Baltijos jūroje – naujos karinės saugumo priemonės: bepilotėmis priemonėmis fiksuos vaizdus
2019 08 22 12:18Baltijos jūroje išbandomos naujausios technologijos, skirtos Europos Sąjungos kariniam saugumui jūroje. Mokslininkai bepilotėmis priemonėmis fiksuos vaizdus ore, ant vandens ir po vandeniu bei perduos šią informaciją tiesiai į krantą.
Baltijos pažangių technologijų instituto mokslininkai ir Karinių jūrų pajėgų atstovai šias dienas leidžia jūroje: bandomos ryšių sistemos.
„Ruošiantis kitų metų bandymams Baltijos jūroje, išbandoma ryšių įranga bendravimui tarp bepiločių sistemų ir laivų. Baltijos pažangiųjų technologijų institutas projekte kuria papildytos realybės vartotojo sąsają bepiločių sistemų spiečių valdymui“, – sako BPTI Gynybos programos vadovas Gediminas Molis.
Jo teigimu, pagrindinis projekto tikslas yra pademonstruoti, kaip skirtingų gamintojų bepilotės ir nuotoliniu būdu pilotuojamos sistemos, skraidančios, plaukiančios ir esančios po vandeniu, gali komunikuoti realiu laiku ir tiekti savo sensorių informaciją jūroje ir krante esančioms vadavietėms.
Pasak pašnekovo, tokias sistemas sudėtingiausia kurti po vandeniu – ten kyla didelių ryšio problemų, bet jos pasitarnaus jūriniam saugumui stiprinti ir ekstremaliose situacijose.
„Ta įranga bus naudinga, pavyzdžiui, vykdant tokius iššūkius, kaip gelbėjimas ir paieška arba uosto apsauga. Greitu laiku, kuo greičiau gauti gyvą vaizdą, perduoti į krantą“, – teigia patrulinio laivo „Žemaitis“ vadas kpt. ltn. Piotras Dukelis.
Karinės jūrų pajėgos bandymams skyrė patrulinį laivą „Žemaitis“ – jame įrengta bepiločio orlaivio valdymo konsolė. Po poros mėnesių tokios bepilotės sistemos jau bus keliamos į orą, leidžiamos po vandeniu. Šis Europos Sąjungos projektas skirtas karinėms jūrinėms inovacijoms kurti. Iš Rytų Europos projekte dalyvauja tik Lietuva.
Inf. šaltinis: LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
JAV karinis jūrų laivynas nori naujo laivo-roboto – tai bus didžiausias autonominis karo laivas pasaulyje
2019 08 21 12:10Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos nori naujo ypatingo laivo ir pramonei jau pateikė standartus, koks tas laivas turėtų būti. Pažangiausi radarai, sonarai, priešlėktuvinė ginkluotė, gebėjimas vykdyti žvalgybos operacijas – kariniam laivynui tai bus tikrai naudingas įrankis. Tiesa, reikia paminėti ir tai, kad įgula jam nebus būtina.
„Sea Hunter“ – kol kas pažangiausias karinio laivo be įgulos prototipas pasaulyje
© Office of Naval Research (CC BY 2.0) | commons.wikimedia.org
Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ateityje norėtų turėti robotizuotų karinių laivų. Jie atliktų tas užduotis, kurioms žmonių tiesiog nereikėtų, jos būtų per daug pavojingos ar, sakykime, nešvarios. Kitaip tariant, ten, kur būtų galima siųsti robotus, jie ir keliautų. „ Large Unmanned Surface Vehicle“ (Didelis paviršinis laivas be įgulos, LUSV) bus didžiausias robotizuotas karinis laivas pasaulyje, todėl galės vykdyti pačias įvairiausias užduotis tiek savarankiškai, tiek kartu su įprastais karo laivais.
Tiesa, LUSV bus tik 61-91 metro ilgio. Palyginti su didžiausiais karo laivais, LUSV bus visai nedidelis, tačiau iki šiol bandomas „Sea Hunter“ tėra 40 metrų ilgio ir vis tiek yra pažangiausias robotizuotas karinio laivo prototipas pasaulyje. LUSV galėtų būti valdomas per atstumą arba būti nevaldomas visiškai - šis laivas pats priimtų sprendimus pagal situacijos aplinkybes. Tiesa, planuose numatyta, kad LUSV bus įrengtos ir kajutės nedidelei įgulai, jei to prireiktų. O prireiks, nes LUSV vis tiek bus skirtas daugiausia tik bandymams.
Laivynas norėtų už 400 milijonų dolerių pasistatyti du tokius laivus. Vos pastatyti jie nebus ginkluoti - LUSV yra labiau naujas bandymų etapas nei pajėgus karinis laivas. Kita vertus, LUSV denyje bus galima montuoti skirtingus modulius, kuriuose bus priešlėktuvinės gynybos sistemos, sausumos taikiniams naikinti skirtos raketos ir kita ginkluotė.
Bandymuose LUSV tarnaus kaip eskadrinis minininkas ar kreiseris, tačiau su laiku robotizuoti karo laivai turėtų tapti nauja, atskira karinių laivų kategorija. Jie galės plaukti į žvalgybą, tikrinti laivybos kelius prieš juose pasirodant laivams su įgulomis. Technologijos bus gana universalios - jei LUSV projektas pasiteisins, taip galės būti valdomi ir transportiniai kariniai laivai.
Jei programai bus skirtas finansavimas, LUSV statybos galėtų prasidėti jau kitais metais. Tai yra palyginti nedideli laivai, tačiau jų technologijos yra pakankamai sudėtingos, todėl sunku prognozuoti, kada LUSV pradės savo bandymus. Bet kuriuo atveju, tai yra karybos ateitis, kada nors leisianti operacijas vykdyti šiek tiek saugiau ir efektyviau.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
JAV karinis jūrų laivynas nori naujo laivo-roboto – tai bus didžiausias autonominis karo laivas pasaulyje
2019 08 21 09:57Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos nori naujo ypatingo laivo ir pramonei jau pateikė standartus, koks tas laivas turėtų būti. Pažangiausi radarai, sonarai, priešlėktuvinė ginkluotė, gebėjimas vykdyti žvalgybos operacijas – kariniam laivynui tai bus tikrai naudingas įrankis. Tiesa, reikia paminėti ir tai, kad įgula jam nebus būtina.
„Sea Hunter“ – kol kas pažangiausias karinio laivo be įgulos prototipas pasaulyje
© Office of Naval Research (CC BY 2.0) | commons.wikimedia.org
Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ateityje norėtų turėti robotizuotų karinių laivų. Jie atliktų tas užduotis, kurioms žmonių tiesiog nereikėtų, jos būtų per daug pavojingos ar, sakykime, nešvarios. Kitaip tariant, ten, kur būtų galima siųsti robotus, jie ir keliautų. „ Large Unmanned Surface Vehicle“ (Didelis paviršinis laivas be įgulos, LUSV) bus didžiausias robotizuotas karinis laivas pasaulyje, todėl galės vykdyti pačias įvairiausias užduotis tiek savarankiškai, tiek kartu su įprastais karo laivais.
Tiesa, LUSV bus tik 61-91 metro ilgio. Palyginti su didžiausiais karo laivais, LUSV bus visai nedidelis, tačiau iki šiol bandomas „Sea Hunter“ tėra 40 metrų ilgio ir vis tiek yra pažangiausias robotizuotas karinio laivo prototipas pasaulyje. LUSV galėtų būti valdomas per atstumą arba būti nevaldomas visiškai - šis laivas pats priimtų sprendimus pagal situacijos aplinkybes. Tiesa, planuose numatyta, kad LUSV bus įrengtos ir kajutės nedidelei įgulai, jei to prireiktų. O prireiks, nes LUSV vis tiek bus skirtas daugiausia tik bandymams.
Laivynas norėtų už 400 milijonų dolerių pasistatyti du tokius laivus. Vos pastatyti jie nebus ginkluoti - LUSV yra labiau naujas bandymų etapas nei pajėgus karinis laivas. Kita vertus, LUSV denyje bus galima montuoti skirtingus modulius, kuriuose bus priešlėktuvinės gynybos sistemos, sausumos taikiniams naikinti skirtos raketos ir kita ginkluotė.
Bandymuose LUSV tarnaus kaip eskadrinis minininkas ar kreiseris, tačiau su laiku robotizuoti karo laivai turėtų tapti nauja, atskira karinių laivų kategorija. Jie galės plaukti į žvalgybą, tikrinti laivybos kelius prieš juose pasirodant laivams su įgulomis. Technologijos bus gana universalios - jei LUSV projektas pasiteisins, taip galės būti valdomi ir transportiniai kariniai laivai.
Jei programai bus skirtas finansavimas, LUSV statybos galėtų prasidėti jau kitais metais. Tai yra palyginti nedideli laivai, tačiau jų technologijos yra pakankamai sudėtingos, todėl sunku prognozuoti, kada LUSV pradės savo bandymus. Bet kuriuo atveju, tai yra karybos ateitis, kada nors leisianti operacijas vykdyti šiek tiek saugiau ir efektyviau.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Dronų spiečiai taps ateities ūkininkų pagalbininkais
2019 08 15 12:39Bepilotes skraidykles naudojantys ūkininkai jau nieko nebestebina, tačiau netrukus virš laukų skraidys ištisi jų spiečiai ir šie dronai, tarsi fantastiniuose filmuose, stebės laukus be žmogaus įsikišimo, rašo BBC.com.
Dronai labai patogūs įrankiai stebėti laukus bei greitai nustatyti, kur įsuko kokia liga ar piktžolės, ar kur reikėtų daugiau trąšų – skraidyklėmis surinkti duomenys vėliau gali būti analizuojami, o tai leidžia ūkininkams priimti efektyvesnius sprendimus.
Dronų spiečiai taps ateities ūkininkų pagalbininkais. „YouTube“ stopkadras.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69318/.
Inf. šaltinis: 15min.lt
NASA mokslininkų įkvėpti: sukurtas pirmasis paukščio skrydžiu paremtas bepilotis orlaivis
2019 08 13 14:32Nuotoliniu būdu valdomų bepiločių orlaivių, dažniau vadinamų dronais, populiarumas neblėsta, o tik auga. Rinką papildo funkcionalesni, pranašesni ir patogesni šių įrenginių modeliai. Remiantis NASA mokslininkų teoriniais skaičiavimais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) Aeronautikos laboratorijoje sukurtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžiu.
AGAI bepiločio orlaivio „Solarwing v2“ prototipas. VGTU nuotr.
Realiai išbandytas skraidančio sparno tipo bepilotis orlaivis pilnai pakrautas gali skristi 8 valandas, siekiama ištobulinti technologiją ir ilginti skrydžio laiką, kad orlaivis skristų visą parą. Jaunųjų mokslininkų sukurtas bepilotis pastebėtas ir NASA mokslininko Albion H. Bowers, su kuriuo Amerikoje susitiko vienas iš skraidančio sparno kūrėjų Povilas Karalkevičius.
Kuriant sparnus, kūrėjus labiausiai traukė tai, jog nedaug apie juos žinojo, žavėjo konstrukcijos išskirtinumas ir paprastumas. Tolimesnis domėjimasis skraidančiais sparnais tik įrodė, kad ganėtinai paprastai atrodantis skraidantis sparnas yra sudėtinga aerodinaminė schema ir, turint tik dvi horizontalias, orlaivį valdančias aerodinamines plokštumas, galima išgauti stabilią skraidančią platformą.
„Konstruodami naujausią, saule varomo bepiločio orlaivio prototipą, išsikėlėme tikslus, kuriems įgyvendinti neturėjome realių sprendimo būdų. Pradėjome ieškoti informacijos, pasitelkėme minėto NASA mokslininko Albion H. Bowers darbus, kuriuose buvo pateikti skaičiavimai, pateikti pavyzdžiai, kaip taisyklingai ir stabiliai skrenda paukščiai neturėdami vertikalių aerodinaminių plokštumų“, – pasakoja P. Karalkevičius.
Remiantis teoriniais skaičiavimais ir 22 proc. prailginus sparną, lyginant jį su elipsinį keliamosios jėgos pasiskirstymą turinčiu sparnu, indukcinis pasipriešinimas sumažėja 11 proc. „Be to, atsiranda reiškinys, kai posūkio metu pakreipus eleronus, pasiekiamas teisingas lėktuvo posvyris ir teisingas pokrypis – tai lemia varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymas sparne. Dėl to matome paukščius, neturinčius vertikalių aerodinaminių plokštumų, bet vis tiek sugebančius ilgai ir taisyklingai sklandyti“, – teigia Povilas.
Šis skraidantis sparnas nuo anksčiau VGTU AGAI mokslininkų sukonstruotų bepiločių orlaivių skiriasi dėl netradicinio varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymo sparne. Povilas pabrėžia, kad skraidančio sparno tipo orlaivis neturi vertikalių plokštumų, bet vis tiek išlaiko taisyklingą skridimo trajektoriją tiek tiesiaeigiame skrydyje, tiek atlikdamas viražą. Tokio tipo orlaiviai – alternatyvi platforma klasikinio lėktuvo tipo orlaiviams, bet turi kitokią konstrukciją, todėl atsiranda kitos teigiamos ar neigiamos konstrukcijos savybės.
„Klasikinio tipo lėktuve keliamąją jėgą generuoja sparnas, o likusi lėktuvo konstrukcija, skirta gabenti kroviniui, kelia pasipriešinimą ar žemyn nukreiptą keliamąją jėgą. Tuo tarpu skraidančio sparno tipo orlaiviuose keliamąją jėga generuoja didžioji dalis ar visas sparnas, o, atitinkamai paskirsčius keliamąją jėgą, galima išgauti ir lengvesnę sparno konstrukciją. Jei gabename krovinį, kurį galima komponuoti sparno viduje, tai padeda dar labiau sumažinti aerodinaminius nuostolius“, – teigia Povilas tvirtindamas, kad aviacijos srityje turi būti nuolat ieškoma kompromisų.
Tokie orlaiviai gali būti pritaikomi daugelyje sričių: įvairių objektų stebėjimui, gelbėjimo operacijoms, ortofotografinių žemėlapių sudarymui, atliekant įvairius mokslinius eksperimentus. Kadangi skraidančio sparno tipo bepiločio orlaivio konstrukcija yra paprastesnė, tai palengvina ir gamybos procesą, ir vėlesnį konstrukcijos eksploatavimą.
Skraidantis sparno tipo bepilotis orlaivis turi įdiegtą autopiloto sistemą, įrenginys gali būti valdomas ir autonomiškai ir rankiniu būdu. Atsižvelgiant į oro sąlygas, oro transporto užimtumą, matomas kliūtis, galima keisti skrydžio maršrutą, valdyti greitį ir daugybę kitų orlaivio parametrų. Gamybos proceso metu mokslininkai įvertino ir tai, kiek energijos reikia gauti tokio tipo orlaiviui iš saulės jėgainės, esančios ant sparno, kad šis galėtų skristi ir dieną, ir naktį – tokio tipo orlaivį planuojama sukurti artimiausiu metu.
Naujasis sportinis dronas per sekundę pasiekia 145 km/h greitį
2019 08 12 12:40Dronų varžyboms „Drone Racing League“ (DRL) įžengus į ketvirtąjį sezoną, pristatoma nauja bepilotė skraidyklė, kurią naudos visi varžovai. Šis dronas per mažiau nei vieną sekundę gali pasiekti 145 km/h greitį.Įsibėgėjimas yra toks greitas todėl, kad DRL skraidyklėje įmontavo LED šviesos plokštę, jog užtikrintų, kad dronas išliks matomas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Bepiločių skraidyklių čempionate pristatys ir dirbtiniu intelektu valdomus dronus
2019 08 11 09:10Šį savaitgalį Jungtinėse Valstijose prasidedantis bepiločių skraidyklių čempionatas tikisi prisivilioti milijonus naujų žiūrovų. Tam baigiamos labai greitos, ketvirtos kartos skraidyklės, o per lygos lenktynes bus galima pamatyti ir dirbtinio intelekto valdomus dronus.
Asociatyvi nuotr.
Šį savaitgalį amerikiečių įkurta bepiločių skraidyklių lenktynių lyga pradės ketvirtąjį sezoną. Pagrindinis lygos varžybų dalyvis bus šis ketvirtos kartos dronas. Lygos lenktynėse visi dronai vienodi, taigi laimi pilotas, valdantis savo aparatą tobuliausiai.
„Manau, reikia būtinai patiems pamatyti „Razer 4“. Jis didelis, triukšmingas ir labai greitas. Tikiuosi, tai tikrai patiks tiems žiūrovams, kurie pirmą kartą gyvai stebės varžybas. Manau, tai pritrauks į šį sportą naujų gerbėjų. Galbūt ir iš automobilių lenktynių gerbėjų“, – sako bepiločių skraidyklių lenktynių lygos įkūrėjas Nicholas Horbacweski.
Iš tiesų techniniai duomenys rodo, kad „Razer 4“ galės įsibėgėti beveik iki pusantro šimto kilometrų per sekundę. Tai kelis kartus greičiau už pačią galingiausią lenktyninę mašiną ar motociklą.
Valdyti tokiu greičiu lekiantį droną reikia gerai treniruotų refleksų, bet lygos įkūrėjai matyt nusprendė, kad jau atėjo laikas nustatyti žmogiškų sugebėjimų ribas. Šio sezono lenktynėse pirmą kartą bepiločius valdys ir dirbtinio intelekto sistemos.
„Baigiantis sezonui surengsime varžybas tarp geriausio bepiločio drono ir geriausio piloto-žmogaus. Tada ir pamatysime, kaip dirbtinis intelektas gali varžytis su žmogumi“, – pasakoja bepiločių skraidyklių lenktynių lygos įkūrėjas.
Dronų lenktynių lyga turi apie 55 milijonus žiūrovų ir jų skaičius nuolat auga. Pirmosios šio sezono lenktynių tiesioginės transliacijos planuojamos rugsėjo 8-ąją.
Inf. šaltinis:
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prahos klube robotai atima darbus iš barmenų
2019 08 02 11:42Viename didžiuliame Prahos klube pramogautojai gali atsisveikinti su laikais, kai tekdavo stumdytis prie baro belaukiant išganingojo kokteilio. Praėjus dvejiems metams po to, kai pirmasis išmėgino didžėjų robotą, penkių aukštų muzikos klubas „Karlovy Lazne“ žengė dar vieną žingsnį pirmyn: čia barmenu dirbti ir kokteilius plakti ėmė robotas. Baro vadovui tokia mintis kilo pamačius panašų robotą Las Vegase.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotų kūrėjas Vilniuje – apie nereikalingą Terminatorių ir „katašunius“ robotus augintinius
2019 08 01 09:46Apie jo įžvalgas robotų klausimais Vilniuje ir ne tik jau buvo pradėję sklisti kalbos. Robotai humanoidai mokyklos suole, pramoniniai robotai, įteikiantys atleidimo lapelius gamyklų darbininkams, dirbtinis intelektas, atsakinėjantis į mūsų užklausas ir nuo „laido“ patraukiantis milijonus skambučių centro darbuotojų, – visa tai jau čia. Robotai tarsi kelia grėsmę, tarsi tampa draugais ir partneriais.
„Factobotics“ vadovas ir Robotikos asociacijos valdybos narys Justinas Katkus LRT.lt papasakojo apie pirmąjį pasaulyje už milijoną eurų kuriamą robotą vorą, brangias robotų kūrimo klaidas ir pasitenkinimą, kai sukurtas produktas išsprendžia labai realias problemas. Be to, jis užsiminė ir apie žmogaus draugu galintį tapti robotą, kuris virtuvėje iškeptų skanių blynų.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69088/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Amerikiečių bendrovė pristato liepsnosvaidžio funkcijos priedą dronui
2019 07 31 18:01Bendrovė, besispecializuojanti žemės ūkiui skirtos technikos gamyboje, nuo šiol gamins ir specialių priedą dronams, galintį šiuos bepiločius skraidančius aparatus paversti tikrų tikriausiais liepsnosvaidžiais. Pavyzdžiui, jeigu reikia sunaikinti pavojingų vabzdžių lizdą arba piktžoles. Be to, toks skraidantis nuotoliniu būdu valdomas dronas su liepsnosvaidžio funkcija gali būti naudingas tirpant ledą ir sniegą bei kitoms civilinėms reikmėms.
Inf. šaltinis: DELFI.TV