Robotas padės suskaitmeninti drugelių pavyzdžius
2014 12 04 09:10Vabzdžius tyrinėjantys mokslininkai, siekdami išvengti ilgo ir varginančio darbo, į pagalbą pasitelkė robotiką. Robotas per kelias minutes gebantis nuskenuoti drugių pavyzdžių padėklą, sukurs virtualius vaizdus, kurie vėliau bus pateikti vartotojams internete. Kaip teigė entomologas Paulas Johnsonas iš Pietų Dakotos Valstijos universiteto, informacija šiuo metu perkeliama į InvertNet.org svetainę, o taip pat ir nacionalines ir tarptautines mokslo svetaines.
Klimatui kintant, vabzdžiai geba kur kas greičiau prisitaikyti nei stuburiniai gyvūnai, paaiškino Johnsonas. Profesorius teigė, jog vabzdžiai gali būti panaudoti kaip matavimo prietaisai nustatyti vietovės pokyčiams, lokaliai bei regiono mastu.
Šis darbas, tai dalis 10 metų trukmės ir 100 milijonų dolerių vertės Nacionalinio Mokslo Fondo projekto „InvertNet“, skirto užfiksuoti milijonų gamtos istorijos objektų vaizdus ir bei kitus duomenis. Surinkta ir suskaitmeninta medžiaga bus lengviau prieinama mokslininkams bei kitoms suinteresuotoms šalims. Projektui vadovauja Ilinojaus universitetas. Jame dalyvauja dar 21 JAV universitetas, bei Milvokio ir Pitsburgo gamtos istorijos muziejai. Iš viso bus surinkta 60 milijonų pavyzdžių informacija.
Projekto tikslas – sukurti duomenų bazę su gamtos istorijos kolekcijų pavyzdžiais, sugrupuoti informaciją bei išsaugoti kiekvieno pavyzdžio skaitmeninius vaizdus. Johnsonas teigė, jog padedami pažangiųjų vaizdo technologijų, mokslininkai turės tyrimams skirtus 3D formato failus.
Sugrupuota informacija tada bus perkelta į nacionalines bei tarptautines duomenų bazes. Žmonės galės naudotis šia informacija, analizuodami geografines ir ekologines tendencijas.
Iki šiol mokslinių pavyzdžių informacija buvo renkama ir apdorojama rankiniu būdu. Aštuoni studentai ties šiuo projektu darbavosi pastaruosius trejus metus.
Johnsonas teigė, jog bendradarbiaujančios institucijos šiuo metu bando roboto prototipą, kuris per savaitę geba nuskaityti daugiau nei 100 000 pavyzdžių. Tuo tarpu rankiniu būdu šią informaciją tektų rinkti 3–4 metus. Johnsonas pažymėjo, jog robotas padidins darbo efektyvumą, bei sumažins proceso išlaidas.
Mokslininkai ruošiasi atlikti beta testavimo procedūras. Vis dar aiškinamasi, koks roboto panaudojimo būdas geriausias, taip pat, ar tinkamai veikia duomenų rinkimo programinė įranga.
Johnsono teigimu, tai bus milžiniškas postūmis bioįvairovės duomenų kaupime. Mokslininkai gebės daug efektyviau identifikuoti tiriamas vabzdžių rūšis, lengviau atpažins naujas. Taip pat tai pasitarnaus taksonomijos mokslui, muziejams ir mokslininkams, atskleidžiant šių vabzdžių kolekcijų vertingumą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt