Kai neužtenka dviejų rankų…
2014 12 11 08:46Kartais susiduriama su situacijomis, kuriose praverstų dar viena pora rankų. Masačusetso technologijos instituto informacinių sistemų ir technologijų laboratorijos mokslininkai ruošiasi šį norą paversti realybe. Vadovaujant profesoriui Gariui Asadui, jie sukūrė du papildomų robotizuotų galūnių variantus. Papildomų rankų prototipas buvo pristatytas Honkonge tarptautinėje robotizacijos ir automatizacijos konferencijoje (ICRA).
Papildomas galūnes galima naudoti dviem būdais – tvirtinti prie pečių ir liemens. Robotinių rankų tikslas – suteikti žmogui galimybę atlikti sunkius ir monotoniškus darbus. Tuo pačiu metu papildomos rankos padeda sumažinti žmogaus organizmo krūvį. Priešingai nei egzoskeletai, papildomos robotizuotos galūnės suteikia žmogui daugiau judesių laisvės ir yra gerokai paprastesnės. Egzoskeletų sandara yra gana sudėtinga ir vis dar tebevyksta daug eksperimentų bei jų bandymų.
Papildomos robotizuotos galūnės, tvirtinamos ant pečių, padeda tais atvejais, kai žmogui reikia ką nors pernešti arba palaikyti kokį daiktą aukščiau žmogaus galvos. Kiekviena iš papildomų roborankų juda penkiose ašyse ir turi keičiamą gniaužtų rinkinį. Bendras sistemos svoris neviršija 4,5 kilogramų.
Robotinės rankos valdomos gan paprastai. Trijų daviklių dėka, kurių du pritvirtinti prie „nešėjo“ riešų ir vienas – prie valdomo modulio pagrindo, roborankos stebi aplinka, gauna visą reikalingą informaciją ir nustato papildomų rankų judesių režimą.
Daviklių, giroskopų ir akselerometrų sistemos dėka papildomos rankos adekvačiai reaguoja į „nešėjo“ judesius. Pagrindinį papildomų galūnių elgesį mokslininkai kaip tik dabar bando pritaikyti eksperimentiniams prietaisams. Gautus rezultatus jie panaudos robotizuotų galūnių „intelekto“ kūrimui. Pasak vieno iš projekto dalyvių Baldin Llorens-Bonill’os, patobulinus elgesio algoritmus, roborankas bus galima panaudoti kaip žmogaus kūno tęstinumą.
Pritvirtinus papildomas robotizuotas rankas prie žmogaus liemens, jos veikia pagal tą patį algoritmą, tačiau kitoje plotmėje. Jos padeda palaikyti įvairius objektus, pavyzdžiui, atidaryti duris, palaikyti įrankį arba apsaugoti darbininką nuo kritimo.
Papildomos robotizuotos galūnės, anot autorių, užpildys tą erdvę, kurioje kol kas robotų naudoti negalima, o žmogaus darbas neproduktyvus. Būtent darbininkas su papildomomis rankomis galės išspręsti bent dalį šios problemos.
Jau dabar šiais eksperimentiniais prietaisais susidomėjo korporacija „Boeing“ ir finansuoja didžiąją projekto dalį. Ji tikisi įsigyti patikimą instrumentą, kuris padės optimizuoti lėktuvų surinkimo procesą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Eccerobot“ – pirmasis anatominis robotas pasaulyje
2014 12 10 17:37
„Eccerobot“ – tai pirmasis robotas pasaulyje, turintis žmogaus mimiką, tokius pačius raumenis ir refleksus, ir netgi skeletą.
Kūrėjai pasistengė atkurti robotizuotą anatominį žmogaus dvynį. Jų mašina-skeletas pagaminta iš termoplastinių polimerų ir daugiau nei 80 dirbtinių raumenų, kurių dėka robotas gali judėti.
Robotizuoti raumenys veikia lygiai taip pat kaip žmogaus ar gyvūno, t. y. raumenų kombinacijos juda atliekant bet kokį judesį. Kurdami robotą „Eccerobot“, kūrėjai didelį dėmesį skyrė roboto veido raumenims. Tačiau, kad tiksliai tai atkartotų, jie ilgai tyrinėjo mechaniką ir žmogaus mimikos raumenų interpretavimą.
Robotas „Eccerobot“ turi gausybę įvairių daviklių, kurių dėka gauna informaciją apie jį supantį pasaulį. Į robotą integruotos plataus matomumo vaizdo kameros, sensoriniai davikliai ir akselerometras, kuris stebi kūno padėtį erdvėje.
Atvirkštinio ryšio sistemos, gaunamos iš daviklių, dėka, robotas „Eccerobot“ gali valdyti praktiškai visus žmogaus refleksus, tiksliau tariant, jis turi vestibiuliarinį aparatą. Todėl, tam tikrais atvejais, roboto reakcija beveik niekuo nesiskiria nuo žmogaus elgesio. O daryti įvairias mimikas, robotas sugeba ne blogiau nei cirko klounas!
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronas „Vertikul“
2014 12 10 09:36Su dronais „Vertikul“ atliekami bandymai, kurie padės ištirti krovinių gabenimo oru praktiškumą. Tačiau robototechnikos specialistai į tai žiūri gana skeptiškai. Pasak jų, norint šiam tikslui panaudoti dronus, pirmiausia jie turi pasižymėti šiomis savybėmis: jie turi būti lengvi; jie turi beveik nutūpti ant krovinio užsakovo „prieangio“.
Egzistuoja daugybė problemų, kurias reikia išspręsti, kad bepiločiai lėktuvai galėtų gabenti krovinius realybėje. Nemažai keblumų susiję su teisiniu skrydžių reglamentavimu, tačiau yra ir techninių nesklandumų. Tyrinėtojai iš Belgijos, bandė spręsti kai kurias problemas, tokias kaip nusileidimo aikštelės, dronų krovinių skirstymas ir jų veikimo diapazono plėtimas.
Pakilimai ir nusileidimai, greičiausiai, bus pati sudėtingiausia šio projekto dalis. Nusileidimo aikštelėse turės būti specialūs ženklai, skirti tiksliam nusileidimui. Naktį jas turės apšviesti pakankamas šviesos diodų kiekis. Kai dronas bus netoliese nusileidimo taško, tik tada jis galės nutūpti.
Kadangi nusileidimo aikštelės bus vienintelė vieta dronams pakilti ir nutūpti, jos turės bepiločiams lėktuvams suteikti visą techninę pagalbą, kad jie galėtų autonomiškai pakilti ir nusileisti. Dronas „Vertikul“ turi gerą savybę – mechanizmas, kuriame gabenamas krovinys ir pats dronas yra visiškai apsaugoti nuo nepageidaujamų oro sąlygų. Nors robototechnikos specialistai, kurie kuria šią sistemą, vis dar ją tobulina, kad ji galėtų gerai veikti esant vėjuotam orui.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad dronas Vertikul gali vertikaliai pakilti ir nutūpti, o taip pat skridimo metu persitransformuoti iš vertikalaus skrydžio į horizontalų. Tai vienas iš svarbiausių pranašumų prieš sraigtinius skraidančius aparatus.
Kvadrokopteriai ir kitos bepilotės skraidyklės, veikiančios rotorių dėka, pasižymi puikiu manevringumu ir joms nereikia kilimo ir tūpimo takų. Tačiau yra priežastis, kodėl kroviniai gabenami lėktuvais, o ne sraigtiniais skraidančiais aparatais. Lėktuvų sparnai sukuria kur kas didesnę kėlimo jėgą. Todėl, lėktuvai yra efektyvesni ir naudoja mažiau degalų palyginus su sraigtasparniniais skraidančiais aparatais. Kol kas nėra duomenų apie tai, kiek efektyvus yra robotizuotas lėktuvas „Vertikul“. Tačiau žinoma, kad jis gali skristi 30 kilometrų diapazonu, o tai jau gana neblogas rodiklis eksperimentiniams bepiločiams lėktuvams gabenantiems krovinius.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NASA skelbia savojo robotų iššūkio registracijos pradžią
2014 12 10 08:11Jau galima registruotis į ketvirtąsias NASA organizuojamas „Sample Return Robot Challenge“ varžybas, kurios vyks 2015 metais birželio 8–13 dienomis. Autonominių robotų varžybos, kurių fondas yra 1,5 mln dolerių, bus rengiamos Vorčesterio politechnikos institute Vusteryje, Masačusetso valstijoje, kuriame varžybos organizuojamos nuo 2012 metų.
Komandos turės pristatyti robotą, kuris sugebės surasti ir surinkti geologinius pavyzdžius didelėje teritorijoje su nelygiu paviršiumi be jokios žmogaus pagalbos. Tai bus dviejų lygių rungtys, kurios palaipsniui bus vis sudėtingesnės.
Varžybų tikslas – paskatinti autonominės navigacijos ir robotizuotų technologijų manipuliavimo vystymąsi. Šių varžybų dėka, atsiradusios naujos technologijos praplės NASA galimybes, pavyzdžiui, kosmoso tyrinėjimuose, o taip pat padės labiau išvystyti robotikos sritį, kuri šiais laikais yra neatskiriama pramonės dalimi.
Pasak NASA Marshallo losminių skrydžių centro programos „Centennial“ vadovo Samo Ortegos, robotai, kuriuos pristato komandos, kasmet tampa vis protingesni. Be to, be galo įdomu stebėti, kai kūrėjai, nekreipdami dėmesio į sunkumus, žengia pirmyn ir daro didžiulį šuolį naujų technologijų plėtroje.
Nuo to laiko, kai pradėtos rengti varžybos, jose dalyvavo daugiau nei 20 komandų iš JAV ir kitų pasaulio šalių. 2014 metais devyni iš dalyvių buvo naujokai. Komandoje gali būti vienas arba keli dalyviai. Kartu su komandomis, kurios atstovavo universitetus, nedideles įmones, šeimas ir kolegų grupes, šiais metais pirmą kartą dalyvavo ir mokinių komanda.
Pirmose varžybose, vykusiose 2012 metais, nei viena komanda nelaimėjo piniginio prizo, nes robotai tinkamai neatliko nei vienos užduoties. 2013 metų rungtynėse NASA apdovanojo komandą „Team Survey“ iš Los Andželo 5000 dolerių suma už įveiktas visas pirmojo lygio užduotis. O 2014 metais buvo apdovanota komanda „Virginia Mountaineers“ iš Morgantauno 5000 dolerių suma, kuri taip pat įveikė pirmojo lygio užduotis. Abi komandos turės teisę dalyvauti 2015 metais vyksiančiose varžybose, iš karto pereidamos prie antrojo lygio užduočių.
Programa „Centennial Challenges“ yra „NASA’s Space Technology Mission Directorate“ projekto dalis, kuri kuria ir testuoja technologijas, skirtas įgyvendinti aerokosmonautikos misijas ateityje. Vadovybė ir toliau prašo pagalbos geriausių ir protingiausių mokslininkų pramonės srityje bei vyriausybės plėsti inovacijas ir vystyti šią mokslo sritį. Gautos investicijos pastūmės į priekį kosmoso gelmių tyrinėjimus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pasaulinis karas R: robotų žudikų sukilimas
2014 12 09 17:45
Dabar robotai karo lauke atlieka keletą funkcijų. Kai kurie perneša įrangą, kiti išmontuoja bombas ir atlieka žvalgybą. O nuotoliniu būdų kontroliuojamais dronais operatoriai gali vykdyti atakas už tūkstančių kilometrų. Tačiau naujausios mašinos pakelia dronus į naują lygį. Kadangi jie geba pasirinkti ir nusitaikyti į taikinius su nedaug ar visai be žmogaus įsikišimo, vienintelis dalykas, skiriantis nuo patvirtinimo atidengti ugnį, lieka tik žmogaus duotas leidimas.
Kai vietoje kareivių kausis robotai, ar karuose bus mažiau aukų? O gal pasaulis panirs į nesibaigiantį konfliktą?
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/47769/.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Korėjietiškas pramoninis egzoskeletas
2014 12 09 16:35Visi turbūt puikiai žinome, kad robotai savo jėga gali gerokai pranokti žmones. Kai kuriose darbo vietose reikalinga fizinė ištvermė, tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai žmogus negali atlikti tam tikrų užduočių, pavyzdžiui, dirbti su sunkiais kroviniais. Tada į pagalbą pasitelkiami įvairūs mechanizmai ir robotai. Tačiau robotai yra „kaprizingi“. Ir priversti robotą atlikti kokį nors darbą, dažnai būna sudėtinga, o kartais netgi neįmanoma.
Todėl Pietų Korėjos laivų statybos kompanija „Daewoo Shipbuilding and Marine Engineering“ nusprendė suvienyti žmonių ir robotų jėgas. Kalba eina apie egzoskeletus. Jie jau naudojami tokiose medicinos srityse kaip reabilitacija ir pagalba neįgaliesiems. Tačiau kompanijos tikslas labiau orientuotas į tai, kad egzoskeletai aprūpintų darbininkus, kurie dirba su sunkiasvoriais kroviniais, „didžiule jėga“.
Egzoskeleto prototipas sveria 28 kg. Tačiau žmogus nejaučia jo svorio, kadangi įrenginys sukonstruotas taip, kad remtųsi į žemę. Elektrinės ir hidraulinės pavaros varomos akumuliatorinės baterijos dėka, kuri veikia 3 valandas. Pavarų dėka egzoskeleto savininkas eina įprastai, tačiau jo „keliamoji jėga“ padidėja 30 kilogramų. Pavyzdžiui, jei žmogus gali pakelti 50 kg, su egzoskeletu jam atrodys, kad jis pakėlė tik 20 kg svorį.
Egzoskeletas labai patiko laivų statybos darbininkams, tačiau jie norėtų, kad jis greičiau judėtų ir galėtų pakelti dar sunkesnius krovinius. Artimiausiu metu planuojama egzoskeletą patobulinti iki tokio lygmens, kad jis galėtų pakelti net 100 kg krovinį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kvadrokopterius bus galima valdyti mintimis
2014 12 08 17:34Mokslininkai iš Minesotos sukūrė neįprastą šalmą EEG, kurio dėka galima valdyti kvadrokopterius nuotoliniu būdu.
Per pastaruosius kelerius metus kvadrokopteriai labai išpopuliarėjo ir tapo pasiekiami ne tik su jais technologijų ir kontrolės bandymus atliekantiems tyrėjams, bet ir eiliniams vartotojams.
Siekdamas pagerinti valdymo mintimis sistemą, Minesotos universitetas kartu su Nacionaliniu Mokslo Fondu savo bandymuose panaudojo autonominį skraidantį aparatą. Iš tiesų, mokslinė tyrimų grupė sugebėjo sukurti sistemą, kurios pagalba žmogus kontroliuoja kvadrokopterio judesius, vien apie tai pagalvojęs.
Taip vadinamas minčių pilotas užsideda šalmą, prie kurio pritaisyti 63 elektrodai ir kuriame teka dviejų tipų laidus gelis. Būtent šio derinio dėka, šalmas tiksliai nuskaito vartotojo mintis be jokios invazinės komunikacijos. Pilotas, norėdamas valdyti realų kvadrokopterį, prieš tai turi atlikti 20 valandų trunkančius mokymus su kompiuterio stimuliatoriumi.
Tyrimo tikslas – sukurti naudingą valdymo metodą žmonėms, kurie yra paralyžiuoti arba turi ribotas judėjimo galimybes. Tokia įranga neįgaliesiems padėtų atlikti kasdienius darbus, kurių jie negali be kito asmens pagalbos.
Tačiau, viskas priklausys nuo šalmo kainos. Jei ji bus santykinai nedidelė, šalmą EEG galės įsigyti daugelis vartotojų. Kas gi nenorėtų valdyti robotizuotą lėktuvą ar kitą techniką savo mintimis?
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Ar etiška naudoti kovinius robotus?
2014 12 08 08:18Europos robotikos ekspertai šią vasarą svarstė problemą, susijusią su kovinių robotų naudojimo etika. Diskusija vyko mokslo festivalio ESOF-2014 metu Kopenhagoje. Tikslus temos pavadinimas – „Koviniai robotai: ar elgsis robotai etiškiau, nei žmonės-kariai?“ Pagrindinis klausimas, dėl kurio ginčijosi ekspertai iš įvairių šalių, skambėjo taip: ar kontroliuoti kovinių robotų naudojimą kariniams veiksmams remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos idėjomis?
Ekspertų nuomonės išsiskyrė. Vieni jų pasisakė prieš robotų panaudojimą kariniams tikslams, kiti siūlė apriboti tokių robotų naudojimą. Dėl šių ginčų nuspręsta sukurti tarptautinių susitarimų sistemą. Buvo pasiūlyta „užšaldyti“ robotizuotų karių panaudojimą kariniams tikslams iki to laiko, kol nebus atlikti tam tikri eksperimentai ir priimtos specialiosios apsaugos priemonės.
Šefildo universiteto profesorius Noelis Šarkis specialioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad „ginklavimosi lenktynės“ robotikoje jau prasidėjo. Tai verčia jį ir dar eilę kitų specialistų susivienyti ir kovoti prieš kovinių robotų sistemų vystymą. Todėl jie sukūrė kompaniją, kurios pavadinimas yra „To stop killer robots“ („Sustabdykite robotus-žudikus“). Šio judėjimo dalyviai pasisako prieš tokių robotų gamybą ir jų panaudojimą kariniams veiksmams.
Robotikos ekspertas Ronaldas Arkinas mano, kad kovinių robotų panaudojimo kontrolė ir ribojimas yra kiek ankstokas sprendimas. Be to, anot specialisto, robotai-kariai gali ir ginti žmones. Egzistuoja skirtumai terminologijoje. Mokslininkas pasisako už tai, kad reikia sukurti ir patvirtinti galutinius kovinių robotų apibrėžimus. Aptarti tokių sąvokų kaip „kontroliavimas“ ir „autonomiškumas“ esmę. Patikslinti žmogaus supratimo laipsnį – kaip jis supranta robotų kontroliavimą.
Ronaldas Arkinas pateisina kovinių robotų naudojimą kariniams tikslams tokiose vietose kaip kontrolės punktai Irake ir Afganistane, kur vyksta teroristiniai išpuoliai, kuriuos sukelia savižudžiai sprogdintojai ir mašinose užtaisytos bombos. O tokių robotų panaudojimas padėtų išgelbėti karių gyvybes.
Ekspertų baimė dėl robotizuotų kovinių robotų naudojimo kariniuose veiksmuose yra visiškai natūrali ir susirūpinta tikrai ne be reikalo. Jau dvejus metus ES sėkmingai veikia speciali etikos komisija. Jos pirmininkas Džulijanas Kinderlereris išreiškė susirūpinimą, kad kontrolės priemonių gali būti imtasi per vėlai. Kas žino, kas dabar integruojama į karinių robotizuotų kompleksų algoritmus JAV, Australijoje, Rusijoje ir kitose šalyse, kur vyksta aktyvūs darbai šioje sferoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai galės „matyti“ pasitelkdami RFID žymes
2014 12 07 08:31Mobilūs robotai galėtų būti naudingesni namuose, jei jie mokėtų surasti žmones ir daiktus bei aptikti vietoves. Šiuolaikiniai robotai pasaulį mato pasitelkę kameras ir lazerius, tačiau jie ne visada sugeba atpažinti objektus. Todėl ne visuomet suranda tai ko reikia, jei ypač kambaryje vyrauja netvarka. Tačiau robotai gali „matyti ir jausti“ naudojant trumpų superaukšto radijo dažnių identifikavimo (UHF RFID) specialias žymes. Nebrangios ir savaime prilimpančios žymos lengvai prisitvirtina prie objekto, o robotas, į kurį integruota RFID sistema, konkrečių signalų dėka suranda jį. Po to, kai žymė aptinkama, robotas žino, kad ieškomas objektas yra netoliese.
„Tačiau RFID nesako robotui, kur yra objektas, – sakė Džordžijos biomedicininės inžinerijos departamento Wallace H. Coulter profesorius Čarlis Kempas. – Norint tikrai surasti objektą ir prie jo prieiti, robotas turi būti „protingesnis“ nei įprastai.“
Todėl Kempas, buvęs Džordžijos technologijos instituto studentas Trevisas Deilas ir Vašingtono universiteto profesorius Metju Reinoldsas sukūrė naują paieškos algoritmą, kuris padeda robotui surasti ir prisiartinti prie ieškomo objekto. Komanda integravo savo sistemą į robotą PR2, kuris vaikščiodamas po namus surasdavo įvairius pažymėtus objektus, įskaitant vaistus, distancinio valdymo pultą, telefonus ir šukas. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti rugsėjo 14–18 dienomis Čikagoje, kur vyko IEEE/RSJ tarptautinė pažangių robotų ir sistemų konferencija.
Mokslininkai prie roboto PR2 pritaisė besisukinėjančias jautrias antenas ir pritaikė naują algoritmą, kurių dėka robotas sėkmingai suranda ir prisiartina prie reikiamo daikto. Remiantis radijo dažnio bangų skleidimu, šios antenos gauna gerokai stipresnius signalus iš žymų, kai jos yra arčiau jų ir konkrečiau nurodo vietovės padėtį. Orientuodamasis savo antenomis ir judėdamas kambariu, robotas suranda signalų šaltinius. Robotas tarsi žaidžia klasikinį vaikystės žaidimą „šilta/šalta“ su „kalbančiomis žymėmis“.
Skirtingai nuo kitų metodų, robotui nereikia specialiai įvertinti visos 3D objekto padėties, o tai gerokai sumažina algoritmo sudėtingumą. „Vietoj to, robotas gali naudoti savo mobilumą ir mūsų algoritmus, kad galėtų orientuotis į žymę ir judėti link jos“, – sakė Deilas.
Deilas, kuris dabar dirba „Google“, teigia, kad tokie tyrimai yra labai svarbūs namų robotų kūrimui ateityje, ir bus ypač naudingi tokiose srityse kaip medicina, nes RFID sugeba tiksliai identifikuoti informaciją apie objektą arba žmogų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas „Mahoro“ atliks pavojingus mokslinius eksperimentus
2014 12 06 14:33Robotai, pirmiausia, kuriami žmonių saugumui, o tik po to pramogai. Viena iš pavojingiausių profesijų yra mokslininkų. Laboratorijose jiems tenka dirbti su nuodais, pavojingomis medžiagomis, virusais ir radioaktyviaisiais elementais. Todėl kompanija „Yaskawa“ ir institutas AIST sukūrė robotą „Mahoro“, kuris atliks visus pavojingus eksperimentus. O mokslininkai visa tai galės stebėti už laboratorijos sienos ribų.
Roboto kūrėjai ilgai svarstė, ar sukurti robotizuotą mašiną, kuri specializuotųsi tik vienoje srityje, ar galėtų atlikti plataus spektro užduotis. Tačiau įvertinę situaciją, jie visgi sukūrė universalų robotą, kuris gali atlikti įvairias užduotis, naudojant nesudėtingą valdymo sistemą.
Robotą „Mahoro“ galima valdyti kompiuteriu, trimatės platformos CAD dėka, su kuria modeliuojamas 3D objektų išdėstymas laboratorijoje. Trimatis žemėlapis sudarytas naudojant 3D skaitytuvą po to sukalibruotas. Operatorius šiame žemėlapyje nurodo konkrečius objektus, o robotas visą darbą atlieka savarankiškai.
Pasak kūrėjų, robotas „Mahoro“ darbus atlieka tiksliau nei žmogus. Šiuo momentu robotas naudojamas kai kuriuose farmacijos universitetuose ir kompanijose. „Mahoro“ kūrėjų ateities planai – išmokyti robotą dirbti kartu su žmogumi.
Inf. šaltinis: Robotika.lt