Ar robotai mokės mums pensijas?
2018 03 03 09:01Pastaruoju metu pasaulio mastu vis aktyviau pradedama kalbėti apie prasidėjusią ketvirtąją pramonės revoliuciją bei tai, kaip robotizacijos procesai paveiks valstybių mokestines sistemas. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė neabejoja, kad su mokesčiais susiję pokyčiai yra neišvengiami, tad, tikėtina, jau ateinančios kadencijos mūsų Seimui gali tekti spęsti galvosūkį atsakant į klausimą, ar robotai turi mokėti mokesčius.
Rutininio darbo mažės sparčiausiai
„Ketvirtoji pramonės revoliucija išties jau yra šiandienos realybė. Dirbtinis intelektas veržiasi į pramonę, žemės ūkį, viešąjį bei paslaugų sektorius, ir jau artimoje ateityje didelę dalį darbo vietų užims robotai. Kol kas šie procesai yra spartesni labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tačiau robotizacija jau pasiekė ir į Lietuvą“, – pastebi ASU profesorė A. Miceikienė. Dėl to, kaip robotizacija paveiks darbo rinką bei valstybės biudžetą, šiuo metu labiausiai nerimaujama Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten inovacijos ir vystosi sparčiausiai.
„Netgi vienas žymiausių pasaulio verslininkų, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas, pernai duoto interviu metu yra išreiškęs susirūpinimą bei iškėlęs klausimą, kas laukia žmonijos, kai mūsų darbo vietas masiškai pradės užiminėti robotai. Be abejo, kalba pirmiausiai eina apie rutininį darbą. Tačiau robotai su dirbtiniu intelektu gali atlikti nepalyginti sudėtingesnes užduotis, nei, tarkime, ankstesnės pramonės revoliucijos produktas – konvejeris. Šiuo metu kalbame apie dirbtinį intelektą, t. y. apie robotus, kurie tiek internetinėje erdvėje, tiek betarpiškai geba bendrauti su klientais, atsakyti į klausimus, savarankiškai priiminėti sprendimus. Vadinasi, rutininių darbų jau artimoje ateityje reikės vis mažiau. Štai kodėl pasaulio universitetams, tarp jų ir mūsų universitetui, keliamas uždavinys rengti kūrybingus, gebančius greitus sprendimus priiminėti specialistus, nes paprasto, techninio personalo visuose darbo rinkos sektoriuose liks vis mažiau“, – prognozuoja A. Miceikienė, pastebėdama, kad dėl spartėjančios robotizacijos neišvengiamai augs nedarbas. Ypač tarp tų asmenų, kuriems stigs kūrybinių gebėjimų bei pastangų greitai reaguoti į pokyčius.
Mokslininkė neabejoja, kad jau dabar visoms šalims metas pradėti diskutuoti apie tai, kokios priemonės gali padėti amortizuoti robotizacijos pasekmes jų biudžetams.
Mokesčių sistemose neišvengiamos struktūrinės pertvarkos
„Modeliuojami keli variantai. Kai žmonės išlaisvės nuo rutininių darbų, gali būti kuriama daugiau kitokių naujų darbo vietų. Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pasaulyje ilgėja. Vadinasi, augs senyvo amžiaus asmenų priežiūros poreikis. Didėja ir dėmesys vaikų gerovei, tad reikės vis daugiau specialistų, dirbančių su vaikais. Prognozuojama, jog spartėjant gyvenimo tempui, žmonėms reikės ir vis daugiau psichologinės pagalbos. Kitaip tariant, ateityje daugiau darbuotojų galės būti įdarbinama sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuose. Tačiau išlieka probleminis klausimas: kas finansuos šias darbo vietas, jei spartėjant robotizacijai jų apskritai liks vis mažiau. Vadinasi, valstybės jau dabar turi pradėti galvoti, kaip šią problemą spręs. Vienas iš variantų – trumpinti darbo laiką ir taip išlaikyti didesnį dirbančių žmonių skaičių. Bet ir už trumpesnį darbuotojo darbo laiką darbdaviui vis tiek teks mokėti daugiau. Mat visuomenės lūkesčiai gyvenimo kokybei auga, o tai garantuoja tik didesni atlyginimai. Reikia nepamiršti ir to, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, didės pensinio amžiaus gyventojų skaičius ir juos visus taip pat reikės išlaikyti, tačiau kaip tai reikės padaryti, jei vis mažesnis skaičius dirbančių žmonių mokės gyventojo pajamų, socialinio, sveikatos draudimo mokesčius?“ – robotizacijos keliamus iššūkius komentuoja pašnekovė.
Jos teigimu, mokslininkų nuomonių šiuo atveju yra įvairių, tačiau visi jie sutaria, kad valstybių mokesčių sistemose turės būti vykdomos struktūrinės reformos. „Aišku tai, kad robotai sumažins gamybos bei paslaugų teikimo kaštus ir dėl to padidės įmonių pelnas. Vadinasi, biudžeto deficitą iš dalies kompensuos padidėjęs verslo mokamas pelno mokestis. Tačiau šis mokestis nepadengs skirtumo, kuris susidarys dėl gyventojų pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo įmokų sumažėjimo“, – prognozuoja A. Miceikienė.
Vienas variantų galėtų būti labai žymus pelno mokesčio padidinimas. Yra siūlymų didinti ir netiesioginius mokesčius, pavyzdžiui, PVM. Tačiau pašnekovės nuomone, pastarojo mokesčio tarifo padidinimas problemos neišspręs, nes tam, kad žmonės galėtų mokėti didesnį PVM, jie turi gauti atitinkamai daugiau pajamų.
„Dar vienas probleminis dalykas – socialinio draudimo įmokos. Kuo bus daugiau nedirbančių asmenų, kuo labiau trumpės darbo laikas, tuo daugiau dirbantiems žmonėms reikėtų didinti socialinio draudimo įmokų tarifą. Aišku, pavyzdžiui, bazinės pensijos gali būti mokamos iš valstybės biudžeto, bet klausimas, iš ko valstybei tą biudžetą suformuoti? Vadinasi, lieka kitas kelias – apmokestinti robotus. Tai gali būti daroma arba nuo kiekvieno roboto nuskaičiuojant fiksuoto dydžio mokestį, arba netgi suskirstant robotus į grupes pagal tai, kokio sudėtingumo darbus jie atlieka, kiek ir kokių darbuotojų pakeičia ir kokį duoda pelną“, – vardija pašnekovė.
Tokiu atveju, A. Miceikienės nuomone, valstybės biudžete būtų galima suformuoti fondą, iš kurio žmonėms būtų mokamos senatvės pensijos, kitos socialinės išmokos, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tokiu būdu kompensuojant šiuo metu surenkamų GPM (GPM yra šiuo metu daugiausiai pajamų biudžetui atnešantis mokestis), socialinio, sveikatos draudimų mokesčių praradimus.
Profesorės pastebėjimu, kol kas dar niekas nėra pasiūlęs konkretaus, ekonominiais skaičiavimais pagrįsto varianto, kaip mokesčių sistemos turėtų transformuotis atskirose šalyse. Tačiau siūlymai apmokestinti robotus bei kitaip struktūrizuoti mokestines sistemas skamba vis garsiau. Ypač aktyviai apie tai diskutuoja JAV mokslininkai. Europos Komisija praėjusiais metais taip pat jau sulaukė siūlymo pradėti svarstymą dėl robotų apmokestinimo ar netgi robotizacijos procesų stabdymo versle, taikant mokestinius saugiklius. Tačiau buvo atsakyta, kad tai daryti dar per anksti.
Prie pokyčių prisitaikys tik kūrybiškai mąstantys žmonės
„Pietų Korėja yra pirmoji pasaulio valstybė, priėmusi radikalų sprendimą – ten panaikintos investicijų lengvatas įmonėms, diegiančioms robotus. Žodžiu, diskusijos dėl mokesčių pertvarkos vyksta ir apie tai reikia kalbėti. Tikėtina, kad Lietuvoje būsimos kadencijos Seimo taip pat lauks nauji iššūkiai mokesčių pertvarkos srityje. Ir kai šiandien politikai kalba, kad Lietuvoje būtina kelti profesinio mokymo prestižą, kad ateityje mums labiausiai reikės siauros kvalifikacijos darbuotojų, drįstu teigti, jog to nebus. Mums reikės universitetinį išsilavinimą turinčių kūrybingų žmonių, kurie kurs dirbtinį intelektą, aptarnaus robotus bei gebės valdyti procesus. Spėju, kad daugelio dabartinių darbuotojų funkcijos pasikeis vėliausiai po ateinančių 10 metų ir prie šių pokyčių prisitaikys tik kūrybiškos asmenybės“, – savo nuomonę dėsto pašnekovė.
Ji itin atkreipia dabartinių abiturientų dėmesį į tai, kad jų laukia labai atsakingas sprendimas, kokią profesiją rinktis, kad vėliau dėl darbo vietos nereikėtų konkuruoti su robotais.
„Universitetai savo ruožtu turi rengti jaunus žmones, kaip prisitaikyti prie naujų darbo rinkos uždavinių. Galiu patikinti, kad, pavyzdžiui, ASU įgiję universitetinį finansininko išsilavinimą specialistai tikrai gebės greitai orientuotis dideliuose informacijos srautuose bei padėti savo įmonių vadovams priimti teisingus valdymo sprendimus. Spartėjant robotizacijai ateityje gerokai išaugs logistikos specialistų poreikis, nes, tikėtina, jau labai netolimoje ateityje prekes iš vietos į vietą gabens bepiločiai orlaiviai. Tačiau logistikos procesus valdys logististai. Tad ši profesija irgi išliks reikalinga.
Vis dėlto robotizacija ateina žmonijai į naudą. Juk atsiradus dabartiniame mūsų gyvenime įprastiems mechanizmams žmonės neliko be darbo – atsirado naujų poreikių, naujų problemų ir atitinkamai naujų darbo vietų. Tačiau tikėtis, kad tokį darbą robotas atneš ant lėkštelės, tikrai neverta. Tam reikia ruoštis ir mokytis“, – reziumuoja ASU profesorė A. Miceikienė.
Dronas, galintis priartinti net ant žemės gulinčią monetą
2018 03 02 13:20„WingtraOne“ dronas yra kitokia bepilotė skraidyklė. Ji pakyla vertikaliai, bet tuomet pasvyra horizontaliai, kad skristų kaip lėktuvas su fiksuotais sparnais. Tai leidžia elektriniam dronui sutaupyti daugiau energijos. Jį sukūrė „Wingtra“ – „ETH Zurich“ įsteigta bendrovė. Kūrėjai sako, kad tai tobulas įrankis, galintis didžiulėje teritorijoje rinkti duomenis iš oro.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„Robotiadoje“ – NASA sužibėjęs lietuvių kilmės profesorius
2018 02 27 10:13Šiemet festivalis „Robotiada“ į kūrybiškumo forumą pasikvietė pasaulinę mokslo žvaigždę. Renginyje paskaitą skaitys ir diskutuos NASA mokslininkas, Kalifornijos technologijų instituto profesorius Jonas Žmuidzinas, į „Robotiadą“ nusileisiantis tiesiai iš Los Andželo.
Vieno garsiausių Lietuvių kilmės astrofizikų pavardę galite rasti prie daugybės garsių kosmoso misijų. Jis dirbo prie neseniai 40-metį atšventusios misijos „Voyager“, kurios vienas aparatų šiuo metu jau keliauja tarpžvaigždinėje erdvėje ir yra toliausiai nuo Žemės nuskriejęs žmonių kurtas aparatas.
J. Žmuidzinas mokėsi iš vieno garsiausių visų laikų fizikos teoretikų ir šio mokslo populiarintojų Richardo Feynmano. J. Žmuidzinas ilgą laiką dirbo JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) centre – Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (Jet Propulsion Lab, JPL), netgi tapo vyriausiuoju jos technologu. Karjerą jis pradėjo prestižiniame Kalifornijos technologijų institute (California Institute of Technology, CalTech), kur šiuo metu dėsto studentams ir svarsto, prie kokių NASA misijų prisidėti ateityje.
Jau kovo 3 dieną „Robotiados“ kūrybiškumo forumo dalyviai patirties ir idėjų semsis iš didžiausių Lietuvoje mokslo centrų vadovų, verslininkų ir edukatorių. Galimybių verslo ir mokslo bendradarbiavimui bus ieškoma kartu su sėkmingais lietuviškais pavyzdžiais. Virs diskusijos, kaip ugdyti jaunus žmones, kad jie drąsiai jaustųsi kurdami ateitį.
Įžvalgomis apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą dalinsis didžiausio Lietuvoje mokslų centro – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) – direktorius prof. dr. Gintaras Valušis. Svarbiausias ateities technologijas pristatys „Aresi Labs“ įkūrėjas ir renginių dirbtinio intelekto tema „AI meetup“ organizatorius Audrius Zujus. Programuotojas Ignas Paplauskas ieškos jaunimui aktualių jungčių tarp verslo, mokslo ir rokenrolo. Viso trijose kūrybiškumo forumo dalyse „Švietimas“, „Sumani šeima“ ir „Verslas vs mokslas“ pasirodys 8 aktualias idėjas pristatysiantys lektoriai.
Intelekto vertę ir perspektyvas versle, moksle bei šeimoje diskusijų metu aptars premjero patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, pirmosios Lietuvoje robotikos įmonės bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, technologijų vadybos patarėjas Vytautas Stunžėnas, MITA direktorius Kęstutis Šetkus, Lietuvos aeroskosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus, VU Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius, KTU dėstytojas Nerijus Čepulis, „Sumani šeima“ klubo iniciatorius Saulius Vasiliauskas ir kiti festivalio svečiai.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Neįtikėtini „Boston Dynamics“ robotai
2018 02 26 09:34Kompanijos „Boston Dynamics“ įrašai nuolat sulaukia milijonų žiūrovų ir audringai aptarinėjami. Robotai kaskart atlieka naujus, vis sudėtingesnius triukus. Jie akivaizdžiai demonstruoja ne tik technologijos proveržius, tačiau grėsmes, susijusias, su kariniu robotų panaudojimu ir masine bedarbyste.
Naujausiame klipe šunį primenantis robotas „SpotMini“ ant nugaros sumontuotu nedideliu manipuliatoriumi atidaro duris. Kitas robotas atsargiai įžengia į patalpą, porininkas seka įkandin. Anksčiau „Boston Dynamics“ paskelbė klipą su nepriekaištingą salto atliekančiu robotu. Kitas kompanijos tikslas – sukurti autonominius robotus, turėsiančius žmogaus ir gyvūnų fizinius gebėjimus.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/62702/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
300 bepiločių skraidyklių kinų Naujųjų metų proga parodė šviesų šou
2018 02 25 14:59Šiaurės vakarinės Kinijos Šansi provincijos sostinėje Siane antradienio vakarą 300 šviečiančių skraidyklių kinų Naujųjų metų proga pademonstravo įspūdingą šviesų šou. Skambant Naujųjų metų muzikai, sinchroniška dronų su LED šviesomis flotilė pakilo į orą, nors ir lijo lengvas lietus.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„Terminatoriaus“ scenarijus realybėje: mokslininkai rado būdą, kaip suvaldyti skystą metalą
2018 02 24 09:11Tai ne ištraukos iš naujo filmo apie Terminatorių, o naujas grupelės mokslininkų iš Didžiosios Britanijos projektas. Jie teigia radę būdą, kaip suvaldyti skystą metalą: kurti iš jo plokštumines figūras. Tolimoje ateityje toks veiklos principas galės būti naudojamas kuriant robotus. Šiuo principu veikiantys įrenginiai bus jautresni ir funkcionalesni nei dabartiniai – panašiai kaip Jameso Camerono filme „Terminatorius: paskutinio teismo diena“.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Lietuvoje jau įdarbintas robotas: sutiksite netikėtoje vietoje
2018 02 23 08:53Robotai nebėra tik ateities inovacijos – tokie darbuotojai jau dirba įvairiuose Lietuvos paslaugų centruose, tačiau nuo šiol bus sutinkami ir knygynuose. Viso pasaulio dėmesį prikaustęs robotas humanoidas Peperis atkeliavo į Lietuvą. Maža to, pas mus jis ketina pasilikti ilgiau, įsidarbindamas viename iš didžiausių Baltijos šalių knygynų „Pegasas“.
Socialus robotas kalba su klientais ir skatina juos bendrauti
„Softbank Robotics“ sukurtas robotas Peperis yra dirbtinio intelekto robotas humanoidas. Peperis – pirmasis pasaulyje masiškai pagamintas robotas, kuris ne tik geba bendrauti su žmonėmis, atpažinti bei reikšti emocijas, bet ir moka palaikyti pokalbį, atsakydamas į klausimus ir pats juos užduodamas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/62671/
Inf. šaltinis: tv3.lt
Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės
2018 02 22 17:56Vakarų Lietuvos regiono jaunimui atsiveria daugiau galimybių įgyti elektronikos, programavimo ir inžinerijos kompetencijų. Auginti susidomėjimą moderniomis technologijomis nuo šiol Šilutėje padės nauja robotų gamybos laboratorija, vasario 20 d. pakvietusi į oficialų atidarymą „Tavo robotas“ iniciatyvas palaikančius vietos valdžios, švietimo ir verslo atstovus.
Tavorobotas.lt svetainėje entuziastai suskubo registruotis dar pernai, vos išgirdę apie šių dirbtuvių steigėjo – iš Švedijos neseniai grįžusio programuotojo Eivano Maksvyčio – ambicijas. Nors išmokti robotų gaminimo čia rekomenduojama dvylikamečiams ir vyresniems, eksperimentuotojų gretose yra ir septynmetis. Įsikūrusi svetingai patalpas suteikusios Šilutės pirmosios gimnazijos patalpose, laboratorija yra atvira visiems miesto vaikams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/62674/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Lietuvoje – pasaulinio lygio robotų varžybos profesionalams ir visuomenei
2018 02 20 08:25 
Lietuva – robotikos šalis, tačiau dar nedaugelis žino, kaip atrodo robotų kovos ir ar gali pats robotą susikurti šešiametis? Tūkstančiai robotų entuziastų – nuo keturmečių iki technologijų profesionalų kovo pradžioje rinksis Vilniuje, išradėjų ir išmanios visuomenės šventėje „Robotiada“, kur pademonstruos robotų galimybes, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Technologijos jau kurį laiką yra persmelkusios visas mūsų gyvenimo sritis, mūsų vaikai auga išmaniame pasaulyje. Negalime jų atriboti nuo kompiuterio ar planšetinio kompiuterio, tačiau ką galime padaryti, tai suteikti vertybinį tikslą, kurį įgyvendinant laiko leidimas su išmaniaisiais įrenginiais yra ne tikslas savaime, bet priemonė kurti vertybinį projektą“, – sako renginio robotų varžybų dalies organizatorius Artūras Gaulia.
Praėjusiais metais sulaukusi 10 tūkst. lankytojų, šiais metais „Robotiada“ kovo 3 d. parodų ir kongresų cente „Litexpo“ kviečia stebėti pasaulinio lygio įvairių robotų varžybas, vaikus ir tėvus dalyvauti interaktyviose dirbtuvėse, mokslo entuziastus išgirsti įdomių pranešimų bei stebėti didžiausią robotų parodą.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/62650/
Inf. šaltinis: LRT.lt
Bepilotis sunkvežimis pervažiavo JAV nuo pakrantės iki pakrantės
2018 02 14 19:31JAV startuolis „Embark“ išbandė nuosavą antro autonomiškumo lygio bepiločio sunkvežimio versiją, nuvažiuodamas nuo vienos JAV pakrantės iki kitos. Automobilis autonominiu režimu įveikė 3900 km nuo Los Andželo Kalifornijoje iki Džeksonvilio Floridoje.
Bepiločių automobilių autonomiškumas skirstomas į šešis lygis: nuliniame lygyje mašiną valdo vien vairuotojas, o penktame – automobilis juda visiškai savarankiškai, be kokio nors įsikišimo. Antrame autonomiškumo lygyje vairuotojas neilgam ir tiesiose kelio atkarpose gali patraukti rankas nuo vairo.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/naujienos/elektronika/62606/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt