Nauji robotai „Audi“ gamyklose pagerins darbuotojų ergonomiką ir leis sukurti lengvesnius automobilius

2019 09 18 10:39

„Audi“ yra vienas iš tų automobilių gamintojų, kurie gamybos technologijoms tikriausiai skiria tiek pat dėmesio, kiek patiems produktams. Šįkart „Audi“ nustebino pristatydama įdomią inovaciją – automatinę sandarinimo pastos tepimo sistemą.

„Audi“ gamykloje Vengrijoje sukasi daugybė robotų, tačiau ir žmonėms netrūksta darbo. Štai sandarinimo pasta, kuri yra tepama ant suvirinimo siūlių, įprastai vargina gamyklos darbuotojus. Šią pastą reikia užtepti labai kruopščiai, ji reikalinga ne tik sandarinimui, bet ir apsaugai nuo korozijos ir triukšmo. Darbuotojams dažnai tenka dirbti rankas su sandarinimo pastos aplikatoriumi iškėlus aukštai virš galvos. Kai kurios siūlės yra sunkiai pasiekiamos. „Audi“ šį gamybos proceso tašką identifikavo kaip vieną iš didžiausių ergonomikos problemų, todėl ėmėsi ją spręsti.

Sandarinimo pastą teps robotai © „Audi“ nuotrauka
Sandarinimo pastą teps robotai © „Audi“ nuotrauka

Dabar darbuotojas paprašys robotą, kad šis užteptų sandarinimo pastą. Operatorius galės pasirinkti pageidaujamą sluoksnio storį, o robotas aplikatoriumi padės keis taškus, kurie nukeliaus į siūlę, kurią reikia užsandarinti. Dabar „Audi“ stengiasi pagerinti metodą taip, kad lygiai taip pat būtų galima užsandarinti ir galiniams žibintams skirtas išpjovas.

Taigi, „Audi“ rūpinasi darbuotojų ergonomika ir tai yra puiku, tačiau ar tai iš tikrųjų buvo pagrindinis motyvas įdiegti šią brangią sistemą?

Galbūt, tačiau tai tikrai nėra vienintelis naujos sistemos privalumas. Visų pirma, robotai dirba kur kas tiksliau, todėl sunaudojama mažiau pastos. Jos užtepama tik tiek, kiek reikia, o tai leidžia sutaupyti. Robotai taip pat dirba kur kas greičiau. Jiems nereikia pasilenkti, vaikščioti, keisti pirštinių – savo darbą jie atlieka labai greitai. Taigi, reikia mažiau rankų, o tai dar labiau mažina „Audi“ išlaidas.

Galiausiai, „Audi“ teigia, kad naujasis sandarinimo pastos tepimo metodas leis gaminti lengvesnius automobilius. Atrodo, logiška, nes pastos reikės mažiau. Tačiau nuostabą kelia sutaupomas svoris – „Audi“ teigia, kad taip kiekvienas automobilis bus lengvesnis keliais kilogramais.

Sistema iš pradžių diegiama Vengrijoje, tačiau netrukus pasieks ir kitas „Audi“ gamyklas.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Amerikiečiai jau bando pirmuosius robotizuotų kovos mašinų prototipus

2019 09 14 12:45

Žmonės ir robotai šturmuojantys priešų gretas yra tapę tikra filmų apie ateitį klasika. Robotai egzistuoja jau senai. Tačiau iki šiol jie buvo greičiau tylūs pagalbininkai ar padedantys nudirbti nuobodžius darbus. Kaip kad dronai, kabantys valandomis ore. Į kovos įkarštį jų niekas nemesdavo. Iki šiol.

Demonstruojamos perdirbtos mašinos © „Twitter“
Demonstruojamos perdirbtos mašinos © „Twitter“

Iš tikrųjų tai ką dabar testuoja kariškiai nėra panašu į tolimą ateitį. Jie perdarė kelis senus šarvuočius „M113“ į naujuosius pavadintus „RCV“. Šis trumpinys verčiasi labai paprastai, tai robotinė kovos mašina (robotic combat vehicle). Tai vis dar senieji šarvuočiai, tik dabar jie apkarstyti kameromis ir jutikliais.

Pademonstruotame vaizdo įraše išvystame „RCV“ atliekančius elementarius veiksmus. Važiavimą, artimos aplinkos skenavimą. Pirmosios bandymų fazės metu suplanuota surinkti kuo daugiau informacijos apie tai ar dabartinės technologijos leistų pasitikėti kompiuterio sukurto intelekto veiksmus iš anksto nesuplanuotose situacijose. Tai ne tik daviklių jautrumas ir bet kompiuterinių duomenų analizė rodanti ką pastebėjo.

„Tai yra didelis žingsnis mūsų armijai. Mes bandome išsiaiškinti ko mes norime ir kaip kausis ateities armija. Tobulame pasaulyje norėtume, kad robotai nuvyktų ir išsiaiškintu kas vyksta“, taip komentavo projekto vienas vadovų Džefas Langhautas (Jeff Langhout).

Vykdomas ne tik „RCV“ projektas, perdarytas iš pėstininkų pervežimo mašinos, bet ir tikro kovinio „Bredley. Planuojama, kad sekančiais metais keli bandomieji pavyzdžiai bus atgabenti į Europą ir testuojami vietos sąlygomis.

Reiktų pastebėti, kad tai nėra tikrosios ateities mašinos. Jos tik surogatai, kuriais naudojantis testuojami sprendimai, kurie bus įdiegti į ateityje ketinamą sukurti tikrą kovos mašina. Ji nebus terminatorius pakeisiantis žmogų. Amerikiečių planuose, kad naujoji transporto priemonė galėtų būti valdoma šalia jos esančių žmonių. Sudėtingose situacijose ji juos lydėtų. Arba važiuotu priekyje, o ją sektų kariai iš po priedangos.

Šiuo metu tokias priešų gynybos pralaužimo būdus atliekančių mašinų įgulos rizikuodavo tapti taikiniais itin pavojingų raketinių sistemų. Robotizuotos mašinos praradimas būtu mažiau skaudus lyginant su žmogiškosiomis aukomis.

Galime įžvelgti ir kitą teigiamą momentą. Įprastai įgulą sudarydavo keli žmonės. Robotizuotoje mašinoje tą erdvę būtų galima užpildyti gynybinėmis sistemomis. Sudėti stipresnius šarvus, kurie leis padidinti technikos išgyvenamumą.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Robotai pakeis ir socialinius darbuotojus: ieško būdų, kaip šias paslaugas perkelti į aukštesnį lygį

2019 09 13 09:15

Kalbama, kad dalį socialinių darbuotojų funkcijų ateityje perims naujausios technologijos – Japonijoje jau kitąmet keturi iš penkių socialinių darbuotojų dalį savo pareigų perleis robotams. Vilniaus universiteto docentė Eglė Šumskienė atkreipia dėmesį, kad technologijos nepaliaujamai vystosi, todėl neišvengiamai paliečia ne tik įprastas sritis, bet ir socialinį darbą.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.

„Mes džiaugiamės, jog apie tai yra diskutuojama ir norima, kad šis technologinis komponentas vis dažniau atsirastų socialinio darbo tikrovėje“, – sako Vilniaus universiteto docentė.

E. Šumskienės teigimu, socialinių darbuotojų poreikis vis auga, todėl dalį krūvio būtų galima patikėti moderniosioms technologijoms.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/69674/.

Inf. šaltinis: LRT radijo laida „10–12“, LRT.lt.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

1:0 žmonių naudai: ekranuose matomas dirbtinis intelektas turi esminį trūkumą

2019 09 12 09:46

Kai kino sales šturmuoja naujas populiarus filmas apie (dažniausiai) visa griaunantį dirbtinį intelektą (DI), kažkur tarp eilių sėdintį galima išvysti ir Tomą Krilavičių. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto profesorius veikiausiai ironiškai šypsosi, nes puikiai išmano šią sritį ir žino, kur tiesa, o kur spalvingi scenaristų pramanai. „Turbūt nesukursi įdomaus ir įtraukiančio filmo apie tai, kad dirbtinis intelektas nuo šiol analizuoja nuotraukas ar kad atsiranda autonominiai automobiliai“, – nusijuokia jis.

Kadras iš filmo „Roboto vaikas“
Kadras iš filmo „Roboto vaikas“

Artėjant populiariosios kultūros renginiui „Comic Con Baltics 2019“, kuriame profesorius kartu su kolegomis ir diskutuos apie naujausių filmų ir serialų scenarijų tikroviškumą, jis sutinka pasidalinti mintimis, kodėl šioje temoje svarbios emocijos, kodėl jis nemėgstantis sąvokos „dirbtinis intelektas“ ir ar bijantis, kad mašinos pakeis jo profesiją.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/kompiuterija/69654/.

Inf. šaltinis: DELFI.LT

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Vyks robotikos dirbtuvės jauniesiems technologijų entuziastams

2019 09 11 17:09

Robotika ir technologijomis besidomintys 5-8 klasių moksleiviai kviečiami dalyvauti „Totem“ robotikos dirbtuvėse, kurios rugsėjo 18 d. 15-17 val. vyks Vilniuje, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke.

Intensyviose dviejų valandų dirbtuvėse moksleiviai mokysis iš atskirų „Totem“ mechanikos detalių sukonstruoti automobilį, valdomą išmaniojo telefono programėle. Dirbtuvių tikslas supažindinti moksleivius su robotika, išmokyti konstruoti nesudėtingus robotus bei pristatyti elektronikos pradmenis.

Vyks robotikos dirbtuvės jauniesiems technologijų entuziastams

„Per artimiausią dešimtmetį technologijos neatpažįstamai pakeis darbo rinką, o dabartiniai moksleiviai dirbs tokius darbus, kurie šiuo metu net neegzistuoja. Būtina ugdyti kartą, kuri gebėtų ne tik naudotis technologijomis, bet ir jas kurti“, – teigia Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė.

Dirbtuvių metu moksleiviai pasitelks unikalią prototipų kūrimo sistemą „Totem“, kurios pagalba galima sukonstruoti, suprogramuoti ir įgalinti veikti įvairaus sudėtingumo robotus. „Totem“ sistemą sudaro specialios sijos, elektronikos elementai ir programinė įranga.

„Robotų konstravimas yra kompleksinė užduotis, reikalaujanti ne tik specifinių žinių, bet ir fantazijos. „Totem“ sistema atveria plačias galimybes – iš tų pačių detalių galima sukurti visiškai skirtingus prototipus. Tą išbandys ir moksleiviai – nors dirbtuvių metu bus konstruojamas konkretus automobilis, bet vaikai galės tobulinti modelius pagal savo norus ir taip sukurti unikalius prototipus. Tokios dirbtuvės lavina ne tik technologinius gebėjimus, bet ir kūrybiškumą, fantaziją“, – sako UAB „Aldrea“ filialo „Totem“ vadovė Martyna Bielskienė.

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas kartu su „Totem“ pirmąjį kartą tokio tipo dirbtuves organizavo 2018 m. Renginyje dalyvavę moksleiviai pademonstravo savo kūrybiškumą, technologinius gebėjimus bei norą mokytis, todėl dirbtuvės antrąjį kartą įtrauktos į „Inovacijų savaitė“ programą. „Inovacijų savaitė„ – tai ketvirtąjį kartą vyksiantis nemokamų renginių ir novatoriškų idėjų kupinas festivalis, suburiantis inovacijų entuziastus.

Dalyvavimas dirbtuvėse nemokamas, bet būtina išankstinė registracija.

Dirbtuves organizuoja „Totem“ (UAB „Aldrea“ filialas „Totem“), Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, „Inovacijų savaitė“.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Gyvatę primenantis robotas gali praslysti per siauras smegenų kraujagysles ir padėti kovoti su insultu

2019 09 11 13:43

Magnetu valdomas robotas, galintis manevruoti per siauriausias kūno arterijas, vieną dieną galėtų padėti išvengti mirčių, kurias sukelia insultai.

Įmagnetintas ir trintį mažinančiu hidrogeliu išteptas robotas gali efektyviai slysti per „sudėtingą ir suvaržytą“ aplinką, pavyzdžiui, kraujagyslių struktūras kūne ir smegenyse, rašoma Masačusetso technologijos instituto (MIT) žurnale „Science Robotics“.

Magnetinis robotas / MIT nuotr.
Magnetinis robotas / MIT nuotr.

Kartu su naudojamomis endovaskulinėmis technologijomis jis gali leisti gydytojams greitai pasiekti ir gydyti smegenų kraujagyslių užsikimšimus ir pažeidimus.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/69655/.

Inf. šaltinis: LRT.lt.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Lenkai ir britai kuria karinį robotą, kurio nenorėtų sutikti joks priešo tankas

2019 09 10 12:06

Kariniai robotai imsis tų misijų, kurios žmonėms yra per daug pavojingos arba tas kurias gali atlikti geriau nei žmonės. Lenkija dabar ketina įsigyti ypatingą tankus naikinantį robotą, kuris kels siaubą ištisiems priešų batalionams.

Lenkų kompanija PZG ir Europos (daugiausia Jungtinės Karalystės) bendrovė MBDA imasi kurti naują prieštankinį robotą. Kol kas svarstomos dvi sistemos versijos. Vienoje būtų panaudota mažesnė vikšrinė platforma, kitoje – Šaltojo karo laikų BMP-1. Tai nebūtų autonominiai robotai – juos vis tiek valdytų žmonės, tik būdami saugiu atstumu. Žinoma, svarbiausia ne pati platforma, o ką ji vežtų ir kokias galimybes turėtų toks robotas.

Gamintojo nuotr. / 24 „Brimstone“ raketos ant savaeigės vikšrinės platformos
Gamintojo nuotr. / 24 „Brimstone“ raketos ant savaeigės vikšrinės platformos

Šis tankų naikintojas būtų ginkluotas britų „Brimstone“ vidutinio nuotolio raketomis. Jos turi milimetrinių bangų radarą, kuris atpažįsta šarvuotas mašinas. „Brimstone“ raketos gali būti naudojamos kaip netiesioginės ugnies įrenginiai. Toks robotas nutaikytų raketas į tam tikrą teritoriją, tačiau taikinį raketa pasirinktų pati. Viena roboto versija gali turėti 24 tokias raketas, kita – 12.

Naujieji Lenkijos sausumo pajėgų robotai galėtų vienu metu paleisti po dvi „Brimstone“ raketas. Tuomet jie galėtų pakeisti savo poziciją ir vėl atakuoti, patys slėpdamiesi už kelių kilometrų. Skaičiuojama, kad tokio roboto paleistos „Brimstone“ raketos galėtų nuskrieti ir 12 kilometrų. Jei visgi su priešu tektų susidurti akis į akį, robotas galėtų pasinaudoti ir .50 kalibro kulkosvaidžiu.

Popularmechanics.com teigia, kad jokia šalis kol kas neturi panašaus ginklo. Amerikiečių „AH-64 Apache“ sraigtasparniai gali gabentis tik po 16 „Hellfire“ raketų (jos yra labai panašios į „Brimstone“). Ekspertai teigia, kad tokie robotai galėtų naikinti praktiškai bet kokią rusišką karinę techniką, taip iš rikiuotės išvesdami ištisus batalionus.

Žinoma, svarbiausia tai, kad šie robotai padeda išvengti karių siuntimo į pavojingas misijas. Tradiciškai tankų medžiojimo operacijos būdavo patikimos specialiems naikintojams, kurie yra šarvuoti lengviau nei tankai. Tačiau šios mašinos, būdamos pakankamai didelės, dažnai pačios tampa taikiniais. JAV po Šaltojo karo atsisakė savo specializuotų tankų naikintojų dalinių, tačiau tokių robotų atėjimas juos dar gali sugrąžinti.

Inf. šaltinis: 15min.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Kruopštų žmonių darbą SEAT gamykloje jau perėmė robotai

2019 09 09 18:36

Daug kas mano, kad robotai atims iš žmonių darbą. Galbūt kada nors ateityje taip ir nutiks, tačiau kol kas žmonės ir robotai gamyklose dirba kartu. Štai ispanų automobilių gamintojas, „Volkswagen“ grupės narys SEAT gamykloje Martorelyje robotams patikėjo svarbų ir daug kruopštumo reikalaujantį darbą.

Nors tuo ir sunku patikėti, ženkliukus ant automobilių iki šiol daug kur klijuoja žmonės. Tiesa, tam naudojami įvairūs įrengimai ir rėmai, užtikrinantys, kad modelių pavadinimai būtų priklijuoti tiesiai ir būtent ten, kur reikia. Nors tai užtrunka tik kelias akimirkas, robotai tai gali atlikti geriau.

Stopkadras / SEAT gamyklos robotas klijuoja lipdukus
Stopkadras / SEAT gamyklos robotas klijuoja lipdukus

SEAT Martorelio gamykloje įrengė du išmanius robotus. Jie stovi surinkimo linijos pradžioje ir savarankiškai klijuoja „Ibiza“ bei „Arona“ modelių vardus ir FR ženkliuką, kur jo reikia. Geriausia tai, kad šie robotai dirba be jokių atitvarų, tačiau kartu netrukdo žmonėms, o pro šalį riedantis kėbulas neturi sustoti.

Šis darbas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Vienas robotas siurbtukais pakelia modelio vardą nurodantį ženkliuką, pašalina lipnią pusę dengiantį plastiką, prispaudžia ženkliuką prie kėbulo, pašalina apsauginį plastiką ir jį išmeta į perdirbamų atliekų konteinerį. Kitas robotas tuo metu rūpinasi FR ženkliuko priklijavimu, jei to reikia.

Maža to, ženkliukus būtina priklijuoti tiksliai jiems skirtose vietose. Tam šie robotai turi kameras, kurios leidžia pakoreguoti ženkliuko poziciją prieš jį priklijuojant. Nepaisant to, kad kėbulai važiuoja pro šalį, kiekvienas ženkliukas yra prispaudžiamas su nustatyta jėga. Tam nereikia jokių rėmelių ar papildomų įrenginių, o ženkliukai priklijuojami geriau.

Žinoma, saugumas taip pat nėra pamirštas. Šie robotai sustoja, jei tik yra paliečiami. Jie taip pat iš karto nustos judėję, jei jų kelyje kas nors pasitaikys. Tačiau jokių barjerų tarp robotų ir žmonių šioje SEAT gamykloje jau nebėra - jų tiesiog nereikia. Tuo pat metu automobilių gamyklose žmonių skaičius nemažėja. Jie tiesiog dirba tuos darbus, kuriems yra reikalingi jų protai ir įgūdžiai. Robotai palengvina žmonių darbą ir imasi tikslumo ir greičio reikalaujančių užduočių. SEAT Martorelio gamykloje surinkimo linijose dirba 20 bendradarbių robotų, dauguma iš jų yra skirti būtent darbuotojų ergonomikai gerinti.

Inf. šaltinis: 15min.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Siuntų savitarnos terminalų ateitis – robotai, pristatantys siuntas tiesiai į namus?

2019 09 02 10:00

Oru ir gatvėmis keliaujantys autonominiai prietaisai ir protingi, siuntinius rūšiuojantys krovininiai automobiliai – šios inovacijos, tikima, bent jau iš dalies pakeis kurjerius ir dabartinius siuntų savitarnos terminalus. Tokia ateitis piešiama siuntų pristatymo verslui, kuris jau greitu metu gali pasikeisti neatpažįstamai.

Siuntų savitarnos terminalų ateitis – robotai, pristatantys siuntas tiesiai į namus?

Galvodamos apie konkurencinį pranašumą siuntų pristatymo įmonės imasi vis inovatyvesnių ir patogesnių būdų pristatyti prekes ar modifikuoti jau dabar veikiančius siuntų savitarnos terminalus. Viena Jungtinėje Karalystėje išmėginta inovacija remiasi pašto ir kurjerių bendrovės „Royal Mail“ požeminių vamzdžių sistemos tinklu, kuriuo keliauja siuntiniai. Tai suteikia ilgalaikę naudą miestams dėl išvengiamų eismo spūsčių, tačiau ją gali būti sunku bei brangu naudoti plačiau.

Kur kas lengviau pritaikoma – bepiločiai orlaiviai. Apie dar dronais vadinamas skraidykles pirmąkart viešoje erdvėje buvo pradėta kalbėti beveik prieš šešerius metus – tuomet JAV elektroninės prekybos bendrovė „Amazon“ ketino sukurti užsakytas prekes vos per pusvalandį galinčią pristatyti sistemą.

Tiesa, koją jiems pakišo įvairūs reikalavimai – trūko standartų, itin skyrėsi šių orlaivių techninės charakteristikos. Be to, žmones erzina prietaisų skleidžiamas triukšmas, kuris gyventojams trukdo dar labiau nei įprasti transporto garsai. Kai kur galioja ir reikalavimai riboti siuntinių krovinio svorį, leistiną maksimalų pakilimo aukštį ir greitį.

„Susirūpinimas dronų saugumu ir veikimo principais nusveria ir gerąsias jų savybes – greitą pristatymą, ekologiškumą, ekonomiškumą. Tad visuotinis dronų pritaikymas pasaulyje yra labai abejotinas, o siuntų tarnybos žvalgosi į kitus pristatymo būdus“, – tendencijas apžvelgia įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Prigyja estų inovacija

Bepilotes skraidykles, tačiau kiek kitokiu principu, ketina panaudoti ir automobilių kompanija „Mercedes“, kuri šiuo metu kuria novatorišką krovininį autobusiuką „The Vision Van“. Jis turėtų sutrumpinti siuntoms rūšiuoti ir pristatyti reikalingą laiką, mat prekės skirstomos pačiame autobusiuke roboto ir iškart paruošiamos kurjeriui vos šiai transporto priemonei sustojus. O ant jos stogo įsitaisę bepiločiai orlaiviai gali pristatyti iki 2 kilogramų svorio prekes 10 kilometrų atstumu. Be to, mikroautobusas varomas elektra, tad neteršia aplinkos, o tai ypač svarbu augant žmonių sąmoningumui dėl aplinkosaugos problemų.

„Panašiu skirstymo principu Estijoje veikia „Cleveron“ kompanijos siuntų savitarnos terminalai, kurie patys surūšiuoja skirtingų kurjerių bendrovių siuntas – jas automatiškai, pagal brūkšninį kodą įdeda į tam tikrą lentynėlę. Kai gavėjas nori jam priklausančią siuntą atsiimti, ją robotas ją atrenka, įdeda į lentynėlę ir ją atidaro, – teigia G. Bilevičius.

Estai sukūrė ir dar vieną inovaciją. Prieš porą metų buvo paskelbta, kad Londono gatvėmis važinėja „Skype“ kūrėjų produktas – prekes pristatantys „Starship“ robotai. Įdomu tai, kad į mažus šaldytuvus ant ratų panašūs prietaisai, nuo tada, kai į jį įdėta siunta, šią gali pristatyti per itin trumpą laiką, kirsti gatves perėjų vietose degant žaliam šviesoforo signalui ir išvengti susidūrimų su pėsčiaisiais bei kitais eismo dalyviais – tai jau yra saugus, kitiems eismo dalyviams pavojaus nekeliantis įrenginys.

„Būtent tokie mobilūs siuntų savitarnos terminalai galėtų būti pritaikomi ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač senesnėse, centrinėse miesto dalyse, kur yra sudėtingesnė transporto padėtis – tokios antžeminės transporto priemonės gali tapti puikia alternatyva dabar esantiems siuntų pristatymo būdams. Svarbus ir visuomenės palaikymas, kuri jau yra pratinasi prie autonominių automobilių“, – teigia DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Jau esama pavyzdžių Lietuvoje

Nors aptartų inovacijų dar gali tekti palaukti, Lietuvoje veikiantys siuntų savitarnos terminalai yra kur kas labiau patobulėję, lyginant su jų naudojimo pradžia. Jie suteikia kur kas daugiau laisvės tiek siunčiantiems, tiek gaunantiems užsakytas prekes – nebereikia derintis prie kurjerio atvykimo laiko, nebėra įpareigojimo būti namie ar darbe sutartu laiku, o siuntą atsiimti galima tiek viduryje nakties, tiek savaitgalį.

„Tobulėjančios technologijos, procesų skaitmenizavimas leidžia pasiūlyti galimybę ne tik siųsti ir atsiimti elektroninėje parduotuvėje įsigytas prekes, bet ir atlikti apmokėjimus atsiimant ar išsiunčiant siuntą. Taip pat žmonės įvertina ir tai, kad tame pačiame siuntų savitarnos terminale galima atsispausdinti siuntos lipduką, kas taip pat prisideda prie didesnio patogumo“, – apie pažangą pasakoja G. Bilevičius.

Prie to, kad būtų išvengta žmogaus klaidos faktoriaus, o siuntos paskirstytos tiksliau, prisideda ir viso prekių rūšiavimo ir paskirstymo proceso robotizavimas. Dėl tokio pat tikslo „DPD“ prieš kelerius metus Kaune įdiegė robotizuotą skirstymo terminalą – prekės ten skirstomos kur kas greičiau bei tiksliau nei tai darant žmogui. Tai aktualu ir dėl išaugusių krovinių srauto.

„Pristatymo tarnybos susiduria su iššūkiais – augant siuntų kiekiui reikia vis labiau automatizuoti darbą, kad kuo greičiau pavyktų pristatyti gavėjams užsisakytas prekes jų adresatams. Taip įmonės gali sumažinti veiklos sąnaudas, o ilguoju laikotarpiu išplėsti veiklą, pritaikyti inovacijas ar pačios pradėti jas kurti taip įgaunant konkurencinį pranašumą. Tad nieko keisto, kad vis daugiau bendrovių žvalgosi į naujausias technologijas“, – pasakoja „DPD Lietuva“ atstovas.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Ateitis biure – žmonės su robotais ar robotai be žmonių?

2019 08 30 12:41

Ar dar esate tikras, kad sumuštinį, kurį nusipirkote prekybos centre ir skaniai kramsnojate, pagamino žmogus? O kaip dėl ledų porcijos ar biuro baldų? Kiek prie jų gamybos prisidėjo žmonės, o kiek – robotai?

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.

Šie ir panašūs klausimai spartaus technologijų proveržio eroje jau neskamba kaip iš fantastinio filmo. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) tyrėja Živilė Stankevičiūtė sako, kad būtent technologijos lemia, kad keičiasi darbai ir jų atlikimo pobūdis, vienos profesijos atsiranda, o kitos išnyksta. Esą susiduriame su situacija, kuri apibūdinama kaip „prarasti darbai“ bei „atrasti darbai“.

Mokslininkai ir verslo atstovai vieningai sutaria, kad technologijos jau dabar lemia radikalius pokyčius darbo rinkoje ir mūsų darbo vietose. Vienas iš tokių pokyčių yra robotų diegimas versle. Pasaulio Ekonomikos forumo duomenims, per artimiausius keletą metų net 37 – 23 proc. pasaulio kompanijų, priklausomai nuo verslo sektoriaus, planuoja diegti ir „įveiklinti“ robotus. Tarptautinė robotikos federacija skelbia, kad industrinių robotų pardavimai nuo 2013 iki 2017 išaugo 112 proc. ir prognozuoja, kad iki 2021 metų pardavimai augs po 14 procentų kasmet. Šiuo metu Europos gamybinėse įmonėse robotų tankumas yra didžiausias pasaulyje – 10 tūkst. darbuotojų tenka 85 robotai. Taigi, robotai tampa vis svarbesni įvairiose srityse, net ir biuruose.

Robotų diegimo versle pradžia sietina su noru palengvinti žmonių darbinę veiklą, deleguojant robotams „purvinus, nuobodžius ir pavojingus“ darbus. Tačiau šiai dienai robotų kompetencijos laukas plečiasi ir vis garsiau svarstoma apie tai, kokia ateitis laukia žmonių – darbuotojų. Pateikiami du skirtingi scenarijai: pirmasis – robotai pakeis žmones-darbuotojus. Antrasis – robotizacija žmonėms sukurs daugiau ir naujų darbų vietų. Panašu, jog antrasis scenarijus yra labiau realus ir dominuojantis verslo bei mokslininkų įžvalgose.

Pasaulio Ekonomikos forumas 2018 metų ataskaitoje teigia, jog iki 2022 metų 75 milijonus dabartinių darbų vietų perims robotai bei algoritmai, tačiau kartu atsiras net 133 milijonai naujų darbų vietų. Tarptautinė konsultacijų kompanija „McKinsey“ 2019 m. paskelbė, kad tik 5 proc. dabartinių darbo vietų gali būti pilnai automatizuotos ir perimtos robotų, nors net 60 procentų profesijų turi 1/3 veiklų, kurios gali būti automatizuotos. Taigi, prognozės liudija apie vis plačiau taikomą darbinių funkcijų ir erdvės dalijimąsi tarp žmonių ir robotų. Neabejojama, kad žmonėms su robotais jau dabar tenka, o ateityje teks dar aktyviau dirbti kartu gaminant produktus ar teikiant paslaugas, o tuo pačiu kuriant visuomenės gerovę. Tačiau tai tikrai nėra paprasta.

Kokie iššūkiai kyla žmonėms ir kaip juos sėkmingai įveikti, dirbant kartu su robotais? Norint sėkmingai dalintis darbine veikla su robotais, būtina nuolat mokytis. „Nuolatinio mokymosi“ koncepcija tampa aktualia labiau nei bet kada. Pasaulio Ekonomikos forumo teigimu, 2022 metais ne mažiau nei 54 proc. visų darbuotojų turės atnaujinti ir tobulinti turimus įgūdžius. „McKinsey“ konsultantai žvelgia dar toliau teigdami, jog iki 2030 metų 3-14 procentų visų pasaulio dirbančiųjų turės pakeisti savo profesiją. Tuo tarpu visi be išimties žmonės turės adaptuotis dėl gebančių mokytis technologijų.

Antra, technologijos lemia, jog pamažu rinkoje tampa paklausios ne profesijos, o įgūdžiai ir kompetencijos. Ir tai yra socialiniai (bendravimo), emociniai, kūrybiškumo įgūdžiai, kuriuos vis dar sunku automatizuoti. Dirbant kartu su robotais, svarbios tampa žmonių technologinės, metodologinės, socialinės ir asmeninės kompetencijos, nes jos žmonėms suteikia ne tik konkurencinį pranašumą prieš robotus, bet ir leidžia sukurti sinergijos efektą dirbant kartu su robotais.

Taigi, informacinių technologijų ir duomenų saugumo valdymo, programavimo bei procesų išmanymo ir jų valdymo gebėjimai padės žmonėms „valdyti“ robotus, nustatant jiems konkrečias užduotis, jų atlikimo dažnumą bei greitį. Žmonių antrepreneriškas mąstymas, kūrybiškumas, analitiniai įgūdžiai bei orientacija į rezultatą leis žmonėms efektyviau „įveiklinti“ robotus. Tuo tarpu žmonių turimi tarpkultūriniai, komunikavimo, lyderystės įgūdžiai, tinklaveikos gebėjimai, gebėjimas dirbti komandose, bendradarbiauti ir priimti kompromisinius sprendimus stiprins žmonių svarbą žmogaus ir roboto sąveikos procese, nes robotai kol kas šiomis savybėmis nepasižymi.

Nemenkinant prieš tai minėtų iššūkių svarbos, viena svarbiausių dilemų yra susijusi su identitetu. Dirbant kartu su robotais, žmonės turės atsakyti į vieną iš sudėtingiausių klausimų - kas man yra robotas – kolega, bendradarbis, ar tik mechanizmas, veikiantis tuomet, kai įjungiamas? Tikėtina, kad nuo atsakymo į šį klausimą priklausys žmogaus ir roboto sąveikos sėkmingumas.

Taigi, koks bus roboto ir žmogaus santykis – ar jie bus kolegos? Bendradarbiai? Draugai? O gal dėl robotų žmogui nebeliks vietos darbo rinkoje? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite rugsėjo 13 d. 11 val. apsilankę doc. dr. Živilės Stankevičiūtės interaktyviame seminare „Ateitis biure: žmonės su robotais ar robotai be žmonių“ (KTU Santakos slėnio I salėje, K. Baršausko g. 59, Kaunas). Tai vienas iš mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginių.

Inf. šaltinis: LRT.lt, autorė: Karolina Skersytė.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Sekantis puslapis »