Origami principu susilankstantis dronas – siuntų pristatymo ateitis
2017 11 15 10:01Japoniško popieriaus meno įkvėptas naujos kartos dronas, anot jo sumanytojų, taps idealiu pagalbininku gabenant siuntas. Šis prototipinis išsilankstančio ir susilankstančio drono modelis pagamintas iš anglies pluošto, o siuntos gavėjai gali saugiai jį sučiupti dar sklendžiantį ore.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Kuriamas robotas, galintis atskirti skonius
2017 11 14 08:24Danijos mokslininkai pradeda kurti robotą, kuris galėtų atskirti skirtingus skonius.
Šiuo metu vardo kol kas neturintis robotas jau gali atskirti keturias alaus rūšis. Tačiau kol kas dirbtinis intelektas yra bejėgis, kai tenka identifikuoti sudėtingus, mažiau įprastus skonius.
Mokslininkų grupė iš dviejų Danijos universitetų bei kelių privačių kompanijų tikina, jog tai – tik laiko klausimas. Tikimasi, kad robotas bus baigtas po trejų metų ir galės greitai bei patikimai ragauti įvairius produktus. Tai pasitarnaus maisto ir medicinos pramonėms. Taip pat svarstoma, ar ši technologija galėtų įvertinti vandens kokybę.
Dirbtiniu intelektu paremtas robotas naudoja cheminius jutiklius ir jo pirminė paskirtis bus ragauti įvairias alaus gaminimui naudojamas mieles. Šis darbas žmonėms paprastai yra gana nemalonus, be to, laboratorijos sukuria tūkstančius naujų skonių kasdien ir darbuotojai nespėja jų visų surūšiuoti.
Inf. šaltinis: LRT radijas, LRT.lt
Leidimas robotams žudyti neprižiūrimiems galėtų išgelbėti gyvybes?
2017 11 11 09:01Raginantys uždrausti robotus žudikus, ignoruoja faktą, kad žmonės kareiviai gali daryti mirtinas klaidas. Jei autonomobiliai gelbės gyvybes, gal ir ginkluotos mašinos gali tai daryti?
Kitą savaitę Ženevoje, JT būstinėje vyksiančiame susitikime bus diskutuojama apie autonomiškus ginkluotus robotus (AGR). Kitaip, nei dabartiniai, nuotoliniu būdu valdomi, kariniai dronai, naujosios mašinos taikinius atpažintų ir atakuotų be žmogaus įsikišimo. Aktyvistų grupės, tarp kurių ir „Campaign to Stop Killer Robots“ tikisi, kad šis susitikimas paskatins tarptautinį jų uždraudimą.
Bet nors fantastiniuose romanuose pilna įspėjančių pasakojimų apie tai, kas nutinka, kai ginklai atsiduria šaltose metalinėse mašinų rankose, situacija nėra tokia paprasta kaip „žmonės geri, robotai blogi“.
Kad tai suprastume, turėtume panagrinėti, ką žmonės kalba apie bepiločių automobilių, kuriuos šalininkai vertina kaip būdą sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, etiką. Jei roboto valdomas automobilis kelia mažesnę grėsmę, nei vairuojamas žmogaus, gal tas pats pasakytina ir apie karines technologijas?
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/61548/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta
2017 11 10 11:37
DARPA, JAV vyriausybinė organizacija, 2015 metais paskelbė konkursą skledžiančio drono sukūrimui. Jis privalėjo naudoti minimalų energijos kiekį, būti mažas, vienkartinis, naudojamas būryje. Tačiau sunkiausiai įvykdomas reikalavimas buvo tai, kad po užduoties įvykdymo dronas privalėjo visiškai pranykti. Mokslinę fantastiką primenantys reikalavimai jau visai netrukus gali būti išpildyti.
Masačusetso technologijos instituto įkurta korporacija MORSE sukūrė ICARUS nepilotuojamą orlaivį, kuris ateityje atitiks visas konkurso sąlygas. Nesunku suprasti, kuo toks dronas būtų naudingas kariuomenei. Iš lėktuvo paleistas dronų spiečius galėtų vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Visų pirma, galvojama apie logistiką – tokie dronai į nelaimės vietas galėtų pristatyti vaistus arba, jei kalbame apie mūšius, amuniciją ir atsargas. Tai, kad jie vėliau sunyktų, reiškia, kad šių dronų nereikėtų parsigabenti atgal.
Aišku, galvojama ir apie galimas žvalgybines operacijas, tačiau krovinių pristatymas yra pagrindinė šių orlaivių paskirtis. Tai kaip jie veiks? Savaime aišku, kad sklendžiančiam dronui reikalinga valdymo įranga, čia ir slypi didelė dalis šios technologijos genialumo.
Kadangi dronas neturės variklių, jis pats gali būti labai lengvas. ICARUS smegenys – teniso kamuoliuko dydžio elektronikos mazgas, kontroliuojantis drono sparnų judesius ir nukreipiantis nepilotuojamą orlaivį į iš anksto nurodytą tašką. Vėliau dronas nusileidžia ir visiškai išnyksta.
Į nurodytą vietą atėję kariai rastų tik jiems skirtą krovinį ir minėtą elektronikos mazgą. Pats dronas būtų pavirtęs skaidriu skysčiu ir, tikriausiai, jau būtų visai pranykęs. Taip yra dėl ypatingo polimerinio audinio, panaudoto šio bepiločio gamybai. Šis audinys labai greitai suyra, kuomet patenka į ryškią saulės šviesą arba didelį karštį – tiesiog suyra polimeriniai ryšiai ir audinys ištirpsta, po savęs palikdamas tik skaidrų skystį.
MORSE jau įrodė ICARUS galimybes – bandymų metu bepilotis orlaivis sugebėjo nusklęsti daugiau nei 100 mylių (160 km) ir nusileisti mažesniu nei 9 metrų atstumu nuo taikinio. Tai – puikūs rezultatai, įrodantys tokio orlaivio funkcionalumą. Tačiau greitu laiku pranykstančių dronų mūšio lauke nepamatysime ir ne tik todėl, kad jie labai greitai dingsta.
ICARUS dabar pateks į JAV karinių pajėgų bandomųjų orlaivių gretas. Jis ir toliau bus bandomas, MORSE galės ir toliau jį tobulinti, tačiau vėliau bus priimtas sprendimas, ar tokio orlaivio apskritai reikia ir ar ICARUS geriausiai atlieka jam priskirtas užduotis.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Paštininkai Vokietijoje sulauks robotizuotos pagalbos
2017 11 07 09:29Vokietijos pašto darbuotojai nuo šiol turės naujos kartos pagalbininkų. „Deutsche Post“ darbuotojams Bad Hersfeldo mieste iš paskos sekioja baterijomis kraunamas „PostBOT“ kolektyvo narys. Šis robotas gali pakelti iki 150 kilogramų sveriančius objektus ir judėti aplenkdamas kliūtis.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Japonijos gamintoja „Sony“ pristatė naują robotą – šunį
2017 11 05 11:05Japonijos korporacija „Sony“ trečiadienį pristatė naują robotą – šunį, vardu „Aibo“. Tai nuo 2005 metų nebegaminamo ankstesnio roboto – šuns tuo pačiu vardu įpėdinis. Robotizuotas geriausias žmogaus draugas yra 180 mm pločio ir 293 mm aukščio. Jo akyse įrengti organiški šviesos diodai (OLED).
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Kovai su vandens tarša pasitelks robotą-ungurį
2017 11 04 09:16Šis savo forma ungurį primenantis robotas plaukios užterštame vandenyje ir ieškos taršos šaltinio. Biologiniais, fiziniais ir cheminiais jutikliais aprūpintas unikalus robotas vandenyje juda nekeldamas dumblio nuo dugno ir netrikdydamas povandeninės floros ir faunos. Kiekvienas modulis turi nedidelį elektrinį variklį. Jeigu vienas modulis staiga liaujasi veikęs, jį čia pat galima pakeisti kitu.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Dirbtinis intelektas prieš talentą: „Motobotas“ metė iššūkį pačiam Valentino Rossi. Kuris laimėjo lenktynes?
2017 11 03 09:01Daugelyje sričių robotai žmonėms duoda į kaulus. Jie gali prieš mus laimėti žaidžiant šachmatais, jiems nesunku įveikti daugelį žmonių kompiuteriniuose žaidimuose, jie gali greičiau mokytis, o ir fizinėmis savybėmis žmones gali aplenkti. Bet ar visada? „Yamaha“ jau trejus metus kuria dirbtiniu intelektu paremtą robotą „Motobot“, kuris gali neblogai važinėti lenktyniniu motociklu. Bet ar taip gerai kaip pats Valentino Rossi? Lenktynės atskleidė įdomių faktų.
Valentino Rossi, jei šis vardas jums nieko nesako, yra vienas geriausių visų laikų motociklų lenktynininkų. Jo sąskaitoje – 89 laimėtos lenktynės iš 301. Tai – neįtikėtinai geras rezultatas, kuriam bus sunku prilygti ateities lenktynininkams, o ką jau kalbėti apie robotus. Tačiau jei kas ir gali lenktynių trasoje pavyti Rossi, tai – „Motobotas“.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/61443/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Dronai Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti norint išvengti baudos
2017 11 02 08:13Dar visai neseniai bepiločiai orlaiviai (vadinamieji dronai) Lietuvoje buvo retai pastebima naujovė. Tačiau dabar dronai patobulėję ir atpigę taip, kad jo pilotu tapti gali kiekvienas norintis. Dronų pilotų skaičius auga kasdien, tačiau ne kiekvienas iš jų gerai žino dronų skraidymo taisykles. Pateikiame jų apibendrinimą, padėsiantį kiekvienam bepiločio orlaivio savininkui.
Jokių atskirų leidimų nereikia tiems dronų pilotams, kurie savo bepilotį orlaivį skraidina ne arčiau kaip 50 m nuo pastatų, pašalinių žmonių ir virš tankiai gyvenamų teritorijų. Žinoma, visuomet reikia žinoti ir vadovautis bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėmis, kurias galima rasti internete.
Skraidantiems mieste leidimai jau reikalingi
Jeigu darbo ar laisvalaikio tikslais norėsite pilotuoti droną virš tankiai gyvenamų teritorijų ir arčiau kaip 50 m nuo pašalinių žmonių ir objektų, tuomet jums reikės specialaus leidimo. Jam gauti yra dvi sąlygos: turėti techniškai tvarkingą droną ir išlaikyti bepiločių orlaivių valdymo įgūdžių egzaminą.
Patvirtinimą, kad dronas yra techniškai tvarkingas, ir piloto įgūdžių egzaminavimą gali atlikti Civilinės aviacijos administracijos (CAA) patvirtinti Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) ekspertai. Šiuo metu tokie ekspertai yra 4-iuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Utenoje ir Trakuose.
Vienas iš LBONA ekspertų, UAB „Promaksa“ vadovas Antanas Petrauskas teigia, kad ekspertai ne tik egzaminuoja, bet ir konsultuoja bepiločių orlaivių klausimais.
„Esame LBONA bendrasteigėjai ir nariai, todėl siekiame, kad kuo daugiau dronų pilotų žinotų taisykles, turėtų techniškai tvarkingus dronus ir būtų išlaikę egzaminą. Jei jūsų orlaivis yra žinomo gamintojo ir neturėjęs incidentų – techninė apžiūra nesukelia jokių rūpesčių. Kiek sudėtingiau būna tais atvejais, kai jūsų bepilotis yra surinktas savarankiškai iš įvairių komponentų“, – sako ekspertas.
Dronų pilotų egzaminas nėra sudėtingas
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei pusšimtis pilotų, išlaikiusių egzaminus ir turinčius leidimus pilotuoti dronus. Bepiločių orlaivių bendruomenėje formuojasi nerašytos atsakingo elgesio taisyklės, kadangi visi jos nariai supranta, kad tokiu būdu formuoja visuomenės bei įstatymų leidėjų požiūrį į bepiločių orlaivių naudojimą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, laikant egzaminą pilotas turi tvarkingai apskristi 10 x 20 m stačiakampio kampus 1–2 m aukštyje, skrendant kamera į priekį. Tiesa, svarbu tai, kad pilotas tuo metu turi žiūrėti į droną, o ne į ekraną, kuriame matosi kameros vaizdas – tai įprastas būdas patikrinti, ar pilotas sugeba valdyti droną erdvėje, net jei prarastų vaizdo signalą iš orlaivio.
Pasak egzaminą laikiusio Simono Jakubausko, drono valdytojo egzaminas tikrai nėra sudėtingas, ir jį gali išlaikyti bent 10–20 valandų skraidymo patirties sukaupęs pilotas. „Kiekvienam drono valdytojui rekomenduočiau išmokti skristi LOS (line of sight) – t. y. nežiūrint į ekraną, o žiūrint į droną. Ir į priekį (nuo savęs), ir atbulomis (į save), dėžutes, aštuonetus – išmokti skristi bet kokias figūras, bet kokiais kampais, kad pripratintų savo smegenis intuityviai orientuotis erdvėje ir akimirksniu priimti teisingus sprendimus valdant droną“, – teigia dronų mėgėjas.
Lietuva Europos kontekste – ganėtinai liberali
Pasak CAA vyriausiojo specialisto Adolfo Kuzborskio, vertinant Europos kontekste, Lietuva pagal savo bepiločių orlaivių taisykles šiuo metu yra ganėtinai liberali šalis – kai kuriose valstybėse jos gerokai griežtesnės.
Jo teigimu, dėl vieningų taisyklių Europoje kol kas situacija ganėtinai sudėtinga. „Vieningos sistemos nėra, kiekviena šalis turi savo taisykles, leidimų išdavimo tvarkas ir individualius apribojimus. Ir nors pamatiniai reikalavimai, tokie kaip saugus atstumas ir maksimalus aukštis, yra panašūs, tačiau įgūdžių patikrinimo ir licencijavimo tvarkos yra ganėtinai skirtingos. Pradedant nuo šalių, kuriose skrydžiai už matomumo zonos ribų iki 150 kg orlaiviams yra legalūs, baigiant šalimis, kuriose vos ne kiekvienas bepiločio orlaivio pakilimas turi būti derinamas. Lietuva šiuo atžvilgiu yra ganėtinai liberali šalis“, – teigia CAA specialistas.
„Lietuvoje drono piloto licenzijos įgijimas – tikrai nesudėtingas ir nebrangus procesas. Drono patikrinimas ir egzaminavimas kainuoja 50 eurų. Turint reikiamus eksperto patvirtintus dokumentus – belieka parašyti laisvos formos prašymą CAA dėl išimties suteikimo. Jei viskas tvarkoje, CAA išduoda du dokumentus: Bepiločio orlaivio techninės apžiūros taloną ir leidimą valdyti droną specialiomis sąlygomis. Esant specialiems poreikiams CAA gali suteikti ir vienkartinius leidimus dronų skrydžiams už matomumo zonos ribų arba kilti aukščiau nei 120 metrų“, – informuoja A. Kuzborskis.
Draudimas ir baudimas
Pasak UAB „Promaksa“ vadovo A. Petrausko, civilinės atsakomybės draudimas reikalingas sunkesniems nei 1,5 kg dronams. „Tokio draudimo kaina metams – apie 110-120 eurų metams. Reikia nepamiršti, kas yra vietų, kuriose skraidyti su dronais negalima. O taisyklių pažeidimas dronų savininkams gali kainuoti nuo 300 iki 550 eurų, esant piktybiniams atvejams ar nusikalstamai veikai – dronas gali būti konfiskuojamas“, – teigia A. Petrauskas.
Šveicarijoje mokomasi mintimis valdyti plieninius mechanizmus
2017 11 01 08:39Spalio 27 dieną Šveicarijoje prasideda unikalus ir itin ambicingas mokslinis projektas, kurio metu savanoriai bus mokomi mintimis valdyti plieninius mechanizmus. Projekte „The Mental Work“ bus naudojamos Lozanos politechnikos mokyklos (EPFL) sukurtos Smegenų ir mašinų vartotojo sąsajos (angl. Brain-Machine Interfaces).
Inf. šaltinis: DELFI.TV