Klaipėdos uoste kuriamos inovacijos mažina anglies dioksido emisijas
2021 03 26 10:36Klaipėdos jūrų uosto krovos įmonėje kuriami robotai keičia dyzelinius šilumvežius. Taip įmonė įgyvendina unikalų ilgalaikį CO2 ir kitų oro taršos emisijų mažinimo projektą ir prisideda prie Žaliojo kurso politikos.
Klaipėdos uosto direkcijos nuotr.
Krovos įmonėje šiuo metu savomis jėgomis kuria jau šeštąjį robotą. Nuosavo lokomotyvų parko modernizavimo programą, senuosius dyzelinius šilumvežius keisdama robotizuotais elektriniais lokomotyvais, kompanija vykdo jau keletą metų.
„Klimato kaitą žemė jau jaučia. Suvokdami galimų padarinių mastą, kiekvienas žmogus, įmonė, gamykla turėjo, o dabar jau ir privalo prisidėti prie šio proceso stabdymo. Riboti transporto, pramonės, žemės ūkio veiklą nėra išeitis, nes žmogus yra vartojanti būtybė. Lieka vežti, gaminti ir vartoti kitaip – mažinant taršą. Vienas iš būdų yra inovatyvių sprendimų, leidžiančių atsisakyti taršaus iškastinio kuro, panaudojimas, keičiant jį elektra, dar geriau – gaunama iš saulės ar vėjo, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. – Robotas, sukurtas krovos bendrovėje, prisideda prie bendro taršos mažinimo, rodo kelią ir pavyzdį kitiems. Tai demonstruoja Klaipėdos uosto modernumą ir siekį dirbti pagal šiandieninius suderinamumo su aplinka standartus“.
Pernai specializuotas inžinerinis krovos kompanijos padalinys pristatė unikalų įrenginį, neturintį analogų nei jūrų uostų, nei geležinkelių sistemose. Tai – autonominis elektrinis robotas-lokomotyvas, varomas įkraunama ličio-jonų baterija ir turintis nuosavą 4 kW galios saulės energijos jėgainę. Su pilnai įkrauta baterija robotas gali dirbti apie 24 valandas. Elektrinio variklio galios pakanka patraukti daugiau nei 20 pilnų vagonų arba daugiau kaip 2 000 tonų.
„Elektrinius robotus konversijos būdu, panaudodami senųjų dyzelinių šilumvežių važiuokles, kai kurias kitas dalis bei sumontuodami reikalingą elektros ir automatikos įrangą, kuriame ir gaminame patys, tam yra sukurtas specializuotas inžinierių padalinys. Tokiu būdu mūsų terminalų geležinkelio operacijose palaipsniui visiškai eliminuojame CO2 ir kitas sudeginamų degalų emisijas. Diegiame ir daugiau įvairių priemonių, kurių tikslas yra labai aiškiai valdyti ir mažinti veiklos daromą poveikį“, – sako elektrinius lokomotyvus gaminančios ir eksploatuojančios Klaipėdos jūrų krovos kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Remiantis Europos aplinkos agentūros 2019 m. Oro taršos emisijų vadovo pateikiama skaičiavimo metodika, vienas tradicinis manevrinis šilumvežis, priklausomai nuo jo dydžio ir pajėgumo, degindamas dyzeliną, per metus į aplinką išleidžia nuo 106 iki 132 tonų CO2 ir kitų emisijų. Tuo metu elektriniai lokomotyvai, kurių uosto įmonėje greitu metu iš viso dirbs devyni, jokių teršalų į aplinką neišmeta. Tai reiškia, kad, įgyvendinusi geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programą, vien tik šioje veiklos srityje kompanija eliminuos per 1 000 tonų CO2 emisijų kasmet.
Kinijoje sukurtas savivaldis minkštasis robotas darbuojasi 10 900 metrų gylyje
2021 03 24 16:42Kinijos mokslininkų sukurtas savivaldis minkštasis robotas pirmą kartą savarankiškai darbavosi 10 900 metrų gylyje – Marianų lovyje. Šis reikšmingas pasiekimas padės gerinti giliavandenės įrangos intelekto lygį ir pastebimai sumažinti jūrų ir vandenynų gelmių tyrimų kainą.
Inf. šaltinis: Delfi TV / REUTERS
Pagamino į gyvatę panašų povandeninį robotą
2021 03 19 19:49„Eelume Subsea Intervention“ gamina neįprastai atrodantį povandeninį droną. Tarsi vandens gyvatė manevruojantis robotas turės specifinę užduotį jūros dugne.
© „Eelume Subsea Intervention“
Kuriamas naujas, pažangus povandeninis dronas, padedantis giliavandenei naftos ir dujų pramonei įrengti, prižiūrėti ir patikrinti tūkstančius kilometrų vandenyno vamzdynų.
„Eelume“ yra šešių metrų ilgio į gyvatę panašus robotas, povandeninei navigacijai naudojantis kameras ir jutiklius.
Robotas neišnirdamas į paviršių gebės darbuotis 6 mėnesius 500 metrų gylyje. Jis vienu įkrovimu gebės įveikti iki 20 km nuotolį.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/77339/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Investuoja į į tikroviškai atrodančių robotų humanoidų gamybos tyrimus ir plėtrą
2021 03 18 10:48Rusijos robotų gamintoja „Promobot“ toli į rytus nutolusiame Vladivostoko mieste atidarė naują padalinį, orientuotą į tikroviškai atrodančių robotų humanoidų gamybos tyrimus ir plėtrą.
Inf. šaltinis: Delfi TV / REUTERS
„StrongPoint“ investicijos netrukus leis parduotuvių darbuotojams į pagalbą pasitelkti robotus
2021 03 17 10:51Mažmeninės prekybos technologinių sprendimų kūrėja „StrongPoint“ investuoja 800 tūkst. eurų į pirmųjų humanoidinių robotų, skirtų pagalbai maisto prekių parduotuvėse, vystymą. Pastarieji gebės ne tik tūpti ir stotis, bet ir pernešti daiktus bei krauti prekes į lentynas. „StrongPoint“ bendradarbiauja su Norvegijos robotų kūrėjais „Halodi Robotics“ bei kartu su jais planuoja specializuoto humanoidinio roboto prototipą sukurti iki šių metų pabaigos. Masinę robotų gamybą ir paleidimą į rinką planuojama pradėti 2023 m.
Leis visą dėmesį skirti pirkėjams, o ne prekėms
Dviejų technologijų bendrovių sukurtas humanoidinis robotas bus pirmasis, pritaikytas mažmeninės prekybos sektoriui. Kaip teigia Julius Stulpinas, „StrongPoint Technology“ vadovas, minėtas išradimas pagelbės darbuotojams bei atlaisvins juos nuo sunkių fizinių ir rutininių užduočių. Todėl įdiegę šį inovatyvų sprendimą į savo procesus, maisto prekių tinklai galės dar efektyviau planuoti savo veiklą.
„Investuodami laiką ir išteklius į naujausios kartos technologijas, kuriame sąlygas efektyvesniam darbų planavimui ir įgyvendinimui. Žmogaus intelektinė veikla, gebėjimas improvizuoti, vienu metu spręsti daugybę sudėtingų užduočių ir bendrauti yra nepakeičiami. Būtent šių žmogaus gebėjimų reikia imantis daugiausiai pridėtinės vertės kuriančių darbų, nuo kurių atitraukia monotoniškos rutininės užduotys. Mūsų kuriamas sprendimas leis visą darbuotojų potencialą skirti svarbiausioms užduotims, o rutinines patikėti robotui pagalbininkui“, – sako J. Stulpinas.
Kuriamas humanoidas turės visą judesių, kuriuos darbuotojai atlieka mažmeninės prekybos salėse, amplitudę: galės kelti, pernešti, nuimti ir atlikti kitus judesius ranka, net atidaryti duris ar spausti tikslų mygtuką. Robotas gebės atkartoti žmogaus rankų ir pirštų judesius, todėl jam bus įveikiami ir sudėtingesni darbai – ne tik pakelti, bet ir į tikslią vietą padėti ar pastumti tam tikrą daiktą. Negana to, jis galės saugiai įveikti didesnius atstumus ir dirbti visą parą. Tikimasi, kad šis humanoidas pravers ir e. prekyboje, priveždamas ir pristatydamas prekes.
Prototipas bus sukurtas šįmet
Pusę planuojamų investicijų „StrongPoint“ skirs moksliniams tyrimams ir plėtrai, kitą pusę – investicijoms į pirmaujančią pasaulyje humanoidinių robotų kūrėją „Halodi Robotics“. Humanoidinio roboto prototipą, pritaikytą mažmeninės prekybos sektoriui tikimasi sukurti dar šįmet. Per 2022 m. robotai būtų testuojami realioje prekybininkų aplinkoje, o 2023 m. tikimasi pradėti serijinę gamybą ir robotų naudojimą prekybos tinkluose.
„Didžiuojamės turėdami galimybę bendradarbiauti su „StrongPoint“ įgyvendinant šį unikalų projektą. Mūsų partnerių komanda gerai išmano mažmeninės prekybos sektorių, kuriam kuria technologijas ne vienerius metus. Sutelkę abiejų komandų žinias ir įgūdžius, galime iš esmės pakeisti šio sektoriaus procesus prekybos vietose“, – komentuoja „Halodi Robotics“ vykdantysis direktorius Bentas Børnichas.
Šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje yra įvairių tipų robotų, atliekančių tam tikrą funkciją – konsultuojančių, skenuojančių prekes, valančių patalpas ir kt. Tačiau iki šiol nėra sukurta robotų, kurie galėtų atkartoti žmogaus rankos judesius ir padėtų mažmeninės prekybos sektoriuje.
„Boeing“ bepilotis naikintuvas atliko pirmąjį sėkmingą skrydį: tai pirmasis tokio tipo dronas
2021 03 12 12:54Sėkmingai išbandytas bepilotis orlaivis yra pirmasis tokio tipo, tačiau tikrai nepaskutinis. Dronas naudos dirbtinį intelektą bepiločiams ir žmonių valdomiems skrydžiams.
„Youtube“ stopkadras
Dronas naudos dirbtinį intelektą bepiločiams ir žmonių valdomiems skrydžiams.
Kovo 1 dieną „Boeing Australia“ ir Australijos karinės oro pajėgos (RAAF) paskelbė, kad bepilotis „Loyal Wingman“ naikintuvas sėkmingai užbaigė pirmąjį bandomąjį skrydį. „Boeing“ taip pat pateikė vaizdo įrašą apie šį įspūdingą pirmąjį skrydį.
„Pirmasis „Loyal Wingman“ skrydis yra svarbus žingsnis šiame ilgalaikiame, reikšmingame Oro pajėgų ir „Boeing Australia“ projekte, ir mes džiaugiamės galėdami būti sėkmingo bandymo dalimi. „Loyal Wingman“ projektas yra kelias į autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto integravimą siekiant sukurti protingas žmonių ir mašinų komandas“, – sakoma RAAF oro pajėgų pajėgų vadovės oro vicemaršalės Cath Roberts pranešime.
„Vykdydami šį projektą mes mokomės integruoti šias naujas galimybes, kad papildytume ir išplėstume kovos su oro pajėgomis ir kitas misijas“, – sakė ji.
Šis pirmasis „Loyal Wingman“ orlaivis dabar taps „Boeing Airpower Teaming System“ pagrindu ir skris kartu su kitomis platformomis, naudodamas dirbtinį intelektą komandai su įgula ir be jos.
Tai pirmasis tokio pobūdžio naikintuvas, bet tikrai nebus paskutinis. Šiuo metu kuriami papildomi modeliai.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Štai jis – mažasis robotukas Ibo
2021 03 12 11:38„Klaipėdos vandenų“ specialistai turi nediduką, tačiau itin vertingą pagalbininką, be kurio nebūtų suradę nei nelegaliai naudoto „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų vamzdžio, nei kitų Kuršių marių teršėjų. Darbavosi robotukas ir Salantuose, kai į tvenkinius pasklido dar sovietmečiu naudotas šildymo kuras. Tai, ką pamato nedidelis robotas, anot specialistų, ir glumina, ir piktina.
© DELFI / Rita Gečiūnaitė
Pagal šiukšles specialistai jau gali pasakyti, kokie žmonės gyvena artimiausiuose namuose.
AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų priežiūros tarnybos inžinierius Nerijus Eidimtas neslepia, kad dar sovietmečiu apie tokią įrangą specialistai galėjo tik svajoti. Anuomet pagrindinė įranga buvo žibintas ir veidrodis: vienas iš specialistų šviesdavo į vamzdį vienoje pusėje, o kitoje vamzdžio pusėje kitas darbuotojas šviesą gaudydavo veidrodėliu. Jei šviesa sklido, reiškė, kad vamzdis nėra užsikišęs.
Dabar užtenka įjungti ekraną, į vamzdį nuleisti nediduką robotą – ir viskas matyti kaip ant delno. O vaizdai išties nedžiugina, ir tai, ką mato specialistai, dažnai nesužavi. Bene mažiausiai gamtą tausojančių žmonių gyvena studentų bendrabučiuose. Iš jų iškeliaujantis į nuotekas vanduo gausus nemalonių radinių – nuo asmeninių higienos priemonių iki akivaizdžiai vykusio vakarėlio įrodymų.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/77191/
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Į Lietuvą pristatytas pirmasis Europos Komijos nupirktas dezinfekcijos robotas
2021 03 09 15:20Šiandien Vilniaus centro polikliniką pasieks pirmasis Europos Komisijos nupirktas dezinfekcijos robotas. Tokie robotai skirti steriliai aplinkai ligoninėse ir poliklinikose užtikrinti nesukeliant nereikalingos rizikos darbuotojams.
Europos Komisijos / Thibault Savary nuotr.
Dezinfekcijai robotas naudoja ultravioletinę šviesą, o ne chemines priemones. Tai padidina personalo saugumą, nes jiems nereikia tvarkyti, transportuoti ar laikyti toksiškų, pavojingų ar ėsdinančių cheminių medžiagų. Robotas valdomas per atstumą mobiliąja programėle iš kitos patalpos nei ta, kuri yra dezinfekuojama. Standartinio dydžio palatą jis dezinfekuoja per 10 minučių ir vienu įkrovimu gali dezinfekuoti 18 palatų.
Europos Komisija ES šalių ligoninėms nupirks 200 tokių robotų. Tam Europos Komisija skiria iki 12 mln. eurų iš Skubios paramos priemonės.
Pasaulinėse robotizacijos lenktynėse teisėjauja pandemija
2021 03 08 17:17Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės situacijos aspektus, kurie gali katalizuoti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintas robotizacijos potencialas. Tyrimai atskleidė, kad įmonės, kuriose didelė dalis veiklos robotizuota ir automatizuota, pandemiją įveikė kur kas lengviau.
Robotai pramonėje
Tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė „McKinsey&Company“ pernai atliko 400 kompanijų apklausą apie pandemijos įtaką jų veiklai ir tolesnes perspektyvas. 94 proc. respondentų teigė, kad veiklos automatizavimas padėjo krizės metu tęsti darbus, 56 proc. technologijas įvardijo kaip labai svarbias.
Tarptautinė robotikos federacija, kasmet skelbianti robotizacijos procesų duomenis iš viso pasaulio, sako, kad pramonės ir gamybos sektoriuose dirbančių robotų skaičius kasmet didėja – naujausiais duomenimis, per penkerius metus nuo 2014 iki 2019 m. pasaulyje jis pakilo beveik 85 proc. Neabejojama, kad pandemija tapo jau kurį laiką vykstančių robotų lenktynių akseleratoriumi – augančios paklausos ženklai stebimi ir sektoriuose, kurie anksčiau šiuo klausimu buvo atsargūs.
Renkamasi tarp „dabar“ ir „vėliau“
Pasaulyje vidutiniškai 10 tūkst. darbuotojų tenkantis robotų skaičius siekia 113, labiausiai robotų tankumu išsiskiriančioje Vakarų Europoje – net 225 robotai. Deja, Lietuva šioje srityje kol kas nelabai turi kuo pasigirti – pas mus 10 tūkst. darbuotojų tenka apie 5 robotus. Skaičius nedidelis, tačiau nuo 2017 metų jis padidėjo net 150 procentų!
Didžiausia Baltijos šalyse SBA priklausanti baldų įmonių grupė, nepaisant pandemijos iššūkių, 2020 m. instaliavo 10 naujų robotų šalia 50 jau įdiegtų anksčiau ir tai, ko gero, yra vienas didžiausių skaičių šalyje. „Robotex“ pernai įdiegė 20 robotizuotų sistemų įvairiuose pramonės sektoriuose, nors neišnaudoto potencialo matome kur kas daugiau.
Pandemija dalį įmonių mūsų šalyje privertė rinktis tarp dviejų krypčių – „dabar“ ir „vėliau“. Įmonės turėjo susikoncentruoti į „dabar“ – žmonių išlaikymą, žaliavų tiekimą, produkcijos realizavimą. Investicijos į procesų automatizavimą tapo „vėliau“ sprendimu.
Įžvelgti robotizacijos naudą neįdarbinus nė vieno roboto – sudėtinga. Tačiau būtent pirmieji robotai tampa lūžio tašku, juos įsidiegusios įmonės lengviau priima sprendimus dėl plėtros. Pandemijos metu įmonės, kurios buvo bent iš dalies robotizavusios darbą, pastebėjo, kad automatizuoti sektoriai nukentėjo mažiau.
Robotizuojamų sričių daugėja
Dažnu atveju aktyvesnį domėjimąsi robotizacija mūsų šalyje stabdo ne tiek lėšų klausimas, kiek konservatyvus požiūris į naujoves ar informacijos stoka. Dėmesys robotizacijai turėtų būti daugiau rodomas ir valstybės lygiu – juk modernios technologijos augina ne tik įmones, bet ir šalies ekonomiką.
Pandemija paskatins robotizacijos bangą Lietuvoje ir pasaulyje. Visiems įprasta matyti robotus baldų, medienos, maisto ar medicinos pramonėje, tačiau vis užtikrinčiau jie žengia ir į kitus sektorius nei juose įsitvirtina. Dideliu greičiu robotizuojasi logistikos ir e. prekybos sektorius – vien „Amazon“ yra įdarbinusi apie 30 tūkst. robotų, kad spėtų patenkinti klientų poreikius. Spėjama, kad netrukus robotizuoti sprendimai įsišaknys ir žemės ūkyje – čia atsiras savaeigiai traktoriai ir pasėlius laistantys dronai. Robotai pasitelkiami net ir tokiose srityse kaip psichoterapija.
Vis dėlto, robotai niekada nepakeis žmonių. Technologijos neišstumia žmonių, o skatina juos įgyti naujų gebėjimų ar perorientuoja jų funkcijas. Tą liudija ir daugybės įmonių pavyzdžiai, rodantys, jog net ir gamyboje diegiant robotus, įmonėse dirbančių žmonių skaičiaus toliau didėja . Robotus valdo ne kas kitas, o žmonės, kurie robotų „bendradarbių“ dėka taip pat gali dirbti ne tokį monotonišką ar fiziškai sunkų darbą. Dėl to klausimas turi būti ne „ar“ reikia automatizuoti procesus, o „kada“, ir tai daryti kuo greičiau.
BA bendrovės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas
Mokslininkai prie roboto prijungė skėrio ausį ir ši sistema veikia, bet kodėl tai yra svarbus pasiekimas?
2021 03 04 16:27Skėriai – tai dideli vabzdžiai, primenantys žiogus, kurių bijo ūkininkai. Mokslininkai iš Tel Avivo universiteto ūkininkų laukų nuo skėrių neapgins, bet skėriai juos domina. Štai vieno skėrio ausį jie išoperavo ir prijungė prie roboto.
© TAU
Skėrių ausys yra ypatingai tikslūs garso jutikliai. Tai – labai kompaktiškos integruotos sistemos, savo struktūra primenančios kažką tarp žmogaus ausies ir elektroninio mikrofono. Mokslininkai teigia, kad skėrio ausis yra tarsi mikroskopinis dažnių analizatorius. Todėl tos ausys yra tiriamos, nes nesižavėti tokia gamtos inžinerija būtų labai sunku.
Tel Avivo universiteto (TAU) mokslininkai vieno skėrio ausį išoperavo ir prijungė prie mažo roboto tarsi kokį elektroninį jutiklį. Ir jiems pavyko – ta sistema veikia. Robotas buvo užprogramuotas, kad išgirdęs porą suplojimų judėtų pirmyn, vieną – atgal. Ir jis tai daro, klausydamasis garsų per negyvo skėrio ausį.
Kadangi skėrio ausis nėra žmogaus sukurtas jutiklis, reikėjo pasistengti, kad pavyktų ją prijungti prie elektroninės sistemos. Žinoma, daug ausies galimybių buvo prarastos. Nors, nepaisant to, tai vis tiek yra ypatingas mokslinis pasiekimas, rodantis, kad biologinių ausų ir elektroninių robotų integracija yra įmanoma net tokiame mažame mastelyje. Tik kam to reikia?
Na, reikia. Vabzdžių ausys galėtų būti naudojamos kaip labai pigūs ir įspūdingas charakteristikas turintys jutikliai. Gamta yra geriausia inžinierė, bet mokslininkams dar reikėtų surasti būdų atverti tas charakteristikas robotams. Be to, biologinių jutiklių ir elektronikos integracija padės kurti ir medicininius prietaisus. Galų gale, mokslininkai norėjo pažiūrėti ar tai įmanoma. Skėrių ausys jau seniai lyginamos su elektroniniais mikrofonais, todėl tai reikėjo išbandyti.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt