KTU studentas: „Sumo robotų konstravimas – tai kūryba ir savotiškas „Tetrio“ dėliojimas“
2018 01 21 15:01
Jie vis daugiau darbų atlieka už žmones ir, neabejojama, ateityje visiškai įsilies į kasdienį gyvenimą. Jau dabar jų konstravimu noriai domisi ne tik profesionalūs inžinieriai, bet ir studentai. Štai praėjusių metų pabaigoje Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) studentas Giedrius Liaučys dalyvavo pasaulinio lygio sumo robotų varžybose Japonijoje ir pateko tarp geriausiųjų pasaulyje.
Valdymo technologijų magistrantūros studentas bei Technologijų mokymo centro (TMC) būrelių mokytojas kelialapį į Japonijoje vykstančias varžybas „International Robot Sumo“ laimėjo praėjusių metų pavasarį – olimpiadoje „Robotiada 2017“. Sukonstravęs robotą „Ciongs“ Giedrius gavo vieną iš dviejų kelialapių, skirtų dalyviams iš Lietuvos.
Po tarptautinio lygio robotų varžybų, kuriose dalyvavo 92 dalyviai iš viso pasaulio, Giedrius gali vadintis vienu iš geriausių sumo robotų kovotojų pasaulyje – 3 kg robotų kategorijoje jis pateko tarp 16-os geriausiųjų.
Roboto kūrimas – kaip „Tetris“
Studentas pasakoja, kad 3 kg sumo robotai būna arba greiti, arba sunkūs, o kūrėjai juos vadina „zuikiais“ ir „vėžliais“. Konstruotojus riboja svoris ir roboto matmenys, taip pat yra daugybė kitų saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, turi būti ne senesnės kaip 2 metų baterijos bei įdiegti saugikliai, kurie neleistų robotui užsiliepsnoti.
Giedrius varžyboms ruošėsi nuo 2017 metų pavasario. Jis atskleidžia, kad sumo robotų konstravimas prasideda nuo pagrindinių detalių sukomponavimo reikiamo dydžio dėžutėje. „Sudedami varikliai, baterijos, pagrindiniai jutikliai, po to vyksta kūryba ir „Tetrio“ dėliojimas: į likusią vietą ir svorį galima pridėti roboto savybes pagerinančių elementų, leisiančių lengviau nugalėti priešininką“, – patirtimi dalijosi studentas.
Konstruojant robotą Giedriui ypatingų sunkumų neiškilo. „Idėja buvo aiški nuo pat pradžių, o tik prasidėjus darbui atsirasdavo vis naujų įžvalgų. Taip robotas pamažu tobulėjo“, – sakė jis. Pasak studento, pagrindiniai 3 kg sumo robotų konstravimo sunkumai susiję su reikiamų detalių gavimu-gaminimu ir surinkimu, kadangi detales reikia užsakinėti iš viso pasaulio. Nepasilikus pakankamai laiko jų pristatymui – nepavyksta įgyvendinti visų sumanymų. Giedrius džiaugiasi, kad ruošiantis varžyboms galėjo ramiai įsitraukti į darbus, kadangi finansavimą užtikrino Panevėžio miesto savivaldybės ir KTU skirta parama – ji suteikė galimybę užsakyti reikalingas detales, leidusias sukurti geriausią įmanomą robotą.
Sužavėjo japoniškų robotų varžybų tvarka
Giedrius tikina, kad Japonijoje organizuojamos varžybos savo kultūra skiriasi nuo vykstančių Europoje. „Pavyzdžiui, didžiausios Europoje Estijoje vykstančios „Robotex“ varžybos būna tikrai profesionalios, tačiau japoniška tvarka ir įdirbis vis dėlto sužavi“, – teigė jis.
Robotų konstruotojai turi pereiti labai rimtą patikrą, kur tikrinamas ne tik roboto dydis ir svoris, bet apžiūrimos ir visos apsaugos, tikrinama baterijos pagaminimo data, serijos numeris, įdėtos apsaugos roboto sugedimo atveju.
„Tai tikrai ilgas ir sudėtingas procesas kūrėjams, kur reikia pasistengti įtikti profesionaliai komisijai“, – aiškina Giedrius. Pasak jo, buvo nemažai robotų, kurie neatitiko techninių reikalavimų, ir jiems nebuvo leista startuoti.
„Taip pat labai patiko pati varžybų eiga. Robotų kovas stebėjo bent 4 teisėjai, kurie akylai sekė, ar dalyviai laikosi taisyklių. Čia buvo vertinamas kiekvienas judesys: ar robotas laiku padedamas ant arenos, ar dalyvis neprisilietė prie pakylos, ar robotas iki prasidedant kovai nepažeidė arenos paviršiaus ir pan. Visi šie pažeidimai robotistui galėjo kainuoti taškus“.
Pirmojoje dienos pusėje vyko „All Japan Robot Sumo“ turnyras, kuriame dalyvavo vien tik japonai. „Tai Japonijos vidaus finalinis turnyras. Jame kovojo labai stiprūs robotai, tačiau tik keli prizininkai gavo teisę dalyvauti „International“ varžybų dalyje ir rungtis su kitų šalių atstovais“.
Po pietų atėjo laikas ir tarptautiniams sumo robotų varžybų dalyviams – jie dėl geriausiųjų vardo kovojo su Japonijos vidaus finalinio turnyro nugalėtojais. Turnyras vyko eliminavimo kovų principu. Šis principas, pasak KTU studento, sudėtingas tuo, kad kovotojai neturi galimybės susirungti su visais dalyvaujančiais robotais, bet burtų keliu gauna pirmuosius priešininkus, kuriuos nugalėję turnyrine lentele keliauja aukštyn.
„Sunkumas tame, kad jei laimė tau nesišypso ir pirmose kovose rungiesi su stipresniu priešininku, keliauti į kitą etapą šansų mažėja“, – teigia G. Liaučys. Lietuviui nepasisekė, nes jo priešininku tapo vienas iš varžybų nugalėtojų – jei kovos rezultatas būtų buvęs kitoks, Japonijoje Giedrius greičiausiai būtų užėmęs aukštesnę poziciją.
Iš Japonijos grįžo su naujomis idėjomis
Nepaisant varžybų baigties, Giedrius džiaugiasi savo pasiekimu ir tuo, ko išmoko iš varžovų. Jo teigimu, labai dažnai robotų kūrėjai yra spontaniški ir savo kūrinius tobulina netgi varžybų vietoje. Tuo tarpu japonai atvyksta visiškai paruošę namų darbus, nes varžybų sąlygos ir jose naudojamas inventorius jiems yra pažįstamas.
„Daugelyje Japonijos mokymo įstaigų, kurios įsitraukusios į šia veiklą, yra robotų testavimui ir varžybų ruošimuisi būtina įranga. Iš kitų šalių atvykusiems dalyviams tenka įdėti nemažai darbo ir pastangų siekiant suderinti robotą maksimaliai geram pasirodymui“, – sako Giedrius.
Pasak jo, sumo robotų varžybose galioja dėsnis, kad dailiausi – mažiausiai stiprūs. Tuo tarpu japonų robotai nėra dailūs. G. Liaučys atskleidžia, kad sulūžus robotui, taisymui nėra laiko, nes kovos vyksta itin greitai. „Varžybos vyksta per greitai, todėl rimtas gedimas tolygus varžybų baigčiai. Daugelis robotų balansuoja ties savo galimybių riba, viršydami visus techninius parametrus“. Pasisėmęs patirties Giedrius kitoms varžyboms ruošiasi konstruoti robotą „vėžlį“. „Nors šiose varžybose sukonstruotas „zuikis“ nenuvylė, išbandyti kitą techniką ir strategiją būtų labai įdomu“, – teigia jis.
Iš Japonijos Giedrius grįžo įkvėptas, todėl stengsis nuvykti ir į kitas sumo robotų varžybas Japonijoje bei nugalėti dar daugiau dalyvių. „Prognozuojama, kad kitais metais nebus atskirų varžybų vietiniams ir tarptautiniams kovotojams, todėl azartas turėtų būti dar didesnis“, – tikina studentas.
Todėl dabar pagrindinis Giedriaus tikslas – dalyvauti varžybose, kuriose, kaip ir pernai, būtų galima laimėti kelialapį, leisiantį dalyvauti varžybose Japonijoje. „Turbūt tai bus varžybos Latvijoje, Lenkijoje arba Rumunijoje“, – ateities atskleidžia KTU studentas.
Parodos lankytojas: robotas drabužius lanksto geriau, nei tai daro mano žmona
2018 01 20 08:40Tokijuje vykstančioje robotikos parodoje savo naujausius kūrinius pristato beveik 200 gamintojų. Palyginus su praeitų metų statistika, parodos dalyvių skaičius 2018 metais išaugo kone du kartus. Ši pramonės šaka sulaukia vis didesnio susidomėjimo, tad kritikai vis dažniau kelią klausimą, ar jau artimoje ateityje robotai nepaliks žmonių be darbo – juk robotikos kūriniai neretai su įvairiomis užduotimis susidoroja žymiai greičiau ir kokybiškiau.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotės humanoidės Sofijos kūrėjas: keliaudami supakuojame ją į dėžes
2018 01 18 08:01Visą pasaulį apskriejo žinia, kad dirbtinio intelekto robotė Sofija gavo Saudo Arabijos pilietybę. Robotę pagaminusi Honkongo kompanija sako, kad būtent tokio susidomėjimo jie ir nori. Nors atsiradus robotei Sofijai sunerimta dėl žmonijos ateities, „Hanson Robotics“ vadovas laiko tai reikšmingu žingsniu technologijų srityje.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Naujos kartos robotai autizmo sutrikimą turintiems žmonėms padės susirasti darbą
2018 01 17 13:24„Alyx“ – robotas, padedantis autizmo sutrikimą turintiems žmonėms atpažinti ir suprasti socialinius signalus. Anot ekspertų, tai gyvybiškai svarbus įgūdis bet kurioje darbovietėje. Autizmo sutrikimą turinčių žmonių kategorijoje nedarbo lygis gana didelis: etatinį apmokamą darbą turi vos 16 proc. Mokslininkai iš Škotijos įsitikinę, kad „Alyx“ gali šią statistiką pagerinti.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Sukurtas robotas, kuris Marse statys bazę astronautams
2018 01 13 09:11Vokiečių inžinieriai sukūrė ir patobulino robotą, skirtą atlikti įvairias užduotis kitose planetose – tikimasi, kad tokio tipo droidai padės Marse pastatyti bazę, kurioje vėliau įsikurs atskridę astronautai, rašoma svetainėje „Wired“.
Kalbos apie Marso kolonizavimą pastarąjį dešimtmetį iš fantastinių svaičiojimų pavirto gana realiais planais – šiandien tam ruošiasi ne tik NASA, bet ir privačios kompanijos, matančios pelningą perspektyvą kosmoso tyrimų srityje. Visgi kelionė iki Marso truks gana ilgai, o aplinka Raudonosios planetos paviršiuje yra mirtinai pavojinga žmogui, tad inžinieriai šiuo metu kuria planus, kaip galima būtų pirmiausiai pastatyti pirmųjų astronautų gyvybes ir sveikatą apsaugančius statinius.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/62206/.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Naujos kartos ir revoliucinės išvaizdos dronas „MQ-25 Stingray“ pralenkė laiką?
2018 01 12 08:20Baigiantis 2017-iesiams amerikiečių kompanija „Boeing“ surengė išties įspūdingą reklaminę akciją savo naujajam gaminiui. Pradžioje pasirodė pirmosios nuotraukos su uždengtu gaminiu. Kas iškart visiem entuziastams sukėlė klausimą, „kas čia bus pristatyta?“. Vėliau pasirodė oficiali informacija apie droną ir atidengto orlaivio nuotrauka. Su vienu kabliuku apkalboms. Dar vėliau labai trumpas filmukas.
Ir visa tai skirta „MG-25“ gavusiam simbolinį pavadinimą „Stingray“ (ilgauodegė raja). Jis nebus slaptas žvalgybos dronas. Jis neturės ginklų. Jis nestebės jokių jūrų ar sausumos plotų. Tai techniškai svarbiam, bet jaudulio nekeliančiam darbui skirta technika. Šis žmogaus nepilotuojamas lėktuvas bus skraidantis dronas – degalų pildymo orlaivis.
Pristatymo metu pateikta „MQ-25 Stingray“ nuotrauka
©Boeing
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/62200/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Renginys Nacionalinėje bibliotekoje sutraukė žaisti kompiuteriu ne tik vaikus, bet ir tėvelius
2018 01 10 18:03Paskutinį 2017 metų penktadienį, Martyno Mažvydo bibliotekoje rinkosi vaikai ir jų tėvai. Visi skubėjo į pirmąjį tokį Lietuvoje renginį „Mokomės programuoti žaisdami Minecraft!“, kurį organizavo Robotikos mokykla. Renginys subūrė daugiau nei 250 bendraminčių su tėveliais iš viso Vilniaus, kurie norėjo ne tik susipažinti, bet išmokti programuoti su naująja „Minecraft“ edukacine versija.
„Minecraft: Education Edition“ – tik prieš metus pasirodžiusi, populiaraus ir visiems vaikams ne tik pasaulyje bet ir Lietuvoje žinomo žaidimo, naujausia versija, skirta mokytis programuoti. Programavimas vyksta naudojant „plyteles“, todėl vaikai lengvai perpranta programavimo esminius principus ir logiką, susipažįsta su pagrindais. Pats žaidimas pirmą kartą pasirodė 2011 metais. Jį sukūrė švedas Markus Persson. Kadangi tai yra atviro pasaulio žanro žaidimas, programavimas puikiai įsiterpia į žaidimo konceptą.
Visą dieną vaikai turėjo paprastą užduotį – suprogramuoti robotuką, kuris už juos kurs „Minecraft“ pasaulį, statys tiltus, namus, kas duobes. Tačiau paaiškėjo, kad užduotis nėra jau tokia elementari ir tam reikia daug pastangų ir noro. Gerai, kad vaikams susidoroti su sunkumais padėjo Lietuvoje gerai žinomi „Youtube“ turinio kūrėjai Darius Kniūkšta (Dariuscxz) ir Gediminas Gabalis (Vėjavaikis).
Kaip teigia pats Darius: „Su šituo žaidimu mes jaunimą galime išmokyti visų programavimo pagrindų: mes galime juos laisvai supažindinti, kas yra ciklai, kintamieji, kas yra loginiai tikrinimai, kaip veikia masyvai, visokios funkcijos ir metodai ir apskritai visą programavimo principą. Mūsų pasaulis paremtas technologijomis ir dabartiniam žmogui nesuprasti, kaip veikia mūsų pasaulis yra labai didelis trūkumas.“
Po renginio savo įspūdžiais dalinęsi tėveliai džiaugiasi, kad „Minecraft“ pridėjo programavimo funkciją ir džiaugiasi, kad renginio metu turėjo galimybę patys prisiliesti prie programavimo ir susižavėti „Minecraft“ žaidimu, kaip ir jų vaikai.
Pabaigoje pačių aktyviausių, geriausių ir greičiausių dalyvių laukė prizai, kurie bus dalinami ir kiekvienam prisijungsiančiam prie nuotolinių „Minecraft“ kursų iš namų. Renginį organizavusi Robotikos mokykla džiaugiasi tokiu dideliu vaikų, ir net jų tėvelių, susidomėjimu.
Matydami didelį susidomėjimą, organizatoriai ketina nesustoti ties vienu renginiu ir ragina registruotis ateinantiems mokymams bei pasinaudoti galimybe paprastai ir smagiai išmokti programuoti ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. O negalintiems dalyvauti ar norintiems ir toliau gilinti savo žinias, siūloma užsiregistruoti nuotoliniams mokymams.
Ar įmanoma sukurti robotą, kuris gebėtų jausti?
2017 12 31 12:19Žmonės patiria įvairiausias emocijas: džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį. Manoma, kad ir kai kurie gyvūnai gali turėti šią ypatybę. Robotai, kaip antai savaeigiai automobiliai, kurių jau dabar galima pamatyti kai kurių miestų gatvėse, taip pat įgyja vis daugiau žmonėms būdingų gebėjimų. Tačiau ar įmanoma robotą ištobulinti tiek, kad jis pradėtų jausti? Ir ar mes to apskritai norėtume? Kad robotai būtų kaip žmonės, jiems reikalingas kūnas, gebėjimas įvertinti situaciją ir kultūra, straipsnį žurnale „Psychology Today“ pradeda Kanados Vaterlo universiteto filosofijos profesorius, knygų autorius dr. Paulas Thagardas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/62067/.
Inf. šaltinis: LRT
Panevėžiečio robotas dalyvavo sumo kovose Japonijoje
2017 12 30 11:17Prieš pat Kalėdas panevėžietis Giedrius Liaučys sugrįžo iš Japonijos, kur dalyvavo pasaulinio lygio sumo kovose. Į sumo imtynininką visai nepanašus jaunuolis juokavo, kad šį kartą kovėsi ne pats, o į kovą pasiuntė savo sukurtą robotą „Ciongs“, kuris žemaitiškai, pasak Giedriaus, reiškia skersvėjį.
Svorio kategorijoje iki 3 kg, Giedriaus sukurtas autonominis robotas pateko į „Internacional Robot Sumo“ didijį finalą, kuriame kovojo 92 dalyviai iš įvairių pasaulio kampelių ir gali pagrįstai didžiuotis esantis tarp šešiolikos geriausių sumo kovų robotų pasaulyje šioje kategorijoje.
Su savo kūriniu Giedrius atstovavo KTU Panevėžio fakulteto Technologijų mokymo centro komandai, kurioje be roboto ir jo kūrėjo yra ir asistentas Audrius Malūkas iš Klaipėdos. Giedriaus užduotis prieš pasaulinio lygio varžybas buvo sukurti kuo „protingesnį“ kovotoją, o jo komandos draugas Audrius buvo atsakingas už varžybų strategiją.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/62071/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Ateities profesija: ko mokyti vaikus, kad jie galėtų konkuruoti su robotais?
2017 12 29 12:172050-aisiais atsiras nauja žmonių, kurių patirtis, gebėjimai ir išsilavinimas taps visiškai nebereikalingi visuomenėje, klasė. Tokiems „niekam nereikalingiems žmonėms“ paprasčiausiai nebeliks tinkamo darbo, rašoma BBC.
Tokios klasės pasirodymą savo knygoje „Homo Deus“ prognozavo ir vienas iš žymiausių futurologų, istorikas bei rašytojas Yuvalis Noah Harari. Tokia perspektyva gresia tiems, kurie „nebesukuria jokios ekonominės, politinės ar net meninės vertės, tiems, kurie neprisideda prie visuomenės klestėjimo“, tvirtina mokslininkas. Auganti nelygybė, profesijų išnykimas dėl tobulėjančios procesų automatizacijos ir kitos staigiai besikeičiančios darbo rinkos problemos jau šiandien verčia mus nervintis ir susimąstyti apie savo vietą ateities pasaulyje.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/62048/.
Inf. šaltinis: tv3.lt