Robotai.elektronika.lt

Robotų kūrėjų klubas

• Pradžia
• Nuorodos
• Kas mes?

Modernūs dėvimi robotai veda LG nauju, nepramintu keliu

2019 01 10 12:05

Parodoje „CES 2019“, „LG Electronics“ (LG) pristatė naujausią „CLOi SuitBot“ dėvimo roboto versiją ir kitus patobulintus aptarnaujančius robotus, kurie vis sparčiau artėja prie komercializavimo. Dėvimas „CLOi SuitBot“ robotas suteikia atramą apatinei kūno daliai ir sumažina įsitempimą keliant daiktus ar lenkiantis, o kiti „CLOi“ pagalbiniai robotai – „PorterBot“, „ServeBot“ ir „CartBot“ – demonstruoja vis tobulesnes galimybes, kurias realybe pavertė dirbtinis intelektas (DI) ir ilgalaikė kompanijos patirtis robotikos rinkoje.

Pernai rudenį Berlyne pristatyto LG „CLOi SuitBot“ atnaujinta versija palaiko juosmenį ir padidina vartotojo raumenų galią, kad sumažintų sužalojimo ir nuovargio riziką atliekant fiziškai sunkias užduotis, pavyzdžiui, kilnojant sunkius krovinius. „SuitBot“ padidina žmogaus lankstumą 50 laipsnių ir užtikrina 90 laipsnių pasilenkimo kampą. Jis aktyvuojasi, kai dėvėtojas susilenkia 65 laipsnių kampu, ir išsijungia jam išsitiesus. Dėvimas robotas vienu įkrovimu veikia keturias valandas, o jį pilnai įkrauti užtenka vienos valandos.

Pirmą kartą parodoje „CES 2018“ viešai pristatyti „PorterBot“, „ServeBot“ ir „Cart-Bot“ robotai, sukurti dirbantiems oro uostuose, viešbučiuose ar prekybos centruose, yra skirti padėti pernešti šių objektų lankytojų lagaminus, pristatyti maistą ar pirkinius. Naujieji LG „CLOi“ pagalbiniai robotai buvo patobulinti pažangesne autonomine navigacijos sistema bei kokybiškesniu ryšiu, taigi nuo šiol jie gali bendrauti su kitais įrenginiais, pavyzdžiui, liftais ar automatinėmis durimis. Naudodami DI technologiją, LG „CLOi“ robotai analizuoja klientų naudojimo ypatumus ir nuolat mokosi, taigi jų efektyvumas nuolat auga. LG „CLOi“ įmontuoti jutikliniai ekranai ir balso atpažinimo funkcija leidžia vartotojui lengviau su juo bendrauti ir gali atlikti sudėtingas užduotis, pavyzdžiui, atsakyti į klausimus ir apdoroti mokėjimus. Šie intelektualūs robotai sugeba veikti nepriklausomai – jie gali patys pasiekti įkrovimo stotį, kai baterija silpsta, ir grįžti į tarnybą, kai ji pilnai įkraunama, atlikti kasdieninę diagnozę ir siųsti automatines ataskaitas.

„Mūsų robotų serijos pažanga rodo mūsų įsipareigojimą artimiausiu metu robotų sprendimus pristatyti visam pasauliui, – sako vyresnysis viceprezidentas Roh Jin-seo, LG robotų verslo vadovas. – LG „CLOi“ pagalbiniai robotai, gebantys analizuoti ir suprasti aplinką, yra didelių investicijų į automatizavimą ir dirbtinio intelekto tyrimus kulminacija.“

Robotinė chirurgija – jau Lietuvoje

2019 01 07 17:14

Daugiau kaip du dešimtmečius pasaulyje gyvuojanti robotinė chirurgija – jau ir Lietuvoje. Pirmosios operacijos roboto pagalba atliktos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Medikų teigimu, robotinė chirurgija atveria didesnes galimybes pacientus gydyti kokybiškiau – gijimas greitesnis, mažiau įvairių komplikacijų.

Robotinės operacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėtos praėjusių metų pabaigoje. Čia dirbama su antrąją, prieš penkerius metus sukurta, robotine sistema. Joje įdiegta kamera padeda matyti operacinį lauką trimačiu formatu. Kamera yra valdoma paties chirurgo akimis. Svarbus ir taktilinis jutimas – atsirėmus chirurginiu instrumentu į kietesnį paviršių, tą jaučia ir pats chirurgas.

„Pasakyti, kad šios operacijos yra labai paprastos, negalėčiau todėl ,kad yra labai daug techninių aspektų ir mes šiuo metu daugelį techninių aspektų įsisaviname ,tobulėjame ir, aišku, reikalinga tam tikra mokymosi kreivė ,kad šios rūšies chirurgiją įvaldyti“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas Narimantas Samalavičius.

Pasaulyje robotinė chirurgija naudojama plačiai – nuo skydliaukės iki tiesiosios žarnos operacijų. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ši sistema taikoma pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje. Pagrindinis roboto privalumas – visiškas tikslumas, ko negali padaryti tarkim žmogaus rankos.

Daugiau kaip du milijonus eurų kainuojantį robotą ligoninė nuomojasi, pacientams tokios operacijos papildomai nekainuoja – apmoka valstybinė ligonių kasa.

Plačiau apie tai – Marijos Gabrienės reportaže.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Estijoje siuntas pristato robotas

2019 01 06 14:55

Spartėjanti robotizacija neaplenkė ir siuntų pristatymo rinkos. „DPD“ grupės įmonė „DPD Eesti“, kartu su estų įmone „Starship“, Talino gyventojams nuo gruodžio pradžios siūlo naują paslaugą – nedidelių siuntų pristatymą robotu.

„Naujausios mokslo inovacijos, ypatingai robotikos srityje, vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir palengvina daugybės žmonių gyvenimą. Siuntų rinka – viena tų, kurioms inovacijos leidžia turėti stiprų pranašumą prieš konkurentus, mat efektyvina bei optimizuoja procesus, suteikia galimybę tiksliau ir greičiau pristatyti siuntas. Tai ypač aktualu dabar – vis labiau populiarėjant apsipirkimui internetu, kuris beveik neatsiejamas nuo prekių pristatymo į pasirinktą vietą“, – aiškina „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Išmanus robotas savarankiškai orientuosis aplinkoje

Aplinką tausojantis bei šaligatviais važinėjantis robotas Talino gatvėmis kursuoti pradėjo gruodžio 3-iąją. Jame sumontuota vaizdo, GPS bei kita įranga užtikrina, kad robotas galės veikti visiškai autonomiškai bei bus apsaugotas nuo nenumatytų situacijų.

„Kartą apkeliavęs teritoriją, kurioje pristato prekes, robotas jau pats geba savarankiškai orientuotis bei pasiekti kelionės tikslą. Maža bei nesunki konstrukcija, galinti gabenti maždaug du pirkinių krepšius, važiuoja tik šaligatviais, panašiu greičiu, kokiu vaikšto žmonės. Jame įmontuotos kameros ir sensoriai užtikrina, jog robotas gatvę kirs tik degant žaliam šviesoforo signalui ir tik perėjoje bei neatsitrenks į aplinkinius. Iškilus netikėtumams, pavyzdžiui, bandant robotą pastumti ar pavogti, visada yra budintis operatorius, kuris, pasitelkęs kameras bei kitą robote įmontuotą įrangą, gali perimti jo kontrolę, stebėti buvimo vietą“, – pasakoja G. Bilevičius.

Planuose – visiškas autonomiškumas

Nors estų „Starship“ sukurtas robotas įprastinius darbus gali nudirbti be žmogaus įsikišimo, kuris reikalingas tik išimtiniais atvejais, prekių pristatymo procese vis dar dalyvauja žmonės. G. Bilevičiaus teigimu, ateityje ketinama siekti visiško prekių pristatymo automatizavimo.

„Šiuo metu prekes į robotą vis dar sudeda darbuotojai. Ateityje Estijoje ketinama statyti mažus, robotams pritaikytus sandėlius, kuriuose viskas vyktų automatiškai – robotui atvykus, į jį butų sudedamos prekės bei nurodomas adresas, kuriuo jas reikia pristatyti. Tai įgyvendinus darbuotojų įsikišimas liks minimalus – viso proceso stebėjimas“, – teigia „DPD Lietuva“ atstovas.

Bus arba pasaulio apokalipsė, arba utopinė ateitis, bet ši technologija tiesiog neišvengiama

2019 01 05 09:13

Per pastaruosius keletą metų sistemos savaiminis mokymasis (angl. machine learning) bei dirbtinis intelektas (angl. artificial intelligence) tapo labai karštomis temomis, kur didžiausi entuziastai ir futuristai pasiskirstė į dvi stovyklas. Vieni jų teigia, jog kartu su šios srities plėtra mūsų visų laukia apokalipsinė ateitis (skaitmeninis super intelektas galiausiai atsisuks prieš žmoniją). Kiti teigia, jog mūsų visų laukia utopinė ateitis (skaitmeninis super intelektas padarys žmonių gyvenimus neatpažįstamai geresnius).

Kaip be būtų ateityje, įvairūs pažangūs šios srities sprendimai jau seniai nebėra kažkas tiesiai iš mokslinės fantastikos literatūros.

Medicininės diagnozės, žmogaus balso atpažinimas, personalizuotos rekomendacijos ar bepiločiai automobiliai yra tik keletas iš daugelio sričių, kurioms savaiminis sistemos mokymasis bei dirbtinis intelektas daro įtaka jau šiandien.

Visgi, prieš išsiaiškindami kaip šie dalykai pamažu tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, šiek tiek nusikelkime į praeitį, kad suprastumėme nuo ko viskas prasidėjo.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/66459/

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Pirmą kartą Kinija švelniai nutupdė zondą tolimojoje Mėnulio pusėje

2019 01 04 13:40

Niekam anksčiau nepavyko nusileisti tolimojoje pusėje, nes su kitoje, tiesiogiai nematomoje, Mėnulio pusėje esančiais robotais sunku komunikuoti. Nesant tiesioginio matomumo, siųsti signalus sunku. Bet Kinija buvo tam pasirengusi.

Gegužę Kinija pasiuntė Mėnulio palydovą, Kurisone, kuris skriedamas kosmose netoli Mėnulio, veiks kaip komunikacijos mazgas tarp „Chang’e-4“ ir Žemės.

Mėnulyje Kinija galės nuodugniai apžiūrėti savo nusileidimo vietą, pietų ašigalio-Eitkeno baseiną. Šį Mėnulio paviršiaus regioną daug planetologų trokšta ištirti. Manoma, kad maždaug 2500 km skersmens baseinas yra itin senas krateris, kurį išmušė didžiulė uola į Mėnulį atsitrenkusi prieš milijardus metų. Išsiaiškinus tikslų baseino amžių, bus galima sužinoti, kada įvyko susidūrimas, o tai, savo ruožtu suteiks užuominas apie to meto sąlygas Saulės sistemoje.

„Chang’e-4“ gali ir nepavykti nustatyti tikslaus Pietų ašigalio – Eitkeno baseino amžiaus, bet jame sumontuoti mokslo instrumentai papasakos daugiau apie šią paslaptingąją Mėnulio pusę. Nusileidimo modulio atgabentas mėnuleigis daugiau išsiaiškins apie šio regiono uolienų struktūrą ir sudėtį. Tuo tarpu pats nusileidimo modulis kreips dėmesį į dangų, rinkdamas duomenis astronomams Žemėje, kurie trokšta pasinaudoti unikalia tolimosios Mėnulio pusės padėtimi. Naktį, kai Mėnulis šį dangaus plotą užstoja nuo Saulės ir Žemės radijo signalų, modulis turėtų gauti neprilygstamus žvaigždžių vaizdus.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Didžiausias pasaulyje robotas aptarnauja Australijos kasyklas

2019 01 03 12:14

Gruodžio 28 d. milžiniška kasybos įmonė „Rio Tinto“ paskelbė, jog Vakarų Australijoje įrengta jos autonominė traukinių sistema „Auto Haul“ per pusmetį nuo liepos mėnesio pergabeno krovinius didesniu nei 1 mln. kilometrų atstumu. Įmonės atstovai šią pilnu pajėgumu veikiančią visiškai autonominę geležinkelių sistemą vadina didžiausiu pasaulio robotu, rašo „Ars Technica“.

Geležinkelių sistema 14 kasyklų sujungia su 4 uostų terminalais. Dvi šios įmonės transporto linijos, jungiančios arčiausiai uostų esančias kasyklas, ir toliau veiks valdomos žmonių, nes tai yra labai trumpi maršrutai. Šią geležinkelių sistemą „Rio Tinto“ kūrė net 10 metų, ji įmonei kainavo 1,3 mlrd. Australijos dolerių (0,8 mlrd. eurų).

Traukinius nuotoliniu būdu stebi inžinieriai, esantys nuo jų 1500 km atstumu, Perto mieste. Kalnakasybos bendrovės atstovai tvirtina, jog autonominiai traukiniai juda tik tada, kai ant bėgių priešais juos nėra jokių kliūčių, be to, stebimos vidinės sistemos, parodančios, kad kilo problemų su ratais ar vagonų sukabintuvais. Kilus kokiems nors sunkumams traukiniai sustoja automatiškai. Autonominė sistema leis „Rio Tinto“ sutaupyti po vieną traukinių sustojimą pusiaukelėje, kad mašinistai pasikeistų vietomis. Be to, dėl pamaininio darbo grafiko iki autonominės sistemos paleidimo kalnakasybos bendrovė buvo priversta mašinistus per metus vežioti bendru 1,5 mln. kilometrų atstumu.

„Vidutinis šių traukinių grįžimo atstumas yra apie 800 km, vidutinis kelionės ciklas – įskaičiavus įkrovimą ir iškrovimą – trunka apie 40 valandų“, – rašė įmonės atstovai. Be to, atsisakius mašinistų traukiniai galės darbą atlikti 6 procentais greičiau – vien dėl to, kad bus pašalintos mašinistų lemtos stabdymo ir greitėjimo variacijos. Tikimasi, kad dėl autonominės geležinkelio transporto sistemos „Rio Tinto“ per metus iškasamos geležies rūdos kiekį galės padidinti 20 mln. tonų.

Krovinių pervežimas jau ilgą laiką buvo vienas iš siekiamiausių transporto autonomizacijos tikslų, tačiau, bent jau kalbant apie krovinių pervežimą automobilių keliais, šiuo metu perspektyviausiai atrodo vilkikų karavanų kūrimas, kai paskui vieno vairuotojo valdomą vilkiką autonomiškai iš paskos važiuoja keli kiti vilkikai.

Inf. šaltinis: 15min.lt

„Mokslo sriuba“: kuo kvepia Marsas?

2019 01 02 12:50

„Kai suvoki, kad matai kitą pasaulį, patogiai įsitaisęs namuose apžiūrinėji mūsų planetos kaimyną, supranti, kaip tai ypatinga. Šie vaizdai – tai ne žmonių kūryba, ne bandymas įsivaizduoti, kaip atrodo Marso paviršius, o realus reljefas. Jei mes nuskristume į Marsą ir žvalgytumės iš tokio aukščio, atpažintume šias vietas“, – užburia „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys.

Ką šiuo metu žinome apie Marsą? Kokius tyrimus Raudonojoje planetoje atliks nauji NASA ir ESA robotai? Ir kaip mokslininkai ketina parsigabenti Marso mėginių į Žemę? Kvapą gniaužiančias Marso tyrimų naujienas pamatysite laidoje „Mokslo sriuba“.

Inf. šaltinis: Mokslo sriuba

Šilutėje robotų mokyklą įkūręs iš Švedijos grįžęs programuotojas – tarp nominantų „Globalios Lietuvos apdovanojimuose“

2018 12 28 10:19

Gruodžio 27 dieną įvyks kasmetiniai „Globalios Lietuvos apdovanojimai“ – Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojama ceremonija, skirta pagerbti pasaulio lietuvius, kurie savo tarptautine patirtimi prisideda prie Lietuvos augimo. Apdovanojimai bus tiesiogiai transliuojami LRT PLIUS. Vienas nominantų kategorijoje „Už tarptautinę patirtį regionams“ – Eivanas Maksvytis, grįžęs iš Švedijos ir Šilutėje įkūręs mokomąją robotikos laboratoriją „Tavo robotas“. Kalbamės su Eivanu apie šį neįprastą sprendimą.

– Kodėl nusprendėte kurti būtent robotų mokyklą, ir dar Šilutėje? Kaip tai susiję su ankstesne jūsų patirtimi?

Aš programavimu ir technologijomis susidomėjau būdamas keliolikos metų. Pamenu mokykloje tebuvo vienas kitas po devyniais užraktais apsaugotas kompiuteris, o bet kokios informacijos reikėjo sunkiai ieškoti įvairiuose puslapiuose, nes dar nebuvo patogios „Google“ paieškos. Labai anksti pradėjau dirbti, iš pradžių su žaidimų programavimu, vėliau telekomunikacijų ir taip nukeliavau iki „Ericsson“ būstinės Švedijoje. Pamatęs kiek daug dėmesio skiriama technologijoms, robotizacijai ir koks didžiulis potencialas laukia šios srities ateityje norėjau bent kažkiek jos vystymąsi paskatinti Lietuvoje. O geriausia tą pradėti nuo švietimo, nuo mokyklos. Į Šilutę atvedė šeima, tad čia ir pradėjau įgyvendinti savo viziją.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/66417/.

Inf. šaltinis: LRT.lt

„Audi“ sukūrė kažką, ko dar nesame matę

2018 12 17 13:00

Skraidančių taksi idėja per pastaruosius keletą metų tampa vis dažniau aptarinėjama ir gamintojai į tai žiūri vis rimčiau. Deja, bet ši sritis reikalauja ypatingo planavimo kruopštumo ir reikia rasti tinkamų vietų kur būtų galima nusileisti ant žemės ir šiuos skraidančius taksi sujungti su kitomis transporto rūšimis. „Audi“, „Airbus“ ir dizaino kompanija „Italdesign“ drauge sukūrė tokį prototipą, kuris galėtų išspręsti šiuos klausimus.

Jų naujasis „Pop.Up Next“ konceptas apjungia autonominių automobilių ir skraidančių taksi idėjas į vieną.

Šią idėją kompanijos pristatė dar kovo mėn., o neseniai Amsterdame vykusiame dronų renginyje jau pademonstravo ir 1:4 mastelio modelį.

Ant žemės paviršiaus esančio „Pop.Up Next“ išvaizda primena modernaus sedano išvaizdą, tarsi matytume elektrinį ir visiškai autonominį „Audi“ automobilį.

Tačiau kabina, kurioje keliauja keleiviai, iš esmės gali būti pilnai atkabinta nuo automobilio ir dronas ją pergabena į kitą vietą. Keleiviams net nereikia išlipti iš šios specialios kabinos.

Kompanijos kiek anksčiau išplatino vaizdo įrašą, kaip tokia sistema galėtų atrodyti ir veiktų realiomis sąlygomis.

Žinoma, nors visa tai atrodo šauniai ir panašu, jog būtų labai patogu keliauti po miestą bei išspręstų daugybę, su transportu susijusių problemų, bet padaryti realaus dydžio konceptą yra kur kas sudėtingiau, palyginus su šiuo modeliu. Jau nekalbant apie tai, kad praktiškai niekur pasaulyje nėra reikiamos infrastruktūros.

Tačiau kompanijos pasiryžusios tęsti darbus ir šią futuristinę idėją paversti realybe. „Skraidantys taksi atkeliauja. Mes esame tuo įsitikinę“, – teigė už tiekimo ir IT klausimus atsakingos „Audi“ valdybos narys ir „Italdesign“ prezidentas dr. Berndas Martensas.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Rusijoje demonstruotas „pažangus robotas“ pasirodė esąs žmogus su roboto kostiumu

2018 12 13 15:38

Rusijos valstybinėje televizijoje išgirtas „aukštųjų technologijų robotas“ pasirodė esąs žmogus su roboto kostiumu, rašo „The Guardian“.

Netikram androidui pagyras žėrė kanalas „Rossija 24“, kurio darbuotojai sukūrė reportažą apie jaunimo forumą, skirtą robotikos temos populiarinimui. Televizijos laidos vedėjas sakė: „Robotas Borisas jau išmoko šokti – ir daro tą ne taip jau blogai“.

Tokiu kostiumu apkvailinti pavyko ne tik valstybinę televiziją. Pasimovė ir keletas tinklaraštininkų. Štai Rusijos svetainė „TJournal“ kėlė klausimus apie tai, kur yra roboto išoriniai jutikliai ir dėl ko jis daro tiek daug nebūtinų judesių šokio metu. Ir kodėl robotas atrodė taip, lyg jame kaip tik tiksliai galėtų tilpti žmogus? Tik vėliau turinys buvo papildytas išaiškinimu, jog tai visai ne robotas. Tik vėliau socialiniuose tinkluose buvo išplatintos nuotraukos, kuriose pro kostiumo jungtis aiškiai matosi plikas viduje esančio žmogaus kaklas. Taip ir išaiškėjo, kad robotas yra ne Borisas, o Alioša, aprengtas kostiumu, kurį sukūrė bendrovė „Show Robots“.

3300 eurų kainuojančiame kostiume įmontuotas mikrofonas su garsiakalbių sistema, taip pat – jutiklinis planšetinio kompiuterio ekranas, dėl to jis gebėjo sukurti „beveik visišką iliuziją, kad priešais jus stovi tikras robotas“. Vladimiro Putino oponento Michailo Chodorkovskio įsteigtos naujienų agentūros „MBCh Media“ išplatintoje nuotraukoje matomas ir viso kostiumo dar neapsirengęs aktorius, besiruošiantis Jaroslavlio mieste antradienį vykusiam forumui.

Kasmetinio forumo „Projektorija“ organizatoriai šio roboto kostiumo net nebandė pateikti kaip tikro roboto. Tačiau arba dėl apsigavimo, arba dėl siekiamo didesnio efekto valstybinė televizija apsigavo ir apgavo žiūrovus. „Visai įmanoma, kad kuris nors iš šių moksleivių paskirs savo gyvenimą robotikai. Ypač žinant tai, kad šiame forume jie turi galimybę susipažinti su pačiais moderniausiais robotais.“ O tuomet sumoduliuotas „roboto“ Boriso (arba Aliošos) balsas ištaria: „Moku matematiką, bet taip pat norėčiau išmokti piešti“. Ir ėmė šokti. Trečiadienio rytą šis reportažas buvo pašalintas iš „Rossija 24“ „Youtube“ kanalo, bet vėliau vėl buvo prieinamas.

Inf. šaltinis: 15min.lt

« Ankstesnis puslapis — Sekantis puslapis »

© Robotai.elektronika.lt

Dizainas Andreas Viklund | Adaptuota Matteo Turchetto | WordPress