Prahos klube robotai atima darbus iš barmenų
2019 08 02 11:42Viename didžiuliame Prahos klube pramogautojai gali atsisveikinti su laikais, kai tekdavo stumdytis prie baro belaukiant išganingojo kokteilio. Praėjus dvejiems metams po to, kai pirmasis išmėgino didžėjų robotą, penkių aukštų muzikos klubas „Karlovy Lazne“ žengė dar vieną žingsnį pirmyn: čia barmenu dirbti ir kokteilius plakti ėmė robotas. Baro vadovui tokia mintis kilo pamačius panašų robotą Las Vegase.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotų kūrėjas Vilniuje – apie nereikalingą Terminatorių ir „katašunius“ robotus augintinius
2019 08 01 09:46Apie jo įžvalgas robotų klausimais Vilniuje ir ne tik jau buvo pradėję sklisti kalbos. Robotai humanoidai mokyklos suole, pramoniniai robotai, įteikiantys atleidimo lapelius gamyklų darbininkams, dirbtinis intelektas, atsakinėjantis į mūsų užklausas ir nuo „laido“ patraukiantis milijonus skambučių centro darbuotojų, – visa tai jau čia. Robotai tarsi kelia grėsmę, tarsi tampa draugais ir partneriais.
„Factobotics“ vadovas ir Robotikos asociacijos valdybos narys Justinas Katkus LRT.lt papasakojo apie pirmąjį pasaulyje už milijoną eurų kuriamą robotą vorą, brangias robotų kūrimo klaidas ir pasitenkinimą, kai sukurtas produktas išsprendžia labai realias problemas. Be to, jis užsiminė ir apie žmogaus draugu galintį tapti robotą, kuris virtuvėje iškeptų skanių blynų.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69088/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Amerikiečių bendrovė pristato liepsnosvaidžio funkcijos priedą dronui
2019 07 31 18:01Bendrovė, besispecializuojanti žemės ūkiui skirtos technikos gamyboje, nuo šiol gamins ir specialių priedą dronams, galintį šiuos bepiločius skraidančius aparatus paversti tikrų tikriausiais liepsnosvaidžiais. Pavyzdžiui, jeigu reikia sunaikinti pavojingų vabzdžių lizdą arba piktžoles. Be to, toks skraidantis nuotoliniu būdu valdomas dronas su liepsnosvaidžio funkcija gali būti naudingas tirpant ledą ir sniegą bei kitoms civilinėms reikmėms.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Kinijoje susitiko naujausi ir moderniausi robotai
2019 07 30 09:31Praeitą savaitę Kinijos Džaočingo mieste prasidėjo dešimtosios Tarptautinės humanoidų žaidynės. Robotus kūrė daugiau nei 40 komandų iš 20 universitetų. Renginys organizuojamas kaip galimybė pademonstruoti naujausius pasiekimus robotikos srityje. Be to, žaidynių dalyvius ir svečius ne mažiau domina ir kultūrinė renginio dalis. Renginio atidaryme robotai parodė specialią sudėtingų ir kūrybiškų pasirodymų programą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Ką „Toyota“ robotai veiks Tokijo olimpinėse žaidynėse
2019 07 26 11:49„Toyota Motor Corporation“ (toliau – „Toyota“), pasaulinė olimpinių ir parolimpinių žaidynių partnerė, ne tik siūlys savo automobilius sportinininkams, bet kurs ir modernius mobilumo sprendimus. Tam pasitarnaus robotai, rašoma pranešime.
„Toyota“ nuotr. / 2020 m. žaidynių „Toyota“ robotai
Šis Japonijos automobilių gamintojas dalyvauja projekte „Tokyo 2020 Robot Project“. 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse „Toyota“ pristatyti robotai bus naudojami žmonių judėjimui įvairiose vietose palengvinti. „Toyota“, padėdama gyventi žmonėms su savo viltimis ir svajonėmis, galės dar labiau prisidėti siekiant, kad 2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės būtų įdomios visiems.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69059/.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Vilniuje šeimininkauja robotas – per dieną nušienauja 6 futbolo aikštes ir nebijo stačių įkalnių
2019 07 25 15:49Vilniaus Vakarinio aplinkkelio ir Neries krantinės šlaituose šeimininkauja žolę šienaujantis robotas. Pusę tonos sveriantis naujas robotas žoliapjovė vidutiniškai per valandą nušienauja daugiau kaip 5 tūkst. kv. m teritorijos, per visą dieną įveikia apie 40 tūkst. kv. metrų – tai prilygsta 6 futbolo aikštėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Robotas / Pranešimo autorių nuotr.
Robotizuotos vejapjovės privalumas – juda visomis kryptimis ir gali nušienauti didesnius nei 60 laipsnių statumo šlaitus, kuriuose žmogui dirbti sudėtinga ir neretai pavojinga.
„Neries krantinėje bioįvairovės vardan vasaros pradžioje buvome palikę nešienautus šlaitus. Dabar jau nužydėję ir nuvytę jie šienaujami roboto. Kaip džiugu, kad atrandama vis naujų, efektyvesnių technologijų teritorijų priežiūrai ir jos pasiteisina“, – sako Administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Robotas ne tik nupjauna, bet ir susmulkina žolę. Paliekama vejoje žolė leidžia palaikyti vejos drėgnumą ir tampa natūralia trąša.
„Ieškome būdų kaip efektyvinti savo veiklą visose srityse, taip siekiame palengvinti ar net eliminuoti pačius sunkiausius, labiausiai varginančius darbus darbuotojams, taip suteikdami patrauklesnes darbo sąlygas, ieškome vis greitesnių ir našesnių technologijų. Vien per praeitus metus investavome į tai beveik 1 mln. Eur. Tai jau nebe pirmas mūsų robotas. Nuolat ieškome naujų technologijų, nors jos šioje sferoje yra ganėtinai vangios: sniego valymo, lapų surinkimo, smėlio surinkimo, IT sistemų ir kt. “, – teigia bendrovės „Mano aplinka“ grupių vadovė Diana Lubė.
Savivaldybės įmonės „Grinda“ ir „Vilniaus planas“ sostinės infrastruktūros priežiūrai jau metus naudoja bepilotes skraidykles su stebėjimo įranga. Dronai gelbsti, kai reikia įvertinti avarinės situacijos mastą, aptikti nelegalias statybas ar sąvartynus. Miesto transporto specialistai pasitelkia skraidykles stebėti eismo situaciją, parkavimo užimtumą, jos naudingos, kai reikia įsivertinti spūsčių apimtis, priežastis, jų pašalinimo galimybes ir modeliuoti transporto srautus.
Gatvių apšvietimo specialistams bepilotės skraidyklės padeda fiksuoti gatvių apšvietimo gedimus, miesto viešąją tvarką prižiūrintiems pareigūnams – aptikti žolės ir šakų deginimo atvejus sodų bendrijų teritorijose. Žiemos metu bepilotės skraidyklės galės būti naudojamos ir kitose srityse: žiemą kontroliuojant, kaip miestą prižiūrinčios įmonės valo šaligatvius ar gatves, ar apžiūrint šilumos trasų gedimus.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Skalpelis plieno rankoje: operacijos padedant robotams prigijo ir Lietuvos chirurgijoje
2019 07 24 10:32Tai, kas vos prieš pusmetį buvo pirmasis bandymas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, šiandien tampa rutina – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) chirurgo valdomas robotas „Senhance“ netrukus atliks 150-ąją operaciją. KUL chirurgas prof. Narimantas Samalavičius pripažino, kad pirmosios operacijos kėlė jaudulį ir buvo planuojamos tik po vieną kasdien.
Asociatyvi nuotr.
Pernai lapkritį robotu atlikus pirmąją operaciją KUL pradėti ir moksliniai tyrimai, padėsiantys įvertinti robotinės chirurgijos naudą Lietuvos medicinai. Klaipėdoje jau rengiamos šios srities chirurgijos tarptautinės konferencijos, 2018 m. pabaigoje uostamiestyje pranešimą skaitė vienas žymiausių pasaulio pilvo chirurgų profesorius Stanley Goldbergas iš Mineapolio (JAV).
Skaityti daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/68967/.
Inf. šaltinis: IQ.lt
KTU mokslininkai: dirbtinis intelektas verslui – pagalbos ranka, bet ne galva
2019 07 23 18:30Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai mano, kad dirbtinio intelekto (DI) plėtra verslui padiktuos naujus iššūkius, kurie nebūtinai siesis su pinigais ar darbuotojų pakeitimu į robotus, tačiau apie juos būtina galvoti jau dabar.
„Kuo toliau tuo, labiau DI bus integruojamas į kuriamas, tobulinamas technologijas, pramoninius procesus, matematinius modelius, matavimo ir duomenų apdorojimo algoritmus, įmonių valdymo procesų analizę bei sprendimų priėmimą, taip pat – aibę kitų mūsų gyvenimą apimančių bei ateityje apimsiančių sričių“, – prognozuoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas, besispecializuojantis ekonomikos ir finansų valdymo srityse.
Jis įsitikinęs, kad dirbtinio intelekto skvarba skirtingai paveiks patį verslą – tai ženkliai priklausys nuo jo valdomų išteklių.
„Vertinant finansinių išteklių prieinamumą ir galimybes juos akumuliuoti, smulkiam ir vidutiniam verslui bus sudėtingiau savarankiškai kurti savo reikmėms pritaikytas DI sistemas“, – pastebi R. Krušinskas. – Tikėtina, jog šiame kontekste bus ieškoma nesudėtingų, daug nekainuojančių IT robotizacijos sprendimų“.
Profesorius sako, kad galintys daugiau investuoti verslai tikriausiai rinksis iš dviejų variantų – jie arba modifikuos, pritaikys saviems poreikiams esamus rinkoje DI sprendimus, arba kurs nuosavas specializuotas platformas, taip įtvirtindami ir naujus veiklos standartus.
Kūrybingų ir nuolat tobulėjančių specialistų į užribį neišstums
Prognozes, esą dirbtinis intelektas uzurpuos visas verslo sritis, R. Krušinskas linkęs vertinti atsargiai. Jo įsitikinimu, įmonės finansų valdymo srityje dirbtinis intelektas vargu ar kada nors pakeis aštrų, kritiškai, kūrybingai mąstantį profesionalą, todėl baimę dėl žmogiškojo faktoriaus eliminavimo iš finansų valdymo jis laiko nepagrįsta. Vis dėlto, dalį procesų valdant įmonę dirbtinis intelektas pakeis neatpažįstamai.
„Galima kalbėti apie daug įvairių sričių, susijusių su įmonės finansų valdymu, kuriose dirbtinis intelektas padės atlikti daug sudėtingesnes, dideles duomenų apimtis turinčias operacijas“, – teigia profesorius, omenyje turėdamas buhalterinės apskaitos funkcijas, įvairių veiklos duomenų surinkimą ir jų apdorojimą, ateityje laukiamų rezultatų modeliavimą ar vizualizaciją.
Pasak jo, remiantis duomenų apdorojimo algoritmais, bus galima nesudėtingai gauti tam tikrą baigtinį dirbtinio intelekto siūlomų alternatyvių sprendimų kiekį, kurio pakaks įprastinių standartinių operacijų vykdymui. „Tokių finansų valdymo procesų automatizacija neišvengiama“, – prognozuoja R. Krušinskas.
Vis dėlto, jis įžvelgia ir kitą reikšmingą finansų valdymo srities pokytį, kuris atsiras automatizavus procesus. „Finansų valdymas taps vis labiau besiintegruojančia, ne vertikalia, o horizontalia funkcija“, – teigia mokslininkas.
R. Krušinskas paaiškina – tam tikra prasme nebeliks aiškios takoskyros tarp šiuo metu esančių skirtingų funkcijų: IT, žmogiškųjų išteklių valdymo, pardavimų ir panašiai. Kitaip tariant, aiškios , griežtai apibrėžtos ribos beveik išnyks. Dirbančiam specialistui reikės išmanyti, bent 2 ar 3 šiuo metu atskirai identifikuojamas funkcijas.
Profesoriaus manymu, šios tendencijos vers profesionalius finansų vadovus tam pasirengti iš anksto. Siekdami prisitaikyti prie pokyčių, jie turės giliai suprasti įmonėje veikiančius procesus, skirti milžinišką dėmesį savo komandos kompetencijų integravimui su IT instrumentais bei mokėti aiškiai ir tiksliai komunikuoti vertės kūrimo žingsnius bei galimybes kiekvienam komandos nariui.
Padeda rizikingose situacijose
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto žmonių išteklių valdymo profesorė Asta Savanevičienė pabrėžia – vertinant situaciją būtina atidžiau įsigilinti į kontekstą. Nors DI teikia neabejotiną naudą, tačiau panacėja jis netaps.
„Žmogus yra ir visada bus pagrindinis bet kurios įmonės konkurencingumo šaltinis. Dirbtinis intelektas tik palengvina jo darbą, išvaduodamas nuo rutininių darbų. Vis dėlto, jis skatina patį žmogų tobulėti, o ateityje teks nusiteikti net ir „bendradarbiauti“ su dirbtiniu protu“, – pabrėžia mokslininkė.
DI nauda versle dažnai siejama su prognozavimo palengvinimu, pagalba priimant kompleksinius sprendimus.
Profesorė sako, kad tam tikra prasme virtualūs sprendimai nėra tokie nauji, kaip kartais tai pristatoma visuomenei. „Pavyzdžiui, įtraukios virtualios realybės technologijos pagrindu sukurti mokymo simuliatoriai, praktikoje naudojami jau eilę metų“, – teigia pagrindinė KTU mokslo grupės „Tvarus valdymas“ pagrindinė tyrėja.
Tai padeda lavinti įgūdžius, yra patrauklu besimokančiajam. Didžiausią naudą ji įžvelgia perkeliant gyvybei pavojingus mokymus į virtualią erdvę – pavyzdžiui, taip dažnai apmokomi pilotai.
„Tokiu efektyviu būdu sprendžiama ir nelaimingų atsitikimų mokymosi metu problema. Jau nekalbant apie mokymosi sąnaudų sumažinimą“, – priduria ji.
Kyla etinių klausimų
Vis dėlto A. Savanevičienė įžvelgia ir kitą medalio pusę, apie kurią verslas linkęs galvoti mažiau nei apie sąnaudų mažinimą ar pelno didinimą. „Dirbtinis intelektas gali operuoti ne tik skaičiais, bet ir mūsų emocijomis, elgsena“, – sako ji. – O tai daugeliui skamba bauginančiai“.
Pasak mokslininkės, jau ir šiandien Lietuvos įmonėse, taikant akių sekimo technologiją, pavyzdžiui, nustatomas vairuotojų blaivumas. „Tai susiję ne tik su asmens elgsena, žalingais įpročiais, tačiau ir su darbo sauga, etika ir kitais ne ką mažiau svarbiais aspektais“, – komentuoja A. Savanevičienė.
Blaivumo testavimo atveju aplinkiniams labiau kyla metodo ar technologijos klausimas, kaip nustatomas blaivumas, tačiau rečiau mąstoma apie asmens teises.
„Naudojant tradicinius metodus, žmogus tarsi duoda sutikimą, pats savo noru pūsdamas į blaivumo nustatymo įrenginį“, – teigia ji. – Tuo tarpu vaizdo, kalbos duomenų pagrindu veikiantis dirbtinis intelektas gali įvertinti tiriamojo būklę, kompetencijas, prognozuoti jo elgseną, tačiau nebūtinai tada, kada jis to pats norėtų“, – etinį konfliktą brėžia mokslininkė.
A. Savanevičienė apibendrina, kad, vaizdžiai kalbant, dirbtinis intelektas ne tik priartėjo prie žmogaus, bet ir pradėjo į jį skverbtis, bandydamas žmogų „suprasti“, o gal ir „perprasti“.
„Taip, dirbtinis intelektas suteikia naujas galimybes žmonių išteklių valdyme, ypač taikant jį darbuotojų atrankos, kompetencijų ugdymo procese“, – patvirtina mokslininkė. – Bet kartu tai priverčia apie etinius klausimus susimąstyti suinteresuotus asmenis – tiek naujų DI įrankių kūrėjus, tiek žmonių išteklių valdymo profesionalus“, – svarsto mokslininkė. Ji kelia klausimą: kur yra ta riba, kurią peržengus, dirbtinis intelektas iš pagalbininko gali virsti įsibrovėliu, pažeidžiančiu mūsų privačią erdvę?
Iššūkiams įveikti būtinas dialogas tarp mokslo, verslo ir visuomenės. „Mokslo, kuris gali pasiūlyti naujus metodus ir jų taikymo galimybių įžvalgas; verslo, kuris išsako poreikius ir mato efektyvinimo galimybes ir visuomenės, kuri išreiškia bendras vertybines nuostatas ir etiško elgesio su darbuotojais lūkesčius“, – vardija A. Savanevičienė.
Robotai gali nurungti žmones ir iškeliauti į Mėnulį
2019 07 18 09:12Koks kito JAV išsilaipinimo Mėnulyje tikslas? Pirmiausia ten turėtų nukeliauti robotai. Kolorade įsikūrusi NASA finansuojama laboratorija kuria ant Mėnulio paviršiaus nusileisiančius robotus, kurie galės išdėstyti galingus teleskopus, taip naująją misiją į Mėnulį paversdami visiškai kitokia nei istorinė „Apollo 11“ misija į Mėnulį prieš 50 metų, sako laboratorijos direktorius Jackas Burnsas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
JAV kariuomenė rengs robotų kovinio šaudymo pratybas
2019 07 16 10:07JAV kariuomenė skelbia, kad jau ateinančiais metais ketina atlikti naujojo kovinio roboto – „Robotic Combat Vehicle“ (RCV) – kovinio šaudymo pratybas. Nors šiose pratybose dar nebus robotų, kurie iš tiesų bus siunčiami į kovines užduotis, pratybos bus naudingos siekiant pademonstruoti įvairias technologijas, kurios ateityje gali būti įtrauktos į realias kovines platformas bei išsiaiškinti, kaip ilgainiui kariai šias technologijas galėtų panaudoti vykdant jiems pateiktas užduotis, rašo „The Verge“.
Kadras iš filmo „Terminatorius“
RCV modulis bus sumontuotas ant šarvuočių M113 platformos. Valdymas bus vykdomas iš modifikuotos pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, pavadintos „Mission Enabler Technologies-Demonstrators“ (MET-D). Šiose valdymo mašinose bus sumontuotos kameros ir nuotolinio valdymo bokštelis, kurį įgula valdys per lietimui jautrius ekranus
Pirmoji bandymų fazė vyks kovo mėnesį. Pratybose dalyvaus du MET-D ir keturi RCV šarvuočiai. Visuose MET-D bus po vairuotoją, kulkosvaidininką ir keturis karius, kurie valdys du RCV. Pratybų tikslas – įvertinti būrio lygmens manevringumą. Pagal pratybų rezultatus bus sudarinėjami vėlesnių pratybų planai.
Kitos fazės bus didesnio masto: ateinančių metų gegužę Europoje vyks RCV ir pėstininkų sąveikos pratybos, o kažkada 2021 metų pabaigoje, dalyvaujant šešiems MET-D ir keturiems M113 RCV šarvuočiams bei keturiems ant lengvesnės platformos sumontuotiems RCV bus vykdomos kuopos lygmens pratybos. Trečioji fazė numatyta 2023 metais, jose dalyvaus šeši MET-D šarvuočiai, keturi RCV, sumontuoti ant M113 platformos bei keturi RCV vidutiniai ir sunkieji RCV.
Ginkluotus robotus JAV kariuomenė vystė jau keletą metų, tačiau šiuose bandymuose naudoti numatomi robotai dar nebus tie tikrieji koviniai robotai, kuriuos ketinama siųsti į kovos lauką. Tai yra surogatinės transporto priemonės, kurių tikslas – simuliuoti ateities kovines platformas. Bandymų tikslas yra ne transporto priemonių galimybių patikrinimas, o siekis išsiaiškinti, kaip jas sekasi valdyti kariams, nustatyti, kokie yra efektyviausi tokių robotų panaudojimo būdai siekiant apsaugoti karius nuo tiesioginio dalyvavimo mūšyje.
Numatoma, kad tikrieji koviniai robotai bus mažesni ir lengvesni už dabar naudojamus pėstininkų transportavimo šarvuočius: juose nebus vietos žmonėms, nereikės itin sunkių šarvų, todėl tilps daugiau degalų ir amunicijos. Tokie robotai gebės dalyvauti tiesioginiuose susišaudymuose juos valdantiems žmonėms esant saugioje zonoje.
Inf. šaltinis: 15min.lt