KTU kuriama robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu: veiks šalia žmogaus be rizikos
2026 03 04 10:22Robotika šiandien yra viena sparčiausiai augančių technologijų sričių pasaulyje, tačiau kartu ji kelia vis daugiau saugumo ir patikimumo klausimų. Kaip užtikrinti, kad robotai galėtų veikti greta žmogaus be rizikos? Būtent tokius sprendimus Kauno technologijos universitete (KTU) siekiama įgyvendinti kuriant robotinę ranką su skaitmeniniu dvyniu.
Robotinės rankos skaitmeninio dvynio konceptas
„Skaitmeninis dvynys – tai virtualus roboto antrininkas; tikslus kompiuterinis modelis, atspindintis realaus objekto struktūrą, judėjimą ir veikimą. Skaitmeniniame dvynyje galima stebėti, analizuoti ir simuliuoti robotinės rankos elgseną, jos judesių trajektorijas, apkrovas bei valdymo logiką dar prieš pradedant fizinio prototipo gamybą“, – pasakoja KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) docentė dr. Sigita Urbaitė.
Pasak jos, būtent tokiai koncepcijai įgyvendinti pasirinkta robotinė ranka – vienas universaliausių, tačiau kartu ir sudėtingiausių robotikos elementų. Ji suteikia galimybę tirti judesių tikslumą, koordinaciją, mechanikos ir valdymo sistemų sąveiką bei žmogaus judesių imitavimo principus. Tokia sistema ypač tinkama skaitmeninio dvynio koncepcijai, nes jos veikimą galima aiškiai modeliuoti, analizuoti ir tiesiogiai palyginti su realiu fiziniu prototipu.
Inžineriniai sprendimai virtualioje aplinkoje
2025 m. KTU MIDF, bendradarbiaujant su viena didžiausių pasaulyje Prancūzijos 3D programinės įrangos kūrėjų „Dassault Systèmes“, buvo atidarytas Skaitmeninio modeliavimo kompetencijų centras (angl. 3DEXPERIENCE EDU Center of Excellence). Pagrindinė šio centro vizija – stiprinti skaitmeninės inžinerijos, virtualaus projektavimo ir pramonėje taikomų pažangių technologijų kompetencijas.
Centras skirtas integruoti modernias skaitmeninio modeliavimo, simuliacijos ir skaitmeninių dvynių technologijas į studijų procesą, mokslinius tyrimus ir praktinių projektų veiklas, glaudžiai siejant teorines žinias su realiais pramoniniais sprendimais. Būtent ši vizija – kurti, testuoti ir tobulinti inžinerinius sprendimus virtualioje aplinkoje dar prieš jų fizinį įgyvendinimą – tapo pagrindu ir impulsu robotinės rankos skaitmeninio dvynio projekto idėjai atsirasti.
„Džiugu, kad pavyko laimėti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Studentų tyrimai semestro metu“, kurio metu KTU MIDF Mechatronikos studijų programos antro kurso studentas Aldas Marcinkus turi galimybę įgyvendinti robotinės rankos skaitmeninio dvynio ir fizinio prototipo kūrimo projektą“, – dalijasi S. Urbaitė.
KTU studentas šio projekto metu skaitmeninį dvynį kuria naudodamas pažangią skaitmeninę platformą „3DEXPERIENCE“, kuri vienoje aplinkoje integruoja visus projektavimo, modeliavimo ir simuliacijos procesus. Tai leidžia jam efektyviai valdyti projektavimo etapą ir užtikrinti glaudų ryšį tarp skaitmeninio dvynio ir realaus prototipo.
Atkartoja žmogaus judesius
Projektą vykdantis A. Marcinkus pasakoja, kad fizinis robotinės rankos prototipas kuriamas pasitelkiant adityviąją gamybą – 3D spausdinimą. Ši technologija leidžia greitai pagaminti ir surinkti detales, o prireikus – operatyviai koreguoti atskirus komponentus. Toks sprendimas užtikrina lankstumą ir sudaro galimybes sistemą pritaikyti tiek moksliniams tyrimams, tiek studijų procesui.
„Skaitmeninio dvynio kūrimui ir testavimui projekte naudojamas „3DEXPERIENCE“ platformos modulis „DELMIA Robotics“, kuris leidžia atlikti funkcinius ir dinaminius bandymus dar prieš pagaminant fizinį prototipą. Čia modeliuojamas roboto judėjimas, analizuojamos trajektorijos, apkrovos bei valdymo sprendimai trimatėje aplinkoje“, – aiškina jis.
Platformoje galima valdyti roboto pozicijas, apskaičiuoti grandžių greičius ir pagreičius, planuoti trajektorijas, parinkti valdiklius bei programuoti atliekamas užduotis. Visi sprendimai pirmiausia išbandomi virtualiai, taip sumažinant klaidų tikimybę ir optimizuojant fizinio modelio kūrimo procesą.
„Šiame projekte robotinė ranka neveikia autonomiškai – ji tiesiogiai atkartoja žmogaus judesius. Judesių sekimo pirštinė fiksuoja rankos padėtį ir kampus, o duomenys realiuoju laiku perduodami robotui, užtikrinant sklandų ir tikslų judesių atkūrimą“, – sako A. Marcinkus.
Jis pabrėžia, kad šiame etape dirbtinio intelekto ar savarankiško mokymosi algoritmai nenaudojami – sistema orientuota į stabilų ir patikimą valdymą. Ateityje tokie sprendimai galėtų būti plečiami pažangesnėmis funkcijomis, tačiau šio projekto prioritetas – tikslus žmogaus judesių atkartojimas ir saugus veikimas.
Galimas taikymas medicinoje ir reabilitacijoje
KTU mokslininkės S. Urbaitės teigimu, šiandien robotikos rinka yra viena sparčiausiai augančių sričių pasaulyje. Šiuolaikinėje pramonėje robotai plačiai taikomi įvairiuose gamybos sektoriuose – nuo didelio našumo automobilių kėbulų gamybos linijų iki aukšto tikslumo sprendimų aviacijos, kosmoso ir gynybos pramonėje, taip pat lengvų robotų, skirtų surinkimo ir kitoms precizinėms operacijoms atlikti.
„Ši technologija turi didžiulį potencialą ir ateityje galėtų būti pritaikoma įvairiose srityse. Viena reikšmingiausių krypčių – medicina, kur robotinės sistemos gali padėti atlikti nuotolines operacijas ar procedūras, suteikdamos gydytojams galimybę dirbti su pacientais fiziškai nebūnant toje pačioje vietoje“, – pastebi ji.
KTU studentas A. Marcinkus taip pat atkreipia dėmesį, kad kita svarbi taikymo sritis – reabilitacija, kur tokios robotinės rankos galėtų tapti moderniais terapiniais įrenginiais, padedančiais atkurti žmogaus motorikos funkcijas, stebėti paciento pažangą ir taikyti individualizuotas treniruočių programas. Kasdienėje buityje tokie sprendimai galėtų veikti kaip pagalbiniai įrenginiai žmonėms su negalia ar ribotu judrumu, suteikdami jiems daugiau savarankiškumo ir prisidėdami prie geresnės gyvenimo kokybės.
„Ši technologija reikšmingai priartina mus prie realaus žmogaus ir roboto bendradarbiavimo. Bendradarbiaujantys robotai (angl. cobots) jau šiandien taikomi įvairiose pramonės šakose, o tokie projektai kaip robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu dar labiau praplečia šių sprendimų galimybes“, – teigia A. Marcinkus.
Jis pažymi, kad tokios sistemos leidžia robotams ne tik vykdyti iš anksto užprogramuotas funkcijas, bet ir realiuoju laiku reaguoti į žmogaus veiksmus, juos tiksliai atkartoti bei saugiai dirbti šalia žmogaus.
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas
Robotas, kuris žiūrėdamas į save veidrodyje mokosi būti žmogumi
2026 02 26 15:58Dirbtinis intelektas ir humanoidinė robotika nuolat žengia į priekį, o naujausias Kolumbijos universiteto inžinierių sukurtas robotas EMO rodo, kaip arti realistiško bendravimo su mašinomis jau esame. Šis robotas mokėsi judinti lūpas prieš veidrodį ir žiūrėdamas vaizdo įrašus internete – dabar jis geba įtikinamai atkartoti žmogaus kalbą ir dainavimą.
Asociatyvi nuotr.
Kolumbijos universiteto inžinieriai sukūrė inovatyvų robotą, pavadintą EMO, kuris gali itin tiksliai atkartoti sudėtingus žmogaus lūpų judesius, įskaitant smulkiausius artikuliacijos niuansus. Pasitelkus dirbtinį intelektą, mašina savarankiškai išmoko sinchronizuoti veido mimiką su kalbos garsais ir net dainavimu – be iš anksto suprogramuotų scenarijų.
Apie šį technologinį proveržį humanoidinės robotikos srityje išsamiai rašo mokslo populiarinimo leidiniai, pažymintys, kad EMO gebėjimai yra naujas žingsnis link natūralesnio žmogaus ir roboto dialogo.
Kaip robotas mokėsi šypsotis ir artikuliuoti žodžius?
Skirtingai nei tradiciniai robotai su kietomis, tik atsiveriančiomis ir užsiveriančiomis „žandikaulio“ konstrukcijomis, EMO aprūpintas minkštomis silikoninėmis lūpomis. Po dirbtine „oda“ veikia 26 varikliukai, suteikiantys 10 laisvės laipsnių ir leidžiantys atkurti itin subtilius lūpų ir veido judesius.
Mokymosi procesas prasidėjo nuo to, kad robotas „stebėjo“ pats save veidrodyje, eksperimentuodamas su veido išraiškomis – panašiai, kaip tai daro mažas vaikas, žaisdamas su savo atspindžiu. Vėliau sistema analizavo tūkstančius valandų „YouTube“ vaizdo įrašų su kalbančiais ir dainuojančiais žmonėmis, kad suprastų ryšį tarp skleidžiamo garso ir atitinkamų veido raumenų judesių.
Tokiu būdu EMO išmoko susieti konkrečius garsus ir žodžius su tam tikromis lūpų ir veido pozicijomis, todėl jo kalbėjimas atrodo gerokai natūralesnis, nei ankstesnių humanoidinių robotų.
Baimę keliantį „šiurpiosios slėnio“ efektą bandoma įveikti mimika
Ilgą laiką bandymai kurti žmogų primenančius robotus susidurdavo su vadinamuoju „šiurpiosios slėnio“ efektu – kai robotas atrodo beveik kaip žmogus, tačiau menkiausi netikslumai mimikoje ar judesiuose sukelia žiūrovams diskomfortą, nerimą ir net baimę.
Vienas iš dažniausių trikdžių buvo nenatūralus veido judesių ir kalbos sinchronizavimas: lūpos neužtikrintai „gaudydavo“ garsą, trūkdavo smulkių, mums įprastų detalių – mikrojudesių, šypsenos niuansų, kalbos pradžios ir pabaigos artikuliacijos.
EMO kūrėjai įsitikinę, kad itin tikslus lūpų ir veido judesių atkūrimas bei jų sinchronizavimas su kalba padeda sumažinti šį efektą ir palengvina emocinį ryšį tarp žmogaus ir roboto. Anot jų, sujungus tokią mimikos technologiją su didžiosiomis kalbos modeliais, pavyzdžiui, pažangiais pokalbių dirbtiniais intelektais, galima pasiekti naują žmogaus ir mašinos bendravimo lygį.
Kuo daugiau robotas bendraus su žmonėmis, tuo tiksliau jis galės atkartoti ne tik žodžius, bet ir emocinius gestus – šypseną, nuostabą, susirūpinimą. Tai gali paversti jį maloniu ir „gyvai“ atrodančiu pašnekovu, tinkamu naudoti švietime, paslaugų sektoriuje, terapijoje ar pagalbos srityse.
Dirbtinis intelektas mokosi atpažinti ne tik žmones
Humanoidinių robotų pažanga – tik viena iš daugelio sričių, kuriose šiandien taikomas dirbtinis intelektas. Pavyzdžiui, Šveicarijos ir JAV mokslininkai sukūrė unikalią sistemą PoseSwin, kuri veikia panašiai kaip veido atpažinimo technologija ir leidžia atskirti atskirus meškų individus pagal jų snukio bruožus.
Toks technologijų pritaikymas rodo, kad dirbtinis intelektas tampa vis tikslesnis ir lankstesnis – jis gali ne tik analizuoti tekstus ar vaizdus, bet ir suprasti sudėtingus judesius bei fizines išraiškas, tiek žmogaus, tiek gyvūnų pasaulyje.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Sandra Vilčiukaitė.
Žmogaus pakeitimas robotu jau dabar gali atsipirkti vos per 10 savaičių
2026 02 25 16:50Kai kam tradicinės ekspertų gąsdinimai apie artėjantį momentą, kai kai kuriose profesijose žmogų pakeis robotai, gali atrodyti pakankamai tolima grėsmė, tačiau buvęs „Citi Global Insights“ atstovas įsitikinęs, kad programiniai ir humanoidiniai robotai jau dabar gali atlikti žmogaus darbą su adekvačia finansine nauda verslui.
Asociatyvi nuotr.
Interviu CNBC buvęs „Citi Global Insights“ inovacijų ir technologijų direktorius Robas Garlickas (Rob Garlick) paaiškino, kad įmonių vadovams prioritetas išlieka verslo pelningumo didinimas, o gyvas darbuotojas iš kūno ir kraujo jau dabar pagal šiuos kriterijus gali nusileisti robotams. Jo nuomone, dirbtinis intelektas galės atlikti vis daugiau užduočių, tuo pačiu mažėjant sąnaudoms, todėl vis dažniau ims pakeisti žmones kaip darbo jėgą.
Per artimiausius porą dešimtmečių, eksperto teigimu, planetoje bus daugiau mobilių robotų nei darbingo amžiaus žmonių. Jei dar būtų įskaičiuoti DI agentai, šis „dirbtinių darbuotojų“ skaičius išaugtų daug kartų. Kartu su autonomiškai valdomomis transporto priemonėmis įvairių tipų aptarnavimo robotų skaičius iki 2035 metų pasieks 1,3 mlrd. vienetų, mano Garlickas. O DI naudojančių robotų skaičius iki 2050 metų viršys 4 mlrd. vienetų.
Esant dabartiniams darbo užmokesčio tarifams kai kuriose pasaulio ekonomikose, žmogaus pakeitimas robotu jau dabar gali užtikrinti greitą investicijų atsipirkimą. Pavyzdžiui, 15 000 JAV dolerių kainuojantis robotas, esant 41 JAV dolerio valandiniam atlygiui, atsipirks per 3,8 savaitės, o esant 7,25 JAV dolerio valandiniam atlygiui – per 21,6 savaitės. Net 35 000 JAV dolerių kainuojantis robotas atsiperka per mažiau nei 9 savaites, jei žmogaus darbo sąnaudos siekia 41 JAV dolerį per valandą. Esant tokiems rodikliams, žmonės tiesiog negalės konkuruoti, pažymi Garlickas.
„McKinsey & Company“ vadovaujantis partneris Bobas Sternfelsas (Bob Sternfels) tikisi, kad jo įmonėje realių darbuotojų ir juos pakeičiančių DI agentų skaičius susilygins jau per 18 mėnesių. Jau dabar 40 000 bendrovės darbuotojų tenka 20 000 DI agentų, nors prieš metus jų skaičius neviršijo 3000. TVF vadovė Kristalina Georgijeva praėjusį mėnesį pareiškė, kad dirbtinis intelektas jau smogia darbo rinkai tarsi cunamis, o dauguma šalių ir verslo atstovų tam tiesiog nėra pasirengę.
„Nvidia“ įkūrėjas Jensenas Huangas (Jensen Huang) tokiomis tendencijomis įžvelgia ir optimizmo priežasčių. Jis įsitikinęs, kad DI infrastruktūros komponentų gamybos srityje kvalifikuotų specialistų atlyginimai bus matuojami šešiaženklėmis sumomis JAV doleriais per metus. Sparčiai vystantis infrastruktūrai, gerokai išaugs kvalifikuotų santechnikų, elektrikų, statybininkų ir metalurgų paklausa.
Inf. šaltinis: Topcom.lt
Kinija pralenkė mokslinę fantastiką: atidarė pirmą pasaulyje supergamyklą robotų sąnariams
2026 02 15 10:44Kinijos bendrovė „Eyou Robot Technology“ Šanchajuje paleido pirmąjį pasaulyje fabriką, kuris specializuojasi žmogaus pavidalo robotų sąnarių gamyboje, skelbia „South China Morning Post“.
Asociatyvi nuotr.
Gamyklos pajėgumai leidžia per metus pagaminti iki 100 tūkstančių sąnarių. Įmonė pažymi, kad ateityje gamyba galėtų būti padidinta maždaug tris kartus. „Eyou Robot Technology“ skaičiavimais, sąnarių mazgai sudaro apie 50 procentų vieno humanoidinio roboto savikainos.
Gamybos plėtra turėtų sustiprinti bendrovės pozicijas rinkoje ir parengti ją masinei žmogaus pavidalo robotų prekybai. Gamintojas tikisi užimti pagrindinio šių robotų komponentų tiekėjo nišą dar prieš prasidedant spartaus visos pramonės šakos augimo etapui.
Anksčiau Kinijos inžinieriai mokslo žurnale „Science Advances“ pranešė sukūrę naujo tipo robotizuotas galūnes, kurių veikimo principas atkartoja žmogaus kojų kaulų sandarą. Pasak jų, šiuo metu visame pasaulyje šimtai mokslinių ir inžinerinių komandų dirba tobulindamos antropomorfinius robotus.
Praėjusių metų pabaigoje „South China Morning Post“ taip pat rašė, kad Kinijoje žmogaus pavidalo robotai jau pradėti naudoti gamybos linijose, o tai rodo palaipsnį šių technologijų diegimą pramonėje.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Viktoras Baliulis.
Žmogaus darbas taps nebereikalingas: jau netrukus automobiliai bus gaminami visiškai be žmonių
2026 02 03 14:52Automobilių pramonė išgyvena sparčiausią transformaciją per visą savo istoriją. Dirbtinis intelektas, robotika ir automatizavimas keičia tai, kaip projektuojami, gaminami ir testuojami automobiliai. Kartu su didžiulėmis efektyvumo ir sąnaudų mažinimo galimybėmis atsiranda ir rimtų iššūkių darbuotojams, ypač Europoje.
Asociatyvi nuotr.
Analitikų iš bendrovių „Gartner“ ir „Warburg Research“ vertinimu, iki 2030 metų bent vienas automobilių gamintojas pasieks visišką – 100 proc. – surinkimo proceso automatizavimą.
Prognozuojama, kad pirmoji tokia gamykla veiks JAV arba Kinijoje. Pasak „Gartner“ tyrimų viceprezidento Pedro Pacheco, keli šių rinkų žaidėjai jau diegia išties revoliucinius gamybos procesus ir itin daug dėmesio skiria humanoidiniams robotams.
„Accenture“ pasaulinės automobilių ir mobilumo srities vadovas Jurgenas Reersas teigia, kad dirbtinis intelektas ir robotai ženkliai didina gamyklų našumą. Jo nuomone, čia slypi milžiniškas potencialas mažinti išlaidas ir sutrumpinti laiką, per kurį nauji produktai pasiekia rinką.
Atleidimai Europos automobilių sektoriuje
Robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra tiesiogiai veikia ir užimtumą. Mokslinei fantastikai būdingos vizijos, kuriose korporacijos, siekdamos maksimaliai sumažinti kaštus ir padidinti pelną, masiškai keičia žmones mašinomis, šiandien atrodo vis realesnės. Technologinė pažanga neišvengiamai verčia iš naujo apibrėžti darbą gamyklose – keičiasi tiek reikalingų įgūdžių profilis, tiek darbo vietų skaičius.
Šie pokyčiai dar labiau apsunkina ir taip jau sunkią daugelio automobilių sektoriaus darbuotojų padėtį. Pranešta, kad darbo vietų mažinimo mastas Europos automobilių pramonėje šiandien beveik dvigubai viršija 2021–2022 m. „liesuosius“ metus.
Europos automobilių dalių gamintojų asociacijos (CLEPA) duomenimis, 2021–2022 m. šio sektoriaus tiekėjai paskelbė planus sumažinti personalą Europos gamyklose iš viso 53 700 darbuotojų. 2024 m. paskelbti etatų mažinimo planai jau palietė 54 tūkst. žmonių, o dar ankstesniais metais – apie 50 tūkst. darbuotojų.
Pasak CLEPA generalinio sekretoriaus Benjamino Kriegerio, dabartinių problemų šaltiniai – silpna elektromobilių paklausa Europoje ir dėl to koreguojami gamintojų pardavimų planai. Svarbų vaidmenį čia turi ir vis agresyviau pasaulinėje rinkoje besiplečiančios Kinijos įmonės.
Pastaraisiais dvejais metais apie darbo vietų mažinimą Europoje paskelbė tokios bendrovės kaip „Bosch“, „Continental“, „Forvia“, „Valeo“. Reikšmingas restruktūrizacijos programas, susijusias su dideliais etatų mažinimais, vykdo ir patys automobilių gamintojai – „Audi“, „Mercedes“, „Porsche“, „Volkswagen“.
Problemų dėl darbo vietų netrūksta ir „Stellantis“ koncernui. 2026 m. sausio 12 d. pranešta, kad Lenkijoje veikiančioje šio koncerno gamykloje atsisakoma trečiosios pamainos, o dėl to bus atleista daugiau kaip 740 darbuotojų.
Ar robotai atims žmonėms darbą?
Automobilių pramonei tenka spręsti itin sudėtingą uždavinį: kaip suderinti spartų automatizavimą su socialine atsakomybe ir darbuotojų apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad didesnis automatizacijos lygis nebūtinai turi reikšti masinį atleidimą.
Pedro Pacheco teigimu, darbuotojai gali būti ne tiek atleidžiami, kiek perkvalifikuojami ir nukreipiami į naujas užduotis, pavyzdžiui, automatizuotų sistemų priežiūrą ar inspekciją. Jurgenas Reersas taip pat įsitikinęs, kad žmonių vaidmuo gamyklose neišnyks: esą lemiamą reikšmę turės dirbtinio intelekto ir „žmogiškojo kūrybingumo“ sąveika.
Akivaizdu, kad technologijų pažanga užtrauks ir daugybę kitų pokyčių – nuo darbo organizavimo iki švietimo ir darbuotojų rengimo sistemų. Automobilių pramonei Europoje teks iš naujo sudėlioti daugelį šių elementų, jei ji nori išlikti konkurencinga ir kartu išsaugoti socialinę pusiausvyrą.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Viktoras Baliulis.
Namų robotai padėjėjai W1 ir M1 pasirengę sekti jus visur
2026 01 16 10:38Startuolis „Zeroth“ plečia vartotojams skirtų namų robotų galimybes, aktyviai pasitelkdamas dirbtinį intelektą. Bendrovės inžinierių sukurti du robotai-padėjėjai – W1 ir M1 – savo išvaizda primena „Disney“ filmų herojų WALL-E, tačiau jų funkcijos orientuotos į kasdienę pagalbą namuose.
Modelis W1, kaip ir jo įkvėpimo šaltinis, aprūpintas dviem vikšrinėmis grandinėmis, leidžiančiomis jam judėti ne tik lygiu paviršiumi, bet ir žole ar žvyru bei įveikti nedidelius pakilimus. Robotas sveria apie 20 kilogramų ir gali gabenti iki 50 kilogramų svorio krovinius.
Orientuotis aplinkoje jam padeda lidarų sistema, RGB kameros ir artumo jutikliai – šių technologijų dėka W1 realiuoju laiku sudaro aplinkos žemėlapį, planuoja maršrutą ir išvengia kliūčių. 57 centimetrų aukščio robotas juda maždaug 2 km per valandą greičiu.
Jo paskirtis – gana aiški: daiktų pernešimas namuose, automatinis šeimininko sekimas, dalyvavimas nesudėtinguose žaidimuose ir fotografavimas naudojant 13 megapikselių kamerą. W1 mažmeninė kaina siekia 5600 JAV dolerių.
Kitas „Zeroth“ produktas – M1 – yra kompaktiškas humanoidinis robotas, kurio aukštis kiek viršija 38 centimetrus. Skirtingai nei W1, kuris daugiausia skirtas fiziniams darbams, M1 sukurtas bendravimui su žmogumi.
Šią sąveiką užtikrina „Google“ dirbtinio intelekto sistema „Gemini“, leidžianti robotui palaikyti dialogą, teikti priminimus ir reaguoti į galimus kritimus ar kitas pavojingas situacijas.
Bendrovė M1 pristato kaip pagalbinį robotą kasdienėms užduotims. Jis gali būti pastatytas tiek ant grindų, tiek ant stalo, o nukritęs geba savarankiškai atsistoti beveik iš bet kurios padėties.
Vienu įkrovimu M1 veikia apie dvi valandas, po kurių pats grįžta į doko stotį. Šio modelio kaina – 2900 JAV dolerių.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
Joks žmogus tiek nesuspėtų: humanoidas su 6 rankomis ir ratais gamyklose keičia žmones
2026 01 03 12:19„Midea“ Guangdžou mieste Kinijoje pristatė naujos kartos humanoidinį robotą „Miro U“. Tai pramoninis sprendimas, skirtas sudėtingoms užduotims ir dideliam darbo tikslumui, ypač surinkimo ir logistikos grandyse. Gamintojas teigia, kad ši platforma žymi svarbų žingsnį link pažangesnės automatizacijos.
Didžiausias pokytis slypi roboto sandaroje, nes jis turi šešias bionines rankas ir ratines kojas. Tokio šešių rankų ir ratinių kojų derinio iki šiol neturėjo joks kitas humanoidas pasaulyje. Dėl to „Miro U“ gali vienu metu atlikti daugiau veiksmų ir judėti laisviau gamybinėje erdvėje.
Robotas kuriamas kaip praktiškas komandos narys, galintis dirbti greta žmonių ir kitų robotų. „Midea“ siekia sumažinti monotoniškų darbų kiekį ir pagerinti gamybos stabilumą bei saugą, kartu taupant energiją ir laiką. Pristatymas rodo, kad humanoidiniai robotai sparčiai pereina iš bandymų į realias gamyklas.
Ankstesnio modelio patirtis
„Miro U“ yra patobulinta ankstesnio ratinio humanoido versija, kuri nuo rugpjūčio veikia „Midea“ Dzingdžou gamykloje. Ten senesnis modelis dirba kartu su autonominiais mobiliais robotais, vienarankiais keturračiais įrenginiais ir „Kuka“ sistemomis. Tokia aplinka leido patikrinti, kaip humanoidas prisitaiko prie mišrios darbo komandos.
Naujasis modelis netrukus prisijungs prie tos pačios infrastruktūros ir perims sudėtingesnius procesus. Įmonė tikisi, kad daugiau rankų ir geresnis judumas pagreitins kasdienes operacijas, o klaidų skaičius mažės. Sukaupta patirtis leidžia manyti, kad trečiosios kartos diegimas bus greitesnis ir sklandesnis.
Technologinės galimybės
„Midea“ viceprezidentas ir technologijų vadovas Vei Čangas patvirtino, kad „Miro U“ yra trečiosios kartos humanoidų programos dalis. Robotas geba kelti krovinius vertikaliai ir apsisukti vietoje visu ratu, todėl jam nereikia papildomos erdvės manevrams. Tai suteikia jam lankstumo dirbant siauruose tarpuose ir sparčiai besikeičiančiose linijose.
Šešios mechaninės rankos valdomos aukšto tikslumo sistema ir leidžia greitai keisti darbo antgalius. Ta pati platforma gali pereiti nuo paėmimo prie surinkimo, patikros ar rūšiavimo beveik be pauzių. Gamintojas pabrėžia, kad visą technologijų grandinę sukūrė savo inžinieriai, todėl sprendimas lengvai pritaikomas skirtingoms užduotims.
Diegimas ir platesnė strategija
„Midea“ planuoja iki 2025 metų pabaigos įdiegti „Miro U“ aukštos klasės skalbimo mašinų gamykloje Vusi mieste. Skaičiuojama, kad robotas sutrumpins takto laiką ir iki trisdešimties procentų pagreitins linijų perreguliavimą. Tai ypač svarbu, kai reikia greitai pereiti prie kitų modelių gamybos ir išlaikyti vienodą kokybę.
Ilgalaikėje strategijoje pramonei skirta „Miro“ serija jau turi tris iteracijas, o komercijai ir namams kuriama „Mila“ serija baigia galutinius bandymus. Planuojama, kad „Mila“ robotai 2026 metais pasirodys patirties parduotuvėse, kur padės klientams ir demonstruos produktus. Rinkoje matomas ir kitų gamintojų aktyvumas, nes „Unitree“ kuria ratinius humanoidus, o „Dobot“ ruošia išmanų robotinį šunį, tad technologijos bręsta visos industrijos mastu.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Naujas robotas verčia pamiršti baterijas: nereikia jokių laidų ir veikia tarsi gyvas organizmas
2025 12 20 10:27Minkštieji robotai gali tapti naudingi energetikoje, pramonėje ar medicinoje, bet tam jiems reikia kitokios sandaros. Jie negali remtis storais laidais, kietomis plokštėmis ar dideliais akumuliatoriais, nes tai riboja lankstumą. Mokslininkai vis dažniau ieško sprendimo, kuris būtų panašesnis į gyvą organizmą.
Tokioje vizijoje jutikliai, judesys ir energijos šaltinis yra viename minkštame kūne, tarsi raumenys ir nervai. Šis požiūris vadinamas įkūnytu intelektu, kai dalis valdymo slypi pačioje struktūroje. Kuo labiau robotas gali jausti ir reaguoti per savo kūną, tuo mažiau jam reikia išorinių sistemų.
Būtent prie tokios idėjos priartėjo „National University of Singapore“ tyrėjai. Jie sukūrė minkštą robotą, įkvėptą jūrinės rajos, kuris plaukia naudodamas magnetinius laukus. Svarbiausia, kad tie patys laukai padeda ir jo lanksčioms baterijoms veikti ilgiau.
Magnetinis judėjimas ir energijos stabilumas
Tyrimas, aprašytas žurnale „Science Advances“, parodė, kad magnetiniai laukai atlieka dvigubą darbą. Jie ne tik judina roboto pelekus, bet kartu stabilizuoja elektrocheminius procesus akumuliatoriuje. Dėl to energijos šaltinis išlieka patikimesnis net tada, kai roboto kūnas smarkiai lankstosi vandenyje.
Robotas naudoja cinko ir mangano baterijas su mangano dioksidu, o ši chemija paprastai yra pigesnė ir saugesnė už ličio jonų. Vis dėlto tokios baterijos dažnai nukenčia nuo greitesnio nusidėvėjimo, kai daug kartų įkraunamos. Magnetinis poveikis šį silpnumą sumažina, todėl baterija išlaiko daugiau pradinės talpos.
Kaip baterijos įmontuotos minkštame kūne?
„National University of Singapore“ komanda baterijų elementus įdėjo į minkštą silikoną ir sustatė juos vertikaliai roboto viduje. Taip viršuje ir šonuose atsirado vietos minkštiems varikliams ir jutikliams, o kūnas liko plonas ir lankstus. Robotas gali taip pat laisvai banguoti kaip tikra žuvis, nes kietų dalių jame mažai.
Pelekai pagaminti iš magnetinių elastomerų, todėl, veikiami išorinių ričių kuriamo lauko, jie ritmiškai plazda. Tas pats laukas pereina per baterijų krūvą ir švelniai keičia jonų judėjimą akumuliatoriaus viduje. Po dviejų šimtų įkrovimo ciklų baterija išlaikė apie 57 proc. talpos, maždaug dukart daugiau nei be lauko.
Ką tai reiškia minkštųjų robotų ateičiai?
Fizikinis paaiškinimas paprastas, magnetinis laukas suvienodina cinko jonų srautą ir neleidžia jiems sudaryti pavojingų adatinių darinių. Tuo pat metu jis stiprina katodo struktūrą, todėl lėčiau vyksta degradacija ir mažėja nuostoliai. Autoriai tai vadina dviguba magneto elektrochemine stabilizacija, nes veikia ir anodas, ir katodas.
Kol kas toks robotas plaukia tik kontroliuojamuose baseinuose, nes jam reikia stiprių išorinių magnetų. Tačiau idėja žada daug, nes ta pati jėga, kuri juda, gali ir maitinti, todėl ateities minkšti robotai bus labiau tarsi audinys nei mechanizmas. Tyrėjai planuoja šį metodą pritaikyti kitoms baterijoms ir energiją kaupiančioms skaiduloms, kad judesys, jutimas ir maitinimas taptų neatskiriami.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Autorius: Ina Jonaitienė
Vokiečių šedevras jau grasina perimti žmonių darbus, robotai žengia iš laboratorijų
2025 12 15 10:13Europa vis labiau artėja prie pasaulinių lyderių dirbtinio intelekto (DI) srityje, o naujausi pasiekimai rodo, kad žemynas nebėra tik stebėtojas. Humanoidinių robotų kūrimas ilgai buvo siejamas su Kinija ar gerai žinomais Amerikos laboratorijų vardais. Tačiau šį kartą technologinė naujiena atkeliavo visai iš šalia esančių Vokietijos.
Ši žinia svarbi todėl, kad humanoidinių robotų projektai ilgai vystėsi nelengvai ir jų pažanga dažnai atrodė lėta. Dabar matyti, kad sunkumai pamažu įveikiami ir nauji sprendimai išeina už laboratorijų ribų. Tai žingsnis link ateities, kurioje mašinos tampa kasdienės darbo aplinkos dalimi.
Naujoji technologija kuria tarpinę liniją tarp žmogaus ir mašinos gebėjimų, praplečia galimybių ribas ir atveria naujas veiklos sritis. Dirbtinis intelektas šiuose projektuose tampa esminiu varikliu. Jis leidžia robotams suvokti aplinką panašiau į žmogų ir greičiau reaguoti į pokyčius.
Naujos kartos humanoidas iš Vokietijos
Vokietijos įmonė pristatė „Agile ONE“ robotą, kuris kurtas pramonės užduotims ir itin tiksliems veiksmams. Jis geba manipuliuoti mažais objektais, prisitaikyti prie kintančių situacijų ir bendrauti su žmogumi darbo vietoje. Tokie gebėjimai rodo, kad Europa jau rimtai jungiasi į humanoidų technologijų varžybas.
Robotas gali vaikščioti iki dviejų metrų per sekundę greičiu ir kelti iki dvidešimties kilogramų. Šie rodikliai atveria galimybę panaudoti robotą daugelyje pramonės procesų. Tačiau išskirtinumą lemia ne greitis ar jėga, o gebėjimas dirbti tiksliai ir patikimai.
Svarbiausia šio projekto dalis yra pažangios jo rankos, kurios leidžia valdyti itin smulkius daiktus. Tai, kas dar neseniai atrodė tiesiog nepasiekiama technikai, dabar tampa realybe. Jei šie gebėjimai bus pakartojami pramoninėmis sąlygomis, robotas gali pakeisti daug rankinio darbo pozicijų.
Žmogiškas elgesys ir suprantama komunikacija
Norint, kad robotai taptų natūralia darbo aplinkos dalimi, svarbu jų elgesį padaryti aiškų ir nekelti nejaukumo. „Agile ONE“ kūrėjai ypatingą dėmesį skyrė tam, kad robotas nebūtų pernelyg panašus į žmogų, bet išlaikytų draugišką formą. Jo šviesos signalai ir ekranas padeda perteikti emocijas bei veiksmų ketinimus.
Roboto mąstymą palaiko sluoksniuota dirbtinio intelekto sistema, leidžianti jam planuoti užduotis ir prisitaikyti prie aplinkos. Toks veikimo būdas artimesnis žmonių logikai ir daro bendradarbiavimą sklandesnį. Tai svarbu srityse kur aiškumas ir reagavimo greitis lemia darbo saugą.
Gamintojai planuoja pradėti masinę roboto gamybą nuo 2026 metų Bavarijoje. Įmonės klientams siūlys mokymus ir integravimo paslaugas realiame darbo procese. Europa tokiu būdu demonstruoja ambiciją nepraleisti momento kai humanoidiniai robotai taps nauju pramonės standartu.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Tankai tampa bejėgiai: JAV kariuomenė testuoja spiečių robotų atakas prieš šarvuotą techniką
2025 12 14 09:47Šiuolaikiniuose konfliktuose nugalėtoją lemia ne šarvų storis, o tai, kiek kainuoja sunaikinti priešo techniką. Pasirodė, kad net paprastas dronas su mažu užtaisu gali paralyžiuoti milijonus kainuojantį tanką. Ši realybė paskatino kariuomenes ieškoti visiškai naujų sprendimų.
Jungtinių Valstijų armija žengė dar toliau ir pradėjo bandyti taktiką, kai į ataką siunčiamas ne vienas aparatas, o visas būrys autonominių robotų. Tai keičia ne tik ginkluotės panaudojimą, bet ir visą kovos filosofiją.
Bandymų metu analizuojama, kaip toks robotų „spiečius“ gali neutralizuoti klasikinius šarvuotus pabaisas. Tai tampa esminiu klausimu, nes brangūs tankai gali tapti lengvu grobiu pigioms, masiškai kuriamoms mašinoms.
Naujojo požiūrio laboratorija „xTechOverwatch“
Spalio pabaigoje Teksase įvyko renginys „xTechOverwatch“, kur susirinko keturios dešimtys komandų iš gynybos ir akademinės aplinkos. Kiekviena jų pristatė savo autonominę sistemą, pasirengusią realiems bandymams.
Ypač išsiskyrė robotas „FireAnt“, sukurtas įmonės „Swarmbotics AI“. Jis projektuotas tam, kad galėtų veikti grupėmis ir atakuoti šarvuotą techniką koordinuotais veiksmais. Tai pirmas kartas, kai tokio tipo įrenginiai tikrinami kaip integruota taktika.
Programa siekia pakeisti ginkluotės įsigijimo modelį. Užuot laukę dešimtmetį dėl milžiniško projekto, kariškiai nori veikiančių prototipų, kuriuos galima iškart jungti prie kariuomenės struktūrų. Šis metodas pagreitina inovacijų tempą.
Kaip veikia „FireAnt“ robotų spiečius?
Įsivaizduokime kareivį, kuris nešaudo pats, o valdo dešimtis mažų robotų sėdėdamas saugiame nuotolyje. Jis mato kelias dešimtis kamerų, o algoritmai patys paskirsto užduotis tarp mašinų. Viena seka taikinį, kita apeina iš šono, o trečia priartėja su užtaisu.
Taip dirba programinė įranga, kuri sumažina žmogaus įsitraukimą ir apsaugo karius nuo tiesioginio kontakto su pavojumi. Tai nauja karo valdymo logika, kurioje žmogus tampa ne vykdytoju, o prižiūrėtoju.
Robotai nebrangūs, todėl jų praradimas nėra reikšmingas. Net sunaikinus kelias mašinas, kitos tęs misiją. Tai iš esmės keičia jėgų pusiausvyrą, nes milijonus kainuojantis tankas tampa pažeidžiamas pigioms ir gausioms sistemoms.
Pranašumas prieš tankų apsaugos sistemas
Šiuolaikiniai tankai turi aktyvios gynybos sistemas, kurios numuša pavienius sviedinius. Tačiau jos nėra pritaikytos kovoti prieš dešimtis taikinių vienu metu. Robotų spiečiai šią gynybą paverčia neveiksminga.
Iš finansinės perspektyvos tai akivaizdi nauda. Kelių robotų praradimas yra nedidelė kaina už rimtą žalos padarymą priešo tankui. Todėl tokia taktika tampa strategiškai labai patraukli.
Toks požiūris keičia doktriną. Reikia kitaip planuoti maršus, logistinius kelius ir šarvuotųjų dalinių apsaugą. Tai priverčia permąstyti karo veiksmų struktūrą nuo pat pagrindų.
Artėjantys pokyčiai kariuomenėse
Iš keturiasdešimties komandų atrinkta dvidešimt, kurios toliau dirbs su kariuomene ir testuos sistemas iki dvidešimt septintų metų vasaros. Tikslas yra realiai integruoti robotus į dalinius, o ne palikti juos kaip teorinius projektus.
Tokios sistemos gali išgelbėti karius, nes į pavojingiausias vietas siunčiami robotai, o ne žmonės. Tai žingsnis į ateitį, kurioje autonominės mašinos tampa pagrindine puolimo priemone.
Karinė arena sparčiai keičiasi. Laimi ne tas, kas turi didžiausią tanką, o tas, kas turi išmanesnius ir greičiau pritaikomus sprendimus. Autonominiai spiečiai gali tapti nauju kovos standartu.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Viktoras Baliulis.