KTU doktorantė stažavosi NASA tyrimų centre – kūrė sistemą, padedančią robotams dirbti tiksliau
2025 11 21 10:49Nuo 2017 m. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) vykdo projektą „ARMADAS“ – juo siekiama sukurti autonominius robotus, galinčius iš specialių statybinių blokelių surinkti ir pertvarkyti infrastruktūrą Mėnulio ar Marso paviršiuje. Šiemet prie šio projekto prisijungė ir KTU doktorantė, kuri ieškojo būdų, kaip užtikrinti, sklandų šių robotų darbą.
NASA Programuojamų struktūrų laboratorijoje (angl. Coded structures laboratory, CSL) kuriami kelių tipų robotai, atliekantys skirtingus vaidmenis konstrukcijų surinkimo procese. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Mechanikos inžinerijos doktorantė Gabrielė Jovarauskaitė pasakoja, kad trimačius blokelius, dar vadinamus vokseliais, jiems atveža roveris – mobilus robotas, tačiau dažnai juos padeda netiksliai, todėl nukenčia darbo kokybė.
„Dėl to buvo sukurtas mechaninis įtaisas – kreiptuvas, leidžiantis vokseliui po padėjimo savaime pasislinkti į tikslią vietą konstrukcijoje ir nesustabdyti likusių robotų darbo“, – sako G. Jovarauskaitė.
Sklandesnis robotų darbas
Kuriant naują įrenginį, pagrindinis tikslas buvo rasti pasyvų mechaninį sprendimą, kuris patikimai veiktų be papildomos energijos ar aktyvaus valdymo. G. Jovarauskaitė pasakoja, kad darbas prasidėjo nuo pagrindinės problemos išgryninimo ir reikalavimų apibrėžimo.
„Siekiant nustatyti pagrindinius kintamuosius bei apskaičiuoti reikalingus konstrukcinius parametrus, atlikau skirtingų kreiptuvo konfigūracijų modeliavimą. Remiantis gautais rezultatais, sukonstravau galutinį prototipą – kreiptuvą, kurio veikimą įvertinau atlikdama fizinius testavimus. Šie bandymai leido patikrinti mechanizmo veikimo tikslumą ir stabilumą“, – sako KTU doktorantė.
G. Jovarauskaitės kurtas įrenginys leidžia pasiekti didesnį padėties tikslumą be papildomo aktyvaus valdymo ir užtikrinti, kad robotai galėtų sklandžiai paimti vokselį tolesniam darbui. Pasak jos, tam, kad būtų galima patikrinti, ar blokeliai tikrai nusileido į reikiamą vietą, į kreiptuvo konstrukciją integruoti specialūs jutikliai.
„Daviklių duomenis realiuoju laiku apdoroja mikrovaldiklis, nustatantis, ar vokselis pastatytas tinkamai. Tokia sistema padidina visos surinkimo grandinės patikimumą ir leidžia sistemai veikti autonomiškai“, – pastebi G. Jovarauskaitė.
NASA – ne vien kosmoso tyrimai
Apie darbą NASA tyrimų centre KTU doktorantė svajojo nuo pat vaikystės, tačiau ilgą laiką ši svajonė atrodė nepasiekiama. Įstojusi į KTU, ji sužinojo apie galimybę stažuotis šioje organizacijoje ir nuo tada šio tikslo siekė nuosekliai – prisijungė prie akademinės mentorystės programos, aktyviai dirbo laboratorijose.
„Nuvykus į NASA, mane labiausiai nustebino, kiek daug vienu metu vykdoma skirtingų tyrimų ir tai, kad jie – ne vien tik apie kosmosą. Įsivaizdavau, kad ten dirbama tik su raketomis ar misijomis į kosmosą. Iš tiesų ten vyksta ir dirbtinio intelekto, autonominių sistemų, klimato ir net medicinos ar transporto tyrimai“, – teigia G. Jovarauskaitė.
Šiuo metu tyrimus G. Jovarauskaitė tęsia doktorantūros studijose. Dar trečiaisiais bakalauro studijų metais ji pradėjo aktyviai dirbti su daugiafunkciniais konstrukciniais kompozitais, daugiausia dėmesio skirdama jų struktūriniam atsparumui ir diagnostinėms savybėms.
„Manau, kad ši sritis turi didelį potencialą aeronautikoje, vėjo jėgainėse, automobilių pramonėje ir tiltų inžinerijoje, todėl nusprendžiau tęsti mokslinę veiklą ir gilintis į ją dar aukštesnės pakopos – trečiosios – studijose, o žinias praturtino stažuotė NASA. Džiaugiuosi, kad Lietuvos mokslo taryba bendradarbiauja su šia organizacija, suteikdama studentams galimybę įgyti neįkainojamos tarptautinės patirties“, – kalba KTU doktorantė.
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas
Žmonės tikėjosi draugų, o gaus metalinius įrankius: kodėl robotai netaps žmonėmis, kaip žadėjo?
2025 10 28 15:35Robotika per kelis dešimtmečius padarė milžinišką pažangą. Turime dulkių siurblius, automatizuotus virtuvės pagalbininkus, robotinius vežimėlius, pristatančius maistą, ir pramoninius manipuliatorius, be kurių sunkiai įsivaizduojama gamyba.
Atrodytų, kad kitas žingsnis turėtų būti humanoidiniai robotai, tai vaikštantys, gestikuliuojantys, padedantys žmonėms kasdienybėje. Tačiau ekspertai į tai žiūri vis skeptiškiau.
Vienas garsiausių robotikos mokslininkų Rodney Brooks, „iRobot“ bendra įkūrėjas ir Masačusetso technologijos institutas (MIT) tyrėjas, teigia, jog siekis bet kokia kaina kurti žmogų primenančius robotus yra klaidinga kryptis.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Jis vadina tai investuotojų fantazija, nes žmogaus kūnas nėra tobulas šablonas, kurį reikėtų mechaniškai kopijuoti. R. Brooks atkreipia dėmesį, kad robotai nesugebės pasiekti žmogaus rankų sudėtingumo ar jautrumo, tai tam reikia dešimtmečių tyrimų, kurių dar neturime.
Ekspertas taip pat įspėja apie saugumo problemas. Kad humanoidinis robotas galėtų tiesiog stovėti ar vaikščioti, jam reikia didžiulio energijos kiekio. Jei toks įrenginys pargriūtų, jis taptų rimtu pavojumi aplinkiniams dėl didelės kinetinės energijos. Kitaip tariant, žmogaus forma robotui nėra nei efektyvi, nei saugi.
Kokia bus robotų ateitis?
Pasak R. Brookso, per artimiausius penkiolika metų sėkmingiausi robotai visiškai nepanašės į žmogų. Jie turės ratus vietoje kojų, specializuotus manipuliatorius vietoje žmogaus rankų, daug jutiklių ir bus sukurti konkrečioms užduotims. Tokia forma leis atlikti darbus patikimiau, pigiau ir saugiau.
Tai reiškia, kad robotai ateityje bus labiau panašūs į išmanius įrankius nei į filmų „Ex Machina“ ar „Aš, robotas“ personažus. Funkcija, o ne išvaizda, taps jų dizaino pagrindu. R. Brooks pabrėžia, kad daugelis šiandien kuriamų humanoidinių prototipų greičiausiai niekada netaps masinės gamybos produktais.
Pragmatinė, o ne fantastinė vizija
Nors kino industrija dešimtmečius žadino svajonę apie žmogaus kopijas, realybė bus kur kas pragmatiškesnė. Robotai greičiausiai išliks pagalbininkais, bet ne pakeis žmogaus figūrą. Jie atliks tikslingas užduotis, tai nuo sandėlių darbo iki pagalbos namuose, bet jų forma bus tokia, kuri leis atlikti darbą kuo efektyviau.
Tai nereiškia, kad humanoidiniai robotai visiškai išnyks. Galbūt jie egzistuos kaip eksperimentai ar prabangūs demonstraciniai projektai, tačiau tikrieji rinkos lyderiai bus paprastesni, saugesni ir naudingesni įrenginiai. Kitaip tariant, robotų ateitis bus mažiau panaši į mokslinę fantastiką ir daug labiau į praktišką kasdienybę.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Kinai pristatė robotą už telefono kainą
2025 10 27 17:43Kinijos technologijų pasaulis vėl drebina naujienos. Praėjusią savaitę startuolis „Noetix Robotics“ pristatė neįtikėtinai kompaktišką žmogaus formos robotą „Bumi“, kuris vos per kelias dienas tapo sensacija vietinėje žiniasklaidoje.
Vos 94 cm ūgio ir 12 kg sveriantis robotas atrodo kaip žaislas, tačiau geba atlikti realias užduotis ir netgi šokti. Kaina taip pat pribloškė net didžiausius skeptikus – „Bumi“ parduodamas vos už 9 998 juanius, tai yra maždaug 1 400 JAV dolerių.
Tokia suma prilygsta šiuolaikiniam flagmaniniam išmaniajam telefonui. Toks kainų lygis pirmą kartą istorijoje daro humanoidinius robotus prieinamus ne tik verslui, bet ir paprastiems žmonėms.
Per pirmąsias dienas nuo išankstinių užsakymų starto „Noetix Robotics“ sulaukė net 523 užsakymų – įspūdingas rezultatas rinkai, kurioje humanoidiniai robotai iki šiol buvo tik prabangos prekė.
„Bumi“ turi pažangią pusiausvyros ir judėjimo valdymo sistemą, sukurtą pačios įmonės inžinierių. Tai leidžia jam vaikščioti, išlaikyti pusiausvyrą net ant nelygaus paviršiaus ir atlikti paprastus veiksmus. Robotas gali šokti, mojuoti rankomis, reaguoti į balsines komandas ir padėti buityje – nuo mokymosi iki pramogų.
Ekspertai pažymi, kad būtent ši technologija gali tapti lūžio tašku visai robotikos rinkai. Iki šiol panašūs humanoidiniai robotai, kaip pavyzdžiui „Unitree R1“, kainuodavo apie 6 000 JAV dolerių, o amerikiečių „Tesla Optimus“ – dar brangiau.
„Noetix Robotics“ nusprendė žengti kitu keliu – pasiūlyti prieinamą, mokomą ir lengvai programuojamą robotą, kurį gali turėti kiekviena šeima ar universitetas.
„Bumi“ išsiskiria ir tuo, kad jo programinė sąsaja yra visiškai atvira. Tai reiškia, kad studentai, technologijų entuziastai ar net moksleiviai gali patys kurti scenarijus, mokyti robotą naujų veiksmų ir eksperimentuoti su dirbtiniu intelektu. Tokia koncepcija ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir ugdo naują AI kūrėjų kartą.
Kol „Noetix“ išdidžiai demonstruoja savo pasiekimą, kiti rinkos gigantai, tokie kaip „Tesla“, vis dar susiduria su sunkumais. Elonas Muskas buvo paskelbęs, kad masinė „Optimus“ robotų gamyba turėtų prasidėti tik 2026–2027 metais, o vieno roboto kaina siektų apie 20 000 JAV dolerių. Tai net 14 kartų brangiau nei „Bumi“.
Pasak analitikų, „Noetix Robotics“ gali tapti pirmąja kompanija, kuri iš tikrųjų padarys humanoidinius robotus masiniu produktu. Jei įmonė sugebės išlaikyti kokybės ir kainos balansą, „Bumi“ gali tapti tokiu pačiu proveržiu, kokiu kadaise buvo išmanieji telefonai. Kinijos technologijų bendruomenė jau vadina šį projektą „pirmuoju žingsniu į robotų demokratizaciją“.
„Noetix“ planuoja artimiausiais metais kurti ir pažangesnes versijas, kurios gebėtų mokytis savarankiškai, atpažinti emocijas ir atlikti sudėtingesnius buities darbus.
„Noetix Robotics“ sukurtas humanoidinis robotas „Bumi“ tapo sensacija dėl savo prieinamos kainos ir pažangios technologijos. Vos 1 400 dolerių kainuojantis robotas gali padėti buityje, šokti, reaguoti į komandas ir būti mokymo platforma dirbtinio intelekto eksperimentams. Tai ženklas, kad humanoidiniai robotai pagaliau žengia į masinę rinką.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
„Mokslo sriuba“. Pažangus humanoidas Lietuvoje
2025 10 26 12:31Kokios jo galimybės ir kaip jis veikia? Žiniomis dalinasi: Ignas Janukonis, Lukas Stankevičius. Kūrybinė komanda: Ignas Kančys, Gretė Vaičaitytė, Martynas Nevulis.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
„Mokslas paprastai“. Ką sumo imtynėse veikia robotai?
2025 10 15 12:20Pirmoje antrojo sezono „Mokslas paprastai“ tinklalaidėje vedėja Rūta Ašvydytė su KTU Elektros ir elektronikos fakulteto alumnu ir „Mokslo salos“ Robotikos-IT laborantu Tomu Sobutu tampa neeilinių imtynių žiūrovais. Ką jose veikia robotai ir kodėl jie turi peilius?
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas
Las Vegase startuoja „Zoox“ robotaksi paslauga: automobiliai be vairo ir vairuotojo veža visiškai nemokamai
2025 10 12 10:16Transporto ateitis jau pasirodė Las Vegaso gatvėse. Bendrovė „Zoox“, daugiau nei dešimtmetį kūrusi autonominius automobilius, oficialiai pradėjo siūlyti keliones savo specialiai sukurtais robotaksiais.
Nuo šiol tam tikroje miesto dalyje kiekvienas gali išsikviesti futuristinį elektromobilį, neturintį nei vairo, nei pedalų, nei vairuotojo. „Zoox“ nuo pat pradžių pasirinko kitokį kelią nei daugelis konkurentų.
Kitos įmonės dažniausiai pritaiko serijinius automobilius, įmontuodamos jutiklius ir programinę įrangą. Tuo tarpu „Zoox“ sukūrė elektromobilį nuo nulio, vieninteliu tikslu padaryti jį robotaksiu. Tai išskiria bendrovę iš viso autonominių transporto priemonių sektoriaus.
Šis automobilis primena vežimą, kuriame keturi keleiviai sėdi vieni priešais kitus. Atsisakius tradicinių elementų, interjeras sukurtas tik keleivių patogumui ir bendravimui. Tai visiškai kitokia patirtis nei įprasta kelionė su „Uber“ ar „Lyft“.
Metodiškas pasiruošimas viešam debiutui
Šis pristatymas nėra spontaniškas sprendimas. „Zoox“ Las Vegase dirba jau daugiau nei dvejus metus, nuosekliai testuodama savo technologijas. Pirmieji bandomieji važiavimai vyko trumpu, vieno kilometro ilgio maršrutu šalia vietos būstinės, kur automobiliai veždavo darbuotojus iki 56 km per valandą greičiu.
Vėliau galimybės plėstos palaipsniui. Šiemet pasiektas 72 km per valandą greitis, tinkamesnis miesto sąlygoms. Įmonė taip pat pradėjo bandymus naktį ir esant sudėtingesnėms oro sąlygoms, įskaitant šlapią kelio dangą ir lengvą lietų. Kiekvienas žingsnis buvo suplanuotas taip, kad įrodyti sistemos patikimumą prieš atveriant ją visuomenei.
Tokie testai leido užtikrinti, kad saugumas yra pagrindinis prioritetas. Tik po to bendrovė pakvietė Las Vegaso gyventojus ir svečius išbandyti „robotaksi“ realiomis sąlygomis.
Paprastas naudojimas ir nemokamos kelionės
„Zoox“ įdiegė specialią programėlę, prieinamą „iOS“ ir „Android“ vartotojams. Ji leidžia paprastai išsikviesti automobilį. Norėdama padrąsinti keleivius ir gauti vertingų atsiliepimų, bendrovė pradžios etape siūlo nemokamas keliones.
Tai leis žmonėms apsiprasti su nauja technologija, o įmonei surinkti svarbių duomenų prieš pradedant oficialiai taikyti mokestį. Bendrovės generalinė direktorė Aicha Evans pabrėžė, kad šiais metais autonominių transporto priemonių pramonė padarė milžinišką pažangą.
Pasak jos, Las Vegasas, kasmet sulaukiantis apie 40 mln. turistų, yra ideali vieta tokiam debiutui. Ji pažymėjo, jog „Zoox“ siekia pasiūlyti daugiau nei tik kelionę, kiekviena išvyka turėtų būti „maloni patirtis“.
Platesni planai ateičiai
Nors Las Vegasas yra pirmasis, kur žmonės gali išbandyti „Zoox“ robotaksį, įmonė jau žvelgia į kitus miestus. Artimiausiuose planuose yra San Francisko įlankos regionas, kur jau pradėta registracija į laukiančiųjų sąrašą. Tiksli starto data dar nepaskelbta, bet būtent Las Vegasas taps ta vieta, kurioje pirmą kartą išvysime, kaip gali atrodyti vairuotojo neturinti ateitis.
Šis projektas rodo, kad autonominis transportas pamažu tampa realybe. Jei bandymai pasiteisins, tokie „robotaksiai“ gali iš esmės pakeisti miesto mobilumą, suteikdami žmonėms saugesnę, patogesnę ir prieinamesnę kelionių galimybę.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Skraidantis humanoidas iš Italijos: mokslininkai sukūrė įspūdingą robotą, kuris pakilo su reaktyviniais varikliais
2025 10 11 12:28Italijos technologijų institutas paskelbė apie įspūdingą pasiekimą. Į orą pavyko pakelti pirmąjį humanoidinį robotą, varomą reaktyviniais varikliais. Šis robotas, pavadintas „iRonCub3“, pakilo nuo žemės maždaug pusės metro aukščiau ir viso bandymo metu išlaikė stabilumą.
Tai istorinis žingsnis robotikos srityje, atveriantis naujas galimybes skraidantiems į žmogų panašiems mechanizmams. Šio unikalaus roboto kūrimas truko apie dvejus metus. Jis sukurtas remiantis anksčiau išbandytu humanoidiniu robotu „iCub3„, kuris buvo skirtas nuotoliniam valdymui.
Naujajame variante buvo įmontuoti keturi reaktyviniai varikliai, du ant rankų, o du specialiame kupriniame įrenginyje nugaroje. Kad robotas galėtų ištverti ekstremalias apkrovas, jo konstrukcija buvo sustiprinta titano stuburo struktūra ir karščiui atspariomis apsaugomis.
Kai varikliai įjungiami, „iRonCub3“ sveria apie septyniasdešimt kilogramų, o jų bendra trauka siekia daugiau kaip tūkstantį niutonų. Ši sistema leidžia robotui ne tik pakilti, bet ir išlaikyti pusiausvyrą ore, net jei aplinkos sąlygos nėra palankios. Reaktyviniai varikliai veikia itin galingai, jų išmetamosios dujos įkaista iki aštuonių šimtų laipsnių Celsijaus.
Kuo šis projektas ypatingas?
Robotas pasižymi žmogui būdinga išvaizda ir judančiomis galūnėmis, todėl jo aerodinamikos modeliavimas yra itin sudėtingas. Kiekvienas galūnių judesys keičia oro srautą aplink kūną, tad robotas turi gebėti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Mokslininkai Italijoje, bendradarbiaudami su aerodinamikos specialistais ir dirbtinio intelekto tyrėjais, sukūrė sistemą, kuri realiu laiku analizuoja šiuos pokyčius ir koreguoja skrydžio parametrus.
Skrydžio stabilumui užtikrinti buvo naudojami specialūs neuroniniai tinklai, išmokyti atpažinti įvairius aerodinaminius veiksnius remiantis tiek laboratoriniais eksperimentais, tiek skaitmeniniais skaičiavimais. Šie tinklai buvo integruoti į roboto valdymo architektūrą ir užtikrino saugų, stabilų pakilimą.
Technologinis proveržis robotų inžinerijoje
„iRonCub3“ yra ne tik reaktyvinis humanoidas, bet ir robotas, kuriame pritaikytos pačios pažangiausios šiuolaikinės technologijos. Jame suderinti mechanikos, fizikos, termodinamikos, aerodinamikos ir dirbtinio intelekto principai. Tai ne tik leidžia jam skristi, bet ir išlaikyti pusiausvyrą, net kai keičiasi kūno padėtis ar oro srauto kryptis.
Visas projektas buvo vykdomas taikant bendrojo projektavimo metodiką. Tai reiškia, kad roboto kūnas ir valdymo sistemos buvo kuriamos ne atskirai, o kartu ieškant optimalaus sprendimo tiek išorės formai, tiek funkcionalumui.
Kur šis robotas gali būti pritaikytas
Pirmieji bandymai buvo atlikti Italijos technologijų instituto vidaus bandymų erdvėje. Planuojama, kad ateityje robotas bus testuojamas didesnėje zonoje, kurią suteiks Genujos oro uostas. Ten bus įrengta speciali erdvė, kur bus vykdomi tolimesni skrydžio bandymai laikantis visų saugumo reikalavimų.
Skraidantis humanoidinis robotas gali būti ypač naudingas paieškos ir gelbėjimo misijose, patikrinant pavojingas ar žmonėms neprieinamas vietas, taip pat įvairiose ekstremaliose aplinkose. Tokie robotai gali atlikti tiek manipuliavimo, tiek judėjimo užduotis, todėl jų pritaikymo galimybės yra labai plačios.
„iRonCub3“ yra ryškus pavyzdys, kaip pažangi inžinerija ir dirbtinis intelektas gali sukurti naujos kartos robotus, gebančius atlikti veiksmus, anksčiau laikytus neįmanomais. Tai ženklas, kad skraidantys robotai, panašūs į žmogų, jau nebe mokslinės fantastikos sritis, o realybė, žengianti į mūsų ateitį.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
„Mokslo sriuba“. Humanoidų pažanga: kaip jie tobulėja ir kokios prognozės ateičiai?
2025 10 10 10:12Žiniomis dalinasi „Vilnius Tech“ Mechatronikos robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros profesorius dr. Andrius Dzedzickis. Klausimus užduoda Ignas Kančys.
Inf. šaltinis: „Mokslo sriuba“
Robotas su dirbtiniu intelektu išmoko žaisti badmintoną
2025 10 05 10:39Ar kada pagalvojote, kad robotas galėtų būti tikras sporto priešininkas? Mokslininkai išbandė šią idėją ir nustebino pasaulį, išmokydami keturkojį robotą žaisti badmintoną.
Naujasis projektas parodė, kad dirbtinis intelektas ir moderni robotika gali būti pritaikyti ne tik techninėms užduotims, bet ir dinamiams sportams. Robotui pavyko ne tik judėti aikštelėje, bet ir surengti kelias mainų serijas su tikru varžovu.
Tai įrodo, kad ateityje robotai gali tapti tikrais partneriais ar net konkurentais sporto aikštelėje. Tyrimas atvėrė naujas perspektyvas, kaip keturkojės mašinos galėtų veikti sudėtingose, koordinacijos ir reakcijos reikalaujančiose situacijose.
Naujoviškas roboto pritaikymas
Eksperimentui buvo pasirinktas robotas pavadinimu „ANYmal-D“. Jis išsiskiria ypatingu mobilumu ir gebėjimu judėti sudėtingose vietose. Mokslininkai nusprendė suteikti jam naują funkciją, tai išmokyti jį žaisti badmintoną.
Robotui pritvirtinta speciali ranka su rakete leido mušti kamuoliuką virš tinklo. Jo judesiai buvo valdomi dirbtinio intelekto algoritmais, kurie naudojo kamerų užfiksuotą vaizdą. Sistema realiu laiku sekė kamuoliuko trajektoriją ir padėdavo atlikti tikslius smūgius.
„ANYmal-D“ sveria apie 50 kilogramų, jo aukštis siekia pusę metro. Dėl keturių kojų robotas juda itin stabiliai, gali įveikti kliūtis ir prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Anksčiau šie keturkojai buvo mokomi atidaryti duris ar pernešti daiktus, bet sportas tapo dar sudėtingesniu iššūkiu, nes reikalauja itin tikslios koordinacijos.
Kaip sukurtas „robo-šuo“?
Robotas buvo modifikuotas taip, kad atitiktų sportinius reikalavimus. Jam pritvirtinta badmintonui skirta ranka, pakreipta 45 laipsnių kampu. Tai padidino bendrą jo aukštį iki 1,6 metro. Robotas turėjo net 18 sąnarių, tai po tris kiekvienoje kojoje ir šešis rankoje.
Judesių kontrolė buvo užtikrinama specialiai sukurtu integruotu valdymo moduliu. Ant korpuso sumontuota stereoskopinė kamera su dviem objektyvais padėjo apdoroti vizualinę informaciją ir nustatyti kamuoliuko skrydžio kryptį.
Visa tai leido robotui veikti taip, lyg jis būtų tikras žaidėjas aikštelėje. Jis ne tik stovėjo vietoje, kai kamuoliukas nusileisdavo šalia, bet ir bėgdavo jo pasitikti, jei šis skriedavo toliau.
Mokymasis žaisti badmintoną
„Robo-šuo“ mokėsi badmintoną naudodamas mašininio mokymosi metodus. Jis treniravosi simuliacinėje aplinkoje, kurioje buvo virtualus kortas, kamuoliukai ir pats roboto modelis.
Vykstant treniruotėms, kamuoliukai buvo siunčiami iš skirtingų aikštelės vietų. Virtualus treneris apdovanodavo robotą, kai šis sėkmingai atlikdavo smūgį, taip skatindamas tikslumą ir greitą reakciją.
Po intensyvių treniruočių „ANYmal-D“ pasiekė įspūdingų rezultatų. Jis gebėjo smūgiuoti rakete maždaug 12 metrų per sekundę greičiu. Tai sudaro apie pusę vidutinio mėgėjo smūgio greičio, todėl robotas tapo pakankamai pajėgus varžytis su žmogumi.
Ateities perspektyvos
Mokslininkų teigimu, toks eksperimentas atveria kelią robotų pritaikymui dar įvairesnėse srityse. Sportas yra puikus bandymų poligonas, nes leidžia nuosekliai didinti užduočių sudėtingumą.
Tokios technologijos ateityje gali būti naudojamos ne tik pramogai, bet ir praktinėms treniruotėms. „Robo-šunys“ galėtų tapti sparingo partneriais sportininkams, padėti tobulinti reakciją ar atlikti sudėtingus judesių derinius.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad robotai gali sėkmingai dalyvauti „sudėtinguose ir dinamiškuose sporto scenarijuose“. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas po truputį peržengia ribas, kurios anksčiau atrodė neįveikiamos, ir artėja prie tikros žmogaus konkurencijos ne tik fabrikuose, bet ir sporto aikštelėse.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.
Robotai užplūdo Šveicarijos miestų gatves, ar dirbtinis intelektas ir robotai išstums žmones iš darbo?
2025 10 02 10:20Logistikos sektorius šiandien sparčiai keičiasi. Technologijos, kurios dar prieš kelerius metus atrodė kaip tolima ateitis, jau pradeda būti bandomos realiame gyvenime. Šveicarijos Regensdorfo mieste startavo pilotinis projektas, kurio metu siuntas ir maisto prekes klientams pristato autonominiai robotai.
Tai bendras „Swiss Post“, internetinės parduotuvės „Migros Online“ ir technologijų bendrovės „Rivr“ sumanymas. Eksperimentas kelia daug klausimų, ar robotai taps nepakeičiamais pagalbininkais, ar jie ilgainiui išstums žmogiškuosius kurjerius?
Ši iniciatyva atskleidžia naują logistikos viziją, kurioje žmogaus darbo našumas būtų sustiprintas dirbtiniu intelektu ir robotika. Idėja paprasta, tai robotai perima paskutinę atkarpą nuo pristatymo automobilio iki kliento namų, taip sumažindami darbuotojų fizinį krūvį.
Tokiu būdu galima išvengti nuolatinių sunkių krovinių nešiojimų ar ilgų pėsčiųjų atstumų, kartu išlaikant klientų aptarnavimo kokybę. Tačiau šis eksperimentas neišvengiamai kelia diskusijas dėl darbo vietų ateities. Nors technologijos žada efektyvumą, daugelis žmonių klausia, ar robotai ilgainiui nepakeis žmonių.
Mechaniniai kurjeriai ir jų galimybės
Šiam projektui naudojamas robotas „Rivr ONE“, tai komercinė „ETH Ciuricho“ sukurto roboto „ANYmal“ versija. Jis primena keturkojį įrenginį, kurio kojos gali būti pritaikytos tiek judėjimui su ratukais, tiek lipimui laiptais ar nelygiu paviršiumi. Ant roboto įrengtas uždaras krovinių skyrius, kuriame telpa siuntos ar maisto produktai.
„Rivr ONE“ gali veikti įvairiomis sąlygomis, nes yra aprūpintas „LiDAR“ sistema, GPS imtuvais bei optinėmis kameromis. Tokia įranga leidžia jam savarankiškai judėti miesto gatvėmis, aptikti kliūtis ir saugiai pasiekti gavėjo duris.
Vis dėlto robotai nėra visiškai nepriklausomi, visą procesą nuotoliniu būdu stebi žmonės, kurie prireikus gali perimti kontrolę. Tai reiškia, kad kol kas jie labiau papildo, o ne pakeičia žmonių darbą.
Kaip veikia naujasis pristatymo modelis?
Pats pristatymo procesas atrodo gana paprastas. Robotai kartu su siuntomis keliauja specialiuose automobiliuose, o pasiekus gyvenamuosius rajonus, jie paleidžiami atlikti paskutinę užduotį, tai nugabenti prekes iki pat kliento durų.
Tokiu būdu galima sumažinti kurjerių darbo krūvį. Vietoje to, kad jie daugybę kartų eitų nuo automobilio iki skirtingų butų ar namų, didžiąją dalį kelio įveikia robotas. Tai ypač naudinga ten, kur yra daugiaaukščiai pastatai ar dideli atstumai tarp klientų.
Privalumai ir iššūkiai
Vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų, tai sumažinti fizinį darbuotojų nuovargį ir optimizuoti pristatymo procesą. Robotai galėtų padėti išvengti traumų, susijusių su sunkių siuntų nešiojimu, ir užtikrinti greitesnį užsakymų vykdymą. Be to, klientai išlieka patenkinti, nes siuntos pasiekia juos tiesiogiai, greitai ir saugiai.
Tačiau egzistuoja ir iššūkių. Pirmiausia tai infrastruktūra, robotams reikia saugių kelių ir technologinių sąlygų, kad jie galėtų efektyviai veikti. Be to, visuomenėje kyla klausimas, ar tokios inovacijos nepakenks darbo rinkai. Jei robotai taps kasdienybe, dalis tradicinių kurjerių darbo vietų gali išnykti.
Ateities perspektyvos
Bendrovė „Rivr“ savo technologiją vadina „Physical AI“, tai fizine dirbtinio intelekto forma, gebančia veikti realioje miesto aplinkoje. Tai tik pirmasis žingsnis link plataus masto autonominių logistikos sprendimų. Jei eksperimentas pasiteisins, panašius robotus galima bus pritaikyti ne tik Šveicarijoje, bet ir daugelyje kitų šalių.
Nors šiandien jie dar tik testuojami, tokie bandymai rodo, jog ateityje logistika gali tapti dar labiau automatizuota. Žmonės greičiausiai vis tiek išliks svarbia grandimi, bet jų darbas keisis, tai vietoje sunkaus fizinio darbo daugiau dėmesio teks priežiūrai, koordinavimui ir klientų aptarnavimui.
Ateitis jau čia
Regensdorfe prasidėjęs projektas yra puikus pavyzdys, kaip naujos technologijos gali pakeisti kasdienius procesus. Autonominiai robotai gali tapti ne tik pagalbininkais, bet ir svarbia logistikos sistemos dalimi.
Nors šis pokytis kelia natūralių baimių dėl darbo vietų, jis kartu atveria ir naujas galimybes, tai lengvesnį, saugesnį ir efektyvesnį siuntų pristatymą. Ateitis parodys, ar robotai taps mūsų kasdieniais kurjeriais, tačiau jau dabar akivaizdu, kad technologijos neišvengiamai transformuoja šią sritį.
Inf. šaltinis: Bilis.lt. Danielius Mažeikis.