Kalifornijos oro uosto kavinėje kavą verda robotas
2019 12 09 09:30Tarptautiniame San Chosė oro uoste, esančiame Silicio slėnio širdyje, atsirado kavą verdantis robotas. Įmonė, kuriai priklauso kavinė, robotinę ranką vadina „pažangiausia pasaulyje sistema ruošti gurmanišką kavą, arbatą ir kitus gėrimus“.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotus kurti bei programuoti ateityje galėsime kiekvienas: tam ruošiasi ir mokslo įstaigos, ir verslas
2019 12 07 10:54Gebėjimas patiems lengvai programuoti robotus kasdieniame gyvenime netrukus taps ne tik įprasta, bet ir pridėtinę vertę kuriančia veikla. Pasiruošimas tokiai ateičiai jau vyksta: robotizacija įtraukiama į universitetų programas, jos mokomi ir šalies vaikai. Apie poreikį mokėti kurti robotus kalba ir verslo atstovai, teigdami, kad ateityje tam programavimo kalbų žinios net nebus būtinos. Šiuo metu vystomos platformos leis beveik kiekvienam nesudėtingai susiautomatizuoti technologijas.
Susiprogramuoti įrankius mokėsime visi?
 Asociatyvi nuotr. Pixabay.com |
|---|
Robotizacija į šalies verslą pradėjo žengti prieš keletą metų, tad neatsilikti nuo technologinių tendencijų turėjo ir aukštasis mokslas. Taip 2017-aisiais Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) gimė idėja į studijų programą įtraukti informacinių sistemų inžineriją, kurios vienu iš pasirenkamųjų modulių tapo Robotinių procesų automatizavimas. Tokie mokslai šalyje buvo pirmieji ir iki šiol – vieninteliai.
„Atsižvelgdami į turimas kompetencijas, norėjome sugalvoti, ką pažangaus galime pasiūlyti Lietuvai. Susitikome su verslo atstovais ir paklausėme – koks yra dabartinis ir ateities rinkos kompetencijų poreikis? Iš šios diskusijos VU MIF gimė šiandienai aktuali studijų programa. Aiškinomės, kokios yra populiariausios programavimo kalbos, kaip turėtų būti dirbama su duomenų bazėmis. Nusprendėme pasiūlyti gilintis į dirbtinio intelekto metodus bei jų taikymą šiandienos duomenų analizės uždaviniams spręsti“, – apie studijų programos pradžią kalba VU MIF informacinių technologijų (IT) prodekanas dr. Povilas Treigys.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/70815/
Inf. šaltinis: Alfa.lt
„JetQuad“ – galingiausias pasaulyje vertikalaus pakilimo reaktyvinis dronas
2019 12 04 11:49Elektra – švaru ir gražu, bet kartais vien to nepakanka.
Teksaso (JAV) kompanija „FusionFlight“ paskelbė sukūrusi mažiausią ir galingiausią reaktyvinį bepilotį skraidymo aparatą pasaulyje. Modelio indeksas – „AB5 JetQuad“, jis gali kilti vertikaliai, naudodamas valdomas variklių tūtas. Tokią mašiną konstruktoriai ėmėsi kurti, nes kompaktiškiems skraidymo aparatams nepakako elektros variklių kuriamos galios.
„AB5 JetQuad“
Reaktyvinės sistemos lengvesnės už elektrines. Jos sukuria didesnę galią. Be to, jos gali skristi dideliu greičiu. O trečia, aparatą kuru užpildyti galima per kelias minutes, o ličio jonų akumuliatoriai kraunami mažiausiai valandą. Skysto kuro savitosios energijos tankis maždaug 40 kartų didesnis, nei elektros akumuliatorių.
Sausa AB5 masė yra 23 kg., dar 18 kilogramų sveria kuras. Maksimali keliamoji geba – 18 kilogramų. Tiek kuro užtenka 15 minučių skrydžio kreiseriniu, 480 km/h, greičiu, o kaboti vienoje vietoje gali 30 minučių. Beje, tokie yra prototipo rodikliai – konstruktoriai ateityje nori įrengti forsažo kameras ir padidinti skrydžio greitį.
Susidomėjimą kelia dyzeliniai mikroturbininiai reaktyviniai varikliai, kurių kiekvieno galia siekia 149 kWt. Jų pakreipiamos tūtos gali judėti tokiais kampais, kad reaktyvinė srovė, niekada nebūtų nukreipta tiesiog žemyn, netgi kylant vertikaliai. Dėl to drono apačioje galima prikabinti krovinį ir jis nenukentės.
Planuojama, kad rinkoje „AB5 JetQuad“ pasirodys 2021 metais. Vienas toks aparatas, priklausomai nuo konfigūracijos, kainuos $ 200-250 tūkstančių.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Greitai žmones slaugys ir augintinius prižiūrės robotai? Ekspertai žavisi, politikai nori palikti teisę pasirinkti
2019 11 30 12:46Jau 2025 metais prie interneto bus prijungta 40 milijardų įrenginių. Pekine prie gatvių apšvietimo lempų montuojami specialūs davikliai, padedantys stebėti oro taršą, Portlande diegiamos išmaniosios automobilių statymo sistemos, Barselonoje naujosios kartos technologijos padeda mažinti triukšmą.
MIT sukurti robotai / Stopkadras
„Nėra pakankamai jaunų žmonių, kurie prižiūrėtų senus žmones, nėra pakankamai jaunų slaugių, kurios prižiūrėtų ligonius, todėl be robotų ir 5G ryšio neišsiversime“, – sakė į Rygą iš Silicio slėnio atvykęs „Founders Space“ vadovas Steve‘as Hoffmanas.
Silicio slėnyje geriau žinomas tiesiog kaip „kapitonas“ S. Hoffmanas Rygoje vykstančioje konferencijoje „5G techritory“ pasakojo apie 5G pritaikymo galimybes visame pasaulyje. Tiesa, su juo diskutuodami Europos politikos formuotojai nebuvo tokie optimistiški. Pasak jų, žmonės turi patys pasirinkti, kokiame pasaulyje nori gyventi.
Paklausius diskusijos, peršasi mintis, jog mūsų laukia dar ne vienas referendumas dėl naujųjų technologijų pritaikymo, nes turbūt ne visi norės, kad jų veidas būtų skenuojamas ir saugomas duombazėje, o keturkojį pavedžioti vestų keturkojis jo draugas robotas.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/70722/
Inf. šaltinis: LRT.lt
NASA ruošiasi poledinės nežemiškos gyvybės paieškų sezonui
2019 11 25 16:43Kitą mėnesį BRUIE patvarumas bus bandomas lediniuose vandenyse netoli Casey Station, Antarktidoje. Pasinaudodamas savo plūdrumu, eigis prisispaudžia prie ledo apsivertęs ir rieda juo dviem ratais.
Poledinės gyvybės Europoje ir Encelade ieškosiantis povandeninis eigis BRUIE bandomas Antarktyje. Šioje nuotraukoje BRUIE yra arktiniame ežere netoli Barrow, Aliaskoje, 2015.
NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje, inžinieriai BRUIE (Buoyant Rover for Under-Ice Exploration) kuria povandeninių ledinių pasaulių tyrimams už Žemės ribų. Kitą mėnesį Australijos Casey tyrimų stotyje Antarktidoje bus bandomas jo patvarumas. Taip ruošiamasi misijai, kuri vieną dieną galės ieškoti gyvybės vandenynuose už Žemės ribų.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/70658/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
MIT sukūrė šokinėjančius, tarpusavyje bendraujančius ir struktūras formuojančius robotus
2019 11 24 07:13MIT kompiuterijos ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) tyrėjai sukūrė autonominius robotus-kubus, kurie gali šokinėti, suktis ir patys suformuoti į „Minecraft“ panašias struktūras. Pasak tyrėjų, tokie M-blokai vieną dieną gali išgelbėti jūsų gyvybę.
M-blokai © Jason Dorfman/MIT CSAIL
„M reiškia judesį, magnetą ir magiją“, – teigia CSAIL direktorė Daniela Rus.
„Judesį – nes šie kubeliai gali šokinėti. Magnetą – nes, pasinaudodami magnetais, vieni kubeliai su kitais gali susijungti ir taip formuoti struktūras. Magiją – nes nematome judančių dalių ir atrodo, kad dėka magijos juda šie kubai.“
Peržiūrint vaizdo įrašą, šių kubelių judėjimas tikrai atrodo magiškai, bet iš tiesų – tai mokslas.
Kiekviename M-bloke yra mechaninis įtaisas, vadinamas smagračiu, kuris sukasi neįtikėtinai dideliu greičiu, o kai yra sustabdomas, robotas ir pradeda judėti.
Brūkšninį kodą primenanti sistema, esanti kubų šonuose, leidžia jiems vienas kitą atpažinti ir tarpusavyje bendrauti. O šonuose ir kraštinėse esantys magnetai leidžia šiems kubams suformuoti struktūras.
Tyrėjai pažymi, kad sukurti visą elektroniką buvo labai sudėtinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad ją reikėjo sumontuoti į tokius mažus kubus.
Šie blokeliai jau gali suformuoti pagrindines formas, tačiau tai tik pradžia. Tyrėjai teigia, kad yra gana nesudėtinga padidinti tokių kubų skaičių ir jų grupės galėtų suformuoti kur kas sudėtingesnes struktūras, įskaitant ir tokias, kurios praverstų įvykus įvairioms nelaimėms.
„Galite jau dabar įsivaizduoti, kaip ateityje tiesiog ant žemės numesite M-blokus ir beliks stebėti, kaip jie nutiesia laikinus laiptus iki pastato stogo arba į rūsį ir taip suteikia gelbėtojams galimybę išgelbėti nelaimės aukas.“
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Rusijos pusiau autonominiai tankai „Uran-9“ Sirijoje pasirodė labai prastai
2019 11 22 11:48Rusija savo pusiau autonominius tankus „Uran-9“ pirmą kartą realiuose kariniuose veiksmuose panaudojo praėjusiais metais Sirijoje. Tačiau panašu, kad šios kovos mašinos pasirodė labai prastai.
Kaip praneša „The National Interest“, nuotoliniu būdu valdomi „Uran-9“ tankai susidūrė su daugybe problemų, įskaitant jų jutiklius, kurie veikė gerokai prasčiau, nei buvo teigiama pristatant šiuos tankus.
„Uran-9“© commons.wikimedia.org
„Uran-9“ tankai negaudavo signalo, nes jį tiesiog užblokuodavo pastatai. Ir „The National Interest“ daro išvadą, kad prastas šių kovos mašinų pasirodymas yra aiškus ženklas, kad dar laukia ilgas kelias, kol antžeminės kovos mašinos taps autonominėmis.
2015 m. Rusija skelbė, kad 30 proc. turimų kinetinių ginklų – kulkos, raketos ar bet kokie kiti ginklai, fiziškai susiduriantys su taikiniu – iki 2025 m. bus valdomi nuotoliniu būdu.
Ir idealiame pasaulyje tankai galėtų labai sklandžiai integruotis su pėstininkų būriais. Tokie tankai būtų valdomi nuotoliniu būdu arba dirbtų pusiau automatiniu režimu ir taip padėtų aptikti ir užimti priešų teritorijas.
Tą iš esmės ir turėjo užtikrinti „Uran-9“ tankai, bet realybė yra visai kitokia. Iš tikrųjų „Uran-9“ tankai sugebėjo aptikti kliūtis ir taikinius, bet tik iki 1,25 mylios (2 km), o tai yra vos trečdalis gamintojo deklaruoto atstumo.
Kita problema, kad „Uran-9“ tankams judant, jų turimi jutikliai ir ginkluotė tapo beverčiais. Kareiviai teigė, kad tankai buvo nestabilus ir pastebėtas akivaizdus vėlavimas į duodamas komandas šauti.
Bet ties tuo nesibaigė visos problemos. Kaip informuoja „The National Interest“, dėl kovos lauke esančių kliūčių, tarp „Uran-9“ tanko ir nuotolinio valdymo pulto būtinas atstumas sumažėjo nuo beveik 3 km iki mažiau nei 400 metrų.
Tai iš esmės reiškia, kad tanką nuotoliniu būdu valdantis žmogus privalo būti labai arti paties „Uran-9“ ir nebelieka jokios prasmės į mūšio lauką siųsti tokios kovos mašinos.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kodėl F-16 taip lengvai pavirsta dronu QF-16? Ir kam reikalingas toks bepilotis?
2019 11 21 12:33„General Dynamics F-16 Fighting Falcon“, tarnybą pradėjęs dar 1978 metais, yra tikra legenda. Per 41 metų karjerą F-16 sudalyvavo konfliktuose visame pasaulyje, tačiau JAV Karinėse oro pajėgose dabar po truputį savo vietą užleidžia. Bet dar gali būti naudingas – seni F-16 virsta dronais QF-16. Kodėl šis naikintuvas tam puikiai tinka?
„General Dynamics F-16 Fighting Falcon“ pirmam skrydžiui pakilo dar 1974 metais ir nenustoja stebinti iki šiol. Kadaise tai buvo padangių karalius, nebijojęs jokio priešo naikintuvo. Tačiau F-16 šlovės laikai jau praeityje. Seni ir nebereikalingi, bet vis dar skraidantys F-16 poilsiui nugula į Daviso–Monthano oro pajėgų bazę Arizonoje, kur sausas dykumos oras juos saugo. Kol jie vėl prisikelia.
QF-16 ir QF-4 dronai © commons.wikimedia.org
Daviso–Monthano oro pajėgų bazėje gyvena tūkstančiai nebenaudojamų lėktuvų. Kai kurie iš jų virsta atsarginėmis detalėmis, kiti iškeliauja į muziejus, o treti prisikelia antram gyvenimui. Ne vienas ten nugulęs B-52H vėl pakėlė nosį dangų ir tarnauja iš naujo. Tiesa, šie prikelti F-16 tarnauja neilgai – jie virsta QF-16 dronais.
F-16 dronu pavirsta neįtikėtinai lengvai. Tam nereikia didelių investicijų ir labai daug laiko. Nors kadaise apie tai nebuvo galvojama, F-16 yra tarsi paruoštas šiai transformacijai, nes yra valdomas elektroninėmis sistemomis, o ne mechaninėmis jungtimis. „McDonnell Douglas F-4 Phantom II“ irgi pavirsta QF-4 dronu, tačiau jo konversija yra gerokai sudėtingesnė, nes tenka pasirūpinti elektroninėmis sistemomis, kurios galėtų perimti mechaninių piloto veiksmų vaidmenį.
QF-16 gali būti pilotuojamas žmogaus be jokio ypatingo pasiruošimo. Vėlgi – tai yra tos „fly-by-wire“ sistemos nuopelnas. QF-16 gali pakilti, atlikti sudėtingus manevrus ir nusileisti. Tiesa, nusileisti dažniausiai nereikia.
QF-16 ir QF-4 dronai yra tik skraidantys taikiniai. Skamba kaip gerų lėktuvų švaistymas? Galbūt, tačiau kur kitur jie būtų panaudoti. Šie dronai yra geresni skraidantys taikiniai nei įprasti maži dronai, nes gali pasiekti didesnį greitį, manevruoti, o ir jų išvaizda padeda ruošiamiems naikintuvų pilotams bei priešlėktuvinės įrangos valdytojams įsijausti į pratybas.
Vien šiemet taip Daviso–Monthano oro pajėgų bazę taip paliko 32 F-16 lėktuvai. Kai kurie QF-16 galėtų tapti ir nepilotuojamais F-22 bei F-35 talkininkai mūšiuose, vykdyti žvalgybos ir net dėmesio nukreipimo misijas. Nors F-16 jau yra senstelėjęs lėktuvas, kai kurios jo panaudojimo galimybės atrandamos tik dabar.
Beje, apie F-16 kalbame kaip apie pasenusį lėktuvą tik todėl, kad JAV Karinės oro pajėgos pereina prie naujų technologijų ir jų F-16 yra pakankamai seni. Tačiau iš tikrųjų F-16 vis dar yra gaminamas. Ir ne tik gaminamas – jis vis dar yra ir tobulinamas. Štai F-21 yra Indijai siūloma F-16 versija, kuri F-16 istoriją pratęstų dar bent keliems dešimtmečiams.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Aštrūs „pipiro“ komentarai sutrikdė kompiuterinių vaizdo žaidimų entuziastus
2019 11 21 10:05Kompiuterinių žaidimų mėgėjai žaidžia daug prasčiau, kai juos įžeidinėja robotas. Mokslininkų komanda iš Carnegie Mellon universiteto norėjo išsiaiškinti, kaip žmones gali paveikti piktai nusiteikęs robotas, skelbia BBC.
Kol žaidėjai žaidė loginį kompiuterinį žaidimą, robotas „Pepper“ (lietuvių kalba „pipiras“) sakė jiems tiek komplimentus, tiek jų žaidimą kritikuojančius įžeidimus. Paaiškėjo, kad žaidėjai daug geriau žaidė girdėdami malonius roboto žodžius, o įžeidimai juos kartais išmušdavo iš vėžių.
Kitame anksčiau šiais metais paskelbtame moksliniame straipsnyje autoriai taip pat rašė, kad „Mario Kart“ žaidimą žaidžiančių mėgėjų dėmesį sutrikdydavo įžeidžiantys kitų žaidėjų komentarai.
Tiesa, „pipiro“ komentarai buvo daug švelnesni nei daugelio internetinių žaidimų entuziastų. Robotas vadino eksperimento dalyvius tragiškais žaidėjais, tačiau ir tokie komentarai suprastino žaidėjų rezultatus.
Pasak mokslininkų, tai vienas pirmųjų tyrimų, kai bandoma išsiaiškinti, kaip mūsų elgseną gali pakeisti robotai, kurie nenori mums padėti.
„Namų asistentai nori mums pagelbėti, tačiau gali būti ir kitaip. Pavyzdžiui, robotai, padėsiantys mums apsipirkti parduotuvėje, gali turėti ir kitų tikslų“, – rašė tyrimo autoriai.
Inf. šaltinis: LRT.lt
„Lockheed Martin“ parodė ką sugeba naujausias lazerinis ginklas „ATHENA“
2019 11 20 13:48Jei reikėtų save apginti, ką pasirinktumėte: droną ar lazerį? JAV karinės oro pajėgos linksta prie lazerio. Ypač, kai pamatė ką sugeba naujasis „Lockheed Martin“ ginklas.
„Lockheed Martin“ naujoji lazerinė „ATHENA“ sistema © „Lockheed Martin“
Paskutiniame dronų ir lazerių bandymų etape pastarieji įrodė savo pranašumą. Teigiama, kad naujoji lazerinė sistema, vadinama „ATHENA“, sugebėjo užfiksuoti ir numušti daugybę mažų dronų.
O kodėl JAV kariuomenei išvis prisireikė tokio ginklo?
Dronai jau seniai nėra vien tik pramogai skirti įrenginiai. Dronai kelia grėsmę saugumui ir JAV kariuomenė nuolat ieško įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo galimų dronų pulkų atakų.
Ir nerimą kelia tai, kad įprastos oro gynybos sistemos šiuo metu negali kokybiškai apginti nuo didelio skaičiaus dronų, kurie gali užpulti karines bazes ar įvykdyti išpuolį kitose viešose vietose.
Tad „Lockheed Martin“ sugalvojo, kaip galima būtų apsiginti nuo tokių dronų atakų ir sukūrė „Advanced Test High Energy Asset“ arba tiesiog „ATHENA“.
Tai yra lazeris, kurį sudaro keli mažesnės galios lazeriai ir veikdami kartu, sukuria didelės galios impulsą.
Per Fort Sill’e (Oklahomoje) vykusius „ATHENA“ bandymus, kuriuos stebėjo ir JAV karinių oro pajėgų atstovai, „Lockheed Martin“ viešai nekomentavo apie šio lazerio energijos lygį ir tik pareiškė, kad „bandymų scenarijai buvo sudėtingi, primenantys realias grėsmes, aplinkas, diapazonus ir skrydžio trajektorijas“.
Pilnai veikiančio gynybinio lazerio sukūrimas yra aukščiausias JAV kariuomenės ir „Lockheed Martin“ kompanijos prioritetas.
Sarah Reeves, „Lockheed Martin“ priešraketinės gynybos programų viceprezidentė, teigia, kad „lazeriniai ginklai yra labai svarbūs, norint atgrasyti ir tuo pačiu apsiginti nuo nepilotuojamų transporto priemonių ir jų keliamų grėsmių. Ši technologija [ATHENA] Lockheed Martin yra kritiškai svarbi“.
Sarah taip pat pridūrė, kad „ATHENA vystėsi taip, kad užtikrintų integraciją bei judrumą ir išliktų įperkama.“
„ATHENA“ transportabili, didelės galios lazerinė sistema, todėl ją JAV karinės oro pajėgos galės pastatyti tokiose vietose, kurios, jų manymu, yra labai svarbios ir būtinos apginti dronų išpuolių metu.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt