Komunikacija tarp robotų ir matymas „kiaurai“: ko galime tikėtis iš lietuvių kuriamų naujos kartos jutiklių?
2024 10 29 13:58Šiuolaikiniai kariniai konfliktai tampa vis labiau priklausomi nuo vadinamosios elektroninės karybos – kai mūšio lauke pasitelkiamos tokios technologijos kaip ryšio sistemos, radarai ar navigacija. Kariuomenės nuolat ieško sprendimų, kaip ne tik tobulinti savo elektroniką, bet ir slopinti priešo turimas priemones. Šios srities aktualumą ypač parodė naujausi karai Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Netolstančių geopolitinių grėsmių kontekste Lietuvos mokslininkai taip pat svarsto galimybes prisidėti prie šalies technologinio pasiruošimo. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė dirba su aukšto dažnio elektromagnetinėmis bangomis – kurios, tikimasi, svariai pasitarnaus mūsų krašto ir sąjungininkų apsaugai.
Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė. FTMC nuotrauka
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/rysiai/93755/
Autorius: Simonas Bendžius. Inf. šaltinis: Fizinių ir technologijos mokslų centras
Kinijos humanoidinis robotas yra „greičiausias pasaulyje“ dėl savo patikimų sportbačių poros
2024 10 20 10:25Mokslininkų pademonstruotas naujas humanoidinis robotas, gali bėgti šiek tiek didesniu nei 8 mylių per valandą (mph) greičiu, tiksliau – 3,6 metro per sekundę (m/s). Tai yra greičiausia iki šiol sukurta tokio tipo mašina, nors toks greitis buvo pasiektas tik su papildoma avalyne.
STAR1 yra Kinijos bendrovės „Robot Era“ sukurtas dvikojis robotas, kurio ūgis – 171 cm (5 pėdos ir 7 coliai), o svoris – 65 kg (143 svarai).
Reklaminiame vaizdo įraše komanda Gobi dykumoje Kinijos šiaurės vakaruose pastatė du STAR1 robotus vienas prieš kitą ir vienam modeliui davė sportbačių porą, norėdama patikrinti, ar tai padės jam bėgti greičiau.
Didelio sukimo momento varikliais ir dirbtinio intelekto (DI) algoritmais aprūpintas STAR1 įveikė įvairias vietoves, įskaitant pievas ir žvyrą, bėgiojo asfaltuotais keliais ir žeme, o didžiausią greitį išlaikė 34 minutes.
Maksimalus 8 mylių per valandą greitis reiškia, kad jis aplenkė „Unitree“ robotą H1, kuris 2024 m. kovo mėn. pasiekė ankstesnį dvikojų robotų greičio rekordą – 7,4 mylių per valandą (3,3 m/s).
Nors STAR1 turėjo avalynę, H1 techniškai nebuvo bėgimo robotas, nes jo abi kojos judėjimo metu vienu metu nepalikdavo žemės.
„Robot Era“ interneto svetainėje rašoma, kad STAR1 naudoja dirbtinio intelekto aparatinę įrangą, kurios duomenų apdorojimo galia siekia 275 trilijonus operacijų per sekundę (TOPS).
Tai daug daugiau nei tipinė dirbtinio intelekto apdorojimo galia, kurią galima rasti daugelyje geriausių nešiojamųjų kompiuterių, kurių sparta svyruoja nuo 45 iki 55 TOPS.
Robotas taip pat turi 12 laisvės laipsnių, kurie reiškia jo sąnarių skaičių ir judesių, kuriuos jis gali atlikti, diapazoną.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
„Tesla“ pagaliau pristatė ilgai lauktą robotą-taksi
2024 10 15 10:48Galime sakyti ką norime, tačiau nepaisant rinkodaros ir viešųjų ryšių komandos „Tesla“ įeis į istoriją, kaip labiausiai apkalbama įmonė. Nepraeina nei diena, kad internete nepasirodytų ginčai dėl „Tesla“ ateities, jos produktų ir atvirai pasisakančio vadovo.
Metai iš metų „Tesla“ vadovas Elonas Muskas reklamuoja savarankiškai vairuojančius automobilius, teigdamas, kad tai yra transporto ateitis. Po daugybės kalbų – pagaliau pasirodė ilgai reklamuotas robotaksi. Ketvirtadienį Los Andžele vykusiame renginyje automobilių gamintojas pristatė „Cybercab“.
Renginio „We, Robot“ pradžioje „Tesla“ generalinis direktorius E. Muskas įšoko į blizgančią, futuristinės išvaizdos transporto priemonę su drugelio formos durimis, kuri jį nuvežė į sceną. Vėliau jis sakė, kad jo kompanija tikisi pradėti „Cybercab“ gamybą iki 2027 metų ir kad jį bus galima įsigyti už mažiau nei 30 tūkst. JAV dolerių, kas yra maždaug 27,4 tūkst. eurų.
JAV gamintojo pademonstruotas „Cybercab“ turi aptakias šviesų juostas priekyje ir gale, kurios primena pikapo „Cybertruck“, taip pat gilius ratlankius. Jame nėra šoninio vaizdo veidrodėlių ir matomų durų rankenų. Transporto priemonės viduje yra dvi sėdynės, nėra vairo ir pedalų. Tesla pademonstravo minimalistinį interjerą, panašų į „Tesla Model 3“ ir „Model Y“, su dideliu centre įrengtu jutikliniu ekranu.
Kad tokia transporto priemonė būtų patvirtinta eksploatuoti viešuosiuose keliuose, „Tesla“ turėtų bendradarbiauti su JAV saugos reguliavimo institucijomis. Arba galutinis produktas turėtų atitikti federalinius motorinių transporto priemonių saugos standartus, pridedant šoninius veidrodėlius ir kitus privalomus dizaino elementus.
Kompanijos direktorius sakė, kad įsivaizduoja, jog transporto priemonių parko operatoriai įsigytų „Cybercabs“ parką ir juos eksploatuotų, panašiai kaip kai kurie žmonės šiandien naudojasi „Uber“ ar „Lyft“ platformomis. Transporto priemonė neturi kištukinio lizdo, kaip kiti elektromobiliai. Muskas sakė, kad vietoj to joje yra indukcinis – arba belaidis – įkrovimas. Teoriškai tai užtikrintų, kad ji galėtų lengviau įkrauti be žmogaus pagalbos. Taip pat „Tesla“ užsiminė, kaip „Cybercabs“ galėtų būti prižiūrimas tarp važiavimų. E. Muskas parodė vaizdo reportažus, kuriuose robotai siurbia „Cybercab“ sėdynes ir valo jo ekraną.
Be to, „Tesla“ neatskleidė naujų detalių apie verslą, kurį ji ketina kurti siejant robotaksi. Gamintojas taip pat neatskleidė pagrindinių techninių specifikacijų, pavyzdžiui, transporto priemonės nuotolio, akumuliatoriaus dydžio ar įkrovimo greičio.
E. Muskas sakė, kad „Tesla“ į renginį atsivežė 20 tokių robotų, kurie galės plukdyti žiūrovus po „Warner Bros.“ aikštelę, kurioje vyko pristatymas. Tačiau sukurti demonstracinę transporto priemonę, galinčią veikti labai ribotoje ir kontroliuojamoje teritorijoje, nėra tas pats, kas pristatyti automobilį be vairuotojo, galintį judėti mieste. JAV elektromobilių gigantas dar neįrodė, kad jo technologija gali patikimai savarankiškai veikti viešoje aplinkoje, o pademonstravus elegantišką prototipą tai nepasikeis.
„Tesla“ vadovas įsitikinęs, kad bendrovės ateitis daugiausia priklauso nuo dirbtinio intelekto ir robotikos – ne tik nuo elektromobilių pardavimo. Savaeigiai automobiliai, įskaitant asmenines „Tesla“ savininkų transporto priemones ir šį specialiai sukurtą robotaksi, yra šios vizijos pagrindas.
Jau esamų gamintojo elektromobilių autopiloto ir visiško savarankiško vairavimo sistemos toli gražu nėra tobulos, todėl dar neaišku, kaip ši naujoji koncepcija veiks realiame pasaulyje. Tačiau E. Muskas primygtinai tvirtina, kad patys save vairuojantys automobiliai yra ateitis ir taps didžiuliu prekės ženklo pelno šaltiniu.
Net ir po šio pristatymo įmonės laukia daug darbo, kad jos „Cybercab“ galėtų išvažiuoti į viešuosius kelius. Pats E. Muskas yra sakęs, kad „Tesla“ robotaksi paslauga nepradės veikti per vieną naktį. Per „Tesla“ 2024 metų antrojo ketvirčio pelno pokalbį jis sakė, kad naujo koncepto taksi diegimo laikas priklauso nuo technologinės pažangos ir reguliavimo institucijų patvirtinimo“.
Pirmiausia „Tesla“ turės pasiekti, kad jos visiškai savarankiškai važiuojanti technologija būtų tokia, kad galėtų būti neprižiūrima. Pasak E. Musko, „Tesla“ jau maždaug dešimtmetį stovi ant savavaldžio vairavimo technologijos mįslės sprendimo slenksčio. Ketvirtadienį jis sakė, kad dabartinio „Tesla“ parko automobiliai 2025 metais įgis neprižiūrimos autonominės sistemos galimybes Kalifornijoje ir Teksase – dviejose valstijose, kuriose veikia bepiločių transporto priemonių reguliavimo sistemos.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Lina Snarskienė.
NASA išsiuntė privačioms bendrovėms prašymą eksploatuoti Mėnulio roverį „VIPER“
2024 08 15 10:152024 m. rugpjūčio 9 d. NASA paskelbė prašymą pateikti informaciją (RFI) JAV bendrovėms ir institucijoms, ieškančioms naujų partnerių, kurie galėtų perimti „VIPER“ mėnuleigį.
Šis prašymas buvo išpranašautas dar liepos 17 d. paskelbus, kad „VIPER“ projektas bus nutrauktas dėl vėlavimo ir pernelyg didelių išlaidų, kurios kėlė grėsmę kitoms mokslinėms ir Mėnulio misijoms.
„VIPER“, akronimas nuo Volatiles Investigating Polar Exploration Rover, buvo skirtas sudaryti gyvybiškai svarbių išteklių, pavyzdžiui, vandens ledo, pasiskirstymo ir koncentracijos žemėlapį nuolat šešėlyje esančiose Mėnulio Pietų ašigalio srityse.
Mėnuleigis turėjo būti paleistas „Astrobotic“ tūpimo aparate „Griffin“, naudojant raketą „SpaceX Falcon Heavy“ pagal NASA komercinių Mėnulio krovinių paslaugų (angl. Commercial Lunar Payload Services, CLPS) programą.
Nepaisant atšaukimo, „VIPER“ beveik baigtas ir jau praėjo kelis svarbius bandymų etapus. Mėnuleigis sėkmingai baigė vibracijos ir akustinių bandymų kampanijas ir įgijo skrydžio kvalifikaciją.
„VIPER“ mokslinė grupė jau parengė išsamų Mėnulio roverio maršrutą, į kurį įtrauktas 139 dienų trukmės maršrutas per keletą nuolat šešėlyje esančių Mėnulio regionų (PSR). Šie regionai ypač įdomūs, nes juose gali būti ledo sankaupų – svarbių išteklių būsimoms Mėnulio tyrinėjimo misijoms.
NASA prašyme teigiama, kad potencialūs partneriai turėtų naudoti dabartinę „VIPER“ formą, neišardydami jos ir pakartotinai nenaudodami atskirų dalių. Agentūros tikslas – išsaugoti šios misijos vientisumą, kad Mėnulio roveris galėtų pasiekti bent dalį savo pradinių mokslinių tikslų.
Atrinkti partneriai turės užbaigti visus likusius bandymus, organizuoti integraciją ir nusileidimą Mėnulyje, vykdyti mokslinę ir tyrimų kampaniją ir viešai skelbti surinktus duomenis.
NASA taip pat aiškiai nurodė, kad partneriai turės pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip jie ketina vykdyti misiją, kokių išteklių jiems reikės iš Agentūros ir kaip „VIPER“ gali prisidėti ne tik prie NASA mokslinių tikslų, bet ir prie kitų antrinių tikslų.
Galutinis terminas atsakyti į prašymą yra 2024 m. rugsėjo 2 d., tačiau NASA taip pat planuoja atskirais kanalais išnagrinėti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes.
Sprendimą atšaukti „VIPER“ NASA priėmė kaip būtiną žingsnį siekiant apsaugoti kitas svarbias CLPS programos misijas. Nutraukus šį projektą, bus sutaupyta mažiausiai 84 mln. dolerių, tačiau ši suma gali išaugti, jei atliekant aplinkosaugos bandymus Mėnulio roveris susidurs su naujomis problemomis.
NASA Mokslo misijų direktorato asocijuotojo administratoriaus pavaduotojas tyrimams Džoelis Kearnsas (Joel Kearns) paaiškino, kad negalima ignoruoti problemų aptikimo rizikos atliekant termo-vakuuminius bandymus, nes šiuose bandymų etapuose dažnai aptinkami defektai, kuriuos reikia brangiai taisyti.
Tačiau „VIPER“ mokslinė grupė pabrėžė, kad mėnuleigis daugumą svarbiausių bandymų atlaikė be didesnių problemų, o likusių lėšų pakaks bet kokioms nenumatytoms išlaidoms padengti.
Šiuo metu planuojama, kad Astrobotic’s Griffin landeris, pirminis „VIPER“ nešėjas, į Mėnulį turėtų nuskristi 2025 m., tačiau su masės imitatoriumi laive. Tačiau NASA jau patikino „Astrobotic“, kad į likusią erdvę galės patalpinti komercinius naudinguosius krovinius ir galbūt rasti kitų žmonių anksčiau „VIPER“ užimtai erdvei.
Neaišku, ar „Griffin“ laive išliks paleidimo galimybė, net jei kas nors sugebės atsiliepti ir įvykdyti NASA prašymą.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Robotas odontologas atliko pirmąją pasaulyje žmogaus operaciją
2024 08 05 13:11Bostone įsikūrusi bendrovė „Perceptive” paskelbė sukūrusi robotą, kuris gali veiksmingai atlikti odontologo užduotis. Be to, šis robotas neseniai pirmą kartą atliko dantų operaciją žmogui.
Asociatyvi nuotr.
Jai atlikti prireikė 8 kartus mažiau laiko nei tuo atveju, jei ją atliktų odontologas.
Sistemą sudaro 3D tūrinis skeneris, kuris, naudodamas optinę koherentinę tomografiją, sukuria detalų paciento burnos 3D modelį. Todėl ėduonis aptinkamas automatiškai ir maždaug 90 proc. tikslumu.
Remdamiesi vaizdais, pacientas ir odontologas nustato būtiną gydymą. Priėmus sprendimą, robotas imasi darbo.
Paprastai vainikėlių uždėjimo procedūra trunka apie 2 valandas ir odontologas ją skirsto į 2 vizitus. Naudojant robotą, toks pat darbas atliekamas per vieną apsilankymą ir vos per 15 minučių!
Roboto veiksmų tikslumas primena itin modernių CNC staklių tikslumą. Kūrėjai garantuoja, kad prietaisas yra visiškai saugus žmonėms, o pats faktas, kad pavyko atlikti pirmąją visiškai robotizuotą procedūrą, yra tikras proveržis dantų chirurgijoje.
Šiuo metu „Perceptive“ projektas dar negavo reguliavimo institucijų patvirtinimo, tačiau darbai jau vyksta. Roboto įvedimo į rinką terminas nenustatytas. Tikėtina, kad prietaisas bus tobulinamas ir derinamas, todėl tik po kelerių metų jį savo kasdieniame darbe galės naudoti odontologai.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Greičiausias pasaulyje statybų robotas „Hadrianas X“ pastato namą per dvi dienas
2024 07 22 08:51Australijos bendrovės FBR inžinierių sukurtas robotas turi gana retą profesiją – jis yra mūrininkas. Įspūdingo dydžio (32 metrai), tačiau jis demonstruoja įspūdingą darbo našumą.
Persikėlęs iš Australijos į Floridą, robotas pastatys 10 gyvenamųjų namų kvartalą, prie kiekvieno namo sugaišdamas ne daugiau kaip dvi dienas.
Robotą mūrininką sudaro dvi dalys – sunkvežimis, kuriame laikomos plytos, ir „Hadrian X“ klojėjo ranka.
Jo našumas – 500 plytų blokų per valandą. Blokeliai vienas po kito paduodami pro specialų lataką, tada padengiami specialiais klijais, kurie pakeičia tradicinį skiedinį, ir manipuliatoriaus pagalba montuojami į trijų aukštų sieną. Darbai gali būti atliekami visą parą.
Prieš pradedant statyti 10 namų, Fort Meyerso aikštelėje Floridoje bus atliekami roboto mūrininko priėmimo bandymai. Jei projektas bus sėkmingas, FBR tikisi sudaryti didelę sutartį dėl 300 „Hadrian X“ tiekimo JAV.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
NASA į Marsą nori nusiųsti „Marsbee“
2024 07 17 20:28Marso tyrinėjimas yra sunki užduotis dėl sunkių sąlygų. NASA skyrė finansavimą „Marsbee“ projektui, kuris gali šiek tiek tai palengvinti. Jei projektas pasiteisins, į Raudonąją planetą keliaus robotų bičių spiečius.
Robotas 01 ruošiasi dirbti BMW gamykloje
2024 07 08 21:06Prieš kurį laiką „Figure” paskelbė, kad bendrovės sukurtas humanoidinis robotas 01 pradėjo dirbti vienoje iš BMW gamyklų. Prieš tai vyko ilgi mokymai, užfiksuoti „YouTube” vaizdo įraše.
Robotas 01 – tai naujos kartos nehumanoidinio surinkimo robotas. Nuo savo pirmtakų jis ryškiai skiriasi ne tik išvaizda, bet ir gebėjimu reaguoti į žmogaus kalbą, kurį užtikrina „OpenAI“ kalbos modelis.
01 įgūdžiai yra prastesni nei bendrosios paskirties humanoidų, tačiau jo kūrėjai to nesiekė. Jis yra sukurtas atlikti paprastas, naudingas operacijas – pavyzdžiui, dirbant prie automobilių gamyklos surinkimo linijos.
Viename iš paskelbtų vaizdo įrašų matyti, kaip robotas išmoksta suimti dideles sudėtingas dalis naudodamas guminius pirštų antgalius ir netgi jas judina neliesdamas gretimų objektų. Robotas 01 teisingai reaguoja į netikslų detalės padėjimą, išlygina ją ir rankos nugarėle pastato į teisingą padėtį.
Kūrėjai dar turi daug darbo, kad įveiktų judesių lėtumą ir neapibrėžtumą ir patobulintų dirbtinį intelektą bei jo profesinius įgūdžius. Tik tada bus galima masiškai gaminti veikiančius humanoidinius robotus.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Vienu žingsniu arčiau žmogaus: japonai sukūrė gyvų ląstelių odą robotams – mokės ir šypsotis
2024 07 05 20:58Japonijos mokslininkai rado būdą, kaip prie robotų veidų pritvirtinti gyvą odą, kad jie galėtų tikroviškiau šypsotis ir demonstruoti kitas žmogui būdingas veido išraiškas. Tam naudojama gyvų ląstelių oda, kuri pati gali atsistatyti, jei yra pažeidžiama, rašo BBC.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tokijo universiteto profesorius Shoji Takeuchi su komanda sukūrė sprendimą, kaip kopijuojant žmonių audinių struktūras sukurti dirbtinę odą ir pritvirtinti ją prie roboto.
Tyrėjai teigia, kad tai atveria kelią tikroviškų, judančių humanoidų su savaime atsinaujinančia oda, kuri būtų apsaugota nuo suplyšimo, rašo BBC.
Anksčiau S. Takeuchi sukūrė vaikščiojančius mini robotus, naudodamas 3D spausdintuvu laboratorijoje užaugintą mėsą, dirbtinę odą ir biologinį raumenų audinį.
Dirbtinė oda gaminama laboratorijoje, naudojant gyvas ląsteles. Ji ne tik minkšta, kaip tikra oda, bet ir gali pati atsistatyti, jei įsipjaunama, teigia mokslininkai.
Tačiau ankstesni bandymai ją pritvirtinti buvo sudėtingi.Komanda bandė naudoti mažus kabliukus, tačiau šie, robotui judant, pažeisdavo odą, rašo BBC.
Tuomet tyrėjai robote išgręžė daugybę mažų skylučių ir užtepė gelio su kolagenu, o tada ant viršaus uždėjo dirbtinės odos sluoksnį. Tai pasirodė tinkamas sprendimas šioje kūrimo stadijoje – gelis užkemša skylutes ir tvirtai pririša odą prie roboto.
Tyrėjai teigia, kad prireiks dar daug metų bandymų, kad ši technologija taptų kasdienybe.
„Kitas svarbus iššūkis – sukurti į žmogų panašią išraišką integruojant į roboto vidų sudėtingas mechanizmus arba raumenis“, – sakė profesorius S.T akeuchi.
Tačiau šis darbas taip pat gali būti naudingas atliekant odos senėjimo, kosmetikos ir chirurginių procedūrų, įskaitant plastinę chirurgiją, tyrimus, nurodo rašo BBC.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Tvarioji inžinerija – žinios ir menas diegti robotus gyvojoje gamtoje
2024 06 11 10:17Šiuo metu vienas sparčiausiai modernėjančių ir naujausias technologijas taikančių sektorių – žemės ūkio sektorius. Ir tai kelia naują iššūkį agroverslui, darbo rinkoje nerandančiam reikalingų specialistų, taip pat aukštosioms mokykloms, kurių uždavinys tokius specialistus parengti. Todėl Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) partnerystė su šalies agroverslo įmonėmis šiandien yra puikus pavyzdys, kaip bendradarbiaujant galima sukurti aktualią tarpdisciplininę studijų programą bei motyvuoti jaunus žmones joje studijuoti. Tai – vienintelė Lietuvoje VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programa Tvarioji inžinerija, kurioje rengiami specialistai, gebantys diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius gyvojoje gamtoje.
Robotas. VDU ŽŪA nuotr.
Programa sukurta verslo iniciatyva
„Studijų programa Tvarioji inžinerija buvo kuriama verslo iniciatyva ir drauge su juo įgyvendinama. Štai po šiųmetės VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios parodos „Ką pasėsi… 2024“ į Inžinerijos fakultetą kuriam laikui buvo perkeltas moderniausias Europoje galvijų šėrimo robotas. Galimybę būsimiems inžinerijos specialistams ir dėstytojams iš arti apžiūrėti bei paanalizuoti inovaciją, kurios kaina išties įspūdinga, suteikė VDU ŽŪA partnerės – agroverslo įmonės UAB „GEA Baltics“ ir UAB „Žemtiekimas““, – kalba VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pastebintis, kad tokį pirkinį įsigyti pačiam universitetui netgi nebūtų tikslinga, nes modernizacija žemės ūkyje vyksta labai sparčiai ir inovacijų atsiranda nuolat. Todėl programos Tvarioji inžinerija studentai dalį studijų laiko praleidžia moderniuose VDU ŽŪA socialinių partnerių ūkiuose, lyderiaujančiose agroverslo įmonėse, kur gali stebėti automatizuotus gamybos procesus.
Dirbti ne sunkiai, o sumaniai
„Šiuolaikinis žmogus pageidauja skaniai ir sveikai maitintis, kvėpuoti švariu oru, būti apgaubtas estetiškos aplinkos ir, žinoma, mėgautis gyvenimu itin sunkiai nepersidirbdamas. Tačiau visų šių norų įgyvendinimo sėkmė didele dalimi priklausys nuo to, kaip pavyks susidoroti su uždaviniais, šiuo metu keliamais žemės ūkiui, ir kokį būrį specialistų turėsime šiems uždaviniams spręsti“, – neabejoja prof. dr. R. Bleizgys, pastebintis, kad pagrindinė žemės ūkio užduotis buvo ir tebėra aprūpinti maistu augančią gyventojų populiaciją. Tačiau kuo toliau, tuo labiau visoms gamybos šakoms, o ypatingai žemės ūkio veiklai griežtėja aplinkosaugos reikalavimas mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žemės ūkis privalo sugebėti pagaminti vis daugiau kokybiško maisto neteršdamas oro, dirvožemio bei vandens. Be to, vystantis bioekonomikai, pastebimai auga dar viena svarbi žemės ūkio funkcija – jis tiekia vis daugiau žaliavų įvairioms pramonės šakoms bei energetikos sektoriui.
Šiame kontekste, pasak pašnekovo, dirbamos žemės plotų turėtų didėti. Tačiau yra priešingai – dėl urbanizacijos, rekreacijos ir kitų visuomenės poreikių jų mažėja. Vadinasi, turime sugebėti gaminti našiau, sparčiau, efektyviau. O visa tai padaryti įmanoma vieninteliu būdu – skaitmenizuojant žemės ūkį ir gyvojoje gamtoje diegiant išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius.
„Akivaizdu, kad išmaniosios inžinerinės sistemos žemės ūkyje būtų nereikalingos tik tuo atveju, jeigu žmonija gebėtų išgyventi be natūralaus maisto ir natūralių žaliavų. Tačiau vargu, ar tokios ateities, kad ir labai tolimos, norėtųsi“, – svarsto prof. dr. R. Bleizgys.
Profesoriaus įsitikinimu, siekiant sėkmingai įveikti žemės ūkiui keliamus uždavinius, yra ir bus vis labiau reikalingi atitinkamų šiuolaikiškų žinių ir kompetencijų įgiję tvariosios inžinerijos specialistai. Jie turi gebėti kurti modernų žemės ūkį, kuriame norimų rezultatų pasiekiama dirbant ne stereotipiškai sunkiai, o sumaniai.
Tvarumas – gyvenimo kokybė šiandien be žalos ateičiai
„Inžinerinių sistemų – dronų, robotų, dirbtinio intelekto ir kitų pažangių technologijų – diegimas žemės ūkyje neatsitiktinai įvardijamas bendru terminu tvarioji inžinerija. Tvarumas yra labai plati sąvoka. Tvari gamyba, tvari technologija – visa tai sietina su aukšta gyvenimo kokybe. Tvarumo tikslas ir yra gerinti gyvenimo kokybę dabartinei visuomenei, nepakenkiant ateities kartoms. Todėl žemės ūkio veikloje privalome siekti harmonijos tarp žmogaus, socialinės plėtros ir aplinkosaugos. Studijų programoje Tvarioji inžinerija visas šias sritis sujungiame ir problemas sprendžiame pasitelkdami inžinerines sistemas gyvojoje gamtoje“, – aiškina VDU ŽŪA atstovas.
Prof. dr. R. Bleizgio pastebėjimu, pasaulis ilgą laiką buvo įsitikinęs, kad visas problemas žemės ūkyje galima išspręsti pasitelkiant chemijos pramonės sukurtus produktus – chemines trąšas, augalų apsaugos priemones. Tačiau su tvarumu tai visiškai nedera. Tvariosios inžinerinės sistemos optimizuoja darbo procesus, didina darbo našumą, tikslumą, gerina darbo sąlygas.
Įdiegus šias sistemas gerai jaučiasi darbuotojas, nes jo darbas nėra alinantis ir monotoniškas, o priešingai – kūrybiškas ir įdomus.
Gyvūnais, kuriuos prižiūri žmogaus stebimi ir kontroliuojami robotai, rūpinamasi maksimaliai gerai, jie yra sveikesni, produktyvesni, jų gerovė užtikrinama puikiai. Ūkiuose, kuriuose visi gamybos etapai vyksta preciziškai tiksliai, iki minimumo sumažėja neigiamas poveikis aplinkai.
„Tvariosios inžinerijos sistemos yra žemės ūkio ateitis, kuri jau yra tapusi dabartimi šimtuose Lietuvos ūkių. Augalininkystės sektoriuje robotai kontroliuoja augalų augimą, tręšia, ravi, stebi dirvožemio parametrus. Atitinkamus jutiklius turintys robotai gali labai tiksliai įvertinti pasėlių būklę, trąšas ir augalų apsaugos priemones paskleisti tiksliai ten, kur reikia, ir tiek, kiek jų reikia. Gyvulininkystės ūkiuose robotai melžia, šeria karves, rūpinasi jų sveikata. Tad, regis, ką tuomet veikia žmogus?“ – retoriškai klausia prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad žmogus šiuo atveju vertina roboto siunčiamą informaciją ir turi galimybę dar efektyviau optimizuoti gamybą.
„Rutininį darbą fermoje neabejotinai geriau atlieka robotas. Robotas atlieka labai svarbią funkciją – jis kaupia didelius kiekius duomenų. Tai padeda darbuotojui priimti atitinkamus sprendimus bei efektyvinti gamybos procesus“, – teigia pašnekovas, pastebintis, kad gyvulininkystės sektoriuje svarbiausias dalykas yra gyvūnų gerovė. Robotizuotuose ūkiuose ji užtikrinama geriau, nes palyginti su žmogumi robotas visus darbus atlieka tiksliau, preciziškiau, jis su gyvūnais visada elgiasi korektiškai.
„Tradicinėje fermoje visos karvės gyvena vienodu režimu – kartu gula, keliasi, ėda, kartu yra melžiamos. Tačiau kiekvienas bandos galvijas yra individas, turintis individualių poreikių ir savitą charakterį. Robotas į visa tai atsižvelgia ir kiekvienam sudaro sąlygas gyventi pagal individualią dienotvarkę. Dėl to galvijai tampa ramesni, gerėja jų sveikata, produktyvumas. Be abejo, robotas gyvulių negydo, tačiau signalizuoja apie gresiančius negalavimus ir padeda jų išvengti. Tai ūkiui leidžia gaminti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos. Akivaizdu, kad robotai labai dera su visais siektinais kriterijais: gyvūnų gerovės, ekonomikos, aplinkosaugos“, – įsitikinęs prof. dr. R. Bleizgys.
Robotui įdarbinti reikalingos žinios ir gebėjimai
Pasak VDU ŽŪA atstovo, klaida manyti, kad ūkininkui pakanka įsigyti robotą, ir šis jau sėkmingai dirba. Iš tiesų robotą reikia sugebėti įdiegti ir įveiklinti. Ir šis procesas susijęs su įvairiomis tarpdisciplininėmis žiniomis, tarp jų – žmogaus ir gyvūnų psichologija.
„VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija absolventų uždavinys ir bus ne projektuoti ir gaminti robotus, o juos diegti žemės ūkyje. Šioje studijų programoje sujungiami tvirti inžinerijos pagrindai su informatikos dalykais ir agronomija, biologija. Toks tarpdisciplininių žinių bagažas absolventams suteikia kompetencijų diegti skaitmenines sistemas gyvojoje gamtoje. Tai gerokai sudėtingiau, nei įdiegti robotą pramonėje. Pramonėje roboto darbo objektas yra metalas, plastikas, mediena, tekstilė, žemės ūkyje – augalas ir gyvūnas. O gyvas organizmas, kaip ir žmogus, kiekvieną dieną jau yra kitoks – vieną dieną labiau suaugęs, subrendęs ar nusilpęs“, – VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija turinio niuansus komentuoja prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad verslo iniciatyva ir su juo bendradarbiaujant sukurta programa yra maksimaliai orientuota į inovacijas ir iššūkių žemės ūkyje sprendimus.
VDU Žemės ūkio akademijai esant plačios aprėpties VDU dalimi, studijų programoje Tvarioji inžinerija sėkmingai panaudojamas universiteto Informatikos fakulteto potencialas. Šiame fakultete Tvariosios inžinerijos programos studentai mokosi programavimo technologijų, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo taikymo, robotikos, duomenų mokslo ir kt.
„Rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus labai svarbus veiksnys – verslo įmonių dalyvavimas studijų procese. Mūsų fakulteto studentų ryšiai su verslo įmonėmis užsimezga jau nuo pirmojo studijų kurso, motyvuoti studentai agroverslo įmonių yra nuolat skatinami solidaus dydžio stipendijomis. Tad galima daryti vienareikšmę išvadą – verslas suinteresuotas skatinti tas studijas, kurias baigę absolventai verslui yra reikalingi. Ir tai labai aiški bei motyvuojanti žinutė abiturientams“, – reziumuoja VDU ŽŪA prof. dr. R. Bleizgys.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai