Ar robotai išvaduos nuo rutinos ir streso darbe?
2018 04 03 13:24Technologijoms drastiškai keičiant darbo rinką, šiandien vis dažniau keliame klausimus, kaip turi keistis vadovų sprendimai, kai jų pavaldiniai ne vien tik žmonės, bet ir robotai? Robotų eroje svarbesniais tampa vadinamieji minkštieji darbuotojų įgūdžiai – pasitikėjimas savimi bei gebėjimas komunikuoti, tačiau kaip sumažinti neigiamą robotizacijos poveikį darbuotojams?
ISM Vadybos ir ekonomikos universitete kovo pradžioje viešėjęs Lisabonos Nova universiteto (angl. k. Nova University of Lisbon) Technologijų vertinimo doktorantūros programos vadovas profesorius dr. Antonio Monizas (Portugalija) sako, kad naujausių technologijų pažanga pirmiausia skatina atkreipti dėmesį į robotizacijos siūlomus sprendimus: padidinti darbo našumą, užtikrinti procesų efektyvumą, mažinti rutininių veiklų neefektyvumą, sąnaudas ir klaidų skaičių. Visa tai neabejotinai turėtų didinti įmonės ekonominius rodiklius, galimybes susigrąžinti gamybą iš pigios darbo jėgos šalių ir atnešti naudos savo šalies ekonomikai.
„Žmonės tikisi, kad robotai pagelbės ten, kur nenorime ar negalime dirbti patys, pavyzdžiui, esant aukštai temperatūrai, neprieinamose vietose (vamzdynuose, tarp nuolaužų), pavojingose gyvybei sąlygose (atominiai reaktoriai) ar tiesiog atliekant pasikartojančius ir nuobodžius darbus. Todėl patys populiariausi yra pramoniniai robotai, sukurti 1954 m. Nors pramoniniai robotai yra unikalus greičio, tikslumo ir jėgos derinys, dauguma jų – tik akli aktoriai meistriškai surežisuotame spektaklyje“, – įsitikinęs profesorius.
Profesoriaus A. Monizo teigimu, siekiant žmonių saugumo, pagrindinis sprendimas įmonėms įdiegusioms pramoninius robotus, pirmiausia atskirti žmones nuo robotų.
„Robotai dirba narvuose, kur žmogui įeiti neleidžiama. Gerokai pažangesni yra paslaugų robotai, veikiantys pusiau arba visiškai autonomiškai ir atliekantys darbus, skirtus žmogaus gerovei užtikrinti. Paslaugų robotai gali būti asmeniniai (žoliapjovės, dulkių siurbliai, mokomieji ir pan.) ir profesionalios pagalbos robotai (naudojami ligoninėse, farmacijoje, pagyvenusių žmonių priežiūrai ir pan.). Paslaugų robotas turi būti toks lengvas, kad nepajėgtų rimtai sužeisti žmogaus. Taip pat diegiami įvairūs jutikliais pagrįsti sprendimai – stabdyti robotą, jei yra kliūtis ir pan.“, – pabrėžia profesorius.
Nepaisant nemažai viešojoje erdvėje pristatomų sėkmingų organizacijų praktikų įgyvendinant robotizacijos sprendimus, vis dėlto Europos gamybos įmonių tyrimo 2015 m. ataskaitos duomenimis, net didesnės įmonės, turinčios daugiau patirties diegiant pažangias gamybos technologijas ir daugiau galimybių, siekiant efektyviai panaudoti pramoninių robotų sistemas, susiduria su sunkumais.
Žmonių ir robotų sąveikas nagrinėjantis tyrėjas įsitikinęs, kad žmogaus – roboto sąveika turi didelį poveikį gamybos įmonių rezultatams. Ypatingai svarbus žmogiškųjų išteklių valdymo vaidmuo robotizuojant gamybos procesus, nes automatizavimo sistemos ir robotai padeda darbuotojams, bet jų nepakeičia. Todėl ne toks gąsdinantis atrodo įspėjimas, kad pasaulyje išnyks daugybė darbo užduočių ir kai kurios profesijos. Pagrindinis dalykas – suvokti ir žmonių, ir technologijų ribotumus, ir jų tarpusavio sąsajas, nustatyti, kokių naujų įgūdžių reikia darbuotojams ir padėti prie jų prisitaikyti, taip sumažinant neigiamą robotizacijos poveikį žmonėms.