrove „Sole Cooperativa“ IBM kurs išmaniuosius vyresnio amžiaus kambarius.
Pavyzdžiui, pagal anglies dvideginio ir anglies monoksido koncentraciją ore, IBM technologijos padės fiksuoti ar žmogus yra konkrečiame kambaryje ir kiek laiko jame leidžia. Šie ir kiti duomenys leis dirbtiniam intelektui „Watson“ sudaryti kiekvieno asmens įprastą dienotvarkę – kada žmogus keliasi, kada ir kiek kartų per dieną valgo, kada eina miegoti. Jei dienotvarkė neįprastai pasikeistų, sistema apie tai automatiškai informuotų slaugos specialistus.
„Vyresnio amžiaus žmonės dažnai nemėgsta, kai kažkas primygtinai kišasi į jų įprastą gyvenimą, tad naujoji sistema leis išsaugoti jų privatumą, tačiau kartu padės mums suprasti žmonių įpročius, identifikuoti potencialias grėsmes ir, reikalui esant, laiku suteikti medicininę pagalbą“, – sakė „Sole Cooperativa“ prezidentė Roberta Massi.
Ką į kosmosą siųsti geriau: robotus ar žmones?
2016 12 13 20:36Robotikos indėlis kosmoso tyrimuose yra neabejotinas. Nors žmogus kol kas yra pabuvojęs tik Mėnulyje, robotai jau tyrinėja Marsą, Venerą, Titaną, Jupiterį, kometas ir asteroidus.
Robotikos misijos į kosmosą keliauja greičiau ir gali funkcionuoti sudėtingesnėmis sąlygomis negu žmonės. Mokslininkai vis dar nesutaria, ar ateities misijas siųsti tik robotus, ar visgi įtraukti ir žmones, rašo universetoday.com.
Kokie yra garsiausi robotai kosmose?
Pirmiausiai – Žemės kaimynę, Marso planetą, tyrinėjantys robotai. Pirmasis orbitinis robotas Marsą praskriejo dar 1965 m., o „Viking“ misijos zondai buvo pirmieji, nusileidę ant Raudonosios planetos paviršiaus. Ir dabar šios planetos orbitą ir jos paviršių tyrinėja skirtingos misijos, kurioms duomenis renka robotai.
Be to, tiek JAV, tiek Rusija jau ne kartą bandė pasiekti ir Venerą. Turbūt pačios garsiausios misijos „Mariner 2“, praskriejusi Venerą 1962 metais, ir Rusijos „Venera 7“, nusileidusi ant planetos paviršiaus 1962 metais.
Žinoma, reikėtų nepamiršti ir „Sputnik 1“ – pirmojo roboto kosmose 1957 metais.
„Voyager“ misijos taip pat vertos paminėjimo. Būtent šios misijos robotas yra pirmasis žmogaus kūrinys, iškeliavęs iš Saulės sistemos ribų.
Į kosmosą siunčiami ne tik atskiri robotai, bet ir robotų dalys. Štai „Dextre“ robotinė ranka, kuri tapo vienu iš esminių įrankių Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbantiems mokslininkams.
Inf. šaltinis: Robotika.lt