„JetQuad“ – galingiausias pasaulyje vertikalaus pakilimo reaktyvinis dronas

2019 12 04 11:49

Elektra – švaru ir gražu, bet kartais vien to nepakanka.

Teksaso (JAV) kompanija „FusionFlight“ paskelbė sukūrusi mažiausią ir galingiausią reaktyvinį bepilotį skraidymo aparatą pasaulyje. Modelio indeksas – „AB5 JetQuad“, jis gali kilti vertikaliai, naudodamas valdomas variklių tūtas. Tokią mašiną konstruktoriai ėmėsi kurti, nes kompaktiškiems skraidymo aparatams nepakako elektros variklių kuriamos galios.

„AB5 JetQuad“
„AB5 JetQuad“

Reaktyvinės sistemos lengvesnės už elektrines. Jos sukuria didesnę galią. Be to, jos gali skristi dideliu greičiu. O trečia, aparatą kuru užpildyti galima per kelias minutes, o ličio jonų akumuliatoriai kraunami mažiausiai valandą. Skysto kuro savitosios energijos tankis maždaug 40 kartų didesnis, nei elektros akumuliatorių.

Sausa AB5 masė yra 23 kg., dar 18 kilogramų sveria kuras. Maksimali keliamoji geba – 18 kilogramų. Tiek kuro užtenka 15 minučių skrydžio kreiseriniu, 480 km/h, greičiu, o kaboti vienoje vietoje gali 30 minučių. Beje, tokie yra prototipo rodikliai – konstruktoriai ateityje nori įrengti forsažo kameras ir padidinti skrydžio greitį.

Susidomėjimą kelia dyzeliniai mikroturbininiai reaktyviniai varikliai, kurių kiekvieno galia siekia 149 kWt. Jų pakreipiamos tūtos gali judėti tokiais kampais, kad reaktyvinė srovė, niekada nebūtų nukreipta tiesiog žemyn, netgi kylant vertikaliai. Dėl to drono apačioje galima prikabinti krovinį ir jis nenukentės.

Planuojama, kad rinkoje „AB5 JetQuad“ pasirodys 2021 metais. Vienas toks aparatas, priklausomai nuo konfigūracijos, kainuos $ 200-250 tūkstančių.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Greitai žmones slaugys ir augintinius prižiūrės robotai? Ekspertai žavisi, politikai nori palikti teisę pasirinkti

2019 11 30 12:46

Jau 2025 metais prie interneto bus prijungta 40 milijardų įrenginių. Pekine prie gatvių apšvietimo lempų montuojami specialūs davikliai, padedantys stebėti oro taršą, Portlande diegiamos išmaniosios automobilių statymo sistemos, Barselonoje naujosios kartos technologijos padeda mažinti triukšmą.

MIT sukurti robotai / Stopkadras
MIT sukurti robotai / Stopkadras

„Nėra pakankamai jaunų žmonių, kurie prižiūrėtų senus žmones, nėra pakankamai jaunų slaugių, kurios prižiūrėtų ligonius, todėl be robotų ir 5G ryšio neišsiversime“, – sakė į Rygą iš Silicio slėnio atvykęs „Founders Space“ vadovas Steve‘as Hoffmanas.

Silicio slėnyje geriau žinomas tiesiog kaip „kapitonas“ S. Hoffmanas Rygoje vykstančioje konferencijoje „5G techritory“ pasakojo apie 5G pritaikymo galimybes visame pasaulyje. Tiesa, su juo diskutuodami Europos politikos formuotojai nebuvo tokie optimistiški. Pasak jų, žmonės turi patys pasirinkti, kokiame pasaulyje nori gyventi.

Paklausius diskusijos, peršasi mintis, jog mūsų laukia dar ne vienas referendumas dėl naujųjų technologijų pritaikymo, nes turbūt ne visi norės, kad jų veidas būtų skenuojamas ir saugomas duombazėje, o keturkojį pavedžioti vestų keturkojis jo draugas robotas.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/70722/

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

NASA ruošiasi poledinės nežemiškos gyvybės paieškų sezonui

2019 11 25 16:43

Kitą mėnesį BRUIE patvarumas bus bandomas lediniuose vandenyse netoli Casey Station, Antarktidoje. Pasinaudodamas savo plūdrumu, eigis prisispaudžia prie ledo apsivertęs ir rieda juo dviem ratais.

Poledinės gyvybės Europoje ir Encelade ieškosiantis povandeninis eigis BRUIE bandomas Antarktyje
Poledinės gyvybės Europoje ir Encelade ieškosiantis povandeninis eigis BRUIE bandomas Antarktyje. Šioje nuotraukoje BRUIE yra arktiniame ežere netoli Barrow, Aliaskoje, 2015.

NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje, inžinieriai BRUIE (Buoyant Rover for Under-Ice Exploration) kuria povandeninių ledinių pasaulių tyrimams už Žemės ribų. Kitą mėnesį Australijos Casey tyrimų stotyje Antarktidoje bus bandomas jo patvarumas. Taip ruošiamasi misijai, kuri vieną dieną galės ieškoti gyvybės vandenynuose už Žemės ribų.

Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/70658/

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

MIT sukūrė šokinėjančius, tarpusavyje bendraujančius ir struktūras formuojančius robotus

2019 11 24 07:13

MIT kompiuterijos ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) tyrėjai sukūrė autonominius robotus-kubus, kurie gali šokinėti, suktis ir patys suformuoti į „Minecraft“ panašias struktūras. Pasak tyrėjų, tokie M-blokai vieną dieną gali išgelbėti jūsų gyvybę.

M-blokai © Jason Dorfman/MIT CSAIL
M-blokai © Jason Dorfman/MIT CSAIL

„M reiškia judesį, magnetą ir magiją“, – teigia CSAIL direktorė Daniela Rus.

„Judesį – nes šie kubeliai gali šokinėti. Magnetą – nes, pasinaudodami magnetais, vieni kubeliai su kitais gali susijungti ir taip formuoti struktūras. Magiją – nes nematome judančių dalių ir atrodo, kad dėka magijos juda šie kubai.“

Peržiūrint vaizdo įrašą, šių kubelių judėjimas tikrai atrodo magiškai, bet iš tiesų – tai mokslas.

Kiekviename M-bloke yra mechaninis įtaisas, vadinamas smagračiu, kuris sukasi neįtikėtinai dideliu greičiu, o kai yra sustabdomas, robotas ir pradeda judėti.

Brūkšninį kodą primenanti sistema, esanti kubų šonuose, leidžia jiems vienas kitą atpažinti ir tarpusavyje bendrauti. O šonuose ir kraštinėse esantys magnetai leidžia šiems kubams suformuoti struktūras.

Tyrėjai pažymi, kad sukurti visą elektroniką buvo labai sudėtinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad ją reikėjo sumontuoti į tokius mažus kubus.

Šie blokeliai jau gali suformuoti pagrindines formas, tačiau tai tik pradžia. Tyrėjai teigia, kad yra gana nesudėtinga padidinti tokių kubų skaičių ir jų grupės galėtų suformuoti kur kas sudėtingesnes struktūras, įskaitant ir tokias, kurios praverstų įvykus įvairioms nelaimėms.

„Galite jau dabar įsivaizduoti, kaip ateityje tiesiog ant žemės numesite M-blokus ir beliks stebėti, kaip jie nutiesia laikinus laiptus iki pastato stogo arba į rūsį ir taip suteikia gelbėtojams galimybę išgelbėti nelaimės aukas.“

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Rusijos pusiau autonominiai tankai „Uran-9“ Sirijoje pasirodė labai prastai

2019 11 22 11:48

Rusija savo pusiau autonominius tankus „Uran-9“ pirmą kartą realiuose kariniuose veiksmuose panaudojo praėjusiais metais Sirijoje. Tačiau panašu, kad šios kovos mašinos pasirodė labai prastai.

Kaip praneša „The National Interest“, nuotoliniu būdu valdomi „Uran-9“ tankai susidūrė su daugybe problemų, įskaitant jų jutiklius, kurie veikė gerokai prasčiau, nei buvo teigiama pristatant šiuos tankus.

„Uran-9“© commons.wikimedia.org
„Uran-9“© commons.wikimedia.org

„Uran-9“ tankai negaudavo signalo, nes jį tiesiog užblokuodavo pastatai. Ir „The National Interest“ daro išvadą, kad prastas šių kovos mašinų pasirodymas yra aiškus ženklas, kad dar laukia ilgas kelias, kol antžeminės kovos mašinos taps autonominėmis.

2015 m. Rusija skelbė, kad 30 proc. turimų kinetinių ginklų – kulkos, raketos ar bet kokie kiti ginklai, fiziškai susiduriantys su taikiniu – iki 2025 m. bus valdomi nuotoliniu būdu.

Ir idealiame pasaulyje tankai galėtų labai sklandžiai integruotis su pėstininkų būriais. Tokie tankai būtų valdomi nuotoliniu būdu arba dirbtų pusiau automatiniu režimu ir taip padėtų aptikti ir užimti priešų teritorijas.

Tą iš esmės ir turėjo užtikrinti „Uran-9“ tankai, bet realybė yra visai kitokia. Iš tikrųjų „Uran-9“ tankai sugebėjo aptikti kliūtis ir taikinius, bet tik iki 1,25 mylios (2 km), o tai yra vos trečdalis gamintojo deklaruoto atstumo.

Kita problema, kad „Uran-9“ tankams judant, jų turimi jutikliai ir ginkluotė tapo beverčiais. Kareiviai teigė, kad tankai buvo nestabilus ir pastebėtas akivaizdus vėlavimas į duodamas komandas šauti.

Bet ties tuo nesibaigė visos problemos. Kaip informuoja „The National Interest“, dėl kovos lauke esančių kliūčių, tarp „Uran-9“ tanko ir nuotolinio valdymo pulto būtinas atstumas sumažėjo nuo beveik 3 km iki mažiau nei 400 metrų.

Tai iš esmės reiškia, kad tanką nuotoliniu būdu valdantis žmogus privalo būti labai arti paties „Uran-9“ ir nebelieka jokios prasmės į mūšio lauką siųsti tokios kovos mašinos.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Kodėl F-16 taip lengvai pavirsta dronu QF-16? Ir kam reikalingas toks bepilotis?

2019 11 21 12:33

„General Dynamics F-16 Fighting Falcon“, tarnybą pradėjęs dar 1978 metais, yra tikra legenda. Per 41 metų karjerą F-16 sudalyvavo konfliktuose visame pasaulyje, tačiau JAV Karinėse oro pajėgose dabar po truputį savo vietą užleidžia. Bet dar gali būti naudingas – seni F-16 virsta dronais QF-16. Kodėl šis naikintuvas tam puikiai tinka?

„General Dynamics F-16 Fighting Falcon“ pirmam skrydžiui pakilo dar 1974 metais ir nenustoja stebinti iki šiol. Kadaise tai buvo padangių karalius, nebijojęs jokio priešo naikintuvo. Tačiau F-16 šlovės laikai jau praeityje. Seni ir nebereikalingi, bet vis dar skraidantys F-16 poilsiui nugula į Daviso–Monthano oro pajėgų bazę Arizonoje, kur sausas dykumos oras juos saugo. Kol jie vėl prisikelia.

QF-16 ir QF-4 dronai © commons.wikimedia.org
QF-16 ir QF-4 dronai © commons.wikimedia.org

Daviso–Monthano oro pajėgų bazėje gyvena tūkstančiai nebenaudojamų lėktuvų. Kai kurie iš jų virsta atsarginėmis detalėmis, kiti iškeliauja į muziejus, o treti prisikelia antram gyvenimui. Ne vienas ten nugulęs B-52H vėl pakėlė nosį dangų ir tarnauja iš naujo. Tiesa, šie prikelti F-16 tarnauja neilgai – jie virsta QF-16 dronais.

F-16 dronu pavirsta neįtikėtinai lengvai. Tam nereikia didelių investicijų ir labai daug laiko. Nors kadaise apie tai nebuvo galvojama, F-16 yra tarsi paruoštas šiai transformacijai, nes yra valdomas elektroninėmis sistemomis, o ne mechaninėmis jungtimis. „McDonnell Douglas F-4 Phantom II“ irgi pavirsta QF-4 dronu, tačiau jo konversija yra gerokai sudėtingesnė, nes tenka pasirūpinti elektroninėmis sistemomis, kurios galėtų perimti mechaninių piloto veiksmų vaidmenį.

QF-16 gali būti pilotuojamas žmogaus be jokio ypatingo pasiruošimo. Vėlgi – tai yra tos „fly-by-wire“ sistemos nuopelnas. QF-16 gali pakilti, atlikti sudėtingus manevrus ir nusileisti. Tiesa, nusileisti dažniausiai nereikia.

QF-16 ir QF-4 dronai yra tik skraidantys taikiniai. Skamba kaip gerų lėktuvų švaistymas? Galbūt, tačiau kur kitur jie būtų panaudoti. Šie dronai yra geresni skraidantys taikiniai nei įprasti maži dronai, nes gali pasiekti didesnį greitį, manevruoti, o ir jų išvaizda padeda ruošiamiems naikintuvų pilotams bei priešlėktuvinės įrangos valdytojams įsijausti į pratybas.

Vien šiemet taip Daviso–Monthano oro pajėgų bazę taip paliko 32 F-16 lėktuvai. Kai kurie QF-16 galėtų tapti ir nepilotuojamais F-22 bei F-35 talkininkai mūšiuose, vykdyti žvalgybos ir net dėmesio nukreipimo misijas. Nors F-16 jau yra senstelėjęs lėktuvas, kai kurios jo panaudojimo galimybės atrandamos tik dabar.

Beje, apie F-16 kalbame kaip apie pasenusį lėktuvą tik todėl, kad JAV Karinės oro pajėgos pereina prie naujų technologijų ir jų F-16 yra pakankamai seni. Tačiau iš tikrųjų F-16 vis dar yra gaminamas. Ir ne tik gaminamas – jis vis dar yra ir tobulinamas. Štai F-21 yra Indijai siūloma F-16 versija, kuri F-16 istoriją pratęstų dar bent keliems dešimtmečiams.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Aštrūs „pipiro“ komentarai sutrikdė kompiuterinių vaizdo žaidimų entuziastus

2019 11 21 10:05

Kompiuterinių žaidimų mėgėjai žaidžia daug prasčiau, kai juos įžeidinėja robotas. Mokslininkų komanda iš Carnegie Mellon universiteto norėjo išsiaiškinti, kaip žmones gali paveikti piktai nusiteikęs robotas, skelbia BBC.

Kol žaidėjai žaidė loginį kompiuterinį žaidimą, robotas „Pepper“ (lietuvių kalba „pipiras“) sakė jiems tiek komplimentus, tiek jų žaidimą kritikuojančius įžeidimus. Paaiškėjo, kad žaidėjai daug geriau žaidė girdėdami malonius roboto žodžius, o įžeidimai juos kartais išmušdavo iš vėžių.

Aštrūs „pipiro“ komentarai sutrikdė kompiuterinių vaizdo žaidimų entuziastus

Kitame anksčiau šiais metais paskelbtame moksliniame straipsnyje autoriai taip pat rašė, kad „Mario Kart“ žaidimą žaidžiančių mėgėjų dėmesį sutrikdydavo įžeidžiantys kitų žaidėjų komentarai.

Tiesa, „pipiro“ komentarai buvo daug švelnesni nei daugelio internetinių žaidimų entuziastų. Robotas vadino eksperimento dalyvius tragiškais žaidėjais, tačiau ir tokie komentarai suprastino žaidėjų rezultatus.

Pasak mokslininkų, tai vienas pirmųjų tyrimų, kai bandoma išsiaiškinti, kaip mūsų elgseną gali pakeisti robotai, kurie nenori mums padėti.

„Namų asistentai nori mums pagelbėti, tačiau gali būti ir kitaip. Pavyzdžiui, robotai, padėsiantys mums apsipirkti parduotuvėje, gali turėti ir kitų tikslų“, – rašė tyrimo autoriai.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

„Lockheed Martin“ parodė ką sugeba naujausias lazerinis ginklas „ATHENA“

2019 11 20 13:48

Jei reikėtų save apginti, ką pasirinktumėte: droną ar lazerį? JAV karinės oro pajėgos linksta prie lazerio. Ypač, kai pamatė ką sugeba naujasis „Lockheed Martin“ ginklas.

„Lockheed Martin“ naujoji lazerinė „ATHENA“ sistema © „Lockheed Martin“
„Lockheed Martin“ naujoji lazerinė „ATHENA“ sistema © „Lockheed Martin“

Paskutiniame dronų ir lazerių bandymų etape pastarieji įrodė savo pranašumą. Teigiama, kad naujoji lazerinė sistema, vadinama „ATHENA“, sugebėjo užfiksuoti ir numušti daugybę mažų dronų.

O kodėl JAV kariuomenei išvis prisireikė tokio ginklo?

Dronai jau seniai nėra vien tik pramogai skirti įrenginiai. Dronai kelia grėsmę saugumui ir JAV kariuomenė nuolat ieško įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo galimų dronų pulkų atakų.

Ir nerimą kelia tai, kad įprastos oro gynybos sistemos šiuo metu negali kokybiškai apginti nuo didelio skaičiaus dronų, kurie gali užpulti karines bazes ar įvykdyti išpuolį kitose viešose vietose.

Tad „Lockheed Martin“ sugalvojo, kaip galima būtų apsiginti nuo tokių dronų atakų ir sukūrė „Advanced Test High Energy Asset“ arba tiesiog „ATHENA“.

Tai yra lazeris, kurį sudaro keli mažesnės galios lazeriai ir veikdami kartu, sukuria didelės galios impulsą.

Per Fort Sill’e (Oklahomoje) vykusius „ATHENA“ bandymus, kuriuos stebėjo ir JAV karinių oro pajėgų atstovai, „Lockheed Martin“ viešai nekomentavo apie šio lazerio energijos lygį ir tik pareiškė, kad „bandymų scenarijai buvo sudėtingi, primenantys realias grėsmes, aplinkas, diapazonus ir skrydžio trajektorijas“.

Pilnai veikiančio gynybinio lazerio sukūrimas yra aukščiausias JAV kariuomenės ir „Lockheed Martin“ kompanijos prioritetas.

Sarah Reeves, „Lockheed Martin“ priešraketinės gynybos programų viceprezidentė, teigia, kad „lazeriniai ginklai yra labai svarbūs, norint atgrasyti ir tuo pačiu apsiginti nuo nepilotuojamų transporto priemonių ir jų keliamų grėsmių. Ši technologija [ATHENA] Lockheed Martin yra kritiškai svarbi“.

Sarah taip pat pridūrė, kad „ATHENA vystėsi taip, kad užtikrintų integraciją bei judrumą ir išliktų įperkama.“

„ATHENA“ transportabili, didelės galios lazerinė sistema, todėl ją JAV karinės oro pajėgos galės pastatyti tokiose vietose, kurios, jų manymu, yra labai svarbios ir būtinos apginti dronų išpuolių metu.

Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Robotai logistikos versle: kaip ši sfera atrodys po dešimties metų?

2019 11 15 19:29

Jau ne vieną dešimtmetį viešoje erdvėje sklandančios prognozės, kad žmogaus darbo jėgą pakeis robotai, neaplenkia ir logistikos bei siuntų verslų. Tačiau į duris besibeldžiančio mechaninio kurjerio neturime nei dabar, nei, panašu, sulauksime artimiausioje ateityje. Tiesa, tam tikrų logistikos ir siuntų bendrovėse vykstančių procesų automatizavimo pavyzdžių galime rasti ir Lietuvoje, o pasauliniu mastu inovacijas šiems klientams siūlo daugiau nei pusšimtis robotikos bendrovių.

Robotai logistikos versle: kaip ši sfera atrodys po dešimties metų?
Asociatyvi nuotr.

„Dažniausiai šie robotai naudojami sandėliuose nesunkių, daug gebėjimų nereikalaujančių užduočių atlikimui – dėžių pakavimui, jų paėmimui, perkėlimui iš vienos vietos į kitą ir panašiai. Tai leidžia darbuotojams imtis sudėtingesnių darbų, pavyzdžiui, vesti apskaitą, organizuoti darbo pasidalijimą. Tokie pokyčiai svarbūs, nes augant užsakymų kiekiui tenka ieškoti būdų kaip optimizuoti veiklą, vykdyti ją sklandžiau ir greičiau“, – atsižvelgdamas į vyraujančias tendencijas kalba „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Auganti pasiūla keis darbo organizavimą

G. Bilevičiaus žodžius patvirtina rinkos tyrimų bendrovės „Mordor Intelligence“ prognozės, kad vien siuntų pristatymo rinka kasmet turėtų plėstis 8–10 proc. ir 2024 metais pasiekti 400 mlrd. JAV dolerių (360,78 mlrd. eurų) vertę. Tad norint suspėti paskui vis augančius siuntų kiekius stengiamasi procesus automatizuoti. Jau dabar viename iš penkių siuntų sandėlių prie procesų prisideda automatizuoti įrenginiai.

Kaip vienos iš robotikos sektoriaus sėkmės istorijų minimos Kalifornijoje įsikūrusios „InVia Robotics“ ir „Fetch Robotics“ įmonės. Pirmoji sukūrė sandėliuose prekes surandantį ir išsiuntimui atgabenantį robotą. Antroji – autonominį mobilų robotą, skirtą sandėliuose rasti, sekti ir perkelti prekes bei siuntas. Šį aparatą sudaro mobili, judanti bazė, moduliniai priedai ir unikali, debesies kompiuterijos (Cloud computing – angl.) technologijomis paremta programinė įranga.

Panašiai dirba ir JAV bendrovės „Boston Dynamics“ robotai, kurie pasižymi mobilumu, autonomiškumu, prisitaikymu prie besikeičiančios situacijos. Kitaip sakant, tokie mechaniniai pagalbininkai yra ne tik monotoniškų užduočių atlikėjai, bet gali ir patys mąstyti, jei situacija pasikeičia. Mobilumu pasižymi ir „InVia Robotics“ konstruojami robotai, kurių pagalba prekių išsiuntimas iš sandėlio itin pagreitėja.

„Logistikoje ir siuntų bendrovių naudojami robotai su įvairiausiais įmontuotais sensoriais gali būti pritaikomi keletui pagrindinių užduočių: ant medinių padėklų sukrautų prekių iškrovimui iš pilnų konteinerių; kito tipo įrenginys gali judėti kartu su visa lentyna – jos atkeliauja iki salės darbuotojo, kuris iš tam tikros sekcijos paima užsakymui reikalingą prekę. Kai kurie robotai patys surenka prekes iš sandėlio, dar kiti gali supakuoti prekes į siuntimui reikalingas dėžes. Tad jau dabar automatizuoti galima didelę dalį procesų, kas gali paspartinti bet kurios įmonės veiklą“, – apie inovacijas pasakoja G. Bilevičius.

Pavyzdžių yra ir Lietuvoje

Galimybę pagerinti darbo efektyvumą automatizuojant procesus savo siuntų skirstymo terminale įvertino ir „DPD“, kuri prieš kelerius metus Kaune pristatė robotizuotą siuntų skirstymo terminalą. Nors ten nėra išmanių, judančių robotų, tačiau automatizuota sistema prekes skirsto tiksliau ir daugiau nei tris kartus greičiau nei žmogus.

„Konvejeris per valandą gali paskirstyti daugiau nei 7000 siuntų, kai anksčiau rūšiavimo terminale per valandą – apie 2000 siuntų. Tad pasiekiamas maksimalus efektyvumas – sunkvežimiai neužlaikomi prie vartų, siuntos palieka logistikos sandėlius kaip įmanoma greičiau. Svarbu, kad sumažėjo būtinybė samdyti vis daugiau darbuotojų, o dabar dirbančiųjų našumas išaugo beveik 30 procentų“, – pasakoja „DPD Lietuva“ atstovas.

Prie efektyvesnės įmonės veiklos prisideda ir programiniai sprendimai, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto planuojamas kurjerio maršrutas ar automatizuota klientų aptarnavimo sistema. Remiantis esama sėkme planuojama vis daugiau inovacijų ne tik programinės įrangos atnaujinimo, bet ir siuntų terminalų srityje.

Ateityje gali atsirasti ir autonominiai automobiliai

Panašu, kad pamažu tokie įmonių veiksmai, procesų robotizacija ir automatizavimas gali tapti labiau taisykle nei išimtimi, tvirtina į naujas technologijas besiorientuojanti rinkos tyrimų bendrovė „Tractica“. Jos duomenimis, iki 2021-ųjų pabaigos kasmet parduotų logistikai skirtų robotų skaičius turėtų padidėti iki 938 tūkst., o pajamos – iki 27,76 mlrd. eurų. Jau dabar pasaulyje yra daugiau nei 50 tokių inovacijų kūrimu užsiimančių bendrovių, kurios konkuruodamos ateityje turėtų pasiūlyti vis naujų išradimų.

„Dar sunku numanyti, ką pasiūlys ateitis, tačiau vis garsiau kalbama apie autonominius automobilius, kurie turėtų būti saugesni ir efektyvesni. Taip pat testuojami pilotiniai projektai, kai krovininių automobilių konvojų valdo priekyje jo transporto priemonę vairuojantis žmogus. Norima robotus pritaikyti masiškai prekes atgabenti iki pat žmogaus namų – ar tai būtų bepiločiai orlaiviai, ar antžeminiai aparatai. Tokių technologijų užuomazgų yra jau dabar“, – teigia G. Bilevičius.

Tiesa, dronų veiklą stabdo itin griežti reikalavimai, tačiau dėl kylančios darbo jėgos kainos, žmonių nenoro imtis tam tikrų darbų, ypatingo tikslumo ir laiko apskaičiavimo reikalingumo, panašu, alternatyvų tikrai atsiras. Viena tokių gali būti žmones ir keturkojus gyvūnus primenantys jau minėtos įmonės „Boston Dynamics“ mobilūs robotai, kurie pasižymi prisitaikymu prie situacijos ir lengvu net tokių kliūčių kaip šaligatviai ir laiptai įveikimu.

Dabar aišku tik viena – tobulėjant technologijoms tiek prekių pristatymo sektoriuje, tiek logistikos sandėliuose darbuotojams reikės persikvalifikuoti ir imtis sudėtingesnių darbų, o darbą sandėliuojant prekes pamažu atiduoti robotams, kurie, kritikų vertinimu, ateityje turėtų tapti dar labiau savarankiškais ir efektyviais.

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Unikali gepardų futbolo komanda: prestižiniame universitete sukurti robotai žaidžia futbolą

2019 11 13 10:36

Mažyčiais gepardais praminti robotai yra itin greiti, vikrūs, o mažas svoris leidžia atlikti įvairiausius triukus. Masačusetso technologijos institute (MIT) sukurti robotai netgi geba žaisti futbolą.

Unikali gepardų futbolo komanda: prestižiniame universitete sukurti robotai žaidžia futbolą
„YouTube“ stopkadras.

Universitetas paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip 9 robotai žaidžia futbolą. Tiesa, jų žaidimas skiriasi nuo mums įprasto. Kiekvienas robotas sveria mažiau nei 9 kilogramus, todėl gali labai greitai judėti.

Robotų kūrėjų teigimu, tokie robotai yra pigūs ir nesunaikinami, nes bet kuri jų dalis gali būti greitai pakeista nauja. Tokius robotus galima valdyti nuotoliniu būdu, 12 elektrinių varikliukų leidžia jiems įsibėgėti iki 8 km/h greičio.

Tokie robotai gali labai greitai pašokti į orą, nes jiems bėgant viena koja paviršių liečia tik maždaug 150 milisekundžių, rašoma universiteto pranešime.

Inf. šaltinis: LRT.lt

Skyrius: Robotikos naujienos | Autorius: error | Komentuoti

Sekantis puslapis »