LY1GP

Kažkaip netyčia prisimininiau, kad rašiau blogą dar gilioj jaunystėj - prieš visus 5 metus. Velnias kaip greitai bėga laikas, atrodo, kad tai buvo tik vakar…

Nesiruošiau nieko sakyti, gal turėčiau įvertinti kas padaryta, o dar labiau - kas nepadaryta, bet kam? Niekam tai nerūpi, o pačiam tik skaudu, kad nepadaryta tai, kas galėjo būti svarbu ir verta. Patingėta, nugrybauta į smulkmenas, susikoncentruota ne ten. Kas diena jau nuo kokių 18 metu jaučiu, kad nepadarau kažko. Tuo pat metu susigyvenu su šiuo jausmu, ir kaip ir nebeskauda taip.

Apskritai, kuo toliau, tuo daugiau detalių, mažų darbelių, smulkmenų, negaliu sakyt, kad nesvarbių, bet jos išblaško, užima laiką, paskęsti jose ir viso gero, daugiau niekam nėra laiko, net blogui. O tai negerai…