KTU mokslininkų prognozės: ar (ir kaip) sugyvensime su dirbtiniu intelektu Pramonės 5.0 metu?
2019 12 11 15:43Viena aktualiausių dabar vykstančios Pramonės 4.0 temų – dirbtinis intelektas (DI). Jei šiandien domimasi, ar DI gali turėti jausmus arba pranokti savo kūrėją, tai, pasak KTU mokslininkų, ateinančioje, 5-ojoje pramonės revoliucijoje, didžiausias dėmesys bus skiriamas žmonių ir DI sinergijai.
Dirbtinis intelektas – viena labiausiai diskusijas šiandien keliančių temų. Kokias profesijas dirbtinis intelektas pakeis? Ar dirbtinis intelektas pranoks savo kūrėją? Ar jis gali turėti jausmus, emocijas ir lytį? O gal robotas gali būti psichopatas?
Tuo tarpu mokslas jau šiandien žvelgia į priekį ir svarsto, kaip reikės pasiruošti perėjimui iš 4-tosios į 5-tąją pramonės revoliuciją, kurioje žmogaus ir DI bendradarbiavimas užims kertinę vietą.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) mokslininkų, ateityje, Pramonės 5.0 metu, bus ieškoma ir daugybės kitokių atsakymų. Tarp jų – koks ryšys bus tarp racionalumo ir žmogiškumo? Koks yra žmogaus ir DI tarpusavio santykis, priimant kolektyvinės gerovės sprendimus? Kokios yra svarbiausios žmogiškosios kompetencijos, reikalingos bendradarbiaujant su DI?
Šiandieninės ekonomikos šaknys – racionalizme
XVIII amžiuje Europos kultūrinėje raidoje pradėjo dominuoti mechanistinis ir biologinis materializmas. Gydytojas ir filosofas J. O. de La Mettrie (1748) apibūdino žmogų kaip mašiną (L‘homme machine). Pastarasis mąstymas, anot J. Bruneckienės, davė pagrindą racionalizmui, eliminuojančiam individo pažiūras, tradicijas, paveldėtus vaizdinius.
„Jei tokia mąstymo filosofija pažiūrėtumėme į šalies ekonomiką, tai ekonomikos subjektas, remdamasis racionaliais sprendimais, veikia rinkoje ir elgiasi racionaliai. Racionalieji veikėjai ribotų išteklių kontekste nėra naujiena, tai – neoklasikinės ekonomikos pagrindas“, – teigia KTU profesorė.
Tokia filosofija, pasak jos, plačiai naudojama šiandieninėje ekonomikoje. Racionaliais sprendimais grindžiamos įmonių, viešųjų institucijų veiklos strateginiuose, investiciniuose ir verslo planuose, įvairių projektų socio-ekonominiuose vertinimuose, pavieniai asmenys dažnai pasikliauja racionaliais skaičiavimais užsibrėžtam rezultatui pasiekti.
Ekonominiams reiškiniams paaiškinti naudojamos įvairios subjektų racionalumą ir savanaudiškumą akcentuojančios teorijos: racionalaus pasirinkimo, lošimų, racionalios, planuotos elgsenos, Adamo Smito „Nematomos rankos“ teorijos.
DI ir žmogus – viena komanda
Anot KTU EVF mokslininkų, ne paslaptis, kad didžiausias iššūkis, pasitinkant 5-tąją arba neuroninę pramonės revoliuciją, yra DI ir žmogaus komandos sinergija, kuomet DI yra susipynęs su žmogaus smegenimis ir dirba kaip bendradarbiai. Pramonės 5.0 revoliucija sujungs žmogų ir mašiną, o siekiant padidinti efektyvumą, toliau bus išnaudojamas žmogaus protas ir kūrybiškumas, derinant procesą su intelektualiomis sistemomis.
Pasak mokslininkų, DI veikimo principas yra labai sudėtingas, imituojantis mūsų smegenų veiklą.
„Žmogaus smegenys, siekdamos atlikti tikslų judesį, dirba intensyviai, eliminuodami ar sumažindami informacinį triukšmą ir ieško racionalaus raumenų veiksmo. Tai svarbu ir priimant veiklos sprendimus. Todėl gebėjimas padidinti racionalumą ar tikslumą šiandien vis daugiau sulaukia visuomenės ar jos grupių pripažinimo“, – teigia KTU EVF profesorius Robertas Jucevičius.
DI naudojamas plačiai ir daugelyje sričių ir tinka idealiai, pradedant nuo finansų, marketingo, ekonominės analizės ir baigiant medicina bei karo pramone: ieško optimalaus tikslo pasiekimo kelio (pvz. šachmatų mašina „Deep Blue“), savarankiškai pildo duomenų bazę, atpažįsta šablonus ir adekvačiai reaguoja (pvz. medicininės ekspertinės sistemos, skirtos susirgimų diagnostikai ir konsultacijų suteikimui), charakterizuoja atributus (pvz. veido atpažinimo sistema, ypač ištobulėjusios po rugsėjo 11 d. teroristinės atakos JAV), modeliuoja galimus įvykių vystymosi variantus ir t. t.
„Taigi, DI, dirbdamas racionalumo, savikontrolės ir apibrėžtos preferencijos kontekste, ieško ir randa sprendimą, tikėtina, racionalų“, – sako J. Bruneckienė.
Racionalių sprendimų paradoksai
„Kodėl šiandien, kur beveik visose gyvenimo srityse mus supa ir mums arba už mus dirba technologijos, o mūsų smegenų veikla ieško racionalaus sprendimo, ekonomikoje mes matome daug neracionalių sprendimų kolektyvinės gerovės prasme?“, – retoriškai klausia J. Bruneckienė.
Atsakymo, anot jos, reikėtų ieškoti ir mūsų vertybėse, mąstymų ir įsitikinimų filosofijoje.
„Mes galime sukurti ir apmokyti DI priimti racionalų sprendimą, tačiau nustačius jam tam tikrus savanaudiškus pasirinkimus, jis mums pateiks racionalų, tačiau kolektyvinės gerovės aspektu galimai iracionalų sprendimą“, – sako profesorė.
Spąstai esą glūdi pasirinkimuose, kuriuos mes patys ir nustatome. O jeigu dirbtinis intelektas ir pateiks racionalų sprendimą kolektyvinės gerovės aspektu, profesorės nuomone, sprendimo priėmėjas, remdamasis savo individualiai suvokiamu racionalumu ir mąstymo filosofija (pvz. liberaliosiomis, kapitalistinėmis ar socialistinėmis pažiūromis), gali priimti kolektyvinės gerovės prasme iracionalų sprendimą.
Ji pabrėžia, kad šiandien itin daug dėmesio skiriant DI, reikėtų nepamiršti savo, ne tik kaip racionalaus, bet ir jausmus, emocijas, socialinius ryšius ir vertybes turinčio žmogaus – rezultatų interpretuotojo ir galutinio sprendimų priėmėjo – vaidmens. Ji įsitikinusi, kad būtina skirti daugiau dėmesio žmogaus kompetencijoms ir pasirengimui dirbti drauge su DI ir robotais.
„Akcentas turėtų būti dedamas ne tik technologiniam raštingumui ir profesinėms žinioms, bet ir žmogaus emocinio intelekto kompetencijoms, reikalingoms bendradarbiauti su dirbtiniu intelektu sinergijos pasiekimui“, – sako profesorė.
Svarbi ašis – emocinis intelektas
Tyrimais nustatyta, kad emocinis intelektas (EI) efektyviai leidžia spręsti kompleksiškas, netipines problemas, kurių savarankiškai spręsti nepajėgūs robotai, leidžia suvokti problemas skirtingų sričių aspektais, bendrauti ir bendradarbiauti tarpkultūrinėje komandoje, savarankiškai ir kritiškai mąstyti, įtaigiai komunikuoti ir reprezentuoti.
Visa tai, anot KTU mokslininkų, yra ateities lyderių kompetencijos, leisiančios kurti bendrąją sinergiją bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu.
„Įrodyta, kad siekiant profesinės sėkmės, žmogaus intelekto koeficientas nėra lemiamas veiksnys. Labai svarbios yra kompetencijos ir įgūdžiai, kuriems būtinas aukštas EI, dažnai lemiantis socialinę ir profesinę individų sėkmę“, – teigia KTU EVF lektorė Ineta Zykienė.
„Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek stipriai EI lemia žmogaus sėkmę gyvenime, tačiau turimi duomenys leidžia tvirtinti, kad jis tai leidžia priimti sumanius sprendimus“, – lektorę papildo KTU EVF profesorius Robertas Jucevičius.
Gebėjimas vertinti DI pasiūlytą sprendimą per žmogaus kompetencijų ir įgūdžių prizmę, anot tyrėjų, leis mums geriau pasiruošti bendradarbiavimui su dirbtiniu intelektu ne tik kolektyvinės gerovės kontekste.
Pagrindiniai vartotojai – „millenials‘ai“
Šiuolaikinė karta, X, Y arba „millenials‘ai“, yra arba bus pagrindiniai DI kūrėjai ir vartotojai, pasižymintys technologiniu raštingumu, informaciniu žingeidumu, analitiniu mąstymu, racionaliu protu, drąsa reikšti savo nuomonę, tačiau, pabrėžia mokslininkai, mažėjančiais socialiniais – emociniais gebėjimais.
Nors DI tenkina šiuolaikinės kartos poreikius (pvz., galimybę gauti atsakymą „čia ir dabar“), tačiau bendradarbiavimas su juo priimant sprendimus ar interpretuojant rezultatus, reikalauja ne tik profesinių, bet ir EI kompetencijų.
„Pasak žymaus žmogaus smegenų ir elgesio tyrinėtojo Danielio Golemano, EI yra gebėjimas pagrįsti savo poelgius, valdyti emocijas, mokėjimas motyvuoti save ir aplinkinius, gebėjimas bendrauti, nesitenkinti pasiektu rezultatu, nepasiduoti nevilčiai, trukdančiai blaiviai mąstyti bei įsijausti į kito padėtį“, – teigia I. Zykienė.
„Iš žmogaus ir DI bendradarbiavimo laukiama ne tik racionalių, bet ir tam tikra atsakomybe grindžiamų – sumanių sprendimų. EI turėjimas yra DI kūrėjo ir sprendimų priėmėjo atsakomybė“, – teigia R. Jucevičius.
Namų darbai, kurios reikia paruošti
Remdamasi daugelio mokslininkų tyrimais, I. Zykienė teigia, jog pagrindinius EI gebėjimus svarbu suformuoti dar vaikystėje. Geriausiai, anot jos, tai ugdoma šeimoje.
„Tyrimai rodo, kad emocinį intelektą sparčiausiai leidžia vystyti bei lavinti santykių šeimoje kultūra. Būtent šeimoje įgyti šio intelekto įgūdžiai užtikrina geresnę žmogaus vidinę harmoniją, leidžia būti atviresniems išorinės aplinkos pokyčiams ir pan. Tai reiškia, kad aukštas EI padeda subalansuoti asmeninę atsakomybę su priimamais sprendimais“, – aiškina I. Zykienė.
Emocinio intelekto kūrime labai svarbus ir švietimo ir mokymo institucijų vaidmuo. Socialines kompetencijas ugdančių darbo metodų ir tarpdisciplininio mokymosi integravimas į mokymo procesą, nuolatinio mokymosi kaip vertybės formavimas, bendradarbiavimo tinklų tarp švietimo įstaigų ir vaikus bei paauglius auginančių šeimų kūrimas, emocinio intelekto sukuriamų kompetencijų svarbos viešinimas – tai tik pirminiai namų darbai, kuriuos mes, pasak KTU mokslininkų, jau turėjome būti paruošę, pasitinkant ne tik 4-tąją, bet ir 5-tąją pramonės revoliucijas. „Konkrečios srities profesionalas, nuolat lavinantis EI įgūdžius ir sprendimų priėmime bendradarbiaujantis su DI – kertinė ateities valstybės sąlyga“, – KTU mokslininkų įžvalgas apibendrina J. Bruneckienė.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai
„Air France“ sugalvojo naują būdą kaip pritaikyti savavaldes mašinas oro uostuose
2019 12 10 09:48Kiekvienas oro uostas yra tartum atskiras miestas, kuriame galioja savos taisyklės, bet svarbiausia jų – viską padaryti greičiau. Net menkiausia klaida sunaudoja brangų laiką dėl kurio gali pavėluoti skrydis. O tai nepatinka ne tik keleiviams, bet ir kompanijoms, tad spaudimas darbuotojams labai rimtas. Robotai gali šį tą pakeisti.
„AT135“ autonominis bagažo gabenimo traktorius © airfrance.com
Autonominis bagažo pakrovimo traktorius neatrodo taip įspūdingai kaip didelis karjero sunkvežimis ar progresyvus kaip taksi be vairuotojo, tačiau jis labai svarbus. Juk nenorite išskristi be bagažo?
Atvykę į oro uostą jį atiduodate, o patys laukimo salėje laukiate savo skrydžio. Tačiau bagažo atveju jis turi būti ne tik sumestas į lėktuvo krovinių skyrių. Jis surūšiuojamas pagal svarbą (gal jį reiks iškrauti kitame oro uoste, o dalis skris tuo pačiu lėktuvu dar toliau), dydį, bagažui keliamus kitus reikalavimus (galbūt bagažo skyriuje keliaus augintiniai). Į likusią laisvą vietą kompanijos dažnai priima komercinius krovinius. Visa tai galiausiai turi atsidurti teisingame lėktuve.
Tuo tarpu lauke vyrauja organizuotas chaosas. Įvairiomis kryptimis per takus rieda dešimtys lėktuvų, keliauja oro uosto darbininkai, kroviniai zuja net po kelis sandėlius esančius visoje zonoje. Visus spaudžia laikas. Žmogus turi pasikrauti bagažą, pergabenti per visą eismą ir galiausiai jį pakrauti į lėktuvą. Didelis spaudimas.
Vis dažniau ir dažniau girdime apie tai, kad vienokia ar kitokia oro uosto tarnyba netyčia užkliudė lėktuvą. Visa tai žmogiškos klaidos. Aviacijos verslas vis dar viena iš smarkiai populiarėjančių keliavimo būdų. Kelionės kainos krinta. Kasmet fiksuojami vis didesni keliautojų srautai. Oro uostai perpildyti. Stresas persikelia ant smulkiausių darbuotojų pečių.
Būtent todėl „Air France“ šių metų lapkričio viduryje pradėtas eksperimentas Tulūzos oro uoste atrodo daug žadantis. Kompiuterio valdomas traktorius nugabens krovinius i taško A į tašką B. Kaip ir savavaldžiai automobiliai ši transporto priemonė autonomiškai reaguos į jos kelyje pasitaikančias kliūtis, teritorijoje judantiems taikomus eismo ženklus.
Darbuotojui atkris vienas darbas. Jis galės susikaupti ties kitais ne mažiau svarbiais darbais. Bendrovė neslepia, kad tai tik vienas iš žingsnių, kuriais planuojamas ateities keleiviams kur kas patogesnis „Išmanusis oro uostas“.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kalifornijos oro uosto kavinėje kavą verda robotas
2019 12 09 09:30Tarptautiniame San Chosė oro uoste, esančiame Silicio slėnio širdyje, atsirado kavą verdantis robotas. Įmonė, kuriai priklauso kavinė, robotinę ranką vadina „pažangiausia pasaulyje sistema ruošti gurmanišką kavą, arbatą ir kitus gėrimus“.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotus kurti bei programuoti ateityje galėsime kiekvienas: tam ruošiasi ir mokslo įstaigos, ir verslas
2019 12 07 10:54Gebėjimas patiems lengvai programuoti robotus kasdieniame gyvenime netrukus taps ne tik įprasta, bet ir pridėtinę vertę kuriančia veikla. Pasiruošimas tokiai ateičiai jau vyksta: robotizacija įtraukiama į universitetų programas, jos mokomi ir šalies vaikai. Apie poreikį mokėti kurti robotus kalba ir verslo atstovai, teigdami, kad ateityje tam programavimo kalbų žinios net nebus būtinos. Šiuo metu vystomos platformos leis beveik kiekvienam nesudėtingai susiautomatizuoti technologijas.
Susiprogramuoti įrankius mokėsime visi?
 Asociatyvi nuotr. Pixabay.com |
|---|
Robotizacija į šalies verslą pradėjo žengti prieš keletą metų, tad neatsilikti nuo technologinių tendencijų turėjo ir aukštasis mokslas. Taip 2017-aisiais Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) gimė idėja į studijų programą įtraukti informacinių sistemų inžineriją, kurios vienu iš pasirenkamųjų modulių tapo Robotinių procesų automatizavimas. Tokie mokslai šalyje buvo pirmieji ir iki šiol – vieninteliai.
„Atsižvelgdami į turimas kompetencijas, norėjome sugalvoti, ką pažangaus galime pasiūlyti Lietuvai. Susitikome su verslo atstovais ir paklausėme – koks yra dabartinis ir ateities rinkos kompetencijų poreikis? Iš šios diskusijos VU MIF gimė šiandienai aktuali studijų programa. Aiškinomės, kokios yra populiariausios programavimo kalbos, kaip turėtų būti dirbama su duomenų bazėmis. Nusprendėme pasiūlyti gilintis į dirbtinio intelekto metodus bei jų taikymą šiandienos duomenų analizės uždaviniams spręsti“, – apie studijų programos pradžią kalba VU MIF informacinių technologijų (IT) prodekanas dr. Povilas Treigys.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/70815/
Inf. šaltinis: Alfa.lt
„JetQuad“ – galingiausias pasaulyje vertikalaus pakilimo reaktyvinis dronas
2019 12 04 11:49Elektra – švaru ir gražu, bet kartais vien to nepakanka.
Teksaso (JAV) kompanija „FusionFlight“ paskelbė sukūrusi mažiausią ir galingiausią reaktyvinį bepilotį skraidymo aparatą pasaulyje. Modelio indeksas – „AB5 JetQuad“, jis gali kilti vertikaliai, naudodamas valdomas variklių tūtas. Tokią mašiną konstruktoriai ėmėsi kurti, nes kompaktiškiems skraidymo aparatams nepakako elektros variklių kuriamos galios.
„AB5 JetQuad“
Reaktyvinės sistemos lengvesnės už elektrines. Jos sukuria didesnę galią. Be to, jos gali skristi dideliu greičiu. O trečia, aparatą kuru užpildyti galima per kelias minutes, o ličio jonų akumuliatoriai kraunami mažiausiai valandą. Skysto kuro savitosios energijos tankis maždaug 40 kartų didesnis, nei elektros akumuliatorių.
Sausa AB5 masė yra 23 kg., dar 18 kilogramų sveria kuras. Maksimali keliamoji geba – 18 kilogramų. Tiek kuro užtenka 15 minučių skrydžio kreiseriniu, 480 km/h, greičiu, o kaboti vienoje vietoje gali 30 minučių. Beje, tokie yra prototipo rodikliai – konstruktoriai ateityje nori įrengti forsažo kameras ir padidinti skrydžio greitį.
Susidomėjimą kelia dyzeliniai mikroturbininiai reaktyviniai varikliai, kurių kiekvieno galia siekia 149 kWt. Jų pakreipiamos tūtos gali judėti tokiais kampais, kad reaktyvinė srovė, niekada nebūtų nukreipta tiesiog žemyn, netgi kylant vertikaliai. Dėl to drono apačioje galima prikabinti krovinį ir jis nenukentės.
Planuojama, kad rinkoje „AB5 JetQuad“ pasirodys 2021 metais. Vienas toks aparatas, priklausomai nuo konfigūracijos, kainuos $ 200-250 tūkstančių.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Greitai žmones slaugys ir augintinius prižiūrės robotai? Ekspertai žavisi, politikai nori palikti teisę pasirinkti
2019 11 30 12:46Jau 2025 metais prie interneto bus prijungta 40 milijardų įrenginių. Pekine prie gatvių apšvietimo lempų montuojami specialūs davikliai, padedantys stebėti oro taršą, Portlande diegiamos išmaniosios automobilių statymo sistemos, Barselonoje naujosios kartos technologijos padeda mažinti triukšmą.
MIT sukurti robotai / Stopkadras
„Nėra pakankamai jaunų žmonių, kurie prižiūrėtų senus žmones, nėra pakankamai jaunų slaugių, kurios prižiūrėtų ligonius, todėl be robotų ir 5G ryšio neišsiversime“, – sakė į Rygą iš Silicio slėnio atvykęs „Founders Space“ vadovas Steve‘as Hoffmanas.
Silicio slėnyje geriau žinomas tiesiog kaip „kapitonas“ S. Hoffmanas Rygoje vykstančioje konferencijoje „5G techritory“ pasakojo apie 5G pritaikymo galimybes visame pasaulyje. Tiesa, su juo diskutuodami Europos politikos formuotojai nebuvo tokie optimistiški. Pasak jų, žmonės turi patys pasirinkti, kokiame pasaulyje nori gyventi.
Paklausius diskusijos, peršasi mintis, jog mūsų laukia dar ne vienas referendumas dėl naujųjų technologijų pritaikymo, nes turbūt ne visi norės, kad jų veidas būtų skenuojamas ir saugomas duombazėje, o keturkojį pavedžioti vestų keturkojis jo draugas robotas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/70722/
Inf. šaltinis: LRT.lt
NASA ruošiasi poledinės nežemiškos gyvybės paieškų sezonui
2019 11 25 16:43Kitą mėnesį BRUIE patvarumas bus bandomas lediniuose vandenyse netoli Casey Station, Antarktidoje. Pasinaudodamas savo plūdrumu, eigis prisispaudžia prie ledo apsivertęs ir rieda juo dviem ratais.
Poledinės gyvybės Europoje ir Encelade ieškosiantis povandeninis eigis BRUIE bandomas Antarktyje. Šioje nuotraukoje BRUIE yra arktiniame ežere netoli Barrow, Aliaskoje, 2015.
NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje, inžinieriai BRUIE (Buoyant Rover for Under-Ice Exploration) kuria povandeninių ledinių pasaulių tyrimams už Žemės ribų. Kitą mėnesį Australijos Casey tyrimų stotyje Antarktidoje bus bandomas jo patvarumas. Taip ruošiamasi misijai, kuri vieną dieną galės ieškoti gyvybės vandenynuose už Žemės ribų.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/70658/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
MIT sukūrė šokinėjančius, tarpusavyje bendraujančius ir struktūras formuojančius robotus
2019 11 24 07:13MIT kompiuterijos ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) tyrėjai sukūrė autonominius robotus-kubus, kurie gali šokinėti, suktis ir patys suformuoti į „Minecraft“ panašias struktūras. Pasak tyrėjų, tokie M-blokai vieną dieną gali išgelbėti jūsų gyvybę.
M-blokai © Jason Dorfman/MIT CSAIL
„M reiškia judesį, magnetą ir magiją“, – teigia CSAIL direktorė Daniela Rus.
„Judesį – nes šie kubeliai gali šokinėti. Magnetą – nes, pasinaudodami magnetais, vieni kubeliai su kitais gali susijungti ir taip formuoti struktūras. Magiją – nes nematome judančių dalių ir atrodo, kad dėka magijos juda šie kubai.“
Peržiūrint vaizdo įrašą, šių kubelių judėjimas tikrai atrodo magiškai, bet iš tiesų – tai mokslas.
Kiekviename M-bloke yra mechaninis įtaisas, vadinamas smagračiu, kuris sukasi neįtikėtinai dideliu greičiu, o kai yra sustabdomas, robotas ir pradeda judėti.
Brūkšninį kodą primenanti sistema, esanti kubų šonuose, leidžia jiems vienas kitą atpažinti ir tarpusavyje bendrauti. O šonuose ir kraštinėse esantys magnetai leidžia šiems kubams suformuoti struktūras.
Tyrėjai pažymi, kad sukurti visą elektroniką buvo labai sudėtinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad ją reikėjo sumontuoti į tokius mažus kubus.
Šie blokeliai jau gali suformuoti pagrindines formas, tačiau tai tik pradžia. Tyrėjai teigia, kad yra gana nesudėtinga padidinti tokių kubų skaičių ir jų grupės galėtų suformuoti kur kas sudėtingesnes struktūras, įskaitant ir tokias, kurios praverstų įvykus įvairioms nelaimėms.
„Galite jau dabar įsivaizduoti, kaip ateityje tiesiog ant žemės numesite M-blokus ir beliks stebėti, kaip jie nutiesia laikinus laiptus iki pastato stogo arba į rūsį ir taip suteikia gelbėtojams galimybę išgelbėti nelaimės aukas.“
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Rusijos pusiau autonominiai tankai „Uran-9“ Sirijoje pasirodė labai prastai
2019 11 22 11:48Rusija savo pusiau autonominius tankus „Uran-9“ pirmą kartą realiuose kariniuose veiksmuose panaudojo praėjusiais metais Sirijoje. Tačiau panašu, kad šios kovos mašinos pasirodė labai prastai.
Kaip praneša „The National Interest“, nuotoliniu būdu valdomi „Uran-9“ tankai susidūrė su daugybe problemų, įskaitant jų jutiklius, kurie veikė gerokai prasčiau, nei buvo teigiama pristatant šiuos tankus.
„Uran-9“© commons.wikimedia.org
„Uran-9“ tankai negaudavo signalo, nes jį tiesiog užblokuodavo pastatai. Ir „The National Interest“ daro išvadą, kad prastas šių kovos mašinų pasirodymas yra aiškus ženklas, kad dar laukia ilgas kelias, kol antžeminės kovos mašinos taps autonominėmis.
2015 m. Rusija skelbė, kad 30 proc. turimų kinetinių ginklų – kulkos, raketos ar bet kokie kiti ginklai, fiziškai susiduriantys su taikiniu – iki 2025 m. bus valdomi nuotoliniu būdu.
Ir idealiame pasaulyje tankai galėtų labai sklandžiai integruotis su pėstininkų būriais. Tokie tankai būtų valdomi nuotoliniu būdu arba dirbtų pusiau automatiniu režimu ir taip padėtų aptikti ir užimti priešų teritorijas.
Tą iš esmės ir turėjo užtikrinti „Uran-9“ tankai, bet realybė yra visai kitokia. Iš tikrųjų „Uran-9“ tankai sugebėjo aptikti kliūtis ir taikinius, bet tik iki 1,25 mylios (2 km), o tai yra vos trečdalis gamintojo deklaruoto atstumo.
Kita problema, kad „Uran-9“ tankams judant, jų turimi jutikliai ir ginkluotė tapo beverčiais. Kareiviai teigė, kad tankai buvo nestabilus ir pastebėtas akivaizdus vėlavimas į duodamas komandas šauti.
Bet ties tuo nesibaigė visos problemos. Kaip informuoja „The National Interest“, dėl kovos lauke esančių kliūčių, tarp „Uran-9“ tanko ir nuotolinio valdymo pulto būtinas atstumas sumažėjo nuo beveik 3 km iki mažiau nei 400 metrų.
Tai iš esmės reiškia, kad tanką nuotoliniu būdu valdantis žmogus privalo būti labai arti paties „Uran-9“ ir nebelieka jokios prasmės į mūšio lauką siųsti tokios kovos mašinos.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kodėl F-16 taip lengvai pavirsta dronu QF-16? Ir kam reikalingas toks bepilotis?
2019 11 21 12:33„General Dynamics F-16 Fighting Falcon“, tarnybą pradėjęs dar 1978 metais, yra tikra legenda. Per 41 metų karjerą F-16 sudalyvavo konfliktuose visame pasaulyje, tačiau JAV Karinėse oro pajėgose dabar po truputį savo vietą užleidžia. Bet dar gali būti naudingas – seni F-16 virsta dronais QF-16. Kodėl šis naikintuvas tam puikiai tinka?
„General Dynamics F-16 Fighting Falcon“ pirmam skrydžiui pakilo dar 1974 metais ir nenustoja stebinti iki šiol. Kadaise tai buvo padangių karalius, nebijojęs jokio priešo naikintuvo. Tačiau F-16 šlovės laikai jau praeityje. Seni ir nebereikalingi, bet vis dar skraidantys F-16 poilsiui nugula į Daviso–Monthano oro pajėgų bazę Arizonoje, kur sausas dykumos oras juos saugo. Kol jie vėl prisikelia.
QF-16 ir QF-4 dronai © commons.wikimedia.org
Daviso–Monthano oro pajėgų bazėje gyvena tūkstančiai nebenaudojamų lėktuvų. Kai kurie iš jų virsta atsarginėmis detalėmis, kiti iškeliauja į muziejus, o treti prisikelia antram gyvenimui. Ne vienas ten nugulęs B-52H vėl pakėlė nosį dangų ir tarnauja iš naujo. Tiesa, šie prikelti F-16 tarnauja neilgai – jie virsta QF-16 dronais.
F-16 dronu pavirsta neįtikėtinai lengvai. Tam nereikia didelių investicijų ir labai daug laiko. Nors kadaise apie tai nebuvo galvojama, F-16 yra tarsi paruoštas šiai transformacijai, nes yra valdomas elektroninėmis sistemomis, o ne mechaninėmis jungtimis. „McDonnell Douglas F-4 Phantom II“ irgi pavirsta QF-4 dronu, tačiau jo konversija yra gerokai sudėtingesnė, nes tenka pasirūpinti elektroninėmis sistemomis, kurios galėtų perimti mechaninių piloto veiksmų vaidmenį.
QF-16 gali būti pilotuojamas žmogaus be jokio ypatingo pasiruošimo. Vėlgi – tai yra tos „fly-by-wire“ sistemos nuopelnas. QF-16 gali pakilti, atlikti sudėtingus manevrus ir nusileisti. Tiesa, nusileisti dažniausiai nereikia.
QF-16 ir QF-4 dronai yra tik skraidantys taikiniai. Skamba kaip gerų lėktuvų švaistymas? Galbūt, tačiau kur kitur jie būtų panaudoti. Šie dronai yra geresni skraidantys taikiniai nei įprasti maži dronai, nes gali pasiekti didesnį greitį, manevruoti, o ir jų išvaizda padeda ruošiamiems naikintuvų pilotams bei priešlėktuvinės įrangos valdytojams įsijausti į pratybas.
Vien šiemet taip Daviso–Monthano oro pajėgų bazę taip paliko 32 F-16 lėktuvai. Kai kurie QF-16 galėtų tapti ir nepilotuojamais F-22 bei F-35 talkininkai mūšiuose, vykdyti žvalgybos ir net dėmesio nukreipimo misijas. Nors F-16 jau yra senstelėjęs lėktuvas, kai kurios jo panaudojimo galimybės atrandamos tik dabar.
Beje, apie F-16 kalbame kaip apie pasenusį lėktuvą tik todėl, kad JAV Karinės oro pajėgos pereina prie naujų technologijų ir jų F-16 yra pakankamai seni. Tačiau iš tikrųjų F-16 vis dar yra gaminamas. Ir ne tik gaminamas – jis vis dar yra ir tobulinamas. Štai F-21 yra Indijai siūloma F-16 versija, kuri F-16 istoriją pratęstų dar bent keliems dešimtmečiams.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt