IT+: nanorobotai žmogaus organizmo viduje naikina vėžį. O kaip šuo robotas padeda policijai?
2021 05 21 21:57Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre, kuriami nanorobotai keliaudami žmogaus kraujagyslėmis galės pažymėti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Tokiu būdu nanorobotai ištrauks žmogų iš karsto duobės. Laidoje taip pat matysite policijai padedantį „Boston Dynamics“ robotą šunį ir trisdešimtmečius į vaikystę nukeliančius transformerius.
Inf. šaltinis: Laida „IT+“
Vilnietis sukūrė egzoskeletą, kurį užsidėjęs gali pakelti lengvąjį automobilį
2021 05 11 12:17Norite pakelti savo automobilį ir pasitikrinti važiuoklę? Atrodo, vienam vyrukui neprireiks domkrato, nes lengvąją transporto priemonę jis galės pakelti savo rankomis, o tiksliau - naudodamasis egzoskeletu, kurį tokį vienintelį Lietuvoje susikūrė jis pats.
Inf. šaltinis: Laida „IT+“
Lietuvos moksleiviai raginami geriau pažinti dirbtinį intelektą
2021 05 09 10:46Nors jaunoji karta bene kasdien naudojasi Dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis, naršydama socialinėse medijose ar atlikdama kitus veiksmus elektroninėje erdvėje, tačiau gilesniu DI suvokimu pasižymi dar ne kiekvienas. Įkvėptas iniciatyvos Suomijoje, KTU šį pavasarį skelbia nuotolinį konkursą moksleiviams „AI Hero“, kuriame – ir tarptautiniai pažymėjimai, ir galimybės išlošti robotų.
KTU nuotr.
Iki birželio vidurio truksiančio konkurso „AI Hero“ dalyviams Kauno technologijos universitetas (KTU) atveria galimybę dalyvauti nemokamuose nuotoliniuose kursuose apie DI. Specialioje svetainėje lietuvių kalba pateikiamus kursus sukūrė specialistai iš Suomijos, o Lietuvoje įdiegė KTU komanda. Sėkmingai baigsiantiems kursus moksleiviams suteikiami Helsinkio universiteto, IT įmonės „Reaktor“ ir KTU pasirašyti pažymėjimai.
Prizai – robotai
„AI Hero“ organizatoriai skelbia, kad geri dalykai tuo dar nesibaigia: konkurso dalyviai kartu su naujomis žiniomis apie DI ir gautais tarptautiniais sertifikatais kartu įgyja teisę varžytis dėl KTU Informatikos fakulteto ir įmonės „Indeform“ įsteigtų prizų – programuojamų robotų. Organizatoriai nori atkreipti dėmesį, kad kuo daugiau esamų mokinių baigs kursus, tuo daugiau šansų robotų laimėti ir pačiai mokyklai ar neformalaus ugdymo organizacijai.
KTU inicijuotame konkurse „AI Hero“ rekomenduojama dalyvauti 9-12 klasių moksleiviams, tačiau konkurso taisyklės nedraudžia dalyvauti ir jaunesniems.
Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docento Valento Gružausko, koordinuojančio tarptautinės iniciatyvos „Elements of AI“ įgyvendinimą universitete ir konkurso eigą, šia akcija siekiama atkreipti jaunesnio amžiaus auditorijos dėmesį.
Anot jo, šiuo metu pasaulyje dirbtinio intelekto sprendimai sparčiai vystosi, jie apima vis daugiau ir įvairesnių mūsų gyvenimo sričių, todėl jaunimui būtina įvairiapusiškai pažinti dirbtinio intelekto galimybes ir jų poveikį.
Mokytis galima paprasčiau ir įdomiau
V. Gružausko teigimu, būtent jaunoji karta lems ir užtikrins, kaip dirbtinio intelekto sprendimai vystysis po nepilno dešimtmečio ar daugiau. Nors šiandien dabartiniai moksleiviai dar mokosi ir siekia gauti brandos atestatus, tačiau jau ne tokioje tolimoje ateityje jų laukia profesiniai ir karjeros pasirinkimai.
Didžiųjų verslo duomenų analitikos ir kitų programų studentams dėstantis V. Gružauskas iš patirties įžvelgia du dalykus, kurie stabdo gilesnį DI pažinimo procesą, ir mano, kad panašumų yra ir tarp moksleivių. Jis pastebi, kad jaunoji karta dažnai turi dvi stereotipines nuostatas, susijusias su DI. Viena jų – įsivaizdavimas, esą dirbtinis intelektas yra sudėtingas ir savarankiškas objektas. „Manyčiau, kad pirmiausia reikia suprasti, kad dirbtinis intelektas nėra robotas ar savarankiškai mąstantis objektas, kaip dažnai mums pateikia mokslinė fantastika“.
KTU docento manymu, didelė dalis jaunimo būtent dėl tokio sudėtingo vaizdinio būkštauja, esą vargiai gebės patys perprasti ir prisidėti prie dirbtinio intelekto sprendimų plėtros. Kita dažna problema – iš senesnių laikų susiformavusi matematikos baimė. „Spėju, kad tai nutinka dėl pagrindinės tradicinio švietimo problemos – abstraktaus mokymo, neakcentuojant realaus taikymo galimybių, dėl ko dalis besimokančiųjų nesugeba įsisavinti žinių“.
Jo nuomone, tradiciniame švietime vyrauja atskiros disciplinos, neapjungiant jų į bendrą visumą. Mokyklose vis dar būna atskiros matematikos, fizikos ir panašių dalykų pamokos. „Tačiau jau dabar didėja įvairių būrelių, netradicinių pamokų pasiūla, jose sprendžiamos problemos, integruojančios įvairias sritis. Būtent šis tarpdisciplininis mokymo stilius yra skatinimas Europos komisijos – mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos integracija (STEM).
DI – ne vien robotika
V. Gružauskas sako, kad būtent dėl šios priežasties svarbu mokymosi medžiagą gauti taip, kaip priimtina šiuolaikinei kartai, kuri mėgsta sužaidybintus sprendimus, jau įpranta prie probleminio mokymo subtilybių. Be to, jis pabrėžia, kad Suomijoje sukurti ir Lietuvoje pritaikyti kursai pasižymi nespecializuotu turiniu.
„Daugeliui gali pasirodyti, kad dirbtinis intelektas susijęs tik su robotika, tačiau taip nėra. Dirbtinis intelektas ir yra būtent tas laukas, kuriame integruojamos įvairios mokslo sritys, priklausomai nuo jo taikymo. Būtent dėl šio tarpdiscipliniškumo aspektų svarbu turėti įvairių žinių“, – svarsto mokslininkas.
Jo manymu, kursuose gauta informacija leis moksleiviams tinkamiau suprasti dirbtinio intelekto taikymo galimybes ir pasirinkti tinkamą darbo kryptį pagal savo pomėgius ir galimybes: „Svarbu, pabrėžti, kad prisidėti prie dirbtinio intelekto vystymo gali prisidėti ne tik būsimieji matematikai ir programuotojai, bet kitų sričių specialistai“.
KTU plėtoja ir daugiau iniciatyvų, susijusių su dirbtinio intelekto plėtra Lietuvoje ir už jos ribų. Jau nuo praėjusių metų Universitete startavo Dirbtinio intelekto bakalauro studijų programa, kuria siekiama parengti aukštos kvalifikacijos informatikos specialistus, gebančius kurti intelektines programines sistemas, taikant mašininio mokymo, vaizdų atpažinimo bei duomenų apdorojimo ir analizės algoritmus.
Taip pat skatinant DI tematikos fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, kurių rezultatų pagrindu būtų kuriami inovatyvūs produktai, turintys realų praktinį pritaikymą bei komercinį potencialą, KTU įkurtas ir veiklą pradėjo Dirbtinio intelekto centras.
Robotai – galimybė darbuotojui užsidirbti daugiau
2021 05 04 13:43Dažnai nerimaujama, kad procesų robotizavimas taps nuosprendžiu darbuotojams – jų nebereikės, nes viską atliks įrenginiai. Tačiau be žmogaus negali dirbti joks robotas, kad ir koks išmanus jis būtų. Visi procesai yra kintantys, ne išimtis ir darbo rinka – vienų kompetencijų poreikis mažėja, tačiau lygiagrečiai iškyla kitos. Technologijos neišstumia žmonių, veikiau skatina juos įgyti naujų gebėjimų ar perorientuoja jų funkcijas.
Didesnis produktyvumas, daugiau žmonių
Pramonės sektoriai, kurie robotizuojasi, paprastai nemažina darbuotojų skaičiaus, o dažnai net ir samdo jų daugiau. Pavyzdžiu galėtų tapti Vokietija, kurioje automobilių pramonėje įdarbintų robotų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje. Žmonės iš šios srities neišstumti, atvirkščiai – Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, automobilių gamybos sektoriuje dirbančių žmonių skaičius nuo 720 tūkst. 2010-aisiais pakilo iki beveik 850 tūkst. 2019-aisiais.
Kodėl taip yra? Automatizavus vienas grandis, padidėja jų našumas, kitos taip pat turi neatsilikti, tad jose išauga poreikis naujoms darbo vietoms. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad šios šalies įmonės, kurios automatizavo ir robotizavo procesus, taip pat įdarbino ir maždaug 15 proc. daugiau žmonių, nei tos, kurios to nedarė. Tokia pati tendencija stebima ir Lietuvoje, tik kol kas šioje srityje dar nėra atlikta statistinių tyrimų.
Kalbant apie automatizavimą, verta paminėti ir robotų įdarbinimo naudas produkcijos kokybei ir procesų pastovumui. Robotizuotos atskiros funkcijos padidina bendrą įmonės produktyvumą, užtikrina vienodą gaminių kokybę ir darbo atlikimo tolygumą, o tai leidžia ne tik lengviau prognozuoti pagaminamos produkcijos kiekį, bet ir sėkmingai jį didinti.
Pavyzdžiui, viena Švedijos kasybos įmonė, robotizavusi darbo procesus, išlaikė tą patį 200 darbuotojų skaičių, tačiau jos išgaunamos produkcijos kiekis padidėjo nuo 350 tūkst. tonų iki 600 tūkst. tonų.
Robotizuotos sistemos yra ganėtinai savarankiškos ir reikalaujančios mažai priežiūros. Jos suprogramuotos nepavargti, atlikti tiek veiksmų, kiek reikia, ir tiek laiko, kiek būtina, o ilsisi tik tada, kai kartą per trejus metus atliekamas techninis aptarnavimas. Vis dėlto robotai nekuriami tam, kad iš darbo rinkos išstumtų žmones ar juos visur pakeistų. Bet tapti bendradarbiais, išvaduojančiais nuo sunkių darbų ir sudarančiais sąlygas sėkmingai veikti bei daugiau užsidirbti, jie tikrai gali.
Įdarbinus smegenis, auga atlyginimai
Šiandien pasaulyje ir Lietuvoje robotai paprastai įdarbinami ten, kur atliekamas labai sunkus fizinis arba lengvas, tačiau itin monotoniškas darbas, susijęs su daiktų kilnojimu. Dažniausiai robotizuojamos užkrovimo į liniją, nukrovimo nuo jos, sudėjimo į transportavimo paletes tam tikra tvarka, kiek rečiau – tarpinio perkrovimo, kai daiktai perdedami iš vienos vietos į kitą, funkcijos.
Kaip pavyzdį paimkime betono mišinio gamybos liniją, kur į maišą pripilama 25-40 kg mišinio, du žmonės tuos sunkius svorius nuiminėja ir deda ant paletės. Tokioms darbo sąlygoms taikomi ypatingi saugos ir sveikatos reikalavimai, kelias valandas padirbę žmonės siunčiami kitur, nes yra didelė apkrova raumenims. Dėl nuolatinio fizinio krūvio ilgainiui kyla rizika susigadinti sveikatą.
Robotizavus šį procesą, darbo vietos konvertuojamos į kitas, tik ne tuo pačiu santykiu. Betono maišų atveju vietoje dviejų lieka viena, geriau apmokama darbo vieta – liniją prižiūrinčio operatoriaus.
Šią naują darbo vietą užima tie patys žmonės, anksčiau kiloję betono maišus, nes valdyti robotizuotas sistemas galima išmokti dalyvaujant mokymuose ir išklausius instruktažą, kuriuos rengia robotus instaliuojančios įmonės. Tereikia noro, ir raumenų darbas pakeičiamas smegenų darbu, už tai dar gaunant ir gerokai konkurencingesnį atlygį. Tokiu būdu krovikas tampa linijos operatoriumi, atitinkamai gaudamas kitą atsakomybę, didesnį atlyginimą, kokybinį pokytį CV bei platesnes karjeros galimybes darbo rinkoje.
Visi suprantame, kad maišų perkrovimas niekada nebus apmokamas taip pat, kaip inžinieriaus darbas. Todėl reikia pasirinkti – ar mes norime būti pigaus darbo, ar pridėtinės vertės kūrimo šalis. Lietuva tikrai nesiekia lygintis su Indija ar Kinija, kur yra daug monotoniško, protinių pastangų nereikalaujančio rankinio darbo, kurį gali padaryti bet kas. Norima, kad šalis taptų vidutinio pajamų lygio zona, o jos darbuotojai uždirbtų vis daugiau. Įdarbindami technologijas kaip tik paskatiname greitesnį darbo užmokesčio augimą – robotizuotos darbo vietos operatorius gali tikėtis keliasdešimčia procentų didesnio atlyginimo, nei fizinį darbą prie konvejerio atliekantis žmogus.
SBA bendrovės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas
Šiauliečiai vieni pirmųjų pasaulyje kuria COVID-19 robotą, pakeisiantį medikus: galės saugiai atlikti žmonių testavimą
2021 04 18 12:18Šiauliečiai kuria robotą, kuris padėtų gyventojus testuoti dėl COVID-19. Šiauliuose veikia ir labiausiai šalyje robotizuota įmonė. Tačiau bendra Lietuvos robotų statistika šimtus kartų atsilieka nuo išsivysčiusių pasaulio šalių.
Šiauliečiai vieni pirmųjų kuria COVID-19 robotą, pakeisiantį medikus: galės saugiai atlikti žmonių testavimą
LRT stop kadras
Šiauliuose įsikūrusi „Rol Lithuania“ – labiausiai robotizuota iš šalyje veikiančių įmonių. 600 darbuotojų turinčioje gamykloje dirba per 50 įvairių robotų. Prekybinę įrangą gaminančioje įmonėje pirmieji robotai pradėti naudoti prieš dešimtmetį.
„Negalėtume būti toks gamintojas ir pasaulinio lygio tiekėjas, jei nebūtume proceso automatizavę. Dėl našumo tai čia net nelyginami dalykai yra. Bet mūsų tikslas niekada nebuvo sumažinti robotizuojant darbuotojų skaičiaus, bet juos perkelti į kitas operacijas“, – sako „Rol Lithuania“ vadovas Justinas Berneckis.
Robotai naudojami ir medicinoje. Štai šiauliečių kuriamas COVID-19 robotas, tikimasi, palengvins medikų darbą. Tačiau Lietuva robotizacijos srityje dar smarkiai atsilieka nuo kitų pasaulio šalių.
„Pasauly šiuo metu yra apie 100 robotų 10-čiai tūkstančių dirbančių žmonių. Vidurkis. O lyderiaujantis Singapūras – tūkstantį robotų 10 000 darbuotojų. Lietuvoje, manoma, yra gal 10-15 robotų 10 000 darbuotojų. Tai šis skaičius yra ženkliai atsiliekantis nuo lyderiaujančių šalių“, – sako „Nord robotics“ vadovas Andrius Grudžinskas.
Nors Lietuvoje robotizuotų įmonių nedaug, robotikos specialistų poreikis auga. Pasak Kauno technologijos universiteto Automatikos katedros vedėjo, įmonės graibsto net studentus.
„Aš ir šiandien galiu įdarbinti kokius 5 studentus, nes tų kvietimų turiu nuolat. Skambina, prašo pažįstami ir nepažįstami, klausia tų studentų. Dėl įsidarbinimo tikrai nėra problemų“, – sako KTU Automatikos katedros vedėjas dr. Gintaras Dervinis.
Nors, pasak ekspertų, pasaulio ateitis priklauso robotams, Lietuvoje robotizacijos plėtra dar ilgai bus lėta. Šalyje vyrauja lengvoji pramonė, gaminama daug vienetinių dirbinių. Todėl robotus pritaikyti sunku, o dažnai ir ekonomiškai nenaudinga. Robotizacijos plėtrą Lietuvoje stabdo ir gana pigiai vertinama darbo jėga.
Inf. šaltinis: LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt. Autorius: Aina Mizgirdė.
Prancūzijoje kadetai treniravosi su robotais
2021 04 15 15:0080 Prancūzijos kadetų gavo progą iš arčiau susipažinti su pažangiosiomis technologijomis. Stovykloje „Saint-Cyr Coetquidan“, esančioje vakarinėje Prancūzijos dalyje, Gero komunoje, buvo surengtos neeilinės pratybos.
Inf. šaltinis: Delfi TV / REUTERS
Tingite eiti apsipirkti? Singapūre jums padės robotai
2021 04 14 10:21Viename Singapūro rajone važinėja du robotai ir gyventojams atgabena maisto produktų bei siuntinių. Vietos technologijų bendrovės „OTSAW“ sukurti autonominiai pristatymo robotai „Camello“ sulaukia nemažai smalsių žvilgsnių.
Inf. šaltinis: Delfi TV / REUTERS
„XQ-58A Valkyrie“ dronas paleido mažesnį droną
2021 04 09 10:41„Kratos XQ-58A Valkyrie“ – tai nedidelis ir santykinai pigus dronas, JAV bandomas nuo 2019 metų. Per pastarąjį bandomąjį skrydį „Valkyrie“ paleido vieną mažesnį droną, taip pademonstruodamas savo universalumą.
„XQ-58A Valkyrie“ paleidžia „ALTIUS-600“ droną
© U.S. Air Force
„Kratos XQ-58 Valkyrie“ – tai santykinai pigus bepilotis karinis lėktuvas. Pirmam skrydžiui jis pakilo 2019-ųjų kovo 5 dieną. Šis dronas pasižymi STEALTH galimybėmis, todėl jo amunicija yra slepiama fiuzeliaže. Savo bombų skyriuose „Valkyrie“ gali gabentis net 8 raketas ar valdomas bombas. Bet gali pasiimti ir kitą droną.
Per pastarąjį bandymą „XQ-58A Valkyrie“ paleido mažesnį droną „ALTIUS-600“. Tai – autonominis orlaivis, galintis vykdyti įvairias misijas – nuo žvalgybos iki elektroninės karybos. Jis gali skristi 4 valandas, o tada pats gali būti panaudotas kaip kinetinė amunicija.
Tiesą sakant, taip galėtų būti panaudotas ir „Valkyrie“ dronas. Jis yra daugkartinis, tačiau žemesnė kaina reiškia, kad jo praradimas nebūtų nepakeliami nuostoliai. Įprastai „Valkyrie“ skraidytų kartu su F-35 ir F-22 naikintuvais kaip robotinis partneris. Jis galėtų būti valdomas per atstumą, bet ateityje galbūt bus autonominis.
„XQ-58A Valkyrie“ ilgis – 8,8 m, sparnų ilgis – 6,7 m. Šis dronas išvysto 1 050 km/val. greitį ir gali nuskristi beveik 4000 km.
Kol kas ribotuose bandymuose „Kratos XQ-58 Valkyrie“ pasirodė kaip stabilus ir patikimas dronas. Dabar bus bandoma išsiaiškinti jo efektyvumą. JAV Karinės oro pajėgos nori drono, kuris galėtų padėti apsaugoti naikintuvus ir kartu su jais vykdytų įvairias misijas. Kadangi tie naikintuvai - F-35 bei F-22 – yra sunkiai matomi radarais, tai tokias galimybes turi ir „Valkyrie“. Jis turi V formos uodegą, giliai paslėptą variklį, trapecijos pjūvio fiuzeliažą.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Ar žinojote: kol laukiate skrydžio, po lėktuvo saloną zuja robotai
2021 04 07 10:55COVID–10 pandemija aviacijos industrijai kirto taip, kad maža nepasirodė. Uždaryti oro uostai, bankrutuojančios aviakompanijos ir skrydžius atsargiau besirenkantys keliautojai tikrai neprisidėjo prie šios industrijos klestėjimo. Visgi bendrovės susirangiusios į antklodę tikrai neverkia ir ieško būdų, kaip užtikrinti savo keleivių saugumą efektyviausiu įmanomu būdu.
Šveicarijos įmonė „UVeya“ sukūrė specialius robotus, kurie naudodami ultravioletinius spindulius dezinfekuoja lėktuvo saloną, prieš pat žmonių įlaipinimą. Tiesą sakant, tai netgi nėra koks nors futuristinis produktas – šie robotai jau testuojami šveicarų milijardieriui Martiniu Ebneriu priklausančių „Helvetic Airways“ oro linijų lėktuvuose Ciuricho oro uoste.
Testų tikslas – išsiaiškinti, ar tikrai ši išmani priemonė yra pajėgi visiškai sunaikinti virusus lėktuvo salone ir ar UV spinduliai pernelyg nekenkia salono medžiagoms. Visa tai būtina, norint dezinfekcijos robotus sertifikuoti ir pradėti jų masinę gamybą.
Pats robotas iš esmės yra sudarytas iš trijų pagrindinių dalių – kryžiaus formos metalinio rėmo, ant jo pritvirtintų UV lempų ir visa tai judinančių ratų. Skaičiuojama, jog vieną dvi sėdynių eiles turinčio lėktuvo saloną robotas gali dezinfekuoti vos per 13 minučių, kas leidžia jį naudoti ir pigių skrydžių bendrovėms, siekiančioms kaip įmanoma sutrumpinti lėktuvo stovėjimo oro uoste laiką. „UVeya“ įkūrėjas įsitikinęs, jog ši priemonė smarkiai prisidės prie viruso plitimo stabdymo ir papildomai paskatins ryžtis kelionei tuos, kurie baiminasi užsikrėtimo.
Prognozuojama, jog po to, kai „UVeya“ gaus visus reikiamus sertifikatus ir bus pradėtas gaminti masiškai, jį išvysime daugelyje oro uostų visame pasaulyje.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Ignas Petrikonis.
Ypatingą egzoskeletą mokslininkai nori išmokyti autonominių automobilių triukų
2021 03 31 09:34Paralyžiuoti žmonės kada nors vėl vaikščios taip laisvai, kaip ir tie, kurie be problemų valdo savo kojas.
Įvairių šalių mokslininkai ir nepriklausomos kompanijos jau kurį laiką kuria ir testuoja egzoskeletus. Tokį įrenginį dėvintis žmogus galėtų vaikščioti savarankiškai. Tai – įspūdinga technologija, nors jos įgyvendinimas ir yra labai sudėtingas.
„YouTube“ stopkadras
Įprastai dabartiniai egzoskeletai turi kelis režimus, kuriuos galima keisti rankenėlėmis arba išmaniuoju telefonu. Naudotojas turi nurodyti egzosekeltui, kad tuoj lips laiptais, stačia rampa ar žengs per minkštą smėlį. Tokią informaciją gavęs egzoskeletas pasiruošia – pakeičia žingsnio ilgį, svorio pasiskirstymą ant pėdos, kelio sulenkimą. Tai, beje, yra labai įdomu, nes žmogus natūraliai savo eiseną koreguoja net nepagalvodamas apie tai. Pavyzdžiui, žiemą matydami slidų ruožą per jį jūs žengiate atsargiau, bet kaip?
Nuolatinis roboto valdymas yra labai varginantis darbas. Kaskart eidamas žmogus turi pasirinkti tinkamą režimą, galvoti apie savo aplinką ir saugų judėjimą. Taigi, Vaterlo universiteto mokslininkai nusprendė tai pakeisti.
Jie nori egzoskeletą aprūpinti kameromis ir dirbtinio intelekto algoritmu, kuris analizuotų aplinką ir pats parinktų optimalų judėjimo režimą. Mokslininkai teigia, kad šią idėją pasiskolino iš autonominių automobilių, kurie turi nuolat prisitaikyti prie aplinkos. Rezultatas turėtų būti palengvintas, mažiau protinių pastangų reikalaujantis judėjimas, kuris turėtų būti ir saugesnis.
Mokslininkai taip pat nori pagerinti egzoskeletų energijos sąnaudas. Jie norėtų sukurti lengvą kinetinės energijos rekuperacijos sistemą, kuri leistų kai kuriuos kūno judesius paversti elektros energija robotui.
Žinoma, šios technologijos žmonių rankas pasieks negreitai. Tačiau dabar dedami žingsniai ateityje padės judėjimo negalią turintiems žmonėms atgauti mobilumą.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt