„Husqvarna“ žvelgia į ateitį: vejas miestuose prižiūrės skraidantys robotai
2018 06 30 12:13Prognozuojama, kad iki 2030 m. gyventojų skaičius miestuose visame pasaulyje sparčiai augs, kartu juose plėsis ir žalių zonų bei parkų teritorijos. Švedų kompanija „Husqvarna“ sukūrė skraidančios robotų vejapjovių sistemos koncepciją, kuri miestų parkų ir kitų žalių erdvių priežiūrą ateityje perkels į visiškai kitą tvarumo, saugumo ir efektyvumo lygmenį.
Koncepcinį „Huqvarna Solea“ vejų priežiūros modelį sudaro savaeigio drono gabenama devynių robotų vejapjovių sistema su galingais akumuliatoriais ir jutikliais. Sistemą valdo dirbtinis intelektas.
Skraidančių robotų vejapjovių idėja gimė atlikus studiją „Miestų parkų ateitis“ ir įvertinus jos rezultatus. Norėdama sužinoti, kaip ateities miestų žaliąsias erdves įsivaizduoja būsimi jų kūrėjai, „Husqvarna“ apklausė daugiau kaip 500 landšafto architektūros studentų iš 15 šalių ir 60 universitetų. Jaunieji specialistai prognozuoja, jog didmiesčiuose žaliųjų zonų daugės ne tik ant žemės, bet ir ant pastatų stogų. O tokiems architektūriniams sprendimams prižiūrėti reikės naujų technologijų, reikalaujančių minimalaus žmogaus įsikišimo.
„Husqvarna Solea“: kaip tai veikia?
„Husqvarna Solea“ – tai robotizuota vejų priežiūros sistema, galinti dirbti visą parą be išeiginių dienų. Ji veikia itin tyliai, neteršia aplinkos ir netrikdo aplinkinių. Negana to, dirbdama ji gali rinkti įvairius duomenis apie teritorijos „sveikatos būklę“ ir realiu laiku perduoti informaciją aplinkos priežiūros specialistams.
Sistemą sudaro penkios dalys: duomenų skaitytuvas, jutikliai, transportuojantis dronas, robotų vejapjovių ir dirbtinio intelekto valdymo technologijos. Duomenų skaitytuvas skenuoja teritoriją ir surinktus duomenis perkelia į debesis, kur juos apdoroja dirbtinis intelektas. Jutikliai nuolat renka įvairius duomenis ir padeda sistemai susidaryti visapusišką vaizdą apie parko būklę bei poreikius. Dirbtinis intelektas įvertina, kiek laiko ir kiek robotų prireiks darbui atlikti. Tuomet transportuojantis dronas, gavęs vietovių koordinates pagal sudarytą darbo grafiką, nugabena robotus vejapjoves į darbo vietą.
Devyni robotai vejapjovės, kurie sklendžia pakilę virš žemės paviršiaus 3–5 cm, gali dirbti individualiai arba grupėje. Slysti oru robotams padeda oro ventiliatorių sistema: centrinis ventiliatorius padeda robotui išsilaikyti ore, o mažesni, išdėstyti robotų apatinio korpuso kampuose, užtikrina, kad prietaisas judėtų greitai, tiksliai ir stabiliai. Dirbdami robotai ir duomenų skaitytuvas „bendrauja“ tarpusavyje, taip robotai „mato“ teritoriją tarsi iš paukščio skrydžio ir gali numatyti savo judėjimo kryptį bei ją keisti, jei iškyla nenumatytų kliūčių.
„Husqvarna Solea“ sistemos techninės galimybės
„Husqvarna Solea“ akumuliatoriniai robotai vejapjovės „ginkluoti“ pjovimo disku su 20 mažų deimantų milteliais dengtų peiliukų. Vieno roboto pjovimo plotis – 306 cm, o oru sklendžianti devynių robotų sistema dirbdama grupėje maksimaliu greičiu per 8 minutes gali nupjauti 10 000 kv. metrų užimančią veją, tai reiškia, kad futbolo stadioną ji nupjaus per mažiau nei 3 minutes.
Kiekviename robote įmontuoti jutikliai, kurie padeda atpažinti objektus, stebėti žolės ir dirvožemio būklę, nustatyti oro užterštumo ir drėgmės lygį. Robotų vejapjovių korpuso viršuje įmontuota saulės elementų danga, todėl robotai gali įsikrauti dirbdami arba skrisdami dronu į kitą darbo vietą. Autonominis transportavimo dronas pagamintas iš ypač lengvos anglies pluošto konstrukcijos.
Nors pagal šį „Husvarna Solea“ koncepcinį modelį dar nėra sukurtas skraidančių robotų vejapjovių prototipas, švedų kompanijos inžinieriai neabejoja, kad tokie įrenginiai kaip ir savaeigiai automobiliai netolimoje ateityje taps kasdienybe. Prižiūrėti dideles miestų žaliąsias erdves, parkus ar vejas ant dangoraižio stogų žmogus galės keliais mobiliojo telefono mygtuko paspaudimais neiškeldamas kojos iš biuro.