Naujas humanoidinis robotas „Phantom MK1“ gąsdina pasaulį, ar kare dar liks vietos žmogui?
2025 11 28 11:29„Phantom MK 1“ pristatomas kaip pirmasis žmogų primenantis kareivis sukurtas specialiai karinėms užduotims. Tai reiškia kad jis skirtas tyrinėti pavojingas vietas nešioti krovinį ir padėti žmonėms pavojingose operacijose. Idėja kelia daug klausimų apie saugumą etiką ir ateities kovas.
Ši technologija atrodo kaip žingsnis iš mokslinės fantastikos bet tai rimtas eksperimentas. Robotą sukūrė jauna JAV įmonė kuri nori parduoti jį ir kariuomenėms ir pramonei. Dabar „Phantom“ yra prototipo stadijoje tad dar nežinoma kaip bus naudojamas plačiai.
Žmonės diskutuoja ar tokie robotai sumažins riziką kariams ar paskatins agresiją. Yra baimių kad mašinos gali supaprastinti sprendimą siųsti gyvus žmones į pavojų. Taip pat svarbu kad svarbius sprendimus priimtų visada žmogus.
Kas yra „Phantom MK 1“?
„Phantom MK 1“ yra humanoidinis robotas, jis apie 175 centimetrų aukščio ir sveria apie 80 kilogramų. Jis gali vaikščioti nešti iki 20 kilogramų ir judėti gana greitai atkurdamas pusiausvyrą laiptais ir nelygiu paviršiumi. Roboto viršutinė dalis laiko jutiklius kameras baterijas ir kompiuterį o apatinė dalis skirta kojoms ir judėjimui.
Įmonė teigia kad robotas skirtas pirmosios linijos užduotims pavyzdžiui žvalgybai ir minų nustatymui. Tokios užduotys yra pavojingos žmonėms todėl robotas galėtų sumažinti žmogiškas aukas. Kita vertus tai kelia etinių ir teisių klausimų apie karinius panaudojimus.
Kaip robotas veikia?
„Phantom“ remiasi daugiausia kameromis o ne sudėtingais „lidar“ jutikliais kad būtų patvaresnis ir paprastesnis. Jį galima valdyti nuotoliniu būdu per VR akinius arba leisti atlikti užduotis dalinai autonomiškai naudojant pažangias programas. Svarbu kad lemiami sprendimai pavyzdžiui taikinių naikinimas būtų priimami visada žmogaus.
Robotas naudoja variklius ir stabilizavimo mechanizmus kad palaikytų pusiausvyrą tada kai juda per kliūtis. Jei padidėja techninė apkrova ar įtampa galima prijungti daugiau vienetų kad darbai vyktų toliau. Dėl to sistema turėtų būti lanksti bet tuo pačiu ir sudėtinga prižiūrėti.
Ką tai reiškia visuomenei?
Projektas kelia rimtų etinių klausimų apie karo automatizavimą ir žmogaus vaidmenį. Vietoj to kad sumažintume karo pavojų kiti bijo kad tai leis lengviau pradėti konfliktus ir mažiau vertinti gyvybę. Vieša diskusija apie taisykles ir kontrolę yra būtina kol technologija plinta.
Įmonė teigia kad robotai gali turėti ir civiliškų taikymų pavyzdžiui sandėliuose gamyklose ar net kosminėse misijose. Tokia verslo strategija gali padėti finansuoti tobulėjimą ir kartu sumažinti vien militarizuotą naudojimą. Vis dėlto dabar „Phantom“ yra eksperimentas ir reikia stebėti kaip vystysis jo technika teisė ir visuomenės požiūris.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Viktoras Baliulis.
„Mokslo sriuba“. Kaip atrodo pirmoji Lietuvoje robotinė medžiagų laboratorija?
2025 11 23 12:20Žiniomis apie FTMC autonominę medžiagų laboratoriją dalinasi chemikai dr. Jurgis Pilipavičius ir dr. Linas Vilčiauskas. Domisi Ignas Kančys.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
KTU doktorantė stažavosi NASA tyrimų centre – kūrė sistemą, padedančią robotams dirbti tiksliau
2025 11 21 10:49Nuo 2017 m. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) vykdo projektą „ARMADAS“ – juo siekiama sukurti autonominius robotus, galinčius iš specialių statybinių blokelių surinkti ir pertvarkyti infrastruktūrą Mėnulio ar Marso paviršiuje. Šiemet prie šio projekto prisijungė ir KTU doktorantė, kuri ieškojo būdų, kaip užtikrinti, sklandų šių robotų darbą.
NASA Programuojamų struktūrų laboratorijoje (angl. Coded structures laboratory, CSL) kuriami kelių tipų robotai, atliekantys skirtingus vaidmenis konstrukcijų surinkimo procese. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Mechanikos inžinerijos doktorantė Gabrielė Jovarauskaitė pasakoja, kad trimačius blokelius, dar vadinamus vokseliais, jiems atveža roveris – mobilus robotas, tačiau dažnai juos padeda netiksliai, todėl nukenčia darbo kokybė.
„Dėl to buvo sukurtas mechaninis įtaisas – kreiptuvas, leidžiantis vokseliui po padėjimo savaime pasislinkti į tikslią vietą konstrukcijoje ir nesustabdyti likusių robotų darbo“, – sako G. Jovarauskaitė.
Sklandesnis robotų darbas
Kuriant naują įrenginį, pagrindinis tikslas buvo rasti pasyvų mechaninį sprendimą, kuris patikimai veiktų be papildomos energijos ar aktyvaus valdymo. G. Jovarauskaitė pasakoja, kad darbas prasidėjo nuo pagrindinės problemos išgryninimo ir reikalavimų apibrėžimo.
„Siekiant nustatyti pagrindinius kintamuosius bei apskaičiuoti reikalingus konstrukcinius parametrus, atlikau skirtingų kreiptuvo konfigūracijų modeliavimą. Remiantis gautais rezultatais, sukonstravau galutinį prototipą – kreiptuvą, kurio veikimą įvertinau atlikdama fizinius testavimus. Šie bandymai leido patikrinti mechanizmo veikimo tikslumą ir stabilumą“, – sako KTU doktorantė.
G. Jovarauskaitės kurtas įrenginys leidžia pasiekti didesnį padėties tikslumą be papildomo aktyvaus valdymo ir užtikrinti, kad robotai galėtų sklandžiai paimti vokselį tolesniam darbui. Pasak jos, tam, kad būtų galima patikrinti, ar blokeliai tikrai nusileido į reikiamą vietą, į kreiptuvo konstrukciją integruoti specialūs jutikliai.
„Daviklių duomenis realiuoju laiku apdoroja mikrovaldiklis, nustatantis, ar vokselis pastatytas tinkamai. Tokia sistema padidina visos surinkimo grandinės patikimumą ir leidžia sistemai veikti autonomiškai“, – pastebi G. Jovarauskaitė.
NASA – ne vien kosmoso tyrimai
Apie darbą NASA tyrimų centre KTU doktorantė svajojo nuo pat vaikystės, tačiau ilgą laiką ši svajonė atrodė nepasiekiama. Įstojusi į KTU, ji sužinojo apie galimybę stažuotis šioje organizacijoje ir nuo tada šio tikslo siekė nuosekliai – prisijungė prie akademinės mentorystės programos, aktyviai dirbo laboratorijose.
„Nuvykus į NASA, mane labiausiai nustebino, kiek daug vienu metu vykdoma skirtingų tyrimų ir tai, kad jie – ne vien tik apie kosmosą. Įsivaizdavau, kad ten dirbama tik su raketomis ar misijomis į kosmosą. Iš tiesų ten vyksta ir dirbtinio intelekto, autonominių sistemų, klimato ir net medicinos ar transporto tyrimai“, – teigia G. Jovarauskaitė.
Šiuo metu tyrimus G. Jovarauskaitė tęsia doktorantūros studijose. Dar trečiaisiais bakalauro studijų metais ji pradėjo aktyviai dirbti su daugiafunkciniais konstrukciniais kompozitais, daugiausia dėmesio skirdama jų struktūriniam atsparumui ir diagnostinėms savybėms.
„Manau, kad ši sritis turi didelį potencialą aeronautikoje, vėjo jėgainėse, automobilių pramonėje ir tiltų inžinerijoje, todėl nusprendžiau tęsti mokslinę veiklą ir gilintis į ją dar aukštesnės pakopos – trečiosios – studijose, o žinias praturtino stažuotė NASA. Džiaugiuosi, kad Lietuvos mokslo taryba bendradarbiauja su šia organizacija, suteikdama studentams galimybę įgyti neįkainojamos tarptautinės patirties“, – kalba KTU doktorantė.
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas
Žmonės tikėjosi draugų, o gaus metalinius įrankius: kodėl robotai netaps žmonėmis, kaip žadėjo?
2025 10 28 15:35Robotika per kelis dešimtmečius padarė milžinišką pažangą. Turime dulkių siurblius, automatizuotus virtuvės pagalbininkus, robotinius vežimėlius, pristatančius maistą, ir pramoninius manipuliatorius, be kurių sunkiai įsivaizduojama gamyba.
Atrodytų, kad kitas žingsnis turėtų būti humanoidiniai robotai, tai vaikštantys, gestikuliuojantys, padedantys žmonėms kasdienybėje. Tačiau ekspertai į tai žiūri vis skeptiškiau.
Vienas garsiausių robotikos mokslininkų Rodney Brooks, „iRobot“ bendra įkūrėjas ir Masačusetso technologijos institutas (MIT) tyrėjas, teigia, jog siekis bet kokia kaina kurti žmogų primenančius robotus yra klaidinga kryptis.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Jis vadina tai investuotojų fantazija, nes žmogaus kūnas nėra tobulas šablonas, kurį reikėtų mechaniškai kopijuoti. R. Brooks atkreipia dėmesį, kad robotai nesugebės pasiekti žmogaus rankų sudėtingumo ar jautrumo, tai tam reikia dešimtmečių tyrimų, kurių dar neturime.
Ekspertas taip pat įspėja apie saugumo problemas. Kad humanoidinis robotas galėtų tiesiog stovėti ar vaikščioti, jam reikia didžiulio energijos kiekio. Jei toks įrenginys pargriūtų, jis taptų rimtu pavojumi aplinkiniams dėl didelės kinetinės energijos. Kitaip tariant, žmogaus forma robotui nėra nei efektyvi, nei saugi.
Kokia bus robotų ateitis?
Pasak R. Brookso, per artimiausius penkiolika metų sėkmingiausi robotai visiškai nepanašės į žmogų. Jie turės ratus vietoje kojų, specializuotus manipuliatorius vietoje žmogaus rankų, daug jutiklių ir bus sukurti konkrečioms užduotims. Tokia forma leis atlikti darbus patikimiau, pigiau ir saugiau.
Tai reiškia, kad robotai ateityje bus labiau panašūs į išmanius įrankius nei į filmų „Ex Machina“ ar „Aš, robotas“ personažus. Funkcija, o ne išvaizda, taps jų dizaino pagrindu. R. Brooks pabrėžia, kad daugelis šiandien kuriamų humanoidinių prototipų greičiausiai niekada netaps masinės gamybos produktais.
Pragmatinė, o ne fantastinė vizija
Nors kino industrija dešimtmečius žadino svajonę apie žmogaus kopijas, realybė bus kur kas pragmatiškesnė. Robotai greičiausiai išliks pagalbininkais, bet ne pakeis žmogaus figūrą. Jie atliks tikslingas užduotis, tai nuo sandėlių darbo iki pagalbos namuose, bet jų forma bus tokia, kuri leis atlikti darbą kuo efektyviau.
Tai nereiškia, kad humanoidiniai robotai visiškai išnyks. Galbūt jie egzistuos kaip eksperimentai ar prabangūs demonstraciniai projektai, tačiau tikrieji rinkos lyderiai bus paprastesni, saugesni ir naudingesni įrenginiai. Kitaip tariant, robotų ateitis bus mažiau panaši į mokslinę fantastiką ir daug labiau į praktišką kasdienybę.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Kinai pristatė robotą už telefono kainą
2025 10 27 17:43Kinijos technologijų pasaulis vėl drebina naujienos. Praėjusią savaitę startuolis „Noetix Robotics“ pristatė neįtikėtinai kompaktišką žmogaus formos robotą „Bumi“, kuris vos per kelias dienas tapo sensacija vietinėje žiniasklaidoje.
Vos 94 cm ūgio ir 12 kg sveriantis robotas atrodo kaip žaislas, tačiau geba atlikti realias užduotis ir netgi šokti. Kaina taip pat pribloškė net didžiausius skeptikus – „Bumi“ parduodamas vos už 9 998 juanius, tai yra maždaug 1 400 JAV dolerių.
Tokia suma prilygsta šiuolaikiniam flagmaniniam išmaniajam telefonui. Toks kainų lygis pirmą kartą istorijoje daro humanoidinius robotus prieinamus ne tik verslui, bet ir paprastiems žmonėms.
Per pirmąsias dienas nuo išankstinių užsakymų starto „Noetix Robotics“ sulaukė net 523 užsakymų – įspūdingas rezultatas rinkai, kurioje humanoidiniai robotai iki šiol buvo tik prabangos prekė.
„Bumi“ turi pažangią pusiausvyros ir judėjimo valdymo sistemą, sukurtą pačios įmonės inžinierių. Tai leidžia jam vaikščioti, išlaikyti pusiausvyrą net ant nelygaus paviršiaus ir atlikti paprastus veiksmus. Robotas gali šokti, mojuoti rankomis, reaguoti į balsines komandas ir padėti buityje – nuo mokymosi iki pramogų.
Ekspertai pažymi, kad būtent ši technologija gali tapti lūžio tašku visai robotikos rinkai. Iki šiol panašūs humanoidiniai robotai, kaip pavyzdžiui „Unitree R1“, kainuodavo apie 6 000 JAV dolerių, o amerikiečių „Tesla Optimus“ – dar brangiau.
„Noetix Robotics“ nusprendė žengti kitu keliu – pasiūlyti prieinamą, mokomą ir lengvai programuojamą robotą, kurį gali turėti kiekviena šeima ar universitetas.
„Bumi“ išsiskiria ir tuo, kad jo programinė sąsaja yra visiškai atvira. Tai reiškia, kad studentai, technologijų entuziastai ar net moksleiviai gali patys kurti scenarijus, mokyti robotą naujų veiksmų ir eksperimentuoti su dirbtiniu intelektu. Tokia koncepcija ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir ugdo naują AI kūrėjų kartą.
Kol „Noetix“ išdidžiai demonstruoja savo pasiekimą, kiti rinkos gigantai, tokie kaip „Tesla“, vis dar susiduria su sunkumais. Elonas Muskas buvo paskelbęs, kad masinė „Optimus“ robotų gamyba turėtų prasidėti tik 2026–2027 metais, o vieno roboto kaina siektų apie 20 000 JAV dolerių. Tai net 14 kartų brangiau nei „Bumi“.
Pasak analitikų, „Noetix Robotics“ gali tapti pirmąja kompanija, kuri iš tikrųjų padarys humanoidinius robotus masiniu produktu. Jei įmonė sugebės išlaikyti kokybės ir kainos balansą, „Bumi“ gali tapti tokiu pačiu proveržiu, kokiu kadaise buvo išmanieji telefonai. Kinijos technologijų bendruomenė jau vadina šį projektą „pirmuoju žingsniu į robotų demokratizaciją“.
„Noetix“ planuoja artimiausiais metais kurti ir pažangesnes versijas, kurios gebėtų mokytis savarankiškai, atpažinti emocijas ir atlikti sudėtingesnius buities darbus.
„Noetix Robotics“ sukurtas humanoidinis robotas „Bumi“ tapo sensacija dėl savo prieinamos kainos ir pažangios technologijos. Vos 1 400 dolerių kainuojantis robotas gali padėti buityje, šokti, reaguoti į komandas ir būti mokymo platforma dirbtinio intelekto eksperimentams. Tai ženklas, kad humanoidiniai robotai pagaliau žengia į masinę rinką.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
„Mokslo sriuba“. Pažangus humanoidas Lietuvoje
2025 10 26 12:31Kokios jo galimybės ir kaip jis veikia? Žiniomis dalinasi: Ignas Janukonis, Lukas Stankevičius. Kūrybinė komanda: Ignas Kančys, Gretė Vaičaitytė, Martynas Nevulis.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
„Mokslas paprastai“. Ką sumo imtynėse veikia robotai?
2025 10 15 12:20Pirmoje antrojo sezono „Mokslas paprastai“ tinklalaidėje vedėja Rūta Ašvydytė su KTU Elektros ir elektronikos fakulteto alumnu ir „Mokslo salos“ Robotikos-IT laborantu Tomu Sobutu tampa neeilinių imtynių žiūrovais. Ką jose veikia robotai ir kodėl jie turi peilius?
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas
Las Vegase startuoja „Zoox“ robotaksi paslauga: automobiliai be vairo ir vairuotojo veža visiškai nemokamai
2025 10 12 10:16Transporto ateitis jau pasirodė Las Vegaso gatvėse. Bendrovė „Zoox“, daugiau nei dešimtmetį kūrusi autonominius automobilius, oficialiai pradėjo siūlyti keliones savo specialiai sukurtais robotaksiais.
Nuo šiol tam tikroje miesto dalyje kiekvienas gali išsikviesti futuristinį elektromobilį, neturintį nei vairo, nei pedalų, nei vairuotojo. „Zoox“ nuo pat pradžių pasirinko kitokį kelią nei daugelis konkurentų.
Kitos įmonės dažniausiai pritaiko serijinius automobilius, įmontuodamos jutiklius ir programinę įrangą. Tuo tarpu „Zoox“ sukūrė elektromobilį nuo nulio, vieninteliu tikslu padaryti jį robotaksiu. Tai išskiria bendrovę iš viso autonominių transporto priemonių sektoriaus.
Šis automobilis primena vežimą, kuriame keturi keleiviai sėdi vieni priešais kitus. Atsisakius tradicinių elementų, interjeras sukurtas tik keleivių patogumui ir bendravimui. Tai visiškai kitokia patirtis nei įprasta kelionė su „Uber“ ar „Lyft“.
Metodiškas pasiruošimas viešam debiutui
Šis pristatymas nėra spontaniškas sprendimas. „Zoox“ Las Vegase dirba jau daugiau nei dvejus metus, nuosekliai testuodama savo technologijas. Pirmieji bandomieji važiavimai vyko trumpu, vieno kilometro ilgio maršrutu šalia vietos būstinės, kur automobiliai veždavo darbuotojus iki 56 km per valandą greičiu.
Vėliau galimybės plėstos palaipsniui. Šiemet pasiektas 72 km per valandą greitis, tinkamesnis miesto sąlygoms. Įmonė taip pat pradėjo bandymus naktį ir esant sudėtingesnėms oro sąlygoms, įskaitant šlapią kelio dangą ir lengvą lietų. Kiekvienas žingsnis buvo suplanuotas taip, kad įrodyti sistemos patikimumą prieš atveriant ją visuomenei.
Tokie testai leido užtikrinti, kad saugumas yra pagrindinis prioritetas. Tik po to bendrovė pakvietė Las Vegaso gyventojus ir svečius išbandyti „robotaksi“ realiomis sąlygomis.
Paprastas naudojimas ir nemokamos kelionės
„Zoox“ įdiegė specialią programėlę, prieinamą „iOS“ ir „Android“ vartotojams. Ji leidžia paprastai išsikviesti automobilį. Norėdama padrąsinti keleivius ir gauti vertingų atsiliepimų, bendrovė pradžios etape siūlo nemokamas keliones.
Tai leis žmonėms apsiprasti su nauja technologija, o įmonei surinkti svarbių duomenų prieš pradedant oficialiai taikyti mokestį. Bendrovės generalinė direktorė Aicha Evans pabrėžė, kad šiais metais autonominių transporto priemonių pramonė padarė milžinišką pažangą.
Pasak jos, Las Vegasas, kasmet sulaukiantis apie 40 mln. turistų, yra ideali vieta tokiam debiutui. Ji pažymėjo, jog „Zoox“ siekia pasiūlyti daugiau nei tik kelionę, kiekviena išvyka turėtų būti „maloni patirtis“.
Platesni planai ateičiai
Nors Las Vegasas yra pirmasis, kur žmonės gali išbandyti „Zoox“ robotaksį, įmonė jau žvelgia į kitus miestus. Artimiausiuose planuose yra San Francisko įlankos regionas, kur jau pradėta registracija į laukiančiųjų sąrašą. Tiksli starto data dar nepaskelbta, bet būtent Las Vegasas taps ta vieta, kurioje pirmą kartą išvysime, kaip gali atrodyti vairuotojo neturinti ateitis.
Šis projektas rodo, kad autonominis transportas pamažu tampa realybe. Jei bandymai pasiteisins, tokie „robotaksiai“ gali iš esmės pakeisti miesto mobilumą, suteikdami žmonėms saugesnę, patogesnę ir prieinamesnę kelionių galimybę.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Skraidantis humanoidas iš Italijos: mokslininkai sukūrė įspūdingą robotą, kuris pakilo su reaktyviniais varikliais
2025 10 11 12:28Italijos technologijų institutas paskelbė apie įspūdingą pasiekimą. Į orą pavyko pakelti pirmąjį humanoidinį robotą, varomą reaktyviniais varikliais. Šis robotas, pavadintas „iRonCub3“, pakilo nuo žemės maždaug pusės metro aukščiau ir viso bandymo metu išlaikė stabilumą.
Tai istorinis žingsnis robotikos srityje, atveriantis naujas galimybes skraidantiems į žmogų panašiems mechanizmams. Šio unikalaus roboto kūrimas truko apie dvejus metus. Jis sukurtas remiantis anksčiau išbandytu humanoidiniu robotu „iCub3„, kuris buvo skirtas nuotoliniam valdymui.
Naujajame variante buvo įmontuoti keturi reaktyviniai varikliai, du ant rankų, o du specialiame kupriniame įrenginyje nugaroje. Kad robotas galėtų ištverti ekstremalias apkrovas, jo konstrukcija buvo sustiprinta titano stuburo struktūra ir karščiui atspariomis apsaugomis.
Kai varikliai įjungiami, „iRonCub3“ sveria apie septyniasdešimt kilogramų, o jų bendra trauka siekia daugiau kaip tūkstantį niutonų. Ši sistema leidžia robotui ne tik pakilti, bet ir išlaikyti pusiausvyrą ore, net jei aplinkos sąlygos nėra palankios. Reaktyviniai varikliai veikia itin galingai, jų išmetamosios dujos įkaista iki aštuonių šimtų laipsnių Celsijaus.
Kuo šis projektas ypatingas?
Robotas pasižymi žmogui būdinga išvaizda ir judančiomis galūnėmis, todėl jo aerodinamikos modeliavimas yra itin sudėtingas. Kiekvienas galūnių judesys keičia oro srautą aplink kūną, tad robotas turi gebėti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Mokslininkai Italijoje, bendradarbiaudami su aerodinamikos specialistais ir dirbtinio intelekto tyrėjais, sukūrė sistemą, kuri realiu laiku analizuoja šiuos pokyčius ir koreguoja skrydžio parametrus.
Skrydžio stabilumui užtikrinti buvo naudojami specialūs neuroniniai tinklai, išmokyti atpažinti įvairius aerodinaminius veiksnius remiantis tiek laboratoriniais eksperimentais, tiek skaitmeniniais skaičiavimais. Šie tinklai buvo integruoti į roboto valdymo architektūrą ir užtikrino saugų, stabilų pakilimą.
Technologinis proveržis robotų inžinerijoje
„iRonCub3“ yra ne tik reaktyvinis humanoidas, bet ir robotas, kuriame pritaikytos pačios pažangiausios šiuolaikinės technologijos. Jame suderinti mechanikos, fizikos, termodinamikos, aerodinamikos ir dirbtinio intelekto principai. Tai ne tik leidžia jam skristi, bet ir išlaikyti pusiausvyrą, net kai keičiasi kūno padėtis ar oro srauto kryptis.
Visas projektas buvo vykdomas taikant bendrojo projektavimo metodiką. Tai reiškia, kad roboto kūnas ir valdymo sistemos buvo kuriamos ne atskirai, o kartu ieškant optimalaus sprendimo tiek išorės formai, tiek funkcionalumui.
Kur šis robotas gali būti pritaikytas
Pirmieji bandymai buvo atlikti Italijos technologijų instituto vidaus bandymų erdvėje. Planuojama, kad ateityje robotas bus testuojamas didesnėje zonoje, kurią suteiks Genujos oro uostas. Ten bus įrengta speciali erdvė, kur bus vykdomi tolimesni skrydžio bandymai laikantis visų saugumo reikalavimų.
Skraidantis humanoidinis robotas gali būti ypač naudingas paieškos ir gelbėjimo misijose, patikrinant pavojingas ar žmonėms neprieinamas vietas, taip pat įvairiose ekstremaliose aplinkose. Tokie robotai gali atlikti tiek manipuliavimo, tiek judėjimo užduotis, todėl jų pritaikymo galimybės yra labai plačios.
„iRonCub3“ yra ryškus pavyzdys, kaip pažangi inžinerija ir dirbtinis intelektas gali sukurti naujos kartos robotus, gebančius atlikti veiksmus, anksčiau laikytus neįmanomais. Tai ženklas, kad skraidantys robotai, panašūs į žmogų, jau nebe mokslinės fantastikos sritis, o realybė, žengianti į mūsų ateitį.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
„Mokslo sriuba“. Humanoidų pažanga: kaip jie tobulėja ir kokios prognozės ateičiai?
2025 10 10 10:12Žiniomis dalinasi „Vilnius Tech“ Mechatronikos robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros profesorius dr. Andrius Dzedzickis. Klausimus užduoda Ignas Kančys.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“