Donatas

Trumpa informacija apie vieną iš mano auginamų vorų paukštėdų.

Tai gana didelė ir spalvinga žeminių vorų rūšis. Palyginti jauna rūšis vorų augintojų kolekcijose. 1998 — 2000 metais JAV ši rūšis tapo viena ieškomiausių. Dabar ši rūšis yra gana dažnai veisiama, todėl ją įsigyti nėra sudėtinga. Nhandu chromatus rūšis yra gana panaši į keletą kitų Brazilijos vorų rūšių (Brazilopelma colloratvillosum, Acanthoscurria geniculata), todėl kartais gali būti su jomis supainiota.

Sistematika
Šio voro sistematika yra labai paini:
Iki 2001 metų šis voras buvo vadinamas Vitalius cristata.
2001 metais jis buvo perkeltas į kitą gentį, ir vadinosi Lasiodora cristata.
2004 metais jis vėl perkeltas į kitą gentį ir iki dabar vadinasi Nhandu chromatus.

Suaugusi patelė

Sistematinė padėtis
Klasė: Arachnida
Būrys: Araneae
Pobūris: Opisthothelae
Antšeimis: Mygalomorpha
Šeima: Theraphosidae
Pošeimis: Theraphosinae
Gentis: Nhandu
Rūšis: Nhandu chromatus, Schmidt, 2004.
Angliškas pavadinimas: Brazilian Red and White Tarantula
Sinonimai: Brazilian Striped Red Rump Tarantula, White Striped Birdeater.

Paplitimas
Natūraliai paplitęs rytinės Brazilijos atogrąžų miškuose.

Laikymas
Tai žeminis voras, jam reikalingas nuo 7,5 iki 12,5 cm sluoksnis kokoso durpių. Jauni vorai gali augti nedideliuose plastmasiniuose indeliuose, tačiau suaugusiam reikalingas 35 — 55 litrų terariumas. Jo dugno plotas yra svarbesnis negu aukštis. Terariumo dekoravimas ir slėptuvės nėra būtinos, bet galima į terariumą įdėti žievės, ar medinių „rastelių“. Drėgmė terariume turėtų būti apie 75 — 80 proc. Temperatūra dieną 24 — 27 laipsniai pagal Celsijų, naktį gali būti šiek tiek žemesnė, bet nenukristi žemiau 21 laipsnio pagal Celsijų.

Maitinimas
Jauni vorai maitinami vaisinėmis muselėmis (drozofilomis), sukarpytomis uodo trūklio, musės lervomis, jaunais svirpliukais. Suaugę minta svirpliais, zoofobų vikšrais, kitais stambiais vabzdžiais, bei naujagimiais peliukais.

Charakteris
Vorai vidutiniškai agresyvūs ir gana nervingi.

Suaugęs patinas

Veisimas
Kiaušinių kokone būna nuo 600 iki 1200. Jų kokonas yra vienas iš mažiausių tarp vorų, tačiau voriukų išsirita didelis kiekis ir jie yra labai smulkūs. Jų augimo greitis yra vidutiniškas. Suaugę siekia apie 17,5 cm su kojomis. Nuo pirmojo išsinėrimo subręsta per dvejus metus.

Nuodingumas
Ši rūšis, kaip ir visi vorai turi nuodų. Nors jie ir nesukelia sveikam žmogui didesnio pavojaus, tačiau jo imti į rankas nerekomenduojama, nes dalis žmonių gali būti alergiški šio voro nuodams. Ši rūšis taip pat mėto savo plaukelius, kurie taip pat gali sukelti alergiją.

Naudoti šaltiniai: Spidy.goliathus.com, Tarantularanch.com, Tarantulas.tropica.ru, Petbugs.com.
Visos teisės saugomos, www.egzotika.info.

Šį vorą įsigijau prieš pora metų, tada jis buvo maždaug 4 cm dydžio (apie 1 metų amžiaus), kiek pamenu mokėjau apie 60 Lt už jį. Šiuo metu voras suaugo į subrendusią patelę. Kuriai būtu gerai surasti patiną, suporavimui. Jei kas turite jį, atsiliepkite

Prieš savaitę pagaliaugreitai susilitavau maitinimo šaltinį. Bet apie viską nuo pradžių.

Taigi, kaip minėjau, po mėnesio, kaip priklausė iš Taivanio negavau savo LM338 reguliatoriaus, susisiekus su pardavėju, jis atsiprašė, pareikšdamas, kad visi sausio 3 dienos siuntiniai iš jo pradingo ir pažadėjo tą pačia dieną išsiūsti per naują. Ir štai vasario 18 dieną reguliatorius pas mane ant stalo. Kaip ir buvo žadėtą išsiūstas pakartotinai vasario 5 dieną.

Tą savaitgalį nutariau sulituoti ir išbandyti, kaip veikia ji. Kadangi korpuso reguliatoriui dar nepadariau, viską sulitavau be plokštės (nors jos ir nereiks, nes tik kelios detalės) ir viską sudėjau laikinai į plastikinę dėžę. Vėliau, kai bus daugiau laiko, bandysim pasigaminti normalų korpusą iš medžio.

Transformatorių ir diodus ligintuvui panaudojau iš kažkokio seno įtampos šaltinio, kuris irgi buvo reguliuojamos įtampos (perjuingiant apvijas) ir srovės.

Visas šitas gėris buvo pagamintas apie 1970 metus, bet veikia gerai iki šiol.

Po to sekė LM338 pritvyrtinimas prie radiatoriaus. Radiatorių panaudojau iš neveikiančio stiprintuvo, atsipjoviau reikiamą jo gabalą, padariau skyles, jas prasriegiau jai pritvyrtinti.

Nuotraukoje radiatorius laikinai pakabintas ant vielos. Vėliau, kai bus korpusas, papildomai manau dėsiu mažą ventiliatorių su termo varža, kad automatiškai įsijungtu įšilus radiatoriui.

Visas litavimas truko neilgai.

Schemą šiek tiek nežymiai papildžiau. Ant transformatoriaus uždėjau pora keramikinių kondensatorių filtrui nuo trukdžių. Dar papildomai įdėjau 220 V indikaciją, įjungus bloką.

Taip pat nusipirkau įtampos ir srovės indikacijai voltmetrą ir ampermetrą. Už juos dėkingas elektronika.lt nariui valrad. Voltmetras 0-30 V su vidine varža - M4233, ampermetras 0-10 A su šuntu - M4233.

Išbandęs maitinimo bloko veikimą esu patenkintas. Be apkrovos įtampa reguliuojasi nuo 1.2 iki 22 voltų. Su maždaug 4 A apkrova nuo 1.2 iki 15 V. Esant 12 V įtampai ir pajungus 3 amperų srovę, įtampa praktiškai nekrenta. Mano lūkesčius patenkino.

Ateičiai liks tik pagaminti normalios išvaizdos korpusą ir į jį perkelti visą elektroniką.

Nutariau trumpai parašyti apie mano pagrindinį pagalbininką tvarkant elektroniką, tai multimetras Mastech M838. Pirkau šį multimetrą kažkur apie 2000 metus, taigi jis jau man tarnauja puikiai apie 10 metų. Viskas veikia idelaiai, tik reikia laiku pakeisti įtampos šaltinį  kroną.

Kai pirkau, už jį tada mokėjau kažkur apie 30 Lt. Tokie pat modeliai ir dabar pardavinėjami evitoje, po 25 Lt.

Trumpi duomenys apie multimetrą:

Pastovios įtampos matavimas: (DC) nuo 0.0001 - 1000 V. Padalos persijungia ties 0.2 V, 2 V, 20 V, 200 V ir 1000 V.  Prie 1000V matavimo paklaida +-0.8%, prie likusi7 +-0.5%.

Kintamos įtampos matavimas: (AC) nuo 0.1 V iki 750 V. Padalos persijungia ties 200 V ir 750 V. Paklaida +-1.2%. Gali matuoti nuo 40 Hz iki 40 GHz dažnio įtampą.

Varža: nuo 0.1 omo iki 2 megaomų. Persijungia ties: 200 omų, 2 ko, 20 ko, 200 ko ir 2 mo. Ties 2 megaomais paklaida +- 1%, ties likusiomis +-0.8%.

Pastovios įtampos srovė: (DCA) matuoja nuo 0.002 A iki 10 A. Persijungia ties 0.002, 0.02, 0.2, ir 10 A. Paklaidos ties pirmais dviejais matavimais - +-1%, ties 0.2 - +-1.5%, ties 10 A - 3%.

Norint matuoti srovę iki 10A, + laidas jungiamas į kitą lizdą.

Temperatūros matavimas: nuo -20 iki +1000 laipsnių pagal celcijų.

Norint matuoti temperatūrą, prijungiama specialią termoporą (ji pridedama prie rinkinio). Nesunkiai galima išsimatuoti lituoklio antgalio temperatūrą,   taip pat negi kambario temperatūrą.

Turi grandinės tikrinimo funkciją. Garsas girdimas, jei grandinės varža mažesnė negu 1 kiloomas.

Diodų tikrinimo funkcija: diodai tikrinami naudojant 3 V įtampą ir 0.8 mA srovę.

Yra tranzistorių stiprinimo koeficiento matavimo funkciją (h21). Matuoja iki nuo 1 iki 1000 koeficiento.

Maitinama viena krona (9V).

Išmatavimai mm: 65 × 125 × 28

Svoris: 180 g.

Ekranas: 15*46 mm; 3 ir 1/2 simbolių, skystųjų kristalų.

Papildomos funkcijos: indikuojama, kai nusėda maitinimo šaltinis ir indikuojama (rodo 1), jei yra perkrova.

Daigtas pigus, bet tikrai geras, ir mėgėjui vienas iš pačių tinkamiausių prietaisų. Ytin patikimas.

Jei kam reikia schemos, ją galite gauti iš čia.

Nesenai nuvykau į Evitą (Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje) apsipirkti šiek tiek detalių ir priemonių litavimui.

Kaip rašiau rinksiu reguliuojama maitinimo bloką, su LM338.

Kadangi paskutinį kartą normaliai teko lituoti gal prieš 4 metus, tai namuose kai prireikė neradau netgi litavimo medžiagų. Tai nusipirkau kanifolijos fliuso, lydmetalio strypą, bei lituoklio antgalio valiklį. Šis gėris kainavo nepilnai 10 Lt.

Antgalio valiklis veikia puikiai, kaip aš jo ankščiau neturėjau…

Taip pat nusipirkau keletą metrų laidų (skirtingo storio, regis 0.75 ir 1 mm) montažui, keletą montažinių plokščių surinkimui. Kadangi schema nesudėtinga, rinksiu ją ant šios plokštės, normalios pcb negaminsiu. Taip pat pasiėmiau už litą standartinių rezistorių (100 K).

Bei detalės pačiam reguliatoriui. Brangiausiai bene atsiejo 10000 mkF * 50 V kondensatorius. (9 Lt). Kitų detalių kaina simboliška. Gaila nebuvo senų rusiškų potenciometrų, teko skaityti jog šie neatlaiko apkrovos.

Viskas atsiejo - 33 Lt.

Liko šiuo metu tik sulaukti pačio įtampos reguliatoriaus iš Kinijos. Kaip pasirodo, visi sausio 3 d siuntiniai buvo prarasti matomai dar pačioje Kinijoje, taigi pardavėjas išsiuntė pakeitimą, kurio dabar laukiu.

Ankščiau rašiau apie monetų kolekcionavimą, dabar trumpai paminėsiu, jos šaką - bonistiką.

Bonistika - tai numizmatikos šaka, tyrinėjanti popierinius banknotus.

Turiu surinkęs keletą banknotų, dauguma tai Izraelio piniginiai vienetai (Izraelio svarai ir šekeliai). Už juos esu dėkingas vienas Izraeliečiui, su kuriuo bendrauju.

Taip pat iš idomesnių variantų, turiu keletą carinių rublių (seniausias 1898 metų).

Čia matome keletą kinijos, bei Indonezijos banknotų.   Viršutinėje eilutėje yra Kinijos banknoti fenai ir Juaniai. Patys mažiausi 2 banknotai, tai Kinijos maisto talonai. Žemiau Indonezijos Rupijos. Taip pat TSRS rublis.

Čia matome 1909 metų rusijos carinius 10 rublių, šalia 10 rublių TSRS obligacija, žemiau caro laikų 40 rublių (kolkas datos neišsiaiškinau), bei TSRS 1 rublį  1947 metų.

Čia taip pat matome carinius rublius, bei 50 kapeikų banknotą.

Toliau bus kelios nuotraukos iš renkamos Izraelio banknotų kolekcijos:

Jeigu kas nors turite nereikalingų, ar atliekamų banknotų, monetų, norėtumėte pasimainyti, laukiu pasiūlymų.

Numizmatika (lot. numisma, nomisma – „moneta“) – monetų kolekcionavimas, taip pat – pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, archeologinius jų kompleksus (lobius), monetų kalimo istoriją, pinigų apyvartą pagal monetas bei su monetų gamyba susijusius dalykus.

Monetas pats renku tik sau, nesu kažkos užkietėjas jų rinkėjas, tam išleidžiantis daug pinigų. Todėl ir kolekcijoje yra tik gana naujos, įvairių šalių monetos.

Šiose nuotraukose matote keletą monetų iš mano kolekcijos, skubėdamas atrinkau dalį.

Šiuo metu labiausiai domina Izraelio piniginiai vienetai: monetos, bei kaip vėliau parodysiu - banknotai. Izraelio monetas ir matote viršutinėse eilutėse.

Jau kuris laikas nepildžiau dienoraščio, bet ne dėl to jog nebuvo ką parašyti, ar pamiršau jį. Paskutiniu metu esu visiškai užimtas, nes atlieku pedagoginę praktiką, tad laiko visiškai nelieka. Na bet jau neužilgo ji baigsis…

Tad, jau senokai galvoje kirbėjo mintis pereiti prie Linux OS. Kažkada, dar mokyklos laikais, teko kuris laikas padirbėti su Debian distribucija. Tačiau tai buvo jau gal prieš 6 metus. Nuo to laiko vis bendravau tik su Microsoft.

Ir štai po eilinės blogos darbo dienos, nutariau jog laikas atsisveikinti su Windows OS (bent jau nešiojamame kompiuteryje). Ilgai mąstyti tingėjau ir nutariau pradžiai įsirašyti pirmą pasitaikiusią Linux distribuciją, bene daugiausiai apkalbėtą yra Ubuntu. Ir kaip teigiama draugiškiausia vartotojui (nors man tai nėra taip jau ir svarbu).

Taigi, pot trumpo duomenų perkėlimo, mano kompiuteryje jau sukasi Ubuntu 9.10

Sistema veikia puikiai. Jokių problemų ir priekaištu neturiu. Tik žinoma reikia dar šiek tiek įprasti prie naujo kiek pakitusio valdymo ir naujų komandų.

Taigi visiems pradedantiesiems (ir ne tik), kas nori pereiti ant Linux OS, bet to nedrįsta, siūlau išmėginti Ubuntu seriją.

P.S. Jei norite patikrinti jos veikimą, bet nenorite įrašinėti į diską, pats instaliacinis cd (arba Usb laikmena) gali veikti kaip live cd. Sistema bus pakrauta tiesiai iš Cd.

Parsisiūsti 9.10 versiją galite iš čia.

Kaip minėjau ankščiau, atlieku mokslinį darbą. Tyriu Kaišiadorių rajono, Strošiūnų šilo vabalų (Coleoptera) įvairovę. Tyrimus pradėjau 2007 metais. Pavasario, vasaro ir rudens dienomis, beveik kasdien laisvu laiku tenka važiuoti į mišką tikrinti įvairių gaudyklių. Iš jų renkami sugauti vabalai, didžioji dalis tik suskaičiuojami ir paleidžiami. Kita dalis (negyvi ir reikalyngi egzemplioriai) imami ir vežami namo. Tokiu būdu renkama kolekcija.Kad kolekcija turėtu mokslinę vertę, ji turi būti renkama ir tvarkoma pagal taisykles. Vienas svarbiausių dalykų yra tas, kad vabzdžiam smaigstyti, reikia naudoti specialius entomologijius smeigtukus. Kolekcija iš kanceliarinių smeigtukų neturi praktiškai jokios mokslinės vertės.

Šie smeigtukai yra palyginti brangūs. Lietuvoje jais niekas neprekiauja ir niekas negamina. Ankščiau, kol priklausėme „didžiajai“ tarybų sąjungai, juos nesunkiai gaudavo iš ten. Jie žinoma buvo labai prastos kokybės, nedažyti, greitai surūdydavo. Bet buvo pigūs.

Dabar parsigabenti jų iš Rusijos yra problematiška, Rusai nesiunčia jų į Lietuvą, o tik dėl jų vykti į kokį Sankt Peterburgą ar Maskvą nėra prasmės. Europoje yra keletas šalių gamintojų ir dar keletas perpardavinėtojų. Pagrinde smeigtukus gamina Vokiečiai ir Čekai. Dar perparduoda Lenkai ir Austrai. Vokiški smeigtukai yra gana brangūs, todėl aš visada perku iš Čekiškus. Šie smeigtukai nėra labai brangūs (pakelio kaina 3,10 USD, perkant 40 vnt, su siuntimu gaunasi apie 10 Lt pakelis).

Kaip tik po ranka turiu pakelį šios firmos smeigtukų. Tai patys didžiausi, 7 numerio smeigtukai, kuriuos pirkau gyvalazdės smeigti:

Šie smeigtukai yra dažyti, su galvutėmis. Nors teoriškai rūdyti gali, nes apsaugoti tik dažais, tačiau tikrai nerūdyja. Firma turi ir nerudojančio plieno smeigtukų, kurie būna baltos spalvos, tačiau jie jau šiek tiek brangesni.

Iš šių Čekų firmos, jau 3 kartą pirkau smeigtukus. Žmonės labai malonūs. Ir kas svarbiausia, kai esi jau ne pirmą kartą pirkęs, smeigtukus atsiunčia kartu su invoisu, t.y. dar nesumokėjus pinigų. Gaila tik viena, kad jie pinigų nepriima per PayPal, tenka naudotis Western Union paslaugomis, kas nėra pigu. Už 250 USD persiuntimą, Western Union paėmė 35 Lt mokestį.

Vėliau kai tvarkysiu savo kolekciją, parašysiu apie ją plačiau.

Šiandien trumpai nutariau papasakoti apie Microsoft naująjį, dar bekuriamą ofiso programų rinkinį.

Ko gero nėra žmogaus nežinančio, kam reikalingas office programų paketas. Tai pats populiariausias komercinis ofiso programų paketas, kuriam manau konkurencija kelia tik atvirojo kodo, nemokamos licenzijos openoffice.

Pats esu mėgėjas išbandyti visokias beta, technical preview ir kitas bandomasias programų versijas. Šitaip geriausia yra su jomis susipažinti, juolab, jos dažniausiai platinamos laisvai ir nemokamai. Ne išimtis ir šis atvejis. Microsoft kompanija, lapkričio 19 d. leido visiems norintiems parsisiūsti ir išbandyti šį office paketą.

Jį galite gauti iš čia.

Ne paslaptis, jog jau senokai įvairiuose torrentų trakeriuose jau buvo galima parsisiūsti įvairias technical preview versijas, kurių microsoft’as dar neplatino tuo metu.

Ir ką gi naujo turi šis naujas paketas. Visų pirma, tai šiek tiek pakitusi grafinė aplinka, meniu. Antra naujovė, kuri manau bus labai svarbi naudojantiems 64 bitų operacines sistemas, office paketas pagaliau išėjo 64 bitų procesorių sistemoms. Daugiausia kiek pastebėjau patobulinta MS outlook programa. Kitos taip pat turi smulkių pasikeitimų lyginant su 2007 versija.

Asmeniškai naudojuos šiuo paketu jau kuris laikas ir nusivylti beveik neteko. Vienintelis minusas, jog bent kolkas neveikia joks lietuvių kalbos taisymas (tildės biuras ir kt.), tai gali sukelti tam tikrų problemų, kas daro nemažai klaidų ir tenka daug rašyti lietuvių kalba.

Pasak Microsoft, minimalus reikalavimai šiai sistemai yra:

500 MHz procesorius (x86; x64), 256 MB RAM, 3 GB laisvos vietos HDD. Veikia su „Windows XP SP3“, „Windows Vista SP1“, „Windows Server 2003 R2“, „Windows Server 2008 R2“ ir „Windows 7“ operacinėse sistemose.

Planuojama išleidimo data: 2010 metų pirmasis ketvirtis. Tačiau kaip žinia, Microsoft kartais mėgsta išleidimo datas nukelti.

Manau, jog tie kurie dirba su 2007 office versija, nesunkiai pereis dirbti prie šios, o tie kas dar neįprato prie 2007 versijos išvaizdos ir meniu, ankščiau ar vėliau vis vien teks tą padaryti.