Dirbtinis intelektas – tarp gerovės kūrimo ir grėsmės
2017 09 13 08:01Vis dažniau girdime, kad organizacijos daugiau dėmesio skiria procesų automatizavimui bei dirbtinio intelekto panaudojimui kasdieninėje veikloje. Tai nenuostabu, nes tokių technologijų naudojimas didina efektyvumą – leidžia sumažinti kaštus ir darbuotojų užimtumą, bei skatina darbuotojus atlikti kūrybiškesnes ir įdomesnes užduotis. Dėl dirbtinio intelekto panaudojimo 6 valandų darbo diena gali tapti realybe. Tačiau didesnės galimybės reiškia ir didesnes grėsmes.
Dirbtinis intelektas, kas tai?
Dirbtinio intelekto (DI) sąvoka neretai yra siejama su mašininio mokymosi savybe, kai algoritmas veikia ne pagal jam pritaikytą programą, bet ir pats sugeba mokytis iš naujų duomenų vis tobulindamas priimamus sprendimus ar veiksmus. Tačiau dirbtinio intelekto sąvoka yra gerokai platesnė, nes toks intelektas paprastai naudoja bent vieną iš žmogaus protą imituojančių technologijų. Pavyzdžiui, natūralios kalbos teksto prasmės atpažinimą ir atsakymo generavimą natūralios kalbos sakiniais, kalbos, gestų ar vaizdų atpažinimą, sprendimų valdymą bei dar sudėtingesnį „gilųjį mokymąsi“ panaudojant neuroninius tinklus. Paprasčiausias būdas atskirti automatizavimą nuo dirbtinio intelekto yra toks: automatizuotame procese rezultatas visada aiškus ir nustatytas pagal griežtus algoritmus, o dirbtinio intelekto rezultatas gali būti sunkiau nuspėjamas – kaip ir žmogaus protavimo ir interpretacijų rezultatas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/60817/.
Inf. šaltinis: Alfa.lt