Kinijoje įvyko pirmasis pasaulyje keleivinio drono skrydis
2018 02 08 10:27Antradienį (vasario 6 d.) įvyko pirmasis pasaulyje keleivinio drono, pavadinto „EHang 184“, skrydis. Orlaivis pakilo iš Kinijos pietuose esančio Guangdžou miesto Guangdongo provincijoje.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Humanoidai – žmogaus galimybių finišas?
2018 02 06 14:51Pirmieji du XXI amžius dešimtmečiai yra pažymėti sunkiai išmatuojamais žmogaus galimybių šuoliais mokslo ir technologijų srityse. Artėjanti antrojo dešimtmečio pabaiga aiškiai signalizuoja, kad artėjame prie sprendimų, kurie pagaliau gali išvaduoti žmogaus protą, iš jo gana ribotų galimybių ir, deja, laikino kūno.
Pirmą kartą terminą „robotas“ dar 1920 metais panaudojo čekų rašytojas Karelas Čapekas. Šias sunkiai žmogaus protui suvokiamas būtybes vėliau taip pat ne vieną kartą galėjome sutikti fantastiniuose filmuose. Dabar esame tokiame etape, kai rašytojų bei režisierių galvose ilgai brandintomis idėjomis, šiuo metu itin aktyviai domisi mokslo bendruomenė.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/62478/
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotikos paroda „po vandeniu“ – ko laukti renginyje „Robotiada 2018“
2018 01 30 08:11„Robotiada 2018“ kviečia visas išmanias šeimas susitikti didžiausioje išradėjų šventėje Lietuvoje! 2017 metais per dvi dienas „Robotiada“ sutraukė 10000 lankytojų ir dalyvių, o 2018 metais išsikėlė tikslą šį skaičių pasiekti per vieną dieną.
„Robotiados 2018“ kertiniai akcentai:
- Daugiausiai robotų Lietuvoje vienoje vietoje
- Didžiausia STEM paroda Lietuvoje
- Didžiausios Lietuvoje robotų kovos
- Pirmoji pasaulyje robotų paroda „po vandeniu“
- Daugiausia robotikos dirbtuvių
- Didžiausia šeimų edukacija su STEAM priemonėmis
Tai renginys, kuriame technologijų įmonės, universitetai pristato savo inovacijas ir naujoves, technologijų ir robotikos entuziastai atvyksta išsiaiškinti, kuris taps nugalėtoju 6 rūšių robotų kovose, o moksleiviai atvyksta pademonstruoti savo žinių ir pasiekimų pasaulinio standarto varžybose „First LEGO League“. Į Vilnių iš visų miestų ir miestelių traukia robotikos ir technologijų entuziastai, o lietuviškos technologijų įmonės pristato įspūdingiausius edukacinius ir technologinius produktus.
„Mums labai smagu, kad pirmą kartą „First LEGO League“ varžybos Lietuvoje bus visiškai atviros. T. y. lankytojai galės pamatyti ne vien tik robotų lauko misijų atlikimą, bet ir nuostabius vaikų kuriamus projektus bei Vertybių plakatus. Šių varžybų dalyviai jau dabar intensyviai ruošiasi, nes į „Robotiadą“ paklius tik 16 geriausių komandų. Be to vyks geriausių Jr. FLL dalyvių darbų paroda, kurioje savo kūrinius pristatys jauniausi – 5–9 m. amžiaus dalyviai. Parodos dalyje lankytojai galės išvysti įdomiausius robotus – tiek paprastus, skirtus vaikų lavinimui, tiek sudėtingus, naudojamus pramonėje“, – sakė renginio vadovas Kristijonas Vasiliauskas.
Robotikos akademija renginyje kvies išbandyti įvairias robotikos dirbtuves nuo 4,5 iki 14 metų, LitLUG įkurs didžiausią LEGO miestelį su atrakcionais ir pramogų parkais. Visų vaikų mylimi transformeriai kvies fotografuotis bei kurs gerą nuotaiką.
Renginys skatina socialinę atsakomybę, bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų ir verslo atstovų, padeda geriau plėtoti STEAM veiklas Vilniuje ir visoje Lietuvoje tiek ikimokykliniame tiek mokykliniame ugdyme, padeda burtis sumanioms šeimoms, kurios kuria sumanią visuomenę, o ji sumanius miestus, sumanią šalį ir sumanią ateitį. Renginyje pažintinė funkcija stipriai persipina su patirtine ir padeda geriau suvokti visus supantį pasaulį, atveria naujus kelius į išmanesnį, pažangesnį, patogesnį, kūrybiškesnį gyvenimą. Renginys įtrauks tiek pažengusius technologijos srityje tiek žengiančius pirmus žingsnius technologijų link bei visus, kuriems rūpi strategija LIETUVA 2030. Renginio mastas ir skirtingos veiklos padės plėtoti inovacijas skirtinguose socialiniuose sluoksniuose esantiems žmonėms, mažins socialinę atskirtį.
„Robotiada“ vyks kovo 3 d. LITEXPO parodų rūmuose.
Skalbinius lankstantis robotas – į komodą panašus „Laundroid“
2018 01 29 21:20Kaip giriamasi, pirmasis pasaulyje skalbinius lankstantis robotas Vartotojų elektronikos parodoje (CES) Las Vegase sutraukė minias smalsuolių. Visi jie tikisi, kad jau ne už kalnų ta diena, kai šio nuobodaus buities darbo daryti paprasčiausiai nebereikės.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Harvardo mokslininkai sukūrė „magišką“ robotą
2018 01 27 15:43Mokslininkai Harvardo universitete sukūrė mažiausią ir greičiausią „delta robotų“ grupės įrenginį – „milliDelta“. Jis gali padaryti 75 judesius per sekundę – taip staigiai, kad net kameros, fiksuojančios jo judesius, vaizdas išsilieja, rašo theverge.com.
Šis robotas sukurtas asistuoti mikrooperacijose. O apskritai „delta robotų“ grupė, kuriai naujai sukonstruotas robotas priklauso, pradėta praeito amžiaus 9 dešimt. Šie įrenginiai naudojami daugiausia fabrikuose pakelti ir perkelti objektus. Pirmasis „delta robotas“ dirbo šokolado fabrike – pakuodavo saldainius su įdaru.
Tokio tipo robotai yra daug greitesni ir tikslesni nei „robotinės rankos“, nes kontroliuojami iš centrinės bazės. Tai reiškia, kad „delta robotų“ „rankos“ labai lengvai gali pakelti objektus.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
ELINTA vadovas V. Jokužis: jei norime pasivyti Suomiją, turime sparčiai orientuotis į robotizaciją
2018 01 26 09:38Sausio 24 d. Kaune vykusioje Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) konferencijoje „Išmanus verslas. Skaitmenizacijos svarba“ aukštųjų technologijų bendrovės ELINTA generalinis direktorius dr. Vytautas Jokužis teigė, kad Lietuvai būtina suspėti su pasaulyje vykstančiais pokyčiais ir verslas turi skirti didelį dėmesį robotizacijai.
„Siūlau kuo greičiau diegti skaitmenizuotus sprendimus versle, kurti ir įdarbinti robotus. Lietuva turi būti pramoninė, ekportuojanti, kurianti ir gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus valstybė“, – teigė jis.
V. Jokužis Lietuvą palygino su Suomija ir prognozavo Lietuvos ateitį robotikos srityje.
„Prieš dešimt metų Lietuvoje buvo vienas kitas robotas pramonės įmonėse, tuo tarpu skaičiuojama, kad Suomijoje 2007 metais 10 tūkstančių gyventojų jau teko net 30 robotų. Dabar matome, kaip sparčiai viskas keičiasi, todėl negalime leisti sau sustoti. Lietuvai būtina priimti kuo skubiau teisingus sprendimus“, – pasakojo jis.
Anot pranešėjo, 2017 metais Lietuvoje jau teko 2 robotai 10 tūkst. gyventojų, o Suomijoje šiuo metu skaičiuojama yra apie 60 robotų – 10 tūkst. gyventojų.
„Jeigu tokiais tempais didės robotizacija abiejose valstybėse, tai galime daryti tokias tiesinio prognozavimo tendencijas, kad 2027 metais Suomijoje jau teks 120 robotų 10 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje – tik 30 robotų“, – sakė jis.
V. Jokužis akcentavo, į ką turėtumėme atkreipti dėmesį, kad kuo labiau pasivytumėme, tokias Europos šalis, kaip Suomija ir mažintumėme atsilikimą technologijų srityje. Jis teigė, kad iki 2027 metų Lietuvai reikia, kad kurtųsi ir veiktų bent 10 robotikos bendrovių, kuriose dirbtų bent 300–500 inžinierių, kurios generuotų vidutiniškai per metus apie 75 mln. eurų, o potencialus rinkos dydis tuo tarpu galėtų siekti net 750 mln. eurų. Taip pat būtina įdarbinti apie 7500 robotų Lietuvoje.
Pasaulyje progresas robotizacijos srityje vystosi milžiniškais tempais. Dirbtinis intelektas pranoksta žmogaus galimybes.
„Jei 2016 metais buvo neįmanoma laimėti šachmatų partijos prieš kompiuterį, tai po kelerių metų tikriausiai bus beprasmiška laimėti futbulo varžybas prieš robotus“, – juokavo V.Jokužis. Vadinasi galimybės dirbtinio intelekto srityje yra beribės. Šiuo metu vyksta tokie procesai, kuomet debesų kompiuterija, bevielės technologijos, dirbtinis intelektas ir daiktų internetas yra neatsiejami vienas nuo kito.
Dažnai nuogąstaujama, kad robotai atims darbo vietas, tačiau taip neatsitiko pramonės revoliucijos metu skirtingais etapais, net kai atsirado garo mašina, konvejerinė gamyba, žemės ūkio technika. Vadinasi, bedarbių skaičius nepadidės ir atsiradus daugiau robotų, keisis tik mūsų darbo pobūdis, pramonei ir verslui reikia kitų sričių specialistų, kitų kompetencijų ir gebėjimų, kurie siejami su skaitmenizacija. Pasitelkus robotus galima padidinti darbo našumą, užtikrinti procesų efektyvumą, o tai atnešą nauda visai šalies ekonomikai.
Anot V.Jokužio, ką reikia daryti ateityje – tai didinti specialistų skaičių inžinerijos srityje, bendradarbiauti su universitetais ir kolegijomis, sudominti studentus atlikti praktiką technologijų įmonėse. Studentams ir jauniems specialistams ypač trūksta praktinių gebėjimų, todėl reikia jiems rodyti, padėti, skatinti.
„Galvoti, kaip sujungti elektroniką su intelektu – tai reiškia galvoti apie ateitį. Iš to ir kilo mūsų įmonės pavadinimas. Stengiamės nuolat galvoti apie ateitį, nes ateitis yra geresnė nei manome“, – optimistiškai kalbėjo V. Jokužis.
Robotas „Kengaro“ lieja prakaitą sporto salėje
2018 01 25 08:01„Kengaro“ – robotas, sportuojantis taip pat, kaip tą daro žmogus. Tokijo universiteto JSK laboratorijos mokslininkai, kurdami „Kengoro“ struktūrą, detaliai išanalizavo žmogaus kūno sandarą. Tokių pastangų rezultatas – moderniausias robotas, kokį tik jiems pavyko pagaminti nuo 2001 metų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„Yamaha“ pristatė autonomiškų ir robotų valdomų motociklų
2018 01 24 18:25Panašu, kad revoliucija keliuose įgauna pagreitį. Šį kartą ir vėl jums pasakosime apie robotus. Susipažinkite su MOTOBOT – tai autonomiškas motociklą vairuojantis vadinamasis botas, galintis standartiniu „Yamaha“ motociklu skrieti iki 200 kilometrų per valandą greičiu.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
KTU studentas: „Sumo robotų konstravimas – tai kūryba ir savotiškas „Tetrio“ dėliojimas“
2018 01 21 15:01
Jie vis daugiau darbų atlieka už žmones ir, neabejojama, ateityje visiškai įsilies į kasdienį gyvenimą. Jau dabar jų konstravimu noriai domisi ne tik profesionalūs inžinieriai, bet ir studentai. Štai praėjusių metų pabaigoje Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) studentas Giedrius Liaučys dalyvavo pasaulinio lygio sumo robotų varžybose Japonijoje ir pateko tarp geriausiųjų pasaulyje.
Valdymo technologijų magistrantūros studentas bei Technologijų mokymo centro (TMC) būrelių mokytojas kelialapį į Japonijoje vykstančias varžybas „International Robot Sumo“ laimėjo praėjusių metų pavasarį – olimpiadoje „Robotiada 2017“. Sukonstravęs robotą „Ciongs“ Giedrius gavo vieną iš dviejų kelialapių, skirtų dalyviams iš Lietuvos.
Po tarptautinio lygio robotų varžybų, kuriose dalyvavo 92 dalyviai iš viso pasaulio, Giedrius gali vadintis vienu iš geriausių sumo robotų kovotojų pasaulyje – 3 kg robotų kategorijoje jis pateko tarp 16-os geriausiųjų.
Roboto kūrimas – kaip „Tetris“
Studentas pasakoja, kad 3 kg sumo robotai būna arba greiti, arba sunkūs, o kūrėjai juos vadina „zuikiais“ ir „vėžliais“. Konstruotojus riboja svoris ir roboto matmenys, taip pat yra daugybė kitų saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, turi būti ne senesnės kaip 2 metų baterijos bei įdiegti saugikliai, kurie neleistų robotui užsiliepsnoti.
Giedrius varžyboms ruošėsi nuo 2017 metų pavasario. Jis atskleidžia, kad sumo robotų konstravimas prasideda nuo pagrindinių detalių sukomponavimo reikiamo dydžio dėžutėje. „Sudedami varikliai, baterijos, pagrindiniai jutikliai, po to vyksta kūryba ir „Tetrio“ dėliojimas: į likusią vietą ir svorį galima pridėti roboto savybes pagerinančių elementų, leisiančių lengviau nugalėti priešininką“, – patirtimi dalijosi studentas.
Konstruojant robotą Giedriui ypatingų sunkumų neiškilo. „Idėja buvo aiški nuo pat pradžių, o tik prasidėjus darbui atsirasdavo vis naujų įžvalgų. Taip robotas pamažu tobulėjo“, – sakė jis. Pasak studento, pagrindiniai 3 kg sumo robotų konstravimo sunkumai susiję su reikiamų detalių gavimu-gaminimu ir surinkimu, kadangi detales reikia užsakinėti iš viso pasaulio. Nepasilikus pakankamai laiko jų pristatymui – nepavyksta įgyvendinti visų sumanymų. Giedrius džiaugiasi, kad ruošiantis varžyboms galėjo ramiai įsitraukti į darbus, kadangi finansavimą užtikrino Panevėžio miesto savivaldybės ir KTU skirta parama – ji suteikė galimybę užsakyti reikalingas detales, leidusias sukurti geriausią įmanomą robotą.
Sužavėjo japoniškų robotų varžybų tvarka
Giedrius tikina, kad Japonijoje organizuojamos varžybos savo kultūra skiriasi nuo vykstančių Europoje. „Pavyzdžiui, didžiausios Europoje Estijoje vykstančios „Robotex“ varžybos būna tikrai profesionalios, tačiau japoniška tvarka ir įdirbis vis dėlto sužavi“, – teigė jis.
Robotų konstruotojai turi pereiti labai rimtą patikrą, kur tikrinamas ne tik roboto dydis ir svoris, bet apžiūrimos ir visos apsaugos, tikrinama baterijos pagaminimo data, serijos numeris, įdėtos apsaugos roboto sugedimo atveju.
„Tai tikrai ilgas ir sudėtingas procesas kūrėjams, kur reikia pasistengti įtikti profesionaliai komisijai“, – aiškina Giedrius. Pasak jo, buvo nemažai robotų, kurie neatitiko techninių reikalavimų, ir jiems nebuvo leista startuoti.
„Taip pat labai patiko pati varžybų eiga. Robotų kovas stebėjo bent 4 teisėjai, kurie akylai sekė, ar dalyviai laikosi taisyklių. Čia buvo vertinamas kiekvienas judesys: ar robotas laiku padedamas ant arenos, ar dalyvis neprisilietė prie pakylos, ar robotas iki prasidedant kovai nepažeidė arenos paviršiaus ir pan. Visi šie pažeidimai robotistui galėjo kainuoti taškus“.
Pirmojoje dienos pusėje vyko „All Japan Robot Sumo“ turnyras, kuriame dalyvavo vien tik japonai. „Tai Japonijos vidaus finalinis turnyras. Jame kovojo labai stiprūs robotai, tačiau tik keli prizininkai gavo teisę dalyvauti „International“ varžybų dalyje ir rungtis su kitų šalių atstovais“.
Po pietų atėjo laikas ir tarptautiniams sumo robotų varžybų dalyviams – jie dėl geriausiųjų vardo kovojo su Japonijos vidaus finalinio turnyro nugalėtojais. Turnyras vyko eliminavimo kovų principu. Šis principas, pasak KTU studento, sudėtingas tuo, kad kovotojai neturi galimybės susirungti su visais dalyvaujančiais robotais, bet burtų keliu gauna pirmuosius priešininkus, kuriuos nugalėję turnyrine lentele keliauja aukštyn.
„Sunkumas tame, kad jei laimė tau nesišypso ir pirmose kovose rungiesi su stipresniu priešininku, keliauti į kitą etapą šansų mažėja“, – teigia G. Liaučys. Lietuviui nepasisekė, nes jo priešininku tapo vienas iš varžybų nugalėtojų – jei kovos rezultatas būtų buvęs kitoks, Japonijoje Giedrius greičiausiai būtų užėmęs aukštesnę poziciją.
Iš Japonijos grįžo su naujomis idėjomis
Nepaisant varžybų baigties, Giedrius džiaugiasi savo pasiekimu ir tuo, ko išmoko iš varžovų. Jo teigimu, labai dažnai robotų kūrėjai yra spontaniški ir savo kūrinius tobulina netgi varžybų vietoje. Tuo tarpu japonai atvyksta visiškai paruošę namų darbus, nes varžybų sąlygos ir jose naudojamas inventorius jiems yra pažįstamas.
„Daugelyje Japonijos mokymo įstaigų, kurios įsitraukusios į šia veiklą, yra robotų testavimui ir varžybų ruošimuisi būtina įranga. Iš kitų šalių atvykusiems dalyviams tenka įdėti nemažai darbo ir pastangų siekiant suderinti robotą maksimaliai geram pasirodymui“, – sako Giedrius.
Pasak jo, sumo robotų varžybose galioja dėsnis, kad dailiausi – mažiausiai stiprūs. Tuo tarpu japonų robotai nėra dailūs. G. Liaučys atskleidžia, kad sulūžus robotui, taisymui nėra laiko, nes kovos vyksta itin greitai. „Varžybos vyksta per greitai, todėl rimtas gedimas tolygus varžybų baigčiai. Daugelis robotų balansuoja ties savo galimybių riba, viršydami visus techninius parametrus“. Pasisėmęs patirties Giedrius kitoms varžyboms ruošiasi konstruoti robotą „vėžlį“. „Nors šiose varžybose sukonstruotas „zuikis“ nenuvylė, išbandyti kitą techniką ir strategiją būtų labai įdomu“, – teigia jis.
Iš Japonijos Giedrius grįžo įkvėptas, todėl stengsis nuvykti ir į kitas sumo robotų varžybas Japonijoje bei nugalėti dar daugiau dalyvių. „Prognozuojama, kad kitais metais nebus atskirų varžybų vietiniams ir tarptautiniams kovotojams, todėl azartas turėtų būti dar didesnis“, – tikina studentas.
Todėl dabar pagrindinis Giedriaus tikslas – dalyvauti varžybose, kuriose, kaip ir pernai, būtų galima laimėti kelialapį, leisiantį dalyvauti varžybose Japonijoje. „Turbūt tai bus varžybos Latvijoje, Lenkijoje arba Rumunijoje“, – ateities atskleidžia KTU studentas.
Parodos lankytojas: robotas drabužius lanksto geriau, nei tai daro mano žmona
2018 01 20 08:40Tokijuje vykstančioje robotikos parodoje savo naujausius kūrinius pristato beveik 200 gamintojų. Palyginus su praeitų metų statistika, parodos dalyvių skaičius 2018 metais išaugo kone du kartus. Ši pramonės šaka sulaukia vis didesnio susidomėjimo, tad kritikai vis dažniau kelią klausimą, ar jau artimoje ateityje robotai nepaliks žmonių be darbo – juk robotikos kūriniai neretai su įvairiomis užduotimis susidoroja žymiai greičiau ir kokybiškiau.
Inf. šaltinis: DELFI.TV