Lenkijoje įdarbinimo agentūros siūlo įdarbinti robotus

2019 03 20 12:55

Kaimyninės Lenkijos, kuri dėl emigracijos prarado daugybę darbuotojų, įdarbinimo agentūros jau gali pasiūlyti originalią paslaugą – vietoj kvalifikuoto, bet gana siauros kvalifikacijos darbuotojo, galima bandyti užsakyti skaitmeninį specialistą. Tokios, pagal konkrečius darbdavio poreikius sukurtos programos, gali atlikti didžiąją dalį nuobodžių, nuolat besikartojančių operacijų.

Lenkijoje įdarbinimo agentūros siūlo įdarbinti robotus

„Skaitmeniniai darbuotojai skirti tam, kad padėtų žmonėms, o ne juos pakeistų. Jie išlaisvina darbuotojus nuo pasikartojančių užduočių, darbų, kurie firmoms nieko naujo neduoda“, – sako įmonės „Pirxon“, kuriančios robotus, vadovas Bartoszas Sobolewskis.

Programuotojai iš Gdansko laiko save savotiška darbuotojų paieškos kompanija ir netgi bendradarbiauja su tikra įdarbinimo agentūra. Tik jie ieško ne darbą išmanančio specialisto, o siūlo darbdaviui sukurti skaitmeninį asistentą, galintį atlikti didžiąją dalį dažnai nuobodžių pasikartojančių operacijų.

„Robotai nedaro klaidų, nepridirba ko nors netikėto. Skaitmeninis darbuotojas visada daro tai, kam yra užprogramuotas. Jo neveikia ligos, oras, paros laikas. Jis dirba ir naktį, ir auštant, ir vidury dienos. Visada atlieka darbą kokybiškai“, – sako B. Sobolewskis.

Lenktynės tarp sąskaitininkės ir roboto Ksavero parodė, kad vykdydamas tokias griežtai užprogramuotas užduotis dažniausiai laimi robotas.

„Vienas mūsų klientas, statybinių medžiagų didmenininkas, įdarbino skaitmeninį darbuotoją tam, kad jis suvedinėtų į apskaitos sistemą klientų sąskaitas faktūras ir su jais atsiskaitinėtų. Dabar šis darbuotojas sutvarko 90 procentų tokių faktūrų“, – pasakoja įmonės vadovas.

Ši lenkų dirbtinio intelekto sprendimų kompanija konstatuoja, kad tokių paslaugų poreikis labai išaugo. Per pirmus darbo metus jie sukūrė 6 skaitmeninius darbuotojus, per antrus – jau 40, taigi progresas akivaizdus.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Dronais pristatomos siuntos – jau netolima realybė

2019 03 19 10:58

Prekės kelyje pas pirkėją žmonių netrukus gali visai nelikti. Vis labiau įsisiūbuojant prekybai internetu technologijų ekspertai prognozuoja, kad jau netoli tas laikas, kai prekes gal net tą pačią dieną mums pristatys ne kurjeriai, o dronai, savavaldžiai paštomatai ar net droidai.

Dronais pristatomos siuntos – jau netolima realybė

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, prekybos internetu ir užsakomuoju paštu apimtis Lietuvoje 2017 metais augo 30,5 proc. ir siekė beveik 360 mln. eurų (2016 m. – 274 mln.). Svetainės internetoparduotuvės.lt duomenimis, prekes internete siūlė kone 1000 lietuviškų interneto parduotuvių. Mokėjimo bendrovės „Paysera“ teigimu, vienas pirkėjas interneto prekybos vietose pernai vidutiniškai paliko apie 62,5 euro. Įkandin elektroninių parduotuvių auga ir jas aptarnaujančių siuntų pristatymo tarnybų darbo apimtys bei pajamos.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/67339/

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Nuomonė: kas bendro tarp santechniko iš Nigerijos ir dirbtinio intelekto?

2019 03 18 08:02

Visiems gerai žinomas posakis – konkurencija skatina progresą. Jo teisingumu galėjome įsitikinti visai neseniai – JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo įsaku „Amerikos dirbtinio intelekto (DI) iniciatyva“ nurodė administracijai visus federalinės vyriausybės išteklius skirti inovacijų dirbtinio intelekto srityje skatinimui. Atrodo natūralus žingsnis, nes visas pasaulis didina investicijas į DI, o JAV ir toliau siekia išlikti lydere šioje srityje. Bet, pasirodo, tai buvo JAV vadovo reakcija į Kinijos ketinimus iki 2030 metų investuoti 150 mlrd. dolerių ir tapti DI lydere pasaulyje. Startas dirbtinio intelekto lenktynėms jau paskelbtas.

Nuomonė: kas bendro tarp santechniko iš Nigerijos ir dirbtinio intelekto?

Kinija, kurią dar prieš dešimtmetį vertinome kaip trečio pasaulio valstybę, vaikams nuo pirmos klasės pradėjo dėstyti DI pagrindus. Sveikai mąstantis žmogus supranta, kad po 11 metų, baigęs mokyklą, dabartinis vaikas be DI pagrindų negalės pritaikyti ir tinkamai realizuoti savo kūrybinių galių. Tą supratę kinai labai kryptingai juda pirmyn. Nepamirškime, kad kompiuterinio raštingumo pagrindai vaikui ten suteikiami jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/67347/

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Gavome į kaulus pirmame kėlinyje, bet talentai padės laimėti: Lietuva gali tapti Europos humanoidų sostine

2019 03 17 19:46

Teigiama, kad 2030 metais dirbtinis intelektas sukurs produktų ir paslaugų už 11,4 trilijono eurų, t. y. daugiau už Kinijos BVP. Baltijos šalyse bus sukurta bendra autonominių automobilių kelių infrastruktūra, humanoidai pakeis dėstytojus ir net darželių auklėtojas, o išmanios klientų valdymo sistemos „didžiojo sprogimo“ principu integruosis į debesiją.

Gavome į kaulus pirmame kėlinyje, bet talentai padės laimėti: Lietuva gali tapti Europos humanoidų sostine

„Lietuva turi kliautis protais. Dirbtinis intelektas leidžia daugiau uždirbti, o ne naikina darbo vietas. Lietuvoje yra keturiasdešimt bendrovių, kurios dirba su dirbtiniu intelektu. Noriu, kad jų daugėtų“, – konferenciją „Dirbtinis intelektas ir Lietuvos ateitis“ pradėjo Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/67336/

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Lietuva siekia tapti dirbtinio intelekto šalimi

2019 03 13 10:49

Kovo 14 d. Vilniuje vyks viena didžiausių dirbtinio intelekto konferencijų, kurioje pirmą kartą bus pristatyta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija. Lietuva – 27-oji valstybė pasaulyje, nacionaliniu lygmeniu parengusi tokio pobūdžio strategiją, suteikiančią galimybę maksimaliai išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą bei įsitraukti į globalią dirbtinio intelekto bendruomenę.

Lietuva siekia tapti dirbtinio intelekto šalimi

„Dirbtiniu intelektu grįstos inovacijos – vienos paklausiausių pasaulyje, tačiau Lietuvoje yra tik šiek tiek daugiau nei 15 kompanijų ir keli startuoliai, kuriantys inovatyvius dirbtinio intelekto sprendimus. Todėl Lietuva privalo turėti aiškią viziją, kaip vystyti šią sritį, kad būtų sukurtas aiškus ir tiesus kelias inovatyvių prekių ir paslaugų kūrimui, bei visuotiniam dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų paplitimui kasdieniame piliečių ir verslų gyvenime“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtos Nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos tikslas – sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti dirbtinį intelektą, sudaryti geresnes sąlygas dirbtinio intelekto taikymo plėtrai Lietuvoje ir maksimaliai išnaudoti jo ekonominį potencialą. Taip pat numatyti papildomi įrankiai, kuriais galės pasinaudoti verslai bei mokslo įstaigos, norinčios atlikti dirbtinio intelekto tyrimus.

„Verslas vis daugiau investuoja į šią sritį ir taiko dirbtinio intelekto sprendimus savo veikloje, todėl apie dirbtinio intelekto svarbą ir iššūkius, su kuriais susidursime ateityje būtina diskutuoti jau dabar“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.

Konferencijoje „Dirbtinis intelektas – Lietuvos ateitis“ pranešimus skaitys įvairių sričių ekspertai, kurie pasidalins tiek praktinėmis, tiek teorinėmis įžvalgomis apie dirbtinio intelekto plėtrą.

Vilniaus universiteto profesorius, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas Adolfas Laimutis Telksnys papasakos apie robotizacijos svarbą ir kaip ateityje turėtumėm bendradarbiauti su robotais. Rizikos dalinimosi platformos „Ooniq“ vyriausiasis projektų vadovas Levaldas Zigmantas pasidalins, kaip tradicinis draudimas pasitelkia dirbtinį intelektą, o startuolio „AI GENUS“ įkūrėjas Tadas Jucikas – praktinio dirbtinio intelektu pritaikymo versle pavyzdžiu.

UAB „Neurotechnology“ IT analitikas Aleksas Plielikis pristatys dirbtinio intelekto pagrindu vystomus produktus. Automatizuotos skaitmeninės dirbtinio intelekto vaizdo apdorojimo platformos „Pixevia“ vadovas Mindaugas Eglinskas papasakos apie dirbtinį intelektą, taikomą išmaniems miestams ir statybai. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas, LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos suformuotos dirbtinio intelekto ekspertų darbo grupės narys doc. dr. Darius Amilevičius aptars dirbtinio intelekto technologijų etinio reguliavimo iššūkius.

Konferencija „Dirbtinis intelektas – Lietuvos ateitis“ vyks kovo 14 d. 9.30 val. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Konferenciją organizuoja LR ekonomikos ir inovacijų ministerija ir MITA.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Technologinio virsmo laikotarpis: kodėl žmonėms nereikėtų bijoti robotų?

2019 03 09 12:08

Pokalbiuose apie naujausias technologijas vis dar tenka išgirsti nuomonę, jog robotai pramonės įmonėse pakeis žmones, augs nedarbo lygis, todėl nereikėtų skubėti jų diegti. Tuo metu pasaulinės tendencijos rodo, jog robotizacija ir skaitmenizacija padeda žmonėms išvengti rutininių, nemalonių darbų, o kompanijoms – didinti savo našumą. Tiesa, dirbant su didžiausiomis Lietuvos pramonės įmonėmis galima pastebėti, kad dar ne visos jos pasiryžusios visiškai robotizuoti gamybą. Kodėl?

Dr. Vytautas Jokužis, „Elinta“ generalinis direktorius

Pramonės sektoriaus produkcija sudaro 80 proc. iš Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų, o bendras gamybinių įmonių indėlis į BVP siekia 20 proc. Tiesa, kai žiūrime į statistikos duomenis apie gamybos robotizaciją, Lietuva žymiai atsilieka ir Europos, ir viso pasaulio kontekste. Šiuo metu 10 tūkst. pramonėje dirbančių darbuotojų mūsų šalyje tenka vos 12 robotų. Palyginimui, Suomijoje šis rodiklis siekia 139, o Pietų Korėjoje – net 710. Akivaizdu, kad Lietuvos pramonės sektorius galėtų augti sparčiau, tačiau, visų pirma, reikia paneigti vis dar vyraujančias baimes.

Robotas – dvi papildomos rankos žmogui

Bijoti robotų tikrai nereikia, gerai įvertinus jiems galima net ir padėkoti. Juk gamybinėse įmonėse darbuotojai dažnai turi atlikti ir ne pačius maloniausius darbus – dirbti šaltose pakavimo patalpose, kelti ir nešti sunkius daiktus, tiesiogiai susidurti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Galima pastebėti, kad vis mažiau žmonių nori atlikti tokio pobūdžio užduotis, kurios gamyboje gali būti neišvengiamos. Vadinasi, būtent robotai yra sprendimas, leidžiantis darbuotojui išvengti nepalankių sąlygų ir užsiimti darbais, kurie reikalauja daugiau kūrybiškumo ir analitinio mąstymo. Taip pat robotai yra nepamainomi pagalbininkai, kai kalbame apie sezoninę gamybą – rasti darbuotojų trumpam laikotarpiui sudėtinga, lengviau tiesiog pagal poreikį įjungti ar išjungti robotą.

Kol kas Lietuvos gamybos įmonėse daugiausiai dirba pramoniniai robotai, tačiau pamažu ateina ir naujos kartos bendradarbiaujantys (angl. – collaborative) robotai, kurie užduotis atlieka kartu su žmogumi. Ši technologija kelis kartus gali padidinti žmogaus produktyvumą – juk daug daugiau veiksmų galime atlikti turėdami dvi papildomas, šiuo atveju roboto, rankas. Atsisakydamos varginančio ir monotoniško darbo įmonės gali žymiai padidinti našumą, o tuo pačiu ir kelti darbuotojams atlyginimus.

Bendradarbiaujančių robotų Lietuvos įmonėse kol kas įdiegta tik keli vienetai, nes tai pati naujausia robotizacijos tendencija. Svarbu suprasti, jog robotai, kurie dirbtinio intelekto pagalba patys sau susigalvoja darbus, ar užduotis atlieka neprašomi, yra tolimos ateities klausimas. Kol kas pramoniniai robotai tikrai nesikėsina į žmonių darbo vietas. Naujausiais tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, Lietuvoje per 2016 m. robotų skaičius augo 35 proc., o nedarbas tuo tarpu tik mažėjo (2016 m. – 7,6 proc., 2018 m. – 6,2 proc.). Dirbdamas su įmonėmis, diegiančiomis robotikos sprendimus, matau, kad darbuotojų skaičius jose tikrai nemažėja. Kaip tik, produkcijos kaina tampa konkurencingesnė ir įmonė gali sparčiai augti. Taigi, verta ir toliau ieškoti būdų į gamybos procesus diegti daugiau skaitmeninių pagalbininkų.

Pasiruošti reikia pasaulinei konkurencijai

Dirbdami su verslu pastebime, kad naujoms, gamybą tik pradedančioms įmonėms yra lengviau investuoti į procesų robotizaciją ir automatizaciją. Jei pavyko nuo pradžių investuoti į technologijas – tokiose įmonėse jau dirba ne vienas ir ne penki robotai. Vienas iš labiausiai pažengusių sektorių Lietuvoje – maisto pramonė. Šioje srityje įdiegti robotai gali ir sudėlioti sunkias dėžes su gaminiais ant paletės, ir apsukti ją plėvele, taip paruošdami siuntinį klientui. Masinę elektronikos prietaisų gamybą atliekančiose kompanijose robotai jau stoja ir prie surinkimo linijos. Tuo tarpu senesnės įmonės vis dar svarsto, ar tikrai verta investuoti į šią technologiją.

O juk vienas pagrindinių ketvirtosios pramonės revoliucijos bruožų yra neįtikėtinas pokyčių greitis, tad net dviženklis įdiegtų robotų skaičiaus augimas pasivyti šalis lyderes mums leistų tik po keliolikos metų. Praktikoje teko matyti ne vieną pavyzdį, kaip įmonės tiesiog nespėja adaptuoti savo verslo strategijos, galvodamos, kad technologiniai pokyčiai jų neliečia. Produktus eksportuojančioms kompanijoms tai ypatingai aktualu – negalime sau leisti, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje roboto surinktas prietaisas būtų pigesnis nei pagamintas rankiniu būdu Lietuvoje. Apie Lietuvos verslo galimybes išlaikyti konkurencinį pranašumą, į gamybą diegiant daugiau robotų, diskutuosime ir šį mėnesį Kaune vyksiančioje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“, nes robotizacija – vienas iš esminių ketvirtosios pramonės revoliucijos ir šalies ekonomikos augimo variklių.

Žinoma, vien įdiegti robotus į gamybos liniją neužtenka, reikia mokėti ir su jais „susikalbėti“. Norint pasivyti lyderes būtinas strateginis valstybės nusiteikimas ruošti pakankamai specifinį išsilavinimą turinčių programuotojų, inžinierių. Tiesa, pats darbas su robotais prie gamybos linijos nėra labai sudėtingas – juk visas bendravimas su įrenginiu ir jo procesų valdymas vyksta per kompiuterį. O mokėti elgtis su paprastu kompiuteriu ar net išmaniuoju telefonu geba net moksleiviai. Tie pramonės sektoriaus darbuotojai, kurie geba ieškoti ir rasti informaciją duomenų bazėse, supranta esmines kompiuterines komandas, tikrai gebės persikvalifikuoti ir valdyti robotus. Vis dar turintiems abejonių dėl robotizacijos būtinybės, siūlau prisiminti laidinių telefonų gamintojų likimą. Juk verslas, nespėjęs persiorientuoti į išmanesnių prietaisų gamybą, tiesiog nebeegzistuoja. Todėl, jei dirbate pramonės įmonėje, kuri nediegia naujausių technologijų, pabandykite įsivaizduoti, kaip pasaulinėje rinkoje ji atrodys po dešimties metų.

Komentaro autorius – dr. Vytautas Jokužis, „Elinta“ generalinis direktorius.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

JAV bandomas naujas pagalbininkas naikintuvams – „XQ-58A Valkyrie“

2019 03 08 15:10

„XQ-58A Valkyrie“ – tai naujos kartos naikintuvas, sukurtas kovai gretose su įprastais naikintuvais. Tai yra labai modernus, greitas ir manevringas dronas. Mėnesio pradžioje prasidėjo skrydžio bandymai, kuriuose atskleidžiamos tikrosios „XQ-58A Valkyrie“ galimybės.

„XQ-58A Valkyrie“ /© Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos
„XQ-58A Valkyrie“ /© Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos

„XQ-58A Valkyrie“ droną sukūrė kompanija „Kratos Unmanned Aerial Systems“, įprastai kurianti dronus-taikinius. Šie orlaiviai pamėgdžioja priešo naikintuvų manevrus. Pasirodo, „XQ-58A Valkyrie“ yra panašus į tokį taikinį, nors jo funkcija yra visiškai kita.

Dronai-taikiniai privalo būti labai greiti ir manevringi kaip ir tikri naikintuvai. Šios savybės praverčia ir dronams, kurie patys gali tapti priešlėktuvinės gynybos taikiniais. „XQ-58A Valkyrie“ gali pasiekti didesnį nei 1000 km/val. greitį ir nuskrieti daugiau nei 2700 km. Jis gali skristi labai arti žemės, tačiau gali skristi ir aukščiau – tokie manevrai turėtų padėti išvengti priešlėktuvinių raketų ar kitos prieš dronus nukreiptos ginkluotės.

Įdomu tai, kad „XQ-58A Valkyrie“ yra sukurtas mūšiuose tarnauti kartu su įprastais naikintuvais. Tai reiškia, kad šis orlaivis į misijas skristų drauge su pilotuojamais orlaiviais, o tuomet atėjus laikui atitrūktų ir nuskrietų naikinti antžeminius taikinius. Taip gali būti pašalintos kliūtys naikintuvų ar bombonešių operacijoms - XQ-58A gali naikinti priešlėktuvinės gynybos postus. Šis dronas gali gabenti 270 kg krovinį. Manoma, kad įprastai jo pilve slėpsis pora GBU-39 bombų.

XQ-58A pasižymi „Stealth“ technologijomis. Jo išmetimo sistema yra paslėpta giliai fiuzeliaže, kad droną būtų sunkiau sekti pagal IR pėdsaką. Pats orlaivis yra labai aptakus, kad jo neaptiktų radarai. Ir, nors XQ-58A nėra mažas, jam nereikės pakilimo ar nusileidimo tako.

Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos norėjo drono, kurį būtų galima paleisti nuo sunkvežimio ar laivo ir „XQ-58A Valkyrie“ būtent toks ir yra. Tai reiškia, kad pakilimo takus bus galima rezervuoti pilotuojamiems orlaiviams. XQ-58A leisis naudodamas parašiutą. Sunkvežimių konvojai galės paleisti tokį droną apsaugai. „XQ-58A Valkyrie“ taip pat galės lydėti nuo lėktuvnešių kylančius naikintuvus.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Vaizdelis kaip iš filmų apie ateivius, bet iš tikro tai – „Hyundai“

2019 03 07 15:09

Žvelgiant iš šalies į „Elevate Concept“, panašu, kad korėjiečiai kuria ne transporto priemones, o mašinas, pasirengusias užgrobti pasaulį arba fantanstinių filmų herojus. Tiesa, patys „Hyundai“ atstovai teigia, kad jų vizijose tik aplinkai draugiškas, naujos kartos transportas.

„Elevate Concept“/ © Gamintojo nuotr.
„Elevate Concept“/ © Gamintojo nuotr.

Pirmasis toks važiuojantis, žingsniuojantis automobilis pristatytas elektronikos parodoje CES 2019. Kartu tai buvo pirmasis naujojo segmento Ultimate Mobility Vehicle (UMV) modelis. Jeigu kada nors tokios transporto priemonės bus pradėtos gaminti, jos turėtų būti ganėtinai universalios ir galėtų judėti ne tik įprastais keliais, bet ir bekele, kalnais, įveikti vandens kliūtis ir pan.

„Hyundai“ įsitikinę, kad modelis gali pasitarnauti humanitarinės pagalbos tiekimui karo zonose, gelbėtojams, greitosios pagalbos medikams. Taip pat jis galėtų dirbti kaip taksi transportas judėjimo negalią turintiems žmonėms, kaip kurjerių tarnybos automobilis ir t. t.

Idėja ta, kad robotizuotos transporto priemonės „galūnės“ gali judėti kaip gyvūno, o sumontuoti ratai leidžia judėti dideliu greičiu. Nors projektinė versija kuriama jau trejus metus, apie serijinę gamybą dar niekas nekalba.

Inf. šaltinis: 15min.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

JAV sausumos pajėgos perka krūvą kišeninių dronų – kam reikalingi tokie žaislai?

2019 03 03 11:01

Jungtinių Valstijų sausumos pajėgos nusprendė už 39,6 milijonus dolerių įsigyti nenurodytą kišeninių dronų kiekį. „FLIR Black Hornet“ orlaivis yra toks mažas, kad tikrai telpa kišenėje, o savo forma primena sraigtasparnį. Arba žaislą. Kam reikalingi šie brangūs, bet labai maži dronai?

JAV sausumos pajėgos perka krūvą kišeninių dronų – kam reikalingi tokie žaislai?
„FLIR Black Hornet“ dronas telpa kišenėje
© Gamintojo nuotrauka

JAV kariuomenė pirmuosius „FLIR Black Hornet“ dronus įsigijo dar praėjusį birželį. Tuomet dronai buvo perkami bandymams, todėl galima numanyti, kad jie buvo sėkmingi, nes dabar šių mažyčių orlaivių pirkimui skirta žymiai didesnė suma. Nors atrodo kaip pigus vaikiškas žaislas, „FLIR Black Hornet“ iš tiesų yra labai naudingas įrankis modernioje karyboje.

„FLIR Black Hornet“ yra asmeninės žvalgybos dronas. Jis turi kamerą, kuri leidžia greitai apsižvalgyti aplink neišduodant savo vietos ir nepaliekant uždangos. Kitaip tariant, „FLIR Black Hornet“ leidžia pažiūrėti už kampo nerizikuojant gyvybe. „Black Hornet“ turi HD kamerą, kurios fiksuojami vaizdai (vaizdo įrašai ir nuotraukos) į centrinį valdymo įrenginį gali būti persiųsti net 2 km atstumu.

„FLIR Black Hornet“ yra ne tik labai mažas, bet ir labai lengvas – sveria vos 33 gramus. Kameros modulis gali būti keičiamas – ateityje gali pasirodyti geresnių kamerų arba galima sumontuoti specialius naktinio matymo filmavimo įrenginius. „Black Hornet“ sraigto ilgis – 123 mm. Pats dronas telpa kišenėje ir gali būti paleistas per 30 – 120 sekundžių, priklausomai nuo situacijos ir veikimo režimo.

Šis dronas yra toks mažas, kad ilgo baterijos tarnavimo laiko net neverta tikėtis. Kita vertus, 25 skrydžio minučių pakanka pagrindinėms „FLIR Black Hornet“ funkcijoms įgyvendinti. Šis dronas gali skristi ir nestipriai lyjant, pučiant silpnam vėjui. „Black Hornet“ gali pats sugrįžti pas pilotą, turi navigacijos sistemą ir gali būti naudojamas ir viduje.

JAV karinės pajėgos jau kurį laiką domisi asmeniniais dronais. Šie orlaiviai yra labai greitai paleidžiami ir paprastai valdomi. Jie taip pat skrenda beveik visiškai tyliai. Tačiau tikriausiai geriausia tai, kad jie nėra labai brangūs (ar bent jau nebus perkant didesniais kiekiais), todėl net praradus tokį orlaivį nuostoliai būtų minimalūs. Tokie dronai ypač pravers mūšiuose miestuose, kur priešas turi daug galimybių pasislėpti ir surengti pasalą. Tiesa, neaišku, kada „Black Hornet“ bus pradėtas naudoti plačiau – tikriausiai praeis dar keli metai.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Panevėžyje – didžiausias Lietuvoje robotikos varžybų centras

2019 03 02 14:37

Panevėžyje duris atvėrė didžiausias Lietuvoje robotikos varžybų centras „RoboLabas“. Tikimasi, kad jis paskatins regiono vaikus susipažinti su naujausiomis technologijomis, mokytis programuoti, kurti inžinerinius sprendimus, ugdys kūrybiškumą, kritinį mąstymą, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Panevėžyje – didžiausias Lietuvoje robotikos varžybų centras
Asociatyvi nuotr.

Atidarymo dieną į Panevėžio „Minties“ gimnazijoje įsikūrusį „RoboLabą“ sugužėjo kelios dešimtys miesto moksleivių, kurie atsinešė ir savo sukonstruotų robotų. Nuo šiol jie turės dar daugiau galimybių užsiimti mėgstama veikla moderniame centre. Beveik 650 kvadratinių metrų ploto erdvėje nuo ryto vyks formalusis ugdymas – robotika bus integruojama į informacinių technologijų, matematikos, net muzikos ir kitas pamokas arba dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas. Po pietų centre bus organizuojami robotikos būreliai.

Svarbia „RoboLabo“ veiklos dalimi taps robotikos varžybos. Toks ugdymo metodas parinktas neatsitiktinai. „Reguliarių robotikos varžybų organizavimas jaunimui patrauklioje erdvėje padės pritraukti robotikos kūrėjų komandas ne tik iš visos Panevėžio apskrities, bet ir kitų Lietuvos miestų bei aplinkinių valstybių. Varžymasis su geriausiaisiais įkvepia entuziazmo ir padeda sparčiai tobulėti“, – aiškino centro įkūrimo koordinatorius, Panevėžio miesto savivaldybės projektų vadovas Vytautas Kalinauskas.

Greta „RoboLabo“ 2020 metų rudenį planuojama atidaryti ir regioninį STEAM centrą. Vaikai galės mokytis ne tik robotikos, bet ir informacinių technologijų, dirbtinio intelekto pagrindų, lankyti užsiėmimus biologijos, chemijos, fizikos ir inžinerijos laboratorijose.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Sekantis puslapis »