Atspausdinami robotai
2014 02 06 22:42Šiame vaizdo įraše – trys pirmieji robotų prototipai, sukurti Masačusetso technologijos instituto informatikos ir dirbtinio intelekto laboratorijoje. Ypatingi jie tuo, kad buvo pagaminti naudojant naują technologiją – juos atspausdinant. Mokslininkų tikslas – sukurti tokią technologiją, kad žmogus pats galėtų suprojektuoti ir atsispausdinti specializuotą robotą per kelias valandas.
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt
Parodos „Studijos 2014“ lankytojus pasitiks būrys VGTU robotų
2014 02 06 14:56Rytoj Vilniuje prasidėsianti tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Studijos 2014“ moksleivius trauks ne tik pasakojimais apie studijų programas, bet ir suteiks galimybę pamatyti praktinę jų pusę – aukštosiose mokyklose kuriamas inovacijas ir technologijas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) parodoje demonstruos elektromobilius, radijo bangomis valdomus burlaivius ir visą būrį robotų – nuo šešiakojų vorų iki nuotoliniu būdu valdomos mechaninės rankos.
„Parodos lankytojai galės pamatyti studentų sukurtas inovacijas, pabendrauti su jų kūrėjais, sužinoti apie universitete esančius įrankius ir galimybes pritaikyti teorines žinias realizuojant savo sumanymus nuo pirminės idėjos iki galutinio įgyvendinimo,“ – sakė VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Valerija Bernotienė.
Didžiausią VGTU demonstruojamų išradimų dalį sudarys robotai – jų studentai atsiveš net šešis. Robotai vorai parodys, kaip jie gali būti pritaikomi žmogui sunkiai pasiekiamų vietų – olų, griuvėsių, pavojingų teritorijų tyrimams. Dviem ratais po parodą važinės robotas katinas, galintis transportuoti nedidelius daiktus iš vienos vietos į kitą. Lankytojai taip pat galės išbandyti VGTU studentų sukurtą nuotoliniu būdu valdomą mechaninę ranką – tam tereikės apsimauti specialią pirštinę, kuri užfiksuos pirštų judesius ir perduos juos robotui.
Parodos lankytojai taip pat turės progą išvysti radijo bangomis valdomus burlaivius, kurie VGTU Mechanikos fakulteto komandai garantavo pergalę Lietuvos motorlaivių federacijos čempionate. Jachtų modelių kūrimui reikėjo ne tik daug kruopštumo ir kantrybės mokantis valdyti laivus, bet ir kūrybiškumo renkantis geriausius inžinerinius sprendimus, taip pat mechanikos bei dizaino žinių.
VGTU studentai į „Litexpo“ atsiveža net du savo sukurtus elektromobilius, kuriuos bus galima ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti. Vienvietis miesto elektromobilis kaip tik pritaikytas važinėtis ir lauke, ir viduje – jo sulankstomas korpusas leidžia lengvai įvažiuoti net į itin mažą patalpą ar liftą, o patogus valdymas – manevruoti gatvėse ir neturint vairuotojo pažymėjimo. Sportiniu dviviečiu VGTU studentų sukurtu elektromobiliu jau galima įveikti ir nemažus atstumus – kelyje jis išvysto 120 kilometrų per valandą greitį, o dėl sportinio dizaino sulaukė nemažai dėmesio ankstesnėse inovacijų parodose.
Taip pat VGTU stende bus galima pamatyti autonominių orlaivius su integruotomis tyrimų platformomis, inercinius jutiklius žmonių judesių fiksavimui, išmanaus namo maketą, oro sklandytuvą ir kitus studentų darbus.
Tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Studijos 2014“ vyks vasario 6–8 dienomis Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
Skraidantys robotai išmoko tūpti ant šakų
2014 02 03 13:12NASA ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) inžinieriai išmokė nedidelį kvadrokopterį tūpti ant medžių šakų taip, kaip tai daro paukščiai. Pasak MIT atstovų, nedideli bepiločiai vertikaliai kylantys ir nusileidžiantys orlaiviai yra labai naudingi daugelyje situacijų, pradedant pastatų ir gatvių 3D modelių sudarinėjimu, baigiant žvalgyba mūšio lauke.
Tačiau šiuolaikiniai energijos tiekimo šaltiniai negali užtikrinti deramos skrydžio trukmės. Dažniausiai tokie aparatai ore išbūti gali tik apie 40–50 minučių. Kita vertus, naudojant juos dažniausiai tenka ilgai stebėti tam tikrus objektus arba konkretų regioną, tad būtų labai pravartu, jei nedideli bepiločiai orlaiviai galėtų paprasčiausiai kuriam laikui nutūpti ant antenų, laidų, medžių šakų ir taip taupytų degalus arba baterijos talpą.
Be to, tokie skraidymo aparatai galėtų tūpti ant elektros tiekimo linijų ir nuo jų pasikrauti savo baterijas, sakoma MIT pranešime. Kad išspręstų saugaus bepiločių aparatų nusileidimo ant tokių paviršių problemą, JAV mokslininkai ir inžinieriai išnagrinėjo daugelio rūšių paukščių tūpimo mechaniką. Kaip etaloną jie išsirinko pelėdsakalį, galintį ilgai tupėti ant laidų ir tykoti smulkių graužikų.
Pelėdsakalio skrydžiai ir tūpimai buvo nufilmuoti didelės spartos vaizdo kamera, ir išnagrinėjus net menkiausius biomechaninius ypatumus buvo sudarytas tikslus šio paukščio tūpimo ant šakų algoritmas. Juo buvo paremta speciali valdymo programinė įranga, leidžianti nedideliam kvadrokopteriui sklandžiai leistis virš šakos ir tvirtai įsikibti į ją specialiais „nagais“.
Nusileidęs aparatas gali išjungti variklį ir be garso stebėti aplinką. Skelbiama, kad tokie bepiločiai orlaiviai galės ilgai vykdyti slaptas stebėjimo misijas kraudami saulės energiją naudojančias baterijas, o prireikus galės greitai pakeisti stebėjimo vietą.
Kadangi šį projektą finansuoja Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA), galima neabejoti, jog šias technologines šnipinėjimo galimybes pirmiausia išbandys JAV kariškai.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
800 skruzdžių jau kosmose! Jų misija – protingesni robotai
2014 01 24 13:03Skruzdėlių kolonija jau įsikūrė Tarptautinėje kosminėje stotyje, kurioje bus tiriami šių gyvūnų elgesio pokyčiai sumažėjusios gravitacijos aplinkoje. Mokslininkai tikisi išsiaiškinti, kaip skruzdės suderins savo maitinimosi elgseną su pakitusiomis aplinkybėmis, o gautus rezultatus naudos protingesnių robotų plėtotei.
800 skruzdėlių (lot. tetramorium caespitum), kurias mes įpratę matyti ant šaligatvių ar iškylų metu, dabar gyvena aštuoniuose kamerose. Jose inžinieriai pastatė barjerus, todėl gyvūnėliai iš didesnio susitelkimo vietų pereina į mažesnio tankio zonas. Skruzdės pasižymi gerai išvystyta kolektyvine elgsena, kas robotikoje vadinama „Pasiskirstymo algoritmais“, todėl jų tyrimai prisidės prie robotų bendradarbiavimo ir veiklos procesų vystymo.
Kolektyviai skruzdėlės juda ir besimaitindamos: tankesnėse teritorijose sukiojasi atsitiktinai ratu, o zonose, kuriose yra mažiau kitų skruzdėlių, kiekviena jų bėga gana tiesia linija, kad būtų padengta kuo daugiau žemės paviršiaus. Šis eksperimentas turėtų atskleisti kaip tai rutuliojasi mikrosvarumo sąlygomis, esant įvairiam skruzdžių tankiui.
Stendfordo universiteto profesorius, gyvūnų kolektyvinės elgsenos ekspertas Deborah M. Gordon teigia, kad mikrosvarumo būsenoje įvyksta tam tikrų įdomių biologinių pokyčių: pavyzdžiui maisto medžiagų ląstelėje cirkuliacijos ar genų išraiškos pakitimai.
2012 metais į Tarptautinę kosminę stotį buvo nusiųstas voras. Jis prie mikrosvarumo būsenos priprato per trumpą laiką, o grįžęs pašokus vis krisdavo ant nugaros, tačiau greitai vėl prisitaikė prie žemėje esančios traukos.
Skruzdėlės į „Orbital Sciences Cygnus“ kosminį erdvėlaivį nukeliavo šių metų sausio 12 dieną. Viliamasi, kad šio tyrimo rezultatai pasitarnaus kuriant robotus, gelbėjančius nukentėjusiuosius pastatuose, į kuriuos žmonėms įeiti bus per daug pavojinga.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Nyderlandų mokslininkų sukurtas skraidantis robotas pats orientuojasi erdvėje
2014 01 21 14:22Nyderlandų mokslininkai sukūrė pirmąjį pasaulyje robotą plasnojančiais sparnais, galintį savarankiškai naviguoti. Prietaisas, pavadinimu „DelFly Explorer“, gali aptikti jo kelyje pasitaikančias kliūtis ir jų išvengti. Mokslininkai toliau jį tobulina, kad jis savarankiškai galėtų aplenkti ištisus pastatus.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotai vorai ruošiasi gelbėti žmones
2014 01 18 12:38NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje paskelbė naują savo sukurto roboto „RoboSimian“ galimybes iliustruojantį vaizdo įrašą. Tai į vorą panašus 4 galūnes ir daugybę sąnarių turintis robotas, skirtas paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti sudėtingomis sąlygomis.
Praėjusių metų gruodį vykusiose Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūros DARPA surengtose robotų varžybose „DARPA Robotics Challenge“ jis užėmė 5 vietą. Tai atveria kelią „RoboSimian“ kartu su kitais 8 geriausiai pasirodžiusiais robotais tęsti varžybas siekiant pagrindinio 2 mln. dolerių prizo.
Pasak šio roboto kūrėjų, „RoboSimian“ gali išrinkinėti nuolaužas, kabarotis laiptais, darbuotis statybiniais instrumentais.
Tokie įgūdžiai būtini likviduojant stichinių nelaimių pasekmes ar darbuojantis technogeninių katastrofų vietose, pavyzdžiui, išsiliejus gyvybei pavojingiems chemikalams ar esant didelei radiacijai. „RoboSimian“ turės vykti į tas nelaimių vietas, kur žmonėms dirbti būtų mirtinai pavojinga.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Kaip robotas „Winbot“ langus valo
2014 01 12 14:25Robotai po truputį integruojasi į mūsų kasdienį gyvenimą. Nors jie yra ne kiekvieno namuose, tačiau daugelis turbūt jau girdėjo apie robotus dulkių siurblius. Tačiau išmanios mašinos ne tik siurbia arba plauna grindis.
Jos gali skusti daržoves, gramdo purvą baseinuose… ir plauna langus – kodėl gi ne? Parodoje „CES 2014“ kompanija „Ecovacs“ pademonstravo robotą „Winbot“, kuris gali atlikti būtent tokį darbą. Jis gali judėti po vertikalius paviršius, šalindamas nuo jų dulkes ir purvą.
Ekspozicijoje galima pamatyti, kaip mašina atpažįsta stiklo kraštus ir už jų nejuda, kad nenukristų. Tam, kad būtų galima prisitvirtinti prie vertikalių paviršių, robotas naudoja dvigubą siurbtuką.
Jei išorinis prisisiurbiantis įrenginys fiksuoja slėgio perkritį, „Winbot“ apsidraudžia pasinaudodamas antruoju. Įrenginys sveria apie porą kilogramų, taigi galima tikėtis, kad robotas neblogai išvalytų ne tik langus, bet ir stiklines lubas.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Inovatyvi „minkštų“ robotų technologija
2014 01 11 13:28Robotas griebtuvas, neseniai išrastas Čikagos ir Kornelio universiteto mokslininkų ir pavadintas „Versaball“, jau tapo komerciniu gaminiu.
Įmonė „Empire Robotics“, specialiai sukurta išradimui komercializuoti, jau sausio mėnesį pasiūlys pirmuosius tokius robotus.
„Kai mes pirmą kartą pradėjo kurti universalų griebtuvą, visai negalvojome apie pramoninius jo taikymus, – sakė Heinrichas Jageris (Heinrich Jaeger), Čikagos universiteto fizikos profesorius. – Tačiau jau po pirmų rezultatų paskelbimo pradėjome gauti užklausimus iš įvairių įmonių, todėl pradėjome galvoti ne tik apie mokslinius tyrimus, bet ir tokių robotų-griebtuvai pritaikymą pramonėje, ir 2012 metais sukūrėme įmonę „Empire Robotics“, skirtą šios technologijos pritaikymui įvairiems gaminiams.“
Įdomu tai, kad pati technologija yra nesudėtinga, ir daugelis su ja yra susidūrę tiesiogiai, pirkdami maltą kavą vakuuminėje pakuotėje. Šis pakelis yra kietas kaip akmuo, tačiau vos jį atidarius, kavos milteliai pabyra – patekęs oras „išlaisvina“ daleles, ir jos atsiskiria viena nuo kitos, virsdamos puria mase. Išsiurbus orą, kavos dalelės vėl sulimpa.
Beje, pirmuosiuose šiuo principu veikiančiose griebtuvų prototipuose ir buvo naudojami kavos milteliai, supilti į paprastą balioną.
Robotas griebtuvas turi tokį balioną su milteliais, kuris, būdamas minkštas, prispaudžiamas prie prie reikiamo objekto. Po to iš baliono išsiurbiamas oras, ir apatinė baliono dalis įgyja to objekto formą, tuo pačiu tvirtai prilipdama prie jo. Ir visai nesvarbu, ar tai konvejeriui reikalingi varžtai, plastikiniai dangteliai ar buteliai – šio griebtuvo nereikia derinti ar perprogramuoti.
Taip paprasta idėja virto prietaisu, padedančiu spręsti daugelį gamybos automatizacijos problemų.
Matyt tik laiko klausimas kuomet šis principas bus pritaikytas ir distanciniu būdu valdomų robotų manipuliatoriuose ar krovimo įrengimuose.
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt
NASA „zondas-klipata“ Titane iš 100 km aukščio leisis be parašiuto
2013 12 30 21:16NASA labai mėgsta lengvus ir mobilius daikčiukus. Vienas iš tokių – vien iš strypelių ir laidelių sukonstruotas antžeminis kosminis zondas. Jokių ratų. Jokio šimtakilograminio viršsvorio. Vien neįkainojamas mobilumas. Šis robotizuotas zondas kažkuo primena dykumų paviršiumi riedančius krūmokšnių rutulius. Tai – Saturno palydovą Titaną tyrinėsiantis zondas „Super Ball Bot“.
Jis toks lengvas, jog net Žemėje sveria tik keletą kilogramų (palyginimui, marsaeigis „Curiosity“ sveria 1 toną). Tačiau, nepaisant anoreksiško svorio ir klipatiško mobilumo, ši mobili laboratorija netolimoje ateityje gali iškeliauti į vieną nuostabiausių Saulės sistemos kampelių – Saturną ir jo mėnulių sistemą. Zondas „Super Ball Bot“ turėtų tyrinėti Titano paviršių.
Dar vienas itin vertingas zondo privalumas, neskaitant menkos masės, mobilumo ir juokingai mažų kaštų – kompaktiškumas. „Super Ball Bot“ susilanksto į labai mažai erdvės teužimantį erdvės kubelį.
Be kita ko, leidžiantis Titano ant paviršiaus, šiam zondui nereikės jokio parašiuto ar sunkaus ir brangaus „dangaus krano“, koks ant Marso paviršiaus nuleido NASA zondą „Curiosity“. NASA tvirtina, kad „Super Ball Bot“ laisvai galėtų kristi ir nesulūžti net iš 100 km aukščio.
O nusileidęs ant kieto paviršiaus, keistasis zondas tiesiog pradėtų keistą savųjų tyrinėjimų šokį. Tačiau kol kas „Super Ball Bot“ yra prototipo stadijoje.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Pagamintas savarankiškai judantis robotizuotas kubas
2013 12 24 23:59Ciuricho Aukštosios technikos mokyklos „ETH Zurich“ (Šveicarija) mokslininkai pranešė pagaminę savarankiškai judantį kubo formos robotą. „Cubli“ roboto kraštinės ilgis yra vos 15 cm. Jis gali judėti savarankiškai perversdamas save per vieną iš briaunų. Be to, „Cubli“ moka balansuoti ant savo briaunų ir netgi ant jų smaigalio (robotas šiuo atveju net sukasi aplink savo ašį).
Inf. šaltinis: Balsas.lt