Lenkai ir britai kuria karinį robotą, kurio nenorėtų sutikti joks priešo tankas
2019 09 10 12:06Kariniai robotai imsis tų misijų, kurios žmonėms yra per daug pavojingos arba tas kurias gali atlikti geriau nei žmonės. Lenkija dabar ketina įsigyti ypatingą tankus naikinantį robotą, kuris kels siaubą ištisiems priešų batalionams.
Lenkų kompanija PZG ir Europos (daugiausia Jungtinės Karalystės) bendrovė MBDA imasi kurti naują prieštankinį robotą. Kol kas svarstomos dvi sistemos versijos. Vienoje būtų panaudota mažesnė vikšrinė platforma, kitoje – Šaltojo karo laikų BMP-1. Tai nebūtų autonominiai robotai – juos vis tiek valdytų žmonės, tik būdami saugiu atstumu. Žinoma, svarbiausia ne pati platforma, o ką ji vežtų ir kokias galimybes turėtų toks robotas.
Gamintojo nuotr. / 24 „Brimstone“ raketos ant savaeigės vikšrinės platformos
Šis tankų naikintojas būtų ginkluotas britų „Brimstone“ vidutinio nuotolio raketomis. Jos turi milimetrinių bangų radarą, kuris atpažįsta šarvuotas mašinas. „Brimstone“ raketos gali būti naudojamos kaip netiesioginės ugnies įrenginiai. Toks robotas nutaikytų raketas į tam tikrą teritoriją, tačiau taikinį raketa pasirinktų pati. Viena roboto versija gali turėti 24 tokias raketas, kita – 12.
Naujieji Lenkijos sausumo pajėgų robotai galėtų vienu metu paleisti po dvi „Brimstone“ raketas. Tuomet jie galėtų pakeisti savo poziciją ir vėl atakuoti, patys slėpdamiesi už kelių kilometrų. Skaičiuojama, kad tokio roboto paleistos „Brimstone“ raketos galėtų nuskrieti ir 12 kilometrų. Jei visgi su priešu tektų susidurti akis į akį, robotas galėtų pasinaudoti ir .50 kalibro kulkosvaidžiu.
Popularmechanics.com teigia, kad jokia šalis kol kas neturi panašaus ginklo. Amerikiečių „AH-64 Apache“ sraigtasparniai gali gabentis tik po 16 „Hellfire“ raketų (jos yra labai panašios į „Brimstone“). Ekspertai teigia, kad tokie robotai galėtų naikinti praktiškai bet kokią rusišką karinę techniką, taip iš rikiuotės išvesdami ištisus batalionus.
Žinoma, svarbiausia tai, kad šie robotai padeda išvengti karių siuntimo į pavojingas misijas. Tradiciškai tankų medžiojimo operacijos būdavo patikimos specialiems naikintojams, kurie yra šarvuoti lengviau nei tankai. Tačiau šios mašinos, būdamos pakankamai didelės, dažnai pačios tampa taikiniais. JAV po Šaltojo karo atsisakė savo specializuotų tankų naikintojų dalinių, tačiau tokių robotų atėjimas juos dar gali sugrąžinti.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Kruopštų žmonių darbą SEAT gamykloje jau perėmė robotai
2019 09 09 18:36Daug kas mano, kad robotai atims iš žmonių darbą. Galbūt kada nors ateityje taip ir nutiks, tačiau kol kas žmonės ir robotai gamyklose dirba kartu. Štai ispanų automobilių gamintojas, „Volkswagen“ grupės narys SEAT gamykloje Martorelyje robotams patikėjo svarbų ir daug kruopštumo reikalaujantį darbą.
Nors tuo ir sunku patikėti, ženkliukus ant automobilių iki šiol daug kur klijuoja žmonės. Tiesa, tam naudojami įvairūs įrengimai ir rėmai, užtikrinantys, kad modelių pavadinimai būtų priklijuoti tiesiai ir būtent ten, kur reikia. Nors tai užtrunka tik kelias akimirkas, robotai tai gali atlikti geriau.
Stopkadras / SEAT gamyklos robotas klijuoja lipdukus
SEAT Martorelio gamykloje įrengė du išmanius robotus. Jie stovi surinkimo linijos pradžioje ir savarankiškai klijuoja „Ibiza“ bei „Arona“ modelių vardus ir FR ženkliuką, kur jo reikia. Geriausia tai, kad šie robotai dirba be jokių atitvarų, tačiau kartu netrukdo žmonėms, o pro šalį riedantis kėbulas neturi sustoti.
Šis darbas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Vienas robotas siurbtukais pakelia modelio vardą nurodantį ženkliuką, pašalina lipnią pusę dengiantį plastiką, prispaudžia ženkliuką prie kėbulo, pašalina apsauginį plastiką ir jį išmeta į perdirbamų atliekų konteinerį. Kitas robotas tuo metu rūpinasi FR ženkliuko priklijavimu, jei to reikia.
Maža to, ženkliukus būtina priklijuoti tiksliai jiems skirtose vietose. Tam šie robotai turi kameras, kurios leidžia pakoreguoti ženkliuko poziciją prieš jį priklijuojant. Nepaisant to, kad kėbulai važiuoja pro šalį, kiekvienas ženkliukas yra prispaudžiamas su nustatyta jėga. Tam nereikia jokių rėmelių ar papildomų įrenginių, o ženkliukai priklijuojami geriau.
Žinoma, saugumas taip pat nėra pamirštas. Šie robotai sustoja, jei tik yra paliečiami. Jie taip pat iš karto nustos judėję, jei jų kelyje kas nors pasitaikys. Tačiau jokių barjerų tarp robotų ir žmonių šioje SEAT gamykloje jau nebėra - jų tiesiog nereikia. Tuo pat metu automobilių gamyklose žmonių skaičius nemažėja. Jie tiesiog dirba tuos darbus, kuriems yra reikalingi jų protai ir įgūdžiai. Robotai palengvina žmonių darbą ir imasi tikslumo ir greičio reikalaujančių užduočių. SEAT Martorelio gamykloje surinkimo linijose dirba 20 bendradarbių robotų, dauguma iš jų yra skirti būtent darbuotojų ergonomikai gerinti.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Siuntų savitarnos terminalų ateitis – robotai, pristatantys siuntas tiesiai į namus?
2019 09 02 10:00Oru ir gatvėmis keliaujantys autonominiai prietaisai ir protingi, siuntinius rūšiuojantys krovininiai automobiliai – šios inovacijos, tikima, bent jau iš dalies pakeis kurjerius ir dabartinius siuntų savitarnos terminalus. Tokia ateitis piešiama siuntų pristatymo verslui, kuris jau greitu metu gali pasikeisti neatpažįstamai.
Galvodamos apie konkurencinį pranašumą siuntų pristatymo įmonės imasi vis inovatyvesnių ir patogesnių būdų pristatyti prekes ar modifikuoti jau dabar veikiančius siuntų savitarnos terminalus. Viena Jungtinėje Karalystėje išmėginta inovacija remiasi pašto ir kurjerių bendrovės „Royal Mail“ požeminių vamzdžių sistemos tinklu, kuriuo keliauja siuntiniai. Tai suteikia ilgalaikę naudą miestams dėl išvengiamų eismo spūsčių, tačiau ją gali būti sunku bei brangu naudoti plačiau.
Kur kas lengviau pritaikoma – bepiločiai orlaiviai. Apie dar dronais vadinamas skraidykles pirmąkart viešoje erdvėje buvo pradėta kalbėti beveik prieš šešerius metus – tuomet JAV elektroninės prekybos bendrovė „Amazon“ ketino sukurti užsakytas prekes vos per pusvalandį galinčią pristatyti sistemą.
Tiesa, koją jiems pakišo įvairūs reikalavimai – trūko standartų, itin skyrėsi šių orlaivių techninės charakteristikos. Be to, žmones erzina prietaisų skleidžiamas triukšmas, kuris gyventojams trukdo dar labiau nei įprasti transporto garsai. Kai kur galioja ir reikalavimai riboti siuntinių krovinio svorį, leistiną maksimalų pakilimo aukštį ir greitį.
„Susirūpinimas dronų saugumu ir veikimo principais nusveria ir gerąsias jų savybes – greitą pristatymą, ekologiškumą, ekonomiškumą. Tad visuotinis dronų pritaikymas pasaulyje yra labai abejotinas, o siuntų tarnybos žvalgosi į kitus pristatymo būdus“, – tendencijas apžvelgia įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Prigyja estų inovacija
Bepilotes skraidykles, tačiau kiek kitokiu principu, ketina panaudoti ir automobilių kompanija „Mercedes“, kuri šiuo metu kuria novatorišką krovininį autobusiuką „The Vision Van“. Jis turėtų sutrumpinti siuntoms rūšiuoti ir pristatyti reikalingą laiką, mat prekės skirstomos pačiame autobusiuke roboto ir iškart paruošiamos kurjeriui vos šiai transporto priemonei sustojus. O ant jos stogo įsitaisę bepiločiai orlaiviai gali pristatyti iki 2 kilogramų svorio prekes 10 kilometrų atstumu. Be to, mikroautobusas varomas elektra, tad neteršia aplinkos, o tai ypač svarbu augant žmonių sąmoningumui dėl aplinkosaugos problemų.
„Panašiu skirstymo principu Estijoje veikia „Cleveron“ kompanijos siuntų savitarnos terminalai, kurie patys surūšiuoja skirtingų kurjerių bendrovių siuntas – jas automatiškai, pagal brūkšninį kodą įdeda į tam tikrą lentynėlę. Kai gavėjas nori jam priklausančią siuntą atsiimti, ją robotas ją atrenka, įdeda į lentynėlę ir ją atidaro, – teigia G. Bilevičius.
Estai sukūrė ir dar vieną inovaciją. Prieš porą metų buvo paskelbta, kad Londono gatvėmis važinėja „Skype“ kūrėjų produktas – prekes pristatantys „Starship“ robotai. Įdomu tai, kad į mažus šaldytuvus ant ratų panašūs prietaisai, nuo tada, kai į jį įdėta siunta, šią gali pristatyti per itin trumpą laiką, kirsti gatves perėjų vietose degant žaliam šviesoforo signalui ir išvengti susidūrimų su pėsčiaisiais bei kitais eismo dalyviais – tai jau yra saugus, kitiems eismo dalyviams pavojaus nekeliantis įrenginys.
„Būtent tokie mobilūs siuntų savitarnos terminalai galėtų būti pritaikomi ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač senesnėse, centrinėse miesto dalyse, kur yra sudėtingesnė transporto padėtis – tokios antžeminės transporto priemonės gali tapti puikia alternatyva dabar esantiems siuntų pristatymo būdams. Svarbus ir visuomenės palaikymas, kuri jau yra pratinasi prie autonominių automobilių“, – teigia DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Jau esama pavyzdžių Lietuvoje
Nors aptartų inovacijų dar gali tekti palaukti, Lietuvoje veikiantys siuntų savitarnos terminalai yra kur kas labiau patobulėję, lyginant su jų naudojimo pradžia. Jie suteikia kur kas daugiau laisvės tiek siunčiantiems, tiek gaunantiems užsakytas prekes – nebereikia derintis prie kurjerio atvykimo laiko, nebėra įpareigojimo būti namie ar darbe sutartu laiku, o siuntą atsiimti galima tiek viduryje nakties, tiek savaitgalį.
„Tobulėjančios technologijos, procesų skaitmenizavimas leidžia pasiūlyti galimybę ne tik siųsti ir atsiimti elektroninėje parduotuvėje įsigytas prekes, bet ir atlikti apmokėjimus atsiimant ar išsiunčiant siuntą. Taip pat žmonės įvertina ir tai, kad tame pačiame siuntų savitarnos terminale galima atsispausdinti siuntos lipduką, kas taip pat prisideda prie didesnio patogumo“, – apie pažangą pasakoja G. Bilevičius.
Prie to, kad būtų išvengta žmogaus klaidos faktoriaus, o siuntos paskirstytos tiksliau, prisideda ir viso prekių rūšiavimo ir paskirstymo proceso robotizavimas. Dėl tokio pat tikslo „DPD“ prieš kelerius metus Kaune įdiegė robotizuotą skirstymo terminalą – prekės ten skirstomos kur kas greičiau bei tiksliau nei tai darant žmogui. Tai aktualu ir dėl išaugusių krovinių srauto.
„Pristatymo tarnybos susiduria su iššūkiais – augant siuntų kiekiui reikia vis labiau automatizuoti darbą, kad kuo greičiau pavyktų pristatyti gavėjams užsisakytas prekes jų adresatams. Taip įmonės gali sumažinti veiklos sąnaudas, o ilguoju laikotarpiu išplėsti veiklą, pritaikyti inovacijas ar pačios pradėti jas kurti taip įgaunant konkurencinį pranašumą. Tad nieko keisto, kad vis daugiau bendrovių žvalgosi į naujausias technologijas“, – pasakoja „DPD Lietuva“ atstovas.
Ateitis biure – žmonės su robotais ar robotai be žmonių?
2019 08 30 12:41Ar dar esate tikras, kad sumuštinį, kurį nusipirkote prekybos centre ir skaniai kramsnojate, pagamino žmogus? O kaip dėl ledų porcijos ar biuro baldų? Kiek prie jų gamybos prisidėjo žmonės, o kiek – robotai?
Asociatyvi nuotr.
Šie ir panašūs klausimai spartaus technologijų proveržio eroje jau neskamba kaip iš fantastinio filmo. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) tyrėja Živilė Stankevičiūtė sako, kad būtent technologijos lemia, kad keičiasi darbai ir jų atlikimo pobūdis, vienos profesijos atsiranda, o kitos išnyksta. Esą susiduriame su situacija, kuri apibūdinama kaip „prarasti darbai“ bei „atrasti darbai“.
Mokslininkai ir verslo atstovai vieningai sutaria, kad technologijos jau dabar lemia radikalius pokyčius darbo rinkoje ir mūsų darbo vietose. Vienas iš tokių pokyčių yra robotų diegimas versle. Pasaulio Ekonomikos forumo duomenims, per artimiausius keletą metų net 37 – 23 proc. pasaulio kompanijų, priklausomai nuo verslo sektoriaus, planuoja diegti ir „įveiklinti“ robotus. Tarptautinė robotikos federacija skelbia, kad industrinių robotų pardavimai nuo 2013 iki 2017 išaugo 112 proc. ir prognozuoja, kad iki 2021 metų pardavimai augs po 14 procentų kasmet. Šiuo metu Europos gamybinėse įmonėse robotų tankumas yra didžiausias pasaulyje – 10 tūkst. darbuotojų tenka 85 robotai. Taigi, robotai tampa vis svarbesni įvairiose srityse, net ir biuruose.
Robotų diegimo versle pradžia sietina su noru palengvinti žmonių darbinę veiklą, deleguojant robotams „purvinus, nuobodžius ir pavojingus“ darbus. Tačiau šiai dienai robotų kompetencijos laukas plečiasi ir vis garsiau svarstoma apie tai, kokia ateitis laukia žmonių – darbuotojų. Pateikiami du skirtingi scenarijai: pirmasis – robotai pakeis žmones-darbuotojus. Antrasis – robotizacija žmonėms sukurs daugiau ir naujų darbų vietų. Panašu, jog antrasis scenarijus yra labiau realus ir dominuojantis verslo bei mokslininkų įžvalgose.
Pasaulio Ekonomikos forumas 2018 metų ataskaitoje teigia, jog iki 2022 metų 75 milijonus dabartinių darbų vietų perims robotai bei algoritmai, tačiau kartu atsiras net 133 milijonai naujų darbų vietų. Tarptautinė konsultacijų kompanija „McKinsey“ 2019 m. paskelbė, kad tik 5 proc. dabartinių darbo vietų gali būti pilnai automatizuotos ir perimtos robotų, nors net 60 procentų profesijų turi 1/3 veiklų, kurios gali būti automatizuotos. Taigi, prognozės liudija apie vis plačiau taikomą darbinių funkcijų ir erdvės dalijimąsi tarp žmonių ir robotų. Neabejojama, kad žmonėms su robotais jau dabar tenka, o ateityje teks dar aktyviau dirbti kartu gaminant produktus ar teikiant paslaugas, o tuo pačiu kuriant visuomenės gerovę. Tačiau tai tikrai nėra paprasta.
Kokie iššūkiai kyla žmonėms ir kaip juos sėkmingai įveikti, dirbant kartu su robotais? Norint sėkmingai dalintis darbine veikla su robotais, būtina nuolat mokytis. „Nuolatinio mokymosi“ koncepcija tampa aktualia labiau nei bet kada. Pasaulio Ekonomikos forumo teigimu, 2022 metais ne mažiau nei 54 proc. visų darbuotojų turės atnaujinti ir tobulinti turimus įgūdžius. „McKinsey“ konsultantai žvelgia dar toliau teigdami, jog iki 2030 metų 3-14 procentų visų pasaulio dirbančiųjų turės pakeisti savo profesiją. Tuo tarpu visi be išimties žmonės turės adaptuotis dėl gebančių mokytis technologijų.
Antra, technologijos lemia, jog pamažu rinkoje tampa paklausios ne profesijos, o įgūdžiai ir kompetencijos. Ir tai yra socialiniai (bendravimo), emociniai, kūrybiškumo įgūdžiai, kuriuos vis dar sunku automatizuoti. Dirbant kartu su robotais, svarbios tampa žmonių technologinės, metodologinės, socialinės ir asmeninės kompetencijos, nes jos žmonėms suteikia ne tik konkurencinį pranašumą prieš robotus, bet ir leidžia sukurti sinergijos efektą dirbant kartu su robotais.
Taigi, informacinių technologijų ir duomenų saugumo valdymo, programavimo bei procesų išmanymo ir jų valdymo gebėjimai padės žmonėms „valdyti“ robotus, nustatant jiems konkrečias užduotis, jų atlikimo dažnumą bei greitį. Žmonių antrepreneriškas mąstymas, kūrybiškumas, analitiniai įgūdžiai bei orientacija į rezultatą leis žmonėms efektyviau „įveiklinti“ robotus. Tuo tarpu žmonių turimi tarpkultūriniai, komunikavimo, lyderystės įgūdžiai, tinklaveikos gebėjimai, gebėjimas dirbti komandose, bendradarbiauti ir priimti kompromisinius sprendimus stiprins žmonių svarbą žmogaus ir roboto sąveikos procese, nes robotai kol kas šiomis savybėmis nepasižymi.
Nemenkinant prieš tai minėtų iššūkių svarbos, viena svarbiausių dilemų yra susijusi su identitetu. Dirbant kartu su robotais, žmonės turės atsakyti į vieną iš sudėtingiausių klausimų - kas man yra robotas – kolega, bendradarbis, ar tik mechanizmas, veikiantis tuomet, kai įjungiamas? Tikėtina, kad nuo atsakymo į šį klausimą priklausys žmogaus ir roboto sąveikos sėkmingumas.
Taigi, koks bus roboto ir žmogaus santykis – ar jie bus kolegos? Bendradarbiai? Draugai? O gal dėl robotų žmogui nebeliks vietos darbo rinkoje? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite rugsėjo 13 d. 11 val. apsilankę doc. dr. Živilės Stankevičiūtės interaktyviame seminare „Ateitis biure: žmonės su robotais ar robotai be žmonių“ (KTU Santakos slėnio I salėje, K. Baršausko g. 59, Kaunas). Tai vienas iš mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginių.
Inf. šaltinis: LRT.lt, autorė: Karolina Skersytė.
Bepiločio orlaivio skrydis per Lietuvą: aplankytos aviatorių gimtinės
2019 08 29 15:06Šiemet aviacijos sektoriui didelė šventė – praėjo šimtmetis nuo tos akimirkos, kai mūsų šalyje pradėjo skraidyti lėktuvai. Norėdami įprasminti šią sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) atstovai savo sukonstruotu bepiločiu orlaiviu perskrido Lietuvą ir įveikė 397 km atstumą.
Drono skrydis per Lietuvą. VGTU nuotr.
„Pirmą kartą apie skrydį pradėjome galvoti, kai prieš dvejus metus sukonstravome savo pirmąjį, saulės energija varomą bepilotį orlaivį „SolarWing“. Nuolat tobulindami technologijas ir tęsdami bandymus, sukonstravome optimalų skrydžiui orlaivį – žvalgybinį bepilotį lėktuvą – „MiniWing“. Kurdami šį orlaivį, siekėme sumažinti bepiločio orlaivio gabaritus, supaprastinti jo valdymą ir eksploatavimą. Esminis jo pranašumas – aukšta aerodinaminė kokybė, kompozitinių medžiagų gamybos technologija, ilgas skrydžio laikas ir nuotolis“, – teigia VGTU Aeronautikos laboratorijos vedėjas Aleksandr Lapušinskij.
Skrydžiu per Lietuvą buvo siekiama ištestuoti naujojo AGAI bepiločio orlaivio sistemą, patikrinti komunikacijos ir ryšio sistemas realiomis sąlygomis bei įgyti patirties, skraidinant bepilotį orlaivį dideliu atstumu. Anot A. Lapušinskij, sprendimas pirmajam skrydžiui per Lietuvą naudoti bepilotį orlaivį „MiniWing“ padarė užduotį dar įdomesne. Komanda turėjo suplanuoti vietas, kuriuose lėktuvas saugiai nusileistų akumuliatorių keitimui, taip pat saugiai pakiltų iš jų.
„Norėdami įprasminti skrydį, nusprendėme paminėti garsius Lietuvos aviatorius ir savo konstruotu bepiločiu lėktuvu praskristi virš jų gimtinių. Kelionę pradėjome VGTU AGAI priklausančiame aerodrome Kyviškėse ir, apskrendant Vilniaus oro uosto neskraidymo zoną iš pietų, nuskridome į Trakus. Toliau per Aukštadvarį, Birštoną ir Prienus keliavome iki Antano Gustaičio gimtinės – Obelinės kaimo Marijampolės rajone. Iš ten, kertant Nemuną ties Jurbarku, skridome lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtinių link. Toliau per Švėkšną judėjome į vakarus Kintų link, ties kuriais kirtome Kuršių marias, pasiekėme Neriją ir Baltijos jūrą. Savo kelionę baigėme Nidoje prie memorialo, skirto Lietuvos sklandytojams, Parnidžio kopos papėdėje“, – pasakoja A. Lapušinskij.
VGTU AGAI komanda. VGTU nuotr
VGTU AGAI komandos prioritetas buvo saugumas. Norint skraidinti droną, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, reikėjo vengti aerodromų, karinių poligonų, pasienio ruožų bei skristi, neviršijant 120 metrų aukščio. „Tokiame aukštyje yra tikimybė susidurti su kliūtimi, todėl pasiruošimas vyko įnikus į aeronavigacinius žemėlapius ir vėjo jėgainių bei aukštų statinių duomenų bazes – tam skyrėme daug dėmesio. Norėdami nepažeisti Lietuvos Respublikos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, turėjome itin atidžiai suplanuoti automobilio kelionės maršrutą, kad bent vienas ekipažas galėtų vizualiai stebėti orlaivį. Vienas svarbiausių veiksnių, į kurį reikia atsižvelgti, planuojant skrydžius, yra meteorologinės sąlygos. Turėjome tikslų meteorologinį žemėlapį ir, saulei patekėjus, pradėjome kelionę“ , – pasakoja A. Lapušinskij.
VGTU bepilotyje orlaivyje sukonstruota 4G ryšiu pagrįsta nuotolinio valdymo sistema, leidžianti orlaivį valdyti internetu iš bet kurio pasaulio taško. Skrydžio metu internetu buvo transliuojamas vaizdas iš orlaivyje sumontuotos vaizdo kameros. Orlaivis buvo lydimas dviem automobiliais. Pirmas ekipažas buvo atsakingas už maršrutą ir jo korekcijas skrydžio metu. Antras turėjo užtikrinti kuo sklandesnius nusileidimus ir pakilimus, keičiant akumuliatorius bei kelionės filmavimą iš drono.
Iššūkių kelionės metu būta įvairių: nuo išvykimo paryčiais iki sėkmingo orlaivio valdymo sudėtingose situacijose. A. Lapušinskij pasakoja, kad bene didžiausias iššūkis komandai ilgos kelionės metu – neprarasti budrumo ir ryšio su orlaiviu. Skrydžio metu buvo ypač svarbus taisyklingas ir efektyvus bepiločio orlaivio pakilimas bei nusileidimas.
„Menkiausia klaida galėjo kainuoti mums visą kelionę, tačiau dėl mūsų komandos narių efektyvumo, didelės bepiločių orlaivių ir dronų pilotavimo patirties kelionė praėjo sklandžiai. Buvo nuostabu pamatyti Lietuvą kitu kampu – keliavome ne tradiciniais greitkeliais, o Lietuvos kaimeliais bei senaisiais kaimais, aplankėme nemažai istoriškai aviacijai reikšmingų vietų“, – įspūdžiais dalijasi A. Lapušinskij.
Komandą įkvėpė tai, kaip toli pažengė per šimtą metų Lietuvos aviacija ir joje naudojamos technologijos. „Tikiu, kad anuomet idėja perskristi Lietuvą lėktuvu, kuriame nėra žmogaus, būtų nesuvokiama, kaip dabar atrodo kelionės laiku. Džiaugiamės už savo komandos pasiekimus ir tikime, kad geriausia save pristatyti galime darbais. Likus mėnesiui iki skrydžio ši idėja atrodė neįgyvendinama, o dabar galime drąsiai teigti, kad ji ne tik įgyvendinama, bet ir verta kartojimo. Smagu matyti užsidegusius žmones, dirbančius kartu, stebėti, kaip sprendžiamos iškilusios problemos, kaip kiekvienas pavykęs nusileidimas ir pakilimas suteikė įkvėpimo tęsti gana ilgą kelionę. Tokie projektai negali neįkvėpti – juk iš esmės yra parodoma, kiek daug pasiekta per šimtą Lietuvos aviacijos metų ir kiek daug dar galima pasiekti“, – teigia A. Lapušinskij.
Šis skrydis tikrai nepaskutinis. Grįždama iš kelionės, VGTU AGAI komanda fantazavo, kur ir kokiu maršrutu galėtų nuskraidinti savo orlaivius kitąmet. Sėkmingai įveikusi pirmąjį maršrutą Kyviškės – Kuršių Nerija, komanda nusprendė, kad panašūs skrydžiai galėtų tapti kasmetine tradicija. Anot A. Lapušinskij, tokių skrydžių metu ne tik kaupiama neįkainojama patirtis bei lavinami orlaivio valdymo įgūdžiai, bet ir puikiai praleidžiamas laikas bendraminčių kompanijoje.
Bioninis kiras skraidė virš Kinijoje surengtos robotų parodos lankytojų
2019 08 28 12:06Bioniniai gyvūnai, paukščiai ir žuvys, pardavėjai ir kurjeriai, turintys dirbtinį intelektą, robotai-chirurgai, gebantys susiūti žaizdas – visi šie išradimai buvo demonstruojami Tarptautinės robototechnikos konferencijos metu.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Tarptautinėje IT konferencijoje ICIST 2019 – apie mažėjantį atotrūkį tarp žmogaus ir roboto
2019 08 27 16:26Ar robotas, griežiantis smuiku filharmonijos salėje, gali pakeisti profesionalų smuikininką? Į tokį ir panašius klausimus spalio 10-12 dienomis Vilniuje bandys atsakyti dešimtys pasaulio informacinių technologijų ir programinės įrangos specialistų, kurie susitiks KTU Informatikos fakulteto (KTU IF) organizuojamoje konferencijoje ICIST 2019.
Jau 25-ą kartą vyksiančioje konferencijoje „International Conference on Information and Software Technologies (ICIST)“ dalyvaus informacinių ir programinės įrangos technologijų specialistai iš Lietuvos ir užsienio, kurių pasiekimai jau sulaukė pripažinimo akademiniame pasaulyje.
Asociatyvi nuotr.
Konferencijos dalyviai žada intriguojančių naujovių kibernetikos, robotikos ir dirbtinio intelekto srityse. Viena jų – muzikuoti gebantis robotas, atskleisiantis netikėtas šiuolaikinių technologijų galimybes.
Plenariniame posėdyje pranešimą skaitys Kinijos kompiuterių federacijos vyresnysis narys, profesorius Wei Wei, kurio biografijoje – daugiau nei 100 mokslinių straipsnių, publikuotų tarptautinėse bazėse recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose.
Profesorius dalinsis žiniomis apie išmaniąsias transporto sistemas, kurių veikimas grindžiamas belaidžių jutiklių tinklu. Mokslininkas nagrinės transporto sistemų automatizavimo iššūkius ir apibūdins būdus jiems spręsti. Konferencijoje jis pristatys sistemą, kuri atveria galimybę didelėse automobilių stovėjimo aikštelėse nedelsiant užpildyti laisvas parkavimo vietas, tinkamai nukreipiant jų ieškančius vairuotojus.
Čenstakavos technologijos universiteto (Lenkija) mokslininkas ir mokslo prodekanas Robert Nowicki pristatys vieną iš jo tiriamų, su skaitmeniniu intelektu susijusių, hibridinių sprendimų.
Profesorius publikuoja savo darbus solidžiuose leidiniuose: „IEEE Transactions on Knowledge and Data Engineering“, „IEEE Transactions on Systems, Man, and Cybernetics“. Jis taip pat yra 2009 m. išleistos monografijos „Fuzzy decision systems in tasks with limited knowledge“ autorius.
Robotas pakeis smuikininką?
Daugiausia intrigos žada mokslininko, profesoriaus Doghan Kim iš Pietų Korėjos apsilankymas. Verslo patirties įgijęs „Samsungs Electronics“ korporacijoje, dabar Seule esančio Kyung Hee universiteto prodekanu dirbantis D. Kim įkūrė unikalią laboratoriją, kurioje dėmesys telkiamas į žmogaus-kompiuterio sąsajos, paslaugų robotikos, multirobotinių sistemų tyrimus.
Konferencijoje D. Kim pristatys robotikos inovacijas, kurios įrodys, kad šiuolaikiniame pasaulyje skirtumas tarp žmogaus ir dirbtinio jo darinio sparčiai mažėja. Viena iš didžiausių naujovių – smuiku gebanti griežti robotinė sistema, kuri, pasak įrenginio kūrėjų, geba skleisti garsus, kuriuos puikiai įvertina profesionalūs muzikantai.
Mokslo renginio organizatoriai juokauja, kad profesoriaus demonstracija padės atsakyti į klausimą, ar ateityje griežimui smuiku nebereikės muzikinės klausos.
Mokslininkai ir ekspertai – iš viso pasaulio
Pasak vienos iš konferencijos iniciatorių, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) mokslo prodekanės Dainos Gudonienės, nors daugiausia susidomėjusiųjų atvyksta iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, konferencija kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir iš tolimesnių šalių.
„Per pastaruosius trejus metus svečių geografija išties išsiplėtė. Pernai renginio publiką sudarė 75 proc. užsienio šalių mokslininkų. Sulaukėme dalyvių ir iš JAV, Japonijos, Kinijos, Alžyro, Ganos. Vadinasi, dirbame teisinga kryptimi ir tampame vis labiau matomi ir atpažįstami ne tik Europoje“, – papildo ji.
Organizatorių duomenimis, šiemet jau užsiregistravo ir į konferenciją ketina atvykti dalyvių iš Argentinos, Meksikos ir net tolimosios Australijos.
Konferencijos organizatoriaus KTU IF profesoriaus Roberto Damaševičiaus teigimu, Vilniaus miestas konferencijai organizuoti pasirinktas ne atsitiktinai.
„Kadangi dalyvių šiemet sulauksime iš įvairių šalių, įvertinus skrydžių maršrutus ir patogumą, geografiškai palankesnė vieta yra Vilnius. Be abejo, kviestiniai konferencijos pranešėjai taip pat lankysis ir Kaune, kur KTU IF studentams skaitys su dirbtiniu intelektu ir robotika susijusius pranešimus“, – pabrėžia profesorius.
Matomi Lietuvoje ir pasaulyje
Konferencijos skaitomi pranešimai suskirstyti į devynias sekcijas. Kaip ir pernai, populiariausios ir gausiausios antrus metus iš eilės išlieka sekcijos, kuriose aptariamos išmaniųjų sistemų ir programinės įrangos inžinerijos naujovės bei duomenų analizės aktualijos. Specialiosios sesijos rengiamos kartu su Lietuvos ir užsienio universitetų kolegomis.
Geriausių konferencijos straipsnių autoriams po tyrimų ir paties straipsnio atnaujinimų suteikiama galimybė nemokamai publikuotis KTU leidžiamame, „WoS“ indeksuojamame žurnale „Informacinės technologijos ir valdymas“.
„Konferencijos moksliniai partneriai yra ir tokie pasaulio IT bendruomenei gerai žinomi laisvos prieigos MDPI žurnalai kaip „Sensors“, „Electronics“ ir „Information“, tad autoriai turi galimybę būti pakviesti savo atnaujintus tyrimus išspausdinti ir šiuose žurnaluose“, – pasakoja konferencijos programų komiteto pirmininkas R. Damaševičius.
Konferencijos iniciatoriai didžiuojasi, kad pagrindinis konferencijos leidinys jau nuo 2012 metų publikuojamas „Springer CCIS“ serijoje – šios serijos leidiniai referuojami „ISI Proceedings“ ir „Scopus“ duomenų bazėse.
Laisvalaikiu – žvilgsnis į Lietuvą
Renginio metu dėmesio bus skiriama ir išsamesniam šalies pažinimui. „Dauguma dalyvių Lietuvoje lankosi pirmą kartą, tad norisi, kad jų įspūdžiai būtų kuo geresni. Konferencijos kultūrinę programą mums antrus metus iš eilės dovanoja partneriai „Go Vilnius“, – pasakoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė Giedrė Vasiljevienė.
Pasak jos, šių metų konferencijos dalyviai galės susipažinti su Arkikatedros požemių paslaptimis, taip pat žydų kultūra ir jos apraiškomis Lietuvoje bei Šv. Kazimiero požemiais.
Pasak organizatorių, konferencijos, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba, prioritetu išlieka tarpdisciplininių tyrimų populiarinimas ir plėtojimas, akcentuojant įvairių sričių žinių jungimą informacinės, į žinias orientuotos visuomenės sąlygomis.
„Realūs pavydžiai rodo, kad šis tradicinis KTU organizuojamas mokslo renginys skatina Europos ir pasaulio mokslininkų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkais, kartu ieškant galimybių bendriems mokslo ir technologijų plėtros darbams“, – tvirtina R. Damaševičius.
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ kyla į šešioliktą misiją
2019 08 26 22:27Startuojame rugsėjo 12 d. Vilniaus universiteto Centrinių rūmų erdvėse. Kviečiame išbandyti save „N2 Challenge“ žaidynėse. Tai – mokslo šou, kuriame fizikos, chemijos, mechanikos ir kitų mokslo sričių elementai „užkurs“ jose dalyvaujančių Lietuvos gimnazijų mokinių galvose azarto ir noro nugalėti reakcijas. Varžybų pertraukose su originalia mokslo šou programa pasirodys Varšuvos Koperniko mokslo centro komanda.
Vilniuje nuo pirmojo festivalio projekte dalyvaujantis Vilniaus universitetas (VU) įsijungia į festivalį su daugiau nei 50 renginių programa. Teorinės fizikos ir astronomijos institutas ir VU Planetariumas supažindins su Paukščių Tako galaktikos archeologija, demonstruos žvaigždes kompiuterio ekrane ir padės nukeliauti į Juodąją skylę. Dangaus stebėtojų klubas gamtoje žvaigždžių ieškos akimis. Fizikai paaiškins, ar juodoji skylė praris CERN. Pakvies lankytojus tapti šviesos detektyvais, patirti šviesos ir spalvų magiją. Gyvybės mokslų centre tyrinėsime dirvožemį, lankysimės Zoologijos muziejuje, nukeliausime į vėžio pasaulį ir klausysime, ką mums kalba augalai. Atsakymo į augalų gyvenimo paslaptis ieškosime ir VU Botanikos sode. Kur ir kaip teka požeminis vanduo, sužinosite interaktyvioje hidrogeologinių baseinų matematinių modelių demonstracijoje. VU filosofai pakvies diskutuoti tema „Aš ir mano išmanusis: kuris kurį valdo?“, atskleisti savo požiūrį į nusikaltimo sampratą. Su genetikais ieškosime Lietuvių genomo šaknų, o neurobiologai papasakos apie smegenų tyrimų naujienas.
VGTU programoje dominuos inžinerinės temos. Veiks dronų skrydžių stimuliatorius. Sužinosite kaip susikurti išmanius namus. Interaktyviame žaidime mokiniai mokysis programuoti robotą ir išsiaiškins, kas stipresnis: žmogus ar humanoidas? Socialinių temų mėgėjai sužinos, kaip tapti pokalbių šou žvaigžde, kaip kuriamas dizainas.
Vilniaus kolegijos darbuotojai supažindins su įvaizdžio matematika, paaiškins kaip tapti sąmoningu mados vartotoju. Kūrybinių dirbtuvių metu siūlys pažinti ritmą, siejant ritmo pratimus su kūno koordinacija. VR Café pakvies į virtualią kelionę po Egipto piramidę, kur apžiūrėsite Tutanchamono kapą. LMA Vrublevskių bibliotekoje bus atskleistos skaitmeninės knygos kūrimo paslaptys. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje supažindinsime su nesąžiningo elgesio formomis akademiniame lauke ir parodysime būdus, kaip jas įveikti. Akmenys iš žemės ir dangaus pasakos savo istorijas Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejuje. Meno ir mokslo laboratorija bei VU TFAI kvies į atmosferinį dangaus stebėjimą „Signalai“.
Festivalyje vėl bus pažymėta Tarptautinė mikroorganizmų diena. Molekulinėje virtuvėje gaminsite švytinčius bakterijų ikriukus, susipažinsite su mikrobiologo kasdienybe, sužinosite, kokie virusai gyvena Žemėje.
Internetui daugiau kaip 40 metų ir jis jau giliai įsišaknijo mūsų gyvenime. Mes žinome jo svarbą ir naudą, bet menkai suprantame, kaip jis veikia ir kas jį valdo. Tad susipažinkime su jo tamsiąja puse: kibernetinėmis atakomis, netikrų naujienų srautu, turinio cenzūra ir tikraisiais mūsų duomenų valdytojais. Apie saugumą internete ir grėsmes paskaitoje „Nematoma interneto pusė“ kalbės dr. Rytis Rainys, žinomas Lietuvos kibernetikos ekspertas, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius.
Rugsėjo 19 d. Lankytojų lauks Mokslinis šou Fizinių ir technologijos mokslų centre bei UAB „Ekspla“. Čia mokslo ir verslo atstovai bendradarbiauja nanoinžinerijos, fotonikos, lazerių srityse. Pakviesime į ekskursijas pažangiausiose biotechnologijų įmonėse: „Biotechpharma“, „Teva Baltics/Sicor Biotech“ ir „Thermofisher scientific Baltics“. Jose pamatysite, kaip gimsta biofarmaciniai preparatai, naujos kartos vaistai nuo vėžio, kaip kuriama personalizuotos medicinos ateitis.
Kaune Mokslo penktadienį rugsėjo 13 d. pakviesime „emigruoti“ į daugiau nei šimto renginių šalį Kauno technologijų universiteto erdvėse. Čia atsivers molekulių ar mikrobų pasaulis. Išbandysite įvairiausias technologijas, sužinosite apie naujausias tendencijas kibernetinio saugumo, elektronikos, duomenų analitikos, robotikos, finansų ir kitose srityse. Paieškas bus galima tęsti ir nematomoje – kvantinės fizikos erdvėje. Mokslininkai parengė dešimtis veiklų laboratorijose ir net Kauno Ąžuolyno parke. Įvairius eksperimentus demonstruos Varšuvos Koperniko mokslo centro komanda. Gyvybės mokslų paslaptis atvers Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Aplankysite net keturis jo muziejus: Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos, Anatomijos, Veterinarijos akademijos ir Veterinarijos akademijos Gyvūnų anatomijos – dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų kliniką. Dalyvausite ekskursijose Kauno klinikose, stebėsite Kraujo centro onkologinės ligoninės Spindulinio gydymo sektoriaus, pirmosios Baltijos šalyse integruotos operacinės veiklą. Jei pasiseks „pabėgti“ iš pabėgimo kambario „Pasmerktas pasaulis“ MLK Neuromokslų institute, gal pavyks išgelbėti mūsų visų ateitį.
Kauno kolegijoje dalyvių lauks platus temų spektras: nuo meno technologijų subtilybių iki sveikatos, verslumo, marketingo paslapčių. Vytauto Didžiojo universitetas kvies pažinti gamtos ir informatikos mokslų paslaptis. Intelektualaus laisvalaikio praktikas pagal smalsuolių rekomendacijas galėsite išbandyti VDU Botanikos sode. Lankytojai laukiami ir Kauno technikos kolegijoje, Lietuvos zoologijos muziejuje, VU Kauno fakulteto renginiuose.
Klaipėdoje rezervuoti laiką kviečiame KU Jūros tyrimų institute rengiamos mugės „Nuo Kuršių marių iki Arkties vandenyno“ programai. Mugės tikslas – supažindinti su jūrų mokslo naujovėmis ir tyrimų technologijomis, papasakoti apie ateities karjeros jūriniame sektoriuje galimybes, skatinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės sampratą. KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkai pristatys ir inžinerijos mokslus. Nuo saldainių gamybos technologijų iki dirbtinių palydovų kosmoso erdvėje – tokias temas gvildens į Klaipėdos valstybinės kolegijos renginius susibūrę festivalio mėgėjai. Besidomintys žmogiškųjų resursų panaudojimo galimybėmis kviečiami praplėsti žinias apie įrenginių valdymą mintimis ar išmanų asmeninių finansų valdymą. Mokslo, technologijų ir inovacijų sandūra ypač jaučiama Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, kuris kviečia į ekskursiją. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, vienas universaliausių ir moderniausių uostų Baltijos jūros regione ir Europoje. Festivalio lankytojai svečiuosis ir Klaipėdos dramos teatre, kur jų lauks pažintis su XVIII a. siekiančia pastato istorija, su šiuo metu moderniausias technologijas Lietuvoje turinčio teatro galimybėmis.
Šiauliuose eksperimentų mėgėjus pakvies Šiaulių Didždvario gimnazija bei edukacinė įmonė „Eduplius“. Didždvario gimnazija surengs STEAM atradimų dieną, padėsiančią suprasti jungtis tarp gamtos, technologijų, robotikos, menų, informatikos, išbandyti 3D technologijų galimybes ir suvokti matematikos reikšmę kasdieniam gyvenimui. Šiaulių kolegijoje bus bandoma atskleisti galimas bendravimo su nežemiškų civilizacijų atstovais formas ir supažindinama su piktogramomis. Taip pat bus demonstruojamos inovatyvaus reabilitacijos įrenginio galimybės, vertinant ir treniruojant asmens neuroraumenines funkcijas.
Panevėžys šiais metais taps robotikos miestu ir pakvies į renginių programą Robotikos centre „Robolabas“. KTU mokslininkai supažindins su elektronikos ABC, pakvies aptarti žmogaus ir gamtos santykius bei išnagrinėti veiksnius, įtakojančius žmogaus ir gamtos santykių formavimąsi. Į festivalio programą įsijungs ir Panevėžio kolegija, kurios renginiuose turėtų apsilankyti besidomintys išmaniųjų matavimų abėcėle, namų automatikos pradmenimis, komandinio darbo principais bei sveikatos temomis: vakcinų naudojimu, organizmo varikliu – širdimi, burnos higiena.
Keliaujantys eksperimentai regionuose. Daugiau nei dvi dešimtys kelionių į keturiolikos mažesnių Lietuvos miestų, miestelių ir rajonų mokyklas – nauja 2019 metų festivalio iniciatyva. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai, Vilniaus universiteto ir kompanijos „Thermo Fisher Scientific Baltics“ projektas „Bioklasė“, KTU „FabLab Kaunas“ kūrybinės inžinerijos dirbtuvių, VDU VšĮ „Verslo praktikų centro“, robotikos centro „RoboLabas“, edukacinės įmonės „Eduplius“, Didždvario gimnazijos Molio laboratorijos komandos keliaus su patrauklia praktine programa, kurios tikslas – užkrėsti eksperimentavimo „virusu“ kuo daugiau regionuose gyvenančio jaunimo, sudominti juos mokslu, kviesti savo ateitį sieti su mokslininko karjera. Programoje atspindėtos pačios įvairiausios sritys: robotika, inžinerija, fiziniai, socialiniai mokslai, biomokslai, fizika, chemija ir kita.
Kaip auginti jaunuosius išradėjus: iššūkis mokykloms, kurį padės įveikti nemokama mokymo priemonė ir dalinami 3D spausdintuvai!
2019 08 26 14:00Malūno sparnai iš „Lego“ kaladėlių, užprogramuoti išjudinti įmantrius mechanizmus, 3D projektuotos ir spausdintos detalės – tokius kūrybinius projektus sukūrė 12-13 m. vaikai!
„Robotikos mokyklos“ vykdomo „Erasmus+“ projekto „Kaip auginti išradėją“ dėka moksleiviai visus praėjusius mokslo metus mokėsi dirbti su įvairiais technologiniais įrankiais.
Augantis dėmesys technologiniam vaikų ugdymui kelia naujų iššūkių mokykloms ir mokytojams. Viena didžiausių problemų – kokybiškos mokymo medžiagos lietuvių kalba trūkumas. Entuziastingiems mokytojams, norintiems supažindinti moksleivius su robotika, tenka ieškoti informacijos anglų kalba, patiems kurti užduotis.
Siekiant išspręsti šią problemą, „Robotikos mokykla“ kartu su partneriais iš Lietuvos ir užsienio parengė mokymo priemonę „Kaip auginti išradėją“, skirtą 4-9 klasių moksleiviams. Medžiaga sudaryta iš keturių modulių. Trijuose technologiniuose moduliuose moksleiviai susipažįsta su programavimu „micro:bit“ kompiuteriukais ir „Lego Mindstorms“ rinkiniais bei 3D projektavimu ir spausdinimu. Ketvirtajame modulyje apjungiami įvairūs technologiniai įrankiai ir mokomasi spręsti inžinerines problemas.
Mokymo medžiaga buvo ištestuota su moksleivių grupėmis iš trijų šalių. Baigiamajame renginyje, vykusiame Eindhovene (Olandija), vaikai turėjo sukurti Rubo Goldbergo mašiną - mechaninę kompoziciją, kurioje metalinis rutuliukas turi pereiti per neįtikėtinai sudėtingą ir ilgą veiksmų bei mechanizmų konvejerį. Naudodami projekto metu įgytas žinias, moksleiviai sukūrė Goldbergo mašinas, kurios paskui buvo sujungtos į vieną seką. Kamuoliukas, kūrėjų ir žiūrovų susižavėjimui, sėkmingai įveikė visą kelią!
Vaikai užsidegę kūrė savo modelius, mokėsi įgyvendinti inžinerinį projektą nuo idėjos iki galutinio rezultato, „sirgo“ dėl bendro visų dalyvių projekto sėkmės. Laisvalaikio programos metu turėjo galimybę pabendrauti su bendraamžiais iš kitų šalių, pailsėti mokantis šokti breiką ir išbandyti savo jėgas „Microbit“ pabėgimo kambaryje.
Mokymo priemonė „Kaip auginti išradėją“ yra parengta lietuvių, anglų, lenkų, latvių ir olandų kalbomis. Ją sudaro mokymo medžiaga mokiniams bei metodologiniai patarimai mokytojams. Užduotys mokiniams yra dviejų tipų: uždaro, kai mokiniai seka instrukcijas, kurdami konkrečius objektus, bei atviro, kur mokiniai gali naudotis jau įgytomis žiniomis ir savo fantazija, atlikdami kūrybinius projektus.
Mokytojai, norintys pritaikyti mokymo medžiagą savo pamokose, ja gali naudotis visiškai nemokamai, nes priemonės parengimą finansavo Europos Komisija. Be to, „Robotikos mokykla“ nemokamai suteiks 3D spausdintuvą kiekvienai mokyklai, norinčiai pradėti mokyti vaikus inžinerijos pamokų arba būrelių metu!
Prieš pat mokslo metų pradžią organizuojame seminarų ciklą, skirtą supažindinti Lietuvos mokytojus su mokymo priemone. Tai unikali galimybė ne tik sužinoti apie įvairių robotikos įrankių veikimą, bet ir patiems išmėginti mokymo priemonėje esančias užduotis.
Norėdami suteikti galimybę neribotam mokytojų skaičiui susipažinti su mokymo priemone, dalį seminarų vesime internetu. Seminarai taip pat vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Didžiulis Rusijos karinis dronas „Altius-U“ atsiplėšė nuo pakilimo tako – ar panašu, kad jis bus skirtas tik žvalgybai?
2019 08 24 10:24Rusijos Gynybos ministerija pademonstravo naują droną „Altius“. Jau keletą metų kuriamas dronas vėluodamas, tačiau jau pakilo ir vykdo skrydžio bandymus. Nors teigiama, kad šis bepilotis orlaivis yra skirtas žvalgybai, manoma, kad jis gali su savimi pasiimti ir ginkluotės.
„Altius-U“ dronas jau yra bandomas
© Минобороны России | www.youtube.com
Nors Rusija karine prasme yra milžinė, amerikietiškiems bepiločiams orlaiviams prilygstančių dronų ji niekada nepajėgė sukurti. Šis faktas buvo dangstomas poreikio nebuvimu, tačiau bandymai vyksta jau pakankamai ilgą laiką. „Altair“/„Altius-U“ dronas amerikietiškiems „Predator“ ar „Reaper“ taip pat neprilygs, tačiau tai yra įrodymas, kad Rusiją domina bepiločiai kariniai lėktuvai.
„Altius“ projektas atsilieka nuo numatyto plano. Kaip būna dažnai, išlaidos pranoko biudžetą ir pirmasis „Altius“ skrydis buvo atidėtas keleriems metams. Tačiau dabar dronas skraido ir, kaip pranešama, yra labai geras lėktuvas.
Bandomieji skrydžiai nėra labai ilgi. Šįkart „Altius-U“ skraidė 32 minutes ir pakilo į 800 metrų aukštį. Tai – niekis, palyginti su tuo, ką „Altius-U“ gali pasiekti. Iš pradžių reikėtų paminėti, kad pasak jo kūrėjų jis gali skristi net 24 valandas. Dvimotoris dronas yra didesnis nei gali pasirodyti pažvelgus į vaizdo įrašą – jo ilgis siekia 11, o sparnų ilgis – 28 metrus. Kitaip tariant, jis yra didesnis už amerikietiškus analogus.
Įdomu tai, kad prieš kelerius metus apie „Altius-U“ buvo kalbėta kaip apie atakuojantį droną. Vėliau jis jau buvo vadinamas žvalgybiniu-atakuojančiu dronu, o dabar liko tik žvalgybos ir stebėjimo funkcijos. Tiesa, tuo galima suabejoti – tokio dydžio dronas galėtų su savimi pasiimti ir ginklų. Juolab, kad jis pasižymi moduline konstrukcija – bandymų metu jis skraidė be kameros.
2015 metais buvo teigiama, kad „Altius-U“ naudos du iš Vokietijos importuotus 500 ag „Red A03“ variklius. Tai šį droną paverstu galingesniu už „Reaper“. Vėlgi, tiek daug galios vien žvalgybai? Tuo sunku patikėti. Ekspertai mano, kad „Altius-U“ galėtų neštis lazeriu valdomų raketų ar bombų.
„Altius-U“ dabar yra bandomas. Tai tikriausiai užtruks net jei bandymai bus sėkmingi. Bet kuriuo atveju, dabar jau aišku, kad per artimiausius porą metų Rusija turės pakankamai pajėgų droną, net jei ir nežinoma, kam jis bus skirtas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt