1:0 žmonių naudai: ekranuose matomas dirbtinis intelektas turi esminį trūkumą
2019 09 12 09:46Kai kino sales šturmuoja naujas populiarus filmas apie (dažniausiai) visa griaunantį dirbtinį intelektą (DI), kažkur tarp eilių sėdintį galima išvysti ir Tomą Krilavičių. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto profesorius veikiausiai ironiškai šypsosi, nes puikiai išmano šią sritį ir žino, kur tiesa, o kur spalvingi scenaristų pramanai. „Turbūt nesukursi įdomaus ir įtraukiančio filmo apie tai, kad dirbtinis intelektas nuo šiol analizuoja nuotraukas ar kad atsiranda autonominiai automobiliai“, – nusijuokia jis.
Kadras iš filmo „Roboto vaikas“
Artėjant populiariosios kultūros renginiui „Comic Con Baltics 2019“, kuriame profesorius kartu su kolegomis ir diskutuos apie naujausių filmų ir serialų scenarijų tikroviškumą, jis sutinka pasidalinti mintimis, kodėl šioje temoje svarbios emocijos, kodėl jis nemėgstantis sąvokos „dirbtinis intelektas“ ir ar bijantis, kad mašinos pakeis jo profesiją.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/69654/.
Inf. šaltinis: DELFI.LT
Vyks robotikos dirbtuvės jauniesiems technologijų entuziastams
2019 09 11 17:09Robotika ir technologijomis besidomintys 5-8 klasių moksleiviai kviečiami dalyvauti „Totem“ robotikos dirbtuvėse, kurios rugsėjo 18 d. 15-17 val. vyks Vilniuje, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke.
Intensyviose dviejų valandų dirbtuvėse moksleiviai mokysis iš atskirų „Totem“ mechanikos detalių sukonstruoti automobilį, valdomą išmaniojo telefono programėle. Dirbtuvių tikslas supažindinti moksleivius su robotika, išmokyti konstruoti nesudėtingus robotus bei pristatyti elektronikos pradmenis.
„Per artimiausią dešimtmetį technologijos neatpažįstamai pakeis darbo rinką, o dabartiniai moksleiviai dirbs tokius darbus, kurie šiuo metu net neegzistuoja. Būtina ugdyti kartą, kuri gebėtų ne tik naudotis technologijomis, bet ir jas kurti“, – teigia Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė.
Dirbtuvių metu moksleiviai pasitelks unikalią prototipų kūrimo sistemą „Totem“, kurios pagalba galima sukonstruoti, suprogramuoti ir įgalinti veikti įvairaus sudėtingumo robotus. „Totem“ sistemą sudaro specialios sijos, elektronikos elementai ir programinė įranga.
„Robotų konstravimas yra kompleksinė užduotis, reikalaujanti ne tik specifinių žinių, bet ir fantazijos. „Totem“ sistema atveria plačias galimybes – iš tų pačių detalių galima sukurti visiškai skirtingus prototipus. Tą išbandys ir moksleiviai – nors dirbtuvių metu bus konstruojamas konkretus automobilis, bet vaikai galės tobulinti modelius pagal savo norus ir taip sukurti unikalius prototipus. Tokios dirbtuvės lavina ne tik technologinius gebėjimus, bet ir kūrybiškumą, fantaziją“, – sako UAB „Aldrea“ filialo „Totem“ vadovė Martyna Bielskienė.
Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas kartu su „Totem“ pirmąjį kartą tokio tipo dirbtuves organizavo 2018 m. Renginyje dalyvavę moksleiviai pademonstravo savo kūrybiškumą, technologinius gebėjimus bei norą mokytis, todėl dirbtuvės antrąjį kartą įtrauktos į „Inovacijų savaitė“ programą. „Inovacijų savaitė„ – tai ketvirtąjį kartą vyksiantis nemokamų renginių ir novatoriškų idėjų kupinas festivalis, suburiantis inovacijų entuziastus.
Dalyvavimas dirbtuvėse nemokamas, bet būtina išankstinė registracija.
Dirbtuves organizuoja „Totem“ (UAB „Aldrea“ filialas „Totem“), Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, „Inovacijų savaitė“.
Gyvatę primenantis robotas gali praslysti per siauras smegenų kraujagysles ir padėti kovoti su insultu
2019 09 11 13:43Magnetu valdomas robotas, galintis manevruoti per siauriausias kūno arterijas, vieną dieną galėtų padėti išvengti mirčių, kurias sukelia insultai.
Įmagnetintas ir trintį mažinančiu hidrogeliu išteptas robotas gali efektyviai slysti per „sudėtingą ir suvaržytą“ aplinką, pavyzdžiui, kraujagyslių struktūras kūne ir smegenyse, rašoma Masačusetso technologijos instituto (MIT) žurnale „Science Robotics“.
Magnetinis robotas / MIT nuotr.
Kartu su naudojamomis endovaskulinėmis technologijomis jis gali leisti gydytojams greitai pasiekti ir gydyti smegenų kraujagyslių užsikimšimus ir pažeidimus.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69655/.
Inf. šaltinis: LRT.lt.
Lenkai ir britai kuria karinį robotą, kurio nenorėtų sutikti joks priešo tankas
2019 09 10 12:06Kariniai robotai imsis tų misijų, kurios žmonėms yra per daug pavojingos arba tas kurias gali atlikti geriau nei žmonės. Lenkija dabar ketina įsigyti ypatingą tankus naikinantį robotą, kuris kels siaubą ištisiems priešų batalionams.
Lenkų kompanija PZG ir Europos (daugiausia Jungtinės Karalystės) bendrovė MBDA imasi kurti naują prieštankinį robotą. Kol kas svarstomos dvi sistemos versijos. Vienoje būtų panaudota mažesnė vikšrinė platforma, kitoje – Šaltojo karo laikų BMP-1. Tai nebūtų autonominiai robotai – juos vis tiek valdytų žmonės, tik būdami saugiu atstumu. Žinoma, svarbiausia ne pati platforma, o ką ji vežtų ir kokias galimybes turėtų toks robotas.
Gamintojo nuotr. / 24 „Brimstone“ raketos ant savaeigės vikšrinės platformos
Šis tankų naikintojas būtų ginkluotas britų „Brimstone“ vidutinio nuotolio raketomis. Jos turi milimetrinių bangų radarą, kuris atpažįsta šarvuotas mašinas. „Brimstone“ raketos gali būti naudojamos kaip netiesioginės ugnies įrenginiai. Toks robotas nutaikytų raketas į tam tikrą teritoriją, tačiau taikinį raketa pasirinktų pati. Viena roboto versija gali turėti 24 tokias raketas, kita – 12.
Naujieji Lenkijos sausumo pajėgų robotai galėtų vienu metu paleisti po dvi „Brimstone“ raketas. Tuomet jie galėtų pakeisti savo poziciją ir vėl atakuoti, patys slėpdamiesi už kelių kilometrų. Skaičiuojama, kad tokio roboto paleistos „Brimstone“ raketos galėtų nuskrieti ir 12 kilometrų. Jei visgi su priešu tektų susidurti akis į akį, robotas galėtų pasinaudoti ir .50 kalibro kulkosvaidžiu.
Popularmechanics.com teigia, kad jokia šalis kol kas neturi panašaus ginklo. Amerikiečių „AH-64 Apache“ sraigtasparniai gali gabentis tik po 16 „Hellfire“ raketų (jos yra labai panašios į „Brimstone“). Ekspertai teigia, kad tokie robotai galėtų naikinti praktiškai bet kokią rusišką karinę techniką, taip iš rikiuotės išvesdami ištisus batalionus.
Žinoma, svarbiausia tai, kad šie robotai padeda išvengti karių siuntimo į pavojingas misijas. Tradiciškai tankų medžiojimo operacijos būdavo patikimos specialiems naikintojams, kurie yra šarvuoti lengviau nei tankai. Tačiau šios mašinos, būdamos pakankamai didelės, dažnai pačios tampa taikiniais. JAV po Šaltojo karo atsisakė savo specializuotų tankų naikintojų dalinių, tačiau tokių robotų atėjimas juos dar gali sugrąžinti.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Kruopštų žmonių darbą SEAT gamykloje jau perėmė robotai
2019 09 09 18:36Daug kas mano, kad robotai atims iš žmonių darbą. Galbūt kada nors ateityje taip ir nutiks, tačiau kol kas žmonės ir robotai gamyklose dirba kartu. Štai ispanų automobilių gamintojas, „Volkswagen“ grupės narys SEAT gamykloje Martorelyje robotams patikėjo svarbų ir daug kruopštumo reikalaujantį darbą.
Nors tuo ir sunku patikėti, ženkliukus ant automobilių iki šiol daug kur klijuoja žmonės. Tiesa, tam naudojami įvairūs įrengimai ir rėmai, užtikrinantys, kad modelių pavadinimai būtų priklijuoti tiesiai ir būtent ten, kur reikia. Nors tai užtrunka tik kelias akimirkas, robotai tai gali atlikti geriau.
Stopkadras / SEAT gamyklos robotas klijuoja lipdukus
SEAT Martorelio gamykloje įrengė du išmanius robotus. Jie stovi surinkimo linijos pradžioje ir savarankiškai klijuoja „Ibiza“ bei „Arona“ modelių vardus ir FR ženkliuką, kur jo reikia. Geriausia tai, kad šie robotai dirba be jokių atitvarų, tačiau kartu netrukdo žmonėms, o pro šalį riedantis kėbulas neturi sustoti.
Šis darbas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Vienas robotas siurbtukais pakelia modelio vardą nurodantį ženkliuką, pašalina lipnią pusę dengiantį plastiką, prispaudžia ženkliuką prie kėbulo, pašalina apsauginį plastiką ir jį išmeta į perdirbamų atliekų konteinerį. Kitas robotas tuo metu rūpinasi FR ženkliuko priklijavimu, jei to reikia.
Maža to, ženkliukus būtina priklijuoti tiksliai jiems skirtose vietose. Tam šie robotai turi kameras, kurios leidžia pakoreguoti ženkliuko poziciją prieš jį priklijuojant. Nepaisant to, kad kėbulai važiuoja pro šalį, kiekvienas ženkliukas yra prispaudžiamas su nustatyta jėga. Tam nereikia jokių rėmelių ar papildomų įrenginių, o ženkliukai priklijuojami geriau.
Žinoma, saugumas taip pat nėra pamirštas. Šie robotai sustoja, jei tik yra paliečiami. Jie taip pat iš karto nustos judėję, jei jų kelyje kas nors pasitaikys. Tačiau jokių barjerų tarp robotų ir žmonių šioje SEAT gamykloje jau nebėra - jų tiesiog nereikia. Tuo pat metu automobilių gamyklose žmonių skaičius nemažėja. Jie tiesiog dirba tuos darbus, kuriems yra reikalingi jų protai ir įgūdžiai. Robotai palengvina žmonių darbą ir imasi tikslumo ir greičio reikalaujančių užduočių. SEAT Martorelio gamykloje surinkimo linijose dirba 20 bendradarbių robotų, dauguma iš jų yra skirti būtent darbuotojų ergonomikai gerinti.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Siuntų savitarnos terminalų ateitis – robotai, pristatantys siuntas tiesiai į namus?
2019 09 02 10:00Oru ir gatvėmis keliaujantys autonominiai prietaisai ir protingi, siuntinius rūšiuojantys krovininiai automobiliai – šios inovacijos, tikima, bent jau iš dalies pakeis kurjerius ir dabartinius siuntų savitarnos terminalus. Tokia ateitis piešiama siuntų pristatymo verslui, kuris jau greitu metu gali pasikeisti neatpažįstamai.
Galvodamos apie konkurencinį pranašumą siuntų pristatymo įmonės imasi vis inovatyvesnių ir patogesnių būdų pristatyti prekes ar modifikuoti jau dabar veikiančius siuntų savitarnos terminalus. Viena Jungtinėje Karalystėje išmėginta inovacija remiasi pašto ir kurjerių bendrovės „Royal Mail“ požeminių vamzdžių sistemos tinklu, kuriuo keliauja siuntiniai. Tai suteikia ilgalaikę naudą miestams dėl išvengiamų eismo spūsčių, tačiau ją gali būti sunku bei brangu naudoti plačiau.
Kur kas lengviau pritaikoma – bepiločiai orlaiviai. Apie dar dronais vadinamas skraidykles pirmąkart viešoje erdvėje buvo pradėta kalbėti beveik prieš šešerius metus – tuomet JAV elektroninės prekybos bendrovė „Amazon“ ketino sukurti užsakytas prekes vos per pusvalandį galinčią pristatyti sistemą.
Tiesa, koją jiems pakišo įvairūs reikalavimai – trūko standartų, itin skyrėsi šių orlaivių techninės charakteristikos. Be to, žmones erzina prietaisų skleidžiamas triukšmas, kuris gyventojams trukdo dar labiau nei įprasti transporto garsai. Kai kur galioja ir reikalavimai riboti siuntinių krovinio svorį, leistiną maksimalų pakilimo aukštį ir greitį.
„Susirūpinimas dronų saugumu ir veikimo principais nusveria ir gerąsias jų savybes – greitą pristatymą, ekologiškumą, ekonomiškumą. Tad visuotinis dronų pritaikymas pasaulyje yra labai abejotinas, o siuntų tarnybos žvalgosi į kitus pristatymo būdus“, – tendencijas apžvelgia įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Prigyja estų inovacija
Bepilotes skraidykles, tačiau kiek kitokiu principu, ketina panaudoti ir automobilių kompanija „Mercedes“, kuri šiuo metu kuria novatorišką krovininį autobusiuką „The Vision Van“. Jis turėtų sutrumpinti siuntoms rūšiuoti ir pristatyti reikalingą laiką, mat prekės skirstomos pačiame autobusiuke roboto ir iškart paruošiamos kurjeriui vos šiai transporto priemonei sustojus. O ant jos stogo įsitaisę bepiločiai orlaiviai gali pristatyti iki 2 kilogramų svorio prekes 10 kilometrų atstumu. Be to, mikroautobusas varomas elektra, tad neteršia aplinkos, o tai ypač svarbu augant žmonių sąmoningumui dėl aplinkosaugos problemų.
„Panašiu skirstymo principu Estijoje veikia „Cleveron“ kompanijos siuntų savitarnos terminalai, kurie patys surūšiuoja skirtingų kurjerių bendrovių siuntas – jas automatiškai, pagal brūkšninį kodą įdeda į tam tikrą lentynėlę. Kai gavėjas nori jam priklausančią siuntą atsiimti, ją robotas ją atrenka, įdeda į lentynėlę ir ją atidaro, – teigia G. Bilevičius.
Estai sukūrė ir dar vieną inovaciją. Prieš porą metų buvo paskelbta, kad Londono gatvėmis važinėja „Skype“ kūrėjų produktas – prekes pristatantys „Starship“ robotai. Įdomu tai, kad į mažus šaldytuvus ant ratų panašūs prietaisai, nuo tada, kai į jį įdėta siunta, šią gali pristatyti per itin trumpą laiką, kirsti gatves perėjų vietose degant žaliam šviesoforo signalui ir išvengti susidūrimų su pėsčiaisiais bei kitais eismo dalyviais – tai jau yra saugus, kitiems eismo dalyviams pavojaus nekeliantis įrenginys.
„Būtent tokie mobilūs siuntų savitarnos terminalai galėtų būti pritaikomi ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač senesnėse, centrinėse miesto dalyse, kur yra sudėtingesnė transporto padėtis – tokios antžeminės transporto priemonės gali tapti puikia alternatyva dabar esantiems siuntų pristatymo būdams. Svarbus ir visuomenės palaikymas, kuri jau yra pratinasi prie autonominių automobilių“, – teigia DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Jau esama pavyzdžių Lietuvoje
Nors aptartų inovacijų dar gali tekti palaukti, Lietuvoje veikiantys siuntų savitarnos terminalai yra kur kas labiau patobulėję, lyginant su jų naudojimo pradžia. Jie suteikia kur kas daugiau laisvės tiek siunčiantiems, tiek gaunantiems užsakytas prekes – nebereikia derintis prie kurjerio atvykimo laiko, nebėra įpareigojimo būti namie ar darbe sutartu laiku, o siuntą atsiimti galima tiek viduryje nakties, tiek savaitgalį.
„Tobulėjančios technologijos, procesų skaitmenizavimas leidžia pasiūlyti galimybę ne tik siųsti ir atsiimti elektroninėje parduotuvėje įsigytas prekes, bet ir atlikti apmokėjimus atsiimant ar išsiunčiant siuntą. Taip pat žmonės įvertina ir tai, kad tame pačiame siuntų savitarnos terminale galima atsispausdinti siuntos lipduką, kas taip pat prisideda prie didesnio patogumo“, – apie pažangą pasakoja G. Bilevičius.
Prie to, kad būtų išvengta žmogaus klaidos faktoriaus, o siuntos paskirstytos tiksliau, prisideda ir viso prekių rūšiavimo ir paskirstymo proceso robotizavimas. Dėl tokio pat tikslo „DPD“ prieš kelerius metus Kaune įdiegė robotizuotą skirstymo terminalą – prekės ten skirstomos kur kas greičiau bei tiksliau nei tai darant žmogui. Tai aktualu ir dėl išaugusių krovinių srauto.
„Pristatymo tarnybos susiduria su iššūkiais – augant siuntų kiekiui reikia vis labiau automatizuoti darbą, kad kuo greičiau pavyktų pristatyti gavėjams užsisakytas prekes jų adresatams. Taip įmonės gali sumažinti veiklos sąnaudas, o ilguoju laikotarpiu išplėsti veiklą, pritaikyti inovacijas ar pačios pradėti jas kurti taip įgaunant konkurencinį pranašumą. Tad nieko keisto, kad vis daugiau bendrovių žvalgosi į naujausias technologijas“, – pasakoja „DPD Lietuva“ atstovas.
Ateitis biure – žmonės su robotais ar robotai be žmonių?
2019 08 30 12:41Ar dar esate tikras, kad sumuštinį, kurį nusipirkote prekybos centre ir skaniai kramsnojate, pagamino žmogus? O kaip dėl ledų porcijos ar biuro baldų? Kiek prie jų gamybos prisidėjo žmonės, o kiek – robotai?
Asociatyvi nuotr.
Šie ir panašūs klausimai spartaus technologijų proveržio eroje jau neskamba kaip iš fantastinio filmo. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) tyrėja Živilė Stankevičiūtė sako, kad būtent technologijos lemia, kad keičiasi darbai ir jų atlikimo pobūdis, vienos profesijos atsiranda, o kitos išnyksta. Esą susiduriame su situacija, kuri apibūdinama kaip „prarasti darbai“ bei „atrasti darbai“.
Mokslininkai ir verslo atstovai vieningai sutaria, kad technologijos jau dabar lemia radikalius pokyčius darbo rinkoje ir mūsų darbo vietose. Vienas iš tokių pokyčių yra robotų diegimas versle. Pasaulio Ekonomikos forumo duomenims, per artimiausius keletą metų net 37 – 23 proc. pasaulio kompanijų, priklausomai nuo verslo sektoriaus, planuoja diegti ir „įveiklinti“ robotus. Tarptautinė robotikos federacija skelbia, kad industrinių robotų pardavimai nuo 2013 iki 2017 išaugo 112 proc. ir prognozuoja, kad iki 2021 metų pardavimai augs po 14 procentų kasmet. Šiuo metu Europos gamybinėse įmonėse robotų tankumas yra didžiausias pasaulyje – 10 tūkst. darbuotojų tenka 85 robotai. Taigi, robotai tampa vis svarbesni įvairiose srityse, net ir biuruose.
Robotų diegimo versle pradžia sietina su noru palengvinti žmonių darbinę veiklą, deleguojant robotams „purvinus, nuobodžius ir pavojingus“ darbus. Tačiau šiai dienai robotų kompetencijos laukas plečiasi ir vis garsiau svarstoma apie tai, kokia ateitis laukia žmonių – darbuotojų. Pateikiami du skirtingi scenarijai: pirmasis – robotai pakeis žmones-darbuotojus. Antrasis – robotizacija žmonėms sukurs daugiau ir naujų darbų vietų. Panašu, jog antrasis scenarijus yra labiau realus ir dominuojantis verslo bei mokslininkų įžvalgose.
Pasaulio Ekonomikos forumas 2018 metų ataskaitoje teigia, jog iki 2022 metų 75 milijonus dabartinių darbų vietų perims robotai bei algoritmai, tačiau kartu atsiras net 133 milijonai naujų darbų vietų. Tarptautinė konsultacijų kompanija „McKinsey“ 2019 m. paskelbė, kad tik 5 proc. dabartinių darbo vietų gali būti pilnai automatizuotos ir perimtos robotų, nors net 60 procentų profesijų turi 1/3 veiklų, kurios gali būti automatizuotos. Taigi, prognozės liudija apie vis plačiau taikomą darbinių funkcijų ir erdvės dalijimąsi tarp žmonių ir robotų. Neabejojama, kad žmonėms su robotais jau dabar tenka, o ateityje teks dar aktyviau dirbti kartu gaminant produktus ar teikiant paslaugas, o tuo pačiu kuriant visuomenės gerovę. Tačiau tai tikrai nėra paprasta.
Kokie iššūkiai kyla žmonėms ir kaip juos sėkmingai įveikti, dirbant kartu su robotais? Norint sėkmingai dalintis darbine veikla su robotais, būtina nuolat mokytis. „Nuolatinio mokymosi“ koncepcija tampa aktualia labiau nei bet kada. Pasaulio Ekonomikos forumo teigimu, 2022 metais ne mažiau nei 54 proc. visų darbuotojų turės atnaujinti ir tobulinti turimus įgūdžius. „McKinsey“ konsultantai žvelgia dar toliau teigdami, jog iki 2030 metų 3-14 procentų visų pasaulio dirbančiųjų turės pakeisti savo profesiją. Tuo tarpu visi be išimties žmonės turės adaptuotis dėl gebančių mokytis technologijų.
Antra, technologijos lemia, jog pamažu rinkoje tampa paklausios ne profesijos, o įgūdžiai ir kompetencijos. Ir tai yra socialiniai (bendravimo), emociniai, kūrybiškumo įgūdžiai, kuriuos vis dar sunku automatizuoti. Dirbant kartu su robotais, svarbios tampa žmonių technologinės, metodologinės, socialinės ir asmeninės kompetencijos, nes jos žmonėms suteikia ne tik konkurencinį pranašumą prieš robotus, bet ir leidžia sukurti sinergijos efektą dirbant kartu su robotais.
Taigi, informacinių technologijų ir duomenų saugumo valdymo, programavimo bei procesų išmanymo ir jų valdymo gebėjimai padės žmonėms „valdyti“ robotus, nustatant jiems konkrečias užduotis, jų atlikimo dažnumą bei greitį. Žmonių antrepreneriškas mąstymas, kūrybiškumas, analitiniai įgūdžiai bei orientacija į rezultatą leis žmonėms efektyviau „įveiklinti“ robotus. Tuo tarpu žmonių turimi tarpkultūriniai, komunikavimo, lyderystės įgūdžiai, tinklaveikos gebėjimai, gebėjimas dirbti komandose, bendradarbiauti ir priimti kompromisinius sprendimus stiprins žmonių svarbą žmogaus ir roboto sąveikos procese, nes robotai kol kas šiomis savybėmis nepasižymi.
Nemenkinant prieš tai minėtų iššūkių svarbos, viena svarbiausių dilemų yra susijusi su identitetu. Dirbant kartu su robotais, žmonės turės atsakyti į vieną iš sudėtingiausių klausimų - kas man yra robotas – kolega, bendradarbis, ar tik mechanizmas, veikiantis tuomet, kai įjungiamas? Tikėtina, kad nuo atsakymo į šį klausimą priklausys žmogaus ir roboto sąveikos sėkmingumas.
Taigi, koks bus roboto ir žmogaus santykis – ar jie bus kolegos? Bendradarbiai? Draugai? O gal dėl robotų žmogui nebeliks vietos darbo rinkoje? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite rugsėjo 13 d. 11 val. apsilankę doc. dr. Živilės Stankevičiūtės interaktyviame seminare „Ateitis biure: žmonės su robotais ar robotai be žmonių“ (KTU Santakos slėnio I salėje, K. Baršausko g. 59, Kaunas). Tai vienas iš mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginių.
Inf. šaltinis: LRT.lt, autorė: Karolina Skersytė.
Bepiločio orlaivio skrydis per Lietuvą: aplankytos aviatorių gimtinės
2019 08 29 15:06Šiemet aviacijos sektoriui didelė šventė – praėjo šimtmetis nuo tos akimirkos, kai mūsų šalyje pradėjo skraidyti lėktuvai. Norėdami įprasminti šią sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) atstovai savo sukonstruotu bepiločiu orlaiviu perskrido Lietuvą ir įveikė 397 km atstumą.
Drono skrydis per Lietuvą. VGTU nuotr.
„Pirmą kartą apie skrydį pradėjome galvoti, kai prieš dvejus metus sukonstravome savo pirmąjį, saulės energija varomą bepilotį orlaivį „SolarWing“. Nuolat tobulindami technologijas ir tęsdami bandymus, sukonstravome optimalų skrydžiui orlaivį – žvalgybinį bepilotį lėktuvą – „MiniWing“. Kurdami šį orlaivį, siekėme sumažinti bepiločio orlaivio gabaritus, supaprastinti jo valdymą ir eksploatavimą. Esminis jo pranašumas – aukšta aerodinaminė kokybė, kompozitinių medžiagų gamybos technologija, ilgas skrydžio laikas ir nuotolis“, – teigia VGTU Aeronautikos laboratorijos vedėjas Aleksandr Lapušinskij.
Skrydžiu per Lietuvą buvo siekiama ištestuoti naujojo AGAI bepiločio orlaivio sistemą, patikrinti komunikacijos ir ryšio sistemas realiomis sąlygomis bei įgyti patirties, skraidinant bepilotį orlaivį dideliu atstumu. Anot A. Lapušinskij, sprendimas pirmajam skrydžiui per Lietuvą naudoti bepilotį orlaivį „MiniWing“ padarė užduotį dar įdomesne. Komanda turėjo suplanuoti vietas, kuriuose lėktuvas saugiai nusileistų akumuliatorių keitimui, taip pat saugiai pakiltų iš jų.
„Norėdami įprasminti skrydį, nusprendėme paminėti garsius Lietuvos aviatorius ir savo konstruotu bepiločiu lėktuvu praskristi virš jų gimtinių. Kelionę pradėjome VGTU AGAI priklausančiame aerodrome Kyviškėse ir, apskrendant Vilniaus oro uosto neskraidymo zoną iš pietų, nuskridome į Trakus. Toliau per Aukštadvarį, Birštoną ir Prienus keliavome iki Antano Gustaičio gimtinės – Obelinės kaimo Marijampolės rajone. Iš ten, kertant Nemuną ties Jurbarku, skridome lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtinių link. Toliau per Švėkšną judėjome į vakarus Kintų link, ties kuriais kirtome Kuršių marias, pasiekėme Neriją ir Baltijos jūrą. Savo kelionę baigėme Nidoje prie memorialo, skirto Lietuvos sklandytojams, Parnidžio kopos papėdėje“, – pasakoja A. Lapušinskij.
VGTU AGAI komanda. VGTU nuotr
VGTU AGAI komandos prioritetas buvo saugumas. Norint skraidinti droną, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, reikėjo vengti aerodromų, karinių poligonų, pasienio ruožų bei skristi, neviršijant 120 metrų aukščio. „Tokiame aukštyje yra tikimybė susidurti su kliūtimi, todėl pasiruošimas vyko įnikus į aeronavigacinius žemėlapius ir vėjo jėgainių bei aukštų statinių duomenų bazes – tam skyrėme daug dėmesio. Norėdami nepažeisti Lietuvos Respublikos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, turėjome itin atidžiai suplanuoti automobilio kelionės maršrutą, kad bent vienas ekipažas galėtų vizualiai stebėti orlaivį. Vienas svarbiausių veiksnių, į kurį reikia atsižvelgti, planuojant skrydžius, yra meteorologinės sąlygos. Turėjome tikslų meteorologinį žemėlapį ir, saulei patekėjus, pradėjome kelionę“ , – pasakoja A. Lapušinskij.
VGTU bepilotyje orlaivyje sukonstruota 4G ryšiu pagrįsta nuotolinio valdymo sistema, leidžianti orlaivį valdyti internetu iš bet kurio pasaulio taško. Skrydžio metu internetu buvo transliuojamas vaizdas iš orlaivyje sumontuotos vaizdo kameros. Orlaivis buvo lydimas dviem automobiliais. Pirmas ekipažas buvo atsakingas už maršrutą ir jo korekcijas skrydžio metu. Antras turėjo užtikrinti kuo sklandesnius nusileidimus ir pakilimus, keičiant akumuliatorius bei kelionės filmavimą iš drono.
Iššūkių kelionės metu būta įvairių: nuo išvykimo paryčiais iki sėkmingo orlaivio valdymo sudėtingose situacijose. A. Lapušinskij pasakoja, kad bene didžiausias iššūkis komandai ilgos kelionės metu – neprarasti budrumo ir ryšio su orlaiviu. Skrydžio metu buvo ypač svarbus taisyklingas ir efektyvus bepiločio orlaivio pakilimas bei nusileidimas.
„Menkiausia klaida galėjo kainuoti mums visą kelionę, tačiau dėl mūsų komandos narių efektyvumo, didelės bepiločių orlaivių ir dronų pilotavimo patirties kelionė praėjo sklandžiai. Buvo nuostabu pamatyti Lietuvą kitu kampu – keliavome ne tradiciniais greitkeliais, o Lietuvos kaimeliais bei senaisiais kaimais, aplankėme nemažai istoriškai aviacijai reikšmingų vietų“, – įspūdžiais dalijasi A. Lapušinskij.
Komandą įkvėpė tai, kaip toli pažengė per šimtą metų Lietuvos aviacija ir joje naudojamos technologijos. „Tikiu, kad anuomet idėja perskristi Lietuvą lėktuvu, kuriame nėra žmogaus, būtų nesuvokiama, kaip dabar atrodo kelionės laiku. Džiaugiamės už savo komandos pasiekimus ir tikime, kad geriausia save pristatyti galime darbais. Likus mėnesiui iki skrydžio ši idėja atrodė neįgyvendinama, o dabar galime drąsiai teigti, kad ji ne tik įgyvendinama, bet ir verta kartojimo. Smagu matyti užsidegusius žmones, dirbančius kartu, stebėti, kaip sprendžiamos iškilusios problemos, kaip kiekvienas pavykęs nusileidimas ir pakilimas suteikė įkvėpimo tęsti gana ilgą kelionę. Tokie projektai negali neįkvėpti – juk iš esmės yra parodoma, kiek daug pasiekta per šimtą Lietuvos aviacijos metų ir kiek daug dar galima pasiekti“, – teigia A. Lapušinskij.
Šis skrydis tikrai nepaskutinis. Grįždama iš kelionės, VGTU AGAI komanda fantazavo, kur ir kokiu maršrutu galėtų nuskraidinti savo orlaivius kitąmet. Sėkmingai įveikusi pirmąjį maršrutą Kyviškės – Kuršių Nerija, komanda nusprendė, kad panašūs skrydžiai galėtų tapti kasmetine tradicija. Anot A. Lapušinskij, tokių skrydžių metu ne tik kaupiama neįkainojama patirtis bei lavinami orlaivio valdymo įgūdžiai, bet ir puikiai praleidžiamas laikas bendraminčių kompanijoje.
Bioninis kiras skraidė virš Kinijoje surengtos robotų parodos lankytojų
2019 08 28 12:06Bioniniai gyvūnai, paukščiai ir žuvys, pardavėjai ir kurjeriai, turintys dirbtinį intelektą, robotai-chirurgai, gebantys susiūti žaizdas – visi šie išradimai buvo demonstruojami Tarptautinės robototechnikos konferencijos metu.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Tarptautinėje IT konferencijoje ICIST 2019 – apie mažėjantį atotrūkį tarp žmogaus ir roboto
2019 08 27 16:26Ar robotas, griežiantis smuiku filharmonijos salėje, gali pakeisti profesionalų smuikininką? Į tokį ir panašius klausimus spalio 10-12 dienomis Vilniuje bandys atsakyti dešimtys pasaulio informacinių technologijų ir programinės įrangos specialistų, kurie susitiks KTU Informatikos fakulteto (KTU IF) organizuojamoje konferencijoje ICIST 2019.
Jau 25-ą kartą vyksiančioje konferencijoje „International Conference on Information and Software Technologies (ICIST)“ dalyvaus informacinių ir programinės įrangos technologijų specialistai iš Lietuvos ir užsienio, kurių pasiekimai jau sulaukė pripažinimo akademiniame pasaulyje.
Asociatyvi nuotr.
Konferencijos dalyviai žada intriguojančių naujovių kibernetikos, robotikos ir dirbtinio intelekto srityse. Viena jų – muzikuoti gebantis robotas, atskleisiantis netikėtas šiuolaikinių technologijų galimybes.
Plenariniame posėdyje pranešimą skaitys Kinijos kompiuterių federacijos vyresnysis narys, profesorius Wei Wei, kurio biografijoje – daugiau nei 100 mokslinių straipsnių, publikuotų tarptautinėse bazėse recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose.
Profesorius dalinsis žiniomis apie išmaniąsias transporto sistemas, kurių veikimas grindžiamas belaidžių jutiklių tinklu. Mokslininkas nagrinės transporto sistemų automatizavimo iššūkius ir apibūdins būdus jiems spręsti. Konferencijoje jis pristatys sistemą, kuri atveria galimybę didelėse automobilių stovėjimo aikštelėse nedelsiant užpildyti laisvas parkavimo vietas, tinkamai nukreipiant jų ieškančius vairuotojus.
Čenstakavos technologijos universiteto (Lenkija) mokslininkas ir mokslo prodekanas Robert Nowicki pristatys vieną iš jo tiriamų, su skaitmeniniu intelektu susijusių, hibridinių sprendimų.
Profesorius publikuoja savo darbus solidžiuose leidiniuose: „IEEE Transactions on Knowledge and Data Engineering“, „IEEE Transactions on Systems, Man, and Cybernetics“. Jis taip pat yra 2009 m. išleistos monografijos „Fuzzy decision systems in tasks with limited knowledge“ autorius.
Robotas pakeis smuikininką?
Daugiausia intrigos žada mokslininko, profesoriaus Doghan Kim iš Pietų Korėjos apsilankymas. Verslo patirties įgijęs „Samsungs Electronics“ korporacijoje, dabar Seule esančio Kyung Hee universiteto prodekanu dirbantis D. Kim įkūrė unikalią laboratoriją, kurioje dėmesys telkiamas į žmogaus-kompiuterio sąsajos, paslaugų robotikos, multirobotinių sistemų tyrimus.
Konferencijoje D. Kim pristatys robotikos inovacijas, kurios įrodys, kad šiuolaikiniame pasaulyje skirtumas tarp žmogaus ir dirbtinio jo darinio sparčiai mažėja. Viena iš didžiausių naujovių – smuiku gebanti griežti robotinė sistema, kuri, pasak įrenginio kūrėjų, geba skleisti garsus, kuriuos puikiai įvertina profesionalūs muzikantai.
Mokslo renginio organizatoriai juokauja, kad profesoriaus demonstracija padės atsakyti į klausimą, ar ateityje griežimui smuiku nebereikės muzikinės klausos.
Mokslininkai ir ekspertai – iš viso pasaulio
Pasak vienos iš konferencijos iniciatorių, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) mokslo prodekanės Dainos Gudonienės, nors daugiausia susidomėjusiųjų atvyksta iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, konferencija kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir iš tolimesnių šalių.
„Per pastaruosius trejus metus svečių geografija išties išsiplėtė. Pernai renginio publiką sudarė 75 proc. užsienio šalių mokslininkų. Sulaukėme dalyvių ir iš JAV, Japonijos, Kinijos, Alžyro, Ganos. Vadinasi, dirbame teisinga kryptimi ir tampame vis labiau matomi ir atpažįstami ne tik Europoje“, – papildo ji.
Organizatorių duomenimis, šiemet jau užsiregistravo ir į konferenciją ketina atvykti dalyvių iš Argentinos, Meksikos ir net tolimosios Australijos.
Konferencijos organizatoriaus KTU IF profesoriaus Roberto Damaševičiaus teigimu, Vilniaus miestas konferencijai organizuoti pasirinktas ne atsitiktinai.
„Kadangi dalyvių šiemet sulauksime iš įvairių šalių, įvertinus skrydžių maršrutus ir patogumą, geografiškai palankesnė vieta yra Vilnius. Be abejo, kviestiniai konferencijos pranešėjai taip pat lankysis ir Kaune, kur KTU IF studentams skaitys su dirbtiniu intelektu ir robotika susijusius pranešimus“, – pabrėžia profesorius.
Matomi Lietuvoje ir pasaulyje
Konferencijos skaitomi pranešimai suskirstyti į devynias sekcijas. Kaip ir pernai, populiariausios ir gausiausios antrus metus iš eilės išlieka sekcijos, kuriose aptariamos išmaniųjų sistemų ir programinės įrangos inžinerijos naujovės bei duomenų analizės aktualijos. Specialiosios sesijos rengiamos kartu su Lietuvos ir užsienio universitetų kolegomis.
Geriausių konferencijos straipsnių autoriams po tyrimų ir paties straipsnio atnaujinimų suteikiama galimybė nemokamai publikuotis KTU leidžiamame, „WoS“ indeksuojamame žurnale „Informacinės technologijos ir valdymas“.
„Konferencijos moksliniai partneriai yra ir tokie pasaulio IT bendruomenei gerai žinomi laisvos prieigos MDPI žurnalai kaip „Sensors“, „Electronics“ ir „Information“, tad autoriai turi galimybę būti pakviesti savo atnaujintus tyrimus išspausdinti ir šiuose žurnaluose“, – pasakoja konferencijos programų komiteto pirmininkas R. Damaševičius.
Konferencijos iniciatoriai didžiuojasi, kad pagrindinis konferencijos leidinys jau nuo 2012 metų publikuojamas „Springer CCIS“ serijoje – šios serijos leidiniai referuojami „ISI Proceedings“ ir „Scopus“ duomenų bazėse.
Laisvalaikiu – žvilgsnis į Lietuvą
Renginio metu dėmesio bus skiriama ir išsamesniam šalies pažinimui. „Dauguma dalyvių Lietuvoje lankosi pirmą kartą, tad norisi, kad jų įspūdžiai būtų kuo geresni. Konferencijos kultūrinę programą mums antrus metus iš eilės dovanoja partneriai „Go Vilnius“, – pasakoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė Giedrė Vasiljevienė.
Pasak jos, šių metų konferencijos dalyviai galės susipažinti su Arkikatedros požemių paslaptimis, taip pat žydų kultūra ir jos apraiškomis Lietuvoje bei Šv. Kazimiero požemiais.
Pasak organizatorių, konferencijos, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba, prioritetu išlieka tarpdisciplininių tyrimų populiarinimas ir plėtojimas, akcentuojant įvairių sričių žinių jungimą informacinės, į žinias orientuotos visuomenės sąlygomis.
„Realūs pavydžiai rodo, kad šis tradicinis KTU organizuojamas mokslo renginys skatina Europos ir pasaulio mokslininkų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkais, kartu ieškant galimybių bendriems mokslo ir technologijų plėtros darbams“, – tvirtina R. Damaševičius.