Naujas robotas verčia pamiršti baterijas: nereikia jokių laidų ir veikia tarsi gyvas organizmas
2025 12 20 10:27Minkštieji robotai gali tapti naudingi energetikoje, pramonėje ar medicinoje, bet tam jiems reikia kitokios sandaros. Jie negali remtis storais laidais, kietomis plokštėmis ar dideliais akumuliatoriais, nes tai riboja lankstumą. Mokslininkai vis dažniau ieško sprendimo, kuris būtų panašesnis į gyvą organizmą.
Tokioje vizijoje jutikliai, judesys ir energijos šaltinis yra viename minkštame kūne, tarsi raumenys ir nervai. Šis požiūris vadinamas įkūnytu intelektu, kai dalis valdymo slypi pačioje struktūroje. Kuo labiau robotas gali jausti ir reaguoti per savo kūną, tuo mažiau jam reikia išorinių sistemų.
Būtent prie tokios idėjos priartėjo „National University of Singapore“ tyrėjai. Jie sukūrė minkštą robotą, įkvėptą jūrinės rajos, kuris plaukia naudodamas magnetinius laukus. Svarbiausia, kad tie patys laukai padeda ir jo lanksčioms baterijoms veikti ilgiau.
Magnetinis judėjimas ir energijos stabilumas
Tyrimas, aprašytas žurnale „Science Advances“, parodė, kad magnetiniai laukai atlieka dvigubą darbą. Jie ne tik judina roboto pelekus, bet kartu stabilizuoja elektrocheminius procesus akumuliatoriuje. Dėl to energijos šaltinis išlieka patikimesnis net tada, kai roboto kūnas smarkiai lankstosi vandenyje.
Robotas naudoja cinko ir mangano baterijas su mangano dioksidu, o ši chemija paprastai yra pigesnė ir saugesnė už ličio jonų. Vis dėlto tokios baterijos dažnai nukenčia nuo greitesnio nusidėvėjimo, kai daug kartų įkraunamos. Magnetinis poveikis šį silpnumą sumažina, todėl baterija išlaiko daugiau pradinės talpos.
Kaip baterijos įmontuotos minkštame kūne?
„National University of Singapore“ komanda baterijų elementus įdėjo į minkštą silikoną ir sustatė juos vertikaliai roboto viduje. Taip viršuje ir šonuose atsirado vietos minkštiems varikliams ir jutikliams, o kūnas liko plonas ir lankstus. Robotas gali taip pat laisvai banguoti kaip tikra žuvis, nes kietų dalių jame mažai.
Pelekai pagaminti iš magnetinių elastomerų, todėl, veikiami išorinių ričių kuriamo lauko, jie ritmiškai plazda. Tas pats laukas pereina per baterijų krūvą ir švelniai keičia jonų judėjimą akumuliatoriaus viduje. Po dviejų šimtų įkrovimo ciklų baterija išlaikė apie 57 proc. talpos, maždaug dukart daugiau nei be lauko.
Ką tai reiškia minkštųjų robotų ateičiai?
Fizikinis paaiškinimas paprastas, magnetinis laukas suvienodina cinko jonų srautą ir neleidžia jiems sudaryti pavojingų adatinių darinių. Tuo pat metu jis stiprina katodo struktūrą, todėl lėčiau vyksta degradacija ir mažėja nuostoliai. Autoriai tai vadina dviguba magneto elektrochemine stabilizacija, nes veikia ir anodas, ir katodas.
Kol kas toks robotas plaukia tik kontroliuojamuose baseinuose, nes jam reikia stiprių išorinių magnetų. Tačiau idėja žada daug, nes ta pati jėga, kuri juda, gali ir maitinti, todėl ateities minkšti robotai bus labiau tarsi audinys nei mechanizmas. Tyrėjai planuoja šį metodą pritaikyti kitoms baterijoms ir energiją kaupiančioms skaiduloms, kad judesys, jutimas ir maitinimas taptų neatskiriami.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Autorius: Ina Jonaitienė
Vokiečių šedevras jau grasina perimti žmonių darbus, robotai žengia iš laboratorijų
2025 12 15 10:13Europa vis labiau artėja prie pasaulinių lyderių dirbtinio intelekto (DI) srityje, o naujausi pasiekimai rodo, kad žemynas nebėra tik stebėtojas. Humanoidinių robotų kūrimas ilgai buvo siejamas su Kinija ar gerai žinomais Amerikos laboratorijų vardais. Tačiau šį kartą technologinė naujiena atkeliavo visai iš šalia esančių Vokietijos.
Ši žinia svarbi todėl, kad humanoidinių robotų projektai ilgai vystėsi nelengvai ir jų pažanga dažnai atrodė lėta. Dabar matyti, kad sunkumai pamažu įveikiami ir nauji sprendimai išeina už laboratorijų ribų. Tai žingsnis link ateities, kurioje mašinos tampa kasdienės darbo aplinkos dalimi.
Naujoji technologija kuria tarpinę liniją tarp žmogaus ir mašinos gebėjimų, praplečia galimybių ribas ir atveria naujas veiklos sritis. Dirbtinis intelektas šiuose projektuose tampa esminiu varikliu. Jis leidžia robotams suvokti aplinką panašiau į žmogų ir greičiau reaguoti į pokyčius.
Naujos kartos humanoidas iš Vokietijos
Vokietijos įmonė pristatė „Agile ONE“ robotą, kuris kurtas pramonės užduotims ir itin tiksliems veiksmams. Jis geba manipuliuoti mažais objektais, prisitaikyti prie kintančių situacijų ir bendrauti su žmogumi darbo vietoje. Tokie gebėjimai rodo, kad Europa jau rimtai jungiasi į humanoidų technologijų varžybas.
Robotas gali vaikščioti iki dviejų metrų per sekundę greičiu ir kelti iki dvidešimties kilogramų. Šie rodikliai atveria galimybę panaudoti robotą daugelyje pramonės procesų. Tačiau išskirtinumą lemia ne greitis ar jėga, o gebėjimas dirbti tiksliai ir patikimai.
Svarbiausia šio projekto dalis yra pažangios jo rankos, kurios leidžia valdyti itin smulkius daiktus. Tai, kas dar neseniai atrodė tiesiog nepasiekiama technikai, dabar tampa realybe. Jei šie gebėjimai bus pakartojami pramoninėmis sąlygomis, robotas gali pakeisti daug rankinio darbo pozicijų.
Žmogiškas elgesys ir suprantama komunikacija
Norint, kad robotai taptų natūralia darbo aplinkos dalimi, svarbu jų elgesį padaryti aiškų ir nekelti nejaukumo. „Agile ONE“ kūrėjai ypatingą dėmesį skyrė tam, kad robotas nebūtų pernelyg panašus į žmogų, bet išlaikytų draugišką formą. Jo šviesos signalai ir ekranas padeda perteikti emocijas bei veiksmų ketinimus.
Roboto mąstymą palaiko sluoksniuota dirbtinio intelekto sistema, leidžianti jam planuoti užduotis ir prisitaikyti prie aplinkos. Toks veikimo būdas artimesnis žmonių logikai ir daro bendradarbiavimą sklandesnį. Tai svarbu srityse kur aiškumas ir reagavimo greitis lemia darbo saugą.
Gamintojai planuoja pradėti masinę roboto gamybą nuo 2026 metų Bavarijoje. Įmonės klientams siūlys mokymus ir integravimo paslaugas realiame darbo procese. Europa tokiu būdu demonstruoja ambiciją nepraleisti momento kai humanoidiniai robotai taps nauju pramonės standartu.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Tankai tampa bejėgiai: JAV kariuomenė testuoja spiečių robotų atakas prieš šarvuotą techniką
2025 12 14 09:47Šiuolaikiniuose konfliktuose nugalėtoją lemia ne šarvų storis, o tai, kiek kainuoja sunaikinti priešo techniką. Pasirodė, kad net paprastas dronas su mažu užtaisu gali paralyžiuoti milijonus kainuojantį tanką. Ši realybė paskatino kariuomenes ieškoti visiškai naujų sprendimų.
Jungtinių Valstijų armija žengė dar toliau ir pradėjo bandyti taktiką, kai į ataką siunčiamas ne vienas aparatas, o visas būrys autonominių robotų. Tai keičia ne tik ginkluotės panaudojimą, bet ir visą kovos filosofiją.
Bandymų metu analizuojama, kaip toks robotų „spiečius“ gali neutralizuoti klasikinius šarvuotus pabaisas. Tai tampa esminiu klausimu, nes brangūs tankai gali tapti lengvu grobiu pigioms, masiškai kuriamoms mašinoms.
Naujojo požiūrio laboratorija „xTechOverwatch“
Spalio pabaigoje Teksase įvyko renginys „xTechOverwatch“, kur susirinko keturios dešimtys komandų iš gynybos ir akademinės aplinkos. Kiekviena jų pristatė savo autonominę sistemą, pasirengusią realiems bandymams.
Ypač išsiskyrė robotas „FireAnt“, sukurtas įmonės „Swarmbotics AI“. Jis projektuotas tam, kad galėtų veikti grupėmis ir atakuoti šarvuotą techniką koordinuotais veiksmais. Tai pirmas kartas, kai tokio tipo įrenginiai tikrinami kaip integruota taktika.
Programa siekia pakeisti ginkluotės įsigijimo modelį. Užuot laukę dešimtmetį dėl milžiniško projekto, kariškiai nori veikiančių prototipų, kuriuos galima iškart jungti prie kariuomenės struktūrų. Šis metodas pagreitina inovacijų tempą.
Kaip veikia „FireAnt“ robotų spiečius?
Įsivaizduokime kareivį, kuris nešaudo pats, o valdo dešimtis mažų robotų sėdėdamas saugiame nuotolyje. Jis mato kelias dešimtis kamerų, o algoritmai patys paskirsto užduotis tarp mašinų. Viena seka taikinį, kita apeina iš šono, o trečia priartėja su užtaisu.
Taip dirba programinė įranga, kuri sumažina žmogaus įsitraukimą ir apsaugo karius nuo tiesioginio kontakto su pavojumi. Tai nauja karo valdymo logika, kurioje žmogus tampa ne vykdytoju, o prižiūrėtoju.
Robotai nebrangūs, todėl jų praradimas nėra reikšmingas. Net sunaikinus kelias mašinas, kitos tęs misiją. Tai iš esmės keičia jėgų pusiausvyrą, nes milijonus kainuojantis tankas tampa pažeidžiamas pigioms ir gausioms sistemoms.
Pranašumas prieš tankų apsaugos sistemas
Šiuolaikiniai tankai turi aktyvios gynybos sistemas, kurios numuša pavienius sviedinius. Tačiau jos nėra pritaikytos kovoti prieš dešimtis taikinių vienu metu. Robotų spiečiai šią gynybą paverčia neveiksminga.
Iš finansinės perspektyvos tai akivaizdi nauda. Kelių robotų praradimas yra nedidelė kaina už rimtą žalos padarymą priešo tankui. Todėl tokia taktika tampa strategiškai labai patraukli.
Toks požiūris keičia doktriną. Reikia kitaip planuoti maršus, logistinius kelius ir šarvuotųjų dalinių apsaugą. Tai priverčia permąstyti karo veiksmų struktūrą nuo pat pagrindų.
Artėjantys pokyčiai kariuomenėse
Iš keturiasdešimties komandų atrinkta dvidešimt, kurios toliau dirbs su kariuomene ir testuos sistemas iki dvidešimt septintų metų vasaros. Tikslas yra realiai integruoti robotus į dalinius, o ne palikti juos kaip teorinius projektus.
Tokios sistemos gali išgelbėti karius, nes į pavojingiausias vietas siunčiami robotai, o ne žmonės. Tai žingsnis į ateitį, kurioje autonominės mašinos tampa pagrindine puolimo priemone.
Karinė arena sparčiai keičiasi. Laimi ne tas, kas turi didžiausią tanką, o tas, kas turi išmanesnius ir greičiau pritaikomus sprendimus. Autonominiai spiečiai gali tapti nauju kovos standartu.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Viktoras Baliulis.
LTG grupėje – inovatyvūs sprendimai darbuotojų saugai: vilkės specialius egzoskeletus
2025 12 12 16:39LTG grupė gerina darbuotojų darbo sąlygas ir diegia inovaciją: riedmenų remonto depuose, kelių priežiūroje bei remontuose ir sandėliavime dirbantys darbuotojai išbandys egzoskeletus – specialią įrangą, dėvimą ant kūno ir sumažinančią apkrovą, LTG grupės pranešime žiniasklaidai.
„Išbandysime trijų skirtingų paskirčių egzoskeletus, kuriuos atrinkome atsižvelgę į darbuotojų poreikius, atliekamas funkcijas ir darbo vietų bei procesų specifiką. Ši įranga ne tik palengvins kasdienių užduočių atlikimą, bet ir saugos darbuotojų sveikatą. Taikydami inovacijas siekiame strateginių Grupės tikslų, tarp jų – ir darbuotojų sauga. Taigi egzoskeletai padės stiprinti saugos kultūrą, didinti sąmoningumą ir gerinti darbo sąlygas“, – sako LTG grupės Technologijų vadovas Vytautas Bitinas.
Pasak V. Bitino, šis bandymas – žingsnis tvarios plėtros link, kurioje technologijos tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai.
LTG grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“, infrastruktūros valdymo bendrovės „LTG Infra“, keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ ir Geležinkelio tiesimo centro darbuotojai veikloje išbadys Austrijos įmonės „SANO Transportgeraete GmbH“ egzoskeletus.
Anot oficialių šios įmonės produktų platintojų, LTG grupės įmonės – pirmosios geležinkelių bendrovės Baltijos šalyse, savo veikloje išbandančios tokius technologinius sprendimus.
Bandymams pasirinkti trys skirtingų paskirčių egzoskeletai: kaip drabužis dėvimas „LiftSuit Auxivo“, palaikantis nugarą ir klubus, „Chairless Chair 2.0“, leidžiantis greitai, lengvai ir lanksčiai keisti sėdėjimo, stovėjimo ir ėjimo pozicijas, bei palaikantis nugarą, klubus, kelius, kulkšnis ir pėdas. Trečiasis – „Hapo Front“, sumažinantis apkrovą rankoms, pečiams ir alkūnėms atliekant darbus, kai rankos ilgą laiką laikomos priešais kūną.
Egzoskeletų bandymu siekiama, kad kuo daugiau darbuotojų juos išmėgintų, vertinama bus jų asmeninė patirtis ir nuomonė. Apibendrinus atsiliepimus bus sprendžiama dėl šios technologijos platesnio naudojimo LTG grupės įmonių veikloje.
Inf. šaltinis: Lietuvos geležinkeliai, AB
Naujas humanoidinis robotas „Phantom MK1“ gąsdina pasaulį, ar kare dar liks vietos žmogui?
2025 11 28 11:29„Phantom MK 1“ pristatomas kaip pirmasis žmogų primenantis kareivis sukurtas specialiai karinėms užduotims. Tai reiškia kad jis skirtas tyrinėti pavojingas vietas nešioti krovinį ir padėti žmonėms pavojingose operacijose. Idėja kelia daug klausimų apie saugumą etiką ir ateities kovas.
Ši technologija atrodo kaip žingsnis iš mokslinės fantastikos bet tai rimtas eksperimentas. Robotą sukūrė jauna JAV įmonė kuri nori parduoti jį ir kariuomenėms ir pramonei. Dabar „Phantom“ yra prototipo stadijoje tad dar nežinoma kaip bus naudojamas plačiai.
Žmonės diskutuoja ar tokie robotai sumažins riziką kariams ar paskatins agresiją. Yra baimių kad mašinos gali supaprastinti sprendimą siųsti gyvus žmones į pavojų. Taip pat svarbu kad svarbius sprendimus priimtų visada žmogus.
Kas yra „Phantom MK 1“?
„Phantom MK 1“ yra humanoidinis robotas, jis apie 175 centimetrų aukščio ir sveria apie 80 kilogramų. Jis gali vaikščioti nešti iki 20 kilogramų ir judėti gana greitai atkurdamas pusiausvyrą laiptais ir nelygiu paviršiumi. Roboto viršutinė dalis laiko jutiklius kameras baterijas ir kompiuterį o apatinė dalis skirta kojoms ir judėjimui.
Įmonė teigia kad robotas skirtas pirmosios linijos užduotims pavyzdžiui žvalgybai ir minų nustatymui. Tokios užduotys yra pavojingos žmonėms todėl robotas galėtų sumažinti žmogiškas aukas. Kita vertus tai kelia etinių ir teisių klausimų apie karinius panaudojimus.
Kaip robotas veikia?
„Phantom“ remiasi daugiausia kameromis o ne sudėtingais „lidar“ jutikliais kad būtų patvaresnis ir paprastesnis. Jį galima valdyti nuotoliniu būdu per VR akinius arba leisti atlikti užduotis dalinai autonomiškai naudojant pažangias programas. Svarbu kad lemiami sprendimai pavyzdžiui taikinių naikinimas būtų priimami visada žmogaus.
Robotas naudoja variklius ir stabilizavimo mechanizmus kad palaikytų pusiausvyrą tada kai juda per kliūtis. Jei padidėja techninė apkrova ar įtampa galima prijungti daugiau vienetų kad darbai vyktų toliau. Dėl to sistema turėtų būti lanksti bet tuo pačiu ir sudėtinga prižiūrėti.
Ką tai reiškia visuomenei?
Projektas kelia rimtų etinių klausimų apie karo automatizavimą ir žmogaus vaidmenį. Vietoj to kad sumažintume karo pavojų kiti bijo kad tai leis lengviau pradėti konfliktus ir mažiau vertinti gyvybę. Vieša diskusija apie taisykles ir kontrolę yra būtina kol technologija plinta.
Įmonė teigia kad robotai gali turėti ir civiliškų taikymų pavyzdžiui sandėliuose gamyklose ar net kosminėse misijose. Tokia verslo strategija gali padėti finansuoti tobulėjimą ir kartu sumažinti vien militarizuotą naudojimą. Vis dėlto dabar „Phantom“ yra eksperimentas ir reikia stebėti kaip vystysis jo technika teisė ir visuomenės požiūris.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Viktoras Baliulis.
„Mokslo sriuba“. Kaip atrodo pirmoji Lietuvoje robotinė medžiagų laboratorija?
2025 11 23 12:20Žiniomis apie FTMC autonominę medžiagų laboratoriją dalinasi chemikai dr. Jurgis Pilipavičius ir dr. Linas Vilčiauskas. Domisi Ignas Kančys.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
KTU doktorantė stažavosi NASA tyrimų centre – kūrė sistemą, padedančią robotams dirbti tiksliau
2025 11 21 10:49Nuo 2017 m. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) vykdo projektą „ARMADAS“ – juo siekiama sukurti autonominius robotus, galinčius iš specialių statybinių blokelių surinkti ir pertvarkyti infrastruktūrą Mėnulio ar Marso paviršiuje. Šiemet prie šio projekto prisijungė ir KTU doktorantė, kuri ieškojo būdų, kaip užtikrinti, sklandų šių robotų darbą.
NASA Programuojamų struktūrų laboratorijoje (angl. Coded structures laboratory, CSL) kuriami kelių tipų robotai, atliekantys skirtingus vaidmenis konstrukcijų surinkimo procese. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Mechanikos inžinerijos doktorantė Gabrielė Jovarauskaitė pasakoja, kad trimačius blokelius, dar vadinamus vokseliais, jiems atveža roveris – mobilus robotas, tačiau dažnai juos padeda netiksliai, todėl nukenčia darbo kokybė.
„Dėl to buvo sukurtas mechaninis įtaisas – kreiptuvas, leidžiantis vokseliui po padėjimo savaime pasislinkti į tikslią vietą konstrukcijoje ir nesustabdyti likusių robotų darbo“, – sako G. Jovarauskaitė.
Sklandesnis robotų darbas
Kuriant naują įrenginį, pagrindinis tikslas buvo rasti pasyvų mechaninį sprendimą, kuris patikimai veiktų be papildomos energijos ar aktyvaus valdymo. G. Jovarauskaitė pasakoja, kad darbas prasidėjo nuo pagrindinės problemos išgryninimo ir reikalavimų apibrėžimo.
„Siekiant nustatyti pagrindinius kintamuosius bei apskaičiuoti reikalingus konstrukcinius parametrus, atlikau skirtingų kreiptuvo konfigūracijų modeliavimą. Remiantis gautais rezultatais, sukonstravau galutinį prototipą – kreiptuvą, kurio veikimą įvertinau atlikdama fizinius testavimus. Šie bandymai leido patikrinti mechanizmo veikimo tikslumą ir stabilumą“, – sako KTU doktorantė.
G. Jovarauskaitės kurtas įrenginys leidžia pasiekti didesnį padėties tikslumą be papildomo aktyvaus valdymo ir užtikrinti, kad robotai galėtų sklandžiai paimti vokselį tolesniam darbui. Pasak jos, tam, kad būtų galima patikrinti, ar blokeliai tikrai nusileido į reikiamą vietą, į kreiptuvo konstrukciją integruoti specialūs jutikliai.
„Daviklių duomenis realiuoju laiku apdoroja mikrovaldiklis, nustatantis, ar vokselis pastatytas tinkamai. Tokia sistema padidina visos surinkimo grandinės patikimumą ir leidžia sistemai veikti autonomiškai“, – pastebi G. Jovarauskaitė.
NASA – ne vien kosmoso tyrimai
Apie darbą NASA tyrimų centre KTU doktorantė svajojo nuo pat vaikystės, tačiau ilgą laiką ši svajonė atrodė nepasiekiama. Įstojusi į KTU, ji sužinojo apie galimybę stažuotis šioje organizacijoje ir nuo tada šio tikslo siekė nuosekliai – prisijungė prie akademinės mentorystės programos, aktyviai dirbo laboratorijose.
„Nuvykus į NASA, mane labiausiai nustebino, kiek daug vienu metu vykdoma skirtingų tyrimų ir tai, kad jie – ne vien tik apie kosmosą. Įsivaizdavau, kad ten dirbama tik su raketomis ar misijomis į kosmosą. Iš tiesų ten vyksta ir dirbtinio intelekto, autonominių sistemų, klimato ir net medicinos ar transporto tyrimai“, – teigia G. Jovarauskaitė.
Šiuo metu tyrimus G. Jovarauskaitė tęsia doktorantūros studijose. Dar trečiaisiais bakalauro studijų metais ji pradėjo aktyviai dirbti su daugiafunkciniais konstrukciniais kompozitais, daugiausia dėmesio skirdama jų struktūriniam atsparumui ir diagnostinėms savybėms.
„Manau, kad ši sritis turi didelį potencialą aeronautikoje, vėjo jėgainėse, automobilių pramonėje ir tiltų inžinerijoje, todėl nusprendžiau tęsti mokslinę veiklą ir gilintis į ją dar aukštesnės pakopos – trečiosios – studijose, o žinias praturtino stažuotė NASA. Džiaugiuosi, kad Lietuvos mokslo taryba bendradarbiauja su šia organizacija, suteikdama studentams galimybę įgyti neįkainojamos tarptautinės patirties“, – kalba KTU doktorantė.
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas
Žmonės tikėjosi draugų, o gaus metalinius įrankius: kodėl robotai netaps žmonėmis, kaip žadėjo?
2025 10 28 15:35Robotika per kelis dešimtmečius padarė milžinišką pažangą. Turime dulkių siurblius, automatizuotus virtuvės pagalbininkus, robotinius vežimėlius, pristatančius maistą, ir pramoninius manipuliatorius, be kurių sunkiai įsivaizduojama gamyba.
Atrodytų, kad kitas žingsnis turėtų būti humanoidiniai robotai, tai vaikštantys, gestikuliuojantys, padedantys žmonėms kasdienybėje. Tačiau ekspertai į tai žiūri vis skeptiškiau.
Vienas garsiausių robotikos mokslininkų Rodney Brooks, „iRobot“ bendra įkūrėjas ir Masačusetso technologijos institutas (MIT) tyrėjas, teigia, jog siekis bet kokia kaina kurti žmogų primenančius robotus yra klaidinga kryptis.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Jis vadina tai investuotojų fantazija, nes žmogaus kūnas nėra tobulas šablonas, kurį reikėtų mechaniškai kopijuoti. R. Brooks atkreipia dėmesį, kad robotai nesugebės pasiekti žmogaus rankų sudėtingumo ar jautrumo, tai tam reikia dešimtmečių tyrimų, kurių dar neturime.
Ekspertas taip pat įspėja apie saugumo problemas. Kad humanoidinis robotas galėtų tiesiog stovėti ar vaikščioti, jam reikia didžiulio energijos kiekio. Jei toks įrenginys pargriūtų, jis taptų rimtu pavojumi aplinkiniams dėl didelės kinetinės energijos. Kitaip tariant, žmogaus forma robotui nėra nei efektyvi, nei saugi.
Kokia bus robotų ateitis?
Pasak R. Brookso, per artimiausius penkiolika metų sėkmingiausi robotai visiškai nepanašės į žmogų. Jie turės ratus vietoje kojų, specializuotus manipuliatorius vietoje žmogaus rankų, daug jutiklių ir bus sukurti konkrečioms užduotims. Tokia forma leis atlikti darbus patikimiau, pigiau ir saugiau.
Tai reiškia, kad robotai ateityje bus labiau panašūs į išmanius įrankius nei į filmų „Ex Machina“ ar „Aš, robotas“ personažus. Funkcija, o ne išvaizda, taps jų dizaino pagrindu. R. Brooks pabrėžia, kad daugelis šiandien kuriamų humanoidinių prototipų greičiausiai niekada netaps masinės gamybos produktais.
Pragmatinė, o ne fantastinė vizija
Nors kino industrija dešimtmečius žadino svajonę apie žmogaus kopijas, realybė bus kur kas pragmatiškesnė. Robotai greičiausiai išliks pagalbininkais, bet ne pakeis žmogaus figūrą. Jie atliks tikslingas užduotis, tai nuo sandėlių darbo iki pagalbos namuose, bet jų forma bus tokia, kuri leis atlikti darbą kuo efektyviau.
Tai nereiškia, kad humanoidiniai robotai visiškai išnyks. Galbūt jie egzistuos kaip eksperimentai ar prabangūs demonstraciniai projektai, tačiau tikrieji rinkos lyderiai bus paprastesni, saugesni ir naudingesni įrenginiai. Kitaip tariant, robotų ateitis bus mažiau panaši į mokslinę fantastiką ir daug labiau į praktišką kasdienybę.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Kinai pristatė robotą už telefono kainą
2025 10 27 17:43Kinijos technologijų pasaulis vėl drebina naujienos. Praėjusią savaitę startuolis „Noetix Robotics“ pristatė neįtikėtinai kompaktišką žmogaus formos robotą „Bumi“, kuris vos per kelias dienas tapo sensacija vietinėje žiniasklaidoje.
Vos 94 cm ūgio ir 12 kg sveriantis robotas atrodo kaip žaislas, tačiau geba atlikti realias užduotis ir netgi šokti. Kaina taip pat pribloškė net didžiausius skeptikus – „Bumi“ parduodamas vos už 9 998 juanius, tai yra maždaug 1 400 JAV dolerių.
Tokia suma prilygsta šiuolaikiniam flagmaniniam išmaniajam telefonui. Toks kainų lygis pirmą kartą istorijoje daro humanoidinius robotus prieinamus ne tik verslui, bet ir paprastiems žmonėms.
Per pirmąsias dienas nuo išankstinių užsakymų starto „Noetix Robotics“ sulaukė net 523 užsakymų – įspūdingas rezultatas rinkai, kurioje humanoidiniai robotai iki šiol buvo tik prabangos prekė.
„Bumi“ turi pažangią pusiausvyros ir judėjimo valdymo sistemą, sukurtą pačios įmonės inžinierių. Tai leidžia jam vaikščioti, išlaikyti pusiausvyrą net ant nelygaus paviršiaus ir atlikti paprastus veiksmus. Robotas gali šokti, mojuoti rankomis, reaguoti į balsines komandas ir padėti buityje – nuo mokymosi iki pramogų.
Ekspertai pažymi, kad būtent ši technologija gali tapti lūžio tašku visai robotikos rinkai. Iki šiol panašūs humanoidiniai robotai, kaip pavyzdžiui „Unitree R1“, kainuodavo apie 6 000 JAV dolerių, o amerikiečių „Tesla Optimus“ – dar brangiau.
„Noetix Robotics“ nusprendė žengti kitu keliu – pasiūlyti prieinamą, mokomą ir lengvai programuojamą robotą, kurį gali turėti kiekviena šeima ar universitetas.
„Bumi“ išsiskiria ir tuo, kad jo programinė sąsaja yra visiškai atvira. Tai reiškia, kad studentai, technologijų entuziastai ar net moksleiviai gali patys kurti scenarijus, mokyti robotą naujų veiksmų ir eksperimentuoti su dirbtiniu intelektu. Tokia koncepcija ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir ugdo naują AI kūrėjų kartą.
Kol „Noetix“ išdidžiai demonstruoja savo pasiekimą, kiti rinkos gigantai, tokie kaip „Tesla“, vis dar susiduria su sunkumais. Elonas Muskas buvo paskelbęs, kad masinė „Optimus“ robotų gamyba turėtų prasidėti tik 2026–2027 metais, o vieno roboto kaina siektų apie 20 000 JAV dolerių. Tai net 14 kartų brangiau nei „Bumi“.
Pasak analitikų, „Noetix Robotics“ gali tapti pirmąja kompanija, kuri iš tikrųjų padarys humanoidinius robotus masiniu produktu. Jei įmonė sugebės išlaikyti kokybės ir kainos balansą, „Bumi“ gali tapti tokiu pačiu proveržiu, kokiu kadaise buvo išmanieji telefonai. Kinijos technologijų bendruomenė jau vadina šį projektą „pirmuoju žingsniu į robotų demokratizaciją“.
„Noetix“ planuoja artimiausiais metais kurti ir pažangesnes versijas, kurios gebėtų mokytis savarankiškai, atpažinti emocijas ir atlikti sudėtingesnius buities darbus.
„Noetix Robotics“ sukurtas humanoidinis robotas „Bumi“ tapo sensacija dėl savo prieinamos kainos ir pažangios technologijos. Vos 1 400 dolerių kainuojantis robotas gali padėti buityje, šokti, reaguoti į komandas ir būti mokymo platforma dirbtinio intelekto eksperimentams. Tai ženklas, kad humanoidiniai robotai pagaliau žengia į masinę rinką.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
„Mokslo sriuba“. Pažangus humanoidas Lietuvoje
2025 10 26 12:31Kokios jo galimybės ir kaip jis veikia? Žiniomis dalinasi: Ignas Janukonis, Lukas Stankevičius. Kūrybinė komanda: Ignas Kančys, Gretė Vaičaitytė, Martynas Nevulis.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“