F. Swainas: kiborgų tik daugės
2017 05 13 09:01Nerimauti dėl to, kad žmogaus biologinės galimybės praplečiamos naudojant technologijas, tikrai nereikėtų. Taip LRT.lt sako kiborgu prisistatantis žurnalistas Frankas Swainas. Jo teigimu, kūno tobulinimui ribų nėra, o mums reikia pasirinkti: eisime kartu su technologijomis ar būsime atsilikę.
„Nematau problemos, kai žmonės bando naudoti technologijas tam, kad sau padėtų. Ilgainiui to matysime vis daugiau, o kartu daugės ir kiborgų“, – tikina F. Swainas.
Prieš kelerius metus sužinojęs, kad kursta, F. Swainas su pažįstamu garso menininku Danieliu Jonesu sukūrė ypatingą klausos aparatą. Su juo F. Swainas ne tik susigrąžino klausą, bet ir praplėtė realybę.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/59381/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Dar viena „LOGIN“ naujiena – pirmos tarptautinės dronų varžybos Lietuvoje
2017 05 12 07:26Nenuostabu, kad naujovių gerbėjų Meka – technologijų ir inovacijų festivalis „LOGIN“ – stebina pirmais technologiniais kartais: festivalio metu, gegužės 25–26 d., „LOGIN“ komanda kartu su didžiausia aviacijos įmonių grupe „Avia Solutions Group“ surengs pirmąsias šalyje tarptautinės dronų lenktynių asociacijos (IDRA) pripažintas varžybas. Pasak organizatorių, jų metu 32 dalyviai rungsis dėl greičiausio drono piloto titulo, dvi dienas dovanodami žiūrovams įdomų ir azartišką reginį Katedros aikštėje.
Pasak pagrindinio varžybų organizatoriaus „Drone Racing Lietuva“ atstovo Pauliaus Vėželio, tokios „Challengers cup“ varžybos populiarios tiek JAV, tiek didžiosiose Europos ar Azijos valstybėse. Jos visos yra jungiamos į vieną sistemą ir dalyviams skaičiuojamas vienas reitingas, kuris sezono pabaigoje nulems, kas gaus kelialapius į JAV vyksiantį superfinalą. Pernai IDRA surengė iki šiol didžiausias ir garsiausias varžybas Dubajuje, kur prizinis fondas buvo 1 milijonas JAV dolerių.
Lietuvoje „Avia Solutions Group presents: IDRA Challenger Cup Vilnius@LOGIN“ varžybos vyks pirmą kartą ir truks dvi dienas: pirmoji diena bus skirta treniruotėms, po kurių dalyviai atliks kvalifikacinius skrydžius; antrąją dieną vyks likę kvalifikacijos ir pagrindinės lentelės finaliniai skrydžiai. Užsiregistravusių dalyvių sąraše – dronų pilotai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir Suomijos. Socialiniame tinkle „Facebook“ buvo atlikta apklausa, kurios rezultatai parodė, jog Lietuvoje yra apie 200 dronų pilotų – įdomu tai, kad dronų varžybos Lietuvoje yra gerokai populiaresnės nei Latvijoje ir Estijoje.
Pasak P. Vėželio, varžybų taisyklės labai primena automobilių lenktynes – dalyvių dronai startuoja vienu metu, o laimi tas, kuris greičiausiai įveikia trasą. „Kvalifikacijos metu svarbu parodyti kuo geresnį laiką – pagal jį pilotai bus suskirstyti į grupes, kuriose atliks finalinius skrydžius. Finalo metu dalyviai startuos po 4 vienu metu ir, du pirmi finišavę, pateks į kitą etapą. Taip bus iki tol, kol išsiaiškinsime 4 geriausius pilotus, tarp kurių vyks pagrindinė kova – kuris greičiausias ir geriausias“, – pasakoja „LOGIN“ metu vyksiančių varžybų organizatoriaus „Drone Racing Lietuva“ atstovas.
Pagrindinės dronų lenktynių partnerės – „Avia Solutions Group“ – valdybos nario Daumanto Lapinsko teigimu, prisidėti prie bepiločių orlaivių technologijų populiarinimo itin svarbu, o įmonių grupei – tai ne naujiena. „Ekspertai visame pasaulyje sutinka, kad bepiločiai orlaiviai yra ateities transporto ir paslaugų tiekimo technologija numeris vienas. Pavyzdžiui, palyginus ją su autonominiais automobiliais, vystyti bepiločių technologijai nereikia tiek daug investicijų, o ir infrastruktūra yra iškart pritaikyta – keliavimui oru nereikia puikios būklės kelių, o judėjimo taisyklės ir reglamentai kuriami realiuoju laiku, tad mes galime prie to prisidėti, – inovacijų tendencijomis dalijosi „Avia Solutions Group“ valdybos narys D. Lapinskas. – Savo įmonių grupėje jau turime bepiločių orlaivių operatorių „Laserpas“, kuris, naudodamas šią technologiją, keičia energetikos įmonių mąstymą, mūsų įmonė „BAA Training“ organizuoja dronų pilotų mokymus, todėl džiaugiamės galėdami prisidėti ir prie sportinės šios rinkos dalies, Lietuvai padovanodami pirmas tokio lygio varžybas.“
Oficiali ir pripažinta sportinių dronų kategorija yra FAI (Tarptautinės aviacijos federacijos) pripažinta F3U klasė, kurioje ribojamas drono dydis, propelerių dydis, baterijos voltažas. Neoficialiai yra rengiamos ir mažesnių – micro ir mini dronų lenktynės su savitais ribojimais, bet tai, pasak „Drone Racing Lietuva“ atstovo P. Vėželio, nėra tarptautinio masto kategorijos.
Laida „IT+“
2017 05 11 08:43Šioje „IT+“ laidoje išvysite robotų humanoidų kovų turnyro Japonijoje akimirkas, į Londono gatves išvažiavusį savarankišką autobusiuką, neįtikėtiną naują transporto priemonę „Uber Bike“, naujienas apie bendrovės „Apple“ parką bei animacinio filmo „Drakonų kovos Z“ perkėlimą į virtualios realybės žaidimus.
Inf. šaltinis: Laida „IT+“
Dronai Lietuvos padangėje: taisyklės, kurias būtina žinoti
2017 05 10 12:37Šiandien bepiločiai orlaiviai (dronai) gali būti naudojami daugelyje sričių – nuo karinių iki meninių. Tačiau tobulėjant technologijoms didėja ir dronų sukeliamos grėsmės – sudėtingi didelį greitį išvystantys bepiločiai orlaiviai gali stipriai sužeisti žmones, gyvūnus ir paukščius, augantis jų spiečius padangėje kelia grėsmę žmonių privatumui. Kaip to išvengti ir apsisaugoti, jei vieningų jų veiklą reglamentuojančių įstatymų dar nėra?
Anot Civilinės aviacijos administracijos specialisto Adolfo Kuzborski, bendri ES reikalavimai turėtų pasirodyti iki 2020 metų, o kol kas kiekviena ES valstybė vadovaujasi savomis taisyklėmis. „Vis dažniau kalbama apie bepiločių orlaivių panaudojimą vaizdo fiksavimo, tyrinėjimų, saugumo ir kitose srityse, tačiau informacijos ir reglamentavimo harmonizacijos šioje srityje vis dar trūksta. Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas, nes ši technologija tebėra laikoma naujove“, – pastebi jis.
Specialisto teigimu, savo turiniu šios taisyklės panašios visose šalyse – jos sukoncentruotos į bepiločio orlaivio valdytojo atsakomybę. „Kaip esmines taisykles reikėtų išskirti tam tikro atstumo laikymąsi – dažniausiai 50 m nuo pašalinių žmonių. Taip pat skraidinant bepilotį orlaivį jis visą laiką turėtų būti vizualiai matomas ir nekilti aukščiau nei 120 m, o kai kuriose šalyse – aukščiau nei 150 m. Taip pat dronus draudžiama skraidinti šalia oro uostų“, – atkreipia dėmesį A. Kuzborski.
Apie bepiločių orlaivių eismo reguliavimą buvo diskutuojama ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ vykusiame renginyje „Dronai. Technologijos. Lietuva“. Čia rinkosi Lietuvos dronų entuziastai ir profesionalai, mokslininkai, verslininkai bei menininkai. Susirinkusiųjų auditoriją atspindėjo plačios bepiločių orlaivių panaudojimo galimybės – Lietuvoje jie pasitelkiami viešajam saugumui užtikrinti, žemės stebėjimo, elektros perdavimo linijų stebėjimo, kelių priežiūros, gynybos, pastatų šiluminio pralaidumo, žemės ūkio, miškininkystės, net meno, fotografijos srityse.
Nors VGTU bepiločiai orlaiviai kuriami Antano Gustaičio aviacijos institute, VGTU „LinkMenų fabrikas“ taip pat siekia aktyviai įsitraukti į dronų gamybos sritį ir užsimena apie specialias tam skirtas dirbtuves: „Gyvename neribotų galimybių ir amžiuje, kai informacijos ir technologijų prieinamumas yra kaip niekad didelis, o savomis rankomis galime pasidaryti beveik viską. Planuojame VGTU „LinkMenų fabrike“ netrukus pasiūlyti dronų gamybos kursus“, – sako VGTU „LinkMenų fabriko“ direktoriaus pavaduotoja Eglė Girdzijauskaitė.
Anot jos, dronų pritaikymas skirtingose, net kasdienėse srityse, darosi vis įvairesnis ir populiaresnis. „Viena didžiausių el. parduotuvių pasaulyje „Amazon“ planuoja, kad po 4 metų jų prekės klientams bus pristatomos 80 km/h greičiu skrendančių dronų. Gal dar po 10 metų ir Lietuvoje mūsų vaikai turės po droną, kurie į mokyklą skraidins knygas, ir taip išspręsime didesnių už pirmoką kuprinių problemą?“ – juokauja E. Girdzijauskaitė.
Ekspertai: ateitis, kurioje robotai padaro visus darbus, yra fantazija
2017 04 30 08:47Filmuose jau tapo įprasta ateities visuomenėje šalia žmonių matyti ir robotus. Šiandien jie iš tiesų ateina į darbo rinką. Tačiau ekspertai aiškina, jog ateitis, kurioje jie padaro visus mūsų darbus, yra veikiau tik graži fantazija.
Išvysti elektrinius automobilius gaminančioje kompanijoje „Tesla“ įdarbintus robotus bus galima parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje jubiliejinėje, 25-ojoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „Balttechnika“.
Technologijos tiesiai iš „Tesla Gigafactory“
Įmonės „KEMEK Engineering“ vadovas Saulius Kargaudas aiškina, jog ateitis, kurioje žmogų darbo vietoje pakeičia robotai, yra mažai bendro su tikrove turintis pramanas: „Filmuose rodomi humanoidiniai robotai yra tik graži idėja. Realią naudą šiandien atneša pramoniniai robotai, galintys daug efektyviau už žmogų atlikti mechanines užduotis bei padedantys mažinti sąnaudas.“
Jo teigimu, robotų klausimu publikos fantazija ir tikrosios naujovės gerokai prasilenkia. Su vienu tokių išradimų „Balttechnikos“ lankytojai bus supažindinti gyvai. „Tesla Gigafactory“ gamykloje dirbantis „OMRON Adept Lynx“ robotas yra vienas pažangiausių ir efektyviausių naujosios pramonės kartos išradimų. Tai savaeigiu režimu veikiantis transporteris, galintis su reikalingomis gamybinėmis medžiagomis ar dokumentais įveikti painius maršrutus. Fabrikuose jis atlieka dažnai pasikartojančius darbus, pavyzdžiui, keliones į medžiagų sandėlį ar pagalbą konvejerių funkcionavimui.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/59249/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Tarptautinės autonominių robotų varžybos „Robotų intelektas 2017“ – jau greitai!
2017 04 29 18:18Gegužės 12-ta diena nebus įprastas penktadienis daugeliui Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenės narių ir robotų kūrėjų iš Lietuvos bei kitų Europos šalių. Įvyks ketvirtosios tarptautinės autonominių robotų varžybos „Robotų intelektas 2017“.
Tai daugiametis KTU Studentų mokslinės draugijos (SMD) organizuojamas renginys, kurio metu robotai varžosi įvairiose rungtyse. Registracija į renginį jau atidaryta ir norinčiųjų dalyvauti skaičius sparčiai auga. Galima registruotis į šias rungtis:
- Pagrindinė („Aukso“ maišelio paieškos) rungtis
- Mini Sumo
- LEGO Mini Sumo
- Linijos sekimas
- LEGO linijos sekimas
- Saldainių rinkimas
- LEGO robotų konstravimas
- Laisvojo stiliaus rungtis
Pagrindinė rungtis – labiausiai pritraukianti dėmesį ir didžiausią prizą turinti varžybų dalis. Jos metu pilnai autonominis, neriboto svorio, tačiau ne didesnis nei 1m x 1m x 1m robotas iš starto aikštelės turi nuvažiuoti į paieškos lauką, surasti 1 kg „aukso“ maišą ir jį parvežti atgal į startinę poziciją. Greičiausiai tai padariusio roboto kūrėjų komanda gaus net 7000 eurų prizą!
Šios rungties dar niekam nepavyko įveikti, o arčiausiai tikslo buvęs robotas nesugebėjo aptikti maišo ir apsisukęs grįžo atgal. Kadangi taisyklės nedraudžia, jog robotas trasą įveiktų būdamas ore, praėjusių metų renginyje viena Latvijos komanda viltis dėjo į robotą-droną, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi, o paskutiniu iš jų robotas įskrido į medį taip baigdamas savo dalyvavimą.
Sumo rungties metu robotai turi išstumti savo priešininką už ringo ribų, tačiau nėra leidžiama klaidinti varžovų pasitelkus IR jutiklius bei pažeisti priešininkų roboto kokiomis nors dalimis arba medžiagomis. Mačas tęsiasi tol, kol dalyvis surenka du Yuhkoh taškus.
Viena dalyvių mėgiamiausių rungčių – linijos sekimas. Apžiūrą praėję robotai turi kuo tiksliau ir greičiau užbaigti trasą, važiuodami juoda 15mm linija, o ją pametę, sugrįžti į tą vietą, kurioje nuklydo, arba jau į pravažiuotą trasos dalį.
„Robotų intelekte 2017“ bus ir viena nauja rungtis – saldainių rinkimas! Robotas kliūčių ruože (5m x 5m), pažymėtame ryškia juosta, stengsis surinkti kuo daugiau saldainių ir pernešti juos į užduoties pradžią per tam tikrą laiką. Vienas saldainis prilyginimas vienam taškui. Kadangi šios rungties nebuvo ankstesniuose renginiuose, tikimasi sulaukti tiek dalyvių, tiek žiūrovų dėmesio. Lego roboto konstravimo rungtis skirta jauniesiems robotų entuziastams iki 14-os metų. Dalyviai gaus užduotį, kuriai išspręsti reikės sukonstruoti robotą iš duotų „Lego NXT“ detalių. Kūrinys bus pristatomas komisijai, kuri išrinks nugalėtoją – geriausiai, jų nuomone, nurodytą užduotį galintį atlikti robotą.
Laisvojo stiliaus rungtyje demonstruojami bet kokie robotai ar prietaisai, atliekantys tam tikras funkcijas. Komisija vertins pagal šiuos punktus: idėja, pastangos kuriant, inovatyvumas ir prezentacija.
Tiek žiūrovai, tiek dalyviai galės dalyvauti protmūšyje. Į jį bei visas kitas rungtis galima registruotis „Robotų intelekto“ puslapyje. Čia taip pat rasite ir rungčių taisykles bei praėjusių metų renginio akimirkų.
Registruokitės, konstruokite, dalyvaukite ir laimėkite!
Kaip bausime prasižengusius robotus?
2017 04 27 14:47
Sveiki atvykę į 2017-uosius: įmantrūs algoritmai ne tik prognozuoja, bet ir padeda išaiškinti žmonių įvykdytus nusikaltimus, numato teismo bylų baigtį ir atlieka dalį šias bylas nagrinėjančių teisininkų darbo. Spėjama, kad 2040-aisiais dėl nemažos dalies pasaulyje įvykdomų nusikaltimų galėsime kaltinti būtent robotus, britų naujienų portale independent.co.uk rašo technologijų teisės specialistas Christopheris Markou.
Nepasitikėjimas dirbtiniu intelektu – plati tema. Vienas iš daugelio su tuo susijusių klausimų – koks šioje srityje teisės vaidmuo? Ekspertai kol kas nesutaria, kiek tikėtina, kad ateityje robotai vaikščios tarp mūsų, ir kokią riziką tai galėtų sukelti. Vis dėlto, pasak straipsnio autoriaus, autonominės technologijos, pajėgios pridaryti mums žalos, jau egzistuoja.
Teisininkai šmaikštauja – „yra kaltė, bus ir ieškinys“. Tačiau ką reikėtų kaltinti, jei prisidirba robotas? Žinoma, tokią problemą būtų galima apskritai paneigti, motyvuojant, esą ji pernelyg abstrakti, kad reikėtų dėl jos jaudintis. Tačiau prisiminkime, sako Ch. Markou, atvejus, kai robotas buvo suimtas už tai, kad mėgino įsigyti narkotikų (vėliau paleistas nepateikus kaltinimų), o bendrovė „Tesla Motors“ atleista nuo atsakomybės po to, kai, įsijungęs autopilotą, kelyje žuvo „Tesla“ vairuotojas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/59199/.
Inf. šaltinis: LRT.lt
Dronai keičia žmonių darbą
2017 04 21 08:19Iš slaptų karinių operacijų į mūsų kasdieninius gyvenimus pastaraisiais metais su trenksmu įsiveržė dronai. Jau keletą metų verslininkai ieško būdų, kaip juos įdarbinti komerciniame sektoriuje.
Kol „Google“, „Amazon“ ir kitos įmonės vykdo bandymus, šie orlaiviai aktyviai naudojami dujotiekių, geležinkelių, elektros linijų ir kituose sektoriuose, rašoma pranešime spaudai.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/59110/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
„JXD 509G“ drono apžvalga
2017 04 20 10:01Atsibodo pilki aušintuvai ir juodi maitinimo blokai? Net ir vaizdo plokštės jau visos ima atrodyti vienodos? Gerai, tada gal būt pakalbėkime apie… dronus!
Kad anksčiau ar vėliau toks ar panašus įrenginys atsiras mano gyvenime suvokiau dar prieš 15 metų. Žaisdamas patys žinot kurią „GTA Vice City“ misiją, supratau, kad noriu tokio daikto ir bet kokia kaina jį turėsiu. Kai tą misiją pereidavau iš pirmo karto ir tarp draugų tapau užsakomuoju pilotu, supratau – šis dalykas skirtas kaip tik man.
Apie profesionalius dronus čia kalbėti ne vieta. Neabejoju, kad tikrieji entuziastai, jiems skiriantys keturženkles sumas turi atskiras savo bendruomenes. Tačiau mėgėjiškus produktus, skirtus pradedantiesiems ir mėgėjams, manau tikrai čia galime drąsiai aptarti.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/produktai/elektronika/59118/.
Inf. šaltinis: Games.lt
Lietuvoje vis labiau populiarėjančio įrenginio laukia nelengvi laikai
2017 04 19 09:55Lietuvoje mažų bepiločių orlaivių populiarumas kasmet vis didėja, todėl praėjusių metų vasarą Civilinės aviacijos administracija (CAA) papildė jų naudojimo taisykles. Dabar dronų savininkai turi laikytis griežtesnių apribojimų saugumui užtikrinti. Šios srities iniciatyvų imasi ir Europos Sąjunga.
Griežtesni reikalavimai
„Bendroji aviacija funkcionuoja pagal griežtus dešimtmečius kurtus reikalavimus. O bepiločių orlaivių technologija žengia pirmus žingsnius, todėl taisyklės, reguliuojančios šią technologiją, yra labai šviežios“, – pasakoja CAA Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Adolfas Kuzborski.
Pernai rugpjūtį CAA nusprendė, jog daugiau kaip 300 g sveriantis dronas privalo skristi ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo pašalinių žmonių, pastatų ir transporto priemonių, taip pat ne aukščiau kaip 120 metrų nuo žemės paviršiaus. Būtina suteikti pirmenybę pilotuojamiems orlaiviams, visada gerai matyti droną. Draudžiama skraidinti tokį bepilotį orlaivį virš žmonių masinių renginių metu, virš miestų ir miestelių, privačių teritorijų.
© DELFI (R. Narmonto nuotr.)
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/59046/.
Inf. šaltinis: Delfi.lt