Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ kyla į šešioliktą misiją
2019 08 26 22:27Startuojame rugsėjo 12 d. Vilniaus universiteto Centrinių rūmų erdvėse. Kviečiame išbandyti save „N2 Challenge“ žaidynėse. Tai – mokslo šou, kuriame fizikos, chemijos, mechanikos ir kitų mokslo sričių elementai „užkurs“ jose dalyvaujančių Lietuvos gimnazijų mokinių galvose azarto ir noro nugalėti reakcijas. Varžybų pertraukose su originalia mokslo šou programa pasirodys Varšuvos Koperniko mokslo centro komanda.
Vilniuje nuo pirmojo festivalio projekte dalyvaujantis Vilniaus universitetas (VU) įsijungia į festivalį su daugiau nei 50 renginių programa. Teorinės fizikos ir astronomijos institutas ir VU Planetariumas supažindins su Paukščių Tako galaktikos archeologija, demonstruos žvaigždes kompiuterio ekrane ir padės nukeliauti į Juodąją skylę. Dangaus stebėtojų klubas gamtoje žvaigždžių ieškos akimis. Fizikai paaiškins, ar juodoji skylė praris CERN. Pakvies lankytojus tapti šviesos detektyvais, patirti šviesos ir spalvų magiją. Gyvybės mokslų centre tyrinėsime dirvožemį, lankysimės Zoologijos muziejuje, nukeliausime į vėžio pasaulį ir klausysime, ką mums kalba augalai. Atsakymo į augalų gyvenimo paslaptis ieškosime ir VU Botanikos sode. Kur ir kaip teka požeminis vanduo, sužinosite interaktyvioje hidrogeologinių baseinų matematinių modelių demonstracijoje. VU filosofai pakvies diskutuoti tema „Aš ir mano išmanusis: kuris kurį valdo?“, atskleisti savo požiūrį į nusikaltimo sampratą. Su genetikais ieškosime Lietuvių genomo šaknų, o neurobiologai papasakos apie smegenų tyrimų naujienas.
VGTU programoje dominuos inžinerinės temos. Veiks dronų skrydžių stimuliatorius. Sužinosite kaip susikurti išmanius namus. Interaktyviame žaidime mokiniai mokysis programuoti robotą ir išsiaiškins, kas stipresnis: žmogus ar humanoidas? Socialinių temų mėgėjai sužinos, kaip tapti pokalbių šou žvaigžde, kaip kuriamas dizainas.
Vilniaus kolegijos darbuotojai supažindins su įvaizdžio matematika, paaiškins kaip tapti sąmoningu mados vartotoju. Kūrybinių dirbtuvių metu siūlys pažinti ritmą, siejant ritmo pratimus su kūno koordinacija. VR Café pakvies į virtualią kelionę po Egipto piramidę, kur apžiūrėsite Tutanchamono kapą. LMA Vrublevskių bibliotekoje bus atskleistos skaitmeninės knygos kūrimo paslaptys. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje supažindinsime su nesąžiningo elgesio formomis akademiniame lauke ir parodysime būdus, kaip jas įveikti. Akmenys iš žemės ir dangaus pasakos savo istorijas Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejuje. Meno ir mokslo laboratorija bei VU TFAI kvies į atmosferinį dangaus stebėjimą „Signalai“.
Festivalyje vėl bus pažymėta Tarptautinė mikroorganizmų diena. Molekulinėje virtuvėje gaminsite švytinčius bakterijų ikriukus, susipažinsite su mikrobiologo kasdienybe, sužinosite, kokie virusai gyvena Žemėje.
Internetui daugiau kaip 40 metų ir jis jau giliai įsišaknijo mūsų gyvenime. Mes žinome jo svarbą ir naudą, bet menkai suprantame, kaip jis veikia ir kas jį valdo. Tad susipažinkime su jo tamsiąja puse: kibernetinėmis atakomis, netikrų naujienų srautu, turinio cenzūra ir tikraisiais mūsų duomenų valdytojais. Apie saugumą internete ir grėsmes paskaitoje „Nematoma interneto pusė“ kalbės dr. Rytis Rainys, žinomas Lietuvos kibernetikos ekspertas, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius.
Rugsėjo 19 d. Lankytojų lauks Mokslinis šou Fizinių ir technologijos mokslų centre bei UAB „Ekspla“. Čia mokslo ir verslo atstovai bendradarbiauja nanoinžinerijos, fotonikos, lazerių srityse. Pakviesime į ekskursijas pažangiausiose biotechnologijų įmonėse: „Biotechpharma“, „Teva Baltics/Sicor Biotech“ ir „Thermofisher scientific Baltics“. Jose pamatysite, kaip gimsta biofarmaciniai preparatai, naujos kartos vaistai nuo vėžio, kaip kuriama personalizuotos medicinos ateitis.
Kaune Mokslo penktadienį rugsėjo 13 d. pakviesime „emigruoti“ į daugiau nei šimto renginių šalį Kauno technologijų universiteto erdvėse. Čia atsivers molekulių ar mikrobų pasaulis. Išbandysite įvairiausias technologijas, sužinosite apie naujausias tendencijas kibernetinio saugumo, elektronikos, duomenų analitikos, robotikos, finansų ir kitose srityse. Paieškas bus galima tęsti ir nematomoje – kvantinės fizikos erdvėje. Mokslininkai parengė dešimtis veiklų laboratorijose ir net Kauno Ąžuolyno parke. Įvairius eksperimentus demonstruos Varšuvos Koperniko mokslo centro komanda. Gyvybės mokslų paslaptis atvers Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Aplankysite net keturis jo muziejus: Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos, Anatomijos, Veterinarijos akademijos ir Veterinarijos akademijos Gyvūnų anatomijos – dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų kliniką. Dalyvausite ekskursijose Kauno klinikose, stebėsite Kraujo centro onkologinės ligoninės Spindulinio gydymo sektoriaus, pirmosios Baltijos šalyse integruotos operacinės veiklą. Jei pasiseks „pabėgti“ iš pabėgimo kambario „Pasmerktas pasaulis“ MLK Neuromokslų institute, gal pavyks išgelbėti mūsų visų ateitį.
Kauno kolegijoje dalyvių lauks platus temų spektras: nuo meno technologijų subtilybių iki sveikatos, verslumo, marketingo paslapčių. Vytauto Didžiojo universitetas kvies pažinti gamtos ir informatikos mokslų paslaptis. Intelektualaus laisvalaikio praktikas pagal smalsuolių rekomendacijas galėsite išbandyti VDU Botanikos sode. Lankytojai laukiami ir Kauno technikos kolegijoje, Lietuvos zoologijos muziejuje, VU Kauno fakulteto renginiuose.
Klaipėdoje rezervuoti laiką kviečiame KU Jūros tyrimų institute rengiamos mugės „Nuo Kuršių marių iki Arkties vandenyno“ programai. Mugės tikslas – supažindinti su jūrų mokslo naujovėmis ir tyrimų technologijomis, papasakoti apie ateities karjeros jūriniame sektoriuje galimybes, skatinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės sampratą. KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkai pristatys ir inžinerijos mokslus. Nuo saldainių gamybos technologijų iki dirbtinių palydovų kosmoso erdvėje – tokias temas gvildens į Klaipėdos valstybinės kolegijos renginius susibūrę festivalio mėgėjai. Besidomintys žmogiškųjų resursų panaudojimo galimybėmis kviečiami praplėsti žinias apie įrenginių valdymą mintimis ar išmanų asmeninių finansų valdymą. Mokslo, technologijų ir inovacijų sandūra ypač jaučiama Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, kuris kviečia į ekskursiją. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, vienas universaliausių ir moderniausių uostų Baltijos jūros regione ir Europoje. Festivalio lankytojai svečiuosis ir Klaipėdos dramos teatre, kur jų lauks pažintis su XVIII a. siekiančia pastato istorija, su šiuo metu moderniausias technologijas Lietuvoje turinčio teatro galimybėmis.
Šiauliuose eksperimentų mėgėjus pakvies Šiaulių Didždvario gimnazija bei edukacinė įmonė „Eduplius“. Didždvario gimnazija surengs STEAM atradimų dieną, padėsiančią suprasti jungtis tarp gamtos, technologijų, robotikos, menų, informatikos, išbandyti 3D technologijų galimybes ir suvokti matematikos reikšmę kasdieniam gyvenimui. Šiaulių kolegijoje bus bandoma atskleisti galimas bendravimo su nežemiškų civilizacijų atstovais formas ir supažindinama su piktogramomis. Taip pat bus demonstruojamos inovatyvaus reabilitacijos įrenginio galimybės, vertinant ir treniruojant asmens neuroraumenines funkcijas.
Panevėžys šiais metais taps robotikos miestu ir pakvies į renginių programą Robotikos centre „Robolabas“. KTU mokslininkai supažindins su elektronikos ABC, pakvies aptarti žmogaus ir gamtos santykius bei išnagrinėti veiksnius, įtakojančius žmogaus ir gamtos santykių formavimąsi. Į festivalio programą įsijungs ir Panevėžio kolegija, kurios renginiuose turėtų apsilankyti besidomintys išmaniųjų matavimų abėcėle, namų automatikos pradmenimis, komandinio darbo principais bei sveikatos temomis: vakcinų naudojimu, organizmo varikliu – širdimi, burnos higiena.
Keliaujantys eksperimentai regionuose. Daugiau nei dvi dešimtys kelionių į keturiolikos mažesnių Lietuvos miestų, miestelių ir rajonų mokyklas – nauja 2019 metų festivalio iniciatyva. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai, Vilniaus universiteto ir kompanijos „Thermo Fisher Scientific Baltics“ projektas „Bioklasė“, KTU „FabLab Kaunas“ kūrybinės inžinerijos dirbtuvių, VDU VšĮ „Verslo praktikų centro“, robotikos centro „RoboLabas“, edukacinės įmonės „Eduplius“, Didždvario gimnazijos Molio laboratorijos komandos keliaus su patrauklia praktine programa, kurios tikslas – užkrėsti eksperimentavimo „virusu“ kuo daugiau regionuose gyvenančio jaunimo, sudominti juos mokslu, kviesti savo ateitį sieti su mokslininko karjera. Programoje atspindėtos pačios įvairiausios sritys: robotika, inžinerija, fiziniai, socialiniai mokslai, biomokslai, fizika, chemija ir kita.
Kaip auginti jaunuosius išradėjus: iššūkis mokykloms, kurį padės įveikti nemokama mokymo priemonė ir dalinami 3D spausdintuvai!
2019 08 26 14:00Malūno sparnai iš „Lego“ kaladėlių, užprogramuoti išjudinti įmantrius mechanizmus, 3D projektuotos ir spausdintos detalės – tokius kūrybinius projektus sukūrė 12-13 m. vaikai!
„Robotikos mokyklos“ vykdomo „Erasmus+“ projekto „Kaip auginti išradėją“ dėka moksleiviai visus praėjusius mokslo metus mokėsi dirbti su įvairiais technologiniais įrankiais.
Augantis dėmesys technologiniam vaikų ugdymui kelia naujų iššūkių mokykloms ir mokytojams. Viena didžiausių problemų – kokybiškos mokymo medžiagos lietuvių kalba trūkumas. Entuziastingiems mokytojams, norintiems supažindinti moksleivius su robotika, tenka ieškoti informacijos anglų kalba, patiems kurti užduotis.
Siekiant išspręsti šią problemą, „Robotikos mokykla“ kartu su partneriais iš Lietuvos ir užsienio parengė mokymo priemonę „Kaip auginti išradėją“, skirtą 4-9 klasių moksleiviams. Medžiaga sudaryta iš keturių modulių. Trijuose technologiniuose moduliuose moksleiviai susipažįsta su programavimu „micro:bit“ kompiuteriukais ir „Lego Mindstorms“ rinkiniais bei 3D projektavimu ir spausdinimu. Ketvirtajame modulyje apjungiami įvairūs technologiniai įrankiai ir mokomasi spręsti inžinerines problemas.
Mokymo medžiaga buvo ištestuota su moksleivių grupėmis iš trijų šalių. Baigiamajame renginyje, vykusiame Eindhovene (Olandija), vaikai turėjo sukurti Rubo Goldbergo mašiną - mechaninę kompoziciją, kurioje metalinis rutuliukas turi pereiti per neįtikėtinai sudėtingą ir ilgą veiksmų bei mechanizmų konvejerį. Naudodami projekto metu įgytas žinias, moksleiviai sukūrė Goldbergo mašinas, kurios paskui buvo sujungtos į vieną seką. Kamuoliukas, kūrėjų ir žiūrovų susižavėjimui, sėkmingai įveikė visą kelią!
Vaikai užsidegę kūrė savo modelius, mokėsi įgyvendinti inžinerinį projektą nuo idėjos iki galutinio rezultato, „sirgo“ dėl bendro visų dalyvių projekto sėkmės. Laisvalaikio programos metu turėjo galimybę pabendrauti su bendraamžiais iš kitų šalių, pailsėti mokantis šokti breiką ir išbandyti savo jėgas „Microbit“ pabėgimo kambaryje.
Mokymo priemonė „Kaip auginti išradėją“ yra parengta lietuvių, anglų, lenkų, latvių ir olandų kalbomis. Ją sudaro mokymo medžiaga mokiniams bei metodologiniai patarimai mokytojams. Užduotys mokiniams yra dviejų tipų: uždaro, kai mokiniai seka instrukcijas, kurdami konkrečius objektus, bei atviro, kur mokiniai gali naudotis jau įgytomis žiniomis ir savo fantazija, atlikdami kūrybinius projektus.
Mokytojai, norintys pritaikyti mokymo medžiagą savo pamokose, ja gali naudotis visiškai nemokamai, nes priemonės parengimą finansavo Europos Komisija. Be to, „Robotikos mokykla“ nemokamai suteiks 3D spausdintuvą kiekvienai mokyklai, norinčiai pradėti mokyti vaikus inžinerijos pamokų arba būrelių metu!
Prieš pat mokslo metų pradžią organizuojame seminarų ciklą, skirtą supažindinti Lietuvos mokytojus su mokymo priemone. Tai unikali galimybė ne tik sužinoti apie įvairių robotikos įrankių veikimą, bet ir patiems išmėginti mokymo priemonėje esančias užduotis.
Norėdami suteikti galimybę neribotam mokytojų skaičiui susipažinti su mokymo priemone, dalį seminarų vesime internetu. Seminarai taip pat vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Didžiulis Rusijos karinis dronas „Altius-U“ atsiplėšė nuo pakilimo tako – ar panašu, kad jis bus skirtas tik žvalgybai?
2019 08 24 10:24Rusijos Gynybos ministerija pademonstravo naują droną „Altius“. Jau keletą metų kuriamas dronas vėluodamas, tačiau jau pakilo ir vykdo skrydžio bandymus. Nors teigiama, kad šis bepilotis orlaivis yra skirtas žvalgybai, manoma, kad jis gali su savimi pasiimti ir ginkluotės.
„Altius-U“ dronas jau yra bandomas
© Минобороны России | www.youtube.com
Nors Rusija karine prasme yra milžinė, amerikietiškiems bepiločiams orlaiviams prilygstančių dronų ji niekada nepajėgė sukurti. Šis faktas buvo dangstomas poreikio nebuvimu, tačiau bandymai vyksta jau pakankamai ilgą laiką. „Altair“/„Altius-U“ dronas amerikietiškiems „Predator“ ar „Reaper“ taip pat neprilygs, tačiau tai yra įrodymas, kad Rusiją domina bepiločiai kariniai lėktuvai.
„Altius“ projektas atsilieka nuo numatyto plano. Kaip būna dažnai, išlaidos pranoko biudžetą ir pirmasis „Altius“ skrydis buvo atidėtas keleriems metams. Tačiau dabar dronas skraido ir, kaip pranešama, yra labai geras lėktuvas.
Bandomieji skrydžiai nėra labai ilgi. Šįkart „Altius-U“ skraidė 32 minutes ir pakilo į 800 metrų aukštį. Tai – niekis, palyginti su tuo, ką „Altius-U“ gali pasiekti. Iš pradžių reikėtų paminėti, kad pasak jo kūrėjų jis gali skristi net 24 valandas. Dvimotoris dronas yra didesnis nei gali pasirodyti pažvelgus į vaizdo įrašą – jo ilgis siekia 11, o sparnų ilgis – 28 metrus. Kitaip tariant, jis yra didesnis už amerikietiškus analogus.
Įdomu tai, kad prieš kelerius metus apie „Altius-U“ buvo kalbėta kaip apie atakuojantį droną. Vėliau jis jau buvo vadinamas žvalgybiniu-atakuojančiu dronu, o dabar liko tik žvalgybos ir stebėjimo funkcijos. Tiesa, tuo galima suabejoti – tokio dydžio dronas galėtų su savimi pasiimti ir ginklų. Juolab, kad jis pasižymi moduline konstrukcija – bandymų metu jis skraidė be kameros.
2015 metais buvo teigiama, kad „Altius-U“ naudos du iš Vokietijos importuotus 500 ag „Red A03“ variklius. Tai šį droną paverstu galingesniu už „Reaper“. Vėlgi, tiek daug galios vien žvalgybai? Tuo sunku patikėti. Ekspertai mano, kad „Altius-U“ galėtų neštis lazeriu valdomų raketų ar bombų.
„Altius-U“ dabar yra bandomas. Tai tikriausiai užtruks net jei bandymai bus sėkmingi. Bet kuriuo atveju, dabar jau aišku, kad per artimiausius porą metų Rusija turės pakankamai pajėgų droną, net jei ir nežinoma, kam jis bus skirtas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Baltijos jūroje – naujos karinės saugumo priemonės: bepilotėmis priemonėmis fiksuos vaizdus
2019 08 22 12:18Baltijos jūroje išbandomos naujausios technologijos, skirtos Europos Sąjungos kariniam saugumui jūroje. Mokslininkai bepilotėmis priemonėmis fiksuos vaizdus ore, ant vandens ir po vandeniu bei perduos šią informaciją tiesiai į krantą.
Baltijos pažangių technologijų instituto mokslininkai ir Karinių jūrų pajėgų atstovai šias dienas leidžia jūroje: bandomos ryšių sistemos.
„Ruošiantis kitų metų bandymams Baltijos jūroje, išbandoma ryšių įranga bendravimui tarp bepiločių sistemų ir laivų. Baltijos pažangiųjų technologijų institutas projekte kuria papildytos realybės vartotojo sąsają bepiločių sistemų spiečių valdymui“, – sako BPTI Gynybos programos vadovas Gediminas Molis.
Jo teigimu, pagrindinis projekto tikslas yra pademonstruoti, kaip skirtingų gamintojų bepilotės ir nuotoliniu būdu pilotuojamos sistemos, skraidančios, plaukiančios ir esančios po vandeniu, gali komunikuoti realiu laiku ir tiekti savo sensorių informaciją jūroje ir krante esančioms vadavietėms.
Pasak pašnekovo, tokias sistemas sudėtingiausia kurti po vandeniu – ten kyla didelių ryšio problemų, bet jos pasitarnaus jūriniam saugumui stiprinti ir ekstremaliose situacijose.
„Ta įranga bus naudinga, pavyzdžiui, vykdant tokius iššūkius, kaip gelbėjimas ir paieška arba uosto apsauga. Greitu laiku, kuo greičiau gauti gyvą vaizdą, perduoti į krantą“, – teigia patrulinio laivo „Žemaitis“ vadas kpt. ltn. Piotras Dukelis.
Karinės jūrų pajėgos bandymams skyrė patrulinį laivą „Žemaitis“ – jame įrengta bepiločio orlaivio valdymo konsolė. Po poros mėnesių tokios bepilotės sistemos jau bus keliamos į orą, leidžiamos po vandeniu. Šis Europos Sąjungos projektas skirtas karinėms jūrinėms inovacijoms kurti. Iš Rytų Europos projekte dalyvauja tik Lietuva.
Inf. šaltinis: LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
JAV karinis jūrų laivynas nori naujo laivo-roboto – tai bus didžiausias autonominis karo laivas pasaulyje
2019 08 21 12:10Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos nori naujo ypatingo laivo ir pramonei jau pateikė standartus, koks tas laivas turėtų būti. Pažangiausi radarai, sonarai, priešlėktuvinė ginkluotė, gebėjimas vykdyti žvalgybos operacijas – kariniam laivynui tai bus tikrai naudingas įrankis. Tiesa, reikia paminėti ir tai, kad įgula jam nebus būtina.
„Sea Hunter“ – kol kas pažangiausias karinio laivo be įgulos prototipas pasaulyje
© Office of Naval Research (CC BY 2.0) | commons.wikimedia.org
Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ateityje norėtų turėti robotizuotų karinių laivų. Jie atliktų tas užduotis, kurioms žmonių tiesiog nereikėtų, jos būtų per daug pavojingos ar, sakykime, nešvarios. Kitaip tariant, ten, kur būtų galima siųsti robotus, jie ir keliautų. „ Large Unmanned Surface Vehicle“ (Didelis paviršinis laivas be įgulos, LUSV) bus didžiausias robotizuotas karinis laivas pasaulyje, todėl galės vykdyti pačias įvairiausias užduotis tiek savarankiškai, tiek kartu su įprastais karo laivais.
Tiesa, LUSV bus tik 61-91 metro ilgio. Palyginti su didžiausiais karo laivais, LUSV bus visai nedidelis, tačiau iki šiol bandomas „Sea Hunter“ tėra 40 metrų ilgio ir vis tiek yra pažangiausias robotizuotas karinio laivo prototipas pasaulyje. LUSV galėtų būti valdomas per atstumą arba būti nevaldomas visiškai - šis laivas pats priimtų sprendimus pagal situacijos aplinkybes. Tiesa, planuose numatyta, kad LUSV bus įrengtos ir kajutės nedidelei įgulai, jei to prireiktų. O prireiks, nes LUSV vis tiek bus skirtas daugiausia tik bandymams.
Laivynas norėtų už 400 milijonų dolerių pasistatyti du tokius laivus. Vos pastatyti jie nebus ginkluoti - LUSV yra labiau naujas bandymų etapas nei pajėgus karinis laivas. Kita vertus, LUSV denyje bus galima montuoti skirtingus modulius, kuriuose bus priešlėktuvinės gynybos sistemos, sausumos taikiniams naikinti skirtos raketos ir kita ginkluotė.
Bandymuose LUSV tarnaus kaip eskadrinis minininkas ar kreiseris, tačiau su laiku robotizuoti karo laivai turėtų tapti nauja, atskira karinių laivų kategorija. Jie galės plaukti į žvalgybą, tikrinti laivybos kelius prieš juose pasirodant laivams su įgulomis. Technologijos bus gana universalios - jei LUSV projektas pasiteisins, taip galės būti valdomi ir transportiniai kariniai laivai.
Jei programai bus skirtas finansavimas, LUSV statybos galėtų prasidėti jau kitais metais. Tai yra palyginti nedideli laivai, tačiau jų technologijos yra pakankamai sudėtingos, todėl sunku prognozuoti, kada LUSV pradės savo bandymus. Bet kuriuo atveju, tai yra karybos ateitis, kada nors leisianti operacijas vykdyti šiek tiek saugiau ir efektyviau.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
JAV karinis jūrų laivynas nori naujo laivo-roboto – tai bus didžiausias autonominis karo laivas pasaulyje
2019 08 21 09:57Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos nori naujo ypatingo laivo ir pramonei jau pateikė standartus, koks tas laivas turėtų būti. Pažangiausi radarai, sonarai, priešlėktuvinė ginkluotė, gebėjimas vykdyti žvalgybos operacijas – kariniam laivynui tai bus tikrai naudingas įrankis. Tiesa, reikia paminėti ir tai, kad įgula jam nebus būtina.
„Sea Hunter“ – kol kas pažangiausias karinio laivo be įgulos prototipas pasaulyje
© Office of Naval Research (CC BY 2.0) | commons.wikimedia.org
Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ateityje norėtų turėti robotizuotų karinių laivų. Jie atliktų tas užduotis, kurioms žmonių tiesiog nereikėtų, jos būtų per daug pavojingos ar, sakykime, nešvarios. Kitaip tariant, ten, kur būtų galima siųsti robotus, jie ir keliautų. „ Large Unmanned Surface Vehicle“ (Didelis paviršinis laivas be įgulos, LUSV) bus didžiausias robotizuotas karinis laivas pasaulyje, todėl galės vykdyti pačias įvairiausias užduotis tiek savarankiškai, tiek kartu su įprastais karo laivais.
Tiesa, LUSV bus tik 61-91 metro ilgio. Palyginti su didžiausiais karo laivais, LUSV bus visai nedidelis, tačiau iki šiol bandomas „Sea Hunter“ tėra 40 metrų ilgio ir vis tiek yra pažangiausias robotizuotas karinio laivo prototipas pasaulyje. LUSV galėtų būti valdomas per atstumą arba būti nevaldomas visiškai - šis laivas pats priimtų sprendimus pagal situacijos aplinkybes. Tiesa, planuose numatyta, kad LUSV bus įrengtos ir kajutės nedidelei įgulai, jei to prireiktų. O prireiks, nes LUSV vis tiek bus skirtas daugiausia tik bandymams.
Laivynas norėtų už 400 milijonų dolerių pasistatyti du tokius laivus. Vos pastatyti jie nebus ginkluoti - LUSV yra labiau naujas bandymų etapas nei pajėgus karinis laivas. Kita vertus, LUSV denyje bus galima montuoti skirtingus modulius, kuriuose bus priešlėktuvinės gynybos sistemos, sausumos taikiniams naikinti skirtos raketos ir kita ginkluotė.
Bandymuose LUSV tarnaus kaip eskadrinis minininkas ar kreiseris, tačiau su laiku robotizuoti karo laivai turėtų tapti nauja, atskira karinių laivų kategorija. Jie galės plaukti į žvalgybą, tikrinti laivybos kelius prieš juose pasirodant laivams su įgulomis. Technologijos bus gana universalios - jei LUSV projektas pasiteisins, taip galės būti valdomi ir transportiniai kariniai laivai.
Jei programai bus skirtas finansavimas, LUSV statybos galėtų prasidėti jau kitais metais. Tai yra palyginti nedideli laivai, tačiau jų technologijos yra pakankamai sudėtingos, todėl sunku prognozuoti, kada LUSV pradės savo bandymus. Bet kuriuo atveju, tai yra karybos ateitis, kada nors leisianti operacijas vykdyti šiek tiek saugiau ir efektyviau.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Dronų spiečiai taps ateities ūkininkų pagalbininkais
2019 08 15 12:39Bepilotes skraidykles naudojantys ūkininkai jau nieko nebestebina, tačiau netrukus virš laukų skraidys ištisi jų spiečiai ir šie dronai, tarsi fantastiniuose filmuose, stebės laukus be žmogaus įsikišimo, rašo BBC.com.
Dronai labai patogūs įrankiai stebėti laukus bei greitai nustatyti, kur įsuko kokia liga ar piktžolės, ar kur reikėtų daugiau trąšų – skraidyklėmis surinkti duomenys vėliau gali būti analizuojami, o tai leidžia ūkininkams priimti efektyvesnius sprendimus.
Dronų spiečiai taps ateities ūkininkų pagalbininkais. „YouTube“ stopkadras.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69318/.
Inf. šaltinis: 15min.lt
NASA mokslininkų įkvėpti: sukurtas pirmasis paukščio skrydžiu paremtas bepilotis orlaivis
2019 08 13 14:32Nuotoliniu būdu valdomų bepiločių orlaivių, dažniau vadinamų dronais, populiarumas neblėsta, o tik auga. Rinką papildo funkcionalesni, pranašesni ir patogesni šių įrenginių modeliai. Remiantis NASA mokslininkų teoriniais skaičiavimais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) Aeronautikos laboratorijoje sukurtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžiu.
AGAI bepiločio orlaivio „Solarwing v2“ prototipas. VGTU nuotr.
Realiai išbandytas skraidančio sparno tipo bepilotis orlaivis pilnai pakrautas gali skristi 8 valandas, siekiama ištobulinti technologiją ir ilginti skrydžio laiką, kad orlaivis skristų visą parą. Jaunųjų mokslininkų sukurtas bepilotis pastebėtas ir NASA mokslininko Albion H. Bowers, su kuriuo Amerikoje susitiko vienas iš skraidančio sparno kūrėjų Povilas Karalkevičius.
Kuriant sparnus, kūrėjus labiausiai traukė tai, jog nedaug apie juos žinojo, žavėjo konstrukcijos išskirtinumas ir paprastumas. Tolimesnis domėjimasis skraidančiais sparnais tik įrodė, kad ganėtinai paprastai atrodantis skraidantis sparnas yra sudėtinga aerodinaminė schema ir, turint tik dvi horizontalias, orlaivį valdančias aerodinamines plokštumas, galima išgauti stabilią skraidančią platformą.
„Konstruodami naujausią, saule varomo bepiločio orlaivio prototipą, išsikėlėme tikslus, kuriems įgyvendinti neturėjome realių sprendimo būdų. Pradėjome ieškoti informacijos, pasitelkėme minėto NASA mokslininko Albion H. Bowers darbus, kuriuose buvo pateikti skaičiavimai, pateikti pavyzdžiai, kaip taisyklingai ir stabiliai skrenda paukščiai neturėdami vertikalių aerodinaminių plokštumų“, – pasakoja P. Karalkevičius.
Remiantis teoriniais skaičiavimais ir 22 proc. prailginus sparną, lyginant jį su elipsinį keliamosios jėgos pasiskirstymą turinčiu sparnu, indukcinis pasipriešinimas sumažėja 11 proc. „Be to, atsiranda reiškinys, kai posūkio metu pakreipus eleronus, pasiekiamas teisingas lėktuvo posvyris ir teisingas pokrypis – tai lemia varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymas sparne. Dėl to matome paukščius, neturinčius vertikalių aerodinaminių plokštumų, bet vis tiek sugebančius ilgai ir taisyklingai sklandyti“, – teigia Povilas.
Šis skraidantis sparnas nuo anksčiau VGTU AGAI mokslininkų sukonstruotų bepiločių orlaivių skiriasi dėl netradicinio varpo formos keliamosios jėgos pasiskirstymo sparne. Povilas pabrėžia, kad skraidančio sparno tipo orlaivis neturi vertikalių plokštumų, bet vis tiek išlaiko taisyklingą skridimo trajektoriją tiek tiesiaeigiame skrydyje, tiek atlikdamas viražą. Tokio tipo orlaiviai – alternatyvi platforma klasikinio lėktuvo tipo orlaiviams, bet turi kitokią konstrukciją, todėl atsiranda kitos teigiamos ar neigiamos konstrukcijos savybės.
„Klasikinio tipo lėktuve keliamąją jėgą generuoja sparnas, o likusi lėktuvo konstrukcija, skirta gabenti kroviniui, kelia pasipriešinimą ar žemyn nukreiptą keliamąją jėgą. Tuo tarpu skraidančio sparno tipo orlaiviuose keliamąją jėga generuoja didžioji dalis ar visas sparnas, o, atitinkamai paskirsčius keliamąją jėgą, galima išgauti ir lengvesnę sparno konstrukciją. Jei gabename krovinį, kurį galima komponuoti sparno viduje, tai padeda dar labiau sumažinti aerodinaminius nuostolius“, – teigia Povilas tvirtindamas, kad aviacijos srityje turi būti nuolat ieškoma kompromisų.
Tokie orlaiviai gali būti pritaikomi daugelyje sričių: įvairių objektų stebėjimui, gelbėjimo operacijoms, ortofotografinių žemėlapių sudarymui, atliekant įvairius mokslinius eksperimentus. Kadangi skraidančio sparno tipo bepiločio orlaivio konstrukcija yra paprastesnė, tai palengvina ir gamybos procesą, ir vėlesnį konstrukcijos eksploatavimą.
Skraidantis sparno tipo bepilotis orlaivis turi įdiegtą autopiloto sistemą, įrenginys gali būti valdomas ir autonomiškai ir rankiniu būdu. Atsižvelgiant į oro sąlygas, oro transporto užimtumą, matomas kliūtis, galima keisti skrydžio maršrutą, valdyti greitį ir daugybę kitų orlaivio parametrų. Gamybos proceso metu mokslininkai įvertino ir tai, kiek energijos reikia gauti tokio tipo orlaiviui iš saulės jėgainės, esančios ant sparno, kad šis galėtų skristi ir dieną, ir naktį – tokio tipo orlaivį planuojama sukurti artimiausiu metu.
Naujasis sportinis dronas per sekundę pasiekia 145 km/h greitį
2019 08 12 12:40Dronų varžyboms „Drone Racing League“ (DRL) įžengus į ketvirtąjį sezoną, pristatoma nauja bepilotė skraidyklė, kurią naudos visi varžovai. Šis dronas per mažiau nei vieną sekundę gali pasiekti 145 km/h greitį.Įsibėgėjimas yra toks greitas todėl, kad DRL skraidyklėje įmontavo LED šviesos plokštę, jog užtikrintų, kad dronas išliks matomas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Bepiločių skraidyklių čempionate pristatys ir dirbtiniu intelektu valdomus dronus
2019 08 11 09:10Šį savaitgalį Jungtinėse Valstijose prasidedantis bepiločių skraidyklių čempionatas tikisi prisivilioti milijonus naujų žiūrovų. Tam baigiamos labai greitos, ketvirtos kartos skraidyklės, o per lygos lenktynes bus galima pamatyti ir dirbtinio intelekto valdomus dronus.
Asociatyvi nuotr.
Šį savaitgalį amerikiečių įkurta bepiločių skraidyklių lenktynių lyga pradės ketvirtąjį sezoną. Pagrindinis lygos varžybų dalyvis bus šis ketvirtos kartos dronas. Lygos lenktynėse visi dronai vienodi, taigi laimi pilotas, valdantis savo aparatą tobuliausiai.
„Manau, reikia būtinai patiems pamatyti „Razer 4“. Jis didelis, triukšmingas ir labai greitas. Tikiuosi, tai tikrai patiks tiems žiūrovams, kurie pirmą kartą gyvai stebės varžybas. Manau, tai pritrauks į šį sportą naujų gerbėjų. Galbūt ir iš automobilių lenktynių gerbėjų“, – sako bepiločių skraidyklių lenktynių lygos įkūrėjas Nicholas Horbacweski.
Iš tiesų techniniai duomenys rodo, kad „Razer 4“ galės įsibėgėti beveik iki pusantro šimto kilometrų per sekundę. Tai kelis kartus greičiau už pačią galingiausią lenktyninę mašiną ar motociklą.
Valdyti tokiu greičiu lekiantį droną reikia gerai treniruotų refleksų, bet lygos įkūrėjai matyt nusprendė, kad jau atėjo laikas nustatyti žmogiškų sugebėjimų ribas. Šio sezono lenktynėse pirmą kartą bepiločius valdys ir dirbtinio intelekto sistemos.
„Baigiantis sezonui surengsime varžybas tarp geriausio bepiločio drono ir geriausio piloto-žmogaus. Tada ir pamatysime, kaip dirbtinis intelektas gali varžytis su žmogumi“, – pasakoja bepiločių skraidyklių lenktynių lygos įkūrėjas.
Dronų lenktynių lyga turi apie 55 milijonus žiūrovų ir jų skaičius nuolat auga. Pirmosios šio sezono lenktynių tiesioginės transliacijos planuojamos rugsėjo 8-ąją.
Inf. šaltinis:
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt