Pirmą kartą į orą pakilo naujasis amerikiečių nepilotuojamos degalų papildymo lėktuvas
2019 09 30 12:56„MQ-25 Stingray“ pirmą kartą pakilo į orą rugsėjo viduryje. Taip būtų galima pranešti apie naujausią kompanijos „Boeing“ pasiekimą. Būtent pasiekimą, nes toks orlaivis kol kas vienintelis pasaulyje. Tikimasi, kad jis padės išplėsti JAV karinius pajėgumus savo teikiamomis kuro papildymo paslaugomis.
„MQ-25 Stingray“ © boeing.com
JAV jau disponuoja ne vienu oro papildymo lėktuvu, kam jiems reikia dar vieno? Toks būtų logiškas klausimas jei nežinotumei dviejų esminių projekto smulkmenų. Pirmoji – tai visiškai autonomiškas lėktuvas, kurį kontroliuos kompiuteris nuo pakilimo iki nusileidimo. Antroji, tai kad jis bus dislokuojamas lėktuvnešiuose.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69897/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Australijoje dronai perspėja turistus apie krokodilus
2019 09 29 09:34Australų gelbėtojai, siekdami apsaugoti žmones nuo krokodilų, pasitelkia naujausias technologijas, tarp jų – ir bepiločius orlaivius bei dirbtinį intelektą. Anksčiau šis metodas buvo išbandytas su rykliais.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Naujosios technologijos: ką reiškia, jeigu vaikas domisi robotika?
2019 09 24 14:15Šiandien vaikai technologijomis pradeda domėtis nuo labai ankstyvo amžiaus ir, nors skaitmeninis pasaulis ne visuomet dera su turiningu laisvalaikiu, technologijas ir ugdymą ne tik galima, bet ir reikia derinti. Jeigu atžala nuo ankstyvo amžiaus domisi IT, inžinerija ar robotika, į šį pomėgį verta atkreipti dėmesį – tokios sritys ugdo daugybę gyvenimiškų ir ateičiai svarbių įgūdžių.
Talentas, kurį reikia lavinti
Technologijų bumas neabejotinai pakeitė ir šiuolaikinių vaikų laisvalaikį, ir tėvų rūpesčius. Pirmiesiems sunku atsiplėšti nuo išmaniųjų įrenginių ekranų, o kiekvienas į juos įdiegtas naujas žaidimas yra didelė pramoga. Tuo metu antrieji siekia, kad jaunuoliai laiką leistų aktyviai, socializuotųsi. Vis dėlto, svarbu rasti balansą – šiuolaikinis vaikas turi būti ir fiziškai aktyvus, socialus, ir galėti patenkinti jau netgi beveik natūralų technologijų poreikį.
„Tėvai, matydami technologijomis itin susidomėjusį vaiką, vis dažniau į tai reaguoja kaip į sritį, kurią reikia ugdyti, o ne į pramogą, kurią reikia smarkiai apriboti. Nors patys vaikai, pavyzdžiui, robotiką dažnai priima kaip žaidimą, jau dabar aišku, kad toks pomėgis turėtų būti lavinamas. Pirmiausia tai leidžia ugdyti svarbius įgūdžius – kritinį, loginį mąstymą, kūrybiškumą, problemų sprendimą, gebėjimą susikaupti. Be to, toks pomėgis turi potencialo ateityje išaugti į perspektyvią karjerą“, – sako Rūta Šatrovaitė, asociacijos INFOBALT l. e. p. direktorė.
Ateičiai naudingi įgūdžiai
Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, nuo 2017 m. ypač stiprėja industrinių ir pramoninių robotų naudojimas. Jų pardavimai pasaulyje nuolat didėja, o iki 2021 m. augs vidutiniškai net po 14 proc. kasmet. Tai lems radikalius pokyčius darbo rinkoje, todėl svarbu ugdyti šiems pokyčiams pasiruošusią, kurti IT bei robotikos sprendimus gebėsiančią jaunąją kartą.
Duomenų analizės ir prognozavimo technologijų kompanijos „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius pažymi, kad šiandien, pavyzdžiui, robotika yra pritaikoma daugybėje sričių (tarp jų – ir bankininkystė, ir įvairios paslaugos, ir viešasis sektorius), o ateityje ši tendencija tik stiprės. Būtent todėl nėra abejonių, kad iš tiesų šia sritimi besidomintis vaikas ateityje galėtų atrasti savo vietą technologijų pasaulyje.
„Robotika besidomintys vaikai įgyja daug svarbių įgūdžių ir kompetencijų, kurios vėliau gali būti reikalingos tolimesnėje ateityje, renkantis karjeros kryptį ir jos siekiant. Jaunuoliai išmoksta dirbti komandoje su kitais bendraamžiais, lavina socialinius įgūdžius, mokosi identifikuoti problemas, ieškoti sprendimų. Jau ankstyvoje vaikystėje susiformavę pomėgiai išlieka ir suaugus“, – pažymi Ž. Milerius.
Be to, vaikai, kurių pomėgis technologijoms yra skatinamas, natūraliai susipažįsta ir kartu demistifikuoja iš pradžių sudėtingą sritį – programavimą. Robotikos būreliai ar stovyklos suteikia vaikams galimybę praktiškai susipažinti su programavimu.
„Natūralu, kad programuoti mažamečiams nėra lengva, tad robotika šiuo atveju pagelbėja kaip paprastesnis, įdomesnis ir linksmiau pateiktas įvadas į programavimą. Vaikai robotikos užsiėmimų metu patys programuoja elementariausias užduotis ir tai natūraliai lavina algoritminį mąstymą, kuris IT srityje yra labai svarbus“, – įžvalgomis dalijasi Mantė Januškevičienė, „Metasite“ vykdančioji direktorė.
Ugdo ateities specialistus
Iš tiesų, polinkis į technologijas gali būti vertinamas ne tik kaip žaidimas, bet ir kaip visapusiškas, skirtingas disciplinas apimantis metodas vaikui lavinti. Tikriausiai būtent dėl šios priežasties robotika ir IT Lietuvoje vis labiau populiarėja kaip neformaliojo ugdymo pakraipa.
Technologinių įgūdžių ugdymo svarbą taip pat išryškina ir INFOBALT – asociacijos nariai jau ketvirtus metus iš eilės remia edukacines robotikos ir programavimo stovyklas vaikams. Jų metu vaikai mokosi naudotis programine įranga, elektroniniais prietaisais, tiria ir atranda technologijų galimybes. Kampanijos „Už saugią Lietuvą“ dalimi tapusi iniciatyva suteikia galimybių vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų spręsti būtent su programavimu ir robotika susijusius iššūkius.
„Kiekvienais metais vykdomi skirtingi užsiėmimai. Šiemet per savaitės trukmės stovyklą Šakiuose vaikai kūrė tikrą savo įsivaizduojamo miesto modelį. Vaikai išmontavo ir pakartotinai naudojo elektroninius prietaisus, litavo, naudojo lazerinę pjaustyklę. Instaliacijoje buvo užprogramuotas apšvietimas, laistymo bei vėdinimo sistemos, o miesto gyventojais tapo 3D spausdintuvu kurtos figūrėlės. Daugeliui tai buvo pirmoji patirtis naudojantis minėtomis moderniomis technologijomis“, – sako R. Šatrovaitė.
Anot jos, robotika padeda sujungti inžinieriaus, programuotojo ir net kūrybininko specialybes, o pirmoji pažintis su šia sritimi padeda augti drąsiems ir sumaniems vaikams bei lavina jų saviraiškos ir pažinimo poreikius.
Įdiegtas pirmasis šalyje robotizuotas vaistininko asistentas
2019 09 19 18:16Viename didžiausių Lietuvos medicinos centrų – Vilniaus Santaros klinikų miestelyje – esančioje „Gintarinėje vaistinėje“ rugsėjį įdiegtas unikalus technologinis sprendimas šalies vaistinių rinkoje – robotizuotas vaistininko asistentas, užsiimantis vaistų paieška ir pristatymu. Į vaistus paduodančio roboto-asistento „Consis B2 “ įdiegimą investavusi 80 tūkst. eurų „Gintarinė vaistinė“ planuoja, kad perėmęs techninio darbo dalį robotas padės vaistininkams „sutaupyti“ 54 darbo valandas per mėnesį, kurias jie skirs klientų konsultavimui.
Robotizuotas vaistininko asistentas. „YouTube“ stopkadras.
Robotą įdiegė ir su vaistinės kompiuterių sistema sinchronizavo Vokietijos kompanija „Willach Pharmacy Solutions“.
„Santaros klinikose ir šalia esančiame Nacionaliniame vėžio institute pacientų srautai yra milžiniški, vien ambulatoriškai čia per metus gydoma apie 1 mln. žmonių. Dirbdami čia aiškiai jaučiame, kiek daug laiko reikia skirti vaistų suradimui ir atnešimui. Juolab kad pacientai nori ne tik pateikti receptus ir susimokėti, bet ir pasitarti, pasikonsultuoti. Įdarbinę robotą techniniam darbui – vaistų paieškai ir pristatymui į prekystalį – vaistininkai gali kur kas daugiau laiko skirti bendravimui su klientais“, – sako „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.
Jos teigimu, vaistinės robotizavimas palengvina darbo sąlygas ir patiems vaistininkams, kuriems nebereikia daug laiko ir pastangų eikvoti reikalingų vaistų paieškai. Dėl to, kad pačių vaistininkų komunikacija su robotu pareikalaus papildomo laiko, nerimauti nereikia. Informaciją, jog konkrečiai kasai reikalingas konkretus vaistas, robotas gauna tą pačią sekundę, kai veiklioji medžiaga kaip ir dabar įvedama į kompiuterį.
Pirmosios šalyje robotizuotos vaistinės vedėja, praėjusiais metais geriausios šalies vaistininkės vardą pelniusi Kristina Vaičaitienė teigia, kad daugiau nei 90 proc. į vaistinę atėjusių lankytojų klientų pageidauja ne tik įsigyti medikamentų, bet ir pasikonsultuoti.
„Todėl naujasis robotas mums padeda kur kas daugiau bendrauti su lankytojais ir patarti jiems. Atėjus pacientui ir jam pateikus receptą arba pasakius vaisto pavadinimą, vaistininkui pakanka šią informaciją suvesti į kompiuterį, o robotas perduoda vaistą į vaistininko darbo vietą. Visą šį laiką, kol vyksta vaistų pristatymas, galime pagelbėti klientui spręsdami rūpimus sveikatos klausimus“, – sako K. Vaičaitienė.
Apskaičiuota, kad vienam pacientui paprašius 3 skirtingų vaistų, vaistininkas vien jų paieškai ir pristatymui įprastai sugaišta apie 120 sekundžių. Robotas „Consis B2” šį darbą atlieka daugiau nei dvigubai sparčiau.
„Įvertinę šios vaistinės lankytojų srautą, suskaičiavome, kad su roboto pagalba klientų konsultavimui vaistininkai per mėnesį galės skirti maždaug 54 valandomis daugiau. Be to, žymiai spartesnė vaistų paieška paspartina aptarnavimo procesą, todėl piko valandomis atėjusiems lankytojams tenka mažiau laiko praleisti eilėje“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vadovė R. Bagdonavičienė.
Robotizuotą vaistininko asistentą „Consis B2” sukūrusios ir įdiegusios Vokietijos bendrovės „Willach Pharmacy Solutions“ pardavimų direktorius Andrzej Wasilewski teigia, kad nemažai analogiškų sprendimų įdiegta Vokietijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos, Graikijos, Italijos farmacijos rinkose, jų jau esama ir Lenkijoje.
„Vaistų paieškos robotizavimas ne tik sutrumpina klientų aptarnavimo laiką, bet ir eliminuoja žmogiškųjų klaidų tikimybę. Vaistų išdėstymo optimizavimas ir robotizuoti jų pristatymo sprendimai šiuo metu lemia esminius pokyčius farmacijos rinkoje. Jei anksčiau apie 30-40 proc. vaistininkų darbo laiko užimdavo klientų konsultavimas, o daugiau nei pusę laiko tekdavo skirti medicinos prekių paieškai, tai robotizavus vaistinę ir optimizavus vaistų išdėstymą matome atvirkštinę situaciją – net 60-70 proc. darbo laiko vaistininkai gali skirti bendravimui su klientais“, – sako robotų „Consis“ kūrimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, analogiški robotizuoti sprendimai skverbiasi ir į kitus segmentus, kadangi jie leidžia vis daugiau laiko skirti intelektiniam, kūrybiniam, o ne fiziniam ar mechaniniam darbui: „Jeigu pažvelgtume į degalines, tai prieš 30 metų jos buvo gana primityvios, reikalaujančios nemažai žmogiškųjų išteklių, o šiandien vidutinio dydžio degalinėje kasdien apsilanko maždaug 1000 žmonių, o joms prižiūrėti pakanka vos dviejų žmonių“.
Nauji robotai „Audi“ gamyklose pagerins darbuotojų ergonomiką ir leis sukurti lengvesnius automobilius
2019 09 18 10:39„Audi“ yra vienas iš tų automobilių gamintojų, kurie gamybos technologijoms tikriausiai skiria tiek pat dėmesio, kiek patiems produktams. Šįkart „Audi“ nustebino pristatydama įdomią inovaciją – automatinę sandarinimo pastos tepimo sistemą.
„Audi“ gamykloje Vengrijoje sukasi daugybė robotų, tačiau ir žmonėms netrūksta darbo. Štai sandarinimo pasta, kuri yra tepama ant suvirinimo siūlių, įprastai vargina gamyklos darbuotojus. Šią pastą reikia užtepti labai kruopščiai, ji reikalinga ne tik sandarinimui, bet ir apsaugai nuo korozijos ir triukšmo. Darbuotojams dažnai tenka dirbti rankas su sandarinimo pastos aplikatoriumi iškėlus aukštai virš galvos. Kai kurios siūlės yra sunkiai pasiekiamos. „Audi“ šį gamybos proceso tašką identifikavo kaip vieną iš didžiausių ergonomikos problemų, todėl ėmėsi ją spręsti.
Sandarinimo pastą teps robotai © „Audi“ nuotrauka
Dabar darbuotojas paprašys robotą, kad šis užteptų sandarinimo pastą. Operatorius galės pasirinkti pageidaujamą sluoksnio storį, o robotas aplikatoriumi padės keis taškus, kurie nukeliaus į siūlę, kurią reikia užsandarinti. Dabar „Audi“ stengiasi pagerinti metodą taip, kad lygiai taip pat būtų galima užsandarinti ir galiniams žibintams skirtas išpjovas.
Taigi, „Audi“ rūpinasi darbuotojų ergonomika ir tai yra puiku, tačiau ar tai iš tikrųjų buvo pagrindinis motyvas įdiegti šią brangią sistemą?
Galbūt, tačiau tai tikrai nėra vienintelis naujos sistemos privalumas. Visų pirma, robotai dirba kur kas tiksliau, todėl sunaudojama mažiau pastos. Jos užtepama tik tiek, kiek reikia, o tai leidžia sutaupyti. Robotai taip pat dirba kur kas greičiau. Jiems nereikia pasilenkti, vaikščioti, keisti pirštinių – savo darbą jie atlieka labai greitai. Taigi, reikia mažiau rankų, o tai dar labiau mažina „Audi“ išlaidas.
Galiausiai, „Audi“ teigia, kad naujasis sandarinimo pastos tepimo metodas leis gaminti lengvesnius automobilius. Atrodo, logiška, nes pastos reikės mažiau. Tačiau nuostabą kelia sutaupomas svoris – „Audi“ teigia, kad taip kiekvienas automobilis bus lengvesnis keliais kilogramais.
Sistema iš pradžių diegiama Vengrijoje, tačiau netrukus pasieks ir kitas „Audi“ gamyklas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Amerikiečiai jau bando pirmuosius robotizuotų kovos mašinų prototipus
2019 09 14 12:45Žmonės ir robotai šturmuojantys priešų gretas yra tapę tikra filmų apie ateitį klasika. Robotai egzistuoja jau senai. Tačiau iki šiol jie buvo greičiau tylūs pagalbininkai ar padedantys nudirbti nuobodžius darbus. Kaip kad dronai, kabantys valandomis ore. Į kovos įkarštį jų niekas nemesdavo. Iki šiol.
Demonstruojamos perdirbtos mašinos © „Twitter“
Iš tikrųjų tai ką dabar testuoja kariškiai nėra panašu į tolimą ateitį. Jie perdarė kelis senus šarvuočius „M113“ į naujuosius pavadintus „RCV“. Šis trumpinys verčiasi labai paprastai, tai robotinė kovos mašina (robotic combat vehicle). Tai vis dar senieji šarvuočiai, tik dabar jie apkarstyti kameromis ir jutikliais.
Pademonstruotame vaizdo įraše išvystame „RCV“ atliekančius elementarius veiksmus. Važiavimą, artimos aplinkos skenavimą. Pirmosios bandymų fazės metu suplanuota surinkti kuo daugiau informacijos apie tai ar dabartinės technologijos leistų pasitikėti kompiuterio sukurto intelekto veiksmus iš anksto nesuplanuotose situacijose. Tai ne tik daviklių jautrumas ir bet kompiuterinių duomenų analizė rodanti ką pastebėjo.
„Tai yra didelis žingsnis mūsų armijai. Mes bandome išsiaiškinti ko mes norime ir kaip kausis ateities armija. Tobulame pasaulyje norėtume, kad robotai nuvyktų ir išsiaiškintu kas vyksta“, taip komentavo projekto vienas vadovų Džefas Langhautas (Jeff Langhout).
Vykdomas ne tik „RCV“ projektas, perdarytas iš pėstininkų pervežimo mašinos, bet ir tikro kovinio „Bredley. Planuojama, kad sekančiais metais keli bandomieji pavyzdžiai bus atgabenti į Europą ir testuojami vietos sąlygomis.
Reiktų pastebėti, kad tai nėra tikrosios ateities mašinos. Jos tik surogatai, kuriais naudojantis testuojami sprendimai, kurie bus įdiegti į ateityje ketinamą sukurti tikrą kovos mašina. Ji nebus terminatorius pakeisiantis žmogų. Amerikiečių planuose, kad naujoji transporto priemonė galėtų būti valdoma šalia jos esančių žmonių. Sudėtingose situacijose ji juos lydėtų. Arba važiuotu priekyje, o ją sektų kariai iš po priedangos.
Šiuo metu tokias priešų gynybos pralaužimo būdus atliekančių mašinų įgulos rizikuodavo tapti taikiniais itin pavojingų raketinių sistemų. Robotizuotos mašinos praradimas būtu mažiau skaudus lyginant su žmogiškosiomis aukomis.
Galime įžvelgti ir kitą teigiamą momentą. Įprastai įgulą sudarydavo keli žmonės. Robotizuotoje mašinoje tą erdvę būtų galima užpildyti gynybinėmis sistemomis. Sudėti stipresnius šarvus, kurie leis padidinti technikos išgyvenamumą.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt.
Robotai pakeis ir socialinius darbuotojus: ieško būdų, kaip šias paslaugas perkelti į aukštesnį lygį
2019 09 13 09:15Kalbama, kad dalį socialinių darbuotojų funkcijų ateityje perims naujausios technologijos – Japonijoje jau kitąmet keturi iš penkių socialinių darbuotojų dalį savo pareigų perleis robotams. Vilniaus universiteto docentė Eglė Šumskienė atkreipia dėmesį, kad technologijos nepaliaujamai vystosi, todėl neišvengiamai paliečia ne tik įprastas sritis, bet ir socialinį darbą.
Asociatyvi nuotr.
„Mes džiaugiamės, jog apie tai yra diskutuojama ir norima, kad šis technologinis komponentas vis dažniau atsirastų socialinio darbo tikrovėje“, – sako Vilniaus universiteto docentė.
E. Šumskienės teigimu, socialinių darbuotojų poreikis vis auga, todėl dalį krūvio būtų galima patikėti moderniosioms technologijoms.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/69674/.
Inf. šaltinis: LRT radijo laida „10–12“, LRT.lt.
1:0 žmonių naudai: ekranuose matomas dirbtinis intelektas turi esminį trūkumą
2019 09 12 09:46Kai kino sales šturmuoja naujas populiarus filmas apie (dažniausiai) visa griaunantį dirbtinį intelektą (DI), kažkur tarp eilių sėdintį galima išvysti ir Tomą Krilavičių. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto profesorius veikiausiai ironiškai šypsosi, nes puikiai išmano šią sritį ir žino, kur tiesa, o kur spalvingi scenaristų pramanai. „Turbūt nesukursi įdomaus ir įtraukiančio filmo apie tai, kad dirbtinis intelektas nuo šiol analizuoja nuotraukas ar kad atsiranda autonominiai automobiliai“, – nusijuokia jis.
Kadras iš filmo „Roboto vaikas“
Artėjant populiariosios kultūros renginiui „Comic Con Baltics 2019“, kuriame profesorius kartu su kolegomis ir diskutuos apie naujausių filmų ir serialų scenarijų tikroviškumą, jis sutinka pasidalinti mintimis, kodėl šioje temoje svarbios emocijos, kodėl jis nemėgstantis sąvokos „dirbtinis intelektas“ ir ar bijantis, kad mašinos pakeis jo profesiją.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/69654/.
Inf. šaltinis: DELFI.LT
Vyks robotikos dirbtuvės jauniesiems technologijų entuziastams
2019 09 11 17:09Robotika ir technologijomis besidomintys 5-8 klasių moksleiviai kviečiami dalyvauti „Totem“ robotikos dirbtuvėse, kurios rugsėjo 18 d. 15-17 val. vyks Vilniuje, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke.
Intensyviose dviejų valandų dirbtuvėse moksleiviai mokysis iš atskirų „Totem“ mechanikos detalių sukonstruoti automobilį, valdomą išmaniojo telefono programėle. Dirbtuvių tikslas supažindinti moksleivius su robotika, išmokyti konstruoti nesudėtingus robotus bei pristatyti elektronikos pradmenis.
„Per artimiausią dešimtmetį technologijos neatpažįstamai pakeis darbo rinką, o dabartiniai moksleiviai dirbs tokius darbus, kurie šiuo metu net neegzistuoja. Būtina ugdyti kartą, kuri gebėtų ne tik naudotis technologijomis, bet ir jas kurti“, – teigia Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė.
Dirbtuvių metu moksleiviai pasitelks unikalią prototipų kūrimo sistemą „Totem“, kurios pagalba galima sukonstruoti, suprogramuoti ir įgalinti veikti įvairaus sudėtingumo robotus. „Totem“ sistemą sudaro specialios sijos, elektronikos elementai ir programinė įranga.
„Robotų konstravimas yra kompleksinė užduotis, reikalaujanti ne tik specifinių žinių, bet ir fantazijos. „Totem“ sistema atveria plačias galimybes – iš tų pačių detalių galima sukurti visiškai skirtingus prototipus. Tą išbandys ir moksleiviai – nors dirbtuvių metu bus konstruojamas konkretus automobilis, bet vaikai galės tobulinti modelius pagal savo norus ir taip sukurti unikalius prototipus. Tokios dirbtuvės lavina ne tik technologinius gebėjimus, bet ir kūrybiškumą, fantaziją“, – sako UAB „Aldrea“ filialo „Totem“ vadovė Martyna Bielskienė.
Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas kartu su „Totem“ pirmąjį kartą tokio tipo dirbtuves organizavo 2018 m. Renginyje dalyvavę moksleiviai pademonstravo savo kūrybiškumą, technologinius gebėjimus bei norą mokytis, todėl dirbtuvės antrąjį kartą įtrauktos į „Inovacijų savaitė“ programą. „Inovacijų savaitė„ – tai ketvirtąjį kartą vyksiantis nemokamų renginių ir novatoriškų idėjų kupinas festivalis, suburiantis inovacijų entuziastus.
Dalyvavimas dirbtuvėse nemokamas, bet būtina išankstinė registracija.
Dirbtuves organizuoja „Totem“ (UAB „Aldrea“ filialas „Totem“), Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, „Inovacijų savaitė“.
Gyvatę primenantis robotas gali praslysti per siauras smegenų kraujagysles ir padėti kovoti su insultu
2019 09 11 13:43Magnetu valdomas robotas, galintis manevruoti per siauriausias kūno arterijas, vieną dieną galėtų padėti išvengti mirčių, kurias sukelia insultai.
Įmagnetintas ir trintį mažinančiu hidrogeliu išteptas robotas gali efektyviai slysti per „sudėtingą ir suvaržytą“ aplinką, pavyzdžiui, kraujagyslių struktūras kūne ir smegenyse, rašoma Masačusetso technologijos instituto (MIT) žurnale „Science Robotics“.
Magnetinis robotas / MIT nuotr.
Kartu su naudojamomis endovaskulinėmis technologijomis jis gali leisti gydytojams greitai pasiekti ir gydyti smegenų kraujagyslių užsikimšimus ir pažeidimus.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69655/.
Inf. šaltinis: LRT.lt.