Žmogaus darbas taps nebereikalingas: jau netrukus automobiliai bus gaminami visiškai be žmonių
2026 02 03 14:52Automobilių pramonė išgyvena sparčiausią transformaciją per visą savo istoriją. Dirbtinis intelektas, robotika ir automatizavimas keičia tai, kaip projektuojami, gaminami ir testuojami automobiliai. Kartu su didžiulėmis efektyvumo ir sąnaudų mažinimo galimybėmis atsiranda ir rimtų iššūkių darbuotojams, ypač Europoje.
Asociatyvi nuotr.
Analitikų iš bendrovių „Gartner“ ir „Warburg Research“ vertinimu, iki 2030 metų bent vienas automobilių gamintojas pasieks visišką – 100 proc. – surinkimo proceso automatizavimą.
Prognozuojama, kad pirmoji tokia gamykla veiks JAV arba Kinijoje. Pasak „Gartner“ tyrimų viceprezidento Pedro Pacheco, keli šių rinkų žaidėjai jau diegia išties revoliucinius gamybos procesus ir itin daug dėmesio skiria humanoidiniams robotams.
„Accenture“ pasaulinės automobilių ir mobilumo srities vadovas Jurgenas Reersas teigia, kad dirbtinis intelektas ir robotai ženkliai didina gamyklų našumą. Jo nuomone, čia slypi milžiniškas potencialas mažinti išlaidas ir sutrumpinti laiką, per kurį nauji produktai pasiekia rinką.
Atleidimai Europos automobilių sektoriuje
Robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra tiesiogiai veikia ir užimtumą. Mokslinei fantastikai būdingos vizijos, kuriose korporacijos, siekdamos maksimaliai sumažinti kaštus ir padidinti pelną, masiškai keičia žmones mašinomis, šiandien atrodo vis realesnės. Technologinė pažanga neišvengiamai verčia iš naujo apibrėžti darbą gamyklose – keičiasi tiek reikalingų įgūdžių profilis, tiek darbo vietų skaičius.
Šie pokyčiai dar labiau apsunkina ir taip jau sunkią daugelio automobilių sektoriaus darbuotojų padėtį. Pranešta, kad darbo vietų mažinimo mastas Europos automobilių pramonėje šiandien beveik dvigubai viršija 2021–2022 m. „liesuosius“ metus.
Europos automobilių dalių gamintojų asociacijos (CLEPA) duomenimis, 2021–2022 m. šio sektoriaus tiekėjai paskelbė planus sumažinti personalą Europos gamyklose iš viso 53 700 darbuotojų. 2024 m. paskelbti etatų mažinimo planai jau palietė 54 tūkst. žmonių, o dar ankstesniais metais – apie 50 tūkst. darbuotojų.
Pasak CLEPA generalinio sekretoriaus Benjamino Kriegerio, dabartinių problemų šaltiniai – silpna elektromobilių paklausa Europoje ir dėl to koreguojami gamintojų pardavimų planai. Svarbų vaidmenį čia turi ir vis agresyviau pasaulinėje rinkoje besiplečiančios Kinijos įmonės.
Pastaraisiais dvejais metais apie darbo vietų mažinimą Europoje paskelbė tokios bendrovės kaip „Bosch“, „Continental“, „Forvia“, „Valeo“. Reikšmingas restruktūrizacijos programas, susijusias su dideliais etatų mažinimais, vykdo ir patys automobilių gamintojai – „Audi“, „Mercedes“, „Porsche“, „Volkswagen“.
Problemų dėl darbo vietų netrūksta ir „Stellantis“ koncernui. 2026 m. sausio 12 d. pranešta, kad Lenkijoje veikiančioje šio koncerno gamykloje atsisakoma trečiosios pamainos, o dėl to bus atleista daugiau kaip 740 darbuotojų.
Ar robotai atims žmonėms darbą?
Automobilių pramonei tenka spręsti itin sudėtingą uždavinį: kaip suderinti spartų automatizavimą su socialine atsakomybe ir darbuotojų apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad didesnis automatizacijos lygis nebūtinai turi reikšti masinį atleidimą.
Pedro Pacheco teigimu, darbuotojai gali būti ne tiek atleidžiami, kiek perkvalifikuojami ir nukreipiami į naujas užduotis, pavyzdžiui, automatizuotų sistemų priežiūrą ar inspekciją. Jurgenas Reersas taip pat įsitikinęs, kad žmonių vaidmuo gamyklose neišnyks: esą lemiamą reikšmę turės dirbtinio intelekto ir „žmogiškojo kūrybingumo“ sąveika.
Akivaizdu, kad technologijų pažanga užtrauks ir daugybę kitų pokyčių – nuo darbo organizavimo iki švietimo ir darbuotojų rengimo sistemų. Automobilių pramonei Europoje teks iš naujo sudėlioti daugelį šių elementų, jei ji nori išlikti konkurencinga ir kartu išsaugoti socialinę pusiausvyrą.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Viktoras Baliulis.
Namų robotai padėjėjai W1 ir M1 pasirengę sekti jus visur
2026 01 16 10:38Startuolis „Zeroth“ plečia vartotojams skirtų namų robotų galimybes, aktyviai pasitelkdamas dirbtinį intelektą. Bendrovės inžinierių sukurti du robotai-padėjėjai – W1 ir M1 – savo išvaizda primena „Disney“ filmų herojų WALL-E, tačiau jų funkcijos orientuotos į kasdienę pagalbą namuose.
Modelis W1, kaip ir jo įkvėpimo šaltinis, aprūpintas dviem vikšrinėmis grandinėmis, leidžiančiomis jam judėti ne tik lygiu paviršiumi, bet ir žole ar žvyru bei įveikti nedidelius pakilimus. Robotas sveria apie 20 kilogramų ir gali gabenti iki 50 kilogramų svorio krovinius.
Orientuotis aplinkoje jam padeda lidarų sistema, RGB kameros ir artumo jutikliai – šių technologijų dėka W1 realiuoju laiku sudaro aplinkos žemėlapį, planuoja maršrutą ir išvengia kliūčių. 57 centimetrų aukščio robotas juda maždaug 2 km per valandą greičiu.
Jo paskirtis – gana aiški: daiktų pernešimas namuose, automatinis šeimininko sekimas, dalyvavimas nesudėtinguose žaidimuose ir fotografavimas naudojant 13 megapikselių kamerą. W1 mažmeninė kaina siekia 5600 JAV dolerių.
Kitas „Zeroth“ produktas – M1 – yra kompaktiškas humanoidinis robotas, kurio aukštis kiek viršija 38 centimetrus. Skirtingai nei W1, kuris daugiausia skirtas fiziniams darbams, M1 sukurtas bendravimui su žmogumi.
Šią sąveiką užtikrina „Google“ dirbtinio intelekto sistema „Gemini“, leidžianti robotui palaikyti dialogą, teikti priminimus ir reaguoti į galimus kritimus ar kitas pavojingas situacijas.
Bendrovė M1 pristato kaip pagalbinį robotą kasdienėms užduotims. Jis gali būti pastatytas tiek ant grindų, tiek ant stalo, o nukritęs geba savarankiškai atsistoti beveik iš bet kurios padėties.
Vienu įkrovimu M1 veikia apie dvi valandas, po kurių pats grįžta į doko stotį. Šio modelio kaina – 2900 JAV dolerių.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
Joks žmogus tiek nesuspėtų: humanoidas su 6 rankomis ir ratais gamyklose keičia žmones
2026 01 03 12:19„Midea“ Guangdžou mieste Kinijoje pristatė naujos kartos humanoidinį robotą „Miro U“. Tai pramoninis sprendimas, skirtas sudėtingoms užduotims ir dideliam darbo tikslumui, ypač surinkimo ir logistikos grandyse. Gamintojas teigia, kad ši platforma žymi svarbų žingsnį link pažangesnės automatizacijos.
Didžiausias pokytis slypi roboto sandaroje, nes jis turi šešias bionines rankas ir ratines kojas. Tokio šešių rankų ir ratinių kojų derinio iki šiol neturėjo joks kitas humanoidas pasaulyje. Dėl to „Miro U“ gali vienu metu atlikti daugiau veiksmų ir judėti laisviau gamybinėje erdvėje.
Robotas kuriamas kaip praktiškas komandos narys, galintis dirbti greta žmonių ir kitų robotų. „Midea“ siekia sumažinti monotoniškų darbų kiekį ir pagerinti gamybos stabilumą bei saugą, kartu taupant energiją ir laiką. Pristatymas rodo, kad humanoidiniai robotai sparčiai pereina iš bandymų į realias gamyklas.
Ankstesnio modelio patirtis
„Miro U“ yra patobulinta ankstesnio ratinio humanoido versija, kuri nuo rugpjūčio veikia „Midea“ Dzingdžou gamykloje. Ten senesnis modelis dirba kartu su autonominiais mobiliais robotais, vienarankiais keturračiais įrenginiais ir „Kuka“ sistemomis. Tokia aplinka leido patikrinti, kaip humanoidas prisitaiko prie mišrios darbo komandos.
Naujasis modelis netrukus prisijungs prie tos pačios infrastruktūros ir perims sudėtingesnius procesus. Įmonė tikisi, kad daugiau rankų ir geresnis judumas pagreitins kasdienes operacijas, o klaidų skaičius mažės. Sukaupta patirtis leidžia manyti, kad trečiosios kartos diegimas bus greitesnis ir sklandesnis.
Technologinės galimybės
„Midea“ viceprezidentas ir technologijų vadovas Vei Čangas patvirtino, kad „Miro U“ yra trečiosios kartos humanoidų programos dalis. Robotas geba kelti krovinius vertikaliai ir apsisukti vietoje visu ratu, todėl jam nereikia papildomos erdvės manevrams. Tai suteikia jam lankstumo dirbant siauruose tarpuose ir sparčiai besikeičiančiose linijose.
Šešios mechaninės rankos valdomos aukšto tikslumo sistema ir leidžia greitai keisti darbo antgalius. Ta pati platforma gali pereiti nuo paėmimo prie surinkimo, patikros ar rūšiavimo beveik be pauzių. Gamintojas pabrėžia, kad visą technologijų grandinę sukūrė savo inžinieriai, todėl sprendimas lengvai pritaikomas skirtingoms užduotims.
Diegimas ir platesnė strategija
„Midea“ planuoja iki 2025 metų pabaigos įdiegti „Miro U“ aukštos klasės skalbimo mašinų gamykloje Vusi mieste. Skaičiuojama, kad robotas sutrumpins takto laiką ir iki trisdešimties procentų pagreitins linijų perreguliavimą. Tai ypač svarbu, kai reikia greitai pereiti prie kitų modelių gamybos ir išlaikyti vienodą kokybę.
Ilgalaikėje strategijoje pramonei skirta „Miro“ serija jau turi tris iteracijas, o komercijai ir namams kuriama „Mila“ serija baigia galutinius bandymus. Planuojama, kad „Mila“ robotai 2026 metais pasirodys patirties parduotuvėse, kur padės klientams ir demonstruos produktus. Rinkoje matomas ir kitų gamintojų aktyvumas, nes „Unitree“ kuria ratinius humanoidus, o „Dobot“ ruošia išmanų robotinį šunį, tad technologijos bręsta visos industrijos mastu.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Naujas robotas verčia pamiršti baterijas: nereikia jokių laidų ir veikia tarsi gyvas organizmas
2025 12 20 10:27Minkštieji robotai gali tapti naudingi energetikoje, pramonėje ar medicinoje, bet tam jiems reikia kitokios sandaros. Jie negali remtis storais laidais, kietomis plokštėmis ar dideliais akumuliatoriais, nes tai riboja lankstumą. Mokslininkai vis dažniau ieško sprendimo, kuris būtų panašesnis į gyvą organizmą.
Tokioje vizijoje jutikliai, judesys ir energijos šaltinis yra viename minkštame kūne, tarsi raumenys ir nervai. Šis požiūris vadinamas įkūnytu intelektu, kai dalis valdymo slypi pačioje struktūroje. Kuo labiau robotas gali jausti ir reaguoti per savo kūną, tuo mažiau jam reikia išorinių sistemų.
Būtent prie tokios idėjos priartėjo „National University of Singapore“ tyrėjai. Jie sukūrė minkštą robotą, įkvėptą jūrinės rajos, kuris plaukia naudodamas magnetinius laukus. Svarbiausia, kad tie patys laukai padeda ir jo lanksčioms baterijoms veikti ilgiau.
Magnetinis judėjimas ir energijos stabilumas
Tyrimas, aprašytas žurnale „Science Advances“, parodė, kad magnetiniai laukai atlieka dvigubą darbą. Jie ne tik judina roboto pelekus, bet kartu stabilizuoja elektrocheminius procesus akumuliatoriuje. Dėl to energijos šaltinis išlieka patikimesnis net tada, kai roboto kūnas smarkiai lankstosi vandenyje.
Robotas naudoja cinko ir mangano baterijas su mangano dioksidu, o ši chemija paprastai yra pigesnė ir saugesnė už ličio jonų. Vis dėlto tokios baterijos dažnai nukenčia nuo greitesnio nusidėvėjimo, kai daug kartų įkraunamos. Magnetinis poveikis šį silpnumą sumažina, todėl baterija išlaiko daugiau pradinės talpos.
Kaip baterijos įmontuotos minkštame kūne?
„National University of Singapore“ komanda baterijų elementus įdėjo į minkštą silikoną ir sustatė juos vertikaliai roboto viduje. Taip viršuje ir šonuose atsirado vietos minkštiems varikliams ir jutikliams, o kūnas liko plonas ir lankstus. Robotas gali taip pat laisvai banguoti kaip tikra žuvis, nes kietų dalių jame mažai.
Pelekai pagaminti iš magnetinių elastomerų, todėl, veikiami išorinių ričių kuriamo lauko, jie ritmiškai plazda. Tas pats laukas pereina per baterijų krūvą ir švelniai keičia jonų judėjimą akumuliatoriaus viduje. Po dviejų šimtų įkrovimo ciklų baterija išlaikė apie 57 proc. talpos, maždaug dukart daugiau nei be lauko.
Ką tai reiškia minkštųjų robotų ateičiai?
Fizikinis paaiškinimas paprastas, magnetinis laukas suvienodina cinko jonų srautą ir neleidžia jiems sudaryti pavojingų adatinių darinių. Tuo pat metu jis stiprina katodo struktūrą, todėl lėčiau vyksta degradacija ir mažėja nuostoliai. Autoriai tai vadina dviguba magneto elektrochemine stabilizacija, nes veikia ir anodas, ir katodas.
Kol kas toks robotas plaukia tik kontroliuojamuose baseinuose, nes jam reikia stiprių išorinių magnetų. Tačiau idėja žada daug, nes ta pati jėga, kuri juda, gali ir maitinti, todėl ateities minkšti robotai bus labiau tarsi audinys nei mechanizmas. Tyrėjai planuoja šį metodą pritaikyti kitoms baterijoms ir energiją kaupiančioms skaiduloms, kad judesys, jutimas ir maitinimas taptų neatskiriami.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Autorius: Ina Jonaitienė
Vokiečių šedevras jau grasina perimti žmonių darbus, robotai žengia iš laboratorijų
2025 12 15 10:13Europa vis labiau artėja prie pasaulinių lyderių dirbtinio intelekto (DI) srityje, o naujausi pasiekimai rodo, kad žemynas nebėra tik stebėtojas. Humanoidinių robotų kūrimas ilgai buvo siejamas su Kinija ar gerai žinomais Amerikos laboratorijų vardais. Tačiau šį kartą technologinė naujiena atkeliavo visai iš šalia esančių Vokietijos.
Ši žinia svarbi todėl, kad humanoidinių robotų projektai ilgai vystėsi nelengvai ir jų pažanga dažnai atrodė lėta. Dabar matyti, kad sunkumai pamažu įveikiami ir nauji sprendimai išeina už laboratorijų ribų. Tai žingsnis link ateities, kurioje mašinos tampa kasdienės darbo aplinkos dalimi.
Naujoji technologija kuria tarpinę liniją tarp žmogaus ir mašinos gebėjimų, praplečia galimybių ribas ir atveria naujas veiklos sritis. Dirbtinis intelektas šiuose projektuose tampa esminiu varikliu. Jis leidžia robotams suvokti aplinką panašiau į žmogų ir greičiau reaguoti į pokyčius.
Naujos kartos humanoidas iš Vokietijos
Vokietijos įmonė pristatė „Agile ONE“ robotą, kuris kurtas pramonės užduotims ir itin tiksliems veiksmams. Jis geba manipuliuoti mažais objektais, prisitaikyti prie kintančių situacijų ir bendrauti su žmogumi darbo vietoje. Tokie gebėjimai rodo, kad Europa jau rimtai jungiasi į humanoidų technologijų varžybas.
Robotas gali vaikščioti iki dviejų metrų per sekundę greičiu ir kelti iki dvidešimties kilogramų. Šie rodikliai atveria galimybę panaudoti robotą daugelyje pramonės procesų. Tačiau išskirtinumą lemia ne greitis ar jėga, o gebėjimas dirbti tiksliai ir patikimai.
Svarbiausia šio projekto dalis yra pažangios jo rankos, kurios leidžia valdyti itin smulkius daiktus. Tai, kas dar neseniai atrodė tiesiog nepasiekiama technikai, dabar tampa realybe. Jei šie gebėjimai bus pakartojami pramoninėmis sąlygomis, robotas gali pakeisti daug rankinio darbo pozicijų.
Žmogiškas elgesys ir suprantama komunikacija
Norint, kad robotai taptų natūralia darbo aplinkos dalimi, svarbu jų elgesį padaryti aiškų ir nekelti nejaukumo. „Agile ONE“ kūrėjai ypatingą dėmesį skyrė tam, kad robotas nebūtų pernelyg panašus į žmogų, bet išlaikytų draugišką formą. Jo šviesos signalai ir ekranas padeda perteikti emocijas bei veiksmų ketinimus.
Roboto mąstymą palaiko sluoksniuota dirbtinio intelekto sistema, leidžianti jam planuoti užduotis ir prisitaikyti prie aplinkos. Toks veikimo būdas artimesnis žmonių logikai ir daro bendradarbiavimą sklandesnį. Tai svarbu srityse kur aiškumas ir reagavimo greitis lemia darbo saugą.
Gamintojai planuoja pradėti masinę roboto gamybą nuo 2026 metų Bavarijoje. Įmonės klientams siūlys mokymus ir integravimo paslaugas realiame darbo procese. Europa tokiu būdu demonstruoja ambiciją nepraleisti momento kai humanoidiniai robotai taps nauju pramonės standartu.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Tankai tampa bejėgiai: JAV kariuomenė testuoja spiečių robotų atakas prieš šarvuotą techniką
2025 12 14 09:47Šiuolaikiniuose konfliktuose nugalėtoją lemia ne šarvų storis, o tai, kiek kainuoja sunaikinti priešo techniką. Pasirodė, kad net paprastas dronas su mažu užtaisu gali paralyžiuoti milijonus kainuojantį tanką. Ši realybė paskatino kariuomenes ieškoti visiškai naujų sprendimų.
Jungtinių Valstijų armija žengė dar toliau ir pradėjo bandyti taktiką, kai į ataką siunčiamas ne vienas aparatas, o visas būrys autonominių robotų. Tai keičia ne tik ginkluotės panaudojimą, bet ir visą kovos filosofiją.
Bandymų metu analizuojama, kaip toks robotų „spiečius“ gali neutralizuoti klasikinius šarvuotus pabaisas. Tai tampa esminiu klausimu, nes brangūs tankai gali tapti lengvu grobiu pigioms, masiškai kuriamoms mašinoms.
Naujojo požiūrio laboratorija „xTechOverwatch“
Spalio pabaigoje Teksase įvyko renginys „xTechOverwatch“, kur susirinko keturios dešimtys komandų iš gynybos ir akademinės aplinkos. Kiekviena jų pristatė savo autonominę sistemą, pasirengusią realiems bandymams.
Ypač išsiskyrė robotas „FireAnt“, sukurtas įmonės „Swarmbotics AI“. Jis projektuotas tam, kad galėtų veikti grupėmis ir atakuoti šarvuotą techniką koordinuotais veiksmais. Tai pirmas kartas, kai tokio tipo įrenginiai tikrinami kaip integruota taktika.
Programa siekia pakeisti ginkluotės įsigijimo modelį. Užuot laukę dešimtmetį dėl milžiniško projekto, kariškiai nori veikiančių prototipų, kuriuos galima iškart jungti prie kariuomenės struktūrų. Šis metodas pagreitina inovacijų tempą.
Kaip veikia „FireAnt“ robotų spiečius?
Įsivaizduokime kareivį, kuris nešaudo pats, o valdo dešimtis mažų robotų sėdėdamas saugiame nuotolyje. Jis mato kelias dešimtis kamerų, o algoritmai patys paskirsto užduotis tarp mašinų. Viena seka taikinį, kita apeina iš šono, o trečia priartėja su užtaisu.
Taip dirba programinė įranga, kuri sumažina žmogaus įsitraukimą ir apsaugo karius nuo tiesioginio kontakto su pavojumi. Tai nauja karo valdymo logika, kurioje žmogus tampa ne vykdytoju, o prižiūrėtoju.
Robotai nebrangūs, todėl jų praradimas nėra reikšmingas. Net sunaikinus kelias mašinas, kitos tęs misiją. Tai iš esmės keičia jėgų pusiausvyrą, nes milijonus kainuojantis tankas tampa pažeidžiamas pigioms ir gausioms sistemoms.
Pranašumas prieš tankų apsaugos sistemas
Šiuolaikiniai tankai turi aktyvios gynybos sistemas, kurios numuša pavienius sviedinius. Tačiau jos nėra pritaikytos kovoti prieš dešimtis taikinių vienu metu. Robotų spiečiai šią gynybą paverčia neveiksminga.
Iš finansinės perspektyvos tai akivaizdi nauda. Kelių robotų praradimas yra nedidelė kaina už rimtą žalos padarymą priešo tankui. Todėl tokia taktika tampa strategiškai labai patraukli.
Toks požiūris keičia doktriną. Reikia kitaip planuoti maršus, logistinius kelius ir šarvuotųjų dalinių apsaugą. Tai priverčia permąstyti karo veiksmų struktūrą nuo pat pagrindų.
Artėjantys pokyčiai kariuomenėse
Iš keturiasdešimties komandų atrinkta dvidešimt, kurios toliau dirbs su kariuomene ir testuos sistemas iki dvidešimt septintų metų vasaros. Tikslas yra realiai integruoti robotus į dalinius, o ne palikti juos kaip teorinius projektus.
Tokios sistemos gali išgelbėti karius, nes į pavojingiausias vietas siunčiami robotai, o ne žmonės. Tai žingsnis į ateitį, kurioje autonominės mašinos tampa pagrindine puolimo priemone.
Karinė arena sparčiai keičiasi. Laimi ne tas, kas turi didžiausią tanką, o tas, kas turi išmanesnius ir greičiau pritaikomus sprendimus. Autonominiai spiečiai gali tapti nauju kovos standartu.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Viktoras Baliulis.
LTG grupėje – inovatyvūs sprendimai darbuotojų saugai: vilkės specialius egzoskeletus
2025 12 12 16:39LTG grupė gerina darbuotojų darbo sąlygas ir diegia inovaciją: riedmenų remonto depuose, kelių priežiūroje bei remontuose ir sandėliavime dirbantys darbuotojai išbandys egzoskeletus – specialią įrangą, dėvimą ant kūno ir sumažinančią apkrovą, LTG grupės pranešime žiniasklaidai.
„Išbandysime trijų skirtingų paskirčių egzoskeletus, kuriuos atrinkome atsižvelgę į darbuotojų poreikius, atliekamas funkcijas ir darbo vietų bei procesų specifiką. Ši įranga ne tik palengvins kasdienių užduočių atlikimą, bet ir saugos darbuotojų sveikatą. Taikydami inovacijas siekiame strateginių Grupės tikslų, tarp jų – ir darbuotojų sauga. Taigi egzoskeletai padės stiprinti saugos kultūrą, didinti sąmoningumą ir gerinti darbo sąlygas“, – sako LTG grupės Technologijų vadovas Vytautas Bitinas.
Pasak V. Bitino, šis bandymas – žingsnis tvarios plėtros link, kurioje technologijos tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai.
LTG grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“, infrastruktūros valdymo bendrovės „LTG Infra“, keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ ir Geležinkelio tiesimo centro darbuotojai veikloje išbadys Austrijos įmonės „SANO Transportgeraete GmbH“ egzoskeletus.
Anot oficialių šios įmonės produktų platintojų, LTG grupės įmonės – pirmosios geležinkelių bendrovės Baltijos šalyse, savo veikloje išbandančios tokius technologinius sprendimus.
Bandymams pasirinkti trys skirtingų paskirčių egzoskeletai: kaip drabužis dėvimas „LiftSuit Auxivo“, palaikantis nugarą ir klubus, „Chairless Chair 2.0“, leidžiantis greitai, lengvai ir lanksčiai keisti sėdėjimo, stovėjimo ir ėjimo pozicijas, bei palaikantis nugarą, klubus, kelius, kulkšnis ir pėdas. Trečiasis – „Hapo Front“, sumažinantis apkrovą rankoms, pečiams ir alkūnėms atliekant darbus, kai rankos ilgą laiką laikomos priešais kūną.
Egzoskeletų bandymu siekiama, kad kuo daugiau darbuotojų juos išmėgintų, vertinama bus jų asmeninė patirtis ir nuomonė. Apibendrinus atsiliepimus bus sprendžiama dėl šios technologijos platesnio naudojimo LTG grupės įmonių veikloje.
Inf. šaltinis: Lietuvos geležinkeliai, AB
Naujas humanoidinis robotas „Phantom MK1“ gąsdina pasaulį, ar kare dar liks vietos žmogui?
2025 11 28 11:29„Phantom MK 1“ pristatomas kaip pirmasis žmogų primenantis kareivis sukurtas specialiai karinėms užduotims. Tai reiškia kad jis skirtas tyrinėti pavojingas vietas nešioti krovinį ir padėti žmonėms pavojingose operacijose. Idėja kelia daug klausimų apie saugumą etiką ir ateities kovas.
Ši technologija atrodo kaip žingsnis iš mokslinės fantastikos bet tai rimtas eksperimentas. Robotą sukūrė jauna JAV įmonė kuri nori parduoti jį ir kariuomenėms ir pramonei. Dabar „Phantom“ yra prototipo stadijoje tad dar nežinoma kaip bus naudojamas plačiai.
Žmonės diskutuoja ar tokie robotai sumažins riziką kariams ar paskatins agresiją. Yra baimių kad mašinos gali supaprastinti sprendimą siųsti gyvus žmones į pavojų. Taip pat svarbu kad svarbius sprendimus priimtų visada žmogus.
Kas yra „Phantom MK 1“?
„Phantom MK 1“ yra humanoidinis robotas, jis apie 175 centimetrų aukščio ir sveria apie 80 kilogramų. Jis gali vaikščioti nešti iki 20 kilogramų ir judėti gana greitai atkurdamas pusiausvyrą laiptais ir nelygiu paviršiumi. Roboto viršutinė dalis laiko jutiklius kameras baterijas ir kompiuterį o apatinė dalis skirta kojoms ir judėjimui.
Įmonė teigia kad robotas skirtas pirmosios linijos užduotims pavyzdžiui žvalgybai ir minų nustatymui. Tokios užduotys yra pavojingos žmonėms todėl robotas galėtų sumažinti žmogiškas aukas. Kita vertus tai kelia etinių ir teisių klausimų apie karinius panaudojimus.
Kaip robotas veikia?
„Phantom“ remiasi daugiausia kameromis o ne sudėtingais „lidar“ jutikliais kad būtų patvaresnis ir paprastesnis. Jį galima valdyti nuotoliniu būdu per VR akinius arba leisti atlikti užduotis dalinai autonomiškai naudojant pažangias programas. Svarbu kad lemiami sprendimai pavyzdžiui taikinių naikinimas būtų priimami visada žmogaus.
Robotas naudoja variklius ir stabilizavimo mechanizmus kad palaikytų pusiausvyrą tada kai juda per kliūtis. Jei padidėja techninė apkrova ar įtampa galima prijungti daugiau vienetų kad darbai vyktų toliau. Dėl to sistema turėtų būti lanksti bet tuo pačiu ir sudėtinga prižiūrėti.
Ką tai reiškia visuomenei?
Projektas kelia rimtų etinių klausimų apie karo automatizavimą ir žmogaus vaidmenį. Vietoj to kad sumažintume karo pavojų kiti bijo kad tai leis lengviau pradėti konfliktus ir mažiau vertinti gyvybę. Vieša diskusija apie taisykles ir kontrolę yra būtina kol technologija plinta.
Įmonė teigia kad robotai gali turėti ir civiliškų taikymų pavyzdžiui sandėliuose gamyklose ar net kosminėse misijose. Tokia verslo strategija gali padėti finansuoti tobulėjimą ir kartu sumažinti vien militarizuotą naudojimą. Vis dėlto dabar „Phantom“ yra eksperimentas ir reikia stebėti kaip vystysis jo technika teisė ir visuomenės požiūris.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Viktoras Baliulis.
„Mokslo sriuba“. Kaip atrodo pirmoji Lietuvoje robotinė medžiagų laboratorija?
2025 11 23 12:20Žiniomis apie FTMC autonominę medžiagų laboratoriją dalinasi chemikai dr. Jurgis Pilipavičius ir dr. Linas Vilčiauskas. Domisi Ignas Kančys.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
KTU doktorantė stažavosi NASA tyrimų centre – kūrė sistemą, padedančią robotams dirbti tiksliau
2025 11 21 10:49Nuo 2017 m. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) vykdo projektą „ARMADAS“ – juo siekiama sukurti autonominius robotus, galinčius iš specialių statybinių blokelių surinkti ir pertvarkyti infrastruktūrą Mėnulio ar Marso paviršiuje. Šiemet prie šio projekto prisijungė ir KTU doktorantė, kuri ieškojo būdų, kaip užtikrinti, sklandų šių robotų darbą.
NASA Programuojamų struktūrų laboratorijoje (angl. Coded structures laboratory, CSL) kuriami kelių tipų robotai, atliekantys skirtingus vaidmenis konstrukcijų surinkimo procese. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Mechanikos inžinerijos doktorantė Gabrielė Jovarauskaitė pasakoja, kad trimačius blokelius, dar vadinamus vokseliais, jiems atveža roveris – mobilus robotas, tačiau dažnai juos padeda netiksliai, todėl nukenčia darbo kokybė.
„Dėl to buvo sukurtas mechaninis įtaisas – kreiptuvas, leidžiantis vokseliui po padėjimo savaime pasislinkti į tikslią vietą konstrukcijoje ir nesustabdyti likusių robotų darbo“, – sako G. Jovarauskaitė.
Sklandesnis robotų darbas
Kuriant naują įrenginį, pagrindinis tikslas buvo rasti pasyvų mechaninį sprendimą, kuris patikimai veiktų be papildomos energijos ar aktyvaus valdymo. G. Jovarauskaitė pasakoja, kad darbas prasidėjo nuo pagrindinės problemos išgryninimo ir reikalavimų apibrėžimo.
„Siekiant nustatyti pagrindinius kintamuosius bei apskaičiuoti reikalingus konstrukcinius parametrus, atlikau skirtingų kreiptuvo konfigūracijų modeliavimą. Remiantis gautais rezultatais, sukonstravau galutinį prototipą – kreiptuvą, kurio veikimą įvertinau atlikdama fizinius testavimus. Šie bandymai leido patikrinti mechanizmo veikimo tikslumą ir stabilumą“, – sako KTU doktorantė.
G. Jovarauskaitės kurtas įrenginys leidžia pasiekti didesnį padėties tikslumą be papildomo aktyvaus valdymo ir užtikrinti, kad robotai galėtų sklandžiai paimti vokselį tolesniam darbui. Pasak jos, tam, kad būtų galima patikrinti, ar blokeliai tikrai nusileido į reikiamą vietą, į kreiptuvo konstrukciją integruoti specialūs jutikliai.
„Daviklių duomenis realiuoju laiku apdoroja mikrovaldiklis, nustatantis, ar vokselis pastatytas tinkamai. Tokia sistema padidina visos surinkimo grandinės patikimumą ir leidžia sistemai veikti autonomiškai“, – pastebi G. Jovarauskaitė.
NASA – ne vien kosmoso tyrimai
Apie darbą NASA tyrimų centre KTU doktorantė svajojo nuo pat vaikystės, tačiau ilgą laiką ši svajonė atrodė nepasiekiama. Įstojusi į KTU, ji sužinojo apie galimybę stažuotis šioje organizacijoje ir nuo tada šio tikslo siekė nuosekliai – prisijungė prie akademinės mentorystės programos, aktyviai dirbo laboratorijose.
„Nuvykus į NASA, mane labiausiai nustebino, kiek daug vienu metu vykdoma skirtingų tyrimų ir tai, kad jie – ne vien tik apie kosmosą. Įsivaizdavau, kad ten dirbama tik su raketomis ar misijomis į kosmosą. Iš tiesų ten vyksta ir dirbtinio intelekto, autonominių sistemų, klimato ir net medicinos ar transporto tyrimai“, – teigia G. Jovarauskaitė.
Šiuo metu tyrimus G. Jovarauskaitė tęsia doktorantūros studijose. Dar trečiaisiais bakalauro studijų metais ji pradėjo aktyviai dirbti su daugiafunkciniais konstrukciniais kompozitais, daugiausia dėmesio skirdama jų struktūriniam atsparumui ir diagnostinėms savybėms.
„Manau, kad ši sritis turi didelį potencialą aeronautikoje, vėjo jėgainėse, automobilių pramonėje ir tiltų inžinerijoje, todėl nusprendžiau tęsti mokslinę veiklą ir gilintis į ją dar aukštesnės pakopos – trečiosios – studijose, o žinias praturtino stažuotė NASA. Džiaugiuosi, kad Lietuvos mokslo taryba bendradarbiauja su šia organizacija, suteikdama studentams galimybę įgyti neįkainojamos tarptautinės patirties“, – kalba KTU doktorantė.
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas