Raketomis ginkluotas robotas iš Turkijos
2025 08 12 13:11Įsivaizduokite tylų, keturkojį sargą, kuris juda per sugriauto miesto gatves. Jis ne tik atlieka žvalgybą, bet ir geba paleisti valdomas raketas į taikinius, esančius net kilometro atstumu.
Tokį įrenginį, pavadintą „KOZ“, neseniai pristatė Turkijos gynybos pramonės įmonė „Roketsan“, tarptautinės parodos „IDEF 2025“ metu, vykusios Stambule.
„KOZ“ buvo pademonstruotas 2025 metų liepos 28 dieną ir iškart sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tai keturkojis sausumos robotas, visiškai bepilotis ir sukurtas kovinėms operacijoms. Jis aprūpintas keturiomis mažomis „METE“ raketomis, tai lazeriu valdomi šaudmenys, kurie iki šiol buvo naudojami dronuose ir kariniuose laivuose.
Robotui veikiant autonominiu ar nuotoliniu režimu, jo elektrooptoiniai jutikliai leidžia aptikti, sekti ir naikinti taikinius net be GPS signalo, o taip pat veikti itin pavojingose aplinkose.
Nors „KOZ“ nėra didelis ar įspūdingas savo išvaizda, jis turi realią kovinę galią. Keturios „METE“ raketos gali pasiekti iki 1250 metrų atstumą, o roboto veikimo laikas siekia maždaug dvi su puse valandos. Šis laikas leidžia vykdyti misijas be žmogaus įsikišimo. Dėl savo konstrukcijos ir judėjimo būdo robotas lengvai įveikia nelygų, siaurą ar sunkiai prieinamą reljefą, kur tradicinės ratinės ar vikšrinės transporto priemonės strigtų.
Revoliucija palyginti su kitais robotais
Iki šiol žinomos keturkojės karinės platformos, pavyzdžiui, amerikiečių „Vision 60“ iš „Ghost Robotics“, dažniausiai būdavo aprūpintos tik stebėjimo įranga arba lengvais ginklais. Tačiau „KOZ“ gerokai pranoksta šias sistemas jis turi integruotą raketinę ginkluotę, todėl iš paprasto patruliavimo įrenginio tampa visaverčiu taktiniu smūgių įrankiu. Tai leidžia robotui ne tik rinkti žvalgybos duomenis, bet ir tiksliai atakuoti priešą net tais atvejais, kai oro dronai yra bejėgiai dėl signalų trukdžių ar sudėtingų oro sąlygų.
„KOZ“ yra puikus pavyzdys, kaip Turkija siekia atsiriboti nuo užsienio karinių technologijų priklausomybės. Visas robotas sukurtas naudojant vietinius išteklius ir inžinerinius sprendimus. Tai ne tik technologinis pasiekimas, bet ir strateginis signalas, šalis yra pasirengusi eksportuoti tokias sistemas toms valstybėms, kurios ieško kompaktiškų ir mobilumą užtikrinančių puolamųjų platformų.
Turkija kasmet skiria dešimtis milijardų dolerių gynybos sektoriui, o daugiau nei 80 procentų šalyje naudojamos karinės įrangos pagaminama vietoje. „KOZ“, tai dar vienas žingsnis link visiškos technologinės nepriklausomybės. Tai ne tik robotas, tai modernios Turkijos karinės vizijos simbolis.
Ar tokia sistema atsiperka?
Vienos „METE“ raketos kaina siekia dešimtis tūkstančių dolerių, tad robotas ir jo įranga sudaro nemažą investiciją. Tačiau iš ilgalaikės perspektyvos tai gali būti ekonomiškai naudinga. Sumažinus riziką kariams ir supaprastinus operacinius kaštus, pradinės investicijos gali atsipirkti daug kartų.
„KOZ“ nėra žaislas ar demonstracinis projektas, tai konkretus žingsnis link robotikos integravimo į karines operacijas, ypač miesto teritorijose ar pavojingose zonose. Keturkojis robotas derina judrumą, tikslią ugnies galią ir žmogiškųjų nuostolių mažinimą.
Tokių sistemų dėka keičiasi požiūris į šiuolaikinį karą, robotai tampa ne tik pagalbininkais, bet ir pilnaverčiais koviniais vienetais. Viena aišku „KOZ“ žymi naują etapą karinės robotikos srityje ir peržengia dar vieną slenkstį, vedantį į XXI amžiaus karo technologijų ateitį.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
DI masažuotojas „Robosculptor“ atlieka iki 240 seansų per mėnesį
2025 08 07 19:39JAV pradėtos pardavinėti masažinio roboto „Robosculptor“, naudojančio dirbtinio intelekto technologijas ir 3D kūno skenavimą personalizuotoms procedūroms, pardavimai. Vietoj tradicinio bendravimo su žmogumi klientas atsigula po robotizuota ranka su silikoniniu antgaliu.
„Robosculptor“ nesiekia imituoti žmogaus judesių. Jis skenuoja kūną kameromis, realiuoju laiku sukuria žemėlapį ir atlieka vieną iš iš anksto nustatytų masažo protokolų, priklausomai nuo užduoties. Robotas per mėnesį gali atlikti iki 240 seansų – tai trigubai daugiau nei įprastas masažuotojas.
Šiuo metu bendrovė orientuojasi į bendradarbiavimą su fitneso centrais ir prabangiais spa. Tokia sistema gali būti ypač patraukli žmonėms, kenčiantiems nuo socialinio nerimo, ar tiems, kuriems nepatinka fizinis kontaktas su kitais asmenimis. Seanso kaina gali būti mažesnė dėl didelio roboto produktyvumo.
Tačiau naujovė sulaukia ir kritikos. Masažuotojai baiminasi, kad automatizacija išstums gyvą bendravimą. Gamintojas pabrėžia, kad „Robosculptor“ tinka tik bazinėms procedūroms, o žmogus gali nustatyti problemines vietas ir dirbti būtent su jomis.
Inf. šaltinis: Topcom.lt
Robotas vietoj gelbėtojo: kaip Detroitas tyliai tampa robotų miestu
2025 08 06 09:46Kol pasaulis diskutuoja apie dirbtinio intelekto ateitį, Detroitas tyliai kuria savo – robotizuotą – realybę. Ir ši realybė jau nebe mokslinė fantastika, o kasdienybė.
Įžanga su netikėtu svečiu – „BeBot“ robotu
Vasarą miesto gyventojai ir svečiai pastebėjo kažką neįprasto Detroito paplūdimiuose. Tarp bangų ir saulės voniomis besimėgaujančių poilsiautojų judėjo mažas, tylus, bet veiklus padaras – autonominis robotas „BeBot“. Jo misija – ne pramoga, o darbas: sistemingai rinkti šiukšles nuo pakrantės smėlio. Tai – ne vienkartinis eksperimentas, o detroitiškos robotizacijos simbolis.
Robotai – naujieji miesto darbuotojai
Kaip rašo „Detroit Business“, Detroitas tampa tikru robotų eksperimentavimo lauku. Vis daugiau miesto funkcijų, anksčiau priklausiusių žmonėms, perduodama automatikai. Tai ne tik paplūdimiai. Mieste jau galima sutikti robotus, kurie:
- valo gatves;
- pjauna žolę greitkelių pakraščiuose;
- surenka šiukšles;
- įkrauna elektromobilius.
Ir tai tik pradžia. Miesto veidas pamažu keičiasi, kai prie infrastruktūros priežiūros prisideda autonominiai įrenginiai, kurie dirba tyliai, be pertraukų ir be atlyginimų.
Įdomiausi projektai: nuo „Penny Pickup“ iki „FlashBot“
Tarp įdomiausių iniciatyvų verta paminėti:
- „Penny Pickup“ – robotas, kuris renka maisto atliekas iš restoranų. Jas perdirba į kompostą ar biodujas. Tai ne tik tvarka, bet ir žiedinės ekonomikos pavyzdys.
- „Snowbotix“ – mažas traktorius su sniego valymo įranga. Jis padeda miesto tarnyboms žiemą, kai žmogiškųjų išteklių dažnai nepakanka.
- Nuotoliniu būdu valdoma vejapjovė – saugo kelininkų gyvybes, pjaudama žolę palei judrias automagistrales be žmonių dalyvavimo.
- „FlashBot“ – naujos kartos sprendimas elektromobiliams. Vietoje to, kad ieškotum įkrovimo stotelės, šis robotas atvažiuoja pas tave ir įkrauna automobilį vietoje.
Detroitas – naujoji inovacijų sostinė?
Dar ne taip seniai Detroitas buvo žinomas kaip „automobilių sostinė“ ar net „industrinė širdis“ Amerikos. Po ilgo nuosmukio ir ekonominių sukrėtimų miestas ieško naujos tapatybės – ir randa ją inovacijose. Robotizacija tampa ne tik technologine, bet ir ekonomine galimybe – sukuriami nauji verslai, pritraukiami startuoliai, investuojama į modernią infrastruktūrą.
Detroito siekis – tapti ne tik robotų naudotoju, bet ir jų kūrimo centru. Mieste kuriasi laboratorijos, universitetai plečia programas apie mechatroniką ir automatizavimą. Tai reiškia – ne tik mažiau šiukšlių, bet ir daugiau darbo vietų kūrybiškose srityse.
Kita pusė: robotai karo reikmėms
Tačiau technologinis progresas niekada nėra vienareikšmis. Neseniai vykusioje konferencijoje „Reindustrialized 2025“ daug dėmesio skirta robotų naudojimui gynybos srityje. Buvo pristatyti autonominiai dronai, automatinės šaudyklos ir net mobilios kovinės platformos.
Toks kontrastas – tarp taikių pagalbininkų ir potencialiai pavojingų mašinų – kelia klausimų apie moralę, etiką ir visuomenės pasirengimą šiam pokyčiui.
Detroitas – bandymų poligonas
Detroitas tampa tikru robotų bandymų lauku. Čia susitinka įvairios vizijos:
- viena – apie ekologišką, saugų, patogų miestą, kur žmonės gyvena be triukšmo, šiukšlių ir pavojų;
- kita – apie automatizuotas sistemas, kurios galėtų tapti pavojingos, jei patektų į netinkamas rankas.
Tai dviguba realybė, kurioje tenka balansuoti tarp progreso ir atsakomybės.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt. Autorius: Donatas Gailiušis
Pirmasis žingsnis į karo be žmonių erą? Kinijoje sukurtas tankas keičia karo taisykles iš esmės
2025 08 05 12:13Kinija sparčiai plečia savo ginkluotę ir karines inovacijas. Kiekvieną mėnesį pasaulio žiniasklaidoje pasirodo naujienos apie naujus laivus, bepiločius orlaivius ar pažangius naikintuvus. Šį kartą šalies kariuomenė pristatė tikrą technologinį šuolį, tai autonominį tanką „VU T10“, kuriame nėra vietos įgulai. Tai moderni kovinė platforma, skirta mūšio laukams, kuriuose žmogaus dalyvavimas tampa vis mažiau būtinas.
„VU T10“ yra beveik 11 tonų sverianti kovinė mašina, sukurta tam, kad pakeistų tradicinius tankus ir sumažintų žmogiškojo faktoriaus riziką. Kaip aiškina Kinijos kariuomenės atstovai, vienas pagrindinių tikslų kuriant šį tanką, pašalinti iš karo veiksmų žmogų, kuris dažnai tampa silpnąja grandimi. Vystomas bendrovės „Norinco“, šis tankas pirmą kartą buvo pristatytas 2024 metais gynybos parodoje Kvala Lumpūre, Malaizijoje.
Tai modulinė kovinė sistema, sukurta veikti sudėtingose aplinkose nuo miesto gatvių iki mūšio laukų ar minuotų teritorijų. Įrenginys turi vikšrinę važiuoklę, hibridinį dyzelinį ir elektrinį variklį, kuris leidžia važiuoti iki 50 kilometrų per valandą greičiu keliuose ir iki 30 kilometrų per valandą nelygiame reljefe. Vienu įkrovimu šis tankas gali įveikti iki 200 kilometrų.
Tankas, kurį valdo dirbtinis intelektas
„VU T10“ gali būti valdomas nuotoliniu būdu arba veikti visiškai savarankiškai, naudodamasis dirbtinio intelekto algoritmais. Jis aprūpintas 30 mm automatine patranka, galinčia šaudyti programuojama amunicija, 7,62 mm kulkosvaidžiu, dūminių granatų leidimo sistema. Be to, pagal poreikį gali būti įrengti papildomi moduliai, pavyzdžiui, su prieš šarvinėmis raketomis ar žvalgybiniais dronais. Dėl modulinės konstrukcijos tanką galima greitai pritaikyti tiek puolamiesiems, tiek logistiniams ar žvalgybiniams veiksmams.
Tankas aprūpintas moderniausiais jutikliais, termovizinėmis kameromis, lidarais, radarais ir netgi sistemomis, skirtomis kovoti su priešo dronais. Jis geba aptikti taikinius iki 5 kilometrų atstumu ir dirbti tinkluose su kitomis bepilotėmis transporto priemonėmis, prisijungdamas prie Kinijos C4ISR sistemos.
Taktinė paskirtis yra pasirengimas galimam konfliktui su Taivanu
„VU T10“ laikomas dalimi bendros Kinijos strategijos, siekiančios pereiti prie bepilotės karinės technikos. Tokios technologijos, kaip parodė patirtis Ukrainoje, gali gerokai sumažinti žuvusiųjų skaičių ir padidinti manevringumą. Šis tankas taip pat gali tapti eksporto produktu Pietryčių Azijos ir Afrikos šalims, siūlant jį kaip pigesnę alternatyvą vakariečių UGV, pavyzdžiui, amerikietiškam „Ripsaw“ ar Izraelio „Guardium“.
Vieno tokio tanko kaina šiuo metu vertinama nuo vieno iki dviejų milijonų dolerių. Karinių bandymų metu buvo įvertinta jo atsparumas ugniai ir elektroniniams trikdžiams. Nors tankas dar nėra gaminamas masiškai, tikimasi, kad jis gali pasirodyti Kinijos kariuomenėje iki 2025 metų pabaigos.
Ekspertų teigimu, šių technologijų plėtra tiesiogiai susijusi su Pekino noru sustiprinti savo įtaką regione, ypač Taivane. Jei Kinija kada nors ryžtųsi kariniai invazijai į Taivaną, „VU T10“ tipo autonominiai tankai galėtų būti panaudoti greitam teritorijų užėmimui be tiesioginio žmonių dalyvavimo. Tokie sprendimai leidžia manyti, kad Kinija rimtai ruošiasi ateities karui, kuriame žmonių buvimas mūšio lauke bus vis labiau pakeistas technologijomis.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Singapūre pradėta pirmoji pasaulyje masinė tarakonų-kiborgų gamyba
2025 08 04 08:14Nanjango technologijos universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš Japonijos sukūrė pirmąją pasaulyje robotizuotą liniją, skirtą masinei tarakonų-kiborgų gamybai. Tai leido atsisakyti sudėtingo rankinio miniatiūrinių kibernetinių organizmų gamybos ir pereiti prie standartizuotų gaminių su stabilesnėmis charakteristikomis. Tokie privalumai priartina galimybę naudoti tokių vabzdžių spiečius inspekcijoms, žvalgybai ir pagalbai stichinių nelaimių metu.
Vienas pagrindinių susidomėjimo vabzdžiais-kiborgais veiksnių – jų didelis atsparumas: šiuolaikinės baterijos vis dar neužtikrina pakankamos talpos esant kompaktiškiems matmenims. Gerai pamaitintas tarakonas nubėgs toliau ir ilgiau nei miniatiūrinis robotas su pilnai įkrauta baterija, net jei ji labai pažangi. Kiborginiai tarakonai gali prasiskverbti į sudėtingų konstrukcijų ir mechanizmų vidų, nereikalaujant jų išardymo ar sunaikinimo. Judėdami spiečiumi, jie geba greitai ištyrinėti plačias ir žmonėms ar technikai sunkiai prieinamas teritorijas. Ne veltui didelė dalis naujojo Vokietijos Bundesvero biudžeto bus skirta dirbtinio intelekto ir biomechaninių vabzdžių vystymui – tai taip pat strategiškai svarbi karinė kryptis.
Paveikslėlio šaltinis: Nature Communications 2025
Norint masiškai naudoti kiborginius vabzdžius, būtina sukurti pramoninę gamybą. Proceso tobulinimui mokslininkai pasirinko vienus didžiausių pasaulyje tarakonų – šnypščiančius Madagaskaro tarakonus, kurių ilgis siekia 7 cm. Šiuolaikiniai elektroniniai komponentai vis dar per sunkūs daugumai vabzdžių, todėl dydis čia itin svarbus.
Pagrindinis surinkimo linijos elementas buvo pramoninis manipuliatorius „Universal Robot UR3e“ su griebtuvu ir kompiuterinio regėjimo sistema, paremta „Intel RealSense“ gylio kamera. Vabzdžiams anestezuoti buvo naudojamas anglies dioksidas. Elektronika buvo montuojama ant mažos platformos, kuri, tarsi kuprinė, tvirtinama ant tarakono nugaros. Nervų sistemai stimuliuoti buvo naudojami du bipoliniai elektrodai su adatomis ir kabliukais galuose – jie buvo įvedami ir tvirtinami tarakono kūne priekininių kojų srityje.
Vieno kiborgo surinkimas trukdavo 68 sekundes. Bandymai parodė, kad rankiniu būdu ir robotizuotoje linijoje surinkti vabzdžiai buvo valdomi vienodai efektyviai. Posūkis buvo atliekamas stimuliuojant vieną iš priekinių kojų, o sustojimas – stimuliuojant abi. Eksperimentas su spiečiaus valdymu parodė, kad keturi tarakonai-kiborgai ištyrė beveik visą numatytą teritoriją per laiką, nepasiekiamą vienam vabzdžiui. Ši technologija turi geras perspektyvas: bent jau surinkimo automatizavimas paspartins tolesnius tyrimus šioje srityje.
Inf. šaltinis: Topcom.lt
„Mokslo sriuba“. Autonominių automobilių pažanga: ar ateityje išnyks vairuotojo profesija?
2025 08 03 12:48Žiniomis dalinasi Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Benas Urbonavičius, klausimus užduoda Ignas Kančys.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
DI masažuotojas „Robosculptor“ atlieka iki 240 seansų per mėnesį
2025 07 31 00:00JAV pradėtos pardavinėti masažinio roboto „Robosculptor“, naudojančio dirbtinio intelekto technologijas ir 3D kūno skenavimą personalizuotoms procedūroms, pardavimai. Vietoj tradicinio bendravimo su žmogumi klientas atsigula po robotizuota ranka su silikoniniu antgaliu.
„Robosculptor“ nesiekia imituoti žmogaus judesių. Jis skenuoja kūną kameromis, realiuoju laiku sukuria žemėlapį ir atlieka vieną iš iš anksto nustatytų masažo protokolų, priklausomai nuo užduoties. Robotas per mėnesį gali atlikti iki 240 seansų – tai trigubai daugiau nei įprastas masažuotojas.
Šiuo metu bendrovė orientuojasi į bendradarbiavimą su fitneso centrais ir prabangiais spa. Tokia sistema gali būti ypač patraukli žmonėms, kenčiantiems nuo socialinio nerimo, ar tiems, kuriems nepatinka fizinis kontaktas su kitais asmenimis. Seanso kaina gali būti mažesnė dėl didelio roboto produktyvumo.
Tačiau naujovė sulaukia ir kritikos. Masažuotojai baiminasi, kad automatizacija išstums gyvą bendravimą. Gamintojas pabrėžia, kad „Robosculptor“ tinka tik bazinėms procedūroms, o žmogus gali nustatyti problemines vietas ir dirbti būtent su jomis.
Inf. šaltinis: Topcom.lt
Kinija demonstruoja robotus, kurie perima pėstininkų vietą mūšio lauke
2025 07 26 12:56Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija neseniai pademonstravo naujausią karinės technologijos žingsnį – keturkojus robotus su automatiniais šautuvais, dalyvaujančius pratybose su aštria amunicija.
Šie robotai veikia kartu su pėstininkais, žvalgo aplinką, palaiko ryšį su operatoriais ir padeda simuliuotuose puolimo scenarijuose, judėdami per sudėtingas vietoves. Tai dar vienas ženklas, kad Kinijos kariuomenė ketina eiti koja kojon su Jungtinių Valstijų technologinėmis inovacijomis.
Nors tokio tipo robotai kariuomenėje vis dar laikomi naujove, jie jau įrodė savo efektyvumą. Šie įrenginiai geba pasiekti pavojingas ar žmonėms sunkiai prieinamas vietas, aptikti ir neutralizuoti sprogmenis, saugoti strategiškai svarbius objektus bei padėti stebėjimo, žvalgybos ir taikinių fiksavimo operacijose.
Be to, jie vis dažniau matomi ginkluoti, o kai kurie modeliai veikia su tam tikru autonomijos lygiu. Panašią koncepciją jau pernai bandė ir JAV kariuomenė, kai Saudo Arabijoje buvo pristatytas „Ghost Robotics“ sukurtas keturkojis robotas „Vision 60“, ginkluotas „AR-15/M16“ tipo šautuvu.
Šis modelis buvo sukurtas taip, kad galėtų greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos – jo judesių algoritmai imituoja žinduolių eiseną, todėl robotas laisvai juda tiek urbanizuotose, tiek natūraliose erdvėse. Kūrėjai jau dirba ir prie gebėjimo plaukti.
Tačiau ne tik JAV, bet ir Kinija stengiasi žengti šioje srityje koja kojon. Kinijos žiniasklaidoje neseniai pasirodė kadrai, kaip šie robotai išbandomi šiaurinėje šalies dalyje netoli Rusijos sienos.
Pasak kariuomenės transliacijos kanalo „CCTV-7“, 76-oji armijos grupė vykdo lauko pratybas kalnų regione, kuriose kartu su pėstininkais veikia ir ginkluoti robotai.
Vaizduose užfiksuota, kaip keturkojai robotai su šautuvais ant nugaros juda per pievas, remdami pėstininkus. Vienoje iš scenų robotai „šliaužia“ pirmyn, kad atakuotų imituojamus taikinius.
Pasak PLA instruktoriaus, tokie įrenginiai gali sekti karius per sudėtingas vietoves ir suteikti ugnies paramą pavojingiausiose situacijose, kur žmogaus gyvybė būtų ypač pažeidžiama.
PLA atstovai pabrėžia, kad šie robotai sukurti žvalgybai, ugnies atramai bei artimos kovos paramai. Jie geba apeiti kliūtis, išlaikyti radijo ryšį su valdymo centru ir stabiliai judėti sudėtingoje aplinkoje.
Tai rodo vis aiškesnį siekį keisti kovos laukų strategiją, nuo tradicinės taktikos pereinama prie didesnės situacijos kontrolės ir technologinio dominavimo.
Be keturkojų robotų, minėtose pratybose naudoti ir maži taktiniai bepiločiai orlaiviai. Jie vykdė oro žvalgybą ir realiu laiku perdavinėjo informaciją pėstininkų padaliniams. Visa tai liudija apie naują karinį mąstymą – kombinuotos, automatizuotos operacijos tampa svarbia ateities karo sudedamąja dalimi.
Kinijos analitikai neslepia, jog robotinių sistemų integravimas į pratybas signalizuoja apie kintančią karinę doktriną. Tikslas yra maksimaliai padidinti informacijos rinkimą, užtikrinti greitą reakciją ir sumažinti karių gyvybių riziką.
Tai kryptingas žingsnis link naujos kartos kovos lauko, kuriame dronai, autonominiai įrenginiai ir žmogaus bei mašinos tandemas taps kasdienybe.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Autorius: Viktoras Baliulis.
Robotikos stovykla „Harmony Park“ subūrė ukrainiečių ir lietuvių jaunimą
2025 07 24 11:28Į liepos 21–27 d. Lietuvoje rengiamą išskirtinę robotikos stovyklą atvyko ukrainiečių moksleiviai. Čia jie prisijungė prie Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošiančios Lietuvos komandos ir kartu konstruos robotus, pramogaus bei ilsėsis. Stovykla vyksta „Harmony Holding Company“ įmonių grupei priklausančiame laisvalaikio ir pramogų komplekse „Harmony Park“.
Jungtinė lietuvių ir ukrainiečių stovykla „Harmony Park“ organizuojama jau antrus metus iš eilės. Idėja vienyti jaunuosius technologijų entuziastus gimė organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovui Edmundui Jakilaičiui, o „Harmony Holding Company“ įmonių grupė aktyviai palaikė šią iniciatyvą ir kartu rūpinasi, kad stovykla taptų įkvepiančia saugia erdve augti.
„Šiandien Ukrainos vaikai gyvena realybėje, kurios neturėtų patirti nė vienas vaikas – karo akivaizdoje, nuolatinėje įtampoje ir nežinioje, todėl robotikos stovyklą organizuojame taip, kad ji taptų erdve, kurioje ukrainiečių moksleiviai galėtų jaustis saugiai, megzti draugystes su bendraamžiais Lietuvoje, įgyti žinių, mokytis vieni iš kitų ir taip per mokslą ir technologijas kurti savo ir savo šalies ateitį“, – teigia „Harmony Holding Company“ valdybos narė Agnietė Rakauskaitė.
Lietuvos robotikos komandų bendruomenės „Lituanica X“ vadovas ir įkūrėjas Algirdas Augustaitis sako, kad į „Harmony Park“ rengiamą stovyklą iš viso susibūrė 17 moksleivių: 10 ukrainiečių ir 7 lietuviai. Lietuviai moksleiviai stovykloje ruošis rudenį Panamoje vyksiančiai Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai, o mažiau robotikos varžybų patirties turintys ukrainiečiai praktinius įgūdžius gilins konstruodami robotus.
„Teorinės žinios be praktikos yra sunkiai pritaikomos, todėl labai svarbu, kad jaunieji kūrėjai mokytųsi vieni iš kitų, dalintųsi idėjomis ir kartu augtų kaip robotikos bendruomenė“, – sako A. Augustaitis.
Jauniausiems į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams – 14 m., vyriausiems – 17 m. Kadangi vykstant karui mentoriai vyrai iš Ukrainos nėra išleidžiami, mentorėmis tampa moterys, dažniausiai – robotika susidomėjusių vaikų mamos. Į Lietuvą moksleivius atlydėjusi Iryna Vasylieva robotikos mentore tapo dėl savo vaikų, Olena Babat – robotika itin susidomėjus jos seseriai.
I. Vasylieva sako, kad karas iš esmės pakeitė iki tol Ukrainoje vykusius robotikos.
„Prasidėjus karui pasikeitė viskas. Vaikai išmoko dirbti bet kokiomis sąlygomis: slėptuvėse, be elektros, su nestabiliu internetu, užsiėmimus nutraukiant oro antskrydžiams, trūkstant įrangos, patirdami emocinį nuovargį. Išmokome kurti laboratorijas tiesiog iš nieko: šiek tiek įrangos, kelios poros rankų ir didelis noras mokytis. Robotika mūsų vaikams tapo daugiau nei vien mokymusi – tai normalumo gurkšnis, galimybė pabėgti nuo nerimo, todėl net sirenos netrukdo jiems būti komanda – vieni prisijungia internetu, kiti keliauja kilometrus, kad susitiktų gyvai. Viskas dar ir todėl, kad robotika karo fone yra kaip niekada aktuali. Vaikai ir jaunimas mato, kaip robotai realiai naudojami evakuojantis, žvalgyboje, logistikoje, medicinoje ar žemės ūkyje, ir tai jiems suteikia dar daugiau motyvacijos“, – pasakoja I. Vasylieva.
Pasak mentorės O. Babat, robotikos stovykla Lietuvoje ukrainiečių vaikams reiškia daug.
„Čia mums atsiveria naujos galimybės bendrauti, dalytis patirtimi ir žiniomis, išmokti naujų dalykų, tobulinti anglų kalbos žinias. Be to, tokia stovykla vaikams padeda geriau jaustis ir emociškai – bent trumpam atsipalaiduoti, pramogauti, nebebijoti oro antskrydžių, ramiai miegoti lovoje, o ne bombų slėptuvėje“, – sako O. Babat.
Nors laisvalaikio ir pramogų komplekse „Harmony Park“ rengiama stovykla pirmiausia skirta ruoštis robotikos varžyboms ir keistis patirtimi, vienas iš jos tikslų – sudaryti sąlygas karo išvargintiems vaikams atsikvėpti ir patirti vasarišką nuotykį, todėl jos programa įvairiapusė: be robotikos dirbtuvių, tiek lietuvių, tiek ukrainiečių moksleivių čia laukia entreprenerystės užsiėmimai, žirgyno edukacija, sportas teniso ir padelio kortuose, krepšinio aikštelėse, poilsis SPA ir vandens erdvėje, bendros diskusijos prie laužo ir kt. Stovyklos programą sudarė ir organizavimu rūpinosi „Harmony Holding Company“ įmonių grupei priklausantis vaikų edukacinis pramogų centras „CurioCity“.
„Harmony Holding Company“ įmonių grupė nuo pat karo pradžios nuosekliai remia Ukrainos žmones: skyrė paramą humanitarinėms organizacijoms, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ įsikūręs vaikų edukacinis pramogų centras „CurioCity“ kvietė ukrainiečių vaikus pramogauti nemokamai, o „Harmony Park“ komplekse vis dar gyvena pirmosiomis karo dienomis prieglobstį čia radusios mamos su vaikais. Taip pat kartu su organizacija „Stiprūs kartu“ „Harmony Holding Company“ prisideda prie iniciatyvų, padedančių ukrainiečių vaikams saugiai praleisti vasaras Lietuvoje.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
„Vilnius Tech“ ir Aalto universiteto studentai sukūrė autonominį minų aptikimo droną
2025 06 27 10:28Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) studentai kartu su Aalto universiteto studentais Suomijoje išsprendė pasaulinės aviacijos ir gynybos įmonės „Saab“ iššūkį – tiksliai ir saugiai identifikuoti iš plastiko pagamintas minas, sukurdami būtent šioms minoms aptikti skirtą droną. Šis sukurtas sprendimas – DOLYA dronas – yra devynis mėnesius trukusio Aalto universiteto organizuojamo Produktų kūrimo projekto (angl. Product Development Project, PdP) rezultatas.
Minų aptikimui – dronas su RGB kameromis ir termovizoriumi
Kaip teigiama „Saab“ pateiktame iššūkyje, kariniuose konfliktuose pradėjus naudoti minas, jos dažniausiai buvo gaminamos iš metalo, todėl jas buvo galima aptikti metalo detektoriais. Tačiau ši technologija greitai tapo neefektyvi – šiandien daugelis minų gaminamos iš plastiko, todėl jų aptikimas tampa itin sudėtingas ir pavojingas. Situaciją apsunkina tai, kad Ukrainoje minų paieškai vis dar dažniausiai naudojami metalo detektoriai, kurie neleidžia tiksliai nustatyti visų sprogmenų.
Pasak vieno iš DOLYA drono kūrėjų komandos narių – Augustino Stasiškio, „Vilnius Tech“ elektronikos inžinerijos studento, nuo 2022 metų vasario mėnesio minos paveikė daugiau nei 1200 Ukrainos civilių gyventojų, o beveik pusė jų žuvo.
„Viena iš dažniausiai Ukrainoje aptinkamų minų rūšių yra vadinamoji „drugelio“ mina (arba PFMI). Ji maža, pagaminta iš plastiko, todėl ją itin sunku aptikti tradiciniais metodais“, – pasakoja studentas.
„Atsakydama į skubų poreikį tiksliai ir saugiai identifikuoti šias minas, mūsų komanda sukūrė DOLYA – pažangų sprendimą, skirtą minų aptikimui. Pastaraisiais mėnesiais drono funkcionalumas buvo nuolat derinamas su „The Demine Foundation“ specialistais, siekiant užtikrinti jo pritaikomumą realiose situacijose“, – pasakoja Marta Finogenova, „Vilnius Tech“ Pramonės gaminių dizaino studentė.
Pasak Nojaus Balčiūno, „Vilnius Tech“ Elektronikos inžinerijos studento, jų sukurtas dronas minų aptikimui naudoja RGB kameras kartu su termovizoriumi. Ši kombinacija užtikrina tikslų minų aptikimą ir saugų naudojimą, taip prisidedant prie efektyvesnio ir aukų nereikalaujancio teritorijų išminavimo.
Kūrybinis procesas
„PdP“ programa – tai daugiau nei dviejų dešimtmečių istoriją turinti tarptautinė programa, organizuojama Aalto universiteto Suomijoje. Šio kurso esmė – suteikti studentams galimybę dalyvauti tikrame produktų kūrimo procese, bendradarbiaujant su realiais pramonės partneriais. Programa remiasi „passion-based learning“ (liet. mokymasis per susidomėjimą, entuziazmą) principu, kuris skatina kūrybišką problemų sprendimą.
Šių metų „PdP“ programa studentams siūlė įvairius iššūkius – nuo mikroplastiko šalinimo iš gruntinių vandenų ar miškų biologinės įvairovės vertinimo iki nešiojamos saunos prototipo ar miškų sodinimo aparato kūrimo. Tačiau „Vilnius Tech“ studentai vieningai nusprendė dirbti su saugumo klausimus sprendžiančios įmonės „Saab“ iššūkiu.
„Nors buvome viliojami dirbti ir su kitomis gerai žinomomis įmonėmis, pasirinkome „Saab“ dėl projekto svarbos ir mūsų troškimo sukurti gyvybes gelbstinčią inovaciją“, – pasakoja komandos narys Alfredas Kerulis, „Vilnius Tech“ Mechatronikos ir robotikos studentas.
Projekto pradžioje, studentai kartu su „Saab“ atstovais, ekspertais iš Suomijos kariuomenės bei „The Demine Foundation“ apsvarstė kelias idėjas – nuo antžeminio roboto, galinčio nukenksminti minas, iki drono, kuris automatiškai aptinka užminuotas teritorijas.
„Galiausiai pasirinkome drono koncepciją, nes ji leido maksimaliai išnaudoti naujausias technologijas ir užtikrinti operatoriaus saugumą“, – pasakoja „Vilnius Tech“ komandos narys Pavel Fasij, Pramonės gaminių dizaino studentas.
Kūrybiškumas ir mentorystė „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabrike“
„Vilnius Tech“ studentų komandą Lietuvoje koordinavo „Vilnius Tech“ Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“.
„Vilnius Tech“ „LinkMenų fabrikas“ tapo erdve, kurioje „PdP“ programos studentai testavo savo kuriamo produkto idėją bei naudojosi įvairiomis gamybos technologijomis. Projekto dalyviams suteikėme mentorystės sesijas, techninę bei kūrybinę pagalbą“, – pasakoja „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabrikas“ Prototipavimo laboratorijos vedėjas Rokas Bagdonas.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio Aalto universiteto projekto, kuriame „Vilnius Tech“ studentai atidavė tikrai daug jėgų. Reikia nepamiršti, kad jie dirbo ir nuolat bendradarbiavo su likusia komandos dalimi, esančia Suomijoje – darbo tempas buvo itin intensyvus. Visą pirmąjį drono prototipą studentai kūrė čia, „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabrike“, o vėliau surinktą įrenginį vežė į Estiją ir perdavė kolegoms tolesniam testavimui. Matėme, kaip studentai mokosi, sprendžia iškilusias problemas ir auga kaip specialistai“, – pasakoja „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabrikas“ projektų vadovė Monika Grinevičiūtė.
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai