„SoFi“ – į žuvį neįtikėtinai panašus nuotoliniu būdų valdomas povandeninis robotas
2018 03 27 08:41„SoFi“ labai ypatinga žuvis. Tiesą sakant, net ne žuvis, o į žuvį neįtikėtinai panašus nuotoliniu būdų valdomas povandeninis robotas, po vandeniu atliekantis labai svarbią misiją – stebintis povandeninį pasaulį ir renkantis duomenis apie vandens taršą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Išmanūs namai: penki patarimai, kaip juose įdarbinti robotus
2018 03 22 16:53Robotai dar neseniai vaikščiojo tik knygose ar fantastiniuose filmuose. Šiandien jie jau gali vaikštinėti mūsų namuose ir nudirbti ne vieną naudingą darbą: nuo augintinių priežiūros, vejos pjovimo ar net iki pagalbos atsikelti ryte.
„Mažas robotas-siurblys, periodiškai išgąsdinantis namų katiną, ar dirbtinio intelekto asistentas mūsų telefone jau nebestebina. Tačiau rinkoje yra dar daugiau robotų, kurie tik laukia, kol galės iš mūsų perimti nuobodžius darbus ir išmaniai palengvinti kasdienybę. Turime visas galimybes susikurti tokius namus, kuriuos dar visai neseniai matėme tik fantastiniuose filmuose“, – sako „Bitės Profas“ Egidijus Adomkaitis ir dalinasi penkiais patarimais, kaip sumaniai pasinaudoti robotų pagalba.
Pirmas patarimas: robotas-draugas namuose
„Varomas dirbtiniu intelektu, socialus robotas „Jibo“ iš veido ir balso gali atskirti iki 16 žmonių, tokiu būdu sukurdamas individualius potyrius kiekvienam šeimos nariui. Šis robotas pasižymi begale funkcijų, pavyzdžiui, gali paleisti kiekvieno žmogaus mėgstamą muziką ar jus nufotografuoti, kai paprašysite. Taip pat jis kuo puikiausiai gali pasakoti anekdotus, skambinti jūsų draugams ar net pagaminti kavos. Jums palikus namus, robotas veiks kaip saugumo kamera ir filmuos objektus, kurie juda ar skleidžia garsą“, – sako E. Adomkaitis.
Antras patarimas: jūsų augintinio prižiūrėtojas
Naminius augintinius turintiems žmonėms nepamainomu pagalbininku gali tapti gyvūnėlių maitinimo robotas „Andrew James Automatic Pet Feeder“: „Jis geba pašerti jūsų keturkojį, jei užtrukote ilgiau darbe ar nespėjote to atlikti ryte. Pačiame robote yra integruota net ledo kamera, kuri maistą išlaiko šviežią kur kas ilgiau. Taip pat įrenginyje yra keturios maisto talpyklos, pagal kurias galite nustatyti porcijų dydį augintiniui. Jei nerimaujate, ką jūsų augintis veikia namuose, pagelbės kitas robotas – „Furbo Dog Camera“. Jis leidžia ne tik stebėti ar girdėti keturkojį, bet ir kalbėtis su juo ar pradžiuginti skanėstu“, – sako E. Adomkaitis.
Trečias patarimas: robotas-žadintuvas
Ne vienam mūsų pabusti ryte laiku – didelis iššūkis. Todėl turintiems įprotį nuolat spausti „snausti“ padės robotas-žadintuvas: „Tocky“ robotas, atėjus nustatytam laikui keltis, pradės skambėti ir ridentis po kambarį, taigi norėdami jį išjungti turėsite išlipti iš lovos ir pagauti. Jei tai atrodo per paprasta užduotis ir vėliau vis tiek norėsite sugrįžti į patalus, didesnį iššūkį suteiks robotas „Clocky“, turintis du didelius ratus ir galintis įveikti visas ant jūsų namų grindų esančias kliūtis“, – pasakoja „Bitės Profas“.
Ketvirtas patarimas: namų tvarką palaikantys robotai
Vienas iš akivaizdžiausių robotų panaudojimo būdų – namų tvarkos užtikrinimas: „Pavyzdžiui, išmanus ir besimokantis dulkių siurblys „Samsung POWERbot“ geba tyrinėti aplinką ir pagal ją sudaryti sau optimaliausią maršrutą siurbti grindis. Jei domina dar didesnis funkcionalumas, pravers „Hobot Legee 668“, kuris yra puikus pasirinkimas universaliam valymui. Įrenginys geba ne tik išsiurbti dulkes, bet ir išvalyti sausai, išpurkšti grindis vandeniu ir jas išplauti. Pastarojo brolis – „Hobot-288“ išvalys ir langus“, – teigia bendrovės atstovas.
Penktas patarimas: robotas kiemo tvarkai užtikrinti
Vejos pjovimui pasitarnaus „Bosch Indego“. Belaidis, išmanus įrenginys turi kliūčių daviklius, PIN kodo apsaugą, signalizaciją bei greitąją peilio stabdymo funkciją, jei yra pakeliamas. Robotas optimaliai paskaičiuoja lygiagrečių juostų maršrutą, todėl veja niekuo nenusileis futbolo aikštelei.
Turintiems baseinus nuo nuolatinės jų priežiūros išgelbės robotas „Zodiac OV3400“. Šis išmanusis pagalbininkas išvalys baseino grindis, sienas bei išfiltruos vandenyje susikaupusius net ir smulkiausius nešvarumus. Roboto dirbtinis intelektas puikiai nuskanuoja baseino plotą ir prisitaiko optimaliausią valymo maršrutą, o puikūs inžineriniai sprendimai leidžia išvalyti įvairių formų, paviršių ir nuolydžių baseinus.
Laida „IT+“: emocijas analizuojantys darbo pokalbiai ir daržuose dirbsiantys robotai
2018 03 15 08:01Šį kartą naujienose papasakosime apie dirbtinio intelekto programas, galinčias analizuoti darbo pokalbio vaizdo įrašuose esančių kandidatų veidus ir suskirstyti juos pagal asmenines savybes. Taip pat klausime, ar daržoves švelniai skinantys robotai leis žmonėms pailsėti nuo darbų daržuose?
Inf. šaltinis: Laida „IT+“
„Walk – Man“ robotas tapo lieknesnis ir greitesnis
2018 03 14 15:00Pro duris įeina naujasis, patobulintas „Walk – Man“ robotas humanoidas. „Walk – Man“, sukurtas kaip robotas – gelbėtojas pavojaus atvejams, praėjo kelis bandymus laboratorijose, kur buvo valdomas žmonių. Per šiuos bandymus robotas įėjo į pavojingą patalpą, užsuko vožtuvą, kad sustabdytų tariamą dujų nuotėkį, atlaisvino sau kelią nuo nuolaužų ir, galiausiai, aktyvavo ugnies gesintuvą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Lietuviams yra kur tobulėti: robotų šventėje „Robotiada“ nestigo laimėtojų iš užsienio
2018 03 08 14:11„Robotiada 2018“, vykusi kovo 3 d. LITEXPO parodų rūmuose, sutraukė daugiau nei 10000 lankytojų per vieną dieną. Čia rinkosi ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš užsienio. Juos traukė technologijų paroda, pramogos, dirbtuvės ir žinoma robotų kovos.
Kauniečiai nuskynė prizines vietas FLL
Šiais metais vyko 8 tipų varžybos. Jauniesiems 9–16 m. dalyviams svarbiausios buvo „First LEGO league“ varžybos: jų metu TOP 16 komandų varžėsi dėl galimybės atstovauti Lietuvą pasauliniuose FLL čempionatuose. Šiais metais sėkmė šypsojosi Kauno Jėzuitų gimnazijos atstovams: jų komandos nuskynė visas 3 vietas ir įgijo teisę vykti į čempionatus. Pirmoji vieta ir Robotikos akademijos prizas 1000 € atiteko ir praėjusiais metais laimėjusiai PHOENIX komandai. Komandos vadovas A. Juškauskas pasidžiaugė, kad nuo rugsėjo dirbusi komanda iškovojo aukštą laimėjimą.
„Ši komanda dirbo ilgai ir nuoširdžiai, tikrai su komanda keliausime į Jungtines Amerikos Valstijas. Ši komanda dėl amžiaus apribojimų varžėsi „Robotiadoje“ paskutinį kartą, tad tikime, kad ši kelionė motyvuos ir paskatins vaikus toliau gilintis į technologijas ir atradimus“, – sakė Albertas Juškaukas, Jėzuitų komandos vadovas.
Antroji vieta atiteko komandai ROBO-SAPIENS, Kauno Jėzuitų gimnazija. Trečiąją vietą iškovojo „Lionfish“, taip pat Kauno Jėzuitų gimnazija. Šių metų naujovė FLL rungtyje – vieši projektų pristatymai. Tai leido daug didesnei auditorijai pamatyti ir įvertinti jaunųjų kūrėjų inovacijas.
Kitų robotų varžybos: džiaugsmas ir lietuviams ir užsienio svečiams
Mini sumo rungtis turėjo kaip niekad daug dalyvių. Tarp 65 dalyvių prizines vietas iškovojo:
- 1 vieta robotas „Stream Rem2“ – Šiaulių jaunųjų technikų centras, Renatas Montvilas
- 2 vieta robotas „Shark“ – Latvijos Robotu skola, Aleksandrs Tikacovs
- 3 vieta robotas „SU-Neutron“ – Tautvydas Rakštys
LEGO sumo rungtis sulaukė dalyvių nuo 8 iki 55 metų, tačiau sėkmės šypsojosi Pakruojo rajono komandai „Optimistai“ – ji užėmė visas 3 prizines vietas.
- 1 vieta robotas „Miražas“ – kūrėjas Tomas Šibirkštis
- 2 vieta robotas „Skorpionas“ – kūrėjas Saulius Tribulaitis
- 3 vieta robotas „Robozauras“ – kūrėjas Erikas Vaidžiulis
Pirmą kartą „Robotiadoje“ vyko „iRobot“ dulkių siurblių kovos. Iš 25 komandų tik 5 buvo lietuvių, tad kova buvo nuožmi – pirmos vietos laimėtojas varžėsi ne tik dėl piniginio prizo, bet ir dėl naujo „iRobot“ siurblio, kuris, žinoma, bus perdarytas į kovinį robotą. Šioje rungtyje lietuviai deja nenuskynė prizinių vietų, nors Panevėžio atstovai kovėsi įnirtingoje kovoje.
- 1 vieta robotas „Panna“ – Latvijos robotu skola, Māris Galauskis
- 2 vieta robotas „Mildiņš“ – Latvijos Valmieras Viestura vidusskola / Robotu Skola, Roberts Cipruss
- 3 vieta robotas „Opis“ – Latvijos Valmieras Viestura vidusskola / Robotu Skola, Kalvis Zaļaiskalns
3 kg Sumo visad sutraukia daugybę žiūrovų, kadangi šie nedideli robotukai turi tiek galios, kad pastumia 300 kg sveriantį daiktą. Pirmas dvi vietas iškovojo Latvijos robotai, tačiau 3 vieta atiteko lietuviui, ilgamečiam kovų dalyviui.
- 1 vieta robotas „Masakrator“ – Latvijos SumoMasters komanda, Maciej Wysocki
- 2 vieta robotas „Speedster“ – Latvijos SumoMasters komanda, Maciej Wysocki
- 3 vieta robotas „Vytis“ – KURC, Oleg Lyan
Folkrace lenktynėse visas vietas nuskynė vieno konstruotojo robotai – latvis iš Preili miesto Matīss Buks neslėpė džiaugsmo, kad jo kūriniai geba gerai orientuotis aplinkoje ir įveikti kliūtis. Iš 22 komandų dalyvavo 7 Lietuvos ir 2 Estijos atstovai.
- 1 vieta robotas „MoricsV5“ – Matīss Buks
- 2 vieta robotas „MoricsV6“ – Matīss Buks
- 3 vieta robotas „MoricsV4“ – Matīss Buks
Linijos sekimo rungtyje be lietuvių ir latvių dalyvavo ir iš Egipto atvykę svečiai. Jiems sėkmė šį kartą deja nenusišypsojo.
- 1 vieta robotas „Leila_JJG“ – JJG robotika, Ričardas Gečas
- 2 vieta robotas „SU-Typhoon_B1“ – Nerijus Ramanauskas
- 3 vieta robotas „Seklys“ – Šiaulių robotikos klubas, Aistis Gustas
LEGO linijos sekimo rungtyje laurus skynė užsienio atstovai.
- 1 vieta robotas „ASH“ – Latvijos TSI robotikas klubs, Valerijs Koroļs
- 2 vieta robotas „TäisPööre“ – Estijos Jõekääru komanda, Sander Laumets
- 3 vieta robotas „ROCKET“ – Latvijos TSI robotikas klubs, Danila Spica
2019 metais kovas – robotikos mėnuo
Varžybų dalyviams dalį prizų įsteigusi UAB „Lemona“ ir jos atstovas Tadas Kavaliauskas, sakė, kad „Tokie renginiai kaip „Robotiada“ ugdo vaikų norą domėtis robotika, elektronika, tiksliaisiais mokslais, programavimu. Mūsų įmonės noras yra prisidėti kiek įmanoma prie jaunosios kartos ugdymo, supažindinimo su tiksliaisiais mokslais. Matome vertę tokiose varžybose, nes robotika apima labai daug mokslo sričių, tokių kaip fizika ar matematika, ugdo kruopštumą bei atidumą. Įgytos žinios tikrai pravers vaikams ateityje tiek renkantis profesiją, tiek galbūt ir būsimame darbe. Varžybų metu vaikai ir jaunuoliai kaip tik siekia pranokti vieni kitus, padaryti kaskart dar geriau, tuo pačiu išmokdami ir įsisavindami dar daugiau teorinių žinių ir jas pritaikydami praktiškai“, – sakė T. Kavaliauskas.
2018 metų renginyje „Robotiada“ dalyvavo daugiau nei 500 robotų ir daugiau nei 5000 šeimų. Renginio vadovas Kristijonas Vasiliauskas pasidžiaugė, kad kasmet renginys tampa vis didesnis ir įspūdingesnis. „2019 metais turbūt reiktų kovą paskelbti robotikos mėnesiu, nes matome, kad vienos renginio dienos negana. Šeimos, vaikai ir studentai noriai įsitraukia į robotų kovas, išbando ir patys kuria robotines ir technologines pramogas. Su Vilniaus miesto savivaldybės, MITA palaikymu matome, kad galime žengti dar toliau, pasikviesti įdomesnių pranešėjų, skirti prizus, kurie paskatintų vaikus ir jaunuolius, kurti, tobulėti ir garsinti Lietuvą pasaulyje“, – sakė K. Vasiliauskas.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai.
Robotai ateina: jie keis net medikus ir teisininkus
2018 03 07 08:01
Trečdalis profesijų tiesiog išnyks per artimiausius dešimt metų dėl to, kad tam tikrus darbus galės atlikti robotai. Nuo pat gimimo naujausios technologijos tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi: vaikai žaidžia su šuniukais–robotais, o išmaniaisiais telefonais jie išmoksta naudotis dar nemokėdami skaityti.
Per artimiausius 10–15 metų pasaulis pasikeis neatpažįstamai, robotai užims daugelio žmonių darbo vietas. JAV Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro duomenimis, pramoniniai robotai jau perima tam tikrus darbus, o dėl automatizacijos mažėja likusių darbuotojų algos. Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ atliktas tyrimas parodė, kad dėl automatizacijos procesų jau po 15 metų darbo gali netekti apie 40 proc. JAV gyventojų, 35 proc. vokiečių, 30 proc. britų bei 20 proc. japonų.
Tarp ekspertų – nuomonių skirtumai
Oksfordo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, ateityje visus darbuotojus, dirbančius nekvalifikuotą, automatizacijos reikalaujantį mechaninį darbą, pakeis robotai. Tyrimas atskleidė, kad tai palies siuntų operatorius, paštininkus, pardavėjus, draudimo agentus, kai kuriuos biurų darbuotojus, nekilnojamo turto agentus, statybininkus ir daugelį kitų.
Visgi logistikos optimizavimo srityje Lietuvoje veikiančios bei robotizacijos ir automatizacijos sprendimus diegiančios įmonės „Equinox Europe" vadovė Rasa Beskajevienė mano, kad situacijos dėl robotų, užimsiančių žmonių darbo vietas, dramatizuoti nevertėtų. Pasaulyje ekspertai skirtingai vertina robotizacijos įtaką darbo rinkai. Vieni teigia, kad robotizacija netgi padidins darbo vietų skaičių, sukurs naujų, kiti mano, kad robotizacija įtakos darbo vietoms neturės.
Pasak „Equinox Europe“ direktorės, kol kas robotai daugiausia buvo naudojami gamybos sektoriuje. Jame robotizacija plėtojasi dešimtmečius ir toliau šis procesas judės į priekį tol, kol kils šalių ekonomikos, vyks finansinis pakilimas. Vienintelis pasikeisiantis dalykas – atsiras pažangesni robotai.
Informacinių technologijų korporacijos „Dell“ atstovai pripažįsta, kad naujosios technologijos kurs žmonėms naujas darbo vietas, tačiau jų teigimu, 85 proc. šių profesijų dar net nėra sugalvotos.
Darbdaviams brangių robotų įdarbinimas vis tik yra naudingesnis: robotai greitai atsiperka, gali dirbti be pertraukų bei poilsio dienų, už juos nereikia mokėti tokių didelių mokesčių. Jau dabar robotai dirba darbus, kuriuos dar neseniai galėjo atlikti tik žmonės.
Talkins pensininkams ir neįgaliesiems
Didžiausias pokytis laukiamas paslaugų sektoriuje, kuriame artimiausiu metu ir yra tikimasi didžiausios robotizacijos, kurios nematėme prieš tai.
Vis pažangesnis darosi dirbtinis intelektas, ateityje robotai atliks teisės, medicinos srities darbus. Šiuo metu nuėjus pas gydytoją, didžioji laiko dalis skiriama ligos istorijai, simptomams užrašyti, vėliau ši darbo grandis bus automatizuota. Elementarios teisinės paslaugos taip pat gali būti automatizuotos.
Itin didelis robotizacijos augimas bus pastebimas logistikos sektoriuje. Kita svarbi sritis – buitiniai robotai, kurie vis dažniau pasirodys mūsų gyvenimuose, bus tobulinami. Kai kurie robotai bus skirti pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip pensininkai ir neįgalieji, padėti. Tokie robotai galės palydėti, parodyti, padėti ar atnešti ką reikia.
Lietuva neatsilieka nuo Europos
Paklausta, ar pasaulinės tendencijos sutampa su tuo, ko galime laukti Lietuvoje, R. Beskajevienė tikino, kad mūsų šalis nei kiek neatsilieka nuo likusios Europos. „Manau, kad mes būsime tame pačiame lygyje, kaip ir kitos išsivysčiusios šalys. Turime puikių specialistų, ryšiai su užsienio įmonėmis išlieka aktyvūs, daug lietuvių mokslininkų yra išvažiavę dirbti kitur. Tad robotizacija ateis ir ateis gal netgi sėkmingiau nei kitur", – sakė Kaune įsikūrusios JAV kapitalo įmonės „Equinox Europe“; direktorė R. Beskajevienė.
Laida „IT+“: robotai, galintys atsidaryti duris… Ar tai gera idėja?
2018 03 06 20:33Autonomiškus robotus kurianti įmonė „Boston Dynamics“ pasidalijo keletu vaizdo įrašų, kuriuose į šunis panašūs robotai gana lengvai atsidaro duris ir pro jas praeina. Jų sustabdyti negali net ledo ritulio lazda apsiginklavęs žmogus. Tuo metu Vokietijos miestai planuoja drausti dyzelinu varomų automobilių eismą, o Kalifornija lengvina automobilių be vairuotojų testavimo aplinkybes.
Inf. šaltinis: Laida „IT+“
Pietų Korėjoje sukurtas geriausią draugą galėsiantis atstoti robotukas
2018 03 05 17:57Šis be proto mielas robotukas gali tapti geriausiu jūsų draugu. Barselonoje vykstančioje mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress“ pristatytas vadinamasis socialinis botas sėkmingai naudoja veido ir balso atpažinimo technologijas, tad geba atskirti ir atpažinti skirtingus žmones.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Ar robotai mokės mums pensijas?
2018 03 03 09:01Pastaruoju metu pasaulio mastu vis aktyviau pradedama kalbėti apie prasidėjusią ketvirtąją pramonės revoliuciją bei tai, kaip robotizacijos procesai paveiks valstybių mokestines sistemas. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė neabejoja, kad su mokesčiais susiję pokyčiai yra neišvengiami, tad, tikėtina, jau ateinančios kadencijos mūsų Seimui gali tekti spęsti galvosūkį atsakant į klausimą, ar robotai turi mokėti mokesčius.
Rutininio darbo mažės sparčiausiai
„Ketvirtoji pramonės revoliucija išties jau yra šiandienos realybė. Dirbtinis intelektas veržiasi į pramonę, žemės ūkį, viešąjį bei paslaugų sektorius, ir jau artimoje ateityje didelę dalį darbo vietų užims robotai. Kol kas šie procesai yra spartesni labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tačiau robotizacija jau pasiekė ir į Lietuvą“, – pastebi ASU profesorė A. Miceikienė. Dėl to, kaip robotizacija paveiks darbo rinką bei valstybės biudžetą, šiuo metu labiausiai nerimaujama Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten inovacijos ir vystosi sparčiausiai.
„Netgi vienas žymiausių pasaulio verslininkų, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas, pernai duoto interviu metu yra išreiškęs susirūpinimą bei iškėlęs klausimą, kas laukia žmonijos, kai mūsų darbo vietas masiškai pradės užiminėti robotai. Be abejo, kalba pirmiausiai eina apie rutininį darbą. Tačiau robotai su dirbtiniu intelektu gali atlikti nepalyginti sudėtingesnes užduotis, nei, tarkime, ankstesnės pramonės revoliucijos produktas – konvejeris. Šiuo metu kalbame apie dirbtinį intelektą, t. y. apie robotus, kurie tiek internetinėje erdvėje, tiek betarpiškai geba bendrauti su klientais, atsakyti į klausimus, savarankiškai priiminėti sprendimus. Vadinasi, rutininių darbų jau artimoje ateityje reikės vis mažiau. Štai kodėl pasaulio universitetams, tarp jų ir mūsų universitetui, keliamas uždavinys rengti kūrybingus, gebančius greitus sprendimus priiminėti specialistus, nes paprasto, techninio personalo visuose darbo rinkos sektoriuose liks vis mažiau“, – prognozuoja A. Miceikienė, pastebėdama, kad dėl spartėjančios robotizacijos neišvengiamai augs nedarbas. Ypač tarp tų asmenų, kuriems stigs kūrybinių gebėjimų bei pastangų greitai reaguoti į pokyčius.
Mokslininkė neabejoja, kad jau dabar visoms šalims metas pradėti diskutuoti apie tai, kokios priemonės gali padėti amortizuoti robotizacijos pasekmes jų biudžetams.
Mokesčių sistemose neišvengiamos struktūrinės pertvarkos
„Modeliuojami keli variantai. Kai žmonės išlaisvės nuo rutininių darbų, gali būti kuriama daugiau kitokių naujų darbo vietų. Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pasaulyje ilgėja. Vadinasi, augs senyvo amžiaus asmenų priežiūros poreikis. Didėja ir dėmesys vaikų gerovei, tad reikės vis daugiau specialistų, dirbančių su vaikais. Prognozuojama, jog spartėjant gyvenimo tempui, žmonėms reikės ir vis daugiau psichologinės pagalbos. Kitaip tariant, ateityje daugiau darbuotojų galės būti įdarbinama sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuose. Tačiau išlieka probleminis klausimas: kas finansuos šias darbo vietas, jei spartėjant robotizacijai jų apskritai liks vis mažiau. Vadinasi, valstybės jau dabar turi pradėti galvoti, kaip šią problemą spręs. Vienas iš variantų – trumpinti darbo laiką ir taip išlaikyti didesnį dirbančių žmonių skaičių. Bet ir už trumpesnį darbuotojo darbo laiką darbdaviui vis tiek teks mokėti daugiau. Mat visuomenės lūkesčiai gyvenimo kokybei auga, o tai garantuoja tik didesni atlyginimai. Reikia nepamiršti ir to, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, didės pensinio amžiaus gyventojų skaičius ir juos visus taip pat reikės išlaikyti, tačiau kaip tai reikės padaryti, jei vis mažesnis skaičius dirbančių žmonių mokės gyventojo pajamų, socialinio, sveikatos draudimo mokesčius?“ – robotizacijos keliamus iššūkius komentuoja pašnekovė.
Jos teigimu, mokslininkų nuomonių šiuo atveju yra įvairių, tačiau visi jie sutaria, kad valstybių mokesčių sistemose turės būti vykdomos struktūrinės reformos. „Aišku tai, kad robotai sumažins gamybos bei paslaugų teikimo kaštus ir dėl to padidės įmonių pelnas. Vadinasi, biudžeto deficitą iš dalies kompensuos padidėjęs verslo mokamas pelno mokestis. Tačiau šis mokestis nepadengs skirtumo, kuris susidarys dėl gyventojų pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo įmokų sumažėjimo“, – prognozuoja A. Miceikienė.
Vienas variantų galėtų būti labai žymus pelno mokesčio padidinimas. Yra siūlymų didinti ir netiesioginius mokesčius, pavyzdžiui, PVM. Tačiau pašnekovės nuomone, pastarojo mokesčio tarifo padidinimas problemos neišspręs, nes tam, kad žmonės galėtų mokėti didesnį PVM, jie turi gauti atitinkamai daugiau pajamų.
„Dar vienas probleminis dalykas – socialinio draudimo įmokos. Kuo bus daugiau nedirbančių asmenų, kuo labiau trumpės darbo laikas, tuo daugiau dirbantiems žmonėms reikėtų didinti socialinio draudimo įmokų tarifą. Aišku, pavyzdžiui, bazinės pensijos gali būti mokamos iš valstybės biudžeto, bet klausimas, iš ko valstybei tą biudžetą suformuoti? Vadinasi, lieka kitas kelias – apmokestinti robotus. Tai gali būti daroma arba nuo kiekvieno roboto nuskaičiuojant fiksuoto dydžio mokestį, arba netgi suskirstant robotus į grupes pagal tai, kokio sudėtingumo darbus jie atlieka, kiek ir kokių darbuotojų pakeičia ir kokį duoda pelną“, – vardija pašnekovė.
Tokiu atveju, A. Miceikienės nuomone, valstybės biudžete būtų galima suformuoti fondą, iš kurio žmonėms būtų mokamos senatvės pensijos, kitos socialinės išmokos, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tokiu būdu kompensuojant šiuo metu surenkamų GPM (GPM yra šiuo metu daugiausiai pajamų biudžetui atnešantis mokestis), socialinio, sveikatos draudimų mokesčių praradimus.
Profesorės pastebėjimu, kol kas dar niekas nėra pasiūlęs konkretaus, ekonominiais skaičiavimais pagrįsto varianto, kaip mokesčių sistemos turėtų transformuotis atskirose šalyse. Tačiau siūlymai apmokestinti robotus bei kitaip struktūrizuoti mokestines sistemas skamba vis garsiau. Ypač aktyviai apie tai diskutuoja JAV mokslininkai. Europos Komisija praėjusiais metais taip pat jau sulaukė siūlymo pradėti svarstymą dėl robotų apmokestinimo ar netgi robotizacijos procesų stabdymo versle, taikant mokestinius saugiklius. Tačiau buvo atsakyta, kad tai daryti dar per anksti.
Prie pokyčių prisitaikys tik kūrybiškai mąstantys žmonės
„Pietų Korėja yra pirmoji pasaulio valstybė, priėmusi radikalų sprendimą – ten panaikintos investicijų lengvatas įmonėms, diegiančioms robotus. Žodžiu, diskusijos dėl mokesčių pertvarkos vyksta ir apie tai reikia kalbėti. Tikėtina, kad Lietuvoje būsimos kadencijos Seimo taip pat lauks nauji iššūkiai mokesčių pertvarkos srityje. Ir kai šiandien politikai kalba, kad Lietuvoje būtina kelti profesinio mokymo prestižą, kad ateityje mums labiausiai reikės siauros kvalifikacijos darbuotojų, drįstu teigti, jog to nebus. Mums reikės universitetinį išsilavinimą turinčių kūrybingų žmonių, kurie kurs dirbtinį intelektą, aptarnaus robotus bei gebės valdyti procesus. Spėju, kad daugelio dabartinių darbuotojų funkcijos pasikeis vėliausiai po ateinančių 10 metų ir prie šių pokyčių prisitaikys tik kūrybiškos asmenybės“, – savo nuomonę dėsto pašnekovė.
Ji itin atkreipia dabartinių abiturientų dėmesį į tai, kad jų laukia labai atsakingas sprendimas, kokią profesiją rinktis, kad vėliau dėl darbo vietos nereikėtų konkuruoti su robotais.
„Universitetai savo ruožtu turi rengti jaunus žmones, kaip prisitaikyti prie naujų darbo rinkos uždavinių. Galiu patikinti, kad, pavyzdžiui, ASU įgiję universitetinį finansininko išsilavinimą specialistai tikrai gebės greitai orientuotis dideliuose informacijos srautuose bei padėti savo įmonių vadovams priimti teisingus valdymo sprendimus. Spartėjant robotizacijai ateityje gerokai išaugs logistikos specialistų poreikis, nes, tikėtina, jau labai netolimoje ateityje prekes iš vietos į vietą gabens bepiločiai orlaiviai. Tačiau logistikos procesus valdys logististai. Tad ši profesija irgi išliks reikalinga.
Vis dėlto robotizacija ateina žmonijai į naudą. Juk atsiradus dabartiniame mūsų gyvenime įprastiems mechanizmams žmonės neliko be darbo – atsirado naujų poreikių, naujų problemų ir atitinkamai naujų darbo vietų. Tačiau tikėtis, kad tokį darbą robotas atneš ant lėkštelės, tikrai neverta. Tam reikia ruoštis ir mokytis“, – reziumuoja ASU profesorė A. Miceikienė.
Dronas, galintis priartinti net ant žemės gulinčią monetą
2018 03 02 13:20„WingtraOne“ dronas yra kitokia bepilotė skraidyklė. Ji pakyla vertikaliai, bet tuomet pasvyra horizontaliai, kad skristų kaip lėktuvas su fiksuotais sparnais. Tai leidžia elektriniam dronui sutaupyti daugiau energijos. Jį sukūrė „Wingtra“ – „ETH Zurich“ įsteigta bendrovė. Kūrėjai sako, kad tai tobulas įrankis, galintis didžiulėje teritorijoje rinkti duomenis iš oro.
Inf. šaltinis: DELFI.TV