Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?
2018 07 03 09:02Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką. Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.
„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.
Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?
Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.
O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.
Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?
Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų. Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.
Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima.
Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.
Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?
Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.
Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.
Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?
Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.
Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.
Rusų bepilotė kovos mašina „Uran-9“ Sirijoje pasirodė itin prastai
2018 07 02 15:16„Uran-9“ buvo pristatytas kaip pasaulyje analogų neturintis naujos kartos karybos pavyzdys. Bepilotė kovos mašina buvo iš anksto giriama už jos pravažumą, galią ir ginkluotę, tačiau viskas paaiškėjo patyrus pirmąjį kovos krikštą. Pasirodo, kaip dažnai būna, analogų pasaulyje neturintis robotas yra pakankamai prastas.
©Vitaly V. Kuzmin (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org
Niekas per daug nesistebėjo, kad rusai giria savo naują karo pramonės išradimą. Iš pirmo žvilgsnio „Uran-9“ iš tiesų atrodė kaip įdomių technologinių sprendimų rinkinys. „Uran-9“ buvo pristatytas 2016 metais kaip pažangi sausumos pajėgų paramos mašina, valdoma radijo bangomis. „Uran-9“ turi 30 mm automatinį pabūklą, 7,62 mm kulkosvaidį, keturias prieštankines ir šešias termobarines raketas. Teoriškai, daugiau nei 9 tonas sverianti kovos mašina turėjo tapti efektyviu ginklu prieš priešo pėstininkus, lengvai šarvuotas mašinas ir net tankus. Tačiau realybė pasirodė esanti kitokia.
„Uran-9“ savo kovos krikštą patyrė Sirijoje. Aukštųjų technologijų ginklas, kuriam iš anksto buvo prognozuojama šviesi ateitis, pirštu badant į NATO valstybes, kurios esą tokių pažangių bepiločių mašinų neturi, pasirodo yra mažai kam tikęs. Tiesą sakant, jis toks prastas, kad rusai tai savo saugumo konferencijoje pripažino patys. Visas problemas net būtų sunku išvardinti.
Visų pirma, Sirijoje greitai paaiškėjo, kad „Uran-9“ važiuoklės sistema yra nepatikima – ją reikėjo taisyti net kelis kartus. Tai iš tiesų yra stebėtinas faktas, turint omenyje, kad Rusija turi ilgą vikšrinių transporto priemonių gamybos patirtį. Tačiau „Uran-9“ gamintojas iš tiesų yra didesnis per atstumą valdomų sistemų kūrėjas nei šarvuotos technikos ekspertas.
Kalbant apie valdymą radijo bangomis, jis taip pat pasirodė esąs prastas. Greitai pastebėta, kad „Uran-9“ reaguoja su uždelsimu – net ir šūviai paleidžiami su kelių sekundžių vėlavimu. Nors tai skamba kaip greitai pašalinama problema, jos išspręsti tiesiog nepavyko. Bazėse dirbantys robotų pilotai tikriausiai ilgai keikėsi, kuomet „Uran-9“ tyliai stovėjo mūšio lauke, kai jam buvo įsakyta šaudyti.
Galiausiai, patys šūviai taip pat nebuvo labai efektyvūs. Problema ta, kad palyginti nedidelė mašina turi ne pačius pažangiausius jutiklius ir taikiklius. Taigi, „Uran-9“ gali šaudyti tik visiškai sustojęs. Nejudantis objektas mūšio lauke yra lengvas taikinys. Nors „Uran-9“ Sirijoje nevaidino jokio svarbaus vaidmens, rusų karybos ekspertai ir karininkai tikrai nėra patenkinti tokiu pasirodymu.
Kita vertus, pati koncepcija yra tai, ko galime tikėtis iš ateities mūšio lauko. Ne autonominės, o radijo bangomis valdomos karinės mašinos turi didžiausią potencialą dominuoti ateities karyboje.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„Husqvarna“ žvelgia į ateitį: vejas miestuose prižiūrės skraidantys robotai
2018 06 30 12:13Prognozuojama, kad iki 2030 m. gyventojų skaičius miestuose visame pasaulyje sparčiai augs, kartu juose plėsis ir žalių zonų bei parkų teritorijos. Švedų kompanija „Husqvarna“ sukūrė skraidančios robotų vejapjovių sistemos koncepciją, kuri miestų parkų ir kitų žalių erdvių priežiūrą ateityje perkels į visiškai kitą tvarumo, saugumo ir efektyvumo lygmenį.
Koncepcinį „Huqvarna Solea“ vejų priežiūros modelį sudaro savaeigio drono gabenama devynių robotų vejapjovių sistema su galingais akumuliatoriais ir jutikliais. Sistemą valdo dirbtinis intelektas.
Skraidančių robotų vejapjovių idėja gimė atlikus studiją „Miestų parkų ateitis“ ir įvertinus jos rezultatus. Norėdama sužinoti, kaip ateities miestų žaliąsias erdves įsivaizduoja būsimi jų kūrėjai, „Husqvarna“ apklausė daugiau kaip 500 landšafto architektūros studentų iš 15 šalių ir 60 universitetų. Jaunieji specialistai prognozuoja, jog didmiesčiuose žaliųjų zonų daugės ne tik ant žemės, bet ir ant pastatų stogų. O tokiems architektūriniams sprendimams prižiūrėti reikės naujų technologijų, reikalaujančių minimalaus žmogaus įsikišimo.
„Husqvarna Solea“: kaip tai veikia?
„Husqvarna Solea“ – tai robotizuota vejų priežiūros sistema, galinti dirbti visą parą be išeiginių dienų. Ji veikia itin tyliai, neteršia aplinkos ir netrikdo aplinkinių. Negana to, dirbdama ji gali rinkti įvairius duomenis apie teritorijos „sveikatos būklę“ ir realiu laiku perduoti informaciją aplinkos priežiūros specialistams.
Sistemą sudaro penkios dalys: duomenų skaitytuvas, jutikliai, transportuojantis dronas, robotų vejapjovių ir dirbtinio intelekto valdymo technologijos. Duomenų skaitytuvas skenuoja teritoriją ir surinktus duomenis perkelia į debesis, kur juos apdoroja dirbtinis intelektas. Jutikliai nuolat renka įvairius duomenis ir padeda sistemai susidaryti visapusišką vaizdą apie parko būklę bei poreikius. Dirbtinis intelektas įvertina, kiek laiko ir kiek robotų prireiks darbui atlikti. Tuomet transportuojantis dronas, gavęs vietovių koordinates pagal sudarytą darbo grafiką, nugabena robotus vejapjoves į darbo vietą.
Devyni robotai vejapjovės, kurie sklendžia pakilę virš žemės paviršiaus 3–5 cm, gali dirbti individualiai arba grupėje. Slysti oru robotams padeda oro ventiliatorių sistema: centrinis ventiliatorius padeda robotui išsilaikyti ore, o mažesni, išdėstyti robotų apatinio korpuso kampuose, užtikrina, kad prietaisas judėtų greitai, tiksliai ir stabiliai. Dirbdami robotai ir duomenų skaitytuvas „bendrauja“ tarpusavyje, taip robotai „mato“ teritoriją tarsi iš paukščio skrydžio ir gali numatyti savo judėjimo kryptį bei ją keisti, jei iškyla nenumatytų kliūčių.
„Husqvarna Solea“ sistemos techninės galimybės
„Husqvarna Solea“ akumuliatoriniai robotai vejapjovės „ginkluoti“ pjovimo disku su 20 mažų deimantų milteliais dengtų peiliukų. Vieno roboto pjovimo plotis – 306 cm, o oru sklendžianti devynių robotų sistema dirbdama grupėje maksimaliu greičiu per 8 minutes gali nupjauti 10 000 kv. metrų užimančią veją, tai reiškia, kad futbolo stadioną ji nupjaus per mažiau nei 3 minutes.
Kiekviename robote įmontuoti jutikliai, kurie padeda atpažinti objektus, stebėti žolės ir dirvožemio būklę, nustatyti oro užterštumo ir drėgmės lygį. Robotų vejapjovių korpuso viršuje įmontuota saulės elementų danga, todėl robotai gali įsikrauti dirbdami arba skrisdami dronu į kitą darbo vietą. Autonominis transportavimo dronas pagamintas iš ypač lengvos anglies pluošto konstrukcijos.
Nors pagal šį „Husvarna Solea“ koncepcinį modelį dar nėra sukurtas skraidančių robotų vejapjovių prototipas, švedų kompanijos inžinieriai neabejoja, kad tokie įrenginiai kaip ir savaeigiai automobiliai netolimoje ateityje taps kasdienybe. Prižiūrėti dideles miestų žaliąsias erdves, parkus ar vejas ant dangoraižio stogų žmogus galės keliais mobiliojo telefono mygtuko paspaudimais neiškeldamas kojos iš biuro.
Tradicinius picų kepėjus pakeis šiuolaikiški robotai?
2018 06 29 09:11Startuolį „Ekim“ sukūrę du Prancūzijos inžinieriai tiki, kad picų kepimo ateitis priklauso ne žmonėms, o tai nepriekaištingai atliekantiems robotams. Robotą picajolą sukūrę inžinieriai sako, kad jis atkartoja tikrų picajolų judesius virtuvėje. Robotas kuris turi tris rankas sugeba ne tik paruošti tešlą, užbarstyti norimus ingredientus, užpilti padažo, bet ir įdėti picą į orkaitę bei ją supjaustyti.
Pasak prancūzo, robotas picą gali pagaminti per trisdešimt sekundžių, o esant poreikiui jis per valandą jų gali patiekti net 120-imt. Palyginimui vienas picajola per valandą daugiausiai gali pagaminti apie 40 picų.
Mintis pradėti kurti tokį robotą inžinieriams kilo dar tada, kai šie mokėsi universitete. Tuo metu jie sau finansiškai tegalėjo leisti maitintis prastos kokybės greitu maistu, būtent tada ir kilo idėja, kad robotas picajola galėtų norimą picą kokybiškai iškepti bet kuriuo paros metu. Pavyzdys jiems buvo visuomenėje jau paplitę užkandžių aparatai ir kavos mašinos.
„Deja mes negalime picos iškepti greičiau nei picajola, nes picą gaminame kliento akivaizdoje jam atliekant pasirinkimus. Tad pagaminti picą galiausiai trunka apie 4 minutes 30 sekundžių. Tačiau robotai turi tris rankas ir vienu metu gali gaminti net kelias picas“, – aiškino startuolio kūrėjas Phillippe Goldmanas.
Šiuo metu Paryžiuje inžinieriai ieško vietos, kur galėtų pradėti darbuotis jų sukurtas robotas. Iki 2019 jie ketina ne tik atidaryti autonominių restoranų liniją, bet ir sukurti šiam restoranų tinklui franšizę, kad šie robotai galėtų greičiau paplisti ne tik Prancūzijoje ar Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Inf. šaltinis: tv3.lt
Laida „IT+“. Įstrigusį Anglijos pelkėje pastebėjo policijos dronas
2018 06 28 09:06Rytų Anglijoje senjoro pasivaikščiojimas pažliugusiais nendrių laukais galėjo baigtis gerokai liūdniau, jei ne policijos dronas; priklausomybė nuo vaizdo žaidimų nuo šiol klasifikuojama kaip atskiras sutrikimas; Japonijoje pristatytas į gyvatę panašus skraidantis gaisrininkų robotas.
Inf. šaltinis: Laida „IT+“
Robotų perimti darbai – tik laiko klausimas
2018 06 27 15:19Automatizacija yra ne futuristinė utopija, o nauja realybė, su kuria reikia ne tik susitaikyti, bet ir jai ruoštis. Advokatas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dėstytojas dr. Paulius Astromskis teigia, kad automatizuota teisė be teisininkų tėra laiko klausimas – kaip ir kitų sričių atveju. Pirmieji, kurie turėtų pasirengti teisininkų profesijos pokyčiams – teisės studijas organizuojantys universitetai.
Pasak P. Astromskio, dirbtinis intelektas jau šiandien atlieka svarbų vaidmenį daugelyje teisės sričių. „Jau dabar dirbtinio intelekto sistemos atlieka reikiamų teisės aktų paiešką, įrodymų rinkimą ir apdorojimą, pateikia patarimus bylinėjimo strategijai ar sutarčių vykdymui, prognozuoja jų baigtį, generuoja ir derina dokumentus ar net konsultuoja klientus. Laboratorijose jau dabar vystomi algoritmai, kurie, kaip ir teisėjai, sugeba atsirinkti reikšmingus faktus, pritaikyti teisės normą ir motyvuoti savo sprendimus“, – paaiškina teisininkas.
Dirbtinio intelekto panaudojimas teisėje yra toli gražu ne naujiena – šis klausimas yra aptarinėjamas dar nuo 1958-ųjų, o pirmieji veikiantys prototipai pasirodė 1970 metais. Specializuotos dirbtinio intelekto ir teisės asociacijos veikia jau daugiau nei 30 metų, o moksliniai tyrimai ir eksperimentai šioje srityje vykdomi net 60 metų. Šiandien pasaulyje yra tūkstančiai teisės technologijų (angl. legal tech) startuolių.
Tiesa, Lietuvos teisininkus nuo staigaus technologijų įsiveržimo saugo lietuvių kalba. Ne tik todėl, kad tai viena iš sudėtingesnių pasaulio kalbų, tačiau ir todėl, kad ją vartoja santykinai mažai žmonių – tad, savo ruožtu, mažai yra ir ją tyrinėjančių mokslininkų arba investuotojų į kalbos technologijas.
„Vienas iš galimų šios problemos sprendimo būdų – panaikinti lietuvių kalbos monopolį įvedant antrą arba „techninę“ kalbą Lietuvos teisinėse institucijose. Išnagrinėjome, kokias teisines prielaidas ir galimybes pateiktų ši naujovė, vykdydami VDU Ateities teisės, etikos ir intelektualiųjų technologijų integralumo studiją. Alternatyvus sprendimas būtų išmokyti kompiuterį lietuvių kalbos. Tai jau daroma VDU projekte „Semantika 2“ – kuriama programinė įranga, neribotai atpažįstanti lietuvių kalbą“, – pasakoja P. Astromskis.
Teisininkas pripažįsta, kad lietuvių kalbos barjeras nėra vienintelė problema – dirbtinio intelekto sistemos vis dar yra „per kvailos“ savarankiškam veikimui. Be to, šios sistemos yra kaip juodoji dėžė, kuri vykdo jai duotas užduotis, tačiau žmonės iki galo nesupranta, kaip ji veikia ir kaip ją kontroliuoti. Kita problema – dirbtinis intelektas apsimoko naudodamas žmonių sukurtus duomenų masyvus, kurie per žmonijos istoriją sukaupė daug diskriminacijos, nelygiateisiškumo ir kitų šiuo metu neigiamai vertintinų ideologinių konfigūracijų. Atitinkamai ir dirbtinio intelekto sistemų pagrindinė problema yra šališkumas.
„Dar viena dažnai įvardijama grėsmė yra teisininkų poreikio mažėjimas – be abejo, teisės automatizavimas turės jam įtakos. Bet lygiai tokį patį klausimą užduoda ir statybininkai, taksistai, gamyklų darbuotojai, buhalteriai, ir visi kiti, veikiantys rinkoje“, – sako dėstytojas. Anot jo, dirbtinis intelektas gali pakeisti daugelio profesijų ateitį – pavyzdžiui, Dubajuje jau dabar svarstoma penktadalį policijos darbų patikėti robotams.
Savo mintis apie technologijų įtaką teisei P. Astromskis pristatė VDU surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Teisinė etika ir profesionalumas technologijų ir globalizacijos amžiuje“. Kiek kitokią, kritiškesnę poziciją dėl technologijų vaidmens renginio metu išsakė kitas VDU dėstytojas, teisininkas Vygantas Malinauskas – jis atkreipė dėmesį į etinius klausimus, kylančius patikint sprendimų priėmimą dirbtiniam intelektui.
„Negalime ignoruoti etikos problemos. Klausdami, ar kompiuteriai gali priimti sprendimus už žmones, iš esmės klausiame, ar juos galima išmokyti būti etiškais. Tačiau etika negali apsiriboti tik taisyklių laikymusi. Protingumas, gebėjimas pasirinkti iš skirtingos vertės alternatyvų, yra esminė etikos sąlyga. Bet tuomet kyla pagrįstas klausimas – ar dirbtinis intelektas, pats neturėdamas žmogiškos prigimties, iš principo gali būti protingas žmogiškąja prasme?“, – samprotavo V. Malinauskas.
Konferencijoje pranešimus skaitė teisės praktikai ir ekspertai – mokslininkai, advokatai, prokurorai, apygardų, regioninių, aukščiausiųjų ir kitų teismų teisėjai iš JAV, Vengrijos, Kroatijos, Rumunijos, Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių. Pranešėjai aptarė teisminę etiką globalizacijos amžiuje, teisėjų dalyvavimą socialiniuose tinkluose, ikiteisminio tyrimo kokybės gerinimą pasitelkiant technologijas, 4-osios pramoninės revoliucijos iššūkius ir kitus klausimus.
Renginį organizavo VDU Teisės fakultetas, Kauno regioninis teismas, Vidurio ir Rytų Europos teisės iniciatyvos institutas (CEELI, Čekija) ir Nacionalinė teismų administracija.
Inžinieriai ieško būdų, kaip kovoti su dronais
2018 06 17 09:05Ereliai, tinklinės gaudyklės, radijo bangų slopintuvai, vandens šautuvai – inžinieriai iš skirtingų šalių suka galvas, koks technologinis sprendimas galėtų tapti veiksmingiausiu ginklu kovoje su vis labiau erzinti imančiais bepiločiais skraidančiais aparatais.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Dronai keičia požiūrį į statybas
2018 06 15 10:17Dronų naudojimas nėra naujiena fotografijoje, kino pramonėje, pramoginėje, laisvalaikio ar net sporto veikloje, tačiau, pasirodo, šie skraidantys robotai kelia nemažą perversmą statybos bei projektavimo sektoriuose.
Dronai – neišnaudotas potencialas
Esame įpratę girdėti ir matyti nedideles, virš savo galvų burzgiančias ir padebesiais skraidančias mašinas, kurios dažniausiai tapatinamos su nepaprasto grožio gamtos ir architektūros fotografijomis ar vaizdo filmais iš paukščio skrydžio.
Tačiau pasak Kauno technikos kolegijos (KTK) Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento vadovės Lolitos Dalbokaitės, dronai yra gerokai neįvertinti, ypač jų panaudojimo galimybės ir potencialas statybos ir pramonės sektoriuose.
„Kol kas girdime apie skraidančių dronų panaudojimą filmuojant renginius ar fotografuojant vaizdus. Tačiau jų galimybės yra labai plačios, ypač kalbant apie statybos ir kelių inžinerijos sektorius. Visos inžinerinės šakos skaitmenizuojasi, jau ir Lietuvoje nemaža dalis įmonių dirba su BIM (Building Information Modeling) sistema, kitaip sakant, pastato skaitmeniniu modeliavimu. Tendencijos rodo, kad netolimoje ateityje nebeliks popierinių brėžinių. Visi statybų projektai turės būti atliekami trimatėje koordinačių sistemoje (3D). Būtent tada dronai taps nepakeičiamais, o statybų aikštelėse vietoje brėžinių liks tik planšetės, kuriose saugoma visa pastato informacija“, – sako ji.
Naudojami kelių tiesime bei statybos sektoriuje
Pasak L. Dalbokaitės, jau ir šiandien verslas pradeda atsigręžti į dronus ir mėgina išnaudoti jų teikiamas galimybes.
„Dronai suteikia daug galimybių – apskridus bet kokį objektą, per keletą valandų galima sukurti 3D vaizdą, kuris tampa 3D modeliu ir projekto dalimi. Dronai labai gelbsti dirbant su paveldosaugos objektais. Dažnai senų pastatų brėžiniai yra neišlikę. Tokiais atvejais dronas ir jį valdantis specialistas su specialia programine įranga skaitmeninį pastato projektą padaro per kelias valandas. Anksčiau reikėdavo architektams, geodezininkams ir inžinieriams patiems vaikščioti su ruletėmis, nivelyrais ir kita matavimo įranga, iš naujo matuoti visą pastatą, jį braižyti. Tai trukdavo nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o dabar padaroma per dieną ar dvi.
Tokia pati situacija ir su renovuojamais daugiabučiais. Visi pastatai turi būti įvertinti, nustatyta jų būklė. Tai labai greitai galima padaryti dronų pagalba. Atlikti pastato konstrukcijų būklės įvertinimą, parengti erdvinius (3D) renovuojamo pastato modelius, nustatyti problemines vietas, pažeidimus dideliame aukštyje, pavyzdžiui, išanalizuoti kokie išorinės sienos įtrūkimai yra 8 aukšte“, – pasakoja L. Dalbokaitė.
Specialistės teigimu, itin tikslūs pateikiami dronų duomenys leidžia atlikti ir nuotolinius skaičiavimus bei pasitarnauti kelių inžinerijoje.
„Drono daromos nuotraukos yra pririštos prie kordinačių sistemos. Pasirinkus norimą objektą, yra daroma daug nuotraukų, kurios sukuria taškų debesį, šis su tam tikra programine įranga yra apdirbamas ir gaunamas norimas 3D modelis ar reikalingi skaičiavimai. Pavyzdžiui, galima atlikti skaičiavimus, kiek karjeruose yra iškasama grunto, žvyro ir t. t., tiesiog praskrendant virš jų, o vėliau apdorojant duomenis. Ir vėl – tai atliekama per dieną, dvi, o ne mėnesį.
Taip pat didelis dronų pritaikymas yra projektuojant kelius. Su juo praskridus galima gauti esamą paviršiaus padėtį bei siūlyti savo sprendimus, stebėti kelio pravažumą ir surinkti kitus reikiamus duomenis. Jei kelias jau tiesiamas, tai galima atlikti jo priežiūrą, skenuoti kelią po kiekvieno asfalto sluoksnio ir taip skaitmenizuoti jį, surinkti visą reikiamą informaciją. Taip pat ir nustatyti defektus, kitus norimus ir matomus aspektus“, – teigia L. Dalbokaitė.
Keičia studijų programas
Besikeičianti ir vis labiau skaitmenizuojama statybų aplinka, paskatino ir Kauno technikos kolegiją įkurti Fotogrametrijos laboratoriją bei įsigyti kompleksinę bepilotę aero kartografavimo ir 3D modelių sudarymo įrangą. Pasak Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento vadovės, pokyčiai rinkoje keičia ir mokymosi procesą.
„Dėl atsiradusios ir vis didesnį pritaikomumą turimos įrangos ženkliai keičiasi ir mokymosi procesas Kelių inžinerijos bei Statybos inžinerijos studijų programose. Jau nuo šio rugsėjo kitaip vyks geodezinių matavimų, nužymėjimų praktikos, kelių projektavimo paskaitos. Studentai, projektuodami kelius ar pastatus, vietoje 2D modelių kurs 3D erdvinius modelius. Suprantama, kad mažiau dėmesio bus skiriama į antrą planą nueinantiems senojo formato brėžiniams ir daugiau bus lavinami skaitmenizuoti įgūdžiai, plečiamos darbo su tam tikromis programomis praktinės žinios.
Stengiamės studentams, projektuojantiems tiek kelius, tiek ir pastatus, duoti konkrečią situaciją, kurią jie gali analizuoti, taikyti savo sprendimus. Turime 3D spausdintuvą, kuris leidžia materializuoti studentų idėjas iki apčiuopiamų rezultatų, darant realių objektų maketus. Tikimės, kad dar daugiau negu iki šiol studentų projektinių sprendimų bus įgyvendinta su Kauno miesto ir verslo įmonių pagalba.
Dirbdami su šiuolaikine įranga, kurią turi dar tik nedaugelis Lietuvos įmonių, studentai turi visai kitą nusiteikimą ir didesnę motyvaciją, nes dirba su realiais projektais, o ne taškais žemėlapyje. Taip pat atsiveria ir įdomesnių semestrinių, baigiamųjų darbų galimybės, kai dėstytojai, kartu su studentais, atlieka praktinius tyrimus pagal realius įmonių užsakymus“, – teigia L. Dalbokaitė.
Europos Parlamentas patvirtino bendras dronų naudojimo taisykles
2018 06 14 08:36Antradienį Europos Parlamentas (EP) atnaujino ES aviacijos saugumo taisykles. Nustatyti nauji bepiločių orlaivių (dronų) naudojimo reikalavimai, taip pat naujos priemonės skrydžių saugai stiprinti.
Nors dronai gali kelti grėsmę lėktuvams ir žmonių privatumui, šiuo metu lengvesni nei 150 kg dronai reguliuojami valstybių lygmeniu: šalys jiems taiko skirtingus techninius, saugumo ir licencijavimo reikalavimus. Tai sukelia nepatogumų dronų gamintojams ir valdytojams, kurie nori juos naudoti skirtingose šalyse. Naujosios taisyklės leis suvienodinti civilinių bepiločių orlaivių gamybos ir naudojimo standartus visoje ES.
Didesnį pavojų keliančių dronų veikla turės būti sertifikuojama, o jų operatoriai turės užsiregistruoti ir išklausyti bepiločių orlaivių valdymo kursus. Dronų valdytojai turės vengti kitų oro erdvės dalyvių veiklos zonų (pvz., oro uostų) ar galimo susidūrimo su žmonėmis. Kai kurie dronai privalės turėti automatinio nusileidimo ir susidūrimo vengimo funkcijas.
Naujosios taisyklės taip pat įpareigoja Europos aviacijos saugos agentūrą ir valstybių priežiūros institucijas glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant dėl skrydžių virš konflikto zonų rizikos lygio. Europos Komisija taip pat įpareigota nustatyti lėktuvo skrydžio savirašio duomenų perdavimo realiuoju laiku reikalavimus, siekiant padėti nedelsiant atkurti galimų avarijų aplinkybes.
Atnaujintoms ES taisyklėms pritarė 558 EP nariai, nepritarė 71, o susilaikė 48. Jos jau suderintos su ES Taryba, tačiau joms įsigalioti dar būtinas formalus Tarybos pritarimas.
Bepilotes skraidykles įdarbino ir draudikai. Kokia iš to nauda?
2018 06 12 11:02Įmonė „Lietuvos draudimas“ įdarbino penkias bepilotes skraidykles. Modernios skraidyklės „DJI Mavic PRO Fly More Combo“ jau porą mėnesių talkina bendrovės specialistams, kurie vertina rizikas arba nustato žalas įvykio vietose, rašoma pranešime spaudai.
Skraidykles valdyti apmokyti darbuotojai sako, kad ši naujovė labai pasiteisina, ypač kai reikia apžiūrėti ir įvertinti didžiules teritorijas, aukštus pastatus ir konstrukcijas, jų būklę po gaisrų ar kitų didelių žalų.
„Dronas yra geras pagalbininkas, nes gali nuskristi iki 5 kilometrų atstumą. Be nutūpimo skraidyklė gali dirbti 30 minučių ir padėti apžiūrėti sunkiai prieinamas vietas, aukštas konstrukcijas, didelius plotus. Mūsų skraidyklės gali išvystyti didžiausią 72 km per valandą greitį, tad jų darbo rezultatai yra efektyvūs ir itin greiti“, – sako Marius Kunčys, „Lietuvos draudimo“ draudimo rizikos valdymo konsultantas.
Bendrovės atlikti pirmieji žalų vertinimai pasitelkiant bepilotes skraidykles viršijo lūkesčius. Vienu atveju reikėjo įvertinti žalą, padarytą kliento pastato stogui. Įprastai – tai gana sudėtinga ir laikui imli procedūra, reikalaujanti ir specialių kopėčių, ir specialaus pasirengimo. Su skraidykle stogas iš visų pozicijų buvo apžiūrėtas vos per kelias minutes, o žala identifikuota labai tiksliai. Modernias skraidykles draudikai pasitelkia ir prevencijos poreikiams – naudoja jas klientų turimo nekilnojamojo turto būklės vertinimui, silpnųjų vietų nustatymui ir galimų rizikų identifikavimui prieš sudarant draudimo sutartis. Tai ypač aktualu įmonėms, turinčioms daug nekilnojamojo turto – gamykloms, sandėliavimo bendrovėms.
„Ši technologija labai sparčiai tobulėja ir yra pritaikoma vis naujose srityse. Pasaulyje jau yra pavyzdžių, kai dronai, valdomi dirbtinio intelekto, savarankiškai vertina objektus, realiu laiku pateikia duomenis ir jų analizę. Todėl ateityje, pritaikydami technologines naujoves, savo klientams galėsime suteikti dar daugiau papildomų naudų“, – sako M.Kunčys.
Inf. šaltinis: 15min.lt