ELINTA vadovas V. Jokužis: jei norime pasivyti Suomiją, turime sparčiai orientuotis į robotizaciją
2018 01 26 09:38Sausio 24 d. Kaune vykusioje Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) konferencijoje „Išmanus verslas. Skaitmenizacijos svarba“ aukštųjų technologijų bendrovės ELINTA generalinis direktorius dr. Vytautas Jokužis teigė, kad Lietuvai būtina suspėti su pasaulyje vykstančiais pokyčiais ir verslas turi skirti didelį dėmesį robotizacijai.
„Siūlau kuo greičiau diegti skaitmenizuotus sprendimus versle, kurti ir įdarbinti robotus. Lietuva turi būti pramoninė, ekportuojanti, kurianti ir gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus valstybė“, – teigė jis.
V. Jokužis Lietuvą palygino su Suomija ir prognozavo Lietuvos ateitį robotikos srityje.
„Prieš dešimt metų Lietuvoje buvo vienas kitas robotas pramonės įmonėse, tuo tarpu skaičiuojama, kad Suomijoje 2007 metais 10 tūkstančių gyventojų jau teko net 30 robotų. Dabar matome, kaip sparčiai viskas keičiasi, todėl negalime leisti sau sustoti. Lietuvai būtina priimti kuo skubiau teisingus sprendimus“, – pasakojo jis.
Anot pranešėjo, 2017 metais Lietuvoje jau teko 2 robotai 10 tūkst. gyventojų, o Suomijoje šiuo metu skaičiuojama yra apie 60 robotų – 10 tūkst. gyventojų.
„Jeigu tokiais tempais didės robotizacija abiejose valstybėse, tai galime daryti tokias tiesinio prognozavimo tendencijas, kad 2027 metais Suomijoje jau teks 120 robotų 10 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje – tik 30 robotų“, – sakė jis.
V. Jokužis akcentavo, į ką turėtumėme atkreipti dėmesį, kad kuo labiau pasivytumėme, tokias Europos šalis, kaip Suomija ir mažintumėme atsilikimą technologijų srityje. Jis teigė, kad iki 2027 metų Lietuvai reikia, kad kurtųsi ir veiktų bent 10 robotikos bendrovių, kuriose dirbtų bent 300–500 inžinierių, kurios generuotų vidutiniškai per metus apie 75 mln. eurų, o potencialus rinkos dydis tuo tarpu galėtų siekti net 750 mln. eurų. Taip pat būtina įdarbinti apie 7500 robotų Lietuvoje.
Pasaulyje progresas robotizacijos srityje vystosi milžiniškais tempais. Dirbtinis intelektas pranoksta žmogaus galimybes.
„Jei 2016 metais buvo neįmanoma laimėti šachmatų partijos prieš kompiuterį, tai po kelerių metų tikriausiai bus beprasmiška laimėti futbulo varžybas prieš robotus“, – juokavo V.Jokužis. Vadinasi galimybės dirbtinio intelekto srityje yra beribės. Šiuo metu vyksta tokie procesai, kuomet debesų kompiuterija, bevielės technologijos, dirbtinis intelektas ir daiktų internetas yra neatsiejami vienas nuo kito.
Dažnai nuogąstaujama, kad robotai atims darbo vietas, tačiau taip neatsitiko pramonės revoliucijos metu skirtingais etapais, net kai atsirado garo mašina, konvejerinė gamyba, žemės ūkio technika. Vadinasi, bedarbių skaičius nepadidės ir atsiradus daugiau robotų, keisis tik mūsų darbo pobūdis, pramonei ir verslui reikia kitų sričių specialistų, kitų kompetencijų ir gebėjimų, kurie siejami su skaitmenizacija. Pasitelkus robotus galima padidinti darbo našumą, užtikrinti procesų efektyvumą, o tai atnešą nauda visai šalies ekonomikai.
Anot V.Jokužio, ką reikia daryti ateityje – tai didinti specialistų skaičių inžinerijos srityje, bendradarbiauti su universitetais ir kolegijomis, sudominti studentus atlikti praktiką technologijų įmonėse. Studentams ir jauniems specialistams ypač trūksta praktinių gebėjimų, todėl reikia jiems rodyti, padėti, skatinti.
„Galvoti, kaip sujungti elektroniką su intelektu – tai reiškia galvoti apie ateitį. Iš to ir kilo mūsų įmonės pavadinimas. Stengiamės nuolat galvoti apie ateitį, nes ateitis yra geresnė nei manome“, – optimistiškai kalbėjo V. Jokužis.