Robotai viešbučiuose: kada technologijos pasieks Lietuvos turizmą?
2025 02 03 10:19Apžiūrite viešbučio nuotraukas internete, rezervuojate kambarį telefonu, o atvykę, įsiregistruojate bendraudami su viešbučio administratoriumi? Nors Lietuvoje tai vis dar įprasta praktika, pasaulyje dirbtinis intelektas ir robotizacija stipriai keičia turizmo sektorių. Kambarių įvertinimas pasitelkus virtualią ar papildytą realybę prieš rezervaciją, virtualūs asistentai ir jokio aptarnaujančio personalo viešbučiuose. Visa tai – pasaulyje jau diegiami sprendimai, kurių Lietuvai dar teks palūkėti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nuo virtualių asistentų iki gulto rezervacijos prie baseino
„SabeeApp“ verslo plėtros vadovė Ilona Žilinskytė pasakoja, kad skaitmeniniai sprendimai apgyvendinimo sektoriuje – jau nebe futuristinio filmo scenarijus. Ji dalijasi tyrimų bendrovės „Blue Weave Consulting“ duomenimis, prognozuojančiais, kad iki 2028 metų virtualios ir papildytos realybės įrankių naudojimas svetingumo sektoriuje išaugs 34 %.
„Viešbučių apžiūra 360 laipsnių kampu, interaktyvūs apsilankymai kambariuose, papildytos realybės viešbučių žemėlapiai, leidžiantys lengvai susiorientuoti teritorijoje, virtualus konsjeržas, teikiantis personalizuotas rekomendacijas. Visa tai tam, kad būtų užtikrintas didesnis svečių įsitraukimas ir kuo geresnė patirtis. Virtualios ir papildytos realybės sprendimai taip pat diegiami planuojant viešbučių interjerą ar siekiant greičiau apmokyti darbuotojus“, – teigia I. Žilinskytė.
Jos teigimu, Europoje jau egzistuoja viešbučių, kuriuose nerasite nei vieno aptarnaujančio žmogaus, nes svečių kelionė – nuo rezervacijos iki išvykimo – visiškai automatizuota, o Azijoje į svečių aptarnavimą jau įsitraukia ir robotai.
„Europoje jau nemažai viešbučių visiškai automatizuoti. Rezervuodami kambarį, bendraujate su virtualiu asistentu, gaunate automatinį rezervacijos patvirtinimą, įsiregistruojate internetu, o atvykę suvedate skaitmeninį kodą ir patenkate į kambarį. O, pavyzdžiui, Azijos šalys pažengusios dar toliau – atvykus į viešbutį yra galimybė visiškai neturėti kontakto su žmonėmis – per aplikaciją užsisakyti maisto, kurį ir gamina, ir patiekia robotai. Dėl didelės populiacijos, nuolatinio buvimo tarp žmonių, Azijos gyventojai ieško ramybės ir privatumo, tad tokie sprendimai leidžia jį užtikrinti“, – pasakoja I. Žilinskytė.
Kita tendencija, kurią technologijos atneša į turizmo sektorių – personalizuotas aptarnavimas, kai renkant duomenis apie klientų įpročius ir pomėgius, jiems pateikiami specialiai pritaikyti pasiūlymai.
„Jei viešbutyje lankotės ne pirmą kartą, prisimenama, kokius patiekalus mėgstate, kada keliatės, kada einate į baseiną, kada valgote pusryčius. Tad artimiausiu metu nebenustebsite, kai vėluojant skrydžiui, bus pasiūloma patikslinti įsiregistravimo į viešbutį laiką, vos išėjus iš dušo, gausite pusryčius į kambarį, arba iškart po pietų jums bus rezervuotas gultas prie baseino“, – sako ji.
Lietuvoje dar neapsieiname be popieriaus ir rašiklio
Paklausta, kada Lietuvoje pamatysime panašių sprendimų, I. Žilinskytė teigia, kad mūsų šalies svetingumo sektorius skaitmenizuotis neskuba.
„Visų pirma, taip yra dėl to, kad vietiniai turistai dar yra įpratę rezervuoti viešbutį telefonu, o apgyvendinimo įstaigos – svečius registruoti užsirašydamos kontaktus ant popieriaus lapo. Net ir įsigaliojus reikalavimui registruoti visų svečių duomenis, lietuviai nenoriai dalijasi tapatybės duomenimis, nes tai yra naujovė, to anksčiau nereikėdavo. Apskritai, tautiečiai gan nenoriai priima inovacijas, keičia įpročius, tad ir viešbučiai neskuba diegti automatizuotų sprendimų“, – sako ji.
Jos teigimu, lyginant su kitomis Europos šalimis, šioje srityje esame atsilikę maždaug penkmečiu. Tai lemia lietuvių kelionių įpročiai.
„Statistinis lietuvis keliauja 1–2 kartus per metus. Dažniausios lietuvių užsienio kelionių kryptys – Turkija ir Egiptas, kur „viskas įskaičiuota”, dar kartą per metus išvykstame į savo pajūrį, tad mūsų kelionių patirtys yra ribotos. Natūralu, kad bijome to, ko nežinome, ko nesuprantame. Tuo metu užsieniečiai keliauja gerokai daugiau ir įvairiau, tiek jauni, tiek vyresniame amžiuje, daugiau pamato, tad noriau priima ir naujus technologinius sprendimus“, – teigia I. Žilinskytė.
Kita priežastis – investicijos į skaitmenizaciją laikomos nemažomis išlaidomis, tad Lietuvos turizmo sektoriaus atstovai dar ne tik negalvoja apie kompleksinius automatizacijos sprendimus, bet ir smulkesniems neišlaidauja.
„Visgi, skaitmenizacijos išlaidas reikėtų vertinti kaip investicijas, kurios ilguoju laikotarpiu padeda sutaupyti. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu dominuoja „Booking“ ar „Airbnb“ rezervacijos platformos, tačiau naudojantis jomis, apgyvendinimo įstaigoms tenka susimokėti nemažus mokesčius – iki 30 % nuo užsakymo vertės. Įdiegus tiesioginę rezervacijos sistemą, pelningumas stipriai išauga. Lygiai taip pat auginti pajamas padeda ir kitos viešbučių valdymo sistemos – įsiregistravimas internetu, bekontakčiai patekimo į viešbutį sprendimai. Tai – pirmieji žingsniai, kuriuos rekomenduočiau apsvarstyti siekiant optimizuoti išlaidas ir didinti pajamas“, – sako I. Žilinskytė.
Žmogaus darbas taps prabangos paslauga
Paklausta, ar įsigalint dirbtiniam intelektui ir robotizacijai, svetingumo sektoriuje liks vietos žmonėms, ji svarsto, kad žmogiškieji įgūdžiai bus reikalingi kuriant išskirtines kelionių patirtis, kurių vis dažniau ieško keliautojai. I. Žilinskytė dalijasi 2025 m. „Booking.com“ kelionių prognozėmis: turistai vis daugiau dėmesio skirs autentikai, netradicinėms kelionėms, ieškos ilgaamžiškumo paslapčių – kelionėse sieks stiprins tiek fizinę, tiek psichikos sveikatą.
„Robotai, dirbtinio intelekto sprendimai apmokomi remiantis internete randama informacija. Pavyzdžiui, paklausę dirbtinio intelekto, kurias vietines kavines aplankyti Ispanijoje, gausite sąrašą kavinių, kurios internete save įvardija kaip vietines. Tačiau paklausę vietinio ispano, kur suvalgyti skaniausią paelją, galite gauti rekomendaciją aplankyti tą šeimos kavinę už kampo. Tad dėl unikalumo, gilesnių vietinių patirčių rekomendacijų vis tiek labiau pasitikėsime žmonėmis“, – prognozuoja I. Žilinskytė.
Ji priduria, kad technologiniai sprendimai taip pat greitai nepakeis žmonių emocijų, tačiau prognozuoja, kad ateityje žmonių darbas gali tapti prabangos paslauga.
„Nors robotus galima apmokyti daugybės dalykų, vis dar sudėtinga juos išmokyti empatijos. Tad būtent galimybė spręsti konfliktus, parodyti rūpestį išliks tai, ką gali suteikti žmogus. Tačiau prognozuoju, kad įsigalint technologijoms, ateityje žmonių darbas turizmo sektoriuje taps prabangos paslauga“, – sako I. Žilinskytė.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Vėžlio formos „Beatbot“ robotas netrukus išplauks į vandenyną
2025 01 20 15:48Kinijos bendrovė „Beatbot“, gaminanti baseinams valyti skirtus robotus, parodoje CES-2025 pristatė vėžlio pavidalo jūrų robotą. Šis įrenginys pasižymi dideliu autonomiškumu, nes naudoja saulės energiją, be to, gali judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje.
Iš tikrųjų tai yra universalus įrenginys, skirtas jūros aplinkai tyrinėti ir jos gyventojams stebėti. Robotas pavadintas amfibiniu robotu vėžliu.
Jo kelių sąnarių bioninės galūnės imituoja vėžlio kojų darbą. Pirmiausia tai yra ekologiškiau nei kitų robotų sraigtai ir vandens patrankos. O antra, kojos leidžia robotui šliaužti per įvairias kliūtis ir judėti žeme. Nors ir tikrai vėžlio greičiu.
Robotas-amfibija „RoboTurtle“ bus gaminamas skirtingų dydžių ir įrangos, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius. Pavyzdžiui, įdiegus jame dirbtiniu intelektu pagrįstą stebėjimo sistemą, jis galės atpažinti tam tikrus objektus ar jūros gyvūnus ir sekti paskui juos, kad galėtų juos stebėti.
Robotas periodiškai išplaukia į paviršių, kad įkrautų akumuliatorius ir perduotų duomenis, o likusį laiką gali praleisti įvairiuose gyliuose arba dreifuoti kartu su bangomis, taupydamas energiją.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
„Roborock“ pademonstravo fantastišką modelį, kuris galės surinkti jūsų nešvarias kojines
2025 01 10 20:41Prasidėjus naujiems metams visų dėmesį sukausto didžiausia technologijų paroda pasaulyje – tai CES 2024. „Consumer Electronics Show“ kasmet rengiama Las Vegaso konferencijų centre Vinčesteryje, Nevados Valstijoje, JAV.
Daugelis mūsų savo namuose turi įvairių išmaniųjų įrenginių, tačiau kuomet kalba pakrypsta apie robotus siurblius – čia yra keletas favoritų. Daugelis lietuvių puikiai žino „Roborock“ kompaniją, kuri dabar pristatė visiškai naują produktą.
„Roborock“ paskelbė apie naują robotą dulkių siurblį „Saros Z70“. Bendrovė teigia, kad tai pirmasis pasaulyje masiškai gaminamas modelis su robotine ranka.
„Roborock Saros Z70“ roboto rankos funkcija vadinama „OmniGrip“. Penkiomis ašimis sulankstoma ranka gali judėti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Teigiama, kad ji gali judinti iki 300 g sveriančius objektus. „Roborock“ teigia, kad tokie daiktai galėtų būti kojinė, lengvas batas ar nedidelis rankšluostis.
Perkeldamas daiktus, robotas gali kruopščiau išvalyti ir gali padėti jums išvengti išankstinio namų tvarkymo. Programėlėje galite pasirinkti, į kokius objektus „OmniGrip“ turėtų nusitaikyti ir kur juos saugiai padėti, kad netrukdytų. Be to, nenaudojama ranka susilanksto į roboto korpusą.
Naujasis „Roborock“ produktas turi dvigubai besisukančias šluoteles, „StarSight“ navigacijos technologiją, o taip pat ir „AdaptiLift“ važiuoklę, kuri padeda įveikti įvairias kliūtis. Maksimali šio roboto siurblio siurbimo galia siekia 22 tūkst. Pa.
„Saros Z70“ bus parduodamas su daugiafunkcine „Dock 4.0“ įkrovimo stotele, kuri leis šį robotą įkrauti per maždaug 2,5 valandos. Ši stotelė pasiūlys ir karšto vandens šluostės plovimą ir automatinį šluostės nuėmimą. Deja, tačiau naujojo „Roborock“ kaina kol kas dar nėra atskleidžiama. Prekyba turėtų prasidėti antrojo šių metų ketvirčio metu.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Lukas Snarskis.
LJA pradeda vystyti Lietuvoje visiškai naują povandeninės robotikos sritį
2025 01 06 13:46„Vilnius Tech“ Lietuvos jūreivystės akademijoje (LJA) pradedama vystyti šalyje visiškai nauja povandeninės robotikos sritis, atversianti plačias galimybes jūrinės pramonės, energetikos ir mokslinių tyrimų plėtrai. Kompetencijų ugdymo branduolį sudarys povandeninių dronų mokslinių tyrimų, bandymų, prototipavimo ir eksploatavimo kryptys.
Pasak LJA Mokslo ir infrastruktūros prodekano dr. Justo Žaglinskio, povandeninės robotikos prietaisai – labai svarbūs jūrinės pramonės elementai, pirmiausiai leidžiantys optimizuoti povandeninius darbus ir užtikrinti jų saugumą. Vis tik Lietuvoje povandeninių dronų naudojimas ir šių technologijų išmanymas – vis dar ribotas.
Siekiant užpildyti šią spragą, LJA formuojama povandeninė mokslinė ir mokymų bazė su naujais simuliatoriais, o 2025 m. planuojama įsigyti naują antvandeninį droną USV. Šiuo metu LJA jau turi nuotoliu valdomą droną ROV, daugiausiai naudojamą povandeninių objektų apžiūrai ir smulkiems darbams, tokiems kaip paviršių valymas mechaniniu būdu arba vandens srove, kabelių kirpimas, daiktų iškėlimas, transportavimas ir kiti.
„Tuo tarpu AUV tipo dronai dažniausiai pasitelkiami batimetriniams matavimams, t. y. dugno reljefo paveikslo sudarymui ir ant dugno esančių objektų aptikimui. USV tipo dronai gali atlikti tas pačias funkcijas, kaip ir AUV dronai, tačiau dėl eksploatavimo sąlygų skirtumų dar gali atlikti ir matavimus, monitoringą, vaizdo stebėjimą vandens paviršiuje“, – pasakoja doc. dr. J. Žaglinskis.
LJA neseniai pateikė kelias projektines paraiškas moksliniams tyrimams bei kompetencijų centrų kūrimui, kurie leis vykdyti dar platesnes povandeninės robotikos tyrimų ir bandymų veiklas bandymų poligono sąlygomis.
Su Delfto, Miuncheno technikos ir kitais universitetais LJA taip pat yra pateikusi projektinę paraišką dėl jūroje nesprogusių sprogmenų aptikimo ir šalinimo procesų efektyvumo didinimo, naudojant nepilotuojamas transporto priemones.
„Integruodami naujas technologijas, siekiame sukurti mokslo traukos centrą, o kartu – plėsti mokymų paslaugų spektrą. Norime užtikrinti specialistų parengimą, kurių Lietuvoje praktiškai nėra“, – dalijasi mokslininkas.
Jūrinės energetikos specialistų paklausa smarkiai išaugs, kai Lietuvos teritoriniuose vandenyse bus įgyvendintas naujas jūrinio vėjo jėgainių parko projektas. Šiuo metu „Ignitis renewables“ Baltijos jūroje stato 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo elektrinių parką, kuris galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
„Iki 2030 metų šalies energetikos sektoriui reikės apie 2500 darbuotojų, iš jų 1500 – jūrinės energetikos srityje. Didžiausia rinkos žaidėja „Ignitis grupė“ įdarbins didelę dalį įvairių sričių specialistų, ir neabejoju, kad jie prisidės prie Grupės pagrindinio siekio – sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.
Specialistų reikės tiek projektų eksploatacijos, tiek ir techninės priežiūros etapuose. Tai ir mechanikos, civilinės ir elektros inžinerijos specialistai, povandeninio kabelio specialistai, jūrinės įrangos inžinieriai ir daugelis kitų“, – sako bendrovės „Ignitis grupė“ vadovas Darius Maikštėnas.
LJA aktyviai reaguoja į rinkos pokyčius ir stengiasi atitikti verslo poreikius. Siekiant prisidėti prie šalies ir regiono energetinio saugumo bei paruošti reikalingus specialistus, bus sukurta ir akredituota nauja studijų programa „Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija“, kurioje povandeninė robotika bus svarbus elementas.
„Šios ir artimų studijų programų absolventai bus itin paklausūs tiek nacionalinėje, tiek pasaulinėje jūrinės energetikos darbo rinkoje. Absolventų kompetencijos, susijusios su povandenine robotika išlikti konkurencingais darbo rinkoje“, – sako dr. J. Žaglinskis.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Pekinas siekia didinti autonominių automobilių kiekį
2025 01 04 10:19Kinijos sostinėje Pekine priimtos naujos taisyklės, kuriomis siekiama skatinti autonominio vairavimo technologijų diegimą mieste, o valdžios institucijos planuoja ilgainiui leisti naudoti viešuosius autobusus ir taksi be vairuotojų.
Autonominėms transporto priemonėms, kurios išlaikys kelių testus ir saugos vertinimus, bus leista teikti paraiškas bandymams keliuose, pranešė valstybės remiamas laikraštis „Beijing Daily“, kuris teigė, kad naujosios taisyklės įsigalios nuo balandžio 1 dieną.
Miestas remia autonominių transporto priemonių naudojimą asmeniniams automobiliams, miesto autobusams, tramvajams ir taksi, teigiama gruodžio 31 dieną, ir priduriama, kad norima skatinti pažangiosios kelių infrastruktūros, skirtos tokiam transportui, kūrimą.
Gruodžio 30 dieną paskelbtame atskirame pranešime centrinės Kinijos Vuchano miestas taip pat teigė patvirtinęs taisykles, kuriomis skatinama pažangiųjų sujungtųjų transporto priemonių plėtra. Rugpjūčio mėnesį pranešta, kad Kinijos valdžios institucijos aktyviai skatina savavaldžių transporto priemonių bandymus – mažiausiai 19 miestų atlieka robotaksi ir robobusų bandymus.
Tarp didelių Kinijoje naudojamų robotaksi parkų turinčių bendrovių yra technologijų milžinės „Baidu“ patronuojamoji įmonė „Apollo Go“, kuri iki 2024 metų pabaigos Vuchane planuoja dislokuoti 1 tūkst. autonominių taksi.. „Pony.ai“, lapkričio mėnesį JAV rinkoje pasirodžiusi įmonė, planuoja iki 2026 metų išplėsti savo robotaksi parką visoje šalyje iki daugiau nei 1 tūkst., o šiemet jų buvo 250.
Kitos bendrovės, tiriančios robotų taksi galimybes didžiausioje pasaulyje automobilių rinkoje, yra „WeRide“, „AutoX“ ir „SAIC Motor“. JAV elektromobilių milžinė „Tesla“ taip pat siekia 2025 metų pirmąjį ketvirtį, kol bus gautas reguliavimo institucijų leidimas, visiškai savarankiškai vairuojančius automobilius pristatyti Kinijoje ir yra sakiusi, kad 2026 metais pradės gaminti savo robotaksi automobilius.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Lina Snarskienė.
Geriausias krepšininkas pasaulyje? „Toyota“ pademonstravo robotą, kuris užfiksavo naują Gineso rekordą
2024 12 17 10:14„Toyota“ robotas tikrai gerai žaidžia krepšinį. Dėl dirbtinio intelekto jis tik dar labiau tobulės. Įmetęs iš daugiau nei 25 metrų krepšinio kamuolį, „Toyota“ robotas stebukladarys pasiekė naują Gineso pasaulio rekordą – ilgiausias humanoidinio roboto metimas į krepšį. Įspūdingą metimą galite pamatyti toliau pateiktame vaizdo įraše.
Nors per didžiąsias rungtynes matome daugybę „Toyota“ reklamų, Japonijos automobilių milžinė paprastai nėra pirmasis vardas, kuris ateina į galvą pagalvojus apie krepšinį. Įmonė siekia tai pakeisti su robotu „Cue“.
Pirmą kartą „Cue“ 2017 metais laisvalaikiu sukūrė keli „Toyota“ savanoriai. 2018 metais kovo mėnesį pirmosios kartos „Cue“ debiutavo Japonijos profesionalios krepšinio komandos „Alvark Tokyo“ namų rungtynėse. Po to, kai jis tapo socialinės žiniasklaidos sensacija, „Toyota“ per kelerius metus išleido keletą naujų modelių.
2019 metų gegužę trečiosios kartos modelis „Cue3“ pelnė pirmąjį Gineso pasaulio rekordą už daugiausiai iš eilės humanoidinio roboto atliktų laisvų metimų į krepšį, kurių buvo 2020 laisvų metimų.
Nuo to laiko dirbtinio intelekto krepšinį mėgstantis robotas nuolat tobulina savo įgūdžius, tokius kaip tritaškių metimų pataikymas, driblingas ir laisvų metimų atlikimas. Toliau tobulėjant „Toyota“ robotui, bendrovė užsibrėžė didesnį tikslą – atlikti ilgiausią roboto humanoido metimą į krepšį.
2024 metų rugsėjo 26 dieną Japonijoje „Toyota“ robotas „Cue6“ pataikė 25 metrų nuotolio metimą ir užsitikrino antrąjį Gineso rekordo titulą. Pirmuoju bandymu CUE6 metimas pataikė į ratlankį ir kamuolys atšoko atgal į jį. Antruoju bandymu „Toyota“ robotas šūvį pataikė. Toliau pateiktame Gineso rekordų vaizdo įraše galite pažiūrėti metimą ir daugiau sužinoti apie „Toyota“ krepšinį mėgstantį robotą.
Mokydamasis iš savo klaidų ir taisydamas tokius dalykus kaip laikysena, rankų padėtis ir metimo jėga, „Cue“ laikui bėgant vis tobulėja. „Naudodamasis roboto struktūra pagrįstu dirbtiniu intelektu, jis išmoko ir sugalvojo, koks metimo stilius būtų veiksmingiausias“, – sako projekto vadovas Tomohiro Nom.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Lina Snarskienė.
Inžinerijos ir robotikos gali mokytis 3-mečiai: edukacines technologijas siūlo Klaipėdos universiteto EDUTECH STEAM laboratorija
2024 11 25 11:10Klaipėdos regione STEAM ugdymas kur kas lengviau gali būti pritaikytas ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šį mėnesį duris atvėrusioje Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto (SHMF) Pedagogikos katedros EDUTECH STEAM laboratorijoje gausu naujausių edukacinių technologijų bei STEAM mokymo priemonių, skirtų ankstyvajam ir pradiniam ugdymui. Katedros mokslininkai atliko įvairius edukacinių technologijų tyrimus, o jų rezultatai leidžia atrinkti šiandien ugdymo įstaigų veiksmingiausiai naudojamas ir aktualiausias edukacines technologijas bei priemones.
EDUTECH STEAM laboratorija
„Kodėl EDUTECH STEAM? Todėl, kad atrinktas ir laboratorijoje esančias technologijas suprantame ne kaip savaiminį gėrį, lengvinantį darbą mokytojui, mokiniui, mokyklos administracijai, o kaip inovatyvaus bei integruoto ugdymo įrankius. STEAM ugdymui yra labai svarbios priemonės ir įranga, kad tai taptų įprasta ir kasdienė mokymosi praktika ir aplinka. Džiugu, kad plečiamas STEAM metodinių centrų tinklas, tačiau to nepakanka. Norint, kad STEAM mokymosi praktika greičiau pasiektų ugdymo įstaigas, reikia ir pedagogiškai pagrįstų edukacinių technologijų naudojimo sprendimų“,– sako KU SHMF Pedagogikos katedros docentė, socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Gražina Šmitienė.
EDUTECH STEAM laboratorija vadovaujasi „Gyvosios laboratorijos“ (angl. „Living Lab“) koncepcija, t. y., į naudotojus orientuotos atviros inovacijų ekosistemos metodu. Kai mokslinių tyrimų ir inovacijų procesas integruojamas į realias bendruomenes, jų aplinkas.
EDUTECH STEAM laboratorijos veiklomis siekiama padėti mokytojams, tyrėjams ir įmonėms: veiksmingai naudoti bei kurti pažangiausius mokymo(si) įrankius, analizuoti sukauptą patirtį edukacinių technologijų bei STEAM ugdymo srityse, skatinti įrodymais pagrįstų švietimo ir ugdymo naujovių plėtrą, vystyti STEAM ugdymo ekosistemą Vakarų Lietuvos regione.
EDUTECH STEAM laboratorija
Laboratorijoje sukaupti edukacinių technologijų bei STEAM priemonių rinkiniai:
LEGO edukacinės priemonės. Laboratorijoje yra įvairių LEGO rinkinių, pritaikytų tiek patiems mažiausiems 2-3 metų vaikams, tiek 5-6 klasių mokiniams. LEGO rinkiniai skatina ankstyvąjį inžinerinį suvokimą, programavimo įgūdžių lavinimą, vaikai susipažįsta su visa LEGO koncepcija.
VEX robotika. VEX robotika taip pat skirta nuo4-mečių ir 6 klasės mokinių. Mokytojams siūlomi įvairūs edukaciniai technologiniai sprendimai, kaip atitinkamo amžiaus vaikus mokyti ankstyvosios robotikos, inžinerijos, pateikiami veiklų scenarijai. Siūlomi scenarijai pritaikyti konkrečiai ugdymo programoms.
Virtualios realybės technologijos (virtualios realybės akiniai „REDBOX“ ir 360 laipsnių filmuojanti kamera „ExpeditionsPro“). Šios priemonės leidžia tyrinėti 3D objektus virtualioje realybėje. Galima kurti virtualiai realybei tinkančius pamokų scenarijus.
3D spausdintuvas. Jo pagalba maketus gali kurti ir pradinių klasių mokiniai, pasitelkdami pačias lengviausias programavimo kalbas.
„EDUTECH STEAM laboratorija ir joje vykdomos veiklos prisijungia prie STEAM ugdymo ekosistemos kūrimo Klaipėdos universitete. Bendradarbiaujant su mokslo, studijų ir verslo institucijomis planuojame tyrinėti, kurti bei plėtoti inovatyvius technologinius sprendimus ir metodikas, leisiančias kokybiškai tobulinti mokymą ir mokymąsi visuose švietimo lygmenyse – nuo ikimokyklinio iki aukštojo mokslo ir mokymosi visą gyvenimą“, – teigia doc. dr. G. Šmitienė.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Lietuvos mokslininko tyrimai gali pakeisti robotų ateitį
2024 11 22 21:22Automatizacija yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, todėl robotų tikslumas tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose srityse – nuo pramoninės gamybos iki medicinos. Šį rudenį mokslų daktaro diplomą gavęs „Vilnius Tech“ alumnas Marius Šumanas savo doktorantūros studijų metais gilinosi į robotų pozicionavimo klaidų mažinimą, pasitelkdamas inovatyvius mašininio mokymosi metodus.
„Vilnius Tech“ nuotr.
Šis darbas ne tik atskleidė, kokius sprendimus siūlo mokslas, bet ir atvėrė galimybes tobulinti senesnes sistemas.
Tikslumas – šiuolaikinės automatikos pagrindas
Temą „Roboto pozicionavimo klaidų kompensavimas taikant gilųjį Q-mokymosi algoritmą“ dr. M. Šumanas pasirinko dėl jos naujumo ir praktinio aktualumo. Be to, mokslininkas tiki, jog jo tyrimai prisidės prie reikšmingų pokyčių automatizacijos srityje.
Disertacijoje dr. M. Šumanas nagrinėjo robotų tikslumo problemą. Mechaninis nusidėvėjimas, išorinės jėgos ir aplinkos veiksniai dažnai lemia pozicionavimo klaidas, kurios mažina robotų judesių patikimumą. Tokie netikslumai gali sukelti problemų gamyboje, ar medicinoje, kur mikrometrų lygio tikslumas yra esminis kriterijus.
„Mes su komanda sukūrėme metodą, naudojantį mašininio mokymosi algoritmų kombinaciją, kuris padeda koreguoti roboto judesius taip, kad jie būtų kuo tikslesni ir patikimesni“, – sako jaunasis mokslininkas.
Disertacijos rezultatai žada ne tik praktinę naudą, bet ir reikšmingą įnašą į mokslo pažangą. Sukurtas metodas yra universalus ir gali būti taikomas įvairiose srityse, kur reikalingas itin didelis tikslumas.
„Šis tyrimas yra puikus pavyzdys, kaip inovatyvios technologijos ir dirbtinis intelektas gali spręsti realias problemas, pagerinti procesus ir prisidėti prie tvarios ateities kūrimo“.
Klaidos – individualios kaip ir patys robotai
Kiekvienas robotas ir jo naudojimo sąlygos yra unikalios, todėl būtina tiksliai identifikuoti bei kompensuoti kinematines klaidas. Kaip pasakoja „Vilnius Tech“ alumnas, disertacijoje buvo siekiama sukurti sistemą, kuri ne tik nustatytų klaidas, bet ir efektyviai jas koreguotų.
„Eksperimentų metu buvo naudojamas robotas su specialia eksperimentine įranga ir inerciniais jutikliais, skirtais duomenų rinkimui apie roboto judesius ir jų tikslumą. Po to surinkti duomenys buvo apdoroti, naudojant gilųjį Q-mokymosi algoritmą, kuris pateikė korekcines koordinates ir žymiai pagerino roboto tikslumą”, – paaiškina dr. M. Šumanas.
Rezultatai patvirtino, kad gilusis Q-mokymosi algoritmas yra veiksmingas, sprendžiant pozicionavimo problemas. Tyrimo metu klaidų kiekis buvo žymiai sumažintas, o tai leidžia tikėtis dar platesnio šio metodo pritaikymo ateityje.
Mokslininkas teigia, kad tokio metodo taikymas galėtų ne tik pagerinti naujų robotų tikslumą, bet ir prailginti senesnių sistemų gyvavimo laiką. Tai neabejotinai prisidėtų prie automatizacijos vystymo ir senesnės įrangos efektyvesnio panaudojimo, ypač pramonėje ir automatizuojant senesnę techniką.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Komunikacija tarp robotų ir matymas „kiaurai“: ko galime tikėtis iš lietuvių kuriamų naujos kartos jutiklių?
2024 10 29 13:58Šiuolaikiniai kariniai konfliktai tampa vis labiau priklausomi nuo vadinamosios elektroninės karybos – kai mūšio lauke pasitelkiamos tokios technologijos kaip ryšio sistemos, radarai ar navigacija. Kariuomenės nuolat ieško sprendimų, kaip ne tik tobulinti savo elektroniką, bet ir slopinti priešo turimas priemones. Šios srities aktualumą ypač parodė naujausi karai Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Netolstančių geopolitinių grėsmių kontekste Lietuvos mokslininkai taip pat svarsto galimybes prisidėti prie šalies technologinio pasiruošimo. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė dirba su aukšto dažnio elektromagnetinėmis bangomis – kurios, tikimasi, svariai pasitarnaus mūsų krašto ir sąjungininkų apsaugai.
Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė. FTMC nuotrauka
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/rysiai/93755/
Autorius: Simonas Bendžius. Inf. šaltinis: Fizinių ir technologijos mokslų centras
Kinijos humanoidinis robotas yra „greičiausias pasaulyje“ dėl savo patikimų sportbačių poros
2024 10 20 10:25Mokslininkų pademonstruotas naujas humanoidinis robotas, gali bėgti šiek tiek didesniu nei 8 mylių per valandą (mph) greičiu, tiksliau – 3,6 metro per sekundę (m/s). Tai yra greičiausia iki šiol sukurta tokio tipo mašina, nors toks greitis buvo pasiektas tik su papildoma avalyne.
STAR1 yra Kinijos bendrovės „Robot Era“ sukurtas dvikojis robotas, kurio ūgis – 171 cm (5 pėdos ir 7 coliai), o svoris – 65 kg (143 svarai).
Reklaminiame vaizdo įraše komanda Gobi dykumoje Kinijos šiaurės vakaruose pastatė du STAR1 robotus vienas prieš kitą ir vienam modeliui davė sportbačių porą, norėdama patikrinti, ar tai padės jam bėgti greičiau.
Didelio sukimo momento varikliais ir dirbtinio intelekto (DI) algoritmais aprūpintas STAR1 įveikė įvairias vietoves, įskaitant pievas ir žvyrą, bėgiojo asfaltuotais keliais ir žeme, o didžiausią greitį išlaikė 34 minutes.
Maksimalus 8 mylių per valandą greitis reiškia, kad jis aplenkė „Unitree“ robotą H1, kuris 2024 m. kovo mėn. pasiekė ankstesnį dvikojų robotų greičio rekordą – 7,4 mylių per valandą (3,3 m/s).
Nors STAR1 turėjo avalynę, H1 techniškai nebuvo bėgimo robotas, nes jo abi kojos judėjimo metu vienu metu nepalikdavo žemės.
„Robot Era“ interneto svetainėje rašoma, kad STAR1 naudoja dirbtinio intelekto aparatinę įrangą, kurios duomenų apdorojimo galia siekia 275 trilijonus operacijų per sekundę (TOPS).
Tai daug daugiau nei tipinė dirbtinio intelekto apdorojimo galia, kurią galima rasti daugelyje geriausių nešiojamųjų kompiuterių, kurių sparta svyruoja nuo 45 iki 55 TOPS.
Robotas taip pat turi 12 laisvės laipsnių, kurie reiškia jo sąnarių skaičių ir judesių, kuriuos jis gali atlikti, diapazoną.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt