Ar verta virtuvinį kombainą pakeisti dronu?
2015 12 25 15:27Virėjams bei kitiems maisto gaminimo mėgėjams tikriausiai neretai į pagalbą tenka pasitelkti virtuvinį kombainą, kuris per trumpą laiką leidžia susmulkinti ar sumaišyti įvairius maisto produktus.
Virtuvinis kombainas turi smulkinimo peilį, kuris atlieka pagrindinį darbą. Bepilotis orlaivis, dar geriau žinomas kaip dronas, dažniausiai turi netgi ne vieną propelerį, kuris primena virtuvinio kombaino geležtę.
Todėl iškyla klausimas, ar verta virtuvinį kombainą pakeisti dronu? Juk šis turi netgi daugiau „smulkintuvų“, kurie galėtų padėti gaminti maistą dar greičiau.
Keletas entuziastų būtent tai nusprendė ir išsiaiškinti. Siūlome pasižiūrėti, kas iš šio eksperimento išėjo.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
„Dash“ – robotas kurjeris dirba Silicio slėnio viešbutyje
2015 12 24 08:24Viešbutyje „Crowne Plaza“, San-Chose mieste, pastaruoju metu darbuojasi robotas „Dash“, kurį sukūrė kompanija Savioke. Robotas greitai pristato užkandžius, dantų šepetėlius ir kitus daiktus, kurių pageidauja viešbučio svečiai.
„Visi žinome, kad kiekviename viešbutyje yra aptarnaujantysis kambarių personalas, tačiau mažai tikėtina, kad žmogus galės išpildyti kiekvieną kliento užgaidą naktis metu, – sako kompanijos Savioke vykdomasis direktorius Styvas Kazinsas. – Tačiau dabar šis poreikis gali būti įgyvendintas.“
Roboto „Dash“ ūgis – 90 cm, svoris – mažiau nei 50 kg. Robotas gali važiuoti vidutiniu greičiu ir savarankiškai judėti iš vieno viešbučio aukšto į kitą, netgi keltis liftu, naudodamas Wi-Fi.
Robotas „Dash“ – tai naujausia kompanijos Savioke autonominio pagalbininko versija, kuri demonstruoja patobulintą autonomijos sistemą ir kitas naujas galimybes. Kai „Dash“ atvyksta į kliento kambarį, jis iš karto praneša, kad atvežė užsakymą, o, po to grįžta į pasikrovimo bazę, esančią viešbučio vestibiulyje.
„Robotas dirba viešbutyje, kuriame yra daugiau nei 300 kambarių. Mes džiaugiamės, kad toks nemažas viešbutis pasirinko mūsų paslaugas ir naudoja robotizuotas technologijas, kad palengvintų klientų ir personalo darbą. Mes tikimės, kad sulauksime įdomių istorijų apie mūsų roboto-pagalbininko darbą“, – sako Kazinsas.
Atsižvelgdami į tai, kaip praeis roboto bandomasis laikotarpis, viešbučių gigantas „Crowne Plaza“ nuspręs, ar ir toliau naudosis šių pažangių technologijų paslaugomis.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Irano mokslininkai pristatė robotą humanoidą
2015 12 23 15:01Inf. šaltinis: DELFI.TV
Dronai – kaip vyresnio amžiaus žmonių globėjai?
2015 12 22 08:23Nors dronai yra kol kas dar tikrai karšta ir neretai kontroversiška tema JAV, vis dar galvojama apie šių įrenginių pritaikymo galimybes įvairiose gyvenimo srityse.
Naira Hovakimyan iš Ilinojaus universiteto – dar vienas žmogus, turintis idėjų dėl dronų panaudojimo. Tyrėjai paskirta NSF („National Science Foundation“) 1,5 mln. dotacija. Kokiam projektui? „Robotų“, kurie gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms atlikti kasdienius veiksmus, sukūrimui.
Hovakimyan sumanymas iš dalies susijęs su dronų panaudojimu. Kalba eina apie mažų, autonominių įrenginių, galinčių atlikti paprastus uždavinius, sukūrimą. Pavyzdžiui? Atnešti ir paduoti vaistus, pakelti nukritusius daiktus ar kiek aptvarkyti aplinką.
Hovakimyan įsitikinusi, kad po 20 metų dronai bus šiuolaikiškais išmaniaisiais telefonais. Jų populiarumas ir pritaikymas kone kiekvienoje gyvenimo srityje yra neišvengiami. Dronų pagalba ar asistavimas vyresnio amžiaus žmonėms tėra laiko klausimas, mat įvairiose šalyse visuomenės vis labiau sensta. Prognozuojama, kad iki 2050 metų vyresnių kaip 60 metų žmonių bus dvigubai daugiau nei yra dabar.
Hovakimyan projektas pavadintas „ASPIRE“ („Automation Supporting Prolonged Independent Residence for the Elderly“). Vyresnio amžiaus žmonių problemos – tai ne tik vienatvė, bet ir sunkumai kasdieniuose darbuose. Dronai, padėsiantys susitvarkyti su paprasčiausiais uždaviniais, tam tikrais atvejais gali tapti alternatyva senelių globos namams bei tam tikru būdu sustiprinti nepriklausomybės nuo trečiųjų asmenų pagalbos jausmą.
Inf. šaltinis: Varlė.lt
Robotai mokomi sakyti „NE“
2015 12 21 15:36Yra žinomi trys pagrindiniai robotų įstatymai, kurių turi būti laikomasi:
- Robotas negali sužeisti žmogaus ar kitaip jam pakenkti.
- Robotas turi paklusti žmogaus įsakymams, išskyrus tuos atvejus, kai jie pažeistų pirmąjį įstatymą.
- Robotas turi apsaugoti save, jei tai nepažeidžia pirmojo ir antrojo įstatymų.
Argi ne šaunu, jog paklusimas žmogui yra šiuose įsakuose? Tačiau problema yra ta, jog žmonės kartais gali elgtis kaip kvailiai ir paklusimas jiems būtų ne pats geriausias sprendimas robotui dėl savo gerovės. Gordon Briggs ir Matthias Scheutz, iš Tufts universiteto, Žmogaus ir roboto ryšių laboratorijos, sprendžia klausimą kaip įdiegti robotams galimybę atsisakyti įvykdyti žmogaus duotą nurodymą, jeigu jis gali jam pakenkti.
Lingvistinėje teorijoje tai yra idėja, jog jeigu kažkas paprašo įvykdyti tam tikrą nurodymą, kurio reikšmė be konteksto iki galo nėra visiškai suprantama, ar tai bus įvykdyta priklauso nuo taip vadinamų „sėkmės sąlygų“ (angl. „felicity conditions“). „Sėkmės sąlygos“ atspindi gebėjimą suprasti ir atlikti konkretų nurodymą, kai suprantami pavieniai žodžiai, tačiau nesuvokiamas kontekstas. Tai yra tarsi tikimybė, kad paliepimas bus suprastas toks, kaip ir buvo numatyta.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/52710/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Sumanūs japonai pasistengė: 30 kg svorį lengvai galės pakelti bet kas
2015 12 20 11:15Japonų kompanija „Innophys“ sukūrė hidraulinį skeletą, galintį pakelti iki 30 kilogramų svorį. Toks įtaisas padės sumažinti sunkius krovinius kilnojančių darbuotojų stuburo traumas, rašo CNET.
Tokijuje mokslo universitete įsikūrusios kompanijos „Innophys“ inžinieriai sukūrė egzoskeletą „Muscle Suit“, padedantį dėvinčiajam pakelti iki 30 kilogramų svorį. Šis įtaisas yra skirtas darbuotojams, dirbantiems žemės ūkyje, industrijoje ir vyresnio amžiaus žmonių slaugos srityje – tose sferose, kur tenka dažnai kilnoti sunkius krovinius ar žmones.
Tokijo robotikos parodoje pristatytas egzoskeletas yra kaip niekada aktuali inovacija senėjančiai Japonijos populiacijai – šiandien apie 26 proc. šalies piliečių yra 65 metų arba vyresni, tad poreikis slaugytojams vis auga. Šie specialistai privalo ne tik turėti atitinkamą išsilavinimą ar psichologinį pasiruošimą, bet ir būti pakankamai fiziškai tvirti – juk padėti senjorams atsikelti iš lovos, ar išlipti iš vonios reikalauja gero fizinio pasiruošimo.
Žinoma, pats egzoskeletas nekilnoja svorių – jis tiesiog suteikia palaikymą žmogaus raumenims. Hidraulinės sistemos palaikomi metaliniai „raumenys“ tvirtinasi prie žmogaus juosmens ir suteikia atramą dviejose svarbiose vietose – lenkimąsi ties juosmeniu ir palaikymą ties šlaunimis.
„Innophys“ nėra vieninteliai šioje srityje – kita japonų kompanija „Cyberdyne“ jau senokai gamina savo HAL serijos robotinius egzoskeletus, padedančius judėti neįgaliesiems. Standartinis „Muscle Suit“ modelis sveria apie penkis su puse kilogramo ir gali padėti pakelti iki 30 kg, tuo tarpu palengvintas variantas yra beveik pusantro kilogramo lengvesnis ir gali pakelti 22 kg svorį. Šis egzoskeletas yra parduodamas ir kainuoja apie 5,5 tūkst. eurų.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas Laimutis Telksnys: „Ateityje robotus maitins žmogaus šiluma“
2015 12 19 09:20Ateityje žmones padės gydyti maži, beveik nematomi nanorobotai – pavyzdžiui, juos švirkštu įleidus į kūną, kraujagysles bus galima valyti nuo sklerozės padarinių. Ateis taip vadinama nanorobotų era – elektronikai ir toliau tobulėjant, mažėjant, jos maitinimui reikalaujant vis mažiau elektros, tokios prognozės yra visai realios. Tokius spėjimus pateikia akademikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys Laimutis Telksnys.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sistemų analizės katedros profesorius, habilituotas daktaras L. Telksnys dar prieš 50 metų laikraštyje „Tiesa“ išpranašavo išmaniųjų telefonų atėjimą – nedidelių įrenginių, kuriuose akimirksniu galima pasiekti didžiulius duomenų kiekius. „Kiekvienas žmogus turės „informerį“ – garsų, šviesos vaizdų siųstuvą, imtuvą bei galingą skaičiavimo mašiną. Informeris bus ne didesnis už šių dienų rankinį laikrodėlį, todėl patogus nešioti. Norėdamas gauti kokių nors duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį automatinę biblioteką ir momentaliai gauti atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais“, – 1968-aisiais turbūt egzotiškai skambėjusią prognozę laikraštyje „Tiesa“ pateikė mokslininkas.
Nebūtų per smarku teigti, jog prie šio spėjimo išsipildymo prisidėjo ir pats Laimutis Telksnys – 85-ąjį jubiliejų neseniai pažymėjęs akademikas jau daugiau nei keturis dešimtmečius uoliai dirba su skaičiavimo mašinomis, kompiuteriais ir kitais įrenginiais, nuolat išradinėja naujas galimybes jų pritaikymui. Už savo pasiekimus jis jau pelnė Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordiną, dvi prietaisų pramonės premijas, tris Lietuvos mokslo premijas ir nemažai kitų reikšmingų apdovanojimų. Be kitų projektų ir atradimų, L. Telksnys yra ir pirmosios Lietuvoje elektroninės skaičiavimo mašinos bei pirmojo Europoje rašto ženklus skaitančio automato „Rūta 701“ kūrėjas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/52673/.
Autorius: Martynas Gedvila
Robotų spiečiai padės pažinti vandenynų gelmes
2015 12 18 15:19Paskelbtas naujas „X Prize Foundation“ rengiamas tarptautinis konkursas, kurio tikslas – paskatinti kurti metodus tikslių vandenyno dugno žemėlapių sudarymui, rašo „BBC News“.
Energetikos kompanija „Shell“ skyrė 7 mln. dolerių „X Prize“ konkursui, kurio dalyviai – dažniausiai inovacijas kuriančios įmonės – turėtų sukurti naujas ir pigias technologijas vandenynų dugno žemėlapiams sudaryti. Rungtynių teritorija – 500 kvadratinių kilometrų plotas, esantis keturių kilometrų gylyje. Dalyvių kuriamos technologijos turės ne tik sudaryti tikslų dugno reljefo žemėlapį, bet ir gebėti nustatyti cheminius ir biologinius požymius, pagal kuriuos mokslininkai galės spręsti apie ten esančius gyvus organizmus. Pagrindinė priežastis šioms „X Prize“ varžyboms yra faktas, kad du trečdalius planetos ploto užima vandenynai, tačiau apie 90 proc. jų dugno nėra beveik visiškai ištirta.
Iš tiesų, nors jau egzistuoja technologija, leidžianti skenuoti vandenyno dugną keturių kilometrų gylyje, „X Prize“ konkurso reikalavimai kartelę pakelia daug aukščiau… Bent jau virš vandens, mat dalyvių sukurti robotai negali būti paleidžiami į vandenį nuo laivo – tik nuo kranto arba iš oro. Antras reikalavimas – šie zondai turi būti visiškai autonomiški, tad jokių kabelių, leidžiančių juos valdyti ar perduoti informaciją.
Pirmame konkurso etape dalyvių sukurti povandeniniai robotai turės dirbti dviejų kilometrų gylyje. Per 6–8 valandas jie turės sudaryti batimetrinį (dugno reljefo) žemėlapį bent penktadaliui viso tiriamo 500 kv.km ploto. Į antrą etapą atrinkti zondai jau turės dirbti 4 km gylyje ir privalės sudaryti žemėlapį bent pusei skenuojamo ploto ir šį darbą reikės atlikti per 12–15 valandų. Tai atrodo kaip gan paprasta užduotis tik iš pirmo žvilgsnio – juk tokiame gylyje dominuoja visiška tamsa ir 40 megapaskalių slėgis. Konkursą rengiančios „X Prize“ organizacijos vadovas Peteris Diamandisas tikisi, kad geriausiai pasirodžiusių dalyvių zondai bus maži, autonomiški, pigūs bei, ko gero, jie veiks spiečiaus principu, kai daug nedidelių robotų plauks būriu ir orientuosis pagal vienas kito padėtį.
Vienas milijonas dolerių iš septynių bus skirtas grupei, kurių sukurtas zondas turės patikimus povandeninius cheminių ir biologinių medžiagų sensorius. Taip povandeninia robotai galės tikrąją to žodžio prasme „iššniukštinėti“ gyvus organizmus aklinoje tamsoje. Tai, kad „X Prize“ konkursai yra sėkminga priemonė naujoms technologijoms kurti įrodo ankstesnių varžybų rezultatai.
Štai šiais metais buvo paskelbti panašaus, prieš du metus pradėto konkurso laimėtojai, kurie turėjo sukurti labai tikslų jutiklį, galintį matuoti vandens rūgštingumą savarankiškai net ir ekstremaliomis sąlygomis, kurios sutinkamos dideliame gylyje. Tuo tarpu prieš keturis metus pasibaigė dar vienas „X Prize“ konkursas, kurio laimėtojai sukūrė turbiną, leidžiančią efektyviai šalinti į vandenyno vandenį išsiliejusią naftą. Jau nekalbant apie tai, kad didele dalimi privačių raketas į kosmosą skraidinančių kompanijų verslas prasidėjo būtent nuo legendinio 1996-aisiais paskelbto „Ansari X Prize“ konkurso.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
Bolivijoje paauglys konstruoja robotus iš metalo laužo
2015 12 18 08:18Vakarų Bolivijoje esančiame Altiplane gyvenantis paauglys „Disney Pixar“ filmą „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ („WALL-E“) pavertė realybe – iš nereikalingų metalo laužo dalių jis surinko robotą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Muskas susirūpino robotų keliama grėsme
2015 12 17 18:29Elektromobilių kompanijos „Tesla“ bei kosmonautikos agentūros „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas be šių savo verslų taip pat yra itin susidomėjęs ir dirbtinio intelekto kūrimu. Tačiau robotų kūrimas, paremtas dirbtiniu intelektu, E. Muskui neatrodo itin saugus dalykas.
Dėl šios priežasties žymusis verslininkas kartu su dar keletu verslininkų įsteigė 1 milijardo JAV dolerių fondą, skirtą finansuoti projektus, kuriančius „draugiškus“ robotus. Kitais žodžiais tariant, šiomis lėšomis bus siekiama sukurti robotus, kurie nebandys išžudyti žmonijos.
E. Muskas jau kelintą kartą perspėja dėl potencialių pavojų, kuriuos gali lemti dirbtinis intelektas. Anot verslininko tai yra viena didžiausių grėsmių visai žmonijai. E. Muskui iš esmės pritaria ir vienas žymiausių pasaulio mokslininkų Stephenas Hawkingas.
Kartu su fondu buvo įsteigta ir kompanija „OpenAI“, kuri būtent ir sieks apdoroti milžiniškus duomenų kiekius bei sukurti žmonijai draugišką dirbtinio intelekto technologiją.
Pagrindinis kompanijos „OpenAI“ tikslas yra „sukurti pažangų skaitmeninį intelektą taip, kad jis duotų naudos visai žmonijai bei pagal poreikį kurtų finansinę grąžą“.
Naujoji kompanija taip pat tikisi mesti konkurencijos pirštinę tokioms technologijų milžinėms kaip „Google“ ar „Facebook“, kurios jau spėjo įgyti itin daug įtakos dirbtinio intelekto srityje.
Inf. šaltinis: Alfa.lt