MIT sukūrė šokinėjančius, tarpusavyje bendraujančius ir struktūras formuojančius robotus
2019 11 24 07:13MIT kompiuterijos ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) tyrėjai sukūrė autonominius robotus-kubus, kurie gali šokinėti, suktis ir patys suformuoti į „Minecraft“ panašias struktūras. Pasak tyrėjų, tokie M-blokai vieną dieną gali išgelbėti jūsų gyvybę.
M-blokai © Jason Dorfman/MIT CSAIL
„M reiškia judesį, magnetą ir magiją“, – teigia CSAIL direktorė Daniela Rus.
„Judesį – nes šie kubeliai gali šokinėti. Magnetą – nes, pasinaudodami magnetais, vieni kubeliai su kitais gali susijungti ir taip formuoti struktūras. Magiją – nes nematome judančių dalių ir atrodo, kad dėka magijos juda šie kubai.“
Peržiūrint vaizdo įrašą, šių kubelių judėjimas tikrai atrodo magiškai, bet iš tiesų – tai mokslas.
Kiekviename M-bloke yra mechaninis įtaisas, vadinamas smagračiu, kuris sukasi neįtikėtinai dideliu greičiu, o kai yra sustabdomas, robotas ir pradeda judėti.
Brūkšninį kodą primenanti sistema, esanti kubų šonuose, leidžia jiems vienas kitą atpažinti ir tarpusavyje bendrauti. O šonuose ir kraštinėse esantys magnetai leidžia šiems kubams suformuoti struktūras.
Tyrėjai pažymi, kad sukurti visą elektroniką buvo labai sudėtinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad ją reikėjo sumontuoti į tokius mažus kubus.
Šie blokeliai jau gali suformuoti pagrindines formas, tačiau tai tik pradžia. Tyrėjai teigia, kad yra gana nesudėtinga padidinti tokių kubų skaičių ir jų grupės galėtų suformuoti kur kas sudėtingesnes struktūras, įskaitant ir tokias, kurios praverstų įvykus įvairioms nelaimėms.
„Galite jau dabar įsivaizduoti, kaip ateityje tiesiog ant žemės numesite M-blokus ir beliks stebėti, kaip jie nutiesia laikinus laiptus iki pastato stogo arba į rūsį ir taip suteikia gelbėtojams galimybę išgelbėti nelaimės aukas.“
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Rusijos pusiau autonominiai tankai „Uran-9“ Sirijoje pasirodė labai prastai
2019 11 22 11:48Rusija savo pusiau autonominius tankus „Uran-9“ pirmą kartą realiuose kariniuose veiksmuose panaudojo praėjusiais metais Sirijoje. Tačiau panašu, kad šios kovos mašinos pasirodė labai prastai.
Kaip praneša „The National Interest“, nuotoliniu būdu valdomi „Uran-9“ tankai susidūrė su daugybe problemų, įskaitant jų jutiklius, kurie veikė gerokai prasčiau, nei buvo teigiama pristatant šiuos tankus.
„Uran-9“© commons.wikimedia.org
„Uran-9“ tankai negaudavo signalo, nes jį tiesiog užblokuodavo pastatai. Ir „The National Interest“ daro išvadą, kad prastas šių kovos mašinų pasirodymas yra aiškus ženklas, kad dar laukia ilgas kelias, kol antžeminės kovos mašinos taps autonominėmis.
2015 m. Rusija skelbė, kad 30 proc. turimų kinetinių ginklų – kulkos, raketos ar bet kokie kiti ginklai, fiziškai susiduriantys su taikiniu – iki 2025 m. bus valdomi nuotoliniu būdu.
Ir idealiame pasaulyje tankai galėtų labai sklandžiai integruotis su pėstininkų būriais. Tokie tankai būtų valdomi nuotoliniu būdu arba dirbtų pusiau automatiniu režimu ir taip padėtų aptikti ir užimti priešų teritorijas.
Tą iš esmės ir turėjo užtikrinti „Uran-9“ tankai, bet realybė yra visai kitokia. Iš tikrųjų „Uran-9“ tankai sugebėjo aptikti kliūtis ir taikinius, bet tik iki 1,25 mylios (2 km), o tai yra vos trečdalis gamintojo deklaruoto atstumo.
Kita problema, kad „Uran-9“ tankams judant, jų turimi jutikliai ir ginkluotė tapo beverčiais. Kareiviai teigė, kad tankai buvo nestabilus ir pastebėtas akivaizdus vėlavimas į duodamas komandas šauti.
Bet ties tuo nesibaigė visos problemos. Kaip informuoja „The National Interest“, dėl kovos lauke esančių kliūčių, tarp „Uran-9“ tanko ir nuotolinio valdymo pulto būtinas atstumas sumažėjo nuo beveik 3 km iki mažiau nei 400 metrų.
Tai iš esmės reiškia, kad tanką nuotoliniu būdu valdantis žmogus privalo būti labai arti paties „Uran-9“ ir nebelieka jokios prasmės į mūšio lauką siųsti tokios kovos mašinos.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kodėl F-16 taip lengvai pavirsta dronu QF-16? Ir kam reikalingas toks bepilotis?
2019 11 21 12:33„General Dynamics F-16 Fighting Falcon“, tarnybą pradėjęs dar 1978 metais, yra tikra legenda. Per 41 metų karjerą F-16 sudalyvavo konfliktuose visame pasaulyje, tačiau JAV Karinėse oro pajėgose dabar po truputį savo vietą užleidžia. Bet dar gali būti naudingas – seni F-16 virsta dronais QF-16. Kodėl šis naikintuvas tam puikiai tinka?
„General Dynamics F-16 Fighting Falcon“ pirmam skrydžiui pakilo dar 1974 metais ir nenustoja stebinti iki šiol. Kadaise tai buvo padangių karalius, nebijojęs jokio priešo naikintuvo. Tačiau F-16 šlovės laikai jau praeityje. Seni ir nebereikalingi, bet vis dar skraidantys F-16 poilsiui nugula į Daviso–Monthano oro pajėgų bazę Arizonoje, kur sausas dykumos oras juos saugo. Kol jie vėl prisikelia.
QF-16 ir QF-4 dronai © commons.wikimedia.org
Daviso–Monthano oro pajėgų bazėje gyvena tūkstančiai nebenaudojamų lėktuvų. Kai kurie iš jų virsta atsarginėmis detalėmis, kiti iškeliauja į muziejus, o treti prisikelia antram gyvenimui. Ne vienas ten nugulęs B-52H vėl pakėlė nosį dangų ir tarnauja iš naujo. Tiesa, šie prikelti F-16 tarnauja neilgai – jie virsta QF-16 dronais.
F-16 dronu pavirsta neįtikėtinai lengvai. Tam nereikia didelių investicijų ir labai daug laiko. Nors kadaise apie tai nebuvo galvojama, F-16 yra tarsi paruoštas šiai transformacijai, nes yra valdomas elektroninėmis sistemomis, o ne mechaninėmis jungtimis. „McDonnell Douglas F-4 Phantom II“ irgi pavirsta QF-4 dronu, tačiau jo konversija yra gerokai sudėtingesnė, nes tenka pasirūpinti elektroninėmis sistemomis, kurios galėtų perimti mechaninių piloto veiksmų vaidmenį.
QF-16 gali būti pilotuojamas žmogaus be jokio ypatingo pasiruošimo. Vėlgi – tai yra tos „fly-by-wire“ sistemos nuopelnas. QF-16 gali pakilti, atlikti sudėtingus manevrus ir nusileisti. Tiesa, nusileisti dažniausiai nereikia.
QF-16 ir QF-4 dronai yra tik skraidantys taikiniai. Skamba kaip gerų lėktuvų švaistymas? Galbūt, tačiau kur kitur jie būtų panaudoti. Šie dronai yra geresni skraidantys taikiniai nei įprasti maži dronai, nes gali pasiekti didesnį greitį, manevruoti, o ir jų išvaizda padeda ruošiamiems naikintuvų pilotams bei priešlėktuvinės įrangos valdytojams įsijausti į pratybas.
Vien šiemet taip Daviso–Monthano oro pajėgų bazę taip paliko 32 F-16 lėktuvai. Kai kurie QF-16 galėtų tapti ir nepilotuojamais F-22 bei F-35 talkininkai mūšiuose, vykdyti žvalgybos ir net dėmesio nukreipimo misijas. Nors F-16 jau yra senstelėjęs lėktuvas, kai kurios jo panaudojimo galimybės atrandamos tik dabar.
Beje, apie F-16 kalbame kaip apie pasenusį lėktuvą tik todėl, kad JAV Karinės oro pajėgos pereina prie naujų technologijų ir jų F-16 yra pakankamai seni. Tačiau iš tikrųjų F-16 vis dar yra gaminamas. Ir ne tik gaminamas – jis vis dar yra ir tobulinamas. Štai F-21 yra Indijai siūloma F-16 versija, kuri F-16 istoriją pratęstų dar bent keliems dešimtmečiams.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Aštrūs „pipiro“ komentarai sutrikdė kompiuterinių vaizdo žaidimų entuziastus
2019 11 21 10:05Kompiuterinių žaidimų mėgėjai žaidžia daug prasčiau, kai juos įžeidinėja robotas. Mokslininkų komanda iš Carnegie Mellon universiteto norėjo išsiaiškinti, kaip žmones gali paveikti piktai nusiteikęs robotas, skelbia BBC.
Kol žaidėjai žaidė loginį kompiuterinį žaidimą, robotas „Pepper“ (lietuvių kalba „pipiras“) sakė jiems tiek komplimentus, tiek jų žaidimą kritikuojančius įžeidimus. Paaiškėjo, kad žaidėjai daug geriau žaidė girdėdami malonius roboto žodžius, o įžeidimai juos kartais išmušdavo iš vėžių.
Kitame anksčiau šiais metais paskelbtame moksliniame straipsnyje autoriai taip pat rašė, kad „Mario Kart“ žaidimą žaidžiančių mėgėjų dėmesį sutrikdydavo įžeidžiantys kitų žaidėjų komentarai.
Tiesa, „pipiro“ komentarai buvo daug švelnesni nei daugelio internetinių žaidimų entuziastų. Robotas vadino eksperimento dalyvius tragiškais žaidėjais, tačiau ir tokie komentarai suprastino žaidėjų rezultatus.
Pasak mokslininkų, tai vienas pirmųjų tyrimų, kai bandoma išsiaiškinti, kaip mūsų elgseną gali pakeisti robotai, kurie nenori mums padėti.
„Namų asistentai nori mums pagelbėti, tačiau gali būti ir kitaip. Pavyzdžiui, robotai, padėsiantys mums apsipirkti parduotuvėje, gali turėti ir kitų tikslų“, – rašė tyrimo autoriai.
Inf. šaltinis: LRT.lt
„Lockheed Martin“ parodė ką sugeba naujausias lazerinis ginklas „ATHENA“
2019 11 20 13:48Jei reikėtų save apginti, ką pasirinktumėte: droną ar lazerį? JAV karinės oro pajėgos linksta prie lazerio. Ypač, kai pamatė ką sugeba naujasis „Lockheed Martin“ ginklas.
„Lockheed Martin“ naujoji lazerinė „ATHENA“ sistema © „Lockheed Martin“
Paskutiniame dronų ir lazerių bandymų etape pastarieji įrodė savo pranašumą. Teigiama, kad naujoji lazerinė sistema, vadinama „ATHENA“, sugebėjo užfiksuoti ir numušti daugybę mažų dronų.
O kodėl JAV kariuomenei išvis prisireikė tokio ginklo?
Dronai jau seniai nėra vien tik pramogai skirti įrenginiai. Dronai kelia grėsmę saugumui ir JAV kariuomenė nuolat ieško įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo galimų dronų pulkų atakų.
Ir nerimą kelia tai, kad įprastos oro gynybos sistemos šiuo metu negali kokybiškai apginti nuo didelio skaičiaus dronų, kurie gali užpulti karines bazes ar įvykdyti išpuolį kitose viešose vietose.
Tad „Lockheed Martin“ sugalvojo, kaip galima būtų apsiginti nuo tokių dronų atakų ir sukūrė „Advanced Test High Energy Asset“ arba tiesiog „ATHENA“.
Tai yra lazeris, kurį sudaro keli mažesnės galios lazeriai ir veikdami kartu, sukuria didelės galios impulsą.
Per Fort Sill’e (Oklahomoje) vykusius „ATHENA“ bandymus, kuriuos stebėjo ir JAV karinių oro pajėgų atstovai, „Lockheed Martin“ viešai nekomentavo apie šio lazerio energijos lygį ir tik pareiškė, kad „bandymų scenarijai buvo sudėtingi, primenantys realias grėsmes, aplinkas, diapazonus ir skrydžio trajektorijas“.
Pilnai veikiančio gynybinio lazerio sukūrimas yra aukščiausias JAV kariuomenės ir „Lockheed Martin“ kompanijos prioritetas.
Sarah Reeves, „Lockheed Martin“ priešraketinės gynybos programų viceprezidentė, teigia, kad „lazeriniai ginklai yra labai svarbūs, norint atgrasyti ir tuo pačiu apsiginti nuo nepilotuojamų transporto priemonių ir jų keliamų grėsmių. Ši technologija [ATHENA] Lockheed Martin yra kritiškai svarbi“.
Sarah taip pat pridūrė, kad „ATHENA vystėsi taip, kad užtikrintų integraciją bei judrumą ir išliktų įperkama.“
„ATHENA“ transportabili, didelės galios lazerinė sistema, todėl ją JAV karinės oro pajėgos galės pastatyti tokiose vietose, kurios, jų manymu, yra labai svarbios ir būtinos apginti dronų išpuolių metu.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Robotai logistikos versle: kaip ši sfera atrodys po dešimties metų?
2019 11 15 19:29Jau ne vieną dešimtmetį viešoje erdvėje sklandančios prognozės, kad žmogaus darbo jėgą pakeis robotai, neaplenkia ir logistikos bei siuntų verslų. Tačiau į duris besibeldžiančio mechaninio kurjerio neturime nei dabar, nei, panašu, sulauksime artimiausioje ateityje. Tiesa, tam tikrų logistikos ir siuntų bendrovėse vykstančių procesų automatizavimo pavyzdžių galime rasti ir Lietuvoje, o pasauliniu mastu inovacijas šiems klientams siūlo daugiau nei pusšimtis robotikos bendrovių.
Asociatyvi nuotr.
„Dažniausiai šie robotai naudojami sandėliuose nesunkių, daug gebėjimų nereikalaujančių užduočių atlikimui – dėžių pakavimui, jų paėmimui, perkėlimui iš vienos vietos į kitą ir panašiai. Tai leidžia darbuotojams imtis sudėtingesnių darbų, pavyzdžiui, vesti apskaitą, organizuoti darbo pasidalijimą. Tokie pokyčiai svarbūs, nes augant užsakymų kiekiui tenka ieškoti būdų kaip optimizuoti veiklą, vykdyti ją sklandžiau ir greičiau“, – atsižvelgdamas į vyraujančias tendencijas kalba „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Auganti pasiūla keis darbo organizavimą
G. Bilevičiaus žodžius patvirtina rinkos tyrimų bendrovės „Mordor Intelligence“ prognozės, kad vien siuntų pristatymo rinka kasmet turėtų plėstis 8–10 proc. ir 2024 metais pasiekti 400 mlrd. JAV dolerių (360,78 mlrd. eurų) vertę. Tad norint suspėti paskui vis augančius siuntų kiekius stengiamasi procesus automatizuoti. Jau dabar viename iš penkių siuntų sandėlių prie procesų prisideda automatizuoti įrenginiai.
Kaip vienos iš robotikos sektoriaus sėkmės istorijų minimos Kalifornijoje įsikūrusios „InVia Robotics“ ir „Fetch Robotics“ įmonės. Pirmoji sukūrė sandėliuose prekes surandantį ir išsiuntimui atgabenantį robotą. Antroji – autonominį mobilų robotą, skirtą sandėliuose rasti, sekti ir perkelti prekes bei siuntas. Šį aparatą sudaro mobili, judanti bazė, moduliniai priedai ir unikali, debesies kompiuterijos (Cloud computing – angl.) technologijomis paremta programinė įranga.
Panašiai dirba ir JAV bendrovės „Boston Dynamics“ robotai, kurie pasižymi mobilumu, autonomiškumu, prisitaikymu prie besikeičiančios situacijos. Kitaip sakant, tokie mechaniniai pagalbininkai yra ne tik monotoniškų užduočių atlikėjai, bet gali ir patys mąstyti, jei situacija pasikeičia. Mobilumu pasižymi ir „InVia Robotics“ konstruojami robotai, kurių pagalba prekių išsiuntimas iš sandėlio itin pagreitėja.
„Logistikoje ir siuntų bendrovių naudojami robotai su įvairiausiais įmontuotais sensoriais gali būti pritaikomi keletui pagrindinių užduočių: ant medinių padėklų sukrautų prekių iškrovimui iš pilnų konteinerių; kito tipo įrenginys gali judėti kartu su visa lentyna – jos atkeliauja iki salės darbuotojo, kuris iš tam tikros sekcijos paima užsakymui reikalingą prekę. Kai kurie robotai patys surenka prekes iš sandėlio, dar kiti gali supakuoti prekes į siuntimui reikalingas dėžes. Tad jau dabar automatizuoti galima didelę dalį procesų, kas gali paspartinti bet kurios įmonės veiklą“, – apie inovacijas pasakoja G. Bilevičius.
Pavyzdžių yra ir Lietuvoje
Galimybę pagerinti darbo efektyvumą automatizuojant procesus savo siuntų skirstymo terminale įvertino ir „DPD“, kuri prieš kelerius metus Kaune pristatė robotizuotą siuntų skirstymo terminalą. Nors ten nėra išmanių, judančių robotų, tačiau automatizuota sistema prekes skirsto tiksliau ir daugiau nei tris kartus greičiau nei žmogus.
„Konvejeris per valandą gali paskirstyti daugiau nei 7000 siuntų, kai anksčiau rūšiavimo terminale per valandą – apie 2000 siuntų. Tad pasiekiamas maksimalus efektyvumas – sunkvežimiai neužlaikomi prie vartų, siuntos palieka logistikos sandėlius kaip įmanoma greičiau. Svarbu, kad sumažėjo būtinybė samdyti vis daugiau darbuotojų, o dabar dirbančiųjų našumas išaugo beveik 30 procentų“, – pasakoja „DPD Lietuva“ atstovas.
Prie efektyvesnės įmonės veiklos prisideda ir programiniai sprendimai, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto planuojamas kurjerio maršrutas ar automatizuota klientų aptarnavimo sistema. Remiantis esama sėkme planuojama vis daugiau inovacijų ne tik programinės įrangos atnaujinimo, bet ir siuntų terminalų srityje.
Ateityje gali atsirasti ir autonominiai automobiliai
Panašu, kad pamažu tokie įmonių veiksmai, procesų robotizacija ir automatizavimas gali tapti labiau taisykle nei išimtimi, tvirtina į naujas technologijas besiorientuojanti rinkos tyrimų bendrovė „Tractica“. Jos duomenimis, iki 2021-ųjų pabaigos kasmet parduotų logistikai skirtų robotų skaičius turėtų padidėti iki 938 tūkst., o pajamos – iki 27,76 mlrd. eurų. Jau dabar pasaulyje yra daugiau nei 50 tokių inovacijų kūrimu užsiimančių bendrovių, kurios konkuruodamos ateityje turėtų pasiūlyti vis naujų išradimų.
„Dar sunku numanyti, ką pasiūlys ateitis, tačiau vis garsiau kalbama apie autonominius automobilius, kurie turėtų būti saugesni ir efektyvesni. Taip pat testuojami pilotiniai projektai, kai krovininių automobilių konvojų valdo priekyje jo transporto priemonę vairuojantis žmogus. Norima robotus pritaikyti masiškai prekes atgabenti iki pat žmogaus namų – ar tai būtų bepiločiai orlaiviai, ar antžeminiai aparatai. Tokių technologijų užuomazgų yra jau dabar“, – teigia G. Bilevičius.
Tiesa, dronų veiklą stabdo itin griežti reikalavimai, tačiau dėl kylančios darbo jėgos kainos, žmonių nenoro imtis tam tikrų darbų, ypatingo tikslumo ir laiko apskaičiavimo reikalingumo, panašu, alternatyvų tikrai atsiras. Viena tokių gali būti žmones ir keturkojus gyvūnus primenantys jau minėtos įmonės „Boston Dynamics“ mobilūs robotai, kurie pasižymi prisitaikymu prie situacijos ir lengvu net tokių kliūčių kaip šaligatviai ir laiptai įveikimu.
Dabar aišku tik viena – tobulėjant technologijoms tiek prekių pristatymo sektoriuje, tiek logistikos sandėliuose darbuotojams reikės persikvalifikuoti ir imtis sudėtingesnių darbų, o darbą sandėliuojant prekes pamažu atiduoti robotams, kurie, kritikų vertinimu, ateityje turėtų tapti dar labiau savarankiškais ir efektyviais.
Unikali gepardų futbolo komanda: prestižiniame universitete sukurti robotai žaidžia futbolą
2019 11 13 10:36Mažyčiais gepardais praminti robotai yra itin greiti, vikrūs, o mažas svoris leidžia atlikti įvairiausius triukus. Masačusetso technologijos institute (MIT) sukurti robotai netgi geba žaisti futbolą.
„YouTube“ stopkadras.
Universitetas paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip 9 robotai žaidžia futbolą. Tiesa, jų žaidimas skiriasi nuo mums įprasto. Kiekvienas robotas sveria mažiau nei 9 kilogramus, todėl gali labai greitai judėti.
Robotų kūrėjų teigimu, tokie robotai yra pigūs ir nesunaikinami, nes bet kuri jų dalis gali būti greitai pakeista nauja. Tokius robotus galima valdyti nuotoliniu būdu, 12 elektrinių varikliukų leidžia jiems įsibėgėti iki 8 km/h greičio.
Tokie robotai gali labai greitai pašokti į orą, nes jiems bėgant viena koja paviršių liečia tik maždaug 150 milisekundžių, rašoma universiteto pranešime.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Panevėžio verslo iššūkis: jau dirba robotai, bet trūksta žmonių
2019 11 07 13:52Panevėžys negali skųstis darbo vietų stoka – atsižvelgiant į gyventojų skaičių, čia yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija. Todėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) čia turi išskirtinį vaidmenį, o kai kurie pramoninkai rėžia tiesiai šviesiai – be šio aukštojo mokslo padalinio pradėtų merdėti Panevėžio bei aplinkinių rajonų ekonomika.
KTU PTVF. G. Žaltauskaitės nuotr.
Išsigelbėjimas įmonėms
Panevėžys ne vieną dešimtmetį garsėja kaip pramonės miestas. Net ir bankrutavus čia daug metų veikusiai stambiai gamyklai „Ekranas“, aukštų technologijų plėtra mieste ne tik nesustojo, bet ir dar labiau plėtojosi – didelį impulsą miestui ir regionui suteikė užsienio investicijos.
Norvegijos kapitalo AB „Adax“, gaminanti išmaniuosius (programuojamus ir internetu valdomus) elektrinius radiatorius, nesiskundžia produkcijos paklausa, bet įmonę neramina inžinierių stoka.
„Mūsų produkcijos gamybai reikia gerų inžinierių, o jų stokojama netgi sostinėje. Nenuostabu, kad Panevėžyje, kur susitelkusi didelė dalis šalies pramonės, jų trūkumas dar didesnis“, – pastebi šios bendrovės direktorius Aurimas Lukoševičius.
Vadovas ir pats yra KTU PTVF absolventas, baigęs automatikos ir valdymo bakalauro studijų programą, vėliau – valdymo technologijų magistratūrą. Penkerius metus jis dirbo Europos įmonėse inžinieriumi, o dabar grįžęs į gimtą miestą vadovauja pažangių technologijų kompanijai.
Būdamas KTU PTVF absolventu jis gerai žino šio universiteto padalinio galimybes parengti gerus specialistus. „Juos privilioti iš didesnių miestų būtų labai sudėtinga. Todėl galima teigti, kad šis aukštosios mokyklos padalinys netgi padeda išlikti vietos įmonėms regione ir tuo pačiu palaikyti jo gyvybę“, – įsitikinęs pašnekovas.
O tokių įmonių kaip „Adax“ Panevėžyje yra ne viena – „Devold“, „Schmitz Cargobull“, „Rokiškio sūris“, „Metalistas LT“, „Rokvelas“, „Mechatronika“. Jose jau šiandien yra realizuoti dideli gamybos automatizavimo projektai, įdiegtos naujausios automatikos sistemos bei dirba pramoniniai robotai.
Tiek darbui su jais, tiek kuriant produktus užsakovams reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių. Nenuostabu, kad remiantis šių metų įsidarbinimo galimybių barometru tiek Panevėžio, tiek bendrai visoje Lietuvoje paklausiausi išlieka automatikos ir elektronikos inžinieriai.
Galioja nerašyta taisyklė
Technologinių procesų automatizavimo įmonės, individualiai pritaikančios inžinerinius sprendimus elektrotechnikos ir automatikos srityse, bendrovės „TPA“ direktorius Alvydas Andrijauskas irgi pabrėžė svarbų KTU vaidmenį regionui. „Ne paslaptis, kad daug jaunimo čia neužsibūna, o inžinerinės specialybės nėra tarp populiariausių. Užtat šios srities absolventai graibstyte graibstomi. Ir dabar, kalbantis su jumis, turiu rūpestį surasti automatikos inžinierių, kurio labai reikia bendrovei“, – teigė A. Andrijauskas.
Pasak jo, „TPA“ turi daug užsakymų ir pasiūlymų, todėl automatizavimo, programavimo srities inžinierių jiems reikia kaip oro. „Ne tik mūsų įmonei, bet ir kitoms pramonės bendrovėms yra didžiulis inžinierių poreikis. Panevėžyje galioja nerašyta taisyklė nevilioti vieniems nuo kitų specialistų, todėl kartu dedame pastangas populiarinti inžineriją“, – pasakojo A. Andrijauskas.
Naujos studijų programos
KTU PTVF dekanė Daiva Žostautienė irgi patvirtino, kad Panevėžio regione verslas ir akademinė bendruomenė stipriai palaiko vieni kitus. Verslininkai steigia stipendijas studentams, sudaro sąlygas praktikai, kartu atnaujina mokymo bazę, aktyviai prisideda prie studijų proceso, bendradarbiaujama su 40 verslo įmonių. Vienas šio bendradarbiavimo vaisių – naujos Vadyba bei Programuojamos automatikos sistemos bakalauro studijų programos.
„Intensyvus ir nuoširdus darbas su verslo atstovais, įsiklausymas į jų poreikius bei būsimų studentų lūkesčius, paskatino parengti naują Vadybos bakalauro studijų programą. Jos išskirtinumas – socialinių ir technologinių mokslų dermė, kai studentai turi galimybę vystyti inovacinius gebėjimus, pasirenkant tarpdisciplininius modulius, tokius kaip Produkto vystymo projektas arba gamybos skaitmeninimo modulius, orientuotus į gamybos technologinių procesų išmanymą“, – sakė D. Žostautienė.
Studijų programai Programuojamos automatikos sistemos suteiktas „Investor‘s Spotlight“ kokybės ženklas. Apdovanojimas įteiktas „Baltic Investor‘s“ forume. Anot „Invest Lithuania“ Regionų plėtros projektų vadovės Birutės Kurbanovaitės, ši programa įvertinta kaip viena iš naujoviškiausių ir labiausiai palaikoma verslo atstovų bei atitinka rinkos poreikius.
Dekanė džiaugėsi ir priėmimo į magistrantūrą rezultatais. „Priėmimas į magistrantūrą KTU PTVF keletą metų buvo gana stabilus, tačiau 2019 m. priėmimo rezultatai šoktelėjo apie 20 proc., kaip populiariausios tarp studentų programos išryškėjo Vadyba ir Statybos valdymas“, – minėjo D. Žostautienė.
Aukštosios mokyklos svarbą regione išryškina ir gerėjantys demografiniai rodikliai. Panevėžyje šiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose sukomplektuotos 436 klasės – 13 daugiau nei pernai. Jose mokosi 9 727 vaikai – 80 daugiau nei pernai. Į pirmas klases šiemet atėjo 836 pirmokai – 57 daugiau nei praėjusiais metais.
„Audi“ pradėjo naudoti ypatingą automobilių dažymo būdą
2019 11 07 10:00Vis daugiau automobilių yra dažomi dviem spalvomis. Tai yra pakankamai brangus procesas, nes dalį kėbulo tenka maskuoti. Tačiau „Audi“ sugalvojo, kaip to išvengti – robotas „Audi“ gamykloje dažus purškia neprašaudamas pro šalį.
Jei esate ką nors dažę purškiamais dažais – flakonėliu ar pneumatiniu dažų purkštuvu – žinote, kad nemažai dažų pasklinda už dažomo daikto ribų. Tiesą sakant, dažytojai netgi yra mokomi nenutraukti dažų srovės per anksti. Tačiau didžiosiose gamyklose tai – didelis dažų ir laiko švaistymas.
Robotas dažo A4 stogą
© „Audi“ nuotrauka
„Audi A4“ sedanas ir A5 kupė yra parduodami ir su juodos spalvos stogu, jei pirkėjas to pageidauja. Įprastai tai reikštų, kad dažyti teks dviejų etapų procese – pirmiau teks užmaskuoti stogo perimetrą, o antrame etape – patį stogą. Tai – laiko, medžiagų ir darbo jėgos švaistymas. Taigi, „Audi“ dar 2018 metais sukūrė sistemą, kuri leidžia dažus purkšti neįtikėtinai tiksliai.
Žinoma, dažymas automobilių ganyklose patikimas robotams. Naujas robotas atpažįsta lazeriu pažymėtą stogo liniją ir tada ant stogo purškia itin plonas dažų juosteles. Kaip teigia „Audi“, dažai purškiami milimetro tikslumu ir be jokios miglos. Visa tai – programinės įrangos nuopelnas.
Kompiuteris idealiai tiksliai valdo dažų srovės intensyvumą, kad dažai vienodai tolygiai padengtų ir stogo vidurį, ir jo kraštus. Dažų purkštuvo galvutė visada laikosi labai arti kėbulo paviršiaus. Galiausiai, ir dažai yra sukurti specialiai šiam procesui. Taip užtikrinama, kad dažant stogą juodų dažų neklius visai greta esančiam rėmui.
Robotas labai tiksliai purškia specialiai šiam procesui sukurtus dažus.
© „Audi“ nuotrauka
„Audi“ džiaugiasi, kad ką tik pradėtas naudoti procesas anksčiau ar vėliau leis pirkėjams pridėti asmeninį dizaino potepį ir kitų modelių dažuose. Tačiau ši technologija yra naudinga ne tik pirkėjams, bet ir pačiai gamyklai, ir aplinkai.
„Audi“ sutaupo laiko, dažų ir maskavimo medžiagų. Taigi, sutaupo pinigų. Kartu taip sumažinamas ir atliekų kiekis, todėl procesas yra draugiškesnis aplinkai.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Lietuviai, sugebėję nurungti pusę pasaulio robotikos meistrų, neapsiėjo be netradicinių nuotykių
2019 11 04 12:54Jaunų Robotikos mokyklos moksleivių komanda nugalėjo dalyvius iš daugiau nei pusės pasaulio valstybių tarptautinėse žaidynėse Dubajuje, „FIRST Global“. Šių varžybų tikslas — įtraukti jaunus žmones į globalias problemas, tačiau išskirtiniams jaunuoliams teko susidurti ne tik su globaliomis, tačiau ir su netikėčiausiomis problemomis.
Išskirtinio vizionieriaus suteikiama galimybė jaunimui
„Segway“, neįgaliesiems skirtas vežimėlis, gebantis lipti laiptais, ar automatinis švirkštas — tik dalis išskirtinių Dyno Keimjeno (Dean Kamen angl.) išradimų. Išradimų žmogaus, suteikiančio galimybę jaunimui keisti ateities pasaulį. O tarp šio jaunimo — ir septyni dalyviai iš Lietuvos.
Vizionierius Dynas Keimjenas jau keletą metų organizuoja varžybas, skatinančias 14-18 metų jaunuolius domėtis STEM (unikaliu mokslo, technologijų, inžinerijos bei matematikos junginiu), tuo pačiu įtraukiant juos į globalių problemų sprendimą.
Šiame renginyje dalyvauja komandos iš bene viso pasaulio — net 189-ių šalių. Talentingiausias pasaulio jaunimas susirinko spręsti problemos, nuspręsiančios mūsų ateitį — vandenynų užterštumas bei jų valymo būdai.
Išskirtinio renginio atidarymą stebėjo Dubajaus karališkoji šeima ir JAV energetikos sekretorius, o atmosferą kūrė grojantis will.i.am atlikėjas, savo dainų žodžius pakeitęs į frazes, išreiškiančias meilę robotams.
Sukurti robotai turėjo parodyti gebėjimą surinkti dviejų skirtingų dydžių kamuoliukus — šiukšlių vandenyje prototipus — ir įdėti šiuos į 3 skirtingus aukščio lygius, kurių kiekvienas simbolizuoja skirtingas vandenynų valymo situacijas.
Sieki gerai pasiruošti, o gyvenimas krečia pokštus
Lietuvos moksleiviai ką tik grįžo iš šiais metais vykusių paauglių robotikos žaidynių Dubajuje. Jauniausieji jų — vos keturiolikos metų moksleiviai Ugnius ir Tomas. Abiturientai Rytis ir Tautvydas bei studentai Lukas, Šarūnas ir Karolis — komandos vyriausieji, perduodantys jau ilgametę patirtį naujajai kartai.
Moksleiviai šypsosi — jų tikslas buvo finalas, tačiau nutiko nuotykis. Kad ir kiek jėgų įdėta į nuostabaus roboto kūrimą, jis gali tiesiog dingti. Prieš pat konkursą komanda keliavo treniruotis į Prancūziją. Prancūzija nuostabi šalis, jos vynuogynai ir kultūra žavi, įtraukia ir nebenori paleisti. Tačiau šis nenoras paleisti ir yra tai, kas pakišo koją lietuvių pergalei tarptautinėje arenoje.
Komanda mokėsi, tobulėjo ir konsultavosi su prancūzais, taip tobulindami tiek savo, tiek kolegų robotus. Tačiau robotas pradingo. Prieš konkursą nusileidus Lietuvoje, komanda sužinojo, jog oro linijos jų robotą pametė. Pametė iki konkurso likus keletui dienų, kažkur Šarlio de Golio oro uoste. Tad Ugniui, Tomui, Ryčiui, Tautvydui, Lukui bei Šarūnui ir Karoliui teko ieškoti detalių tolimųjų rytų smėlynuose, Dubajuje.
Trys dienos iki žaidynių ir jokio roboto. Ne tik roboto, tačiau, pasirodo, nėra ir detalių, nes robotai dingo dar trisdešimčiai komandų ir organizatoriai patys pristigo atsarginių rinkinių. Kartais nutinka gyvenimas, bet kartais jis pats ir sudėlioja viską į vietas. Robotas atvyko vakarą prieš varžybas.
Tačiau iššūkiai tuo nesibaigė. Robotui atsiradus ir iš Paryžiaus atskridus į Dubajų, komandos mentoriui Karoliui Miliui teko įrodinėti muitinei, jog dėžės viduje slepiasi varžybų robotas, o ne pavojingas karinis dronas.
Nors šią problemą pavyko išspręsti organizatorių pagalba, vaikinų nuotykiai nenustojo stebinti. Kinijos komanda, sužinojusi, su kuo konkurse dalyvaus bendroje komandoje, nusprendė nepaisydama tų komandų dalyvių, rekonstruoti šalių robotus, su kuriais kausis kartu. Griežtai, privalomai ir nekvestionuojamai, vardan tikslo laimėti.
O tuomet, perkant padėkos dovanas kolegoms iš Libijos bei Prancūzijos pasirodė, jog nupirko visai ne saldainius, o makaronus, supakuotus į saldainius primenančias pakuotes.
Robotikos mokykla moksleiviams ir mokytojams
Tačiau, kad ir kiek iššūkių bebūtų iškilę, lietuviai išėjo tarsi nugalėtojai. Tokioje aplinkoje, inžinerija veža. Ji suteikia pažintis, neįkainojamas patirtis, o svarbiausia — įgūdžius bendrauti, nesvarbu su kokiomis tautybėmis, tartis kartu ir spręsti globalias problemas inžinerinėmis priemonėmis, tapti ateities lyderiais ir pakeisti pasaulį. Robotikos mokykla jiems padeda išmokti ne tik bendradarbiavimo, bet ir inžinerijos pagrindų. Jaunuoliai čia gauna galimybę įgyvendinti savo projektus, kuria robotus, kaip automatizuotas galūnes neįgaliesiems naudodami 3D spausdintuvus, kompiuterine rega rūšiuojančias rankas.
Prisijungti prie inžinerinės kūrybos šiais metais Robotikos mokykla siūlo ir nemokamai — Erasmus+ projekto „Kaip auginti išradėją“ metu su partneriais sukūrė 5-iomis kalbomis išleistus vadovėlius.
Mokymui reikalingą įrangą taip pat galite gauti ir išbandyti su mokiniais: 3D spausdintuvus, robotines rankas ir panašias priemones; finansuojama Europos regioninės plėtros fondo.
Dynas Keimjenas pabrėžė — dabar mokiniai, jie ilgam atsimins globalaus bendradarbiavimo vertę. Globalaus bendradarbiavimo, užtikrinsiančio švaraus vandens ir gyvybės tąsos ateitį mums ir svarbiausia — mūsų vaikų kartoms. Nes tik drauge mes galime įveikti didelius iššūkius.
Lietuvių filantropų grupė iš „Eika“ užtikrino Lietuvos atstovavimą šiose pasaulinėse robotikos žaidynėse. Be jų pagalbos komanda nebūtų galėjusi gauti bilietų į konkursą, nebūtų galėjusi treniruotis Paryžiuje.
Prie konkurso FIRST Global Robotikos mokyklą prisijungti ir pateikti paraišką paskatino Čikagos giminystės su Vilniumi projekto atstovė ir Čikagos Ekonomikos klubo narė Regina Gailiešiūtė, po konkurso tapusi Robotikos mokyklos stebėtojų tarybos pirmininke. Regina ieško kaip, dažnai pirmaujančias inžinerinio švietimo patirtis iš Lietuvos, pasiūlyti edukatoriams JAV.