Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai
2017 08 09 15:01Visada atsiperkanti investicija – tai investicija į ateitį. Pastaroji priklauso vaikams, todėl stengtis juos įtraukti į mokslo ir išradimų pasaulį reikia nuo mažų dienų. Taip tvirtina švietimo ekspertai, pažymintys, kad eksperimentavimu ir mokslo naujovėmis sudominti galima kiekvieną vaiką, tereikia surasti tinkamą būdą.
Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH!
Tikslas – išmokyti spręsti problemas
Kaip pasakoja nuo 3,5 iki 16 metų amžiaus vaikus ugdančios „Robotikos akademijos“ turinio padalinio vadovas Kristijonas Vasiliauskas, ypač svarbu mažuosius supažindinti su eksperimentų grožiu. Vaikai turi suprasti, kad eksperimentai gali pavykti ne visada, tačiau svarbiausia yra pamėginti juos atlikti. „Akademijoje mokome ne tiek robotikos, kiek problemų sprendimo naudojantis pažangiausiomis priemonėmis. Šiandien tai robotai, tačiau rytoj juos gali pakeisti virtuali realybė, dar vėliau kokie nors mintimis valdomi įrenginiai. Robotas yra tik įrankis, o jie greitai keičiasi“, – tvirtina K. Vasiliauskas.
Pašnekovo teigimu, šiais laikais dalykų įsiminimas nėra toks svarbus, kiek būtinybė suprasti ir pasinaudoti reikiama informacija. Tiesa, kad tai išmoktų daryti kiekvienas vaikas, būtina surasti unikalų aiškinimo būdą kiekvienam.
„Vaikai nenori būti skaičiais. Šią kartą reikia mokyti ne atsiminti dalykus, o išmokyti nuolatos mokytis. Geriausiai tai pavyksta bandant ir klystant. Tik kažkodėl mūsų visuomenėje nusistovėjusi nuostata, kad jeigu kažką darai, turi pavykti tobulai iš pirmo karto. Bet juk gyvenime nėra pergalių ir pralaimėjimų. Yra pergalės ir pamokos, blogai yra ne klysti, o klysti ir nedaryti išvadų“, – teigia „Robotikos akademijos“ atstovas.
Motyvuoja klaidos ir laisvė
K. Vasiliauskui antrina ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Edukologijos katedros docentė Berita Simonaitienė, kuri įsitikinusi, kad leidimas vaikui klysti, veikti ir pačiam atrasti ypač stipriai motyvuoja domėtis mokslu.
„Procesas ir atradimai procese labai stipriai motyvuoja ir įsuka domėjimosi ir kūrimo ratą. Vaikai dar yra natūraliai iš prigimties smalsūs, jų smalsumas dar nėra prigesęs ar užslopintas”, – aiškina B. Simonaitienė. Paklausta, kokia su mokslu susijusi veikla mažiems vaikams esanti įdomiausia, edukologijos ekspertė pastebi, kad visi vaikai esantys skirtingi. Todėl vienus gali įtraukti vaikiškų enciklopedijų vartymas, o kiti bus neabejingi mokslo populiarinimo filmams ar konstravimui.
Dar vienu būdu, skatinančiu domėtis mokslu ir jo naujovėmis, K. Vasiliauskas įvardija vadinamuosius išradimų konkursus, kurių metu jaunieji mokslininkai savo darbus pristato tiek bendraamžiams, tiek profesionalams. Tokio formato renginiai ypač populiarūs JAV mokyklose.
„Didžiausia daugumos išradėjų problema ta, kad išradėjai nėra verslininkai. Jie nesugeba paprastai ir aiškiai iškomunikuoti produkto vertės, arba neturi tam tikrų įgūdžių, nesupranta kaip tai daryti, bet turi netikėtas idėjas ir sprendimus. Dėl to tokiuose konkursuose jie gali susiburti į komandas, vėliau kurti didžiules įmones bei daryti pasaulinio lygio sprendimus“, – aiškino „Robotikos akademijos“ atstovas, pažymėjęs, kad tokios bendrovės kaip JAV interneto milžinė „Google“ taip pat organizuoja pasaulinio lygio mokslo muges. Kalbėdama apie išradimų konkursus B. Simonaitienė pažymi, kad ypač svarbu, jog juose būtų padrąsinti dalyvauti ne tik prigimtinių lyderio bruožų turintieji vaikai.
„Tylieji tyrinėtojai gali neateiti iki konkursų, todėl labai svarbu, kad pedagogai smalsius tyrinėtojus paskatintų, palaikytų, suburtų į komandą skirtingais bruožais ir gebėjimais pasižyminčius moksleivius“, – pataria edukologijos ekspertė.
Jaunieji išradėjai kviečiami į konkursą
Mokslui ir technologijoms neabejingas jaunimas savo jėgas amerikietiško stiliaus išradimų konkurse šiemet galės išbandyti ir Lietuvoje, išradimų konkurse „Mokslo čempionai“. Dalyviai nuo 12 iki 29 metų iš visos Lietuvos savo kūrybiškumą kviečiami pademonstruoti sukuriant inovatyvų ir įdomų eksponatą – robotą, programėlę, buities prietaisą ar panašų daiktą. Daugiau informacijos apie konkurso taisykles galima rasti #SWITCH! „Facebook“ paskyroje.
Geriausius dešimt kūrinių atrinks speciali vertinimo komisija ir jie bus eksponuojami #SWITCH! renginio metu, rugsėjo 19 dieną Kaune, „Cool&Crazy“ technologijų erdvėje. Visą dieną #SWITCH! renginio dalyviai galės balsuoti už eksponuojamus išradimus ir išrinkti #SWITCH! „Mokslo čempioną“. Pirmos vietos laimėtojui atiteks kelionė dviems asmenims į Europos Parlamentą, antros vietos – pramogos keturiems asmenims „Tony Resort“ laisvalaikio ir pramogų parke, užėmęs trečią vietą bus apdovanotas dronu.
Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis
2017 08 08 11:01Kad ir kaip novatoriškai, bet paslaptingai skambėtų mechatronikos ir robotikos specialistų darbo sritis, iš tiesų mes nuolat apsupti jų sukurtų įrenginių. Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai.
Robotai mūsų televizorių ekranuose, robotinės žoliapjovės ir robotai-dulkių siurbliai taip pat nieko nebestebina. Tad ko galima laukti iš srities, kuri mums žada mokslinei fantastikai prilygstančias inovacijas, kurios vos po kelių metų įsitraukia į kasdienę buitį?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjo prof. dr. Vytauto Bučinsko teigimu, visų akys dabar nukreiptos į ketvirtąją pramonės revoliuciją (angl. Industry 4.0).
„Ketvirtoji pramonės revoliucija ateina su gamybos kompiuterizavimu, išmaniaisiais fabrikais, sensoriais, didžiaisiais duomenimis, daiktų internetu, debesų kompiuterija, papildyta realybe. Sparčiai besivystanti gamybos sritis artėja prie to, kad įrenginiai „bendraus“ vieni su kitai nedalyvaujant žmogui. O tam, kad jie bendrautų ir veiktų, reikalingi tokie specialistai, kurie suprastų, parengtų ir paleistų veikti išmaniąsias sistemas, kurios visos yra mechatroninės ir robotinės sistemos“, – pasakoja V. Bučinskas.
Mechatronika yra tarpdisciplininė mokslo sritis, kurioje persipina mechanika, elektronika, elektrotechnikos žinios, automatika ir puikūs informacinių technologijų (IT) išmanymo bei programavimo įgūdžiai.
Dėl tarpdiscipliniško dalyko pobūdžio, šiems specialistams atsiveria plačios veiklos galimybės. „Mechatronikos ir robotikos srities specialistai gali dirbti labai įvairiose srityse – nuo pardavimo automatų, maisto pramonės, medicinos ir buitinės įrangos, išimtinai naudojančios mechatronines sistemas; iki karo technikos, papildytos moderniais robotais, atliekančiais karines funkcijas ir pagalbines veiklas, pavyzdžiui, išminavimą ir sprogmenų nukenksminimą“, – teigia VGTU Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjas.
Pasak V. Bučinsko, šie specialistai rinkoje itin paklausūs ir vertinami. „Dar net studijų nebaigę jaunuoliai pajunta savo vertę – dažnas iš jų jau dirba pagal specialybę bei kuria savo gyvenimo veiklos pagrindus. Darbo biržoje šiuo metu nėra nei vieno šios specialybės absolvento, nedirba jie ir už minimalų darbo užmokestį“, – pabrėžia V. Bučinskas.
Šiuolaikinių technologijų diegimas įmonėse: darbuotojai bus nereikalingi?
2017 08 08 08:11Vis daugiau verslininkų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, ūkininkai automatizuoja savo ūkius, mokslininkai kuria išradimus, kurie pagerina kasdienio gyvenimo kokybę. Technologijos formuoja mūsų gyvenseną, taupo laiką, kurį galime skirti kitiems savo poreikiams ar malonumams pildyti. Bet tuo pačiu įsivyrauja baimė, kad jų plėtra stumia žmones iš darbo vietų. Tačiau ar ji pagrįsta?
Lietuvos verslo paramos agentūra išplatino kvietimą „DPT pramonei LT+“ projektui įgyvendinti. Kaip rašoma paraiškos formoje, projekto tikslas yra „paskatinti tradicinės pramonės transformaciją, diegiant svarbias pramonės inovatyvumui ir visos ekonomikos augimui technologijas – didelio poveikio technologijas (DPT) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) gamybos procesuose“.
Lietuva juda priekin
Pasirašius projektų finansavimo ir administravimo sutartis, pradėti įgyvendinti beveik visi „DPT pramonei LT+“ projektai. Iš aštuonių teigiamai įvertintų projektų, šeši jau pradėti įgyvendinti, dviem įmonėms sutartys dar ruošiamos. Įgyvendinant projektą pramonės įmonės diegs DPT, robotiką, fotoniką ir kitas priemones.
Viena iš projektą įgyvendinančių įmonių – 2002 m. įsikūrusi UAB „Novameta“. Tai nerūdijančio plieno įrangos profesionalioms virtuvėms gamykla, savo produkciją realizuojanti 18-oje pasaulio šalių.
Kita įmonė, kuri atitiko priemonės „DPT pramonei LT+“ keliamus reikalavimus – UAB „Standa“. Tai viena žymiausių Europos bendrovių, kuriančių, projektuojančių ir gaminančių fotonikos srities tiksliąją mechaniką. Ši įmonė yra viena iš lazerinių technologijų pradininkių Lietuvoje.
Viso šiam projektui įgyvendinti pateiktos 65 įmonių paraiškos, tad galima teigti, kad Lietuvos įmonės stipriai ir efektyviai plečia ar bent nori plėtoti industrinių technologijų panaudojimą. Tokiais būdais yra skatinama įmonių, ekonomikos ir rinkos pažanga. Bet ar skatinamas naujų darbo vietų kūrimas?
Stiklo apdirbimo, gamybos, konstrukcijų montavimo įmonės „Stiklita“ direktorius Rimantas Nemeikštis, teigia, kad technologijų diegimas ir taikymas be žmogiškųjų išteklių – neįmanomas.
Žmonės – nepakeičiami
„Dažniausiai būna blogai, jei pradedame savo darbą nuo technologijų. Reikia pradėti nuo žmonių. Pradžioje turi būti žmonės, jų patirtis, idėja, kuri gali būti įdomi kitiems, ir tik tuomet prieiname prie technologijų.
Pastačius reikalingą įrangą, atsiranda poreikis ją aptarnauti, prasideda produktų gamyba. Tuomet yra galvojama apie technologijas, kaip jas aprūpinti darbu. Jei įmonė turi tinkamą kryptį, darbo vietų skaičius didėja. Taip pat atsiranda poreikis vystyti naujas technologijas ir įmonės veikloje“, – teigė R. Nemeikštis.
Paklaustas, ar pakanka kvalifikuotų darbuotojų, kurie mokėtų dirbti su naujomis technologijomis, „Stiklitos“ vadovas kalbėjo: „Teorinės žinios yra, o praktinių tikrai trūksta. Kaip žinome, darbui stiklo pramonėje žmonės ruošiami nėra. Atėję čia dirbti žmonės turi didesnius ar mažesnius kompiuterinio raštingumo įgūdžius, tačiau neturi finansinio raštingumo, planavimo žinių. Šių žinių jauniems žmonėms tenka mokytis įmonėje. Taigi, vien teorijos nepakanka, reikia ir praktikos“.
Tam, kad žmogus darbo rinkoje išlieka svarbus ir reikalingas, pritaria ir nestandartinius baldus gaminančios „Ardos“ įkūrėjas Darius Bartkevičius. „Technologijų diegimas reiškia, kad Lietuvos darbo rinkai reikia naujų specialistų. Įmonės automatizuoja savo verslus, taip sukurdamos specifinių darbo vietų paiešką. Tam visada reikia išsilavinusio ir gebančio dirbti tokį darbą specialisto“, – sako D. Bartkevičius. Pasak jo, gerų specialistų, kurių labai reikia norint išlaikyti veiklos efektyvumą ir konkurencingumą šiandieninėje rinkoje, paklausa tik didėja.
Įgalins valdyti robotizuotus procesus
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakultetas (EVF) siūlo industrinių technologijų vadybininko bakalauro programa, kuri suteikia integruotą įmonės procesų ir technologijų valdymo kompetenciją, formuojančią platų požiūrį į vadybą, pramonę ir verslą.
Programoje ugdomos kombinuotos tarpdisciplininės kompetencijos, integruojančios vadybos, technologijų, fundamentaliųjų ir socialinių mokslų žinias bei gebėjimus. Įsisavintos ekonomikos, vadybos, finansų, marketingo, teisės žinios užtikrina įmonės veiklos procesų supratimą ir gebėjimą priimti racionalius išteklių paskirstymo sprendimus.
Įgyta technologinių procesų samprata įgalina valdyti automatizuotus, robotizuotus bei skaitmeninėmis technologijomis pagrįstus verslo procesus, drąsiai adaptuoti naujausias technologijas. Visos šios žinios suteikia didžiulę perspektyvą studentams patekusiems į Lietuvos darbo rinką. Kadangi teorinių žinių neužtenka norint būti geru specialistu, EVF bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis, kaip „Serfas“, „Baltic Transline“, „Mantinga“, „Rosteka“ ir kt., kurios, būdamos programos socialinėmis partnerėmis, suteikia praktikos vietas besimokantiems studentams.
„Rinkoje vyraujant tik vadybos arba tik technologijų specialistams, technologijų įmonės susiduria su sunkumais rasti darbuotojų, turinčių tiek technologijų, tiek vadybos žinių ir įgūdžių. Baigusieji šią kombinuotą programą turės stiprų pranašumą rinkoje prieš kitus panašaus profilio studijų absolventus. Kaip ypatingą šios programos bruožą akcentuočiau įgytų kompetencijų lankstumą, savalaikiškumą ir atitikimą šiuolaikinio technologinio verslo poreikiams“, – sako UAB „Littelfuse“ personalo vadovė ir „Talent Europe“ vadovė Kristina Keršienė.
NASA tyrimų centre naujos kartos robotą kuriantis KTU studentas – apie darbo Silicio slėnyje kasdienybę ir iššūkius
2017 08 07 18:50Inžinerijos studijos Kauno technologijos universiteto (KTU) studentui Povilas Piartli atvėrė galimybes prisidėti prie mokslinės fantastikos virtimo realybe. Vaikinas šiuo metu stažuojasi kosmoso tyrimų agentūroje NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration) ir prisideda prie naujo modelio robotų kūrimo.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete Mechatroniką studijuojantis P. Piartli teigia, kad NASA AMES tyrimų centre Kalifornijoje tenka dirbti su tokios konstrukcijos robotu, kokio iki stažuotės nebuvo tekę matyti, tačiau žinių ar kompetencijos stygiaus, tikina, nejaučiantis. Studijas Kaune pasirinkęs vilnietis plačiau papasakojo apie Marso tyrimams pasitarnausiantį robotą, kasdienio darbo NASA niuansus ir gerokai brangesnį, bet šiltesnį gyvenimą Silicio slėnyje.
– Kaip atėjote į mechatronikos pasaulį?, – paklausėme P. Piartli.
– Technika domiuosi nuo vaikystės. Jei pažiūrėtumėte į mano vaikystės biblioteką, rastumėte knygų apie tankus, karinę techniką, techniką, na, ir, žinoma, dinozaurus. Tad jau nuo ankstyvo amžiaus domėjausi panašiais dalykais, tačiau konstravimas prasidėjo tik paskutiniame mokyklos trimestre.
Tada nusipirkau valdiklį, motorų, ratų ir, pasinaudodamas senu konstruktoriumi, susikonstravau robotą. Jis iš pradžių turėjo bent važiuoti pirmyn, atgal ir į šonus. Kadangi pirkau pigesnius variklius be reduktorių, gavau robotą, kuris negalėjo pavažiuoti iš vietos, tad viskas taip ir sustojo. Įstojęs į KTU Mechatronikos studijų programą, pirmo semestro metu pamačiau roboto rinkinį universitete, tik jam trūko elektronikos, kurią aš kaip tik ir turėjau. Pakviečiau prisidėti pirmuosius komandos narius Kristijoną Kerekeš ir Mindaugą Dagilį, su kuriais sukonstravome savo pirmąjį veikiantį robotą.
Pirmuosius metus kūrėme mažus robotus: šviesos sekimo, linijos sekimo, perdarėme radijo bangomis valdomą mašinėlę, vėliau tą mašinėlę perdarėm į pastatų planavimo robotą. Netrukus sulaukėme dekano pasiūlymo prisijungti prie projekto „Lietuva Mėnulyje“. Konstravome autonominį lėktuvą ir jį pristatėme parodoje „Tyrėjų naktis 2016“ .
Antrame kurse pasinėriau į mokslus, o pavasarį dalyvavome įvairiose robotikos varžybose. „Elektros dienose“ per vieną naktį sukonstravome linijos sekimo robotą, „Hacker Games 2017“ renginyje sukonstravome kompozitų terminio apdirbimo krosnį ir laimėjome antrą vietą „Hardware“ srityje.
„Hardware Jam 2017“ sukonstravome elektromagnetinę patranką ir laimėjome pirmą vietą, mokslinėje konferencijoje „Technorama 2017“ pristatėme krosnį bei žmogaus jėga varomo lėktuvo prototipą – triratį, pagamintą iš anglies pluošto ir varomą propelerio. Dar skaitėme pranešimą renginyje „Pramonės inžinerija 2017“, dalyvavome „Robotų intelektas 2017“ rungtyse.
Ši serija renginių suteikė daug patirties ir džiaugsmo, leido sėkmingai pasirodyti stažuotės konkurse ir patekti į NASA tyrimų centrą. NASA atstovai rinkosi iš gausybės paraiškas pateikusių tarptautinių praktikantų. Panašu, kad mano veiklos jiems pakako, kad pakviestų pas save.
– Ką ten veikiate?
– NASA stažuotėje šiuo metu dirbu su Tensegrity struktūros tipo robotu. Bandau pagaminti prototipą, kuris naudotų mažiau motorų bei turėtų kitokią kabelių konfigūraciją negu šiuo metu NASA mokslininkų kuriamas prototipas. Darbas stebėtinai mažai skiriasi nuo to, ką veikiau Lietuvoje. Pasikeitė tik konstrukcija, o elektronika, kurią naudosiu, liko beveik tokia pati, todėl nejaučiu kompetencijos trūkumo.
NASA projekto tikslas yra sukurti robotą, kurį būtų galima tiesiog numesti į Marsą, kuriam nereiktų specialių nutupdymo mechanizmų (kaip Curiosity Skycrane). Robotas tiesiog nukrenta ant planetos paviršiaus ir toliau gali riedėti. Tai leistų būti mažiau atsargiems, nes robotui taptų nebaisūs jokie skardžiai.
– Kokių žinių reikia dirbant tokį darbą?
– Beveik visas dalis gaminu naudodamas 3D spausdintuvą ir jas reikia pačiam susiprojektuoti, todėl reikalingos kompiuterinio modeliavimo žinios. Elektronikos pradmenų prireikia tam, kad robotas ne tik stovėtų, bet ir judėtų – reikia žinoti, kokius modulius pasirinkti, kad būtų galima valdyti variklius, išmanyti, kaip viską sujungti.
Programavimo žinios būtinos norint, kad robotas tavęs dar ir klausytų – reikia jį užprogramuoti veikti pagal išorinius dirgiklius arba tam tikrą valdymą. Aš NASA konstruojamą robotą planuoju valdyti telefonu per „Bluetooth“ protokolą.
– Kaip vyksta kasdienis darbas, kad įdomiausia? Kas NASA tyrimų cente labiausiai nustebino?
– Dirbu su tokios konstrukcijos robotu, kokio iki stažuotės dar niekada neteko matyti. Tensegrity – tai tokia konstrukcija, kuri yra sukurta tik iš strypų ir kabelių. Nė vienas strypas nėra sujungtas su kitu, jie lyg kabo. Visa kita darbo dalis man nėra nauja.
Nustebino, kad NASA AMES pastatai nėra nauji. Centras yra įsikūręs buvusioje senoje karinėje bazėje. Klimatas leido jiems be problemų išlikti nepakitusiems, tad suremontavus vidų jie atrodo beveik kaip nauji. Didžiausią įspūdį greičiausiai padarė apsauga: įeinant į AMES tyrimų parko teritoriją, kur yra muziejus ir pastatai konferencijoms, reikia parodyti dokumentą, įeinat į ARC-AMES tyrimų centrą reikia dar ir leidimo. Pirmas tris savaites turėjome leidimus, su kuriais mus turėjo vedžioti mentoriai. Niekur negalėjom būti vieni. Tačiau dabar į viešas vietas ir savo darbo vietą galim eiti be palydos.
Dirbu dideliame kambaryje su maždaug 20 žmonių. Vieni jų labai užsiėmę ir nenori bendrauti, su kitais smagu pasidalinti idėjomis bei patirtimi, ko nors iš jų išmokti.
Džiaugiuosi, kad mano grupė (IRG, angl. Intelligent Robotics Group) yra labai laisva, nėra aprangos kodo, galiu ateiti nors ir su šlepetėmis. Mano mentorius dažnai su jomis ir būna. Taip pat nesvarbu, kada dirbu, svarbu tik, kad susidarytų maždaug 8 darbo valandos tarp 6–19 val.
– Ar pavyko priprasti prie amerikietiškos gyvensenos?
– Šalį vertinti sunku, mažai jos dar mačiau, bet Kalifornija kol kas man labai patinka – labai geras oras, visiškai nelyja, todėl jei kažką planuoji, esi garantuotas, kad lietus tavo planų nesugadins. Taip pat ten nuolat šilta, o Lietuvoje man visada šalta.
Matau, kad Lietuvos kainoms dar yra kur augti, čia beveik viskas yra dvigubai brangiau nei Lietuvoje, tik keletas produktų pigesni. Tačiau čia žmonės ir uždirba daug daugiau, nėra labai keista rasti tokių, kurie uždirba daugiau nei 100 tūkst. JAV dolerių per metus – juk tai Silicio slėnis. Taip pat stebina perdėtas saugumas. Greičiausiai tokios elektromagnetinės patrankos, kokią esam pasidarę Lietuvoje, čia net neleistu pasidaryti arba būtų labai daug biurokratijos.
– Ką veiksite po stažuotės?
– Ketinu vykti į Kiniją. Manęs laukia dvišaliai mainai – pusmetį praleisiu Pekino technologijų institute (angl. Beijing Institute of Technology). Būdamas Kinijoje bandysiu išmokti kinų kalbą bei prisidėti prie kokios nors veiklos.
– Kodėl rinkotės KTU ir inžineriją?
– Esu iš Vilniaus, todėl Kauno pasirinkimas gali atrodyti kiek keistas. Tiesa sakant, iki atvykstant pasirašyti studijų sutarties, šiame mieste lankiausi tik kartą, kai vykau į zoologijos sodą, o daugiau tik pravažiuodavau pro Kauną greitkeliu.
Su specialybės pasirinkimu buvo gan sudėtinga, nes pakankamai gerai išlaikiau egzaminus, todėl atsivėrė daug galimybių. Tik lietuvių kalbos ir literatūros egzamine surinkau 52 balus, nes visada buvau „tiksliukas“.
Užpildžiau visas 9 galimas vietas. Pirmoji iš jų buvo KTU Mechatronika anglų klaba. Būtent šia klaba studijas rinkausi (yra programa ir lietuvių kalba) dėl to, kad visa man įdomi informacija apie mechaniką ir elektroniką yra anglų arba kinų kalbomis.
– Ką galėtumėt patarti besirenkantiems specialybę – ar verta rinktis KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetą?
– Manau, kad tikrai verta. Draugiški, geri ir jauni dėstytojai, kurie, jei bus problemų, visada padės. Fakultetas suteikė patalpas užsiimti savo veikla, o jo paskirtos skatinamosios stipendijos leido finansuoti visą robotų konstravimo veiklą. KTU man suteikė galimybę patekti į sustiprintų studijų grupę, kur sutikau pirmuosius savo komandos narius ir daug kitų protingų žmonių. Be to, KTU duoda didžiausias stipendijas Lietuvoje – 250 eurų per mėnesį. Tai leidžia neblogai pragyventi, beveik ar visai neišleidžiant savo pinigų.
Kaip dronai pakeis logistikos ateitį
2017 08 06 10:09Regis, dronų panaudojimo galimybės auga itin sparčiai. Milžinai „Google“ ir „Amazon“ paskelbė apie savo planus jau 2017 m. pradėti naudoti dronus paskutiniame siuntinių pristatymo etape. Kol vieni per ateinantį dešimtmetį tikisi palaidoti tradicinę logistiką, kiti, nusiteikę labiau kritiškai, pasitelkia juodąjį humorą ir laido juokelius apie dronų invaziją – kaip 2015 metais Hitchcocko stiliumi nufilmuotoje „Audi“ reklamoje.
Ar tūkstančiai dronų užtemdys dangų ir, nešiodami mums virš galvų šaldytuvus bei gyvulius, viską nustelbs savo nepaliaujamu zvimbimu? Ar karvė pakeis taip karikatūristų mėgiamą iš dangaus krentantį pianiną? Ar konteinerių pilni laivai ir sunkvežimiai liks istorija? Ir ar tikrai save valdantys dronai skraidins mums siuntinius? Nors vaizduotė gali nunešti toli, krovinių gabenimo ekspertai teigia, kad tai įvyks dar negreitai. Ir labai paprastai paaiškina kodėl.
Dar labai negreitai dronai bus pajėgūs nešti sunkius ir didelius daiktus
Dronų galimybės auga kiekvieną dieną, bet svarbaus vaidmens logistikos pasaulyje jie vis dar nevaidina – dauguma krovinių jiems paprasčiausiai per dideli ir per sunkūs. Kiekvienais metais savo pirkėjus pasiekia siuntų už 14 trilijonų eurų. Vien Europoje kasdien siunčiama daugiau nei 2,2 milijardo tonkilometrių. Tačiau JAV logistikos sistema pasaulyje yra didžiausia – kiekvieną dieną čia transportuojama beveik 16 milijardų tonų žaliavos ir prekių. Šiandien vidutinis ketvirtosios kartos dronas gali pernešti 5 kg svorį per savo trumpą dešimties minučių skrydį (ilgiausiai dronas gali skristi 30 min.). O didžiausias drono išvystomas greitis – 40 km/val.
Nesunku paskaičiuoti – jei vienas dronas gali pakelti tik penkių kilogramų svorį, vien JAV reikėtų mažiausiai 3,2 milijardo dronų visiems siuntiniams pergabenti. Negana to, dronas turėtų būti pakeistas kitu jau po 30 minučių. Be to, dauguma krovinių negalėtų būti padalinami dalimis po penkis kilogramus.
Penkių kilogramų keliamosios galios užtenka nebent atskraidinti nuotolinio valdymo pultelį jums ant sofos. Arba nunešti šiukšlių maišą į konteinerį. Bet tokios galios tikrai neužteks pristatyti jūsų naująjį BMW iš gamyklos Vokietijoje. Taigi labai mažai tikėtina, kad per artimiausius 50 metų dronai pakeis tradicines krovinių transporto rūšis.
Visgi dronai vaidins svarbų vaidmenį logistikos pasaulyje
Panašu, kad netrukus dronai ir tradicinės transporto priemonės ims bendradarbiauti. Šiais metais greitojo pristatymo paslaugų teikėjas UPS sėkmingai išbandė dronus. Jie buvo panaudoti įvykdyti paskutinį siuntinio pristatymo etapą. Panašu, kad ateityje šis metodas gerokai palengvins siuntinių pristatymą į geografiškai izoliuotas vietoves. Be to, taip bus galima sumažinti žmogiškuosius išteklius bei išlaidas.
Pavyzdžiui, pasiunčiant droną iš siuntų autobusiuko, bus galima sutaupyti brangių kilometrų. Be to, elektra varomų dronų naudojimas būtų ekologiška alternatyva degalais varomiems sunkvežimiams. Neseniai „Amazon“ įsigijo patentą didžiuliam dirižabliui, kuris pats paleis dronus pristatyti prekes pirkėjams. Vadinamasis cepelinas bus valdomas žmogaus, tačiau individualių užsakymų pristatymui reikės mažesnių sąnaudų. Tarkime, „dronų motina“ dislokuojama šalia stadiono, o dronai varžybų metu pristato užkandžius žiūrovams. Skamba neblogai, tiesa?
JAV jau užregistruota daugiau nei 10 602 komercinių dronų. Prognozuojama, kad šių įrenginių pardavimai nuo dabartinių 600 tūkst. per metus išaugs trigubai – iki 2,7 milijono 2020 metais. O dar visai neseniai komercinių dronų veikla JAV buvo neteisėta. Bet, pagal naujas taisykles, dronus jau galima naudoti žemdirbystės srityje; moksliniams tyrimams; švietimo ir akademinėje veikloje; elektros linijų, vamzdynų, antenų ir tiltų patikrai; gelbėjimo operacijoms; kraštovaizdžio fotografavimui ir laukinių gyvūnų stebėjimui. Taip pat kuriami 25 kg sveriantys dronai, galėsiantys pakilti į 122 metrų aukštį ir išvystyti 161 km/val. greitį. Tačiau šie galės skraidyti tik atokiau nuo žmonių ir stebint operatoriui.
Tobulėjantys robotai verčia suskubti tradicinės logistikos industriją griebtis naujovių. Dronų navigacijai ir autonominei vairavimo technikai žengiant į priekį, tradicinės transporto priemonės, be abejo, šiuos elementus taip pat bandys panaudoti.
Visa tai reiškia, kad klientas laimi. Pavyzdžiui, robotai ir dronai gali padėti sumažinti žmogiškuosius išteklius krovinių pakrovimui ir perkrovimui jūrų uostuose arba sandėliuose, o tai leis sumažinti transporto paslaugų užsakovų išlaidas. „AsstrA“ yra perspektyvi ir atvira naujovėms kompanija. Galite būti tikri, kad kai tik bus parengti dronų logistikos saugos reikalavimai, „AsstrA“ bus vienas pirmųjų paslaugų teikėjų, siūlančių naujus sprendimus savo klientams Lietuvoje.
Estas sukūrė freskas piešiantį robotą
2017 08 05 08:17Išradėjas Estijoje nori įrodyti, kad pasauliui reikia daugiau spalvų, augalų ir mažiau kaminų – jis sukūrė freskas piešiantį robotą.
Michkelis Joala siekia naujų pasaulio rekordų sukūręs penkiomis spalvomis purškiantį įrenginį, ant pastatų galintį nupiešti iki 100 metrų dydžio meno kūrinius. Kad išbandytų išradimą, estas pasirinko vieną aukščiausių pastatų Tartu mieste – šilumos tiekimo bendrovės kaminą.
Kad robotą pritvirtintų prie vertikalių ir horizontalių laidų, tam prireikė laipiojimo įrangos. Prijungus jį prie kompiuterio buvo galima kontroliuoti, kur ir kokia spalva purkšti. Ištisas 14 valandų robotas dirbo, kad perteiktų estų menininko Mario Soekovo kūrinį.
Galiausiai, sunaudojus maždaug 30 dažų skardinių, ant kamino iškilo merginos, laikančios medelį, piešinys.
„Pagrindinis šio meno kūrinio tikslas – parodyti, jog pasauliui reikia daugiau augalų ir mažiau kaminų“, – sako roboto kūrėjas.
Piešinys, kuris matosi iš daugelio Tartu vietų, yra 30 metrų aukščio ir 6 metrų pločio.
Pirmiausia norėta sukurti nuotoliniu būdu valdomą robotą, kuris pieštų pagal planą, tačiau tai per daug sudėtinga dėl aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, vėjo ar lietaus. Prijungti robotą prie laidų ir kompiuterio daug paprasčiau. Bet išradėjas nežada sustoti.
Galutinį produktą jis įsivaizduoja kaip keturių variklių lagaminą, skirtą lygiems paviršiams. Prekybą tokiais robotais vyras norėtų pradėti jau kitais metais.
Inf. šaltinis: LRT.TV
Dirbtinio intelekto kūrėjas: greitai robotai pakeis ne tik krovėjus ar vairuotojus, bet ir gydytojus
2017 08 04 13:46Laikų, kai pasimatymuose bandysime sužavėti ne vaikiną ar merginą, o robotą, dar teks palaukti. Nors dirbtinis intelektas pirmyn žengia septynmyliais žingsniais ir jau šiandien ligas diagnozuoja efektyviau už gydytojus, žmogui vis dar negali prilygti savo bendravimo savybėmis. Vis dėlto, kartu su kolegomis dirbtinio intelekto robotą sukūręs Simonas Žilinskas įsitikinęs, kad jau greitai robotai žmonėms padarys dar vieną milžinišką paslaugą – išlaisvins nuo rutininių darbų.
Žmonių gyvybės – robotų rankose
Paklaustas, ką slepia kai kam paslaptingu atrodantis dirbtinio intelekto (DI) terminas, šių metų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! apie šį reiškinį kalbėsiantis S. Žilinskas paaiškino, kad tai lankstus algoritmas, kuris gali keistis priklausomai nuo aplinkybių.
„O tas lankstumas gaunamas remiantis įvairiais duomenimis. Dar paprasčiau DI galima apibrėžti jį palyginus su tokiomis žmogaus savybėmis, kaip gebėjimas mokytis ar spręsti problemas“, – teigė S. Žilinskas.
Anot pašnekovo, labiausiai netikėta ir žavinčia DI panaudojimo sfera jam pačiam atrodo medicina. Robotai ne tik padeda gydytojams, bet kartais savo gebėjimais juos net lenkia. Jau šiandien atitinkama programinė įranga gali analizuoti paciento ligos istorijos pokyčius bei nuspręsti, kurie vaistai geriausiai tinka vienam arba kitam pacientui.
„Išgelbėti žmogaus gyvybę ir pacientui padėti geriau už gydytojus DI pajėgus, pavyzdžiui, remdamasis rentgeno nuotraukomis. Liga gali būti nustatoma daug efektyviau arba pastebėtos itin smulkios detalės, galinčios praslysti pro gydytojo akis. Taigi, tokiu būdu gydytojų darbas tampa vis efektyvesnis, o DI realiai prisideda prie žmonių gyvybių gelbėjimo“, – apie robotų indelį šiuolaikinėje medicinoje kalbėjo S. Žilinskas.
Ryšį užmegzti trukdo netobula kalba
Nors mokslinėje fantastikoje siužetai apie užsimezgusį žmogaus ir roboto meilės ryšį jau nieko nestebina, tačiau realybėje tokio tipo santykių dar kurį laiką tikrai nebus. Pasirodo, robotų pokalbių su žmonėmis metu pastarieji vis dar dažnai jaučia, kad bendraujama ne su biologine būtybe.
Anot S. Žilinsko, DI šiuo metu trūksta kalbos gebėjimų, kurie įvertinami atliekant vadinamąjį Tiuringo testą. Šio testo metu žmogus vertintojas įprasta kalba bendrauja tiek su žmogumi, tiek su mašina. Visi testo dalyviai yra izoliuoti ir nemato vienas kito. Robotas tokį testą išlaiko, jeigu vertintojas negali suprasti, ar atsakymą jam pateikė žmogus, ar DI.
„DI Tiuringo testą išlaikė tik 2014 m., kai įveikė 30 proc. komisijos narių. Tokią dalį narių DI privertė manyti, kad jie kalba su realiu žmogumi. Taigi, galima sakyti, kad tuos 30 proc. būtų galima nuvesti į pasimatymą su robotu, kuris su jais pabendrautų, o jie jį gal net ir įsimylėtų“, – tikino dirbtinį intelektą kuriantis vaikinas.
Daugybė profesijų pasmerktos išnykti
Nors iš pirmo žvilgsnio robotai-gydytojai ar robotai-partneriai vis dar skamba egzotiškai, tačiau S. Žilinskas įspėja, kad jau greitai DI neatpažįstamai transformuos ir darbo rinką.
Artimiausiu metu nemažai rutininių darbų, tokių kaip sunkvežimių vairavimas ilgomis distancijomis, prekių krovimas ar sėdėjimas parduotuvės kasoje, jau galės atlikti robotai. Maža to, šnekama ir apie tokios, daug informacijos apdorojimo reikalaujančios profesijos, kaip žurnalistika robotizaciją.
„Vieni tai vadins tragiškomis pasekmėmis, kiti pergalėmis. Aš priklausau tai stovyklai, kuri vadina tai pergale. Juk kai prasidėjo pramoninė revoliucija, taip pat išnyko daugybė darbo vietų, tačiau daugelis žmonių sugebėjo persikvalifikuoti. Ir šiuo atveju, manau, bus panašiai, o pokyčiai žmonijai išeis tik į naudą“, – kalbėjo S. Žilinskas.
Praėjusiais metais S.Žilinskas kartu su partneriu pristatė „Facebook“ programėlėje „Messenger“ į klientų klausimus atsakinėjantį DI robotą. Vaikinas teigia, kad veikimas DI sektoriuje startuoliui sukuria itin palankias augimo galimybes, o tai ir buvo pagrindinis į šią veiklos sferą nubloškęs veiksnys.
„Mano nuomone, DI yra vienintelė technologija, kuri startuoliui sukuria greito augimo galimybę, o startuoliui tai yra ypač svarbu“, – sako S. Žilinskas, kuris pripažino, kad veiklos pradžia buvusi tikrai sunki, tačiau dabar startuolis su DI pagalba jau yra pajėgus gretai kurti klientų poreikius atitinkančius produktus.
Daugiau įdomių detalių apie DI, jo veikimo būdus ir perspektyvas S. Žilinskas atskleis rugsėjo 19-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame nemokamame modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!
JAV sukurtas robotas, galintis pralįsti į ankštas vietas
2017 08 03 11:01Šis cilindrinį robotą, apnašų į vijoklinį augalą sukūrė Kalifornijos Stenfordo universiteto mokslininkai. Jie tvirtina, kad jį sukurti įkvėpė gyvi organizmai. Robotas atrodo kaip vamzdis iš minkšto plastiko, sulankstyto roboto viduje. Įeinant orui pro vieną galą jis ima pamažu išsivynioti į nustatytą formą. Kūrėjų teigimu, šis prototipas jau atlaikė nemažai išbandymų, kurių metu pademonstravo gebėjimą pralįsti į nedideles ertmes, taip pat funkcionuoti siaurose, sunkiai prieinamose vietose.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Specialistai ramina: robotizacija kurs naujas darbo vietas
2017 08 02 09:43
Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas, tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. Kol Lietuva prie robotizacijos dar eina mažais žingsneliais, Europos sandėliuose jau važinėja krautuvai, savo funkcijas galintys atlikti visiškai savarankiškai.
„Šiuo metu jau gaminami tokie krautuvai, kurie dirba autonomiškai, be žmogaus pagalbos. Dažniausiai jie pakeičia darbuotojus atliekant tokias užduotis, kurios yra monotoniškos ir pasikartojančios, tačiau privalo būti atliktos. Būtent dėl tokių darbų pramonės investicija į robotizaciją labai greitai atsiperka“, – tikina Gedvidas Belickas, krovos technika prekiaujančios įmonės „Alwark“ direktorius.
Kaip menas mato robotus?
Pasak G. Belicko, industrinė robotizacija yra daugelio įmonių prioritetas jau šiandien, o ateityje tai taps visų mūsų kasdienybe. Kol pramonės atstovai skaičiuoja būsimas investicijas bei svarsto, kaip monotoniškus darbus perleisti robotams, meno pasaulyje taip pat bandoma įsivaizduoti, kaip mus supantis pasaulis atrodys po 10 ar 20 metų.
Šiuolaikinio meno centre buvo eksponuojami robotizuoti „Linde“ krautuvai ir iš jų sukurta instaliacija.
Robotizacija kurs darbo vietas
Anot G. Belicko, dėl vis dažniau pasigirstančių nuogąstavimų, kad robotai ateityje atims darbą iš žmonių, jaudintis neverta.
„Žmonės savo potencialą galės išnaudoti aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems darbams, o robotizacija leis tai padaryti – juk robotų aptarnavimui, priežiūrai ir remontui bus reikalingi kvalifikuoti darbuotojai. Todėl galime sakyti, kad toks pramonės pasikeitimas kaip tik kurs kvalifikuotas darbo vietas“, – sako „Alwark“ vadovas.
Jam pritaria ir Robertas Urbanavičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos inžinerijos katedros docentas, teigiantis, kad dėl robotizacijos darbo rinka neišvengiamai mutuos.
„Darbuotojai tiesiog privalės persikvalifikuoti. Jiems reikės išmokti gaminti, remontuoti ir prižiūrėti robotus. Todėl tas teiginys, kad robotai atims darbo vietas iš žmonių, yra visiškai neteisingas“, – sako R. Urbanavičius.
Daug daugiau darbo valandų
Anot VGTU docento, šiuolaikinis robotas gali nepavargdamas dirbti daug daugiau valandų nei žmogus – tai vienas iš pagrindinių robotizacijos privalumų.
„Robotai gali dirbti ilgai, nuobodžiai ir sąžiningai, nes jie juk neserga, neatostogauja, nestreikuoja ir nepavargsta. Jei sugenda, jie gali būti nesunkiai sutaisomi ir prikeliami naujam gyvenimui. Dėl šių priežasčių pramonė dabar labai rimtai orientuojasi į robotiką“, – teigia R. Urbanavičius.
Viena iš užduočių – užtikrinti saugumą
Anot jo, robotizacija smarkiai prisideda ir prie saugumo užtikrinimo, ypač tokiose situacijose, kai žmogiškosios klaidos gali turėti nepataisomų padarinių.
„Tarkim, jei krautuvo vairuotojas yra blogos nuotaikos, jį blaško pašalinės mintys, per greitai važiuodamas jis gali kliudyti ne tik sandėlyje esančius krovinius, bet ir kitus darbuotojus. Tokiu atveju pasekmės gali būti labai liūdnos“, – sako R. Urbanavičius.
„Alwark“ direktorius G. Belickas tikina, kad viena iš sandėliuose dirbančių robotų užduočių – užtikrinti žmonių saugumą.
„Mūsų krautuvuose įmontuoti jutikliai ir specialios kameros, kurios, artėjant prie kliūties, sumažina krautuvų greitį. Jei priartėjama per daug – krautuvas visiškai sustabdomas. Taip pat greitis automatiškai sumažinamas posūkiuose ir tuo metu, kai važiuojama aukštai iškėlus krovinį. Taip robotizuota technika leidžia išvengti grėsmių, galinčių atsirasti dėl žmogiškojo faktoriaus“, – tikina „Alwark“ vadovas.
Tarptautinėje kosmoso stotyje skraidantis dronas atsiuntė pirmuosius vaizdus
2017 08 01 10:12Pristatome jums „Int-Ball“ – kamera aprūpintą droną robotą, šiuo metu esantį Tarptautinėje kosmoso stotyje. Šį mažylį nuotoliniu būdu valdo Žemėje esančios Japonijos kosmoso agentūros JAXA inžinieriai.
Inf. šaltinis: DELFI.TV