Japonai sukūrė mobiliuoju valdomą „robotą policininką“
2009 01 24 08:06Dvi Japonų kompanijos pristatė saugumu besirūpinantį robotą, kuriam mobiliuoju telefonu gali būti nurodyta ant įtariamų įsibrovėlių mesti specialų tinklą.
T-34 prototipą kartu kūrė robotų gamintoja „Tmsuk Co“ bei saugumo bendrovė „Alacom Co“, rašo BBC.
Jis gali judėti iki 10 kilometrų per valandą greičiu ir yra kontroliuojamas asmens, kuriam realiuoju laiku siunčiami aplinkos vaizdai.
Mažylis robotas sukonstruotas ant ratukų ir „apginkluotas“ jutikliais, kurie gali pastebėti judėjimą.
„Saugumo sistemos dažnai skelbia netikrą pavojų, tačiau aplinkos apžiūra robotu padės efektyviau atlikti veiksmus“, – aiškinama roboto kūrėjų pranešime.
Inf. šaltinis: LRT
Robotas kaip transporto priemonė
2009 01 22 08:38Vaikštantis. Su kėdute žmogui žemiau pilvo. Atrodo, tarsi sumontuotas iš tėvų jaunystės laikų dulkių siurblių korpusų. „Chubu 01“ įrodo, kad geresnių už japonus robotų kūrėjų nėra. Net koncepcinių.
Inf. šaltinis: Nežinau.lt
Mokslininkai sukūrė robotą, turintį balso stygas
2009 01 19 15:24Mokslininkai tyrinėjantys žmogaus kalbėjimo sistemą, sukūrė visus žmogaus kalbėjimo organus turintį robotą. Eksperimento tikslas – sukurti algoritmą, kuriuo būtų galima koduoti žmonių kalbą, vietoj skaitmeninio garso kodo perduodant atitinkamus raumenų judesių kodus.
Šių kodų pagalba specialus įrenginys sugebėtų atkurti sakomą žodį ar sakinį taip gerokai sutaupant perduodamos informacijos kiekį.
Robote panaudotos dirbtinės balso stygos, liežuvis bei plaučiai. Visi šie organai pagaminti pasinaudojus sintetine termoplastine guma, kuri pasižymi itin dideliu lankstumu bei tamprumu. Visų šių įrenginių judesius valdo kompiuteris, ko pasekoje robotas atkartoja žmonių balso artikuliaciją.
Mokslininkai dar tikisi panaudoti sukurtą robotą tiriant žmonių kalbėjimo mechanizmą, bei gydant kalbėjimo sutrikimų turinčius pacientus.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Robotizuoti egzoskeletai - būsimieji Japonijos ūkininkų pagalbininkai?
2009 01 14 18:22
Pasaulyje yra nedaug daiktų, kurie japonams patinka labiau nei robotai. Todėl tik laiko klausimas, kada robotizuoti egzoskeletai ras realų praktinį pritaikymą. Pavyzdžiui, tolesniame vaizdo klipe parodyta įrenginio modifikacija skirta padėti ūkininkams atlikti fizinius darbus - ypač tuos, kuriems reikalingos didesnės fizinės pastangos.
Tokijo Žemės Ūkio ir Technologijos Universiteto sukurtas įtaisas turi iš viso aštuonis motorus, kurie sumontuoti ties pečiais, alkūnėmis, nugara ir keliais. Nors dabartinis modelis sveria gerus 35 kilogramus, mokslininkai įsitikinę, kad jiems svorį pavyks sumažinti bent dvigubai. Naują lengvesnę versiją rinkai tikimasi pateikti dviejų metų bėgyje. Kiekvieno egzoskeleto kaina sieks nuo 5600 iki 11200 - tiesa, kol kas neatskleidžiama tokio plataus kainos intervalo priežastis. Žinoma, pomidorus skinti apsivilkus tokį grėmėzdą gal ir ne itin efektyvu, tačiau atliekant sudėtingesnius darbus jis galėtų tapti nepakeičiamu pagalbininku.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Konstruktorius robotą sukonstravo iš seno plaukų depiliatoriaus
2009 01 13 12:45Robotų konstruktoriai niekada nesiskundė fantazijos trūkumu. Štai vienas entuziastas sukonstravo autonomišką, mikroprocesoriaus valdomą robotą, kuriam judėti padeda senas plaukų depiliatorius.
Jaunojo konstruktoriaus teigimu, idėją panaudoti seną plaukų depiliatorių pasiūlė mama. Konstrukcijoje dar panaudotas vienas servo mechanizmas bei procesorius iš sugedusios žaidimų „Wii“ konsolės.
Tai puikus pavyzdys kaip net robotikoje galima pritaikyti bei iš naujo panaudoti jau, regis, nebetinkamus naudojimui daiktus.
Dėl keistos judėjimo manieros konstruktorius robotą pavadino „Žiurkė“. Konstruktorius savo tinklaraštyje taipogi skelbia, jog šiuo robotu senų daiktų pritaikymo nebaigs ir mielai savo eksperimentams dovanų priimtų daugiau sugedusių įrenginių.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Mįslingą Antarktidą tirpdantį šilumos šaltinį tirs povandeninis robotas
2009 01 12 17:34Mokslininkams kelia nerimą anomalus Vakarų Antarktidos ledo šelfo tirpimas. Jei ištirptų visas Antarktidos ledo šelfas, pasaulio vandenynas užtvindytų Londoną, Niujorką, Tokiją ir kitus pakrančių miestus. Britų mokslininkai, pasitelkę nuotoliniu būdu valdomą povandeninį laivą „Autosub“, ruošiasi apžiūrėti į vandenyną besileidžiančią ledyno dalį ir išsiaiškinti, kas čia vyksta.
Septynių metrų ilgio povandeninis laivas turi modernius sonarus ir kitą įrangą, leisiančią tiksliai išmatuoti ledo storį, vandens temperatūros pokyčius, slėgį ir vandens druskingumą. „Autosub“ sonarų atlikti matavimai leis sudaryti erdvinį jūroje esančios ledyno dalies žemėlapį, tad mokslininkai galės vėliau nustatyti, kur ledas tirpsta greičiausiai. Povandeninis laivas, kurio maksimalus veikimo nuotolis siekia beveik 400 kilometrų, turės nuplaukti apie 65 kilometrus po ledo šelfu, kad pasiektų vietą, kur prasideda žemynas. Tokia kelionė truks apie 20 val. Pasak dienraščio, „Autosub“ laikysis nurodyto kurso, bet galės veikti ir autonomiškai, jei prireiktų apeiti kliūtis.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/14980/
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Pasibaigė konkursas „O ką moka tavo „Roomba“?“
2009 01 12 09:09
Pasibaigė konkursas, kurio tikslas - sugalvoti įdomų „Roomba“ pritaikymą. Konkursa organizavo „iRobot“, „Baltic Robot Sumo“ ir „Elektronika.lt“.
Laimėtoją, kuriuo tapo Darius Kasiulevičius, jau skelbėme anksčiau, tačiau jam dar reikėjo įgyvendinti konkursui pateiktą idėją - išmokinti „Roomba“ piešti.
Darius Kasiulevičius, konsultuojamas Vitalij Rodnov, parengė detalų idėjos realizavimo aprašymą bei, kaip numatyta konkurso sąlygose, nufilmavo, kaip visa tai veikia:
Tikimės, jog ir ateityje galėsime paskatinti robotikos mėgėjus kurti ir realizuoti drąsius sumanymus.
Japonijos robotų populiacijos tankis - dvigubai didesnis nei bet kurios kitos šalies
2009 01 10 17:13Visame pasaulyje „gyvena“ apie 1 milijonas pramoninių robotų, o Japonija yra šalis, kurioje tikimybė juos sutikti yra didžiausia. Čia kiekvieniems 10000 gamybos sferoje dirbančių gyventojų tenka po 295 šių elektromechaninių šedevrų. Toks robotų paplitimo tankis yra beveik 10 kartų didesnis nei pasaulio vidurkis, ir beveik dvigubai lenkia Singapūrą (169), Pietų Korėją (164) ir Vokietiją (163).
Robotų paplitimo tankis įvairiose pasaulio šalyse
(robotų kiekis 10000 pramonėje dirbančių darbuotojų)
©IEEE Spectrum
Nors trys pagal šią statistiką pirmaujančios šalys yra Azijoje, Europai tenka globalios automatizacijos epicentro titulas; čia robotų tankis yra 50, palyginus su Amerika - 31 bei Azijos/Ramiojo Vandenyno regionu - 27. Internetinis mokslinis žurnalas „IEEE Spectrum“ robotų paplitimo tankį suskaičiavo iš viso 67 šalims. Duomenys gauti iš Tarptautinės Robotikos Federacijos (International Federation of Robotics) ir Traptautinės Darbo Organizacijos (International Labour Organization).
2007 metais per vieną valandą Japonijoje būdavo sumontuojama vidutiniškai po 4,1 roboto;
Vokietijos automobilių pramonėje žmonių ir robotų santykis yra 7:1,
o visame pasaulyje į robototechniką buvo investuota apie 18 trilijonų dolerių.
©Alexey Dudoladov/iStockphoto & Chad Anderson/iStockphoto
Preliminariai prognozuojama, kad iki 2011 metų pasaulio pramoninių robotų populiacija padidės iki 1,2 milijono. Kurios šalys šiems naujiems robotams taps namais, ir kaip pasikeis mašinų ir žmonių kiekio balansas, pamatysime visai netolimoje ateityje.
Pramoninių robotų pasiskirstymas pagal pramonės šakas ir pagal atliekamas funkcijas
©Mike Vella
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Robotas-barmenas
2009 01 07 17:51Čia tikriausiai labiau apie kantrybę… Kas sugaištų penkis mėnesius roboto, kuris kilnoja gėrimus, moka atidaryti ir uždaryti stalčių su ledukais ir mirksi pagal muziką, gamybai? Bet be tokių projektų ir rimti išradimai neatsiranda.
Inf. šaltinis: Nežinau.lt
NASA marsaeigiai švenčia jubiliejų
2009 01 06 11:50JAV kosmoso agentūros NASA marsaeigiai švenčia penkerių metų, praleistų raudonojoje planetoje, jubiliejų.
Pirmasis robotas „Dvasia“ („Spirit“) Marse nusileido 2004 metų sausio 3 dieną, rašo BBC.
Antrasis marsaeigis „Galimybė“ („Opportunity“) nusileido 21 diena vėliau. Buvo manoma, kad jie dirbs tris mėnesius, tačiau jų ilgaamžiškumas šaltomis Marso sąlygomis nustebino ne vieną.
„Šie marsaeigiai yra neįtikėtinai atsparūs ekstremalioms aplinkos sąlygoms“, – sakė NASA projektų vadybininkas Johnas Callas.
Kartu marsaeigiai nukeliavo daugiau kaip 20 km ir į Žemę parsiuntė daugiau kaip 36 gigabaitus duomenų. Robotų duomenys atskleidė daug apie vandens istoriją Marse prieš mlrd. metų.
„Dvasia“ tiria Marso uolienas ir dirvožemį, o „Galimybė“ plokščiąją Marso paviršiaus sritį. Tiesa, robotai nebeatlieka savo darbo sklandžiai – „Dvasiai“ užsikimšo ratas, o „Galimybei“ nutrūko vienas laidas.
Inf. šaltinis: LRT