Padidinto atsparumo robotas-skautas „6×6 Spybot“
2008 03 25 12:35Ypač tvirtos konstrukcijos robotas „6×6 Spybot“ (gamintojas - kompanija „Macroswiss“) yra vienas atspariausių ir funkcionaliausių savo klasėje. Jis gali plaukti ir įveikti praktiškai bet kokio tipo vietoves. Važiuoklę sudaro 6 varomieji ratai, iš kurių kiekvienas turi plaukimui skirtas menteles. Jos taip pat leidžia įveikti 45 laipsnių statumo šlaitus. Mechanizmas sugeba transportuoti 4 kartus didesnį svorį už save patį, o jo matmenys leidžia pritvirtinti jį prie standartinės kareiviškos kuprinės. Roboto paskirtis - nuotolinis taikinių aptikimas, atpažinimas ir identifikacija pasinaudojant temperatūriniais ir optiniais jutikliais bei specialiu radaru.
Šiuo metu kuriamos kelios naujojo 6×6 roboto versijos, leisiančios nuotoliniam operatoriui manevruoti ir naudotis įvairiais ginklais ir jutikliais. Robotas sveria 5kg. Numatyta autonominio „sugrįžimo į namus“ funkcija. Visa įranga sėkmingai veikia robotui esant bet kokioje padėtyje. Robotas be jokių pažeidimų atlaiko kritimą iš 10 metrų aukščio. Judėjimo greitis 10 km/h yra pakankamai didelis bet kokioje taktinėje situacijoje.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Didžiojoje Britanijoje kuriamas akimis valdomas chirurginis robotas
2008 03 24 15:53Didžiosios Britanijos mokslininkai kuria chirurginį robotą, kuris gali atlikti operacijas remdamasis jį valdančio žmogaus akių judesiais. Tikimasi, jog naudojant tokį gaminį operacijos taps lengvesnės ir tikslesnės. Esminė roboto dalis - chirurgo akių judesius sekanti programinė įranga. Jos pagalba pavyktų sukurti dar mažiau invazinius operacijų metodus, skirtus, pavyzdžiui,širdies šuntavimo arba auglių šalinimo operacijoms, ir užtikrinančius maksimaliai trumpą paciento reabilitacijos laiką.
Pačio roboto mokslininkai nekuria „nuo nulio“. Nuspręsta pasinaudoti rinkoje egzistuojančiais analogais - pasirinktas pažangiausias šiuo metu chirurginis robotas „Da Vinci“. Atliekant juo operacijas chirurgas sėdi prie specialaus monitoriaus ir nuotoliniu būdu valdo mechaninių rankų judesius paciento kūne. Šią sistemą norima modifikuoti, įvedant galimybę valdyti robotą akimis.
„Mes norime suteikti robotui daugiau autonomiškumo“, sako Karališkojo Londono Koledžo mokslininkas profesorius Guang Zhong Yang. Šiuo metu analogiškus robotus visiškai kontroliuoja gydytojas - mechanizmas reaguoja tik į jo rankų judesius. Guang Zhong Yang teigia, jog „Yra didžiulė dalis žmogiškosios informacijos, kurios mes neišnaudojame“.
Tyrinėtojų komanda sumontavo specialų chirurgo akių judesius sekantį įtaisą. Jis tiksliai nustato, kur kokiu laiku žiūri akis, ir pagal tai sukuria trimatį stebimo audinio „žemėlapį“. „Iš esmės audinio gylis apskaičiuojamas pagal chirurgo smegenų lemiamus regos organų judesius“, - sako Karališkojo Londono Koledžo Robotizuotos Chirurgijos Centrui vadovaujantis Lord’as Darzi.
Pagal šį 3D žemėlapį programinė įranga stabilizuoja judančių audinių (pavyzdžiui, širdies) vaizdą ir taip palengvina operacijos eigą. Tai reiškia, jog chirurgas displėjuje mato stacionarų vaizdą, tačiau jo (jos) instrumentai juda erdvėje atitinkamai pagal organo judesius.
„Visa operacinė aplinka juda tuo pačiu santykiniu greičiu operuojamo organo atžvilgiu - ir instrumentai, ir mikroskopas, ir visa kita. Iš esmės mes „apgauname“ chirurgus, rodydami jiems statiškos širdies vaizdą“, - teigia Darzi.
Šalia akimis valdomo roboto komanda kuria „papildytosios realybės“ (angl. „augmented reality“) sistemą. Ji leidžia chirurgams matyti erdvinę operuojamo audinio struktūrą. Struktūros vaizdas sukuriamas programiškai, apjungiant matomą vaizdą su anksčiau prieš operaciją užfiksuotais trimačio skenavimo duomenimis. Kompiuterinės grafikos posistemė sukuria iliuziją, tarsi būtų galima matyti kiaurai gyvą audinį - taip lengviau lokalizuojami konkretūs giliau esantys taškai, pavyzdžiui, žaizda, auglys ar kokie nors kiti objektai. Taip išvengiama poreikio prapjauti didelius kiekius sveiko audinio. Be to sistemoje numatyti saugikliai, neleidžiantys chirurgui prapjauti gyvybiškai svarbių organų ar audinių.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Grėsmės žmonijos ateičiai - nanotechnologijos ir robotai
2008 03 22 15:59Pamirškite genetiškai modifikuotus grūdus – didžiausias ateities susirūpinimas turėtų būti nanomedžiagos, žmogaus sukurti virusai ir biomimeziniai robotai, praneša newscientist.com.
Taip teigia mokslininkai, įstatymų kūrėjai ir aplinkosaugininkai, kurie nustatė 25 galimas ateities grėsmes Didžiosios Britanijos aplinkai, kurios, anot jų, turėtų sulaukti didžiausio mokslininkų dėmesio.
Be visiems žinomų grėsmių, tokių kaip toksinės nanomedžiagos, vandenynų surūgštėjimas ir dažnėjančios ekstremalios gamtos išdaigos, sąraše yra ir neįtikėtinų galimybių. Tarp jų yra:
- biomimeziniai robotai, kurie gali tapti nauja invazine rūšimi,
- eksperimentai su klimato kaita, pavyzdžiui, vandenyno „apvaisinimas“ ir saulės skydų įrengimas,
- padidėjęs biomasės poreikis biodegalų gamybai,
- dėl atviroje jūroje įrengtų jėgainių sugriautos vandenynų ekosistemos,
- bandymas genetiškai sukurtais virusais kontroliuoti invazines rūšis.
Williamas Sutherlandas, Kembridžo universiteto zoologas, vadovavo tyrimams, kuriais buvo nustatytos galimos grėsmės. Jis teigia, kad tyrimai atlikti tam, kad suteiktų mokslininkams galimybę įvertinti galimas grėsmes aplinkai prieš joms tampant politinėmis ir socialinėmis problemomis.
Inf. šaltinis: DELFI.lt
Robotas „Titan“- piktas ir gąsdinantis?
2008 03 22 09:21Šiuolaikiniai robotai sugeba ne tik dainuoti, šokti, gaminti valgį, bet ir bėgti, šokinėti, spardyti. Norėtųsi skaitytojus supažindinti su dar vienu padaru, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo piktas ir gąsdinantis. Tai robotas „Titan“, kurio pagrindinė užduotis šiuo metu yra linksminti publiką.
Kaip matome, „Titan“ neblogai šoka. Įdomu, kuo kūrėjai mus dar nustebins rytoj?
Autorius: Arsenij Gerasimenko
Inf. šaltinis: 3DNews.Ru
Kompiuterizuotas kamuoliuko mėtymo šunims įrenginys
2008 03 19 15:45Įrenginys išsviedžia teniso kamuoliuką norima jėga ir norimu metimo kampu. Šunys - pakankamai protingi gyvūnai, kad išmoktų savarankiškai naudotis tokia technika. Tačiau robotas šioje vietoje vargu ar gali pakeisti betarpišką žmogaus bendravimą su gyvūnu - tai daugiau idėja, nei praktiškai reikalingas daiktas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Kuriamas pažangiausias karinės paskirties keturkojis robotas
2008 03 18 18:39
Kompanija „Boston Dynamics“ kuria keturkojį kodiniu pavadinimu „BigDog“ pavadintą robotą. Projektą finansuoja JAV gynybos organizacija DARPA. Gaminys jau yra gerokai ištobulintas, ir jo veikimas jau primena neįprastą gyvūną, o ne gremėzdišką mechanizmą.
Jis puikiai sugeba vaikščioti nelygia vietove, įveikia stačias įkalnes ir nuokalnes, peršoka kliūtis, o stumtelėtas arba paslydęs neįtikėtinai sparčiai atgauna pusiausvyrą. Naujausia versija gali panešti apie 170 kg krovinį. Planuojama pirminė paskirtis - kareivių ekipuotės transportavimas.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Naujas japonų robotas moka… kautis
2008 03 17 08:47Gigantiškas robotas šluoja didmiesčio pastatus, ginkluotosios pajėgos bejėgės prieš nevaržomą jo galią - tokie motyvai dažni kine. Visgi nėra garantijos, kad po šimto ar kito metelių tokios vizijos nevirs realybe.
Tokios mintys kyla stebint vaizdo įrašus, kuriuose šmėžuoja naujausiais japonų kūrinys - robotas „Black Ox“. Tiesa, iki giganto gabaritų jam dar toloka, robotuko ūgis nesiekia pusės metro. Bet nors ir mažas, jis turi net 20 judančių ašių bei moka kautis su kitu tokiu pat robotuku.
Savo paskirtimi tai - vaikams skirtas žaislas. Roboto kaina ir pasirodymo rinkoje data kol kas nežinomos. Gana įspūdingą šio mažylio galimybių demonstraciją galima peržiūrėti filmuke. Dailiai juda?
Inf. šaltinis: Games.lt
Nanosmegenų prototipas nanorobotams
2008 03 15 14:27Keistokas pavadinimas? Bet iš principo jis yra visiškai teisingas - Anirban Bandyopadhyay ir Somobrata Acharya iš Cukubėje esančio Tarptautinio jaunųjų mokslininkų centro (ICYS) sukūrė sudėtingą molekulinę struktūrą, kuri sugebėjo perdavinėti komandas keliems nanorobotams.
Mokslininkams pavyko eksperimentiškai įrodyti, jog specifinė struktūra, sudaryta iš 17 DRQ molekulių (2,3,5,6-tetramethyl-1–4-benzoquinone), gali dirbti kaip tikrų tikriausias procesorius, per vieną taktą išpildantis 16 instrukcijų.
Viena tokia molekulė pagal formą panaši į žiedą su keturiais virbais, kurie gali sudaryti kelias skirtingas kombinacijas (šias padėtis galima interpretuoti kaip skaitmeninio „0“ ir “1“ lygį). 16 DRQ molekulių taip pat formuoja žiedą, kurio viduje yra 17 – ta molekulė. Tokia molekulinė kombinacija sudaro savotišką „nanosmegenų“ struktūrą, kurios skirtingos padėtys gali koduoti daugiau kaip 4 milijardus įvairių kombinacijų.
Robotai „CeBIT“ parodoje
2008 03 13 09:44
Kolegos iš Elektronika.lt portalo kolektyvo šiemet lankėsi „Cebit“ (Hanoveris, Vokietija) parodoje. Be abejo, ten galima buvo pamatyti daug technikos naujovių ir sprendimų, bet keliose nuotraukose buvo užfiksuoti ir robotai 
Robotizuoto cecho, valdomo kompiuterine programa, maketas
Demonstruojamas vieno universiteto projektas - automoblis be vairuotojo
Po parodą blaškėsi ir juokingas robotukas
Daugiau nuotraukų žiūrėkite adresu: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/10709/
Sukurtas kaip tikra gyvatė judantis robotas
2008 03 10 14:10Norvegijos mokslininkams pavyko sukurti robotą-gyvatę (video), kuri imituoja tikros reptilijos judesius natūralioje aplinkoje. Robotas, pavadintas „Aiko“, juda atsispirdamas nuo aplinkinių daiktų – šia prasme pats savaime jis judėti negalėtų. Robotas sukonstruotas iš PVC žiedų segmentų, tarp kurių yra įtvirtinti elektros varikliukai.
Aiko kūrėjai – SINTEF tyrimų centro mokslininkai iš Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto – ilgai dirbo prie tokio gyvatę imituojančio roboto sukūrimo, tačiau iki šiol visi „Aiko“ prototipai turėjo ratukus ar vikšrus. Todėl tokie robotai sugebėdavo judėti tik sąlyginai lygiose vietose. Tačiau sudėtingose aplinkose, tarkim po žemės drebėjimų, tokie robotai tampa menkaverčiais.
Dabartinis „Aiko“ modelis sukurtas panaudojant precizinius matematinius skaičiavimus. Mokslininkai planuoja, jog jiems pavyks sukurti dar tobulesnį variantą. Planuojama roboto elektroniką papildyti davikliais, kurie padės robotui savarankiškai orientuotis tarp objektų judant nurodyta kryptimi.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt