Robotai – galimybė darbuotojui užsidirbti daugiau
2021 05 04 13:43Dažnai nerimaujama, kad procesų robotizavimas taps nuosprendžiu darbuotojams – jų nebereikės, nes viską atliks įrenginiai. Tačiau be žmogaus negali dirbti joks robotas, kad ir koks išmanus jis būtų. Visi procesai yra kintantys, ne išimtis ir darbo rinka – vienų kompetencijų poreikis mažėja, tačiau lygiagrečiai iškyla kitos. Technologijos neišstumia žmonių, veikiau skatina juos įgyti naujų gebėjimų ar perorientuoja jų funkcijas.
Didesnis produktyvumas, daugiau žmonių
Pramonės sektoriai, kurie robotizuojasi, paprastai nemažina darbuotojų skaičiaus, o dažnai net ir samdo jų daugiau. Pavyzdžiu galėtų tapti Vokietija, kurioje automobilių pramonėje įdarbintų robotų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje. Žmonės iš šios srities neišstumti, atvirkščiai – Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, automobilių gamybos sektoriuje dirbančių žmonių skaičius nuo 720 tūkst. 2010-aisiais pakilo iki beveik 850 tūkst. 2019-aisiais.
Kodėl taip yra? Automatizavus vienas grandis, padidėja jų našumas, kitos taip pat turi neatsilikti, tad jose išauga poreikis naujoms darbo vietoms. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad šios šalies įmonės, kurios automatizavo ir robotizavo procesus, taip pat įdarbino ir maždaug 15 proc. daugiau žmonių, nei tos, kurios to nedarė. Tokia pati tendencija stebima ir Lietuvoje, tik kol kas šioje srityje dar nėra atlikta statistinių tyrimų.
Kalbant apie automatizavimą, verta paminėti ir robotų įdarbinimo naudas produkcijos kokybei ir procesų pastovumui. Robotizuotos atskiros funkcijos padidina bendrą įmonės produktyvumą, užtikrina vienodą gaminių kokybę ir darbo atlikimo tolygumą, o tai leidžia ne tik lengviau prognozuoti pagaminamos produkcijos kiekį, bet ir sėkmingai jį didinti.
Pavyzdžiui, viena Švedijos kasybos įmonė, robotizavusi darbo procesus, išlaikė tą patį 200 darbuotojų skaičių, tačiau jos išgaunamos produkcijos kiekis padidėjo nuo 350 tūkst. tonų iki 600 tūkst. tonų.
Robotizuotos sistemos yra ganėtinai savarankiškos ir reikalaujančios mažai priežiūros. Jos suprogramuotos nepavargti, atlikti tiek veiksmų, kiek reikia, ir tiek laiko, kiek būtina, o ilsisi tik tada, kai kartą per trejus metus atliekamas techninis aptarnavimas. Vis dėlto robotai nekuriami tam, kad iš darbo rinkos išstumtų žmones ar juos visur pakeistų. Bet tapti bendradarbiais, išvaduojančiais nuo sunkių darbų ir sudarančiais sąlygas sėkmingai veikti bei daugiau užsidirbti, jie tikrai gali.
Įdarbinus smegenis, auga atlyginimai
Šiandien pasaulyje ir Lietuvoje robotai paprastai įdarbinami ten, kur atliekamas labai sunkus fizinis arba lengvas, tačiau itin monotoniškas darbas, susijęs su daiktų kilnojimu. Dažniausiai robotizuojamos užkrovimo į liniją, nukrovimo nuo jos, sudėjimo į transportavimo paletes tam tikra tvarka, kiek rečiau – tarpinio perkrovimo, kai daiktai perdedami iš vienos vietos į kitą, funkcijos.
Kaip pavyzdį paimkime betono mišinio gamybos liniją, kur į maišą pripilama 25-40 kg mišinio, du žmonės tuos sunkius svorius nuiminėja ir deda ant paletės. Tokioms darbo sąlygoms taikomi ypatingi saugos ir sveikatos reikalavimai, kelias valandas padirbę žmonės siunčiami kitur, nes yra didelė apkrova raumenims. Dėl nuolatinio fizinio krūvio ilgainiui kyla rizika susigadinti sveikatą.
Robotizavus šį procesą, darbo vietos konvertuojamos į kitas, tik ne tuo pačiu santykiu. Betono maišų atveju vietoje dviejų lieka viena, geriau apmokama darbo vieta – liniją prižiūrinčio operatoriaus.
Šią naują darbo vietą užima tie patys žmonės, anksčiau kiloję betono maišus, nes valdyti robotizuotas sistemas galima išmokti dalyvaujant mokymuose ir išklausius instruktažą, kuriuos rengia robotus instaliuojančios įmonės. Tereikia noro, ir raumenų darbas pakeičiamas smegenų darbu, už tai dar gaunant ir gerokai konkurencingesnį atlygį. Tokiu būdu krovikas tampa linijos operatoriumi, atitinkamai gaudamas kitą atsakomybę, didesnį atlyginimą, kokybinį pokytį CV bei platesnes karjeros galimybes darbo rinkoje.
Visi suprantame, kad maišų perkrovimas niekada nebus apmokamas taip pat, kaip inžinieriaus darbas. Todėl reikia pasirinkti – ar mes norime būti pigaus darbo, ar pridėtinės vertės kūrimo šalis. Lietuva tikrai nesiekia lygintis su Indija ar Kinija, kur yra daug monotoniško, protinių pastangų nereikalaujančio rankinio darbo, kurį gali padaryti bet kas. Norima, kad šalis taptų vidutinio pajamų lygio zona, o jos darbuotojai uždirbtų vis daugiau. Įdarbindami technologijas kaip tik paskatiname greitesnį darbo užmokesčio augimą – robotizuotos darbo vietos operatorius gali tikėtis keliasdešimčia procentų didesnio atlyginimo, nei fizinį darbą prie konvejerio atliekantis žmogus.
SBA bendrovės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas