Virtuali realybė padės skaityti robotų mintis
2014 11 21 18:29Masačusetso technologijos instituto inžinieriai siekia priversti robotą savarankiškai priimti apsvarstytus sprendimus.
Roboto kelyje yra kliūtis – žmogus, kuris vaikšto pirmyn ir atgal, neapsispręsdamas, kurią kryptį pasirinkti. Robotas norėdamas pasiekti kitą kambario pusę turi nustatyti, kur yra asmuo ir tada pasirinkti optimaliausią maršrutą, išvengdamas susidūrimo.
Robotui svarstant kaip elgtis, jo „mintys“ yra prognozuojamos ir atvaizduojamos ant grindų. Didelis rožinis taškas seka žmogų – robotas suvokia žmogaus buvimo vietą ir padėtį. Linijos – kiekviena jų atstoja galimą maršrutą, žalia linija nurodo optimaliausią kelionės taką. Linijos ir taškai keičiasi ir juda prisitaikydami prie asmens buvimo padėties bei judėjimo krypties.
Nauja vizualizacijos sistema sudaryta iš projektorių su judesio fiksavimo technologija bei animatorinės programinės įrangos, leidžiančios nuspėti roboto ketinimus „tikruoju laiku“ (išvengiamas laiko delsimo faktorius). Mokslininkai šią sistemą pavadino „measurable virtual reality“ (liet. išmatuojama virtuali realybė).
„Įprastai robotai gali padaryti kažkokį sprendimą, bet neįmanoma suprasti, kas vyksta jų „galvoje“, tai yra, kodėl jie renkasi tam tikrą kelią, – teigė Ali-akbar Agha-mohammadi. – Bet jeigu įmanoma matyti roboto veiklos planą projektuojama ant grindų, tuomet galima prognozuoti, ką jis darys ir suprasti jo veiksmus.“
Ali-akbar Agha-mohammadi teigia, kad moderni programa gali būti naudinga siekiant pagerinti autonominių automobilių greitį, robotų-kurjerių darbo kokybę ar kitų savarankiškų transporto priemonių veiklą.
Programą sukūrė Shayegan Omidshafiei ir Ali-akbar Agha-mohammadi. Kartu su kolegomis vizualizacijos sistemą kūrėjai pristatys sausio mėnesį (2015 metais) įvyksiančioje konferencijoje Amerikos Aeronautikos ir Astronautikos institute.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
JAV armijos planuose – dronus skraidinantis orlaivis
2014 11 20 18:30Tai holivudinių mokslinės fantastikos filmų idėja, nuo kurios ilgą laiką Pentagonas susilaikė – skraidantis „motininis“ lėktuvnešis, gabenantis ir į orą paleidžiantis kitus mažesnius skraidančius aparatus.
Tačiau šį mėnesį Pentagono tyrimų agentūra išplatino prašymą pramonės atstovams, paruošti planus, kuriuose būtų numatyta, kaip krovininis lėktuvas galėtų paleisti šnipinėjimui arba atakoms skirtus dronus, o atlikę misiją jie galėtų sugrįžti į savo lėktuvą-nešėją.
Idėja gali pasirodyti panaši į fantastiniame filme „The Avengers“ arba „StarCraft“ žaidime vaizduojamus milžiniškus skraidančius motininius laivus, į orą išleidžiančius mažesnes skraidykles, tačiau šis projektas nėra toks beprotiškas (bus apsieita ir be nematomumo prietaisų).
Ekspertų teigimu, šiuo metu JAV karinės gynybos moksliniais projektais užsiimanti agentūra DARPA, neplanuoja kurti bandomųjų lėktuvų. Pagrindinis siekis – ištirti teorines tokių dronų lėktuvnešių galimybes.
Skaitykite daugiau:http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/47500/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas-beisbolo žaidėjas
2014 11 20 09:12Japonijos robotikos laboratorija, pritaikydama eilę savo išrastų technologijų, vis artėja link humanoido-beisbolininko sukūrimo. Beisbolo žaidėjui būtinas gan nemažas įvairių gebėjimų bagažas: mesti kamuoliuką, jį atmušti, orientavimasis žaidimo aikštelės erdvėje ir net greitas bėgimas. Žmogus geba pakankamai gerai atlikti visas šias užduotis, tačiau ar tai įmanoma robotui? Ką gi, robotiniui įrenginiui tai nėra taip paprasta.
Tačiau nepaisant to, būtent tai – sukurti robotą-beisbolininką – ir siekia padaryti Tokijo universiteto Ishikawos Watanabe laboratorija, praneša naujienų portalas CNET. Pastaruosius keletą metų tyrėjų komanda darbavosi su eile robotų, galinčių atlikti vis kitą, individualią užduotį. Galiausiai mokslininkai bandys iš visų jų „sulipdyti“ vieną humanoidą, gebantį žaisti beisbolą.
Mokslininkų komanda savo tinklalapyje pranešė, jog ilgą laiką kūrė robotines sistemas, galinčias individualiai vykdyti esmines beisbolo žaidimo užduotis, pavyzdžiui, mesti kamuoliuką, sekti jo skriejimo trajektoriją, atmušti kamuoliuką lazda, bėgti ir gaudyti. Komanda naudojosi sparčiosiomis vaizdo kameromis ir greito valdymo robotinėmis sistemomis.
Kiekviena robotinė sistema geba atlikti vieną tam tikrą individualią užduotį. Kamuoliuką metantis robotas, naudojasi pirštais, panašiais į žmogaus. Tai leidžia tiksliai mesti kamuoliuką – robotas geba pataikyti į reikiamą zoną 90 % taiklumu. Kamuoliuko sekimo sistema naudojasi didelio greičio judėsenos valdikliais bei sparčiosiomis vaizdo kameromis – tai leidžia robotui sekti itin dideliu greičiu judantį taikinį. Atmušimo robotas naudojasi sparčiąja stereo vaizdo kamera, atnaujindamas duomenis apie artėjantį kamuoliuką kas 1 milisekundę. Taip nustatoma kamuoliuko kritimo trajektorija ir robotas sėkmingai gali jį atmušti. Dvikojis bėgimo robotas geba stebėti aplinką, bei keisti savo lygsvarą. Galiausiai du kamuoliuką gaudantys robotai, naudojasi ranka, gebančia atsiverti ir užsiverti 10 kartų per sekundę greičiu.
Mokslininkų komandą įkėlė klipą į YouTube svetainę, demonstruojantį visų šių robotų veikimą. Klipe robotai lyginami su Tokijo Universiteto beisbolo klubo žaidėjas. Galime pastebėti daugybę robotų pranašumų prieš žmogų. Tiesa, nors robotai beisbolininkai gali būti kur kas tikslesni, galima įtarti, jog jų žaidimas būtų ir kur kas labiau choreografiškas bei nuobodesnis. Taigi nebūtų pamirštos ir žmogiškosioms varžybos.
Arba galbūt pamatysime robotinio ir žmogiškojo beisbolo derinį. Būtų įdomu pamatyti kaip robotai prisitaikytų prie žaidimo, jeigu į jį būtų įnešta žmogiškosios maišaties ir nemechaninių elementų.
Tačiau pirma, Ishikawos Watanabe laboratorijai reikia išsiaiškinti, kaip sujungti visas šias robotines technologijas. Nors atskirai jos atrodo įspūdingos, tačiau sudėti iš jų vieną humanoidą tikrai bus nelengva.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Maži, žmogaus kūne vaistus pernešantys robotai
2014 11 19 19:29Mokslininkai jau daug metų mėgina sukurti robotus, kurie padėtų gydyti įvairias ligas, pernešdami vaistus kraujyje, tačiau iki šiol tai dar atrodė toli nuo realybės. Kuriant mikro robotus, didelis iššūkis mokslininkams yra surasti priemones, kuriomis jie būtų varomi, kadangi sukurti tokį mažą variklį yra labai sudėtinga.
Vokietijos mokslininkai sukūrė ypatingai mažus robotus, kuriems nereikia jokių baterijų ar variklio. Jų dizainas panašus į šukutes (angl. scallop) – tai moliuskų šeimos atstovai, judantys atidarydami ir uždarydami savo kriaukles. Būtent tokiu būdu skystyje juda ir naujasis robotas, kuris susideda iš dviejų „kriauklių“, sujungtų plona ašimi. Kiekvienoje „kriauklėje“ įmontuojami mikro magnetai. Šie robotai valdomi išoriniu magnetiniu šaltiniu, kuris leidžia kontroliuoti roboto atšakų atidarymą ir uždarymą bei judesių greitį. Didelis dizaino privalumas yra tas, kad robotai gali būti atspausdinti naudojant 3D spausdintuvą.
Yra dvi pagrindinės priežastys, kurių dėka naujasis mikro robotas galėtų judėti žmogaus organizme. Visų pirma, robotas yra nepaprastai mažas (bandomieji modeliai buvo 800 mikronų pločio ir 300 mikronų storumo), kadangi jis neturi jokio motoro. Kita priežastis yra ta, kad šie robotai veikia tik neniutoniniuose skysčiuose (angl. non-Newtonian fluids), kurių klampumas keičiasi (jie gali suskystėti arba sutirštėti), priklausomai nuo spaudimo stiprumo. Dauguma skysčių, esančių žmogaus organizme ir yra neniutoniniai: kraujas, sąnarių skysčiai, seilės ir kita. Taigi toks robotas gali lengvai keliauti žmogaus kraujagyslėse, akių obuoliuose, ar bet kur, kur yra skysčių. Iki šiol nebuvo išrastas robotas, kuris galėtų judėti neniutoniniuose skysčiuose
Mokslininkai, sukūrę šį robotą, mano, jog tokie mikro robotai gali būti varomi naudojant ne tik magnetus, bet ir karštį, šviesą, elektrą, ar netgi išnaudojant žmogaus organizme vykstančias chemines reakcijas.
Patys išradėjai sako, kad jų sukurtas mikro robotas neturi specialios funkcijos – tai labiau bendra schema mikro robotų kūrimui. Tačiau ši inovacija gali nepaprastai patobulinti ateities mediciną. Robotai gali būti naudojami perduodant organizmui trūkstamas medžiagas, pernešant vaistus ar net naikinant auglius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Vaiduoklio iliuziją kuriantis robotas
2014 11 18 16:16Kartais žmonės teigia, kad jaučia kažkieno buvimą šalia, kai realybėje nieko aplink nėra. Dažnai tai patiria žmonės, turintys psichinių ar neurologinių sutrikimų. Tačiau kartais ir sveiki žmonės, patekę į ekstremalias situacijas ar stipriai fiziškai išsekę, susiduria su šiuo fenomenu.
Naujame tyrime Šveicarijos mokslininkai paaiškina, kaip žmonių smegenys sukuria tokią „vaiduoklio“ buvimo šalia iliuziją. Tyrėjai išrado robotą, kuris sukuria tokią iliuziją sveikiems žmonėms. Eksperimente robotas „apgavo“ dalyvių smegenis, sukurdamas pojūtį, tarsi kažkas yra šalia ir juos liečia.
Tyrimo tikslas dalyviams nebuvo atskleistas. Tiriamieji atsistodavo tarp dviejų roboto dalių užrištomis akimis ir dėvėdami ausines. Viena roboto dalis atsidurdavo prieš juos, kita – už. Dalyviai atlieka tam tikrus judesius ir paspaudžia mygtuką, kuris yra prieš juos esančiame robote.
Mygtuko paspaudimas sukelia roboto, esančio už jų, judesį – robotas atkartoja tiriamojo veiksmus ir paliečia jo nugarą. Taip sukuriama iliuzija, tarsi dalyviai, tiesdami ranką į priekį, patys palietė savo nugarą. Viskas tapo daug sudėtingiau, kuomet buvo sukurtas uždelsimas tarp tiriamojo veiksmų ir roboto atsako – tiriamiesiems paspaudus mygtuką, robotas juos paliesdavo tik po kurio laiko. Tai sukėlė sumaištį dalyvių pojūčiuose. Kai judesiai nesutapo su jutimais, nugaros prilietimas nebebuvo asmens suvokiamas kaip paties sukeltas judesys.
Dėl šios priežasties kai kurie dalyviai jautėsi taip, lyg juos liestų kita būtybė. Eksperimente net 30 procentų tiriamųjų teigė jaučiantys, kad kažkas yra už jų ir juos liečia. Keletas dalyvių netgi paprašė nutraukti eksperimentą, kadangi šis pojūtis buvo per stiprus.
Tai, ką eksperimento metu patyrė dalyviai, panašu į žmonių, turinčių psichinius sutrikimus, pojūčius. Mokslininkai ištyrė 12 pacientų, sergančių epilepsiją ar patyrusių insultą, smegenų pakitimus. Visi šie pacientai kartais patirdavo nematomos būtybės buvimą šalia. Buvo nustatyta, jog pakitimai smegenų dalyse, atsakingose už savimonę, judesius ir padėties erdvėje suvokimą, sukelia „vaiduoklio“ iliuziją. Tai iš dalies įrodo, kad vaiduokliai egzistuoja tik mūsų galvose.
Nors tyrimas atliktas su sveikais žmonėmis, mokslininkai mano, kad rezultatai gali padėti geriau suprasti šizofrenijos ir kitų psichikos sutrikimų, kuriems būdingos haliucinacijos, simptomų ištakas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Žaidimų technologija padės valdyti pagalbos robotus
2014 11 17 19:30Iš vaizdo žaidimų pasiskolintas kontrolės metodas gali garantuoti, jog nuotoliniu būdu valdomi specialaus reagavimo robotai bus lengviau kontroliuojami, suteikiant galimybę operatoriui susitelkti ties pavojingomis situacijomis, su kuriomis susiduria robotas.
Tarptautinė tyrėjų komanda siekia pagalbos robotams pritaikyti kontrolės techniką, tarp vaizdo žaidimų gerbėjų žinomą kaip „free look control“ (liet. laisvo matymo kontrolė), kuri robotams leistų imituoti žmogaus judesius, atsižvelgiant į galvos ir žvilgsnio judėjimo kryptį. Kūrėjo Petter Ögreno manymu, technologija padidintų fizinės sąveikos efektyvumą tarp nepilotuojamų sausumos transporto priemonių ir grįžtamąjį ryšį priimančių operatorių.
P. Ögrenas teigė, jog pagrindinė projekto idėja – sumažinti psichologinę įtampą, kurią patiria operatorius, siekiant sutelkti visą jo dėmesį į katastrofos erdvę, kurią būtina išanalizuoti. Naujos technologijos „dėka“ operatorius sąveikauja su nuotolinio valdymo robotu tokiu pačiu būdu kaip žaidžiant RPG ar šaudymo žaidimus, pvz., „Call of Duty“.
Visgi reagavimas į nelaimę nėra žaidimas. Laikas yra brangus ir itin svarbu, jog kontroliuojami robotai veiktų tikslingai bei greitai, o tam pasiekti – būtina, kad grįžtamąjį ryšį priimantys asmenys suvoktų aplinką, kurioje „yra“ ir sparčiai joje orientuotųsi. Standartiniai, pagalbą nelaimių atvejais teikiantys, robotai veikia „tank control“ komanda, kuri reikalauja didelio operatoriaus dėmesio sutelkimo, nes roboto kameros ir kūno judesiai yra nukreipti į skirtingus kontrolės taškus. „Free look control“ valdymo metodas sujungia minėtus elementus, t. y. roboto kūnas bei kamera juda viena kryptimi, palengvindami operatoriaus darbą.
Nauja technologija buvo išbandyta Italijoje su ugniagesių brigada. Tyrimas parodė, jog „free look control“ garantuoja geresnius rezultatus nei anksčiau naudota programa; ją teigiamai įvertino 12 iš 16 brigados narių.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Japonijai pristato mažą bendraujantį humanoidą
2014 11 15 15:00Japonų žaislų gamintoja „Tomy“ pristatė daug talentų turintį, mielą ir žavų robotą – humanoidą, pavadintą „Robi jr.“.
Draugiškai nusiteikęs, nedidelio ūgio robotas bendrauja naudodamas tūkstantį frazių. Ir tai nėra vienintelis roboto talentas – „Robi jr.“ taip pat puikiai moka dainuoti! Įsiminęs apie penkiasdešimt dainų, jas dainuodamas mažas robotas judina galvą ir galūnes.
Mielas „Robi jr.“ robotas yra maždaug dvidešimties centimetrų ūgio. Robotas turi integruotą balso atpažinimo sistemą bei puikiai orientuojasi paklaustas laiko ar datos. Paprašytas padainuoti dainą robotas gali atsakyti: „Gerai. Padainuokime kartu“ arba teigti, kad yra užsiėmęs ir atsisakyti surengti mini pasirodymą.
„Robi jr.“ robotas pristatytas Japonijos Robotų Savaitės parodoje vykusioje Tokijuje. Unikalų robotą, bendraujantį „gimtąją“ japonų kalba, sukūrė žinomas robotų technikos ekspertas Tomotaka Takahashi. Robotas prekybos vietas Japonijoje pasieks kitais metais ir, manoma, kainuos apie 15000 jenų (apie 390 litų). Roboto „broliai“, kalbantys kinų kalba, bus pristatomi Honkonge ir Taivane.
Kompanija „Tomy“ vien tik vidaus rinkoje planuoja parduoti daugiau nei 50 000 „Robi jr.“ robotų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Džiazo atlikėjas – humanoidas
2014 11 14 10:11Kas pasakė, jog geram džiazo pasirodymui reikalinga siela?
Žvelgiant iš toli, tai atrodė tarsi įprastas, mažai išsiskiriantis džiazo kvartetas, tačiau iš tiesų žavinga ir kerinti atlikėja pasirodė esanti bejausmė mašina, gebanti judinti galvą, burną ir akis. Dainuojanti robotė tapo ansamblio dėmesio centru Marunouchi Building dangoraižyje, Tokijuje vykusiame muzikiniame pasirodyme. Renginį organizavo Tokijo menų universitetas, dar žinomas Geidai pavadinimu.
Šio unikalaus pasirodymo organizatorius – dramaturgas ir režisierius, Tokijo menų universiteto profesorius, Oriza Hirata. O. Hirata bendradarbiavo su kitais talentingais profesoriais – Hiroshi Ishiguro, pasaulyje žinomu dėl įtaigių robotų-žmonių kūrybos ir technikos ekspertu Tatsuya Saito.
Saito teigė, jog iš esmės žmonės klausosi melodijų ir dainų įrašų , bet taip pat yra ir gyvi pasirodymai. Tačiau galima sukurti kažką bendro. Kalbėdamas apie muzikos įrašų bei gyvos muzikos pasirodymų sąjungą, technikos ekspertas humanoido bandymą dainuoti pagal fonogramą įvardino „naujos muzikos forma“.
Saito mano, jog robotų ir žmonių sąveika ateityje vyks įvairiais būdais, vienas iš jų bus muzika. Jis taip pat pabrėžė, kad itin realistiškai, tarsi tikra moteris, atrodantis robotas buvo specialiai užprogramuotas atlikti būtent džiazo žanro muzikai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pasikėsinus į robotą gresia areštas
2014 11 13 22:51Neseniai pasaulį apskriejo žinia, sukėlusi diskusijas apie robotų ir žmonių „santykius“, paremtus ne tik įstatymais, bet ir morale. Kontroversiškus ginčus paskatino incidentas Naujajame Džersyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose – policija sulaikė vyrą, kuris nušovė virš jo valdos skrendantį, kaimynui priklausantį, nepilotuojamą oro robotą.
Įvykis sutelkė visuomenės ir valdžios dėmesį į egzistuojančias problemas, susijusias su teisiniais aviacijos robotų naudojimo niuansais. Minimas JAV Federalinės Aviacijos Administracijos delsimas priimti įstatymus, atsižvelgiančius į vartotojų teises. Numuštas robotas su kamera, regis, nedarė nieko blogo ir pasikėsinti į jo mechaninius sparnus nebuvo priežasties, tačiau priešiško argumento šalininkai pabrėžia – neteisėtas (legaliai neįteisintas) oro transporto priemonių naudojimas gali būti suprastas kaip privatumo pažeidimas, primenantis fantastiniuose siaubo filmuose rodomą robotų invaziją.
Vis dėlto teisė ginti privatumą bei asmeninę erdvę, nušaunant skrendantį nepilotuojamą lėktuvą-robotą ar sunaikinant kitokį robotų technikos kūrinį, gali būti įvardinama kaip turto niokojimas ir netgi vandalizmas, jeigu robotas nekelia jokios fizinės ar emocinės grėsmės žmogui (o jei kelia, tai būtina įrodyti teisiškai).
Ryan Calo, iš Vašingtono universiteto, kaip pavyzdį pateikia automobilius bei karves, teigdamas, jog šiems objektams įžengus į tam tikrą privačią erdvę mes negalime ir neturime teisės jų „sunaikinti“, nes tai ne tik nehumaniška, bet ir nelegalu. Ta pati „taisyklė“ galioja ir žmonėms. Jeigu asmuo nepasikėsino į mūsų gerovę, t. y. emocinę ar fizinę sveikatą, ar turtą, mes negalime atsakyti panaudodami savigynos techniką, kitaip tariant – pasitelkdami jėgą, pagrįstą smurtiniais veiksmais, nes tai prilygtų užpuolimui.
Visgi akivaizdu, kad kai kuriems asmenims nerimą kelia faktas, jog oro robotai su kameromis gali lengvai pažeisti privatumą ar kitaip neigiamai trikdyti jų, bei jų šeimos ramybę. Tai, beje, taip pat prilygsta nusikalstamai veiklai.
„Jei asmuo padarys prielaidą, kad gali nutikti kažkas blogo, nepaisant teiginio, jog robotai nėra kenksmingi, robotų „įsilaužimo“ į privačią erdvę auka turės teisę į smurtinę savigyną“, – rašo mokslo darbo „Savigyna prieš robotus“ (angl. Self Defense against Robots) autoriai. Tačiau kol kas Naujojo Džersio gyventojas, nušovęs kaimyno droną, turės atsakyti už savo veiksmus, prilygintus nusikalstamajai veiklai ir atlyginti turtinę žalą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kaip reglamentuoti autonominius automobilius ir robotus-chirurgus?
2014 11 13 18:02Jeigu autonominė transporto priemonė sukelia avariją, o robotas-chirurgas pražudo pacientą, kas yra už tai atsakingas? Tai tik keli klausimai, kuriuos pateikia Europos Sąjunga, ieškodama objektyvaus paaiškinimo.
Mokslinės fantastikos rašytojas Isaacas Asimovas sukūrė „tris robotikos įstatymus“, kurie teigia, jog robotai negali pakenkti žmogui ir turi paklusti žmonių įsakymams, tačiau taip pat privalo ginti save, jei tai neprieštarauja pirmiesiems dvejiems (nesužeisti žmonių, paklusti žmonėms) dėsniams.
Naujai išleistos „RoboLaw“ (liet. robo-teisė) taisyklių gairės siekia nustatyti pagrindinius robotų veikimo principus „tikrame“ gyvenime. Šiomis gairėmis taip pat numanoma apibrėžti ar įstatymai galios tik esamiems kūriniams, ar taip pat bus aktualūs ir ateities robotams.
„RoboLaw“ konsorciumą sudaro teisės, robotų technikos bei inžinerijos ekspertai iš Italijos. Europos Sąjungai naujos teisės gairės apsvarstymui buvo pristatytos rugsėjo pabaigoje.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/47540/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt