Mano augintiniai
2010 01 02 21:19Bestudijuodamas universitete, susidomėjau egzotiniais nariuotakojais.
Nariuotakojai — tai gyvūnų sistematikos tipas. Pagrindinis bruožas — segmentuotas kūnas. Pavadinimas ir kilo iš to, jog jie turi segmentuotas (nariuotas) kojas. Tai pats gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų tipas. Tipas skyrstomas į 4 potipius: cheliceriniai (vorai, skorpionai), šimtakojai (akmenlindės, šimtakojai), vėžiagyvius (krabai, vėžiai) ir šešiakojus (vabalai, drugiai). Mane domina cheliceriniai, šimtakojai ir ypač šešiakojai. Namuose turiu keletą įvairių dydžių terariumų, plastikinių dėžių ir dėžučių. Visa tai tarnauja, kaip dirbtiniai namai mano augintiniams, kad būtu sudaromos tinkamos jiems gyventi ir daugintis sąlygos.
Taigi galbūt trumpai papasakosiu ką auginu, įkelsiu keletą nuotraukų, bet jos darytos senai, o dabar kadangi neturiu skaitmeninio fotoaparato padaryti negaliu. Na galbūt pavyks su telefonu ką nors dienos metu nufotografuoti.
Taigi pradžiai vorai.
Pirmasis mano įsigytas voras buvo Brachypelma albopilosum, jį, visiškai mažutį (galbūt kokių 3-4 mm) dydžio įsigyjau 2007 gruodžio mėnesį. Dabar tai jau pilnai suaugusi patelė.
Sekantis mano voras, tai Nhandu chromatus. Šį pirkau, jau nemažą (kokių 5 cm). Dabar ji atrodo taip:
Taip pat dabar auginu Ceratogyrus bechuanicus vorą, kuris ilęs iš Bostvanos, Afrika. Tai tikras velniūkštis lyginant su šiais. Kaip ir visi Afrikiniai vorai, tai labai greitas ir agresyvus voras. Jo išskirtinumas - turi vadinamą ragą ant galvakrutinės. Šiuo metu jis maždaug 3 cm dydžio. Voras laimėtas www.egzotika.info skelbto mini konkurso metu ir gautas iš Vokietijos.
Šiuo metu auga dar vienas Brachypelma albopilosum voras, jis mažesnis kur kas nei pirmasis.
Toliau skorpionai:
Pats gražiausias, tai beabejo Heterometrus spinifer. Jai 5 metai, patelė, kuri jau turėjo jauniklių.
Taip pat auga Tityus falconensis skorpionas, patinas, pilnai suaugęs. Jis yra gana smulkūs, tesiekia apie 4-5 cm. Tai gana agresyvus ir nuodingas individas.
Taip turiu ir keleta europos skorpionų. Tai Euscorpus carpathicus ir Euscorpus sicanus. E. carpathicus šią vasarą atsivedė jauniklių. Jaunikliai sėkmingai išaugo.
Toliau seka pagrindinis mano hobio akcentas, tai gyvalazdės. Tai yra vabzdžiai, mimikrijos įsikūnijimas. Vieni iš jų imituoja lazdeles, kiti lapus. Tai mano akimis vieni nuostabiausių gyvūnų.
Auginu daug rūšių, paminėsiu tik kelias:
Vienos pačių ilgiausių pasaulyje vabzdžių. Suaugę siekia 45 ir daugiau centimetrų ilgį. Nuotraukoje matoma jauna gyvalazdė.
Phyllium giganteum. Tai pati didžiausia iš lapinių (lapapilvių) gyvalazdžių. Deja pirmasis auginimas baigėsi nesėkmę, gyvalazdė nesuaugo ir palikuonių nepaliko. Šiuo metu vėl gauta jos kiaušinių ir laukiama jauniklių pavasariop.
Extatosoma tiaratum. Australinė gyvalazdė, kilusi iš ganėtinai sausų ir karštų australijos pusdykumių.
Eurycantha calcarata. Gvinėjinė gyvalazdė. Kilusi iš Papua Naujosios gvinėjos. Tai labai stambi gyvalazdė, kuri geba gyntis ne tik mimikrijos pagalba, bet ir turi pakankamai efektyvius spyglius.
Be šių rūšių auga dar nemažai kitokių rūšių gyvalazdžių. Apie jas papasakosiu kada nors vėliau.
Taip pat auginu afrikos gigantiškąjį šimtakojį, afrikos gigantiškąsias sraiges, skolopendrą, įvairių tarakonų (madagaskaro šnypščiantieji, didžiausi pasaulyje Blaberus giganteus iš Brazilijos ir kt.).
Na ir žinoma mano geriausias draugas, katinas Pūkutis.
2010 01 03 01:03
Tai bent! Pavarei
Katė abejinga tiems visiems padarams? Gal jau skorpas paauklėjo kokį kartą ? 
2010 01 03 11:50
Katinui absoliučiai dzin ant šių visų augintinių. Neįdomus jam jie. O ir būdami už stiklo, jie padaryti nieko negali.
Nei vienas dar niekad nebuvo įgėlęs ir tikimės nebus. Reikia turėti galvą ant pečių ir mąstyti ką darai. Čia kaip elektrikui, kuris dirba su pavojingomis srovėmis