MURAB– inovacinis robotas, nustatantis vėžinius susirgimus
2016 08 30 15:22Nyderlandų tyrėjai iš Tventės universiteto dirba su robotizuotu biopsijos instrumentu, kuris apima geriausias magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ir ultragarso savybes. Tikslas – krūties vėžio ir raumenų ligų diagnostikos pagerinimas.
Dabartiniai krūties vėžio diagnozės metodai nėra tikslingi, nuo 10 iki 20 procentų pacientų klaidingai siunčiami namo su geromis naujienomis, nors iš tikrųjų taip nėra. Taip teigia tyrėjas Foad Sojoodi Farimani. Jis kartu su kitais specialistais vadovauja Europos tiriamajam projektui MURAB, kuris pristatė robotizuotą MRT ir ultragarso biopsijos instrumentą.
Farimani tikslas – gerokai sumažinti šių klaidingų rezultatų procentą. „Jei mamografija rodo įtartinus vaizdus, mes turime paimti nedidelį audinio gabalėlį laboratorijos tyrimams. Tačiau labai sunku tiksliai nustatyti, kur turi būti atlikta biopsija. Rezultatas – labai daug pacientų iš tikrųjų turi neaptiktų sveikatos problemų. Būtent šią problemą mes tikimės išspręsti“.
„Biopsija, atliekama MRT skaneryje, gali rasti tinkamą sprendimą, – aiškina Farimani. – MRT negeneruoja jokios radiacijos, neturi šalutinių efektų, ir be to, gali tiksliai nustatyti kur reikia atlikti biopsiją. Tačiau tai labai brangus tyrimas ir atima iš paciento nemažai laiko.“
Būtent todėl Tventės universiteto tyrėjai bendradarbiauja su tokiomis kompanijomis kaip Siemens, KUKA, Vienos ir Veronos universitetais, kad galėtų sukurti robotą, kuris apimtų geriausius MRT skanavimo aspektus, naudojant gerokai pigesnes ir tikslesnes technologijas, tokias kaip ultragarsas ir slėgio daviklis.
Pasak Farimani, šis aparatas taip pat padės atlikti raumenų ligų biopsijas. Tačiau jie neapsiriboja vien šių ligų nustatymu, o ateityje roboto diangostikos galimybių spektras tik didės.
Projekte taip pat dalyvauja įvairios Nyderlandų ligoninės bei medicininių tyrimų centrai. UT dirba su šiomis institucijomis, kad galėtų sukurti technologiją atitinkančią rinkos pageidavimus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Big-i“ – neįprastas robotizuotas namų pagalbininkas
2016 08 29 11:21Šis aparatas atrodo kaip vienaakis bokštas, tačiau kompanija „Nxrobo“ vadina jį personaliniu robotu-liokajumi „Big-i“. Sujungus į vieną visumą naminio roboto ypatybes, automatizuotas technologijas ir asmeninį pagalbininką, sugebantį mokytis iš savo šeimininko, išėjo puiki daugiafunkcinė mašina, kuri buvo pademonstruota Niujorke vykusioje parodoje „Pepcom Digital Focus“. Robotą pristatė jo kūrėjas daktaras Tin Lun Lamas.
Prietaiso ūgis – 76,5 cm, svoris – 12 kg. Tai cilindras, padengtas minkšta medžiaga, kuris savo „viršugalvyje“ turi įmontuotą akį-kamerą. Nežiūrint į minimalistinę išvaizdą, „Nxrobo“ tikina, kad robotas pasižymi ypatingomis funkcijomis ir galimybėmis.
Pagal kompanijos pateiktus duomenis, į „Big-i“ integruota aplinkos atpažinimo ir 3D atvaizdavimo sistema, kurios dėka robotas sugeba orientuotis patalpose. Naudodamasi balsų ir veidų atpažinimo technologija, mašina puikiai atpažįsta savo šeimos narius bei sugeba sekti judesius. Be to, robotą galima naudoti kaip namų automatizacijos sistemos dalį, t. y. jis gali valdyti prietaisus, tokius kaip televizorius ir muzikos įranga, o, taip pat gali kalbėti natūralia kalba.
Iš tikrųjų, „Big-i“ – tai mobilus personalinis pagalbininkas, kuris stebi savo šeimininką ir su juo bendrauja. Pasak kūrėjų, robotas gali padėti vaikams atlikti namų darbus, nurodyti reikiamas užduotis, perjungti mėgstamą televizoriaus kanalą, priminti, kad sėsdami už pietų stalo prieš tai nusiplautų rankas, pranešti apie tai, kada kažkas grįžta namo ir netgi užsakyti picą.
Roboto pagrindą sudaro keturių branduolių procesorius x86, 3D 720p RGB-kamera, mikrofonas su 360 laipsnių veikimo diapazonu, Wi-Fi, „Bluetooth“ ir infraraudonųjų spindulių jungtys. Daviklių dėka robotas sugeba reaguoti į šviesą, temperatūrą ir drėgmę. Taip pat robotas, kaip ir daugelis kitų panašių mašinų, turi akselerometrą, giroskopą ir sensorinį atvirkštinį ryšį. O kai jo baterija išsenka, robotas sugeba savarankiškai surasti kelią iki savo įsikrovimo bazės.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Minkštakūniai“ robotai, turės saugius raumenis
2016 08 28 15:21Tam, kad robotai būtų kuo panašesni į žmogų ir sugebėtų kuo tiksliau atlikti tam tikras užduotis, pirmiausia jie turėtų būti minkštesni ir saugesni. Harvardo universiteto chemijos profesoriaus George Whitesides vadovaujama komanda sukūrė naujus aktuatorius, kurių veikimo principas yra pagrįstas į skeleto raumenų darbą panašių judesių generavimu, naudojant vakuumo sukurtą jėgą.
Kaip ir tikri raumenys, naujieji aktuatoriai yra minkšti, sugeriantys smūgius, nekeliantys pavojaus aplinkai, su jais dirbantiems žmonėms bei patiems naujos kartos robotams, kurie bus aprūpinti šiomis sistemomis.
Whitesides teigė, jog jų sukurtas aktuatorius atitinka žmogaus žasto dvigalvį raumenį. „Yra sukurta ir kitų aktuatorių, bet, vertinant atsako į dirginimą laiką bei efektyvumą, šis yra panašiausias į raumenį“, – sakė profesorius.
Whitesido komanda sukūrė neeilinį šio prietaiso mechanizmą, panaudodami vakuumą, tam kad galėtų sumažinti aktuatoriaus dydį ir priverstų jį lankstytis. Kol eiliniai inžinieriai nusiteikę skeptiškai teigia, jog prietaiso gebėjimas susilenkti yra susijęs su mechaniniu nestabilumu ir neišvengiamu fiasko, mokslininkų komanda yra susitelkusi šį „nestabilumą“ paversti į nuo vakuumo priklausomą raumenį imituojantį pneumatinį mechanizmą (angl. VAMP‘s – vacuum-actuated muscle-inspired pneumatic structures).
Naujasis aktuatorius yra sudarytas iš minkštų guminių, arba kitaip, iš elastomerinių sijų, kurios turi daugybę smulkių, tuščiavidurių kamerų, primenančių korį. Šios ertmės yra pripildytos oru.
„Būtent tokia minkšta elastomerinė VAMP‘s struktūra galėtų kur kas palengvinti robotų automatizavimą, o tokie robotai galėtų pagelbėti žmonėms, dirbantiems pramonės paslaugų srityje“, – teigė pirmasis šio išradimo autorius Dian Yang.
Nors visa kontrolės sistema dar nebuvo pritaikyta VAMP‘s, tikimasi, jog šio tipo aktuatorių valdymas nesudėtingas dėl savo paprastumo: guminėse, tuščiavidurėse oro kamerose sukuriant vakuumą, VAMP‘s susitrauks. Šis naujasis išradimas galėtų būti naudojamas tiek kaip tam tikros sistemos dalis, tiek kaip autonomiškas prietaisas. Be to, VAMP‘s yra sukurti taip, kad išvengtų gedimo – kūrėjai pademonstravo, jog netgi su 2 mm skersmens defektu VAMP‘s vis tiek toliau sėkmingai veiks. Net ir esant didesniems defektams, jei prietaisas nefunkcionuos, tai nesukels pavojaus aplinkiniams.
„Jis negali sprogti, taigi jis yra visiškai saugus“, – teigė Whitesides.
Kiti aktuatoriai, kurių veikimas paremtas elektrine veikla ar degimu, gali kelti pavojų žmonėms ir aplinkai. Tuo tarpu, išnykus vakuuminiam slėgiui VAMP‘s įrenginyje, jis paprasčiausiai sulėtina aktuatoriaus judesių greitį.
Su šiuo projektu dirbanti komanda mano, jog VAMP‘s principu sukurti robotai galėtų būti naudojami teikti pagalbą neįgaliems bei pagyvenusiems žmonėms, pavyzdžiui, patiekti maistą, pristatyti prekes ir atlikti kitas užduotis susijusias su aptarnavimo paslaugomis. Be to, „minkštieji“ robotai galėtų užtikrinti pramoninės gamybos saugumą, spartumą bei palengvintų kokybės kontrolės valdymą, suteikiant už šią sritį atsakingam žmogui galimybę dirbti vienoje darbo vietoje.
„Šis „save-gydantis“, anatomijos, fiziologijos žiniomis pagrįstas naujasis aktuatorius turėtų leisti tyrėjams žengti dar vieną didelį žingsnį link viso „minkšto“ roboto sukūrimo. O visa tai suteiktų galimybę šį išradimą pritaikyti netgi medicinoje bei kitose srityse“, – teigė Harvardo Medicinos mokyklos profesorius Donald Ingber.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Apple Liam“ – robotas, skirtas išardyti senus išmaniuosius telefonus
2016 08 27 07:20Kompanija „Apple“ skelbia savo išmaniųjų telefonų perrinkimo reformą, didesnį dėmesį skirdama ekologiškoms medžiagoms ir procesams. Vienas iš pradinių taškų yra robotas „Liam“.
„Apple“ pasiryžusi atnaujinti savo parduotuves, biurus, duomenų apdorojimo centrus bei aprūpinti juos atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Ši kompanija taip pat pradėjo kurti dėžutes, skirtas „iPhone“, kurios pagamintos vien tik iš perdirbtų medžiagų.
„Apple Liam“ robotas sukurtas tam, kad greitai ir efektyviai išardytų išmaniuosius telefonus į pagrindines dalis, iš kurių būtų galima išgauti tokius vertingus metalus kaip kobaltas, litis, auksas, varis, sidabras, platina ir volframas.
Kompanijos „Apple“ vice prezidentė Liza Džekson, atsakinga už kompanijos vidaus politiką ir socialines inovacijas, papasakojo apie Apple telefonų utilizacijos programą. Klientai gali atnešti senus mobiliuosius telefonus į kompanijos „Apple“ parduotuves, kurie bus perdirbti pačiu saugiausiu būdu nė trupučio nepakenksiančiu mūsų planetai. Pavyzdžiui, medžiagos ir dalys, paimtos iš nebereikalingų telefonų, jau yra naudojami tokių daiktų gamybai kaip saulės kolektoriai ar grąžtai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai – į pagalbą sportininkams
2016 08 26 15:20Singapūro inžinieriai kuria robotą, kuris suteiktų reikiamą priežiūrą sportininkams.
Šiuo metu testuojamas robotas, kuris, kaip tikisi mokslininkai, pagreitins sportininkų gijimo po traumų procesą ir padės išvengti klaidų, kurios dažnai įsivelia dėl žmogiškojo faktoriaus, rašo sciencedaily.com.
Robotas Emma (angl. Expert Manipulative Massage Automation) jau „gydo“ 50 sportininkų, kurių traumos įvairios – nuo išnarinto peties iki apatinės nugaros dalies skausmo.
Emma yra robotinė ranka, naudojanti 3D stereoskopinę kamerą ir 3D atspausdintą masažo antgalį. Rankoje įmontuota daug jutiklių, kurie fiksuoja raumenų ir sausgyslių darbą. Visi surinkti duomenys yra kaupiami ir kruopščiai analizuojami viso paciento gydymo laikotarpiu.
Vienas iš Emma kūrėjų – Albertas Zhangas – tikina, kad tokį išradimą nusprendė sukurti, nes jo šalyje nuolat trūksta sportininkų traumas gydančių specialistų, o dažnai, ypač profesionalams, pagalba yra būtina kuo skubiau.
Emma gali padėti išgydyti kelių tipų skirtingų traumų. Kaip teigia A. Zhangas, jos pasirinktos, atsižvelgiant į praktiką, nes jis 5 metus dirbo su sportininkų terapija. A. Zhangas taip pat priduria, jog tikisi, kad jo išradimas padės atkreipti dėmesį į kiek apleistą sporto mediciną, nes robotikos specialistai šiai sričiai skiria labai mažai dėmesio.
Kai Emma atliks visus jai skirtus testus, bus sukurtas antras robotas, kuris turėtų būti daug mobilesnis ir dar tiksliau atlikti užduotis.
Robotą tobulina ir visą procesą prižiūri Nanyango technologijų universitetas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Lenkų mokslininkai sukūrė miniatiūrinį robotinį vikšrą
2016 08 25 10:39Sraigių, vabalų ir vikšrų judėjimas įkvepia mokslininkus išradimams. Varšuvos universiteto robotikos inžinieriai sukūrė robotinį vikšrą, kuris yra vos kelių milimetrų ilgio.
Jis gali judėti, kopti ir peršliaužti nelygius paviršius bei perkelti 10 kartų už save sunkesnį krovinį.
Varšuvos universiteto nuotr.
Negana to, lenkų sukurtas robotas keičia formą dėl specialios išmaniosios medžiagos, iš kurios jis pagamintas. Roboto judėjimas priklauso nuo šviesos, pavyzdžiui, būdamas žalioje šviesioje jis juda.
„Kurti minkštus robotus yra nauja, atsižvelgiant į jų mechanizmą, galią ir kontrolę“, – žurnalui „Advanced Optical Materials“ sakė roboto kūrimui vadovavęs Piotras Wasylczykis.
Inf. šaltinis: LRT
Šokantys robotai pagerino pasaulio rekordą
2016 08 24 15:37Daugiau nei tūkstančio šokančių robotų armija Kinijoje pateko į Guinesso rekordų knygą ir senesnį rekordą pagerino beveik du kartus.
Šokantys robotai 60 sekundžių demonstravo bendrą choreografiją. Nors pasirodymo metu keli robotai griuvinėjo, blogai atliko šokių judesius, 1007 robotai sėkmingai ir idealiai sinchroniškai užbaigė choreografiją.
Robotai, kurie yra maždaug 44 cm ūgio, vadinami QRC-2. Jie visi valdomi mobiliaisiais telefonais. Robotuose įdiegta speciali kodų sistema, kuri apsaugo nuo „įsilaužimų“ iš kitų telefonų ar „Bluetooth“ įrenginių.
Senesni šokančių robotų rekordai taip pat priklausė kinams. Balandžio mėnesį choreografiją sinchroniškai atliko 540 robotų.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas žaidžia stalo futbolą sumaniau už žmones
2016 08 24 08:38Mėlynųjų komandą valdo žmonės, baltųjų – robotai. Kol kas laimi jis. Šveicarijos universiteto sukurtas robotas žaidžia greičiau, sumaniau ir tiksliau už žmones. Robotas stebi žaidimą per kamerą, kuri per sekundę padaro po 300 nuotraukų. Žaidėjai valdomi su tais pačiais mechanizmais, kurie naudojami įvairiems konvejeriams. Vienas variklis nustato žaidėjo poziciją, antras suka jį, kad suduotų smūgį į kamuolį. Daugybę kartų pralaimėję savo kurtam robotui studentai nusprendė, kad jam reikėtų žaisti ne su žmonėmis, o su robotu.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Dirbtinis intelektas – į prezidentus?
2016 08 23 20:17Vienas iš kandidatų į JAV prezidento postą – Zoltanas Istvanas, kuris atstovauja Transhumanistų partijai, sulaukė itin daug žiniasklaidos dėmesio.Tačiau pats prezidentu tapti jis neketina, tikina, jog šį postą ateityje užims dirbtinis intelektas (DI).
Jo kampanijai netrūksta socialiai jautriomis temomis grįstų pasisakymų. Z. Istvanas yra už genų modifikacijas, žmogaus gyvenimo trukmės pratęsimą ir net kūno modifikavimą iki tokio lygio, kuris nekenkia aplinkiniams. Visa jo atstovaujama partija ragina žmonės eiti bendro tikslo link – apeiti mirtį, žmogų perkeliant į skaitmeną.
Tiesa, visgi Z. Istvanui laimėti beveik nėra šansų, tačiau jis prisipažįsta, kad pagrindinis jo dalyvavimo tikslas yra populiarinti mokslą, o ne laimėti rinkimus. Nepaisant to, kad daugelis metodų ir ateities pranašysčių yra aršiai kritikuojamos mokslininkų.
Z. Istvano nuomone, DI sistemos ir kitos technologijos gali valdžią padaryti kur kas efektyvesnę. Jis tikina, kad algoritmai gali priimti geresnius sprendimus negu žmonės.
Su tuo nesutinka technologijų ekspertai, kurie tikina, kad DI mokosi iš žmonių, vadinasi, praktiškai neįmanoma išvengti klaidų, kurias padaro žmonės.
„Labai svarbu reguliuoti DI. Manau, žmonės turės balsuoti, kurie algoritmai bus jų valdžioje, lygiai taip, kaip dabar renkami žmonės į įvairius postus“, – atsikerta Z. Istvanas.
Kolorado universiteto mokslininkas Steve`as Vanderheidenas tikina, kad kai kurios Z. Istvano idėjos – kaip aktyvesnė kova su klimato pokyčiais – yra palaikomos mokslininkų, tačiau kitos yra kritikuojamos.
„Daugelis jo futuristinių vizijų yra tik teoriniame lygmenyje. Jo populiarinamos idėjos yra labai suidelizuotos, joms trūksta kritikos ir sveiko proto“, – sako S. Vanderheidenas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Mokslininkai bakterijas pavertė robotais kovai su vėžiu
2016 08 23 10:16Kanados mokslininkai pasitelkė į pagalbą bakterijas, kad šios nugabentų vaistus tiksliai tik į vėžio pažeistus audinius. Iš šimtų milijonų bakterijų sudaryti legionai buvo labai preciziškai valdomi kompiuteriu, rašo phys.org.
Monrealio ir McGill universitetų mokslininkams pavyko sukurti iš bakterijų sudarytus nanorobotus, kurių judėjimą galima valdyti kompiuteriu. Šie miniatiūriniai robotai, nešantys ypač toksiškus vaistus, mokslininkų gali būti nukreipti kraujotakos sistema nukeliauti tiksliai į pačius aktyviausius vėžio židinius. Tokia vaistų transportavimo sistema leis sunaikinti tik vėžines ląsteles, nepažeidžiant aplink esančių sveikų audinių.
Tyrimui vadovavęs Monrealio universiteto Nanorobotikos laboratorijos vadovas profesorius Sylvainas Martelis kartu su kolegomis savo kuriamiems nanorobotams pasitelkė magnetotaktines bakterijas. Šie mikroorganizmai viduje turi magnetosomas – mažus į magnetinį lauką reaguojančius kūnelius, kurios tarsi mikroskopinės kompaso rodyklės leidžia bakterijoms orientuotis ir keisti judėjimo kryptį.
Pasinaudodami šiuo mechanizmu, tyrėjai sugebėjo kompiuterio valdomu magnetu „nuvesti“ bakterijas kraujagyslėmis iki pat vėžio židinių eksperimentuose su pelėmis. Dar daugiau, patekusios į ligos paveiktus audinius, šios bakterijos automatiškai suranda pačius pavojingiausius regionus, kuriuose yra mažiausiai deguonies – šiose zonose vėžinės ląstelės dauginasi aktyviausiai.
Šios vėžio pažeistų audinių zonos sunkiausiai pasiduoda tradiciniams gydymo metodams – čia retai padeda net ir pavojinga radioterapija. Užtat vaistų pripumpuotos mažytės bakterijos prasispraudžia net ir pro pačius siauriausius fiziologinius darinius, tad mokslininkai gali jas nukreipti tiksliai ten, kur vaistai padarys didžiausią poveikį vėžio ląstelėms. Tokie „robotukai“ padėtų išvengti vieno didžiausių tradicinės chemoterapijos trūkumų, kai pacientui suleidžiami toksiški vaistai pažeidžia sveikus audinius bei apnuodija visą organizmą.
Profesoriaus S. Martelio vadovaujami mokslininkai taip pat pademonstravo, kaip labai tiksliai įmanoma valdyti šimtus milijonų šių bakterijų turinčius darinius – kompiuterio valdomu magnetiniu lauku šių mikroorganizmų spiečiai buvo manipuliuojami tarsi nanorobotų būriai, galintys atlikti įvairias užduotis, pavyzdžiui, per keliolika minučių pastatyti mikroskopinio dydžio piramidę. Šis atradimas leis ateityje kurti ir tobulinti ypač preciziškus vaistų transportavimo bei diagnostikos metodus.
Inf. šaltinis: Delfi.lt