Robo-vunderkindas – robotas, kurį gali programuoti penkiametis
2015 11 06 18:45Lego kaladėlių ir naujųjų technologijų sąjunga robotų industrijoje nėra naujas reiškinys, tačiau „naujai sena“ „Mojang“ koncepcija ir novatoriškas būdas panaudoti „Minecraft“ žaidimą tapo unikaliu jaunųjų inovatorių skatinimo įrankiu. Naujasis Robo-vunderkindas yra modulinis žaislas, kuris sujungdamas „seną“ ir „naują“, suteikia galimybę net patiems jauniausiems protams (nuo penkių metų amžiaus) suprojektuoti ir užprogramuoti savo asmeninį robotą.
Žaismingas robotas skiriasi nuo kitų tokio pobūdžio žaislų dėl ypatingų paprastumo ir daugiafunkcionalumo savybių. Nors „Lego“ jau anksčiau pristatė panašią žaislo-roboto koncepciją, pastaroji buvo skirta vaikams nuo dešimties metų. O Robo-vunderkindu džiaugtis gali ir jaunesnio amžiaus jaunieji mąstytojai.
Žaislo kolekciją sudaro nedideli (apie 8 cm) spalvoti kubeliai – kaladėlės, apginkluoti laidais, sensoriais ir kitais technologiniais stebuklais. Žaismingos kaladėlės yra tarpusavyje susijusios, jas jungia bevielis ryšis, todėl vaikų fantazija nėra ribojama – kaladėlės gali būti jungiamos taip, kaip to nori vaikas. Be to, yra galimybė įsigyti įvairius rinkinius, papildytus adapteriais ir skirtingais ratais, padedančiais „riedantiems vunderkindams“ judėti.
Sukonstruotus robotus įmanoma programuoti naudojant išmaniuosius prietaisus. Vienos elementariausių funkcijų, kurias vaikai gali programuoti – judėjimas, kliūčių išvengimas, trumpos pokalbių žinutės, bet taip pat įmanoma pasirinkti ir sunkesnių programų įdiegimą, pvz., oro prognozių pranešimą ir pan.
Žaislas derinamas ir su „MIT Scratch“ sistema, padedančia vaikams efektyviau susipažinti su robotikos galimybėmis.
Spalvingas žaislas pristatytas kaip paramos įgyvendinimui prašantis projektas. Kompanijos „Robo Wunderkind“ tikslas surinkti 70000 tūkstančių dolerių (apie 63251 eurų) dar nepasibaigus lėšų rinkimui pranoko lūkesčius ir pasiekė 140000 dolerių sumą. Iš viso surinka daugiau nei 207000 tūkstančių eurų.
Žaislų pristatymo rėmėjai-pirkėjai gali tikėtis kitų metų liepos mėnesį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Išmaniuosius pakeis robotizuoti telefonai?
2015 11 06 11:46Kai tik manėme, kad išmanieji telefonai pasiekė išmanumo viršūnę, „Sharp Corporation“ pristatė „RoBoHoN“ – robotizuotą išmanųjį telefoną, kurio išmanumas priklauso nuo naudojimosi aktyvumo. „RoBoHoN“ mokosi iš bendravimo, taigi kiekvieną kartą, kai juo naudojatės, jis kaupia duomenis „debesyje“.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Ar norime emocingo dirbtinio intelekto?
2015 11 05 14:47„Pamirškite Tiuringo ir Lovelace testus taikomus dirbtiniam intelektui, aš noriu pamatyti robotą, išlaikantį Framptono testą. Bet prieš tai, leiskite paaiškinti kodėl roko legenda Peteris Framptonas įsitraukė į dirbtinio intelekto debatus… Ilgą laiką visuomenė analizavo teorijas, apibrėžiančias idėją kas skiria žmones nuo gyvūnų, tačiau dabar „senosios“ teorijos įgavo naujas kryptis – analizuojame kas skiria žmones nuo mašinų. Kompiuterijos pradininkas ir kodų laužytojas britas Alanas Tiuringas anksčiau siūlė taikyti „imitacijos žaidimą“, dar žinoma kaip Tiuringo testą, kaip priemonę įvertinančią, ar mašinos gali padaryti tai, ką žmonės daryti be galo mėgsta – plėtoti įdomų pokalbį“, – straipsnyje publikuotame „The Conversation“ rašo kompiuterių mokslo ekspertas Davidas Lovellas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/52082/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Nauja „Skype“ įkūrėjų idėja: ratuoti pirkinių pristatymo robotai
2015 11 05 08:49Estijos startuolis „Starship Technologies“ nusprendė, kad geriausias būdas pristatyti internetu užsakytus pirkinius ateityje bus ne skraidantys dronai, o ratuoti robotai. Ši bendrovė, įsteigta buvusių „Skype“ įkūrėjų, pristatė savaime važiavimo kryptį randančius šešiaračius robotus, kurie pagal kūrėjų sumanymą turėtų sumažinti prekių išvežiojimo sąnaudas iki beveik nulio, rašo theverge.com.
Jau dabar vyksta robotų-išvežiotojų prototipų bandymai, o 2016 metų ketinama pradėti teikti tokias išvežiojimo paslaugas JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienas robotas gali bugabenti apie 9 kg pirkinių – maždaug du tipinius prekybos centro maišus. Jiems turėtų būti patikėtas paskutinis prekių išvežiojimo žingsnis, kai kelionės trukmė nuo parduotuvės iki pirkėjo durų yra ne ilgesnė nei 30 minučių.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/52072/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Robotas vaiko veidu tiria kūdikių emocijas
2015 11 04 14:48Kodėl kūdikiai šypsosi? Kodėl jie tai daro bendraudami su savo tėvais? Ką slepia linksmos mažos šypsenėlės? „Jeigu kada nors susidūrėte su kūdikiais, jiems nusišypsojus, įtarėte, kad jie kažką sumanė. Jie nesišypso atsitiktinai. Tačiau tai sunku įrodyti“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Kalifornijos universiteto Mašinų Suvokimo laboratorijos mokslininkas Javier Movellan.
Siekdami išsiaiškinti jaunųjų žmogeliukų kėslus mokslininkai pasitelkė robotą. Tyrėjai užprogramavo robotą-vaiką, žinomą „Diego-San“ vardu, elgtis lyg jis būtų kūdikis. Robotui sąveikaujant su suaugusiais studentais, mokslininkai analizavo jo elgesio motyvus.
Mokslininkai į eksperimentą taip pat pasikvietė trylika mamų su kūdikiais. Įvairiapusio tyrimo metu išsiaiškinta, kad vienuolikos iš trylikos vaikų šypsojimasis buvo „tyčinis“, o ne atsitiktinis. Taip pat pastebėta, jog kūdikiai atidžiai sinchronizavo šypsenas atsižvelgdami į mamas, o robotas – į studentus. Jie tikėjosi šypsenos atgal. Tais atvejais, kai šypsenos gavimo tikimybė buvo nedidelė, kūdikiai (ir robotas) šypsenos dovanoti neskubėjo.
Pasak tyrimo bendraautoriaus Dan Messinger, šis tyrimas yra unikalus tuo, jog itin skiriasi nuo ankstesnių, bandžiusių tik paviršutiniškai apibrėžti sąveikos modelius. Tačiau stereotipiniai modeliai nėra tikslūs. „Tyrimo metu išsiaiškinome, kad kūdikiai turi asmeninius tikslus vykstančioje sąveikoje, net tuomet, jeigu jiems dar nėra keturių mėnesių“, – teigia D. Messinger.
Manoma, kad šio tyrimo išvados bei tolesnės analizės taps naudingos psichologams, ypač tiems, kurie dirba su vaikais, sergančiais autizmu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Jautrus aplinkos pažinimas – tripirščio roboto privalumas
2015 11 04 09:46Robotų technikos inovatoriai nuolat ieško būdų kaip patobulinti įmantrius mechanizmus. Neretai stiprinama robotų ištvermė, orientavimosi aplinkoje gebėjimai ir netgi kalbėjimo galimybės. Kiti aspektai, o tiksliau – pojūčiai, dažnai nustumiami į šalį. Visgi yra išradėjų, kurie siekia tobulinti robotų pajėgumą liesti bei jausti.
Carnegie Mellon universiteto mokslininkai suprojektavo tripirštį robotą, kuris dėl integruotų vidinių sensorių yra itin jautrus prisilietimams bei spaudimo rankoje atpažinimui. Idėjai realizuoti kūrėjai pasitelkė optinius detektorius. Juos panaudojo kaip papildomus jutiklius. Bazinių elementu tapo naujo tipo tamprus jutiklis. Keturiolikos sensorių sujungimui mokslininkai pasitelkė optikoje naudojamus pluoštus, o siekiant atkartoti žmogaus kaulų struktūrą, roboto pirštų galiukams suteikė judrumą.
Kiekvienas roboto pirštas turi piršto galą, vidurinį mazgą ir bazinį mazgą. Visos dalys sujungtos elementais, imituojančiais sąnarius. Kaulai yra pagaminti pasitelkus 3D spausdinimo galimybes. Skeleto kaulų spausdinimo metu į procesą taip pat integruoti aštuoni jutikliai, reaguojantys į spaudimą. Kiti – šeši – optiniai sensoriai yra paslėpti po minkštu silikono sluoksniu ant pirštų. Pastarieji jutikliai skirti intensyviam lytėjimui.
„Jeigu norima, kad robotai veiktų savarankiškai ir saugiai reaguotų į netikėtą jėgos pojūtį kasdienėje aplinkoje, būtina, jog robotų rankos turėtų kur kas daugiau sensorių nei šiandien įprastai integruojama. Vien tik piršto galiuke, žmogaus odoje, yra tūkstančiai lytėjimo receptorių, o voras turi šimtus mechanoreceptorių kiekvienoje kojoje, bet štai net ir robotų menas NASA Robonaut kūrinyje, atsiskleidžia tik keturiasdešimt dvejais sensoriais rankoje bei rieše“, – įžvalgomis dalinasi asistuojantis robotikos profesorius CMU universitete Yong-Lae Park.
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susidūrė tripirščio roboto kūrėjai, ne tik daugelio sensorių sujungimas bei sumontavimas, bet ir jų „prigimtinis“ tamprumas. O tiksliau – jo stoka. Todėl Yong-Lae Park bendradarbiavo su mechaninės inžinerijos studentais iš CMU ir Teksaso universiteto. Jie iš rinkoje lengvai randamos silikoninės gumos, padėjo sukurti itin tamprią, lanksčią medžiagą tapusią pamatu moderniems sensoriams.
Kol kas funkcionalus tripirštis robotas, galintis pajusti kur kas daugiau nei kiti mechanizmai, yra tobulinimo etape. Tačiau, akivaizdu, jog išradimas – svarbus žingsnis į priekį, turintis didelę reikšmę robotų technikos evoliucijai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Yamaha“ robotas ketina mesti iššūkį čempionui Rossi
2015 11 03 14:47Japonijos motociklų gamintoja „Yamaha“ sukūrė robotą, kuris geba pats mokytis bei kopijuoti geriausius motociklų lenktynių dalyvius.
Šią savaitę prasidėjusioje Tokijo automobilių parodoje „Yamaha“ vadovai visiems pademonstravo „Motobot“ robotą. Tai autonominis humanoidas-robotas, kuris gali vairuoti nemodifikuotą motociklą.
„Yamaha“ vadovai nori, jog „Motobot“ robotas galėtų skrieti motociklu greičiau nei 200 kilometrų per valandą greičiu lenktynių trasoje. Tačiau kol kas pristatymo metu nebuvo atskleista, kokiais gebėjimais humanoidas gali pasigirti jau šiandien.
Žemiau pateiktame reklaminiame vaizdo įraše galima matyti, kaip „Motobot“ robotas pasiryžta mesti iššūkį legendiniam žiedinių motociklų lenktynių dalyviui Valentino Rossi.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Piešti gebantis robotas kontroliuojamas žvilgsniu
2015 11 03 07:45Londone įsikūrusio Imperatoriškojo koledžo mokslininkai pranoko sukūrė kompiuterinę sistemą, kuri leidžia vartotojui robotą-ranką kontroliuoti žvilgsniu. O tiksliau – akies judesiais. Eksperimentas atliktas robotui liepiant nupiešti paprastą paveikslėlį. Ši technologija parodo, kad vieną dieną žmonėms gali būti suteikta galimybė papildyti kasdienybę nauju įrankiu. Juk trys rankos, geriau nei dvi. Kūrėjai mano, kad technologija leistų žmonėms produktyviau atlikti užduotis darbe bei namuose.
Inžinierių komanda, vadovaujama dr. Aldo Faisal, sukūrė technologiją pavadinimu „Gaze Space“. Sistema seka žmogaus akies judesius ir konvertuoja juos į roboto komandas.
Vykdytame piešimo eksperimente A. Faisal studentė Sabine Dziemian išbandė sistemos galimybes bei potencialą. Jos manymu robotinė ranka yra intuityvi ir sparti. Spalvų keitimas reikalavo trijų mirksnių, o linijų brėžimas apėmė itin įprastus judesius – žvilgsnį į pradžios ir pabaigos taškus.
Kūrėjai mano, kad ši technologija ateityje bus naudinga namų bei darbo aplinkoje. Vis dėlto labiau tikėtina, jog inovatyvią, žvilgsniu valdomą sistemą, sparčiau pritaikys medicina, kadangi „Gaze Space“ taptų išsigelbėjimu daugeliui asmenų, turinčių tam tikrą judėjimo negalią.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Statybviečių laukia naujovė: šveicarai kuria autonomišką robotą statybininką
2015 11 02 18:43Robotas statybininkas „In-situ Fabricator“, arba IF, yra autonomiškas statybų robotas, kuris vieną dieną galės rasti savo vietą statybvietėse. Toks yra Šveicarijos nacionalinio skaitmeninės gamybos tyrinėjimų centro architektų ir robotikos inžinierių planas.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
FLYBi – galvos judesiais valdomas dronas
2015 11 02 14:43Siekis susieti virtualią realybę ir dronų valdymą nėra nauja koncepcija. Oro robotų kūrėjai interaktyvių dronų valdymo būdų ieško jau seniai, ir toliausias evoliucijos žingsnis, kurį jiems pavyko žengti – pirmojo asmens vaizdo perspektyvos pilotavimo galimybė, daugelyje dronų vis dar reikalaujanti intensyvaus tobulinimo.
Vis dėlto remdamiesi anksčiau pristatytais pavyzdžiais, tokiais kaip Oculus FPW, kompanija „FLYBi“ sukūrė novatorišką bei stilingą droną, kurio kontrolės galimybės, rodos, apima įmantriausius aspektus.
Realizuojamas dronų technikos gerbėjų dosnumo dėka, FLYBi žada nepamirštamą skrydžio patirtį. Sujungtas su akiniais, oro robotas transliuoja tiesioginį vaizdą – iš 1080p 12 MP dronų kameros į HD LCD monitorių prieš piloto akis. Ši laisvų rankų-galvos įranga taip pat papildyta moderniais sensoriais, kurie seka galvos judesius, todėl sumanaus skraidančio mechanizmo kontrolė yra greita ir lengva. Neįtikėtina, bet dronas gali būti valdomas įprastu galvos judesiu.
HD kamera turi integruotą bevielį ryšį. O akiniai turi priekinę kamerą, todėl norint nuleisti žvilgsnį iš dangaus ir pamatyti kas yra priešais – nebūtina nusiimti galvos valdymo įrangos, pakanka pasinaudoti sumaniu drono kūrėjų sumanymu – papildoma kamera.
Dronas yra valdomas naudojant išmaniąją aplikaciją, kuri leidžia iš anksto numatyti skrydžių trajektorijas, pasirinkti įvairius režimus, tokius kaip Follow Me arba rankų valdymo būseną. Beje, taip pat įmanoma pasirinkti ir riešo kontrolės režimą (valdymas naudojant vairalazdę-„kreiptuką“).
„Gizmag“ apžvalgininkas Eric Mack teigia, kad valdymo būdas naudojant vairalazdę neatrodo itin patogus ir praktiškas, tačiau išskirtiniais atvejais gali būti naudingas. Verta paminėti, kad FLYBi taip pat gali prisijungti prie kitų „trečiųjų-šalių“ valdymo įrenginių.
Praktiniais aspektais funkcionalus, vieną kilogramą sveriantis, FLYBi yra MacBook dydžio bei gali didžiuotis turėdamas kliūčių išvengimo kelyje sistemą. Komunikacijos galimybės apima 2000 metrų diapazoną. Skrydžio laikas – 25–28 minutes vieno įkrovimo metu.
Nors skrydžo valdymo akiniai atveria efektyvesnio skrydžio galimybes ir dronų lenktynių perspektyvą, FLYBi išvystomas greitis kol kas siekia 50 km/h., todėl norint jį tituluoti „lenktynininku“, šią ypatybę būtina tobulinti.
Dronas pristatytas „Indiegogo“ platformoje kaip paramos įgyvendinimui prašantis projektas. Minimalus užstatas viršija 530 eurų, o bendra rinkinio suma yra apie 1623.48 eurų. Kompanija užbaigti darbus ir išsiųsti dronus naujiesiems šeimininkams planuoja kitų metų kovo mėnesį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt