Ar robotai taps „elektroniniais asmenimis“?
2017 03 17 08:59Jeigu Europos Parlamentas (EP) nubalsuos už naują rezoliuciją, robotai gaus teisinį statusą, pagal kurį patys bus atsakingi už savo veiksmus, rašo independent.co.uk.
Rezoliucijos autorė – europarlamentarė iš Liuksemburgo Mady Delvaux-Stehres, tikina, kad dabartinės teisinės normos neaprėpia visų reikalingų sričių, o robotai turi būti pripažinti „elektroniniais asmenimis“. Anot jos, Europos Sąjunga (ES) privalo nustatyti esminius etinius principus tam, kad būtų išvengta nesusipratimų.
„Kuo autonomiškesni robotai darosi, tuo labiau neturėtume jų laikyti tiesiog įrankiais, kuriuos valdome. Todėl turime įvesti naujas taisykles, kurios galiotų tokios mašinoms“, – sako M. Delvaux-Stehres.
Anot Europos Parlamento statistikos, robotikos sektorius auga kasmet. Pirmas didelis šuolis užfiksuotas 2014 m. – tada robotikos pardavimai išaugo per 29 proc.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
CERN ir ESA mokslininkai „Robotiadoje“ nagrinės esminius Visatos klausimus
2017 03 16 20:05Legendinis astrofizikas Carlas Saganas yra pasakęs, kad smegenys yra raumuo, kurį naudodamas žmogus jaučiasi puikiai. Būtent taip jaustis šiemet kvies „Robotiada“. Renginyje pirmą kartą Lietuvoje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) ir Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai kartu bandys atsakyti į klausimą – kokie iššūkiai laukia, norint pažinti Visatą.
Stevenas Goldfarbas – fizikas, CERN pradėjęs dirbti 1988 m., baigęs studijas Mičigano universitete (JAV). Mokslininko „darbo kabinetas“ – ATLAS eksperimentas. Ši milžiniška 7 tūkst. tonų sverianti laboratorija yra 100 m po Žeme. Tai – vienas esminių Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) taškų, kuriame įvyksta dalelių srauto susidūrimai. S. Goldfarbas savo paskaitoje „Non-Alternative Facts: What the LHC is teaching us about our universe“ (anglų k.) supažindins lankytojus su tuo, kaip LHC prisideda prie bandymų surasti atsakymus į esminius klausimus apie Visatą.
Jo kolega – taip pat CERN mokslininkas – Alberto Pace specializuojasi didžiųjų duomenų (angl. big data) srityje. Kadangi pasaulyje tik „Facebook“ ir „Google“ turi didesnes duomenų bazes, negu CERN, mokslininkai privalo surasti būdą, kaip apdoroti tokius milžiniškus kiekius itin jautrių ir itin svarbių duomenų. Kaip tai vyksta ir kokie pagrindiniai didžiųjų duomenų iššūkiai – A. Pace atsakys paskaitoje „Agility in Managing Big Data Workflows“ (anglų k.).
Marius Klimavičius dirba viename didžiausių pasaulio kosmoso centrų – Europos kosmoso agentūroje. Robotikos inžinierius mokys vaikus susikonstruoti savo marsaeigį, o taip pat pasidalins įžvalgomis, kaip lietuviai gali prisidėti prie ESA kosmoso atradimų paskaitoje „Kaip Lietuva gali prisidėti prie Europos kosmoso agentūros atradimų“.
Su M. Klimavičiumi kartu atvyksta Martinas Azkarate. Jis su komanda užtikrina kokybišką technologijų veikimą Europos kosmoso agentūroje: prižiūri, išbando, vysto, konstruoja, programuoja technologijas, kurios reikalingos misijoms į kitas planetas. Šis mokslininkas taip pat dirba ir prie ESA misijos „ExoMars“, kurios vienas zondas nuo 2016 m. spalio mėn. sėkmingai tyrinėja Marso atmosferą. M. Azkarate susirinkusiuosius supažindins su visa ESA naudojama robotika.
Mokslininkų paskaitų metų susirinkusieji galės užduoti visus rūpimus klausimus. Jie taip pat kartu dalyvaus diskusijoje „Big Challenges in the Big Universe“ (anglų k.).
Diskusijoje „Big Challenges in the Big Universe“ dalyvauja:
- Stevenas Goldfarbas (CERN)
- Alberto Pace (CERN)
- Martin Azkarate (ESA)
- Marius Klimavičius (ESA)
- Mikalojus Brazdžiūnas (VU)
- Rytis Akramas (CID Lietuva)
Moderuoja:
- Goda Raibytė (LRT, „Kosmonautų pusryčiai“)
Didžiojoje Britanijoje žadama daugiau dėmesio robotikai
2017 03 15 21:12Didžiosios Britanijos finansų sekretorius Philipas Hammondas paskelbė, kad bus skiriama daugiau dėmesio robotikos tyrimams ir 5G ryšio technologijoms, skelbia bbc.com.
P. Hammondas taip pat žada daugiau finansinės paramos autonominių automobilių vystymui ir elektrinėms baterijoms.
Tiesa, ekspertai tikina, kad Ph. Hammondo siūloma parama yra toli gražu neužtektina. Finansų sekretorius žada 270 mln. svarų investicijas į robotiką, biotechnologijas, autonominius automobilius. 16 mln. svarų – 5G technologijų vystymui. Dar tūkstančio papildomų valstybės finansuojamų doktorantūros studijų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sferose.
Nors skaičiai atrodo dideli, jie, palyginus su kitų Vakarų šalių investicijomis, yra labai maži. Pavyzdžiui, JAV vien į autonominius automobilius ketina investuoti 4 mlrd. dolerių (maždaug 3,3 mlrd. svarų) – gerokai daugiau negu Didžioji Britanija.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas siurblys: privalumai ir trūkumai
2017 03 14 08:01Robotas siurblys yra visai nebloga idėja, kaip palengvinti buitį, ypač, jei šiems darbams ne tik trūksta laiko, bet ir noro.
Išbandžius vieną brangiausių rinkoje robotą siurblį „Samsung PowerBot VR9300“ įspūdžiai nevienareikšmiai. Naudojant robotą siurblį namai tikrai tampa švaresni, nei jo nenaudojant, tačiau jis gali patenkinti ne visų lūkesčius. Siurblys buvo išmėgintas apie 70 kv. m plote: vieną kartą pustuščiame, kitą kartą – labiau apstatytame būste. Kai būste yra mažai baldų, roboto siurblio valymo rezultatai geresni dėl labai paprastos priežasties – baldai jam netrukdo valyti.
Lengviau ir šeimininkams: mažiau daiktų reikia pakelti nuo grindų, kad po jais išvalytų robotas. Tačiau kai būste baldų yra daugiau – prasideda sunkumai. Jei robotas valo važiuodamas šalia baldo, tad prie jo lieka nenuvalyto ploto, taip pat po kai kuriais baldais robotas negali palįsti dėl savo aukščio, pavyzdžiui, po spintelės kraštu ar sofa. Dar kitas atvejis – palindęs po lova siurblys gali iš po jos ir neišvažiuoti bei „užmigti“, tad roboto teks paieškoti.
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/namams/58653/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
R. Dargis: robotai leis žmonėms būti labiau žmogiškais
2017 03 13 18:22 
Pasaulio miestuose jau gyvena daugiau žmonių nei kaimuose, sparčiai tobulėjančios technologijos keičia ne tik logistikos bei gamybos grandines, bet ir darbuotojus gamyklose. Mintimis apie tai, į ką jau dabar reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam darbo rinkos dalyviui, o ypač jaunam žmogui, dalinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
„Pasaulis sparčiai keičiasi ir miestietiškėja: 2009 metais įvyko lūžis, kai pasaulio gyventojų skaičius miestuose pasiekė 51 proc., žmonės ir toliau keliasi į miestus, šie didėja, auga ir megamiestai. Tuo pat metu vyksta reikšmingi technologiniai pokyčiai, ypač pramonėje, kurie verčia darbo rinkas visame pasaulyje susidurti su rimtais iššūkiais“, – sako R.Dargis.
Jo teigimu, jau vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Technologijos – 3D spausdintuvai ir skaitytuvai – leidžia gaminti žymiai individualesnes prekes, greitai keisti produktų asortimentą. Gamyboje darbuotojus keičiantys robotai nepavargsta, tai leidžia įvykdyti didesnius užsakymus, gaminti daug tikslesnius produktus, kurių kokybė būna geresnė. Gamybos procesuose reikės vis mažiau žmonių, todėl daugeliui profesijų gresia išnykti.
„Jau dabar turime galvoti apie tai, kokia bus žmogaus vieta prie technologijų, ką žmonės darys. Istorija ir trys jau įvykusios pramonės revoliucijos rodo, kad žmonės darbo tikrai turės, tačiau išlieka neaišku, ar visi ir kaip pasikeis jų darbas. Juk kiekvieną kartą, atsiradus naujoms technologijoms, į visai kitą kokybės lygį pakeliamas ir pats žmogaus darbas. Seniau neįsivaizdavome žmonių, kurie prižiūri IT sistemas, kai dabar tokių specialistų įmonėse dirba ne po vieną. Auga ir reikalavimai jiems: šie žmonės turi užtikrinti ne tik efektyvų sistemų veikimą, bet ir saugumą“, – teigia LPK prezidentas.
Pokyčiai pasaulyje lemia ir žmogaus vietą darbo rinkoje: pasak R. Dargio, jau dabar matyti, kad rutininių darbų žmogui reikės atlikti mažiau, juos perims technologijos robotai, todėl žmogus darysis labiau žmogišku: „Nebeaišku, ką mokytis, nes niekas negali pasakyti ir garantuoti, kad tavo specialybė po 20 metų į priekį bus labai reikalinga. Aišku viena – žmonėms reikės būti žymiai lankstesniais, turėti puikius organizacinius gebėjimus, darniai dirbti komandoje. Ne tiek svarbios bus ir žinios, kurias šiandien turime, nes nuolat reikės mokytis iš naujo, o galimybės įgyti naujų žinių – tik plėsis“.
Deja, dabartinėje švietimo sistemoje pramonininkų vadovas pasigenda, kad jauni žmonės būtų mokomi naudotis įgytomis žiniomis. Mokytojas ir dėstytojas seniai nebėra vienintelis žinių šaltinis, todėl jų vaidmuo neišvengiamai keičiasi – svarbu tampa ne atiduoti vaikui tai, ką mokytojas žino, ir paprašyti teisingai pakartoti, o išmokyti jaunus žmones, kaip įgytas žinias panaudoti, kaip dirbti kolektyve, sutarti, lavinti jų kūrybiškumą.
Jis vardina ir kitus pagrindinius gebėjimus, kurių vis labiau reikia darbo rinkoje: gebėjimas spręsti problemas, kritiškas mąstymas, emocinis intelektas, patikimumas, mobilumas, tikslumas, derybiniai įgūdžiai, viešasis kalbėjimas. „Šie gebėjimai bus vis svarbesni, todėl į tai turime investuoti jau dabar, save tobulinti, galvodami, kas mūsų laukia ateityje“.
Norintiems kurti verslą, R. Dargis pataria atidžiai sekti pokyčius, stengtis matyti truputį plačiau ir toliau už horizonto: „Turite pirmi pastebėti, kaip keičiasi pasaulis, ką galima pasiūlyti naujo ar kitokio, ko kitas rinkoje dar nesugalvojo pasiūlyti. Jei tik galvosite apie pinigus, nieko gero nesukursite, nes pinigai užblokuoja smegenis. Versle svarbiausia yra idėjos, kurių pasaulyje dabar labai trūksta. Turite galvoti, ką aš galiu kitam sukurti tai, kas jam bus naudinga. Tik tuomet atsiskleidžia žmogaus vertė“.
Nauja grėsmė: „nulaužti“ robotai gali atsisukti prieš savo šeimininkus
2017 03 06 18:34Robotai jau tampa grėsme – pasaulio saugumo ekspertai įspėjo, kad žinomiausi robotai gali šnipinėti savo šeimininkus, atskleisti prekybos paslaptis ar netgi įsivelti į fizines muštynes. Taip elgtis robotus priverčia programišių darbai, rašo „Financial Times“.
Kibernetinio saugumo bendrovė „IOActive“ išbandė 50 populiarių robotų, įskaitant „Pepper“, kurį gamina „SoftBank Robotics“, taip pat „Baxter“ robotą, kurį gamina „Rethink Robotics“. Nustatytos spragos, kuriomis pasinaudoję programišiai galėtų manipuliuoti robotų rankomis ir kojomis, taip pat perimti mikrofonų ir kamerų valdymą.
Vis daugiau robotų pakeičia žmones darbuose – jie Vakaruose sutinkami ir statybų aikštelėse, ir ligoninėse. Robotas „Pepper“ jau dabar naudojamas parduotuvėse ir namuose, o „Baxter“ neretoje gamykloje kontroliuoja surinkimo linijas ir kitus mechanizmus. Tai didina potencialios atakos žalą.
Išlaidos robotams ir susijusioms paslaugoms, prognozuojama, iki 2020 m. išaugs dvigubai ir sieks 188 milijardus JAV dolerių, vertina tyrimų bendrovė IDC.
„IOActive Labs“ technologijų vadovas Cesaris Cerrudo, kuris specializuojasi ieškodamas panašių prietaisų spragų, baiminasi, kad robotai prie interneto prijungiami prieš tai nepagalvojus apie saugumą.
„Kai tik robotai bus kiekvienuose namuose ir verslo bendrovėse, motyvacija juos atakuoti didės eksponentiškai. Kadangi robotai, ypač pramoniniai, gali judėti savo aplinkoje ir turi daug galios, jie gali būti užprogramuoti realiu laiku atlikti labai pavojingus veiksmus“, – tikina C. Cerrudo.
Nors iki šiol jis nėra aptikęs panašių išpuolių atvejų, ekspertas įspėja, kad robotai gali būti panaudoti norint sukelti fizinę žalą ar sustabdyti įmonės veiklą.
„IOActive“ informavo robotų gamintojus apie aptiktas spragas.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Sukurta itin jautri dirbtinė oda
2017 03 05 07:01Sukurta lanksti dirbtinė oda, kuri gali fiksuoti šilumą. Naujausias Šveicarijos mokslininkų išradimas gali būti itin reikšmingas robotikos postūmis į priekį, rašo newscientist.com.
Lanksti, permatoma medžiaga yra pagaminta iš pektino. Priešingai nei kiti panašūs išradimai, ši oda temperatūros skirtumus fiksuoja jonų srautais, o ne elektronais. Anot mokslininkų, panašūs procesai vyksta gyvačių odoje.
Oda yra beveik du kartus jautresnė už žmogaus odą – ji gali aptikti šiltą triušio dydžio kūną per maždaug metrą.
Tikimasi, kad oda bus naudojama robotikoje, todėl robotai visu kūnu galės jausti temperatūros pokyčius. Anot Raffaele Di Giacomo iš ETH Zurich Šveicarijoje, jų komandos kūrinys gali būti naudojamas gerinant bepiločių automobilių navigaciją; ir kuriant gelbėjimo operacijose naudojamus robotus.
„Jeigu norime tobulinti robotikos technologijas, privalome robotams suteikti panašias jusles, kokias turime patys“, – tikina R. Di Giacomo.
Šveicarijos mokslininkų kūrinį įvertino ir Stanfordo universiteto specialistai, kurie tvirtina, kad tokio jautrumo dirbtinė oda robotikoje gali sukelti tikrą perversmą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotai padės tirti vandenynus
2017 03 04 08:36Nedideli robotukai gali visiems laikams pakeisti tai, kaip mokslininkai tiria Žemės vandenynus, pranešė livescience.com.
Planetos vandenynų gelmės dažnu atveju yra labai mažai ištirti. Tačiau situacija gali pasikeisti iš esmės. Mokslininkai sukūrė greipfruto dydžio autonominį robotą, kurs gali veikti tiek vienas, tiek su krūva kitų tokių pačių robotų.
„M-AUEs“ vadinami robotai gali surinkti duomenis, kaip juda vidinės vandenynų bangos. Tai būtų visai nauja sritis mokslininkams, nes iki šiol, dėl techninių įrangos galimybių, renkami duomenys tik specifinių vandenynų vietų.
„Vienu metu galime būti tik vienoje vietoje. Paprasčiau tariant, neturime 3D supratimo apie vandenynus. Paleisdami krūvą robotų, vienu metu atsidursime 16-oje skirtingų vietų“, – sako okeanografas Julesas Jaffe.
Nedideli robotai yra cilindro formos. Viename gale pritaisyta antena, kitame – matavimo įrankiai.
Šie robotai gali padėti sudaryti tikslius vidinių vandenynų bangų 3D žemėlapius. Be to, šiek tiek pakeitus, robotai galės padėti ir ekologinių katastrofų metu, pavyzdžiui, išsiliejus naftai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Barselonoje pristatytas 5G mobiliuoju ryšiu valdomas robotas
2017 03 03 09:35„5G Lab“ ir „Deutsche Telekom“ specialistai pademonstravo 5G tinklo galimybes, leidžiančias nuotoliniu būdu valdyti operatorius veiksmus atkartojantį robotą. Europos telekomunikacijų paslaugų operatoriai atskleidė visą savo potencialą Barselonoje vykstančiame pasauliniame mobiliųjų technologijų kongrese „Mobile World Congress“. Renginio lankytojai turėjo progos akies krašteliu pažvelgti į būsimus belaidžio ryšio teikėjų sprendimus.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„Syma X5C“: pagal vieningus vartotojų ir apžvalgininkų vertinimus – iki 50 € tai geriausias dronas su HD kamera
2017 03 02 11:11 
Pasaulis jau kurį laiką yra išprotėjęs dėl mažų bepiločių orlaivių. Anksčiau juos naudodavo tik dideles teritorijas tvarkantys ūkininkai, profesionalūs filmų kūrėjai, aplinkosaugos ar teisėsaugos institucijos, o kiek vėliau ir populiarūs „Youtube“ „vlogeriai“. Dabar kvadkopteriai nebėra tokie brangūs, tačiau vis dar nėra įkandami visiems. Tad koks yra pats geriausias bepilotis už mažiau nei 50 eurų?
Jei dar tik svarstote imtis naujo hobio ir į dangų leisti mažus bepiločius, tikrai neverta išleisti krūvos pinigų. Geri kvadkopteriai kainuoja tikrai nemažai, reikalauja priežiūros, o ir valdyti juos reikia išmokti. Jums gali ir nepasisekti – nemažai pradedančiųjų radijo bangomis valdomų kvadkopterių pilotų savo orlaivius praranda. Neatsargūs manevrai nuskraidina bepilotį per toli, prarandamas ryšys ir jį atgauti sveiką vilties būna mažai. Todėl geriausia į šį hobį nerti po truputį ir pradėti nuo paprastesnio ir pigesnio įrenginio.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/58498/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt